fa3fa5c2-ad21-450b-8fda-7e989acece9f · Klaipėdos apygardos teismas

                                                    Administracinė byla Nr. ATP-150-380/2011                                                    Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00272-2011-8                                                    Procesinio sprendimo kategorija (S) 79.1.

             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS             NUTARTIS 2011 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R. J. atstovaujamo advokato Žilvino Brazaičio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarimo, ir n u s t a t ė:

             Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiÅ«ros bÅ«rio patrulis Giedrius Liekis 2011 m. balandžio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 30P-857336-11, už tai, kad R. J. 2011-04-16, 11.15 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 302 km, vairavo transporto priemonę VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,71 promilės).

             Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo R. J. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d. ir skyrė 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) baudÄ su teisės atėmimu vairuoti transporto priemonę 1 (vieneriems) metams.             R. J. atstovaujamo advokato Žilvino Brazaičio apeliaciniu skundu praÅ¡oma iÅ¡nagrinėti apeliacinį skundÄ ypatingos skubos tvarka, 2011-06-21 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Nurodo, kad teismas priimdamas nutarimÄ , vadovavosi iÅ¡skirtinai tik ekspertizės aktu Nr. 80TPK-G-28, teismo nutarimas ir ekspertizės aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ekspertizės aktas Nr. 80TPK-G-28 yra suraÅ¡ytas pažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. reikalavimus, Å¡io straipsnio 3 d. ekspertizės akte nenurodyti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės. Ekspertė tik kritikuoja medicininės apžiÅ«ros aktÄ : jo užpildymÄ , apelianto kraujo paėmimo procedÅ«rÄ .

Atsakymas į pirmÄ teismo užduotÄ klausimÄ yra nepakankamai motyvuotas ir pateiktas pažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. 4 d., atsakymas į antrÄ teismo užduotÄ klausimÄ yra visiÅ¡kai nemotyvuotas. Teigia, kas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kraujo tyrimo rezultatai turi esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę, nustatant asmens neblaivumÄ . Apelianto kraujas buvo paimtas vos po 25 min., nuo patikrinimo alkotesteriu, buvo iÅ¡tirtas vieninteliu leidžiamu ir visiÅ¡kai tiksliu dujų chromatografijos metodu, todėl tokio tyrimo rezultatais nėra jokio pagrindo abejoti.

Paminėjo, kad teismas nagrinėdamas administracinę bylÄ Nr. N9-990/2006 nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų nagrinėjimo ir vertinimo taisykles, skundžiamÄ nutarimÄ priėmė iÅ¡ esmės vadovaudamasis vien tik neiÅ¡samiu, nepagrįstu, prieÅ¡taraujančiu Teismo ekspertizės įstatymui ekspertizės aktu, o byloje esančius neaiÅ¡kumus traktavo apelianto nenaudai.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apibendrinime iÅ¡aiÅ¡kino, kad eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma.             Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atsiliepime į R. J. apeliacinį skundÄ praÅ¡oma R. J. apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir palikti 2011-06-21 Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtÄ nutarimÄ . Teigia, kad įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį.

Administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visos visuomenės vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekiant per prevencinių priemonių taikymÄ užtikrinti saugų eismÄ , visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių.

Teigia, kad įrodymai, kad R. J. padarė administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 126 str. 1 d., surinkti ir pateikti administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagoje.             Apeliacinis skundas netenkintinas.             Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. nutarimu R. J. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 126 str. 1 d., kuri numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia vairuotojams baudÄ nuo 1000 iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas R. J. skyrė 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) baudÄ su teisės atėmimu vairuoti transporto priemonę 1 (vieneriems) metams. Vertinant R. J. padarytÄ veikÄ , teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 7), patikrinimo alkotesteriu rezultatu (b. l. 9), specialisto iÅ¡vada (b. l. 15), medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b. l. 16), Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu (b. l. 34-35).

             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2011-04-16, 11.15 val., buvo tikrinamas R. J. blaivumas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0076 (patikros sertifikatas Nr. 0790080) ir buvo nustatytas 0,71 promilių girtumas. Policijos pareigÅ«nai R. J. blaivumÄ tikrino tinkamu naudoti alkotesteriu (b. l. 10). Teismas nutarime pažymi, kad R. J. savo kaltės nepripažino, teigia, kad automobilį vairavo bÅ«damas blaivus, prieÅ¡ patikrinimÄ buvo vartojęs burnos skalavimo skystį, kuriame yra alkoholio.

R. J. nesijausdamas neblaiviu ir nesutikdamas su alkotesterio parodymais, tÄ pačiÄ dienÄ 11.45 val. nuvyko į Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninę, kur buvo paimtas kraujo mėginys, kuriame etilo alkoholio nerasta (b.l. 15). Medicininės apžiÅ«ros metu, gydytojas Nerijus ReiÅ¡ys padarė iÅ¡vadÄ , kad R. J. „atrodo, kad blaivus“ (b.l. 16).              Klaipėdos rajono apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus dėl R. J. neblaivumo patvirtinimo, siekiant paÅ¡alinti surinktų įrodymų prieÅ¡taravimus tarp policijos pareigÅ«nų 2011-04-16, 11.20 val., atlikto blaivumo patikrinimo metu nustatyto lengvo girtumo laipsnio (0,71 promilės) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011 m. balandžio 18 d. specialisto iÅ¡vados Nr. T-A-523/11(03), kad R.

J. kraujyje etilo alkoholio nerasta, paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo.             Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas vadovavosi išskirtinai tik ekspertizės aktu, kuris surašytas pažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. 3, 4 d. reikalavimus, todėl teismo nutarimas ir ekspertizės aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytas teismo ekspertizės aktų įforminimo reikalavimas - teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas, o 24 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas - teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-28 nurodyta, kad 2011-05-04 gauta administracinė byla Nr. A2.6.-388-586/2011, kurioje rastas nutarimas ekspertizei atlikti, administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkotesteriu tikrinto asmens printerio šaknelė ir prietaiso patikros sertifikato kopija, patrulio tarnybinis pranešimas, medicininės apžiūros akto kopija, specialisto išvada, burnos skalavimo skysčio „Listerine“ instrukcija, R. J. paaiškinimas ir kt. Taip pat gauta papildomai užprašyta medžiaga, t.y. biologinės terpės siuntimo kopija, tyrimui pristatytos medžiagos aprašymas, atšviestas vokas.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-28, psichiatrė ekspertė R. Silickaitė apraÅ¡o pateiktus dokumentus, pristatytos medžiagos apžiÅ«ros rezultatus, žinomas įvykio aplinkybes, motyvuotÄ jų įvertinimÄ ir atsakymus į pateiktus klausimus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais dėl ekspertizės akto nepagrįstumo ir neteisėtumo.              Nepagrįstai apeliantas teigia, kad ekspertės atsakymai į klausimus nėra motyvuoti. Teismas pavedė ekspertams atsakyti į klausimus: ar buvo neblaivus R.

J., jei taip, tai kokio sunkumo buvo R. J. neblaivumas, jam vairuojant automobilį 2011-04-16 11.15 val.? Ar policijos darbuotojų alkotesteriu atlikto tyrimo rezultatai ir medicinos įstaigoje atlikti neblaivumo patikrinimo tyrimai nėra prieÅ¡taringi, atitinka realų alkoholio kiekio organizme sumažėjimÄ per tokį laikotarpį? Ekspertės atsakė į pateiktus klausimus taip: R. J. 2011-04-16 11.15 val. neblaivus, t.y. lengvo girtumo laipsnio bÅ«klėje vairavo automobilį. Ekspertizės akto iÅ¡vadoje teigiama, kad nėra pagrindo paneigti policijos testo parodymų, nes negalima remtis kraujo tyrimo iÅ¡vada.

Psichiatrė ekspertė R. Silickaitė aptartas iÅ¡vadas padarė konstatavusi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės gydytojas Nerijus ReiÅ¡ys R. J. apžiÅ«rÄ atliko gan pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nepakankamai iÅ¡tirta judesių koordinacija, tikslÅ«s judesiai, nistagmas bei netinkamai užpildytas aktas. Be to, akte ir biologinės terpės siuntimo kopijoje atžymėta, kad iÅ¡ R. J. 2011-04-16 vienu atveju 11.45 val., kitu 11.46 val. buvo paimta 10 ml kraujo, tačiau laboratorijoje 6 ml talpos, 10,5 cm aukščio vakuteineryje rasta 7,9 cm aukÅ¡tyje kraujo.

Rastas kraujo kiekis neatitiktų paimtam 10 ml, nes pačio vakuteinerio talpa 6 ml. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, nei medicininės apžiūros akte aprašytais klinikiniais požymiais, nei kraujo tyrimo išvada remtis negali ir tuo pačiu paneigti policijos testo parodymus (b. l. 34-35). Ekspertizės akto teisingumas abejonių nekelia, be to, alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARZH-0076 (patikros sertifikatas Nr. 0790080) tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra atlikta (b. l. 10), todėl nėra pagrindo manyti, jog alkotesterio parodymai yra neteisingi.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo vien tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011 m. balandžio 18 d. specialisto iÅ¡vada Nr. T-A-523/11(03). Be Å¡ių aptartų įrodymų, byloje yra pareigÅ«no G. L. tarnybinis praneÅ¡imas, kuris sustabdė R. J. vairuojamÄ automobilį, įtarė, kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus ir jį patikrinęs nustatė 0.71 promilių girtumÄ (b. l. 7), R. J., nors nesutiko su alkotesterio parodymais, bet savo paaiÅ¡kinime pats pripažino, kad buvo iÅ¡ vakaro gėręs (b. l. 5).

Atsižvelgus į aptartų įrodymų visumÄ , matyti, kad R. J. atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 dalį patrauktas pagrįstai, nes vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus.             Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad kraujo tyrimo rezultatai turi esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę, nustatant asmens neblaivumÄ , kad teismas pažeidė įrodymų nagrinėjimo ir vertinimo taisykles. ATPK 257 str. nustato, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Ä®statymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iÅ¡kėlus ir iÅ¡tyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ .

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Ä®statymas nenumato, jog vieni įrodymai patys savaime turi pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus. Apylinkės teismas, priimdamas nutarimÄ , įrodymus byloje vertino nepažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nes atsižvelgė į byloje esančius prieÅ¡taravimus dėl R. J. neblaivumo, ėmėsi veiksmų, kad prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti, t.y. paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę ir tik gavęs ekspertizės aktÄ Ä¯vertino visus byloje esančius duomenis bei padarė pagrįstÄ , įrodymais paremtÄ iÅ¡vadÄ , jog R.

J. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d.             Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria: R. J. atstovaujamo advokato Žilvino Brazaičio apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarimÄ nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                   Aurelija Sadauskaitė