fa3ee97e-4826-443e-bee9-5ccfc3864bf0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-115-1058/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00047-2011-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.1, 1.2.18.10, 2.3.6.4.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Daivai Paliokaitei, dalyvaujant vertėjoms Irinai Pikčilingienei, Erikai Vencevičienei, Eglei Smailienei, Svetlanai Minakovai, Audronei Adomavičienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Greičiui, kaltinamiesiems V.

D. ir I. Ž., jų gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, kaltinamųjų UAB „D“ ir UAB „D“ gynėjui advokatui Romualdui MikliuÅ¡ui, civilinių ieÅ¡kovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jolantai Golcienei ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Renatai Barkovskajai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „D“, UAB „D“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu, I.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB „D“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu, UAB „D“ ir partneriai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu, UAB „D“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :

UAB „D“ bei V. D., veikdamas Å¡ios įmonės naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 11 d. apgaulingai tvarkė UAB „D“ apskaitÄ . V. D., bÅ«damas UAB „D“ faktiniu vadovu, o nuo 2010 m. liepos 2 d. oficialiu įmonės direktoriumi, jo sutuoktinei I. D. valdant 99 procentus įmonės akcijų ir 1 procentÄ jos tėvui L. V. S., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAÄ®) 21 straipsnį bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ tyčia pažeidė BAÄ® 4 straipsnio 1 ir 3 punktus, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktus, 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį, atlikdamas tokius veiksmus: - laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 11 d., pats asmeniÅ¡kai darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iÅ¡ UAB „D“ apskaitoje neapskaitytų pajamų UAB „D“ darbuotojams mokėjo buhalterijoje neapskaitytÄ darbo užmokestį, kuris nebuvo užfiksuotas apskaitos registruose (darbo užmokesčio žiniaraščiuose) bendrai darbuotojoms iÅ¡mokant 42 668 Lt (ekvivalentas 12 357,51 EUR):

E. P. – 1 600 Lt (463,39 EUR), V. M. – 6 318 Lt (1 829,82 EUR), M. M. – 4 800 Lt (1 390,18 EUR), L. M. – 13 600 Lt (3 938,83 EUR), A. L. – 750 Lt (217,22 EUR), I. G. – 15 600 Lt (4 518,07 EUR) darbo užmokestį; - siekdamas nuslėpti neapskaitytų grynųjų pinigų buvimÄ bendrovės kasoje, V. D. tyčia prieÅ¡ metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ neatlikdavo ar sau pavaldžių darbuotojų neįpareigojo atlikti turimo bendrovės turto ir žaliavų (prekių) inventorizavimo už 2010 ir 2011 kalendorinius metus.

Vėl V. D. UAB „D“ naudai padarytų BAÄ® pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „D“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 11 d., todėl UAB „D“ bei V. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. UAB „D“ bei V. D., veikdamas Å¡ios įmonės naudai ir interesais, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į UAB „D“ pateikiamas deklaracijas neteisingus duomenis bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai:

V. D. siekdamas iÅ¡vengti gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, valstybinio socialinio draudimo įmokų, pasitelkė Å¡iam tikslui UAB „D“ buhalterę I. G., kuri nežinojo apie jo apgaulingai tvarkomÄ UAB „D“ buhalterinę apskaitÄ , bei suklaidinta jo, įrašė į 2009 m. sausio 1 d.– 2012 m. kovo 31 d. laikotarpio Mėnesinių pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572) eilutes Nr. 18, 19 ir 20 V.

D. žinomai melagingus duomenis, bei šias deklaracijas, pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema (toliau – ir EDS), kas mėnesį nuo 2009 m. vasario 17 d. iki 2015 m. kovo 20 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat I. G. 2009-2011 m. laikotarpio Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio metinių deklaracijų jų priedų (FR0573, FR0573A) eilutėse Nr. 16, 17, 18 nurodė V.

D. žinomai neteisingus duomenis, bei Å¡ias deklaracijas su priedais per EDS nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2012 m. vasario 20 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl nurodytų veiksmų UAB „D“ neapskaitė ir nedeklaravo darbuotojams papildomai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio bendrai 42 668 Lt (12 358 EUR) sumai, bei nuo jo nepriskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo mokėtino 6 401 Lt (1 854 EUR) gyventojų pajamų mokesčio, 3 839 Lt (1 112 EUR) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 1 3219 Lt (3 829 EUR) valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Nurodytais veiksmais UAB „D“ bei V. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 1 dalyje. Be to, UAB „D“ , V. D. bei I. Ž. 2009 m. sausio 1 d.– 2012 m. balandžio 11 d. laikotarpiu vykdė apgaulingÄ UAB „D“ apskaitos tvarkymÄ . V. D., bÅ«damas UAB „D“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pilnai kontroliuodamas Å¡ios įmonės veiklÄ ir pagal BAÄ® 21 straipsnio nuostatÄ bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , veikdamas UAB „D“ naudai bei interesais, tyčia pažeidė BAÄ® 4 straipsnio 1 ir 3 punktus, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktus, 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį, atlikdamas tokius veiksmus: - už mokestinį laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 11 d., veikdamas tiesiogine tyčia, UAB „D“ buhalterinėje apskaitoje bei registruose neapskaitė 133 333 Lt (38 615,91 EUR) pajamų apie tai nežinant įmonės buhalteriams.

Vedė neoficialiÄ UAB „D“ pajamų ir iÅ¡laidų apskaitÄ , disponavo neapskaitytomis lėšomis 133 333 Lt (38 615,91 EUR) sumai ir jas be apskaitos naudojo UAB „D“ veikloje, taip iÅ¡kreipiant tikrÄ jÄ minėtos įmonės Å«kinę-finansinę bÅ«klę bei duomenis apie įmonės pajamas ir iÅ¡laidas; - prieÅ¡ metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ neatlikdavo ar sau pavaldžių darbuotojų neįpareigojo atlikti turimo turto ir žaliavų (prekių) inventorizavimo už 2010 ir 2011 kalendorinius metus, dėl ko negalima faktiÅ¡kai nustatyti turimų atsargų likučių, jų judėjimo kiekio ir vertės. - V.

D., veikdamas UAB „D“ interesais, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 11 d. iÅ¡ anksto susitaręs su UAB „D“ vyriausiosios buhalterės pareigas ėjusia I. Ž., pastarajai kas mėnesį UAB „D“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), bei kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose davė grynuosius pinigus su žodiniu nurodymu iÅ¡mokėti papildomÄ ir neapskaitytÄ darbo užmokestį UAB „D“ darbuotojams, kurio neįtraukė į apskaitos registrus.

Tokiu būdu UAB „D“ darbuotojams neišmokėjo 58 025 Lt (16 805 EUR) neapskaityto darbo užmokesčio: A. Š. – 19 000 Lt (5 503 EUR), E. B. 1 400 Lt (405 EUR), G. Č. 100 Lt (29 EUR), T. G. 2 625 Lt (761 EUR), R. D. (V) 8 400 Lt (2 433 EUR), I. Ž. 24 700 Lt (7 154 EUR) ir A. S. 600 Lt (147 EUR). Dėl V. D., UAB „D“ bei I. Ž. padarytų BAĮ pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „D“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 11 d., todėl V.

D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, o UAB „D“ bei I. Ž. – BK 222 straipsnio 1 dalyje. Be to, I. Ž., UAB „D“ bei V. D. laikotarpyje nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2013 m. vasario 19 d., siekdami iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB „D“ pajamas, pelnÄ ir turtÄ , bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai. - V. D., veikdamas UAB „D“ naudai ir interesais, siekiant iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio, bÅ«damas Å¡ios įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, nurodė UAB „D“ vyriausiajai buhalterei I.

Ž., nežinojusiai apie UAB „D“ be apskaitos vykdomus pirkimus bei pardavimus, įraÅ¡yti į 2010 m. gruodžio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. mokestinio laikotarpio Mėnesines pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) neteisingus duomenis apie UAB „D“ pajamas bei pelnÄ , kurias V. D. nurodymu per EDS kas mėnesį nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko neapskaitė, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo iÅ¡ viso 23 140 Lt (6 701,81 EUR) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio; - V.

D., veikdamas UAB „D“ naudai ir interesais, siekiant iÅ¡vengti gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2009 m. sausio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. mokestinį laikotarpį, iÅ¡ anksto susitaręs su UAB „D“ vyriausiosios buhalterės pareigas ėjusia I. Ž., abiems asmenims iÅ¡ anksto apie tai žinant, nurodė I. Ž. įraÅ¡yti į aukščiau nurodyto laikotarpio Mėnesinių pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572) eilutes Nr. 18, 19 ir 20 žinomai melagingus duomenis, kÄ I.

Ž. ir padarė bei pasinaudodama EDS kas mėnesį nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat V. D. nurodymu V. Ž. už analogiÅ¡kÄ mokestinį laikotarpį (2009 m. sausio 1 d.–2012 m. kovo 31 d.) į Nuolatiniams Lietuvos gyventojams iÅ¡mokėtų A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio metinių deklaracijų ir jų priedų (FR0573, FR0573A) eilutes Nr. 16, 17, 18 įrašė žinomai neteisingus duomenis, bei nurodytas deklaracijas su priedais per EDS nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2013 m. vasario 19 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Dėl ko neapskaitė ir nedeklaravo darbuotojams papildomai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio bendrai 58 025 Lt (16805,20 EUR) sumai, bei nuo jo nepriskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo mokėtino 8 704 Lt (2 521 EUR) gyventojų pajamų mokesčio, 5 222 Lt (1 512 EUR) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 17 975 Lt (5 206 EUR) valstybinio socialinio draudimo įmokų. Nurodytais veiksmais V. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, o UAB „D“ bei I.

Ž. – BK 220 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad sukÅ«rė verslÄ UAB „D“. Susiklosčius aplinkybėms nusprendė turguje atidaryti prekybinį skyrių, kuriam pats vadovavo. Jis yra UAB „D“ savininkas ir vadovas. Nuo 2010 m. yra oficialus UAB „D“ vadovas. Iki to laiko oficiali direktorė buvo I. D., bet jie abu vadovavo įmonei. Jis buvo atsakingas už