fa409eb5-a720-418e-9d24-519953ed934e · Vilniaus apygardos teismas



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-397-935/2020

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00065-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.1; 12.7.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo (toliau – ir Institucijos atstovas) dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, kuriuo R. A. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 25 ir 30 dalyse.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. R. A. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijai 2019 m. lapkričio 25 d. atlikus neplaninį patikrinimÄ buvo nustatyta, jog UAB „A“ nepavojingų atliekų rezervuare Nr. 1 buvo laikoma 1564,40 t atliekų ir 1312,00 t Å¡alutinio produkto, arba iÅ¡ viso 2876,40 t atliekų ir Å¡alutinio produkto, kai pagal 2017 m. spalio 31 d. Aplinkos apsaugos agentÅ«ros iÅ¡duotÄ TarÅ¡os leidimÄ Nr. TL-V.1-27/2017 ir Atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninį reglamentÄ , Rezervuare Nr. 1 buvo laikoma daugiau atliekų negu leidžiama ir nėra numatyta laikyti kartu Å¡alutinio produkto ir atliekų, kuo pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 70 ir 71 punktai. Tokiais veiksmais R. A. buvo kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 30 dalyje.

2. Be to, R. A. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir už tai, kad UAB „A“ panaudojo 950 m³ Å¡alutinio produkto (pelenų atliekų) aikÅ¡telės įrengimui prie rezervuaro, esančio Elektrinės g. 21, Elektrėnuose (dabar teritorija priklausanti AB „Ignitis gamyba“), neturėdama suderinimo su žemės sklypo savininku ir neturėdama parengto Pelenų naudojimo plano, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. D1-57 redakcija patvirtintomis Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklėmis, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 57 punktÄ . Tokiais savo veiksmais R. A. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 247 straipsnio 25 dalyje.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena R. A. pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 25 ir 30 dalis buvo nutraukta, kadangi padarytos veikos neturi administracinio nusižengimų požymių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiÅ¡kai neįvertino faktinių aplinkybių, priėmė nepagrįstÄ ir neteisingÄ nutarimÄ .

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, ar UAB „A“ rezervuare buvo vykdoma kokia nors gamyba iš atliekų (medienos pelenų). Dėl gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 2 punkte nurodoma, kad šalutinis produktas yra gamybos liekanos, o gamybos liekanos – medžiaga ar daiktas, susidarę pagrindinio produkto gamybos metu, kurie nėra šios gamybos proceso tikslas. Tvarkos aprašo 4 punkte nurodoma, kad gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka 4.1. punkto kriterijus, t. y., gamybos liekanos susidaro gamybos proceso metu, gamybos liekanų naudojimas yra žinomas, gamybos gali būti panaudotos tiesiogiai, gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas.

Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte numatyta, kad Tvarkos apraÅ¡o 4 punkte nurodytų sÄ lygų neatitinkančios gamybos liekanos, bet atitinkančios Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme pateiktÄ atliekų sÄ vokÄ , laikomos atliekomis. Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nurodyta, kad pelenai, kurie neatitinka Tvarkos apraÅ¡e nustatytų priskyrimo prie Å¡alutinių produktų kriterijų, sÄ lygų ir negali bÅ«ti naudojami pagal Å¡iose taisyklėse nustatytus reikalavimus, laikomi atliekomis ir jiems taikomi atliekų tvarkymÄ reglamentuojančiose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad veiklavietėje (rezervuare), vadovaujantis UAB „A“ iÅ¡duotu tarÅ¡os leidimu Nr. TL-V.1-27/2017, jokia veikla, susijusi su atliekų naudojimu ar Å¡alinimu nevykdoma ir negali bÅ«ti vykdoma, iÅ¡skyrus atliekų (medienos pelenų) laikymÄ (gamybos faktas nustatytas/įrodytas nebuvo). UAB „A“ minėtame rezervuare nevykdė gamybos iÅ¡ atliekų (medienos pelenų), gamybos liekanų nėra, taigi įmonė neturėjo teisės savo nuožiÅ«ra priskirti Å¡ių atliekų Å¡alutiniam produktui.

UAB „A“ atstovas R. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įmonė pasidarė Å¡alutinį produktÄ iÅ¡ neutralizuojančios medžiagos. Tokia aplinkybė tik patvirtina teiginį, kad apskaitytas Å¡alutinis produktas yra atliekos, o įmonė minėtas atliekas neteisėtai priskyrė prie Å¡alutinio produkto, todėl administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu prie atliekų buvo priskirtas ir Å¡alutinis produktas.

6. Skunde pažymima, kad nors R. A. tyrimo metu pateikė UAB „A“ 2019 m. liepos 1 d. įsakymÄ Nr. 14PP Dėl medienos kuro pelenų atliekų priskyrimo Å¡alutiniu produktu, kuris panaudojamas statybinėje bei civilinėje inžinerijoje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo ir paaiÅ¡kino, kad medienos pelenai gali bÅ«ti priskirti prie Å¡alutinio produkto, jeigu jie atitinka Å¡alutiniam produktui keliamus reikalavimus, vis tik pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai įsigilino į pateikto dokumento esmę, kadangi nagrinėjamu atveju pelenai tikrai neatitiko Å¡alutiniam produktui keliamų reikalavimų. Pagal UAB „A“ atliekų tvarkymo apskaitÄ , kuri vykdoma Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje, buvo apskaitomas įmonės Å¡alutinis produktas.

7. Institucijos atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu iÅ¡kilus neaiÅ¡kumams dėl R. A. kaltės, turėjo vadovautis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu arba 627 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tačiau to nepadarė, o nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ . Pirmosios instancijos teismas taip užkirto keliÄ Institucijai patraukti dėl nusižengimo kaltus asmenis. Nutraukus teisenÄ , ji dėl to paties dalyko negalėtų bÅ«ti pradėta, o tai yra neproporcinga ir neteisinga.

8. Skunde atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė teisenÄ dėl visų administracinių nusižengimų, nors nepasisakė dėl nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 25 dalyje, padarymo, t. y., Å¡io administracinio nusižengimo sudėties net netyrė ir nenagrinėjo.

9. Atsiliepime į Institucijos atstovo apeliacinį skundÄ R. A. atstovas advokatas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimÄ .

10. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kokia medžiaga buvo laikoma įmonės rezervuare neištyrus jos cheminės sudėties. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad rezervuare Nr. 1 buvo laikoma 156,40 t atliekų ir 1312 t šalutinio produkto arba iš viso 2876,40 t atliekų ir šalutinio produkto, todėl nesuprantama, kodėl Institucijos atstovo apeliaciniame skunde daroma išvada, kad rezervuare buvo laikomos tik atliekos, o ne atliekos bei šalutinis produktas. Institucijos atstovo skunde padarytos išvados akivaizdžiai prieštarauja logikai bei administracinio nusižengimo protokole nurodytiems faktams bei išvadoms.

11. Institucijos atstovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad R. A. suklaidino pirmosios instancijos teismÄ nurodydamas, kad Å¡alutinis gamybos produktas neapskaitomas Vieningoje gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje. Remiantis teisės aktų reikalavimais Å¡alutinis gamybos produktas neprivalo bÅ«ti apskaitomas minėtoje sistemoje. Be to, neaiÅ¡ku, kuo remiantis yra daroma iÅ¡vada, kad UAB „A“ direktoriaus įsakymas, kuriuo tvarkomos atliekos yra priskirtos prie Å¡alutinio gamybos produkto, priimtas nesivadovaujant Tvarkos apraÅ¡o nuostatomis.

12. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas neaiÅ¡kiai, neiÅ¡samiai, dviprasmiÅ¡kai, nelogiÅ¡kai, o teisės aktai buvo taikyti netinkamai. Tvarkos apraÅ¡o 12 punkte nurodyta, kad gamybos liekanos gali bÅ«ti priskirtos prie Å¡alutinių produktų, jei jos gali bÅ«ti naudojamos be jokio papildomo apdirbimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai atliekama įprastos gamybos praktikos bÅ«du. Taigi akivaizdu, kad prieÅ¡ suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ buvo privalu paimti dalį Å¡alutinio gamybos produkto iÅ¡ rezervuaro ir atlikti laboratorinius tyrimus tam, kad bÅ«tų įsitikinta, ar minėta medžiaga gali bÅ«ti panaudojama be jokio papildomo apdirbimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Minėtų trÅ«kumų, grÄ Å¾inant bylÄ Institucijai, jau nebÅ«tų įmanoma iÅ¡taisyti, kadangi faktinių duomenų patikrinimo metu nustatyto rezervuare buvusio Å¡alutinio gamybos produkto bei atliekų bylos teisme nagrinėjimo metu jau nebuvo.

13. R. A. atstovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Tvarkos apraÅ¡o 2 punkte nurodyta, kad Å¡alutinis produktas – gamybos liekanos, kurios nėra priskiriamos prie atliekų. Taigi akivaizdu, kad Å¡alutinis produktas negali bÅ«ti priskiriamas prie atliekų. Reglamente nurodyta, jog įmonė gali laikyti vienu metu rezervuare Nr. 1 ne daugiau 2500 t atliekų, tai konstatuota ir administracinių nusižengimų protokole. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė laikė 1564,40 t atliekų, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad rezervuare Nr. 1 buvo laikoma daugiau atliekų, nei leidžiama. Ä®monė rezervuare Nr. 1 atliekas ir Å¡alutinį produktÄ laikė ne vienÄ su kitu sumaiÅ¡ytus, o atskirose rezervuaro dalyse, kurias skyrė koloninis atitvaras. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme bei kituose teisės aktuose, kurie reglamentuoja atliekų bei Å¡alutinio produkto laikymÄ ir tvarkymÄ , nėra nurodyta, kad, siekiant laikyti Å¡alutinį produktÄ , tam turi bÅ«ti gautas iÅ¡ atsakingos institucijos leidimas bei atliekų naudojimo ar Å¡alinimo reglamente privalo bÅ«ti nurodytas galimas laikyti Å¡alutinio produkto kiekis. Atliekų tvarkymui, laikymui, o ne Å¡alutinio produkto tvarkymui, laikymui turi bÅ«ti gautas iÅ¡ atsakingos institucijos leidimas bei atliekų naudojimo ar Å¡alinimo reglamente turi bÅ«ti nurodytas vienu metu galimas laikyti atliekų kiekis. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto Å¡io įstatymo 6 straipsnyje, dalis. Taigi visiÅ¡kai nesuprantama ir neaiÅ¡ku, kaip įmonė galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja ne atliekų ar Å¡alutinio produkto tvarkymÄ , laikymÄ , o tarÅ¡os leidimo kaip dokumento ryšį su atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techniniu reglamentu.

14. Atsiliepime teigiama, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkte, kuris buvo inkriminuotas R. A., nurodyta, jog atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninį reglamentÄ turi patvirtinti įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Atliekas naudojanti ir Å¡alinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, Å¡alinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų. Atliekų tvarkymo taisyklių 71 punkte, kuris taip pat buvo inkriminuotas R. A., nurodyta, kad atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo dalis ir pateikiamas kartu su paraiÅ¡ka leidimui gauti. Taigi, atsižvelgus į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , Å¡alutinio produkto laikymui ar tvarkymui nėra keliami reikalavimai gauti iÅ¡ atsakingos institucijos tam leidimÄ ir toks laikymas turi bÅ«ti nurodytas atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techniniame reglamente, leidimas ir atliekų naudojimo ar Å¡alinimo techninis reglamentavimas privalomas atliekų naudotojui, tvarkytojui. Taigi, kadangi Å¡alutinis produktas negali bÅ«ti laikomas atliekomis, tai akivaizdu, kad R. A. nepadarė nusižengimų, numatytų ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 30 dalyje.

15. R. A. atstovas nurodo, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 57 punkte yra nurodyta, jog įmonės turi teisę be leidimo savo Å«kinės veiklos metu susidarančias nepavojingÄ sias atliekas Å¡alinti arba naudoti gamybos vietoje, jei Å¡i veikla įraÅ¡yta į tarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje pateiktÄ veiklos rÅ«Å¡ių, kurioms netaikomas reikalavimas turėti leidimo dalį „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar Å¡alinimas, įskaitant paruoÅ¡imÄ naudoti ar Å¡alinti) ir laikymas“, sÄ raÅ¡Ä . Kadangi Å¡alutinis produktas nėra priskiriamas atliekoms, nesuprantama, kodėl įmonė įrengusi aikÅ¡telę panaudodama Å¡alutinį produktÄ pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 57 punktÄ .

16. Atsiliepime aiÅ¡kinama, kad Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių 1 punkte nurodyta, jog medienos kurų pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklės nustato medienos kuro pelenų naudojimo dirvožemio tręšimui žemės Å«kyje, įskaitant energinių augalų auginimui, miÅ¡kų Å«kyje bei pažeistų teritorijų rekultivavimui, civilinėje inžinerijoje tvarkÄ . Medienos kuro pelenų taisyklių 2.6 punkte nurodyta, kad medienos kuro pelenai – medienos kuro liekanos, susidarančios deginimo įrenginiuose. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad negalima teigti, jog įmonė privalėjo turėti pelenų naudojimo planÄ , kadangi minėtos Medienos kuro pelenų taisyklės nereglamentuoja Å¡alutinio produkto panaudojimo. Be to, kaip rodo įmonės atlikti Å¡alutinio produkto laboratoriniai tyrimai, Å¡alutinio produkto panaudojimas aikÅ¡telei įrengti negalėjo turėti neigiamo poveikio aplinkai ar visuomenės sveikatai.

17. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 57 punkte nėra nustatyta, jog, siekiant įrengti aikÅ¡telę, reikalinga turėti žemės sklypo savininko sutikimÄ ar suderinimÄ . Be to, administracinio nusižengimo protokole klaidinai nurodyta, jog teritorija, kurioje buvo įrengta aikÅ¡telė priklauso AB „Ignitis“. Remiantis iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro žemės sklypas, kuriame buvo įrengta aikÅ¡telė, priklauso Lietuvos Respublikai, kurios patikėjimo teises įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkintinas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėtas, pagrįstas ir teisingas, todėl Å¡is nutarimas yra naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grÄ Å¾intina nagrinėti apylinkės teismui iÅ¡ naujo.

19. ANK 635 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kokius sprendimus, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ , gali priimti pirmosios instancijos teismas. ANK 636 straipsnyje yra nustatyta, iÅ¡ kokių dalių (įžanginė, apraÅ¡omoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė) susideda nutarimas (nutartis) ir kokie reikalavimai yra keliamai kiekvienai iÅ¡ nutarimo (nutarties) dalių. Nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, vadovaujantis ANK 636 straipsnio 4 dalimi, yra privalu nurodyti nustatytas aplinkybes ir iÅ¡vadÄ , ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstytas aplinkybes ir protokole nurodytÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytÄ veikÄ , įrodymus, kurie patvirtina padarytÄ veikÄ , argumentus, kuriais atmetami prieÅ¡ingi įrodymai, nusižengimÄ atitinkančiÄ kvalifikacijÄ ar argumentus, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu ir kt.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Jeigu oficialiai būtų paskelbtas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas), kuris nebūtų grindžiamas teisiniais argumentais, teisingumas liktų neįvykdytas. Aptarti reikalavimai dėl nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) argumentavimo yra taikytini ne tik baudžiamajam procesui, bet ir kitoms teisenoms. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime aiškindamas teisingumo, tinkamo teisinio proceso, teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo principų, pažymėjo, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Baigiamasis teismo aktas negali būti dviprasmiškas, jis turi būti aiškus, o ne būti toks, kuris verstų šalis, kitus proceso dalyvius, kitus asmenis spėlioti, kodėl, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent toks, o ne kitoks teismo sprendimas. Taip pat minimame nutarime nurodoma, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse (jeigu pagal įstatymus turi būti atskira aprašomoji arba motyvuojamoji dalis).

21. Atsižvelgus į tai, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuotina, kad teismo sprendimas yra teisingas, kai iÅ¡vados dėl galimai padaryto nusižengimo požymių buvimo arba nebuvimo, teisės pažeidėjo kaltės buvimo arba nebuvimo yra pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurie turi bÅ«ti įvertinti teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Motyvų nebuvimas teismo sprendime reiÅ¡kia, kad teismo sprendimas apskritai neturi motyvuojamosios dalies, arba iÅ¡ konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspÅ«džio, kuo vadovaudamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , suformuluotÄ teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. BÅ«tent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamÄ nutarimÄ .

22. IÅ¡ Å¡ioje byloje R. A. suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad jis buvo kaltinamas padaręs tris administracinius nusižengimus, t. y. nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 25 ir 30 dalyse. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , konstatavo, kad R. A. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, kurių padarymu jis buvo kaltinamas, požymių. Tuo pačiu konstatuotina, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarimo nėra aiÅ¡ku, kodėl buvo padaryta iÅ¡vada, jog R. A. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 25 dalyje, požymių. IÅ¡ skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė, analizavo ir vertino byloje esančius įrodymus tik dėl R. A. suformuluotų kaltinimų padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 30 dalyje. Vis tik pirmosios instancijos teismas nepateikė jokio faktinių aplinkybių bei duomenų vertinimo dėl kaltinimo pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad motyvų apibendrinime, pirmosios instancijos teismas pakartojo kaltinime nurodytas aplinkybes dėl nusižengimų, numatytų ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 30 dalyje, padarymo, bei nurodė, kad nebuvo padarytas joks teisės pažeidimas, nors administracinis nusižengimas, numatytas ANK 247 straipsnio 25 dalyje, yra susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, nei kiti du nusižengimai, kurių galimo padarymo aplinkybės buvo vertinamos. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo bylos dėl R. A. suformuluoto kaltinimo padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 247 straipsnio 25 dalyje.

23. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad skundžiamame nutarime visiÅ¡kai nepagrįstai yra nurodyta, jog suraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ R. A. buvo nubaustas už administracinių nusižengimų padarymÄ . Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopÄ reikÅ¡mę, t. y. jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ (pavyzdžiui, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 2AT-40-303/2020, Nr. 2AT-84-942/2016 ir kt.).

Taigi suraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ asmuo nėra pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimÄ bei nėra nubaudžiamas už teisės pažeidimo padarymÄ . Pagal ANK 2 straipsnio 7 dalį asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimÄ tik įvykdęs administracinį nurodymÄ arba ANK nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinio nusižengimo protokole suformuluotÄ kaltinimÄ , privalėjo priimti vienÄ iÅ¡ sprendimų, numatytų ANK 635 straipsnyje, t. y. nustatyti, ar kaltinimai pasitvirtino ar ne.

Pirmosios instancijos teismo nutarimo apraÅ¡omoji dalis, kurioje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolu R. A. buvo nubaustas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 25 ir 30 dalis, prieÅ¡tarauja Å¡io nutarimo įžanginei daliai, kurioje nurodoma, jog R A. yra traukiamas atsakomybėn pagal minėtas normas. Be to, pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime prieÅ¡ motyvuojamÄ jÄ dalį nurodė, jog skundas yra tenkinamas, nors joks skundas Å¡iuo atveju nebuvo nagrinėjamas, administracinio nusižengimo tyrimas buvo baigtas ir administracinio nusižengimo byla teismui buvo perduota suraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ , kuriame buvo suformuluoti kaltinimai R.

A. padarius konkrečius administracinius nusižengimus. Taip pat iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad R. A. buvo kaltinamas vienais veiksmais padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 30 dalyje, tačiau skundžiame nutarime nurodoma, jog jis už protokole nurodytų veiksmų padarymÄ buvo patrauktas atsakomybėn tik pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, o kitais veiksmais buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 247 straipsnio 25 dalyje, tačiau skundžiamame nutarime nurodoma, kad R.

A. už Å¡iuos veiksmus buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 25 ir 30 dalis. Taigi, įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nesuprato, kÄ ir kokia tvarka nagrinėja, administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra nurodęs, kad teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigÅ«nams). IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinių nusižengimų tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius administracinius nusižengimus. Be jokių abejonių, asmenį pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimÄ galima tik surinkus pakankamai neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų asmens kaltę. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje trÅ«ksta duomenų, kurie leistų tinkamai įvertinti klausimus, susijusius su R. A. kalte padarius administracinius nusižengimus, privalėjo bÅ«ti aktyvus ir pats rinkti tokius duomenis arba pavesti tokius veiksmus atlikti Institucijai. Taigi, atsižvelgus į nurodytas bei jau anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai, neiÅ¡samiai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo bylÄ .

25. ANK 652 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas yra saistomas Institucijos atstovo apeliaciniame skunde suformuluoto praÅ¡ymo ir net tuo atveju, jeigu iÅ¡taisytų pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, nebÅ«tų visiÅ¡kai laisvas priimti bet kurio iÅ¡ ANK 653 straipsnyje numatytų sprendimų. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimas yra naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Ugnius Trumpulis