fa41babb-5407-4e4a-a0bd-8dfe6c0cd9c8 · Panevėžio apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-102-280/2016             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03903-2013-4             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.5.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 5 d.Panevėžys (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų:

Margaritos Dzelzienės, Laimanto MisiÅ«no,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-255-828/2015 pagal ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinį atsakovui R. S., trečiajam asmeniui BAB bankas „Snoras“ pareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kus reikalavimus, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, ir n u s t a t ė:

I. I. S. ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė nutraukti jos ir atsakovo R. S. santuokÄ dėl atsakovo kaltės, priteisti jai 2896,20 Eur neturtinę žalÄ , padalinti santuokoje įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du - sutuoktinių turtÄ priteisti atsakovui, o ieÅ¡kovei priteisti 27297,84 Eur kompensacijÄ , skolÄ trečiajam asmeniui AB bankas „Snoras“ priteisti atsakovui bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakovu negyvena nuo 2010 m. gruodžio 7 d. dėl atsakovo konfliktiÅ¡ko bÅ«do, nebeiÅ¡tverdama atsakovo psichologinio ir fizinio smurto.

Dėl atsakovo R. S. žeminančio, nelojalaus elgesio ieÅ¡kovė patyrė gilius emocinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , nepatogumus ir kt. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 2896,20 Eur suma. Nurodo, kad santuokos metu įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ , t.y. atliko atsakovui priklausančios namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ , ir padidino naudingÄ plotÄ Å¡eimai gyventi. Už namo pagerinimÄ praÅ¡o priteisti jai 21288,23 Eur kompensacijÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad santuokoje įgytas 7 transporto priemones atsakovas pardavė, todėl praÅ¡o ½ parduotų automobilių vertės 1201,92 Eur priteisti ieÅ¡kovei, padalinti santuokoje įgytas neiÅ¡registruotas transporto priemones 492,35 Eur vertės bei ieÅ¡kinyje nurodytÄ kilnojamÄ jį turtÄ bendros 6429,56 Eur vertės. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas su banku sudarė klasikinę vartojamÄ jÄ paskolos be užstato sutartį, kurios pagrindu atsakovui suteiktas 20 000,00 Lt kreditas.

Atsakovas gautÄ kreditÄ panaudojo savo asmeniniams poreikiams, todėl Å¡iÄ prievolę praÅ¡o laikyti asmenine atsakovo prievole. Trečiasis asmuo BAB bankas „Snoras“ prašė ieÅ¡kiniu priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. 2126,67 Eur skolÄ , 12 proc. dydžio procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu 2011-05-12 sudarė vartojamosios paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovui buvo suteikta paskola 2007-08-30 sudarytos klasikinės paskolos be užstato įsiskolinimui dengti. Paskola suteikta asmeniÅ¡kai atsakovui, todėl laiko, kad tai yra asmeninė atsakovo prievolė.

Sutartį nutraukus, atsakovas turi grÄ Å¾inti paskolÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 576, tarp I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukė dėl R. S. kaltės. Priteisė I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Padalino sutuoktinių turtÄ : priteisė R.

S., asmeninės nuosavybės teise natÅ«ra šį turtÄ : 55/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); savos gamybos transporto priemonę (priekabÄ ), v.n. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės, transporto priemonę (priekabÄ ) SKIF M, v.n. (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės, transporto priemonę (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) 250 Eur vertės, minkÅ¡tus svetainės baldus, 300 Eur vertės, sekcijÄ , 250 Eur vertės, židinį - krosnelę, 250 Eur vertės, lovÄ , 300 Eur vertės, valgomojo komplektÄ (stalÄ ir kėdes), 350 Eur vertės, indaujÄ , 300 Eur vertės, sofÄ -lovÄ , 200 Eur vertės, kilimus (4 vnt.), bendros 150 Eur vertės, lovas (2 vnt.), bendros 200 Eur vertės, voniÄ , 150 Eur vertės, dviejų vonios kambarių baldus, bendros 200 Eur vertės, skalbimo maÅ¡inÄ â€žUpo“, 200 Eur vertės, svetainės, koridoriaus ir miegamojo užuolaidas, bendros 400 Eur vertės, lauko židinį, 100 Eur vertės, krosnelę STAR, 150 Eur vertės, metalinį garaÅ¾Ä , 50 Eur vertės, revolverį „Arminus HW5“, Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės, Å¡autuvÄ â€žWinchester 1300“, Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės;

I. S., iÅ¡ R. S., priteisė 16 500 Eur piniginę kompensacijÄ už R. S. tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį.Pripažino, kad paskolos gavėjo prievolės pagal 2011-05-12 sudarytÄ vartojamosios paskolos sutartį Nr. KV20100602P9976441 tarp AB bankas „Snoras“ ir atsakovo yra asmeninės R. S. prievolės. Priteisė I. S. iÅ¡ R. S. 1 523,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinį atmetė. Teismas tenkino trečiojo asmens BAB bankas „Snoras“ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai.

Priteisė trečiajam asmeniui BAB bankas „Snoras“, k. 112025973, iÅ¡ atsakovo R. S., 2 126,67 Eur skolÄ , 12 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2013 m. birželio 11 d. (bylos iÅ¡kėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas priteisė valstybei iÅ¡ I. S. 20,12 Eur, iÅ¡ R. S. - 94,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, įvertinęs liudytojų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nustatė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Jis, bÅ«damas neblaivus, negerbdamas sutuoktinės, nevaldydamas emocijų, nepagrįsto pykčio, kėlė konfliktus, naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ir ieÅ¡kovė yra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, teismas konstatavo, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro tik dėl atsakovo kaltės. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes bei tai, jog dėl atsakovo veiksmų pablogėjo ieÅ¡kovės sveikata, ir atsižvelgdamas į atsakovo sveikatos bÅ«klę, jo turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 1500 Eur neturtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1982-01-22 dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas įgijo 18/100 dalių gyvenamojo namo, bei kitų inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Å alims gyvenant kartu gyvenamasis namas buvo remontuojamas ir rekonstruojamas iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų. Atlikta rekonstrukcija ir remontas lėmė, kad pagal 1997-12-24 sutartį atsakovui buvo perskaičiuota nurodyto turto dalis ir nustatyta, kad atsakovui priklauso 55/100 gyvenamojo namo dalys. Teismas konstatavo, kad santuokos metu atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis buvo iÅ¡ esmės pagerinta sutuoktinių lėšomis, todėl nurodytÄ turtÄ pripažino bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe.

Konstatavęs, kad 55/100 gyvenamojo namo dalis negali padalinta dėl jos pobÅ«džio, bei konfliktiÅ¡kų Å¡alių santykių, natÅ«ra šį turtÄ priteisė atsakovui, o ieÅ¡kovei- piniginę kompensacijÄ . Nustatęs, kad šio turto vertė 27803,52 Eur, teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prisidėjimÄ asmeniniu turtu, bei atsakovo sveikatos bÅ«klę, nukrypo nuo lygių dalių principo ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 12000,00 Eur kompensacijÄ už jai tenkančia namo dalį. IeÅ¡kovė įrodė, kad ieÅ¡kinyje nurodytÄ kilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo santuokos metu.

Nustatęs, kad ieÅ¡kovės nurodytÄ turtÄ valdo atsakovas, teismas jam turtÄ priteisė natÅ«ra, o ieÅ¡kovei 2000,00 Eur kompensacijÄ . IeÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti vonios kambario plyteles, kietojo kuro krosnį teismas atmetė kaip nepagrįstÄ . Nustatęs, kad santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo metu, Å¡alims gyvenant atskirai ir nebevedant bendro Å«kio, atsakovas pardavė septynias transporto priemones be ieÅ¡kovės sutikimo, dalies lėšų ieÅ¡kovė negavo, todėl už bendros sutuoktinių nuosavybės sumažinimÄ iÅ¡ atsakovo teismas ieÅ¡kovei priteisė ½ dalį parduoto turto (automobilių) vertės – 1000,00 Eur.

Nustatęs, kad iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi sutuoktiniai ir kuriuo po santuokos nutraukimo naudosis tik atsakovas, buvo iÅ¡klota trinkelėmis (darbų ir medžiagų vertė – 3185,82 Eur), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteista 1500,00 Eur kompensacija, atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovė kurį laikÄ naudojosi pagerinimu. Atsakovas ir trečiasis asmuo 2011-05-12 sudarė vartojamosios paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovui buvo suteikta paskola 2007-08-30 sudarytos klasikinės paskolos be užstato įsiskolinimas dengti.

Paskola pagal 2011-05-12 sutartį buvo suteikta asmeniÅ¡kai atsakovui, po to kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, nebetenkino Å¡eimos poreikių. Nesant duomenų, kad 2007-08-30 paskola buvo skirta Å¡eimos poreikiams tenkinti, bei įrodymų patvirtinančių apie prievolės įvykdymÄ , teismas priteisė trečiojo asmens praÅ¡omÄ 2126,67 Eur skolos sumÄ ir 12 proc. palÅ«kanas iÅ¡ atsakovo.A. R. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - priimti apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinį, jį tenkinti, o atsakovės ieÅ¡kinį atmesti; apklausti apeliaciniame skunde nurodytus liudytojus; priimti naujus įrodymus – inventorinės bylos kopijÄ , mokėjimo kortelės sutarties kopijÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį, bei priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo LAT formuojamos teismų praktikos ir tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.Atsakovas pažymėjo, teismas nepagrįstai atsisakė priimti 2015-02-25 pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo jis prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, o santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti pagal prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ tvarkÄ , nors atsakovas jį pateikė laiku, t.y. praėjus mėnesiui nuo ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo.

Teismas savo atsisakymo nemotyvavo ir taip pažeidė teisinės gynybos, proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus bei rungimosi, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus. Nurodo, kad CPK 143 str. 3 d. akivaizdžiai prieÅ¡tarauja LR Konstitucijai, jos 29-30 straipsniams, 109-110 straipsniams, nes suteikia teismui teisę formaliais pagrindai atsisakyti priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, taip pažeidžiant asmens ne tik procesines, bet ir konstitucines teises. Apelianto nuomone, teismas privalėjo civilinės bylos nagrinėjimÄ sustabdyti ir kreiptis į Konstitucinį teismÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar CPK 143 str. 3d. neprieÅ¡tarauja LR Konstitucijai ir kitiems įstatymams, tačiau to nepadarė.Teismas santuokÄ nutraukė dėl atsakovo kaltės, nors įrodymų byloje apie atsakovo fizinį smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu nėra.

Atsakovo kaltę teismas pripažino atsižvelgęs tik į suinteresuotų liudytojų paaiÅ¡kinimus, kurie realiai apie atsakovo naudojamÄ fizinį ir psichologinį smurtÄ girdėjo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovo teigimu, santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes Å¡eimÄ paliko ji ir išėjo gyventi pas kitÄ vyrÄ , tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino.Apeliantas sutinka su byloje nustatyta aplinkybe, kad namas buvo rekonstruotas ir po rekonstrukcijos jo dalis padidėjo nuo 18/100 iki 55/100, tačiau dalinant šį turtÄ teismas visiÅ¡kai nevertino byloje esančių įrodymų, nenustatė esmingų bylai aplinkybių bei neatskleidė bylos esmės. Teismas teisingai padalino turtÄ , natÅ«ra jį priteisdamas atsakovui,  pagrįstai nukrypo nuo dalintino turto lygių dalių principo, tačiau neteisingai atliko įgyto turto - gyvenamojo namo dalių paskaičiavimÄ , kadangi iÅ¡ teismo nurodytos dalies turi bÅ«ti iÅ¡minusuota atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo dalis – 18/100 namo dalių.

