Legislator Case Law & Legislation
fa3ef3bd-3e88-417f-8dc7-012c0169e9ed AI generated

fa3ef3bd-3e88-417f-8dc7-012c0169e9ed · Vilniaus apygardos teismas

Case Number fa3ef3bd-3e88-417f-8dc7-012c0169e9ed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                 Civilinė byla Nr. e2S-1811-340/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10448-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.5; 3.3.2.4. (S)       VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2018 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys P. K., E. K., K.

Legislator headnote

AI generated

fa3ef3bd-3e88-417f-8dc7-012c0169e9ed · Vilniaus apygardos teismas: psichikos sutrikimÄ , dėl kurio ji negeba savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų (aplinkybė, jog K. K. atsisako bendrauti su socialiniu darbuotoju taip pat vertintina kaip negebėjimas dėl ligos adekvačiai suprasti esamos situacijos, numatyti savo elgesio pasekmių dėl savo sprendimų priėmimo), taip pat pateikti tai patvirtinantys dokumentai ir nurodytos konkrečios sritys, kuriose pareiÅ¡kėjas siÅ«lo pripažinti asmenį neveiksniu. Todėl nėra pagrindo teigti, jog teismo procesas negali bÅ«ti pradėtas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                 Civilinė byla Nr. e2S-1811-340/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10448-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.5; 3.3.2.4. (S)       VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2018 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys P. K., E. K., K.

K., iÅ¡vadÄ duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti K. K. neveiksnia tam tikrose srityse. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė socialinio darbuotojo iÅ¡vados apie K.

K., kuriÄ praÅ¡o pripažinti neveiksnia, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, kaip nurodyta CPK 465 straipsnyje, 2018-04-10 nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjui Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriui terminÄ iki 2018-05-04 pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-10 nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: CPK 465 straipsnio nuostatos numato, kad teikiant teismui pareiÅ¡kimÄ dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi bÅ«ti pateikta ir iÅ¡vada. Nagrinėjamu atveju tokia iÅ¡vada teismui nepateikta. Pažymėtina, kad socialinio darbuotojo iÅ¡vada neparengta dėl objektyvių priežasčių. BÄ® Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2018-03-14 raÅ¡te Nr. 8-303-(7.4) nurodyta, kad K. K. kategoriÅ¡kai atsisakė susitikti su socialiniu darbuotoju.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu Nr. A1-742 patvirtintose Asmens gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraÅ¡o nuostatose nustatyta, kad iÅ¡vadÄ rengia socialinis darbuotojas ir asmens gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertina užduodamas asmeniui klausimus. Socialinis darbuotojas, neturėdamas galimybės užduoti K. K. klausimus, negalėjo jų pagrindu suraÅ¡yti ir iÅ¡vados.PareiÅ¡kime yra iÅ¡dėstytos aplinkybės, rodančios K.

K. psichikos sutrikimÄ , dėl kurio ji negeba savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų (aplinkybė, jog K. K. atsisako bendrauti su socialiniu darbuotoju taip pat vertintina kaip negebėjimas dėl ligos adekvačiai suprasti esamos situacijos, numatyti savo elgesio pasekmių dėl savo sprendimų priėmimo), taip pat pateikti tai patvirtinantys dokumentai ir nurodytos konkrečios sritys, kuriose pareiÅ¡kėjas siÅ«lo pripažinti asmenį neveiksniu. Todėl nėra pagrindo teigti, jog teismo procesas negali bÅ«ti pradėtas.

Priešingu atveju, susidariusioje situacijoje, nesant objektyvios galimybės pateikti išvados ir tuo pagrindu nepradėjus teismo proceso, atitinkamose teisinių santykių srityse būtų neapsaugoti tiek asmens, turinčio psichikos sveikatos sutrikimų, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atskirasis skundas tenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumas ir pagrįstumas.Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta jo pažeista teisė ar įstatymo saugomas interesas.

Tačiau Å¡i teisė realizuojama ne bet kaip, o įstatymo nustatyta tvarka, paduodant ieÅ¡kinį arba pareiÅ¡kimÄ (CPK 5 straipsnis), kuris savo turiniu ir forma turi atitikti Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu priėmimo klausimÄ , patikrina ar pateiktas specialusis Å¡alies procesinis dokumentas, atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, iÅ¡vardytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 465 straipsnyje numatytus specialiuosius pareiÅ¡kimo reikalavimus.

Nustatęs, kad pareiÅ¡kimas neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimu, ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti pareiÅ¡kėjui terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti. Å io straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentÄ pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui.

CPK 465 straipsnyje numatyta, jog pareiÅ¡kime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimÄ , dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, taip pat turi bÅ«ti pateikta sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę bÅ«klę, socialinio darbuotojo iÅ¡vada apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.Taigi, tam, kad bÅ«tų galima pradėti teismo procesÄ dėl asmens pripažinimo neveiksniu, pareiÅ¡kime teismui turi bÅ«ti nurodytos tokios fizinio asmens psichikos sutrikimÄ rodančios aplinkybės, taip pat prie pareiÅ¡kimo pridėta gydytojo pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę bÅ«senÄ turi bÅ«ti tokie, kurie leistų teismui daryti įtikinamÄ prielaidÄ , jog asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, bei bÅ«tų pakankami spręsti, kad paduotas pareiÅ¡kimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius kartu su pareiÅ¡kimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu pateikė teismui įrodymus apie K. K. psichinę bÅ«senÄ , pareiÅ¡kime nurodė aplinkybes, reikÅ¡mingas, sprendžiant klausimÄ dėl K. K. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse.Pirmosios instancijos teismas terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti nustatė, konstatavęs, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė socialinio darbuotojo iÅ¡vados apie K.

K., kuriÄ praÅ¡o pripažinti neveiksnia, gebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiÅ¡kai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, kaip nurodyta CPK 465 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iÅ¡ byloje esančio Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2018-03-14 raÅ¡to Nr. 8-303-(7.4) „Dėl iÅ¡vados pateikimo“ matyti, jog K. K. kategoriÅ¡kai atsisako susitikti su socialiniais darbuotojais. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu Nr. A1-742 patvirtintas Asmens gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraÅ¡o nuostatas, asmens gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimÄ socialinis darbuotojas atlieka dalyvaujant pačiam asmeniui, užduodamas asmeniui klausimus ir užpildydamas vertinimo iÅ¡vadÄ (ApraÅ¡o 6 p., 13 p.).

Nagrinėjamu atveju K. K. atsisakius susitikti su socialiniu darbuotoju, nebuvo galimybės nustatyta tvarka įvertinti jos gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, bei atlikto vertinimo pagrindu suraÅ¡yti iÅ¡vados. Taigi, Å¡iuo atveju socialinio darbuotojo iÅ¡vada neparengta bei teismui nepateikta dėl objektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančių, priežasčių.  Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien ta aplinkybė, kad kartu su pareiÅ¡kimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra pateikta socialinio darbuotojo iÅ¡vada, kuri, kaip jau minėta, nepateikta dėl objektyvių priežasčių, sprendžiant pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ nelaikytina esminiu trÅ«kumu, sudarančiu kliÅ«tis tolimesnei bylos eigai Esant tokiai susiklosčiusiai procesinei situacijai, pripažintina, kad pareiÅ¡kimo trÅ«kumų Å¡alinimo institutas Å¡iuo konkrečiu atveju taikytas nepagrįstai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-10 nutartis naikintina ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                  Tatjana Žukauskienė                                                                    Â