fa3fffc9-07d3-42e8-8b5c-e17f68e0ccf4 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-491-661/2019 Teisminio proceso Nr.2-68-3-38451-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo V. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. N. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. B. ir R.- S. B. M.. Teismas n u s t a t ė:

1. Pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjo V. N. 2018-12-03 skundas dėl antstolio A. B. patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti 2018-11-12 patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-18-42-14737 dalį, kuria nustatyta, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškomos iš gyvenamojo namo su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini).

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. 2.1 Nurodė, kad antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – vykdomasis raÅ¡tas, iÅ¡duotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 sprendimo, pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). 2.2 Vykdomojoje byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo areÅ¡tuoto turto vidutinės rinkos vertės įrodo, jog antstolis, sudarydamas turto areÅ¡to aktÄ , ir areÅ¡tuodamas pareiÅ¡kėjui priklausantį nekilnojamÄ jį/kilnojamÄ jį turtÄ , nevirÅ¡ijo vykdomajame raÅ¡te nurodytos iÅ¡ieÅ¡kotinos kompensacijos dydžio kartu su vykdymo iÅ¡laidomis, t. y. 155 899,82 Eur.

Tokiu bÅ«du teismas sprendžia, kad panaikinti 2018-11-12 patvarkymÄ dėl areÅ¡tuoto turto įvertinimo, nėra teisinio pagrindo, kadangi antstolis nepažeidė CPK 681 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų areÅ¡tuoto turto įkainojimui. 2.3 Atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieÅ¡kÄ ir taikyti areÅ¡tÄ , turto realizavimÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, reikalauti pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ ir kitus veiksmus, t. y. imtis atitinkamų poveikio priemonių, siekiant efektyviai įvykdyti įsiteisėjusį sprendimÄ .

Tokiu bÅ«du teismas sprendžia, kad antstolio priimtas patvarkymas yra teisėtas ir ji panaikinti nėra teisinio pagrindo. 2.4 Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 26 straipsnio 1 dalį antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritorijÄ nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomÄ jį dokumentÄ antstolis vykdo pagal Å¡io asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , jo turto buvimo vietÄ arba darbo vietÄ .

Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Taigi, iÅ¡ieÅ¡kotojas pagal įstatymÄ turi teisę pasirinkti vykdymo vietÄ . Pagal teritorialumo principÄ , antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas neturi pagrindo teigti, kad vykdant vykdomÄ jį dokumentÄ bÅ«tų pažeisti CPK 662-674, 675-690 straipsnių reikalavimai. Taigi antstolis veikė CPK 664 straipsnio reikalavimų ribose.

3. PareiÅ¡kėjas V. N. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-3892-845/2019 ir priimti naujÄ sprendimÄ : panaikinti 2018-11-12 patvarkymo dėl areÅ¡tuoto turto įvertinimo Nr. S-18-42-14737 dalį, kuria nustatyta, kad skola ir vykdymo iÅ¡laidos bus iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Savo skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis. 3.1 PareiÅ¡kėjas neskundė Patvarkymo dalies, kuria nustatyta turto vertė, o skundė tik tÄ Patvarkymo dalį, kuria nustatyta, kad skola ir vykdymo iÅ¡laidos bus iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ Gyvenamojo bÅ«sto (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). 3.2 Nepaisant to, kad dėl turto vertės ginčo tarp PareiÅ¡kėjo ir Antstolio nebuvo, Teismas pasisakė dėl CPK 681 str., reglamentuojančio turto įkainojimÄ , pacitavo teismų praktikÄ , kurioje kalbama apie turto įkainojimÄ , ir nusprendė, kad „panaikinti 2018-11-12 patvarkymÄ dėl areÅ¡tuoto turto įvertinimo, nėra teisinio pagrindo, kadangi Antstolis nepažeidė CPK 681 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų areÅ¡tuoto turto įkainojimui.“ 3.3 PareiÅ¡kėjo Skunde iÅ¡ viso nebuvo keliamas klausimas dėl Antstolio raginimo vykdyti sprendimÄ , Antstolio teisės atlikti turto paieÅ¡kÄ , taikyti areÅ¡tÄ , reikalauti pateikti informacija ir t.t..

Patvarkymas taip pat nėra susijęs su aukščiau iÅ¡vardintomis Antstolio teisėmis, todėl yra absoliučiai neaiÅ¡ku, kodėl Teismas iÅ¡vardindamas kokius veiksmus turi teisę atlikti Antstolis, daro iÅ¡vadÄ , kad Antstolio Patvarkymas yra teisėtas. 3.4 Klausimo, kuris buvo keliamas PareiÅ¡kėjo Skunde, t.y., turto iÅ¡ieÅ¡kojimo eilės nustatymo, Teismas iÅ¡ esmės nenagrinėjo, nepasisakė dėl PareiÅ¡kėjo pateiktų argumentų Å¡iuo klausimu, nemotyvavo savo sprendimo. 3.5 Teismas nemotyvavo, kodėl esant įrodymų, jog PareiÅ¡kėjas valdo N. Å . (duomenys neskelbtini) (bendrÄ ja nuosavybės teise), kas yra ne kas kita kaip fondas valdantis vertybinius popierius, t.y., PareiÅ¡kėjas turi vertybinių popierių, iÅ¡ kurių turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma antrÄ ja eile, bei kito nekilnojamojo turto, Antstolio sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Gyvenamojo bÅ«sto, kuriame PareiÅ¡kėjas gyvena ir iÅ¡ kurio turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma paskutine eile, yra teisėtas, ir nepateikdamas absoliučiai jokių motyvų nusprendė, kad Antstolis veikė CPK 664 str. ribose.

4. Suinteresuotas asmuo B. M.R. S. atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti. Savo atsiliepimÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis. 4.1 Apelianto pasirinkta taktika skųsti absoliučiai kiekvienÄ Antstolio veiksmÄ vykdomojoje byloje Nr. 0042/18/01462 reiÅ¡kia iÅ¡imtinį siekį bet kokia kaina, įskaitant įžūliai agresyvų skundų teikimÄ bei teismų klaidinimÄ ir manipuliavimÄ iÅ¡vengti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Apelianto turto. Kreditoriaus Argumentai tuo klausimu buvo ne kartÄ pateikti ankstesniuose procesiniuose dokumentuose Å¡ioje ir eilėje kitų pirmos bei apeliacinės instancijose teismuose nagrinėtų bylų, susijusių su minėtos vykdomosios bylos procesu. 4.2 Atskirajame skunde siekiama klaidinti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimÄ reikia vykdyti jį nukreipiant ne į gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), tačiau esÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Å¡eimos patikos ((duomenys neskelbtini) family Trust) sutarties.

Teismas pagrįstai patvirtino, kÄ nustatė ir Antstolis, jog (duomenys neskelbtini) Å¡eimos patikos teisės ir pareigos visiÅ¡kai nesusijusios su Lietuvos Respublikos jurisidikcija, kurioje veikia Antstolis. Be to, pati (duomenys neskelbtini) Å¡eimos patika nėra joks turtas, tai tik civilinė sutartis, pagal kuriÄ buvo perduotos patikėtinių nuožiÅ«ra valdyti ir disponuoti Å¡eimos lėšos 2003­02­28. 4.3 Antstolis, vadovaudamasi CPK 662 straipsnio 3 dalimi, laikydamasis CPK 664 ir 665straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iÅ¡ kokio skolininko turto ar pajamų iÅ¡ieÅ¡koti.

Apeliantas Å¡ioje byloje naiviai siekia įtikinti TeismÄ , kad jis pats esÄ turi nuspręsti, iÅ¡ kokio turto bus iÅ¡ieÅ¡koma, net ir nepateikdamas jokių duomenų apie realų kitÄ konkretų jo turtÄ , kurio Antstolis "neranda". 4.4 Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad Antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, atsižvelgiant į iÅ¡ieÅ¡komis sumos dydį, kito turto (buto P. S. g. ir garažo) neužtenka iÅ¡ieÅ¡komai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti, todėl, vadovaujantis CPK 662 straipsnio 4 dalimi, iÅ¡ieÅ¡kojimas pagrįstai, kaip patikrinęs Nutartyje nustatė Teismas, yra vykdomas iÅ¡ paskesnės eilės turto ­ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) realizavimo.

5. Suinteresuotas asmuo antstolis A. B. atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ skundÄ nepateikė. Atskirasis skundas atmestinas 6. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės dėl to, kad teismas joje klausimo kuris buvo keliamas pareiškėjo Skunde, t.y., turto išieškojimo eilės nustatymo, iš esmės nenagrinėjo, nepasisakė dėl Pareiškėjo pateiktų argumentų šiuo klausimu, nemotyvavo savo sprendimo.

8. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

9. Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

11. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje motyvuotai atsakė į apelianto argumentus susijusius su turto iÅ¡ieÅ¡kojimo eilės nustatymu. Teismas atsakydamas į šį argumentÄ nurodė, kad: 11.1 Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 26 straipsnio 1 dalį antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritorijÄ nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomÄ jį dokumentÄ antstolis vykdo pagal Å¡io asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , jo turto buvimo vietÄ arba darbo vietÄ .

Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Taigi, iÅ¡ieÅ¡kotojas pagal įstatymÄ turi teisę pasirinkti vykdymo vietÄ . Pagal teritorialumo principÄ , antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas neturi pagrindo teigti, kad vykdant vykdomÄ jį dokumentÄ bÅ«tų pažeisti CPK 662-674, 675-690 straipsnių reikalavimai. Taigi antstolis veikė CPK 664 straipsnio reikalavimų ribose.

12. Pažymėtina, kad bÅ«tent CPK 664 str. ir reglamentuoja iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ fizinio asmens turto eiliÅ¡kumÄ . Nors Å¡ie pirmosios instancijos teismas nutartyje iÅ¡dėstyti motyvai nėra iÅ¡plėtoti, tačiau jie pakankamai aiÅ¡kiai atsako į apelianto keliamas dvejones dėl antstolio veiksmų (ne) teisėtumo laikantis CPK 664 str. reikalavimų.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir papildomai nurodo, kad Lietuvos antstoliai vykdo sprendimus tik savo Å¡alies teritorijoje, pagal antstoliui priskirtÄ veiklos teritorijÄ (CPK 590 str. 1 d., 3d.). Antstolis negali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į kitoje valstybėje, t.y. už Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos ribų esantį turtÄ , nes kaip jau minėta, tai peržengtų antstolio veiklos teritorijÄ , bei Lietuvos teismų jurisdikcijos ribas.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis nesurado Lietuvoje esančio pirmesnės CPK 664 str. nustatytos eilės skolininkui priklausančio turto. Pats skolininkas nei teismui, nei antstoliui tokių duomenų taip pat nepateikė, todėl antstolis pagrįstai skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė į surastÄ ir apraÅ¡ytÄ turtÄ t.y. nekilnojamÄ jį turtÄ esantį Lietuvos Respublikoje.

15. Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teismo pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

16. Darytina iÅ¡vada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

17. Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo V. N. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Alvydas Barkauskas