Tokiu bÅ«du liktų dalintinos tik 37/100 gyvenamojo namo dalys, nes kita dalis atsakovui priklauso nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismas neteisingai įvertino dalinamo turto dalį ir ieÅ¡kovei priteisė per didelę kompensacijÄ , kuri, atsakovo paskaičiavimu, turėtų bÅ«ti tik 7 450,34 Eur. Teismas, nepriimdamas į bylÄ inventorinės namo bylos, taip pat tinkamai nenustatė namo dalies rekonstrukcijos aplinkybių. 1981 m. ,kuomet buvo iÅ¡duotas leidimas rekonstruoti namÄ , sutuoktiniai buvo jauni, savo pinigų neturėjo, todėl rekonstrukcija buvo atlikta atsakovo tėvų lėšomis.

Rekonstruojamo namo bendras plotas 1983-03-25 inventorizacijos duomenimis – buvo 182,89 kv.m. Ir tik vėliau, tęsiant namo dalies rekonstrukcijÄ , buvo pasiektas namo dabartinis plotas 253,93 kv.m. Santuokoje rekonstruoto namo dalis padidėjo tik 30 kv. m., iÅ¡ kurios atėmus 18/100 atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ dalį, dalintinas plotas 6,14 kv.m. Todėl iÅ¡ santuokoje įgyto turto, atsakovas ieÅ¡kovei turėtų kompensuoti tik 3101,36 Eur. Kietas kuras, kuris iki teismo sprendimo priėmimo seniai buvo sunaudotas, todėl į namo dalį kilnojamas turtas kaip kuras negalėjo bÅ«ti įskaičiuotas ir Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas turėjo bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

IeÅ¡kovė, nuo 2010 m. negyvendama name, neprisidėjo prie namo iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros, namÄ reikėjo apkÅ«renti Å¡altuoju metu laiku. Teismui nepriėmus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio, jis negalėjo pareikÅ¡ti reikalavimų dėl piniginės kompensacijos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės už minėtÄ laikotarpį. Teismas neteisingai įvertino parduotų automobilių vertę. Atsakovas pateikė pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose buvo nurodytos automobilių pardavimo kainos. Teismas, nesant kitokių įrodymų, nepagrįstai nustatė, kad parduotų automobilių vertė yra ženkliai didesnė, nei nurodyta pirkimo pardavimo sutartyse.

Todėl priteistos ieÅ¡kovei kompensacijos dydis yra nepagrįstas. Teismui nepriėmus prieÅ¡ieÅ¡kinio, neteisingai nustatyta santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė, todėl neteisingai priteista ieÅ¡kovei tenkanti kompensacija už kilnojamÄ jį turtÄ . Nesant duomenų apie kilnojamojo turto vertę, teismas galėjo atsižvelgti į ieÅ¡kovės ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyto turto verčių vidurkį, kas atitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Teismas nepagrįstai pripažino dalį negrÄ Å¾intos BAB „Snoras“ skolos atsakovo asmenine prievole.

IeÅ¡kinyje kreditorius neteisingai raÅ¡o, kad 2011-05-12 vartojimo paskolos sutartis buvo sudaryta 2007-08-30 paskolos sutarties įsiskolinimui dengti, nes paskola buvo sudaryta ne 2007-08-30, o 2010-06-22 paskolos įsiskolinimui dengti. Kadangi 2011 m. gegužės 12 d. atsakovas su ieÅ¡kove kaip Å¡eima kartu nebegyveno ir nebevykdė prievolės dengti 2010-06-22 paskolos, atsakovas 2011-05-12 sudarė vartojamÄ jÄ paskolÄ , kuriÄ padengė savo su ieÅ¡kove  sudarytÄ Â Â Â Å¡eimos   reikmėms   vartojimo paskolÄ .

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , Å¡ių aplinkybių nevertino ir apie tai nėra visiÅ¡kai nieko pasakyta. Teismas, atsisakydamas priimti atsakovo pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, apklausti liudytojus, pažeidė atsakovo teisę į gynybÄ , neiÅ¡tyrė įrodymų viseto.Atsakovas teikia apeliacinės instancijos teismui raÅ¡ytinius įrodymus, bei prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡o juos priimti ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių byloje neiÅ¡siaiÅ¡kino, byla nagrinėjama ilgÄ laikÄ , todėl mano, kad tik žodinio proceso tvarka bÅ«tų tinkamai nustatytos visos bylos aplinkybės.I.

I. S. atsiliepimu praÅ¡o R. S. apeliaciniu skundÄ atmesti, (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimÄ palikti nepakeistu ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė teismui ieÅ¡kinį pateikė 2013 m. atsakovas pirmÄ jį prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikė - 2014 metais, antrÄ jį 2015 m. vasario mėnesį, t.y. praėjus beveik dviems metams po ieÅ¡kinio pateikimo, nors apeliantas nurodė, jog jis savalaikiai pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau užsitęsus procesui dėl atsakovo nesÄ Å¾iningo bylos vilkinimo, praÅ¡ant atidėti bylos nagrinėjimÄ , keičiant atstovus byloje, vėliau eilę kartų Å¡alinant teisėjÄ ir teismÄ , teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nesavalaikio jo pateikimo bei tiesioginio bylos vilkinimo.

Praėjus daugiau nei pusantrų metų laiko tarpui po to, kai buvo priimta teismo nutartis bylÄ nagrinėti teisme, atsakovo pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinys, nesant ieÅ¡kovės sutikimo, teismui pripažinus, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , buvo nepriimtas teisėtai.             K. K. straipsniams prieÅ¡tarauja atsakovo nurodyta teisės norma ir kokie yra kreipimosi į Konstitucinį teismÄ pagrindai atsakovas nenurodė. Be to, atsakovas viso proceso metu praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį teismÄ dėl CPK 143 str. 3 d. prieÅ¡taravimo Konstitucijai nepareiÅ¡kė.

Taigi, apeliaciniame skunde apeliuoti į paties apelianto pirmos instancijos teisme neįgyvendintas ir neinicijuotas teises, nėra pagrindo. Atsakovui imperatyvi teisės norma draudžia kelti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme, o atsakovo pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti svarstomas ir vertinamas.             Nurodo, kad teismas pagrįstai santuokÄ nutraukė dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės dėl santuokos nutrÅ«kimo patvirtino liudytojai patys matę atsakovo netinkamÄ elgesį su ieÅ¡kove, nepagrįstus jo kaltinimus sutuoktinei arba girdėję apie tai iÅ¡ jos.

Liudytoja E. M. (Å¡alių dukra) patvirtino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes. Nors atsakovas Å¡ias aplinkybes neigia, tačiau, teismas vertino, kad nesiremti Å¡iais įrodymais nėra pagrindo, jie atitinka vieni kitus, nėra esmingai prieÅ¡taringi. Nesant duomenų, kurie patvirtintų apie galimÄ ieÅ¡kovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimÄ -neiÅ¡tikimybę, sutuoktinio negerbimÄ (negrįžtant namo naktimis, nepaaiÅ¡kinant to priežasčių, nenurodant buvimo vietų), atsakovo paaiÅ¡kinimus laikė nepagrįstais, nenustatęs ieÅ¡kovės kaip sutuoktinės esminio pareigų pažeidimo, santuokÄ nutraukė dėl atsakovo kaltės. Teismas konstatavęs, kad Å¡alių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, jam iÅ¡ esmės pažeidus sutuoktinio pareigas, nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas (CK 6.245 - 6.250 str., 6.263 str.), teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , t.y. neturtinę žalÄ .

Å iÄ Å¾alÄ kaip kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo privalo atlyginti atsakovas, todėl pagrįstai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 1500 Eur kompensacijÄ . Teismas nustatė, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1982-01-22 dovanojimo sutarties pagrindu priklausė 18/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 18/100 kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gyvenamasis namas buvo rekonstruojamas bei remontuojamas.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad santuokos metu atsakovui dovanota gyvenamojo namo dalis buvo iÅ¡ esmės pagerinta bendromis sutuoktinių lėšomis. Tai buvo pagrindas pripažinti 55/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2795-2008-0016, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. TurtÄ pripažinus bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe, nebėra pagrindo iÅ¡skirti iÅ¡ Å¡io turto atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios 18/100 dalies, nes visoje apimtyje 55/100 dalys gyvenamojo namo teismo sprendimu pripažintos bendrÄ ja jungtine nuosavybe teisėtai.

Rekonstrukcijos metu buvo pristatytas gyvenamojo namo antrasis aukÅ¡tas, uždengtas stogas, pastatytos iÅ¡orinės lauko sienų konstrukcijos, įrengtos gyvenamosios patalpos. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendras plotas iki rekonstrukcijos - 98,53 kv., po rekonstrukcijos -253,93 kv.m., tokiu bÅ«du, rekonstrukcijos metu bendromis sutuoktinių lėšomis buvo sukurtas 155,4 kv. m. gyvenamojo namo dalis. 1997-12-24 bendrosios nuosavybės dalyviai R. S. ir V. S. sudarė notarinės formos pastato dalių perskaičiavimo sutartį, pagal kuriÄ , įvertinus atliktÄ rekonstrukcijÄ ir atliktus kadastrinius matavimus, R.

S. dalis - 55/100 dalys gyvenamojo namo (139,66 kv.m.) ir 18/100 dalių kiemo įrenginių, (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog dalijamo turto vertė yra 27 803,52 Eur, todėl pagrįstai įvertinęs atsakovo prisidėjimÄ asmeniniu turtu prie dalijamo turto sukÅ«rimo (gyvenamojo namo dalis jam dovanota ir buvo jo asmeninė nuosavybė) (b.l. 1 t. 25), jo sveikatos bÅ«klę (atsakovui nustatytas 40 proc. darbingumas), nukrypo nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 12 000 Eur piniginę kompensacijÄ .

Neteisingi apelianto teiginiai, jog atsakovo tėvai savo lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Atsakovo tėvai prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos neprisidėjo, o atsakovo teismui pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros apie neva atsakovo tėvų vardu įgytas statybines medžiagas ir gautas atitinkamas paslaugas yra suklastotos.Santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo metu, Å¡alims gyvenant atskirai ir nebevedant bendro Å«kio, 2013-06-26 atsakovas perleido septynias transporto priemones, kurios buvo įgytos santuokos metu, taigi sumažino bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Atsakovas jokių įrodymų apie automobilių rinkos vertę perleidimo metu, Å¡ių daiktų individualių požymių, reikÅ¡mingų, sprendžiant dėl jų vertės, nenurodė, todėl teismas Å¡ių nustatė Å¡ių daiktų rinkos kainas ir ieÅ¡kovei priteisė 1/2 dalį Å¡io turto vertės, t.y. 1 000 Eur. Teismas dalindamas kilnojamuosius daiktus sumažino jų vertes, nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo atsakovo naudai, ženkliai sumažindamas ieÅ¡kovei priteistinÄ kompensacijÄ , kuri sudaro 2000 Eur.IeÅ¡kovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad 2011-05-12 atsakovo sudaryta paskola, buvo skirta 2010-06-22 atsakovo kartu su ieÅ¡kove sudarytos paskolos, kuri panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti, dengti, todėl prievolė BAB bankas "Snoras" turėtų bÅ«ti pripažinta solidaria sutuoktinių prievole.

Kreditorius aiÅ¡kiai nurodė ir pagrindė raÅ¡ytiniais dokumentais aplinkybes apie tai, kad 2011-05-12 atsakovas pasirašė vartojamosios paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovui asmeniÅ¡kai buvo suteikta 15950 Lt dydžio paskola, skirta 2007-08-30 paskolos įsiskolinimui dengti. IeÅ¡kovė pažymi, kad gautos paskolos lėšos nebuvo panaudotos Å¡eimos interesų tenkinimui, paskola paimta nežinant ieÅ¡kovei, o piniginės lėšos panaudotos atsakovo asmeniniams poreikiams, galimai ir buvusių įsipareigojimų refinansavimui.

Paskola pagal 2011-05-12 sutartį buvo suteikta asmeniÅ¡kai atsakovui, tik jis įsipareigojo jÄ grÄ Å¾inti. Duomenų, kad paskola buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti byloje nėra.Trečiasis asmuo BAB „Snoras“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinio skundo, kuriuo praÅ¡oma pakeisti 2015-06-16 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimo dalies dėl paskolos BAB „Snoras“ pripažinimo asmenine apelianto prievole netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad padarė klaidÄ nurodydamas paskolos sudarymo datÄ .

Paskolos sutartis buvo sudaryta 2010-06-22, o ne 2007-08-30. Ši rašymo klaida nekeičia trečiojo asmens reikalavimo, nes 2011-05-12 pasirašyta paskolos sutartis buvo skirta 2010-06-22 paskolos įsiskolinimui dengti. Pažymi, 2010-06-22 sudaryta paskolos sutartis buvo sudaryta tik su apeliantu, todėl nėra pagrindo reikalauti solidariosios atsakomybės iš sutuoktinių.Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Apeliaciniu skundu yra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės ir padalintas santuokoje įgytas turtas. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, ir praÅ¡o pripažinti santuokÄ nutrÅ«kus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat teigia, kad santuokoje įgytas turtas padalintas neproporcingai, pažeidžiant apelianto interesus.

Teisėjų kolegija pasisako dėl teismo sprendimo apeliacinio skundo ribose. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad civilinė byla nagrinėjama nuo 2013-05-24, 2014-10-15 Panevėžio apygardos teismui bylÄ grÄ Å¾inus pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, 2014-11-19 nutartimi paskyrė teismo posėdį 2015-01-27.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, teismas įpareigojo atsakovÄ pateikti atsiliepimÄ , atsakovo praÅ¡ymu bylos nagrinėjimÄ atidėjo 2015-02-25. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. 2015-02-25 teismo posėdžio metu pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį teismas atsisakė priimti, nes, teismo nuomone, prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , atsakovas papildomus duomenis galėjo pateikti proceso eigoje. CPK 143 str. numato, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teisme priėmimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kad jis bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu.

Vėlesnis prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas turėjo pakankamai laiko prieÅ¡ieÅ¡kiniui ir papildomiems dokumentams pateikti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo suvaržytos jo procesinės teisės. Nuo nutarties bylÄ skirti nagrinėti į posėdį iki 2015-02-25 (atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo) praėjo 4 mėnesiai, taigi atsakovui buvo sudaryta galimybė atsakovui teikti tiek atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį, įrodymus.

Be to, prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nekelia naujų reikalavimų, tik nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės ir praÅ¡omu turto padalinimo bÅ«du. Nagrinėjama byla yra priskirta Å¡eimos bylų kategorijai, todėl teismas iÅ¡samiai aiÅ¡kinosi santuokos iÅ¡irimo ir kitus bylos klausimus ir įvertino atsakovo pozicijÄ (CPK 376 str.). Teismas nepriimdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio, galėjo ir turėjo jame nurodytas aplinkybes vertinti kaip atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Tos aplinkybės buvo vertinamos, jas vertina ir apeliacinis teismas.Apeliantas pirmos instancijos teisme nebuvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymo stabdyti bylÄ ir kreiptis į Konstitucijos teismÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar CPK 143 str. 3 d. neprieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 29,30, 109,110 straipsniams, todėl apeliuoti į paties neįgyvendintas ir neinicijuotas teises, nėra pagrindo. Apeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.).

Akcentuotina, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikÅ¡to praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kios, nesutariama dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reguliuojančių procesinių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo. Kolegija pažymi, jog Å¡alių pozicijos grindžiamos įrodymais, jos iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, Å¡alys, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiÅ¡kinimus žodžiu ir Å¡iÄ teisę realizavo.

Teisėjų kolegija atmeta atsakovo praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka ir praÅ¡ymÄ teismo posėdyje apklausti apelianto nurodytus liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.IeÅ¡kovas prie apeliacinio skundo pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir naujus įrodymus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas Å¡iuos įrodymus turėjo ir galėjo savalaikiai pateikti pirmosios instancijos teismui, atsisako juos priimti į bylÄ bei nevertina jų turinio. Be to, inventorinės bylos duomenys byloje yra prie turto vertinimo ataskaitų, kaip ir kiti teikiami įrodymai. Dėl sutuoktinio kaltės nustatymo CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama nutraukti Å¡alių santuokÄ , atsakovo kaltę įrodinėjo pateikdama savo paaiÅ¡kinimais (kad kasatoriaus dažnai bÅ«davo agresyvus, nepagrįstai keldavo konfliktus, neadekvačiai reaguodavo į kasdienines situacijas, nepagrįstai kaltino ieÅ¡kovę neiÅ¡tikimybe, vagystėmis, grasino jai) ir liudytojų parodymais, tame tarpe Å¡alių dukros E. M., kurie ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes patvirtino.

Pagrindo nesiremti Å¡iais parodymais nėra. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovės elgesio, neatsižvelgė, kad ji paliko Å¡eimÄ ir išėjo gyventi pas kitÄ vyrÄ , todėl yra kalta dėl Å¡eimos iÅ¡irimo. Å ie atsakovo argumentai nepagrįsti. CPK 178 str. numato Å¡alims pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie netinkamÄ ieÅ¡kovės elgesį ar tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės, pareigas.

IeÅ¡kovės sprendimas iÅ¡sikelti gyventi atskirai buvo nulemtas ne subjektyviosiomis priežastimis paremto nenoro gyventi kartu, bet dėl nurodyto atsakovo elgesio, dėl kurio ieÅ¡kovė, gyvendama Å¡eimoje, nesijautė saugi. Nesant įrodymų apie ieÅ¡kovės sutuoktinės pareigų pažeidimÄ , nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės kaltės, todėl teismas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ pripažinti santuokÄ nutrÅ«kus dėl atsakovo R. S. kaltės. Apeliantas priteistos neturtinės žalos dydžio neginčija, todėl pripažinus, kad santuoka pagrįstai nutraukta dėl R.

S. kaltės, dėl priteistos neturtinės žalos sumos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Dėl nekilnojamojo turto padalinimo Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai atliko santuokoje įgyto turto – gyvenamojo namo dalių paskaičiavimÄ , kadangi iÅ¡ 55/100 namo dalies turi bÅ«ti iÅ¡minusuota apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausanti namo 18/100 gyvenamojo namo dalių ir dalinamos tik 37/100 gyvenamojo namo dalys. Apeliantas nurodo, kad 1982 m. sudarius santuokÄ , bendras naudingas viso namo plotas buvo 98,53 kv. m, 1983 m. tėvų lėšomis atlikto rekonstruojamo namo plotas buvo 182,89 kv.m.

Tik vėliau, tęsiant rekonstrukcijos darbus, namo plotas buvo padidintas iki 253,93 kv.m. Todėl galima dalinti tik 30 kv.m. IÅ¡ Å¡io nurodyto ploto atėmus 18/100 dalių, atsakovui priklausantį 17,73 kv.m., dalintinas plotas yra 6,14 kv.m, kuris yra 3101,36 Eur vertės. Todėl pagal apeliantÄ atsakovas turėtų ieÅ¡kovei kompensuoti tik 3101,36 Eur, bet ne 12000,00 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas.  Pagal CK 3.90 straipsnį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iÅ¡ esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008;).Byloje nustatyta, kad iki santuokos apeliantas 1982-01-22 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 18/100 dalių gyvenamojo namo ir 18/100 dalių kitų inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alims gyvenant kartu nuo nurodyto turto įsigijimo iki sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios namas buvo rekonstruojamas ir remontuojamas iÅ¡ esmės. Nurodyti darbai buvo atliekami iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų. Kapitalinis remontas lėmė, kad atsakovas 1997-12-24 sutartimi perskaičiavo jam tenkančio turto dalis bei nustatė, kad atsakovui priklauso nebe 18/100, o 55/100 dalys minėto gyvenamojo namo. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, to nereikalaujant ieÅ¡kinyje, nusprendė atsakovui asmenines nuosavybės teise priklausančias 55/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatęs, kad esminiai pagerinimai buvo atlikti Å¡alių santuokos metu, turtÄ pripažino bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

NurodytÄ turtÄ natÅ«ra priteisė atsakovui, o ieÅ¡kovei – jai tenkančios dalies kompensacijÄ . Dėl Å¡ių iÅ¡vadų ginčo tarp Å¡alių dėl to nėra.              Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).Teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais(CK 1.5 straipsnio 4 dalis).Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 str. 4 p.).Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas , turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str.1 d.)             Teismas, atsižvelgęs į atsakovo pateiktÄ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ , kuri yra artima vieÅ¡ame registre nurodytai vertei, bei į tai, kad Å¡io vertinimo data artimesnė teismo sprendimo priėmimo dienai nustatė, kad nurodyto turto 55/100 dalių gyvenamojo namo vertė yra 27803,52 Eur.

Su šia nustatyta turto verte apeliantas sutinka. Tik nurodo, kad iš 55/100 bendrosios jungtines nuosavybes dalių turi būti minusuota asmeninės nuosavybės teisėmis turėtos 18/100 dalys. Šis apelianto argumentas atmestinas dėl to, kad nustatyta, jog visas pagerintas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis režimas negali būti mišrus: asmeninė vieno iš sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrumo principo nepaneigus, turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių (CK 3.88 str. 2 d.).

Tokiais atvejais galima faktÄ , kad buvo įdėta asmeninių lėšų, pripažinti svarbia aplinkybe ir dėl to nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ (CK 3.123 str.1 d.) arba asmeninių lėšų panaudojimÄ pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kuriÄ turi bÅ«ti atsižvelgta, parenkant atitinkamÄ turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra (CK 3.127 str. 3 d.), arba taikyti abi Å¡ias teisės normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo 55/100 gyvenamojo namo dalis bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pagrįstai šį turtÄ Ä¯traukė į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä , jį dalino.             Apeliantas nurodo, kad tik dalį, t.y. 30 kv.m., nurodyto turto sutuoktiniai pagerino bendromis sutuoktinių lėšomis, kiti namo rekonstrukcijos ir remonto darbai buvo atlikti atsakovo tėvų lėšomis.

Su Å¡iais apelianto argumentais negalima sutikti. Apelianto pateiktos sÄ skaitos, kurios anot jo patvirtina, kad M. S. įmonė įsigijo statybines medžiagas ir paslaugas, VMI yra nurodytos kaip sunaikintos, todėl jose nurodytų Å«kinių operacijų negalima laikyti įvykusiomis. Kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo tėvų prisidėjimÄ prie gyvenamojo namo dalies pagerinimo, atsakovas nepateikė. Atvirkščiai, 1997-12-24 sutarties pagrindu buvo perskaičiuotos atsakovui priklausančio turto dalys, kurios padidėjo nuo 18/100 iki 55/100.

Å ia sutartimi namo bendrasavininkas V. S. pripažino, kad namo plotas keitėsi po gyvenamojo namo rekonstrukcijos pagal 1989 m. R. S. ir I. S. ir 1983 m. iÅ¡duotus R. S. statybos leidimus, t.y. pripažino, kad apelianto turto dalys padidėjo dėl atliktų rekonstrukcijos darbų. PrieÅ¡ingu atveju, jeigu bÅ«tų namas rekonstruotas iÅ¡ apelianto tėvams priklausančių lėšų, bÅ«tų padidintos ne apelianto turto dalys, o namo bendrasavininkiui apelianto tėvui V. S. priklausančios namo dalys. Apelianto nurodomi namo ploto pokyčiai Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės ginčo sprendimui, nes visas jo vardu registruotas plotas pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

             Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io CK 3.123 numatytais atvejais. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iÅ¡ sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbÅ«s kriterijai, sudarantys teisinį pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo.              Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl turto padalinimo, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad apeliantas savo asmeninės nuosavybės teise 18/100 namo dalimi prisidėjo prie bendro turto sukÅ«rimo. Jo dalis sudaro trečdalį 55/100 namo dalių turto vertės, todėl Å¡is faktas yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo apeliantui priteisiant 2/3, ieÅ¡kovei – 1/3 dalį bendro ginčo turto.

Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas, kad Å¡iuo konkrečiu atveju bylÄ nagrinėjęs teismas bÅ«tų netinkamai aiÅ¡kinęs ir taikęs materialinės teisės normas dėl teisinių pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taip pat dėl parinkto turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, kuris atitiko Å¡alių poreikius. Taigi, Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, sumažinant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistÄ kompensacijÄ Â nuo 12 000 Eur iki 9267,84 Eur sumos, nukrypus nuo lygių dalių principo ne pagal įdėtas turto pagerinimui lėšas ar sveikatos bÅ«klę, bet dalijant turto vertę pagal tenkančias turto dalis.

Dėl transporto priemonių Atsakovas nesutinka su teismo dalimi, kuria teismas atsakovo parduotų transporto priemonių vertes nustatė, nesiremdamas apelianto pateiktomis automobilių prikimo-pardavimo sutartyse nurodytomis kainomis. CK 3.118 straipsnyje pagal jame įtvirtintÄ reglamentavimÄ teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi sudaryti sutuoktinių turto balansÄ , t. y. nustatyti bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir vieno bei kito asmeninį turtÄ , mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrÄ turtÄ ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi bÅ«ti kompensuota iÅ¡ bendro turto.

Jeigu, sudarius balansÄ , paaiÅ¡kėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.).Vienas atvejų, kada vienas sutuoktinis turi kompensuoti kitam sutuoktiniui bendro turto sumažėjimÄ , įtvirtintas CK 3.115 straipsnio 2 dalyje: jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Å iuo atveju sutuoktiniui, kuris remiasi Å¡iuo pagrindu, tenka pareiga įrodyti, kad kitas sutuoktinis sudarė sandorį, pasinaudodamas bendrosios nuosavybės teise esančiu turtu, ir kad Å¡is sandoris buvo sudarytas kito sutuoktinio asmeniniams, ne Å¡eimos poreikiams tenkinti.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas Å¡alių santuokos metu, nežinant ieÅ¡kovei ir nesant jos sutikimo, pirkimo-pardavimo sutartimis perleido septynias transporto priemones. Lėšų už parduotÄ santuokoje įgytÄ turtÄ perdavimo ieÅ¡kovei neįrodė.

Dėl to byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į pateiktus ieÅ¡kovės reikalavimus, priteisė jai kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimÄ . Å ioje byloje nustatyta, kad atsakovas visas septynias transporto priemones perleido 2013 m. birželio 26 d. vienam pirkėjui. Å eÅ¡is automobilius pardavė už Å¡imtÄ litų, vienÄ â€“ už tÅ«kstantį litų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ abejoti, kad tai buvo tikroji automobilių rinkos vertė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai transporto priemonių kainÄ nustatė atsižvelgdamas į rinkos kainÄ , remdamasis byloje esančiais įrodymais apie jų markę, modelį, gamybos metus. Kadangi atsakovo skubotas perleidimas sudaro pagrindÄ abejoti, kad transporto priemonės perleistos už realiÄ tuometę rinkos vertę, tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡iuo atveju reali turto rinkos vertė jo perleidimo metu buvo 2000,00 Eur, o ne 1600 Lt, kaip tvirtina atsakovas, ir ja vadovavosi, apskaičiuodamas ieÅ¡kovei priteistinÄ kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ .

Dėl kito kilnojamojo turto             Atsakovas taip pat nesutinka su kitų kilnojamųjų daiktų nustatyta verte. Pagal CK 3.119 str. numatyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pažymėtina, jog ieškovė kartu su dalintinų daiktų kainomis, pateikė, nors ir ne visų, daiktų įsigijimo dokumentus, šalys neprašė nustatyti kilnojamųjų daiktų turto vertės vertintojų pagalba, bet juos įvertino labai skirtingai.

Teismas įvertino, tai, kad ieÅ¡kovės nurodyto turto vertė yra per didelė, skaičiuojama pagal turto įsigijimo vertę. Atsakovas nurodė žymiai mažesnę turto vertę ir apskritai neigė, kad tam tikro ieÅ¡kovės nurodyto turto jis neturi, kad jį pasiėmė ieÅ¡kovė. Apeliaciniu skundu atsakovas to fakto apie turto neturėjimÄ neskundžia, todėl laikoma, kad atsakovas sutinka, kad teismas teisingai pripažino sprendime nurodytus kilnojamuosius daiktus bendra jungtine nuosavybe.             Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kada turtas buvo įgytas vėliausiai 2010 m., pagal pateiktus įsigijimo dokumentus, turto nusidėvėjimÄ , vertindamas turto paskirtį, palyginęs analogiÅ¡kų daiktų kainas, visÄ dalintinÄ kilnojamÄ jį Å¡alių turtÄ pagrįstai įvertino 4150 Eur.

Atsižvelgęs į tai, kokiais daiktais naudojosi Å¡alys po ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo, atsakovui priteisė daiktus, pirktus namo patalpoms ir buičiai natÅ«ra, o atsakovei 2000 Eur kompensacijÄ (CK 3.117 str.3 d., CPK 185 str.). Tokio dydžio kompensacija, priteisiama už atsakovui natÅ«ra priteistÄ dalį, atitinka abiejų Å¡alių interesus ir nepažeidžia jų teisių. Ginčas dėl turto padalinimo bÅ«do skundu nebekeliamas. Dėl prievolių padalinimoVadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi bÅ«ti padalintas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Apeliantas nesutinka, kad paskola trečiajam asmeniui BAB „Snoras“ buvo teismo pripažinta asmenine jo prievole. Aukščiausiojo teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniÅ¡kai. Kai sprendžiama dėl sutuoktinio prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ pagal sutartį, kuriÄ santuokos metu sudarė vienas iÅ¡ sutuoktinių, prievolės su kitu sutuoktiniu bendras pobÅ«dis nustatomas taikant CK 3.109 straipsnio ir kitų normų nuostatas. Asmeninėmis laikomos prievolės, kurias sutuoktinis įgyja savarankiÅ¡kai.

Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, jeigu tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių.

Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ â€“ reikalavimas reiÅ¡kiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ vienam iÅ¡ sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytÄ sandorį panaudoto turto Å¡eimos interesais faktas savaime nereiÅ¡kia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles.

Sandorį su vienu iÅ¡ sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių Å¡alių teisiniu ryÅ¡iu) reikalaudamas, kad jÄ asmeniÅ¡kai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginÄÄ dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobÅ«dį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-06-22 atsakovas ir trečiasis asmuo BAB „Snoras“ sudarė paskolos sutartį Nr. KV20100602P997644. 2011-05-12 buvo pasiraÅ¡yta vartojamosios paskolos sutartis Nr.KV20100602P997644, pagal kuriÄ atsakovui buvo suteikta 4619,44 Eur paskola 2010-06-02 sudarytos klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį, refinansavimui.

Atsakovas įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2016-05-11. Atsakovui įsipareigojimų nesilaikant, 2012-10-02 paskolos sutartis, banko iniciatyva, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. Apeliantas apeliacinį skundžia grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino prievolę trečiajam asmeniui BAB „Snoras“ jo asmenine prievole, nes 2011 m. paskolÄ jis sudarė, kadangi nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal 2010-06-22 jo ir sutuoktinės sudarytÄ paskolÄ . Nurodė, kad teismas suklydo, nurodydamas, kad 2011-05-12 atsakovo su BAB „Snoras“ pasiraÅ¡yta sutartis buvo skirta 2007-08-30 sudarytos sutarties refinansavimui.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismas suklydo nurodydamas, kad 2011-05-12 paskolos sutartis buvo sudaryta 2007-08-30 paskolos įsiskolinimas dengti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2011-05-12 paskolos sutartis buvo sudaryta 2010-06-02 paskolos įsiskolinimui dengti, tačiau tai nedaro įtakos priimto sprendimo pagrįstumui. Kreditorius reikalauja priteisti skolÄ tik iÅ¡ atsakovo, nes tik su atsakovu R. S. 2011-05-12 sudaryta paskolos sutartis. Bylos duomenys patvirtina, kad nurodyta paskola buvo sudaryta Å¡alims gyvenant skyrium, apie Å¡ios paskolos sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovė nežinojo.

Å ios aplinkybės atsakovas neginčija. Apeliantas nurodo, kad 2010 m. kartu su atsakove pasiėmė paskolÄ , kuriÄ panaudojo Å¡eimoms reikmėms, konkrečiai, dukros namo statyboms, kitÄ dalį iÅ¡leido atostogoms ir savo poreikių patenkinimui. Teismo posėdžio metu Å¡alių dukra E. M. kategoriÅ¡kai paneigė, kad yra gavusi iÅ¡ apelianto jo nurodytas pinigų sumas (13000 ir 2000 Lt). Atsakovas įrodymų, patvirtinančių apie paimtos paskolos panaudojimÄ Å¡eimos poreikiams tenkinti nepateikė, atvirkščiai, tais pačiais metais gruodžio mėn. Å¡eiminiai santykiai su ieÅ¡kove nutrÅ«ko.

Todėl daroma iÅ¡vada, kad apeliantas savo nurodomų aplinkybių neįrodė. Tai, kad ieÅ¡kovė dalyvavo ir žinojo apie 2010 m. BAB „Snoras“ bankas paskolÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad paskola buvo iÅ¡duota Å¡eimai. Minėtoje paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos gavėjas yra R. S.. IeÅ¡kovė sutarties sudarymo metu buvo tik supažindinta, kad paskolos nevykdymo atveju iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas į visÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , t.y. buvo supažindinta su paskolos negrÄ Å¾inimo pasekmėmis. Skolos pagal minėtÄ 2010 m. paskolos sutartį kreditorius BAB „Snoras“ nereikalauja ir nereikalavo, 2010 m. sutartis yra pasibaigusi, 2011 m. sudarius naujÄ sutartį, pagal kuriÄ ir pareikÅ¡ti reikalavimai Å¡ioje byloje.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų                          Kadangi teismo sprendimas keičiamas minimaliai, ir iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio reikalavimai lieka patenkinti, bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos. Atsakovui buvo atidėtas 553,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinio skundo pateikimÄ iki sprendimo priėmimo. IÅ¡ dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovo priteisiamas atidėtas ir nesumokėtas žyminis mokestis 471,00 Eur.

IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos patyrė 300,00 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų ir prašė jas priteisti iÅ¡ atsakovo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo sumažinta jai priteistos kompensacijos suma iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų priteistina 258 € (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija, n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovei I.

S. priteistos iÅ¡ R. S. kompensacijos už jai tenkančio turto dalį pakeisti, priteisiamÄ jai iÅ¡ R. S. kompensacijÄ sumažinant iki 13768 € ( trylika tÅ«kstančių septyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni €). Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 471,00 Eur (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ â‚¬ 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) ir 258 € ( du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis) ieÅ¡kovei I. S., a.k(duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.

Kita Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimo dalis paliekama nepakeista. Teisėjai             Margarita Dzelzienė              Laimantas MisiÅ«nas              Laimutė Sankauskaitė                                                                                           Â