fa41df81-e2e1-4ee5-9a07-b067f66349b3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2KT-47-196/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01019-2017-2Procesinio sprendimo kategorija3.1.6.3(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. kovo 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Konstantinas Gurinas, susipažinęs su pareiškėjų J. G. ir D. Ž. pareiškimu dėl teisėjos R. A. bei visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-614-459/2018 nagrinėjimo, n u s t a t ė :

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-614-459/2018, kurioje pareiÅ¡kėjai J. G. ir D. Ž. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai R. A. ir visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams.PareiÅ¡kėjai pažymi, kad bylÄ nagrinėjanti teisėja elgiasi Å¡aliÅ¡kai jų atžvilgiu, nes nagrinėdama bylÄ neužtikrina Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, atstovauja prieÅ¡ingai Å¡aliai. Be to, visi Klaipėdos apygardos teismo procesiniai sprendimai buvo nepalankÅ«s pareiÅ¡kėjų atžvilgiu, todėl jų vertinimu byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai Å¡iame teisme.

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas netenkinamas.Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

IÅ¡ esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimÄ dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).Esant nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai).

Tam, kad bÅ«tų nuÅ¡alinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla bÅ«tų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylÄ nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo Å¡aliÅ¡kumo, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ konkrečiame teisme, t. y. turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.

Susipažinus su pareiÅ¡kėjų nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimu, matyti, kad nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime nėra konkrečiai nurodoma kokios aplinkybės, pareiÅ¡kėjų vertinimu, sudaro pagrindÄ Klaipėdos apygardos teismui nuÅ¡alinti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjai nepasitiki Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjais, nes jie yra priėmę nepalankių procesinių sprendimų jų atžvilgiu, nesudaro pagrindo teismui nuÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti bylÄ nagrinėjančio teismo nuÅ¡alinimÄ .Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ teisėjai R. A. analogiÅ¡kais argumentais jau buvo reiÅ¡kę, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. vasario 7 d. nutartimi jis buvo atmestas, todėl dėl argumentų, susijusių su bylÄ nagrinėjančios teisėjos nuÅ¡alinimu, nepasisakoma, nes nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas laikytinas pakartotiniu (CPK 68 straipsnio 5 dalis).

Kadangi konkrečių argumentų, kuriais bÅ«tų įrodinėjami visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iÅ¡ CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nuÅ¡alinimo pagrindų, o iÅ¡ bylos medžiagos tokio pobÅ«džio pagrindai nenustatyti, todėl darytina iÅ¡vada, kad preziumuojamas teismų (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumas nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-614-459/2018 gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjų J. G. ir D. Ž. pareiÅ¡kimo dėl bylÄ nagrinėjančios teisėjos R. A. ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-614-459/2018 nagrinėjimo netenkinti. Teisėjas,Laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas                               Konstantinas Gurinas