AS-556-696-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-696/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00183-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 72.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ginara“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ginara“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokesčių administratoriaus nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ginara“ (toliau - ir pareiškėjas, UAB „Ginara“) 2012 m. gegužės 8 d. pateikė skundą (išsiuntė 2012 m. gegužės 7 d.) prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2012 m. balandžio 16 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. AB11-51. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu mokesčių administratoriaus nurodymu jam nurodyta iki 2012 m. gegužės 7 d. apskaičiuoti bei deklaruoti (formose FR0572 ir FR0573) 2010 ir 2011 metais A. P. gautas pajamas natūra bei nuo jų mokėtiną gyventojų pajamų mokestį dėl A. P. bendrovės suteiktų pagal 2009 m. vasario 26 d. Nr. 2009/02/26-1 ir 2009 m. kovo 27 d. Nr. 2009/03/27-1 paskolų sutartis 1 543 233 Lt paskolų, remiantis ne mažesnėmis kaip 2010 m. 12 mėn. (4,17 proc.) ir 2011 m. 12 mėn. (4,05 proc.) palūkanų rinkos kainomis. Inspekcija ginčijamą nurodymą priėmė vadovaudamasi 2012 m. kovo 27 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. AB5-27 ir 2012 m. kovo 28 d. Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. AB5-27 (toliau – ir pažymos) nustatytais faktais bei nurodytais teisės aktų reikalavimais. Paaiškino, kad paskolų sutartys buvo pateiktos Inspekcijai, tačiau mokesčių administratorius, vertindamas palūkanų tikrąją rinkos kainą, šių sutarčių sąlygų dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių nevertino. Atkreipė dėmesį, kad mokesčių mokėtojo deklaruojama palūkanų rinkos kaina laikoma teisinga, kol nėra nustatoma kitaip. Pažymėjo, kad Inspekcijos nurodymo surašymo momentu nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės dėl faktiškai už kiekvieną mokestinį laikotarpį sumokėtų palūkanų dydžio, kadangi prievolės mokėti palūkanas terminas nėra suėjęs. Inspekcija iš esmės paneigė lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių, teisingumo ir protingumo principus, t. y. mokesčių mokėtojas, kuris veikė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, neturėtų už tokius veiksmus ateityje susilaukti mokesčių administratoriaus nurodymo, susijusio su papildomomis mokestinėmis prievolėmis, kurių paskolų sutarčių sudarymo momentu mokesčių mokėtojas negalėjo protingai numatyti.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 7 punktu, nustatančiu, jog mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę mokesčių mokėtojui duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais, pareiškėjui 2012 m. balandžio 16 d. davė byloje ginčijamą nurodymą Nr. AB11-51.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.). Teismas įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui 2012 m. gegužės 7 d. įmokos mokėjimo kvitu Swedbank AB sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtinta mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 forma (žr. Valstybės Žinios, 2004, Nr. 82-2978, byloje taikytina aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2004 m. gegužės 21 d.). Ginčijamas nurodymas įformintas būtent šioje formoje ir priimtas Inspekcijos vadovaujantis MAĮ 33 straipsniu (mokesčių administratoriaus teisės), siekiant tinkamai atlikti MAĮ nustatytas mokesčių administratoriaus pareigas.

Minėtu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtintos ir Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos užpildymo taisyklės. Šių taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad nurodymus mokesčių mokėtojui ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims turi teisę duoti mokesčių administratoriaus pareigūnas, atlikdamas jam teisės aktų pavestas funkcijas; 4.2 punkte – jog pareigūnas mokėtojui/asmeniui (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) nurodymą duoda mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto ir pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais.

MAĮ 2 straipsnio 21 dalis mokestinį patikrinimą apibrėžia kaip mokesčių administratoriaus atliekamą mokesčių mokėtojo patikrinimą siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Kadangi viena iš pagrindinių mokesčių administratoriaus funkcijų yra kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai (MAĮ 25 str. 1 d. 7 p., 26 str. 1 d. 7 p.), atsižvelgiant į paminėtą mokestinio patikrinimo sąvoką, akivaizdu, jog šis patikrinimas yra viena iš mokesčių administratoriaus vykdomos (atliekamos) mokesčių mokėtojo (jo veiklos) kontrolės formų.

MAĮ 115 straipsnio 3 punkte numatyta, kad viena iš mokestinio patikrinimo rūšių yra operatyvus patikrinimas, kuris reiškia įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimą. MAĮ 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Pagal MAĮ 128 straipsnį mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu (1 dalis), o patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai savo ruožtu patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (2 dalis), tačiau šios nuostatos netaikomos atliekant, be kita ko, operatyvų patikrinimą (3 dalis), kas lemia, jog po operatyvaus patikrinimo negali kilti joks mokestinis ginčas, kurio sąvoka apibrėžta MAĮ 2 straipsnio 20 dalyje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/2011). MAĮ 128 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Operatyvių patikrinimų atlikimo, rezultatų įforminimo ir patvirtinimo procedūras nustato Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklės (žr. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2004 m. birželio 23 d.

įsakymą Nr. VA-128 „Dėl Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ (Valstybės Žinios, 2004, Nr. 107-4025). Šių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad operatyvaus patikrinimo rezultatai įforminami: 20.1. operatyvaus patikrinimo pažyma; 20.2. priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma. Aptariamų taisyklių 23 punkte nustatyta - operatyvaus patikrinimo metu atlikti veiksmai, nustatyti faktai bei rezultatai įforminami atskiru dokumentu, kurio formą ir pildymo tvarką nustato VMI prie FM (pvz., kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas, įstatymo pažeidimo protokolas ir kt.); administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolas surašomas, kai operatyvaus patikrinimo metu nustatomas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, už kurį pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui numatyta administracinė atsakomybė ir kurį nustačius ATPK suteikta teisė VMI pareigūnui surašyti ATP protokolą; 26 punkte - įstatymo pažeidimo protokolas surašomas, kai operatyvaus patikrinimo metu nustatomi Alkoholio kontrolės įstatymo ir Tabako kontrolės įstatymo pažeidimai.

Ginčo atveju nei ATP protokolas, nei įstatymo pažeidimo protokolas, atsakovui baigus ginčo operatyvų patikrinimą, priimtas nebuvo. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu atliktas operatyvus patikrinimas yra baigtas, šio patikrinimo rezultatai atsakovo įforminti minėtose 2012 m. kovo 27 d. operatyvaus patikrinimo bei 2012 m. kovo 28 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymose. Teismas akcentavo, kad Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių 16.6 papunkčio nuostata, jog vadovaudamasis MAĮ 33 straipsnio nuostatomis pareigūnas operatyvaus patikrinimo metu turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus, pagal kompetenciją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir atlikti kitus veiksmus, numatytus ATPK, šiuo atveju netaikytina ir (ar) yra neaktuali, nes ginčijamas nurodymas priimtas ne operatyvaus patikrinimo metu ir (ar) yra baigto operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentas ir pan.

Be to, materialios teisinės pasekmės pareiškėjui kiltų tik tuo atveju, jeigu operatyvaus patikrinimo metu būtų nustatytas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, už kurio padarymą asmeniui numatyta administracinė atsakomybė, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/2011). Teismo vertinimu, ginčijamas nurodymas laikytinas kitu panašaus pobūdžio, kaip ir sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, vietos mokesčių administratoriaus sprendimu, tiesiogiai darančiu įtakos pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, materialinėms teisėms ir pareigoms mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje bei nustatančiu pareiškėjui mokestinę prievolę, sprendimu, priimtu vietos mokesčių administratoriui įgyvendinant MAĮ 33 straipsnio nuostatas bei siekiant tinkamai atlikti MAĮ nustatytas mokesčių administratoriaus pareigas.

Vertinant ginčijamo nurodymo turinį, jo priėmimo faktinius ir juridinius pagrindus, šis nurodymas iš esmės yra vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. Šiuo atveju ginčijamame nurodyme pareiškėjui nėra nurodyta, kokio konkretaus dydžio pajamas pareiškėjas turi deklaruoti ir (ar) nuo jų sumokėti į valstybės biudžetą priklausančius mokesčius, tačiau minėtose pažymose (pareiškėjas neginčija, kad pažymos jam įteiktos ir jų turinys jam žinomas) išdėstyti ne tik A klasės pajamų deklaravimo juridiniai pagrindai, bet pateiktas ir konkretus šių pajamų natūra 2010 ir 2011 metais paskaičiavimas, nurodyta palūkanų paskaičiavimo tvarka, konkretūs palūkanų dydžiai ir kt.

Be to, akivaizdu, kad pareiškėjui neįvykdžius ginčijamo nurodymo reikalavimų, atsakovas turėtų teisę patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn, tačiau tokiu atveju pareiškėjo keliamas ginčas (dėl A klasės pajamų deklaravimo, apskaičiavimo, nuo šių pajamų mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių teisėtumo ir pagrįstumo) iš esmės liktų neišnagrinėtas. Teismo vertinimu, pareiškėjo keliamas ginčas laikytinas mokestiniu MAĮ 2 straipsnio 20 dalies nuostatų prasme, todėl šiam ginčui spręsti privalu laikytis išankstinės bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kuri įtvirtinta MAĮ 145 straipsnyje.

Pareiškėjas nesilaikydamas šios tvarkos pažeidė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto reikalavimus. MAĮ mokesčių administratoriaus sprendimams apskųsti yra nustatyta dvejopa tvarka: dėl vienų yra privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra (mokestiniai ginčai) (MAĮ 145 str., 2 str. 20 d.), o dėl kitų nustatytas tiesioginis kreipimasis į teismą (kiti ginčai) (MAĮ 146 str.). MAĮ 150 straipsnyje nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus.

Teismas konstatavo, kad analizuojamoje situacijoje pareiškėjui yra privaloma išnaudoti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, t. y. kreiptis į centrinį mokesčių administratorių – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su skundu dėl ginčijamo nurodymo (sprendimo) šioje byloje, o nesutikdamas su inspekcijos sprendimu, kreiptis skundu į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba tiesiogiai į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Skundą palikus nenagrinėtu, pareiškėjui grąžintas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 5 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir bylą perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad, vertinant nagrinėjamos administracinės bylos faktines aplinkybes, tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas nėra laikytinas mokestiniu. Nurodymu nebuvo apskaičiuotas joks naujas mokestis. Mokestis laikomas apskaičiuotu, kai sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kitame panašaus pobūdžio sprendime yra nurodoma konkreti aritmetinė privalomų sumokėti mokesčių bei su jais susijusių sumų išraiška (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1319/2010).

Nurodyme jokia konkreti aritmetinė privalomų sumokėti mokesčių bei su jais susijusių sumų išraiška nėra nurodyta. Nurodyme apskritai nėra nurodytas joks bendrovės privalomas sumokėti mokestis. Joks konkretus bendrovės mokėtinas mokestis pažymose taip pat nėra apskaičiuotas, t. y. nenurodyta jokia konkreti aritmetinė mokėtinų mokesčių bei su jais susijusių sumų išraiška. Mokesčių administratorius pažymose apskaičiavo tik, jo vertinimu, A. P. atitinkamais mokestiniais laikotarpiais gautas pajamas natūra bei pagal paskolos sutartis mokėtinas palūkanas tikrąja rinkos kaina.

Tačiau asmens galimai gautų pajamų natūra bei mokėtinų palūkanų apskaičiavimas nėra tapatu mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. Vien tik galimai gautų pajamų natūra ir palūkanų apskaičiavimas, vadovaujantis MAĮ 2 straipsnio 20 dalimi, nesudaro pagrindo teigti, kad tarp šalių kilęs ginčas laikytinas mokestiniu. Be to, vertinant Inspekcijos pateiktus pajamų natūra ir palūkanų paskaičiavimus, pabrėžtina, kad jie prieštarauja vienas kitam ir nėra nuoseklūs. Pajamų natūra ir palūkanų paskaičiavimų, kurie prieštarauja vienas kitam, negalima laikyti tinkamais apskaičiavimais.

Vertinant MAĮ 66 straipsnio nuostatas, mokestis gali būti apskaičiuojamas arba paties mokesčio mokėtojo, arba mokesčių administratoriaus. Pažymi, kad sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kitame panašaus pobūdžio sprendime naują mokestį apskaičiuoja būtent pats mokesčių administratorius, o ne mokesčių mokėtojas (MAĮ 132 str. 2 ir 3 d.). Tokią poziciją akivaizdžiai pagrindžia ir MAĮ 2 straipsnio 20 dalies nuostatos, reglamentuojančios mokestinio ginčo sąvoką. Atitinkamai, darytina išvada, kad teisinę reikšmę, vertinant, ar kilęs ginčas laikytinas mokestiniu, turi tik naujo mokesčio apskaičiavimas, kurį atlieka pats mokesčių administratorius, t. y. mokesčio apskaičiavimas ir konkreti jo skaitinė išraiška turi būti nurodyti vienokiame ar kitokiame mokesčių administratoriaus sprendime.

Jei naują mokestį apskaičiuoja ar yra įpareigojamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojas, dėl to kilęs ginčas pats savaime negali būti laikomas mokestiniu. Šioje byloje jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad Inspekcija jos patvirtintuose dokumentuose apskaičiavo naujai mokėtinus mokesčius, nurodant konkrečias jų skaitines išraiškas, nėra, todėl tarp šalių kilęs ginčas nelaikytinas mokestiniu. Nurodymu nebuvo nurodyta sumokėti naujai apskaičiuotą mokestį. Vertinant, ar tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas laikytinas mokestiniu, teisinę reikšmę turi tik toks naujo mokesčio apskaičiavimas, kuris mokesčių mokėtojui teisės aktų nustatyta tvarka būtų privalomas, t. y. mokesčių mokėtojas turėtų pareigą sumokėti naujai apskaičiuotą mokestį.

Nurodyme bendrovei nebuvo nurodyta sumokėti jokio naujai apskaičiuoto mokesčio. Bendrovė buvo iš esmės tik įpareigota pateikti atitinkamas deklaracijas formose FR0572 ir FR0573, įpareigojimas apskaičiuoti ir deklaruoti pajamas natūra ir priskaičiuotiną gyventojų pajamų mokestį nėra tolygus nurodymui sumokėti naujai apskaičiuotą mokestį. Jokie nurodymai dėl naujai apskaičiuoto mokesčio sumokėjimo nebuvo nurodyti ir pažymose. Atkreipia dėmesį, kad tiek Operatyvaus patikrinimo pažyma, tiek Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma pačios savaime jokių teisinių padarinių mokesčių mokėtojui nesukelia.

Vadovaujantis MAĮ 2 straipsnio 20 dalimi, mokestiniai ginčai gali kilti tik dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, t. y. mokestiniai ginčai gali kilti ne dėl visų mokestinių prievolių vykdymo, bet tik dėl mokestinės prievolės sumokėti naujai apskaičiuotą mokestį. Jei ginčas tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo kyla dėl kitų mokestinių prievolių nei naujai apskaičiuoto mokesčio sumokėjimas vykdymo, toks ginčas nelaikytinas mokestiniu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad po operatyvaus patikrinimo negali kilti joks mokestinis ginčas, kurio sąvoka apibrėžta MAĮ 2 straipsnio 20 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011). Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo dėl operatyvaus patikrinimo metu Inspekcijos priimto nurodymo, kuris yra neatsiejamai susijęs su atliktu operatyviu patikrinimu. Priešingai nei teigia teismas, bendrovės operatyvus patikrinimas faktiškai buvo atliekamas iki pat 2012 m. balandžio 16 d.

Pažymi, kad į centrinį mokesčių administratorių pareiškėjas turėtų kreiptis per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia (MAĮ 152 str. 1 d.). Šis terminas jau yra praleistas, todėl išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka jau nebegalima pasinaudoti. Aplinkybė, kad pareiškėjas turi teisę prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, jog šioje byloje teismas pagrįstai pritaikė ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patenkinti pareiškėjo reikalavimus panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinę bylą perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas nurodo, kad su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimu sutinka. Teigia, kad pareiškėjui operatyvaus patikrinimo metu nebuvo apskaičiuotas papildomai mokėtinas mokestis, o 2012 m. balandžio 16 d. mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. AB11-51 nurodyta pačiam pareiškėjui pagal suteiktas paskolos sutartis apskaičiuoti ir deklaruoti A. P. pajamas natūra bei nuo jų mokėtiną gyventojų pajamų mokestį. Įstatymo nuostatos aiškiai numato, kad mokestinis ginčas yra tik toks, kai mokesčių mokėtojas nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kitame panašaus pobūdžio sprendime naujai apskaičiuotu mokesčiu bei nurodymu jį sumokėti, t. y. ginčas dėl teisinę reikšmę turinčio naujo mokesčio apskaičiavimo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka mokesčių mokėtojui būtų privalomas. Pagal MAĮ 81 straipsnį prievolė sumokėti mokestį mokesčių mokėtojui atsiranda dviem atvejais. Nagrinėjamu atveju pagal nurodytų teisės nuostatų prasmę prievolė pareiškėjui sumokėti mokestį dėl nustatytų aplinkybių atsirastų tik tuo atveju kai mokesčių administratorius atliktų savo sprendime konkrečius aritmetinius privalomų sumokėti mokesčių bei su jais susijusių sumų apskaičiavimus ir naujai apskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusias sumas nurodytų sumokėti. Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas operatyvaus patikrinimo metu pareiškėjui neapskaičiavo mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų, o mokesčių administratoriaus nurodymu nurodė pačiam pareiškėjui įvykdyti operatyvaus patikrinimo metu nustatytas neįvykdytas mokestines prievoles. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011) operatyvaus patikrinimo rezultatus įforminantys dokumentai MAĮ 2 straipsnio 21 dalies prasme negali būti mokestinio ginčo objektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuria teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.

Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus 2012 m. balandžio 16 d. nurodymo Nr. AB11-51, kuriuo, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, nurodyta mokesčių mokėtojui UAB „Ginara“, remiantis 2012 m. kovo 27 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. AB5-27 ir 2012 m. kovo 28 d. Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. AB5-27 nustatytais faktais bei nurodytais teisės aktų reikalavimais, apskaičiuoti bei deklaruoti (formose FR0572 ir FR0573) 2010 ir 2011 metais A. P. gautas pajamas natūra bei nuo jų mokėtiną gyventojų pajamų mokestį dėl A. P. bendrovės suteiktų pagal 2009 m. vasario 26 d. Nr. 2009/02/26-1 ir 2009 m. kovo 27 d. Nr. 2009/03/27-1 paskolų sutartis 1 543 233 Lt paskolų, remiantis ne mažesnėmis kaip 2010 m. 12 mėn. (4,17 proc.) ir 2011 m. 12 mėn. (4,05 proc.) palūkanų rinkos kainomis.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo mokesčių administratoriaus nurodymo turinį, jo priėmimo faktinius ir juridinius pagrindus, konstatavo, kad šis nurodymas iš esmės yra vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. Todėl, teismo teigimu, analizuojamoje situacijoje pareiškėjui yra privaloma išnaudoti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas dėl mokesčių administratoriaus 2012 m. balandžio 16 d. nurodymo Nr. AB11-51 teisėtumo nėra mokestinis ginčas.

Pagal skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų (veiksmų) pobūdį, tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus kilę ginčai yra skirstomi į mokestinius ginčus (Mokesčių administravimo įstatymo 145 str.) bei ginčus dėl kitų mokesčių administratoriaus sprendimų (Mokesčių administravimo įstatymo 146 str.).

Mokestiniams ginčams yra nustatyta privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Kiti ginčai tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus (jo pareigūno), taip pat ginčai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (MAĮ 146 str.).

Mokestinių ginčų sąvoką apibrėžia MAĮ 2 straipsnio 21 dalis, kuriame nurodyta, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

Šiuo atveju pareiškėjo keliamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus 2012 m. balandžio 16 d. nurodymo Nr. AB11-51 priskirtinas kitų ginčų kategorijai, todėl skundas dėl šio sprendimo paduotinas tiesiogiai teismui.

Kaip pagrįstai nurodo atsakovas Inspekcija, iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas operatyvaus patikrinimo metu pareiškėjui neapskaičiavo mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų, o mokesčių administratoriaus nurodymu nurodė pačiam pareiškėjui įvykdyti operatyvaus patikrinimo metu nustatytas neįvykdytas mokestines prievoles. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamam ginčui nėra taikoma Mokesčių administravimo įstatyme numatyta privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka, skundžiama teismo nutartis naikintina perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti administracinę bylą iš naujo (ABTĮ 151 str. 4 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ginara“ atskirąjį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius