2015-11-24 Nr. AB-22751-3-61-3-02186-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1040-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02186-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus visuomenės sveikatos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Šviesos slėnis“ skundą atsakovui Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Šviesos slėnis“ (toliau – ir pareiškėjas, Įstaiga) su skundu (I t., b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir atsakovas, VVSC) per 30 kalendorinių dienų tinkamai įvertinti ir patvirtinti VšĮ „Šviesos slėnis“ pateiktą valgiaraštį.

Pareiškėjas paaiškino, kad ketina atidaryti ikimokyklinio ugdymo mokyklą „Šviesos slėnis“ (toliau – ir Darželis). Atsižvelgiant į Darželio steigėjų įsitikinimus ir pažiūras bei Darželį ketinančių lankyti tėvų įsitikinimus ir pageidavimus dėl jų vaikų maitinimo, vaikus Darželyje ketinama maitinti vegetariškai (be mėsos, paukštienos, žuvies ir kiaušinių). Tuo tikslu Įstaiga kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „VR Trading“ dėl valgiaraščio sudarymo paslaugos, kad būtų sudarytas teisės aktų reikalavimus ir besivystančio vaiko organizmo poreikius atitinkantis vegetariškas valgiaraštis. Nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 patvirtinto Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 46 punktu 3 kartus teikė atsakovui įvertinti 15 dienų 1–3 ir 4–7 metų amžiaus vaikų maitinimo valgiaraštį, tačiau visus kartus, VVSC vertinimu, pateiktas valgiaraštis neatitiko Aprašo reikalavimų, nors nė vienoje iš trijų vertinimo pažymų atsakovas nepateikė jokių valgiaraščio vertinimo ataskaitų, skaičiavimų ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai nustatyti, kad pateiktas valgiaraštis neatitinka Aprašo reikalavimų ar rekomenduojamų paros maistinių medžiagų normų. Pabrėžė, kad VVSC nė karto neprašė Įstaigos pateikti paaiškinimus ar detalesnę informaciją, reikalingą valgiaraščiui įvertinti.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas klaidingai teigia, kad vertinimui pateiktas valgiaraštis neatitinka Aprašo 15, 20.10 ir 40 punktų reikalavimų. Paaiškino, jog valgiaraštis yra sudarytas iš įvairių maisto produktų ir jame nurodyti patiekalai skatina valgyti įvairų augalinį maistą, grūdinius produktus, vaisius ir daržoves; gyvuliniai riebalai keičiami augaliniais aliejais; riebi mėsa keičiama ankštiniais produktais; skatinama vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus, dėl to, valgiaraštis yra visiškai suderintas ir atitinka Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro parengtose Sveikos mitybos metodinėse rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytas sveikos mitybos taisykles. Pažymėjo, kad valgiaraštis sudarytas iš įvairių produktų (ankštinės daržovės, kruopos, pienas ir pieno produktai, daržovės, vaisiai, sėklos ir riešutai), kurie turi įvairių augančio vaiko vystymuisi būtinų vitaminų ir mineralinių medžiagų, todėl atsakovo teiginys, kad valgiaraštyje atsisakant mėsos, žuvies ir jų produktų vaikams gali trūkti gyvūninės kilmės baltymų, aminorūgščių, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų B12, A, D, geležies, cinko ir kitų labai svarbių ir būtinų besivystančiam vaiko organizmui medžiagų yra nepagrįstas ir remiasi tik prielaidomis. Taip pat pabrėžė, kad valgiaraštyje karšti pietų patiekalai yra sudaryti iš daug baltymų turinčių produktų: ankštinių (sojos pupelių, sojos, avinžirnių, šparaginių pupelių, lęšių ir pan.), pieno ir pieno produktų (pieno, sūrio, varškės, saldaus pieno sūrio, grietinės, grietinėlės ir kt.), taip pat angliavandenių turinčių produktų, be to su karštu patiekalu patiekiamos daržovės, vaisiai arba jų salotos, todėl valgiaraštis atitinka Aprašo 20.10 p. reikalavimus.

Įstaigos įsitikinimu, atsakovas yra neteisus teigdamas, kad šiuo metu nei atlikti moksliniai tyrimai, nei galiojantys teisės aktai bei tarptautiniai strateginiai sveikatos stiprinimo dokumentai neįteisina vegetariško maitinimo kaip visaverčio. Taip pat neteisingas atsakovo teiginys, kad pasaulio pediatrai nerekomenduoja vaikams vegetariškos mitybos. Pabrėžė, kad nei Apraše, nei Rekomendacijose ar kituose teisės aktuose nėra nustatytas tiesioginis privalomas reikalavimas į valgiaraštį įtraukti mėsos, žuvies ar kiaušinių ir jų produktus, taip pat teisės aktais nėra nustatyta draudimų ar apribojimų dėl vegetariškos mitybos. Atkreipė dėmesį, jog VVSC savo vertinimo pažymoje nepateikia jokių duomenų, įrodančių, kad vertinimui pateiktas valgiaraštis buvo išsamiai vertintas ir būtų nustatyta, kad jis neatitinka Aprašo 15 ir 40 punktų reikalavimų. Atsakovas tik išreiškia savo susirūpinimą, kad atsisakius mėsos, žuvies ir jų produktų vaikams gali trūkti labai svarbių ir būtinų besivystančiam vaiko organizmui medžiagų, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neatliko tinkamo, išsamaus valgiaraščio įvertinimo, kaip to reikalauja Aprašo 44 punktas ir viešojo administravimo principai, nesiėmė jokių priemonių, kad galėtų tinkamai įgyvendinti jam priskirtas funkcijas ir detaliai įvertinti ar pareiškėjo pateiktame valgiaraštyje nurodyti patiekalai atitinka (gali atitikti) Aprašo reikalavimus ir Rekomendacijas, nė karto neprašė pateikti paaiškinimų ar detalesnės informacijos (nors tokia galimybė yra numatyta Apraše), pats nepateikė jokių duomenų ar skaičiavimų, kurie pagristų valgiaraščio netinkamumą.

Taip pat pareiškėjas prašė įvertinti, ar Aprašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio, Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnio nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui (II t., b. l. 3–6). Nurodė manąs, kad tėvai turi teisę ir privalo turėti galimybę auginti, auklėti ir maitinti vaikus pagal savo religinius ar kitus įsitikinimus ir tėvams turi būti sudaryta galimybė rinktis, kokį maitinimą jų vaikas gauna ugdymo įstaigoje. Pareiškėjo nuomone, valstybinės institucijos turi užtikrinti sveikos mitybos formavimą, tačiau neturi teisės ir įgaliojimų nurodyti piliečiams, kaip jie turi maitintis. Kadangi Apraše nėra numatyta galimybė tėvams pasirinkti vaikų maitinimą ugdymo įstaigoje pagal savo religinius įsitikinimus, t. y. tėvams nesutiekiama galimybė pasirinkti, kaip jų vaikas bus maitinamas ugdymo įstaigoje, taip yra ribojama tėvų teisė nevaržomai rūpintis vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, todėl toks Aprašu įtvirtintas reguliavimas yra nesuderinamas su minėtų teisės aktų nuostatomis ir demokratinės teisinės valstybės principais, diskriminuoja tėvus ir yra neteisėtas.

Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 88–93) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad valgiaraščio vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Aprašo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 501 patvirtintomis „Rekomenduojamomis paros maistinių medžiagų ir energijos normomis“. Pažymėjo, jog noras maitinti vaikus vien tik vegetariniu maistu, netgi atsižvelgiant į tėvų išskirtinę teisę auklėti savo vaikus pagal savo moralės nuostatas bei vidinį įsitikinimą, prieštarauja teisės aktams, kuriais įtvirtintas reglamentavimas itin svarbus besivystančio asmens tinkamai, normaliai fizinei raidai. Nurodė, kad valgiaraštis neatitinka Aprašo 15, 20.10, 40 punktų reikalavimų, o teisės aktai neįpareigoja VVSC teikti kokias nors papildomas išvadas, dokumentus, medžiagą (pasiaiškinimus). Atsakovo teigimu, valgiaraštis nebuvo suderintas todėl, kad ženkliai neatitiko Aprašo 15 punkto reikalavimų dėl esminės priežasties – nebuvo laikomasi Rekomendacijose nurodytos pagrindinės sveikos mitybos taisyklės: „Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą“. Tuo tarpu valgiaraštyje pagrindiniam pietų patiekalui pagaminti pasirenkamos tik kelios maisto produktų grupės (ankštiniai bei pienas ir jo produktai), atsisakoma žuvies, mėsos, paukštienos bei kiaušinių. Taigi nuspręsta pasirinkti vartoti tik kelias maisto produktų grupes, o tai neužtikrina maisto įvairovės bei su įvairiu maistu gaunamų visų reikiamų maisto medžiagų.

VVSC pabrėžė, jog mityba yra viena iš būtinų normalaus vaiko augimo, fizinio ir psichinio vystymosi sąlygų. Vaikams nuo 3 iki pat 18 metų labai svarbu tinkamai maitintis, gaunant kuo daugiau žmogaus organizmui reikalingų medžiagų, kadangi šiame amžiaus tarpsnyje būtent maistas (ar tam tikro maisto stygius) turi didelę įtaką daugelio ligų atsiradimui. Ypač tai aktualu vaikystėje, nes maistas būtent šiuo amžiaus tarpsniu gali sukelti kai kurių genų indukciją. Paaiškino, jog tai, kas galimai tinka suaugusiojo organizmui (arba dėl tam tikrų suaugusio asmens ligų organizmas negali apdoroti tam tikrų produktų, tad tenka rinktis vegetarišką gyvenseną), nebūtinai tinka augančiam mažojo asmens organizmui (kaip ir besivystančio, bręstančio asmens organizmui), kuriam reikalingas kur kas didesnis spektras maisto medžiagų nei tik ankštinės daržovės bei pieno produktai. Suaugusiųjų asmenų organizmo funkcionavimas (atitinkamai, ir poreikiai) skiriasi nuo besivystančiojo organizmo poreikių, todėl tai, kas, galimai, itin patinka vaiko tėvams, gali būti ne tik kenksminga, bet ir žalinga besivystančiam, augančiam organizmui.

Atkreipė dėmesį, jog Aprašas ir jame nurodytos rekomendacijos yra privalomos ikimokyklinių ugdymo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms ar savininkams, vadovams, juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems vaikų maitinimo ar maisto produktų tiekimo paslaugas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, bei pagal kompetenciją kontrolę vykdančioms institucijoms. Šiuo metu nei Apraše, nei jo rekomendacijose, nei kokiuose kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nėra aptariamos vegetariško maitinimo galimybės, leidžiančios atsisakyti gyvulinės kilmės produktų. VVSC, kaip valstybinė institucija, negali veikti ultra vires ir priiminėti kokių nors sprendimų, kurių priėmimas nesuteiktas (neįtvirtintas) Lietuvos Respublikos teisės aktais. Atsakovas pažymėjo, kad negali nevykdyti Aprašo nuostatų ir nekreipti dėmesio į ilgametę, keleto Lietuvos Respublikoje veikusių medikų kartų suformuotą poziciją, jog mažamečiams, augantiems vaikams būtinas kuo įvairesnis maistas, maksimaliai užtikrinant kuo didesnį, įvairesnį maistingųjų medžiagų kiekį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime (II t., b. l. 49–51) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė laisvai reikšti savo įsitikinimus nėra absoliuti, o žmogaus įsitikinimai negali pateisinti įstatymų ir kitų teisės aktų nevykdymo. Ministerija Aprašą patvirtino vadovaudamasi Lietuvos Respublikos maisto įstatymu ir siekdama užtikrinti sveikatai palankų vaikų maitinimą ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose. Teigė, kad Apraše įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra pagristas, o pareiškėjo teiginiai, neva jis prieštarauja Konstitucijai – ne.

Ministerijos nuomone, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad VšĮ „Šviesos slėnis“ pateiktas valgiaraštis neatitinka Aprašo reikalavimų ir neatitinka vaiko fiziologinių poreikių, nes valgiaraštyje tam tikromis, atsitiktinai pasirinktomis patikrinimui dienomis, nustatytas per didelis baltymų bei per mažas riebalų, vitaminų B12 ir vitamino D kiekis.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 3 dalyje išvardintos trys gyvybiškai būtinos vaiko fizinio vystymosi dalys: mityba, rūbai ir būstas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto parengtame Bendrajame komentare ypatingas dėmesys skirtas adekvataus maitinimosi ir vaiko augimo stebėjimo ankstyvoje vaikystėje svarbai, todėl būtina siekti užtikrinti visavertę, būtinus vaiko poreikius atitinkančią mitybą, kuri vaidina svarbų vaidmenį vaiko augimo bei sveiko vystymosi procese.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu (II t., b. l. 62–66) pareiškėjo VšĮ „Šviesos slėnis“ skundą tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą Vilniaus visuomenės sveikatos centrą per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo tinkamai įvertinti VšĮ „Šviesos slėnis“ pateiktą valgiaraštį ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą dėl valgiaraščio derinimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas ketina atidaryti Darželį, kuriame vaikai būtų maitinami vegetariškai, t. y. be mėsos, paukštienos, žuvies ir kiaušinių. Pareiškėjas parengė 15 dienų perspektyvinį valgiaraštį 1–3 ir 4–7 metų amžiaus grupių vaikams, kurį 3 kartus pateikė derinti VVSC, tačiau atsakovas 2012 m. spalio 22 d. valgiaraščio vertinimo pažymoje Nr. (12-66)12.67-166 konstatavo, jog pateiktas vertinimui valgiaraštis neatitinka Aprašo 20.10 punkto reikalavimų, 2012 m. lapkričio 17 d. valgiaraščio vertinimo pažymoje Nr. (12-66)12.67-194 taip pat konstatavo, kad pateiktas vertinimui valgiaraštis neatitinka Aprašo 20.10 punkto reikalavimų, o 2013 m. gegužės 20 d. valgiaraščio vertinimo pažymoje Nr. (12-66)12.67-62 (toliau – ir Pažyma) konstatavo, kad Įstaigos vertinimui pateiktas valgiaraštis neatitinka Aprašo 15, 20.10 ir 40 punktų reikalavimų.

Atkreipęs dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią valgiaraščio vertinimo pažyma negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, į ją atsižvelgiama priimant sprendimą dėl valgiaraščio derinimo, o nesutinkant su valgiaraščio vertinimo pažyma, nesutikimo argumentais (bet ne savarankiškas reikalavimas) gali būti nurodyti ginčijant sprendimą dėl valgiaraščio derinimo, teismas darė išvadą, kad jis negali vertinti valgiaraščio vertinimo pažymose išdėstytų atsakovo argumentų, kol nėra priimtas galutinis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas atitinkantis sprendimas, kuriame aiškiai išdėstomas atsisakymas derinti pareiškėjo pateiktą valgiaraštį. Teismas, atsižvelgdamas į VAĮ 8 straipsnio 1–3 dalis, pažymėjo, kad jo vertinimu, atsakovo sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta kuo remiantis daroma išvada, kad pareiškėjo pateikto valgiaraščio patiekaluose trūksta tam tikrų mineralinių ir kitų medžiagų, vitaminų B12, A, D, geležies, cinko, detaliai argumentuoti teiginiai dėl vegetarinio maitinimo negalimumo bei kiti atitinkamo atsakovo sprendimo priėmimo motyvai.

Nesant priimto galutinio sprendimo dėl VšĮ „Šviesos slėnis“ pateikto valgiaraščio derinimo, teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Vilniaus visuomenės sveikatos centrą per 30 kalendorinių dienų tinkamai įvertinti pateiktą valgiaraštį tenkino. Atkreipė dėmesį, jog įpareigodamas atsakovą patvirtinti VšĮ „Šviesos slėnis“ pateiktą valgiaraštį teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją, t. y. funkciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnį nepriskirta teismo kompetencijai, todėl įpareigojo VVSC per 30 kalendorinių dienų tinkamai įvertinti Įstaigos pateiktą valgiaraštį ir priimti VAĮ 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą dėl valgiaraščio derinimo.

Pasisakydamas dėl Aprašo nuostatų teisėtumo, kiek tai susiję su tuo, kad Apraše nenustatyta galimybė tėvams pasirinkti vaikų maitinimą ugdymo įstaigoje pagal savo religinius įsitikinimus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės prašo teismo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nagrinėjamas tik pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VVSC tinkamai įvertinti VšĮ „Šviesos slėnis“ pateiktą valgiaraštį, darytina išvada, kad prašymas dėl norminio akto teisėtumo nėra susijęs su nagrinėjama byla, todėl šio pareiškėjo reikalavimo netenkino. Pažymėjo, kad Aprašo nuostatų teisėtumas galėtų būti vertinimas sprendžiant klausimą dėl atsakovo sprendimo atsisakyti derinti pareiškėjos valgiaraštį teisėtumo ir pagrįstumo.

III. Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras apeliaciniu skundu (II t., b. l. 71–74) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, neišanalizavo visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir atmestinas toje dalyje, kurioje buvo tenkintas pareiškėjo reikalavimas.

2. Teismo sprendimas buvo priimtas įvertinus tik vienos šalies (pareiškėjo) argumentus, ignoruojant tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens faktinę argumentaciją bei teisinę motyvaciją. Tokiu būdu buvo pažeista teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, priimant teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą (motyvuotą) sprendimą. Mano, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas yra formalus ir neišsprendžia byloje kilusio ginčo, o priešingai, juo sukuriamos tokios aplinkybės ir teikiamas toks nurodymas, kurio atsakovas, nepažeisdamas teisės aktų, netgi negalėtų įvykdyti.

3. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras yra viešojo administravimo subjektas, spręsdamas šį ginčą, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti tik tai, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos.

4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jame teismas nepateikė jokios argumentacijos ir vertinimo, kodėl atsakovo Pažymoje atliktas valgiaraščio vertinimas yra netinkamas ir kodėl turėtų būti atliekamas iš naujo. Teismo sprendime nėra nurodyta argumentų, kodėl Pažyma neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, jame tiesiog nurodoma, kas yra individualus administracinis aktas ir kas sudaro jo turinį. Be to, įpareigodamas atsakovą „tinkamai įvertinti“ pareiškėjos pateiktą valgiaraštį, pirmosios instancijos teismas nenurodo, koks įvertinimas yra laikytinas tinkamu bei kodėl atsakovo atliktas valgiaraščio įvertinimas yra netinkamas. Teigia, kad tai sudaro teisinį pagrindą teismo sprendimą panaikinti kaip nemotyvuotą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 82–83) nurodo, kad apeliacinį skundą palaiko ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas per 30 kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo tinkamai įvertinti pareiškėjo pateiktą valgiaraštį ir priimti VAĮ 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą dėl valgiaraščio derinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – VšĮ „Šviesos slėnis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atsakovas, vykdydamas Aprašo reikalavimus, įvertino pareiškėjo pateiktą 15 dienų 2 amžiaus grupių vaikų valgiaraštį ir padarė išvadą, kad jis neatitinka Aprašo 15, 20.10 ir 40 punktų reikalavimų. Atsakovas nurodė, kokiais produktais valgiaraštis turėtų būti papildytas, taip pat nurodė sudarant valgiaraštį atsižvelgti į maisto medžiagų fiziologinius poreikius bei rekomenduojamas paros maistinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų normas vaikams, vaikų amžių, sveikos mitybos principus. Ministerijos nuomone, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad valgiaraštis neatitinka Aprašo 40 punkto reikalavimų, nes atsitiktinai patikrinimui pasirinktomis dienomis nustatytas per didelis baltymų kiekis bei per mažas riebalų, vitaminų B12 ir D kiekis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškia pareiškėjo nurodytas atsakovo padarytas pažeidimas (valgiaraščio neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas). Nurodo, kad Ministerijos vertinimu atsakovas Aprašo numatytus veiksmus, kurie turėjo būti atlikti vertinant valgiaraštį, atliko tinkamai ir laiku, jie visiškai atitinka Aprašo 46 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo argumentas, kad teismas negali vertinti valgiaraščio vertinimo pažymose įdėstytų atsakovo argumentų, kol nėra priimtas galutinis sprendimas, yra nepagrįstas ir neatitinka Apraše įtvirtinto teisinio reglamentavimo.

Pareiškėjas VšĮ „Šviesos slėnis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 85–88), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus, tinkamai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-756/2013 pateiktą išaiškinimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, ištyrė ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes bei visų šalių argumentus ir priėmė motyvuotą sprendimą toje dalyje, kurioje nagrinėjo bylą. Mano, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu nėra priimtas joks galutinis VAĮ 8 straipsnio nuostatas atitinkantis sprendimas, kuriame būtų aiškiai išdėstytas atsisakymas derinti pareiškėjo pateiktą valgiaraštį. Tokio sprendimo nebuvimas užkerta kelią pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, taigi tokiu būdu pareiškėjas praranda teisę kreiptis teisminės gynybos. Mano, kad atsakovas netinkamai vykdė jam teisės aktais pavestas pareigas – netinkamai įvertino jam pateiktą valgiaraštį, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tokius VVSC veiksmus.

2. Teismas sprendime tinkamai ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo metu nėra atliktas tinkamas pareiškėjo valgiaraščio vertinimas ir nėra priimtas galutinis, argumentuotas ir aiškus bei VAĮ 8straipsnio nuostatas atitinkantis VVSC sprendimas, kuriame aiškiai išdėstomas atsisakymas derinti valgiaraštį ir pateikti tokio atsisakymo argumentai. Teismas pagrįstai nurodė, jog tokiame atsakovo sprendime turėtų būti nurodyta, kuo remiantis daroma išvada dėl valgiaraščio neatitikimo reikalavimams. Pažymi, kad atsakovas nėra pateikęs jokių valgiaraščių vertinimo ataskaitų, skaičiavimų ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad valgiaraštis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pats atsakovas nė karto neprašė Įstaigos pateikti paaiškinimus ar detalesnę informaciją, reikalingą valgiaraščiui vertinti. Mano, kad teismo sprendime pateikta pakankamai argumentų, kodėl atsakovo atliktas valgiaraščio vertinimas yra netinkamas bei nemotyvuotas, be to nurodyta, kokie aspektai turi būti aptarti galutiniame atsakovo sprendime, tinkamai įvertinus valgiaraštį.

3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad Pažyma neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, be to, nurodydamas, kas yra individualus administracinis aktas ir kas sudaro jo turinį, tokiu būdu nurodė atsakovui, kad Pažyma šių reikalavimų neatitinka bei nurodė, kokius reikalavimus turi atitikti galutinis jo sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis patikrinęs bylą, sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos tesimo sprendimą.

Šioje byloje buvo priimtas nagrinėti vienas iš pareiškėjo skundo reikalavimų – įpareigoti Vilniaus visuomenės sveikatos centrą per 30 kalendorinių dienų tinkamai įvertinti ir patvirtinti VšĮ „Šviesos slėnis“ pateiktą valgiaraštį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi šioje administracinėje byloje nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. gegužės 20 d. valgiaraščio vertinimo pažymą Nr. (12-66)12.67-62 nenagrinėtinas teisme tol, kol nebus priimtas sprendimas pagal pareiškėjo prašymą dėl valgiaraščio derinimo.

Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nagrinėjami tik tie apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas įpareigojo atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo tinkamai įvertinti VšĮ „Šviesos slėnis“ pateiktą valgiaraštį ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą dėl valgiaraščio derinimo.

Pareiškėjo ginčijamos Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. gegužės 20 d. valgiaraščio vertinimo pažymos Nr. (12-66)12.67-62 teisėtumą administracinis teismas vertina remdamasis teisės aktais galiojusiais pažymos parengimo metu.

Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją nustato moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus. Šios normos pagrindu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 patvirtino Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašą. Taigi Aprašo nuostatos, apimančios atsakovo nurodymus tvirtinant valgiaraštį, turi pravalomąjį pobūdį, nes nepatvirtinus valgiaraščio įmonė juo remtis ir teikti maitinimo paslaugas negali.

Atkreiptinas dėmesys, jog Pažymos parengimo metu detali valgiaraščio tvirtinimo procedūra nebuvo nustatyta, todėl vertinant Pažymos pagrįstumą bei teisėtumą būtina vadovautis bendromis Viešojo administravimo įstatymo normomis, nustatančiomis administracines procedūras. VAĮ 34 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu.

Pažymėtina, jog nagrinėjamo ginčo atveju administracinė procedūra nebuvo užbaigta, tačiau atsakovas negali būti įpareigotas priimti sprendimą dėl valgiaraščio tvirtinimo. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad, kaip minėta, pažyma turi privalomąją galią valgiaraštį tvirtinti pateikusiam subjektui, šio ginčo atveju – pareiškėjui, tačiau pareiškėjas galėjo pasirinkti ar sutikti su atsakovo nurodymu ir atlikti valgiaraščio papildymą atsakovo nurodytais produktais arba pateikti atsakovui prieštaravimą bei nesutikimą pildyti valgiaraštį. Atsakovas pirmu atveju privalėtų tvirtinti valgiaraštį arba įvertinęs nesutikimo argumentus turėtų priimti sprendimą netvirtinti valgiaraščio. Ginčo atveju pareiškėjas gavęs ginčijamą pažymą atsakovui savo pozicijos dėl pažymos turinio bei nurodymo nepareiškė, todėl atsakovas negalėjo priimti sprendimo dėl valgiaraščio tvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti, kadangi iš esmės procedūra nebuvo baigta.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendime numatytas įpareigojimas atsakovui priimti sprendimą pagal pareiškėjo reikalavimą nėra pagrįstas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo Vilniaus visuomenės sveikatos centro apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir šioje dalyje pareiškėjo VšĮ „Šviesos slėnis“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Vilniaus visuomenės sveikatos centro apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras įpareigotas per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo tinkamai įvertinti viešosios įstaigos „Šviesos slėnis“ pateiktą valgiaraštį ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą dėl valgiaraščio derinimo, ir šioje dalyje pareiškėjo viešosios įstaigos „Šviesos slėnis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo viešosios įstaigos „Šviesos slėnis“ skundas, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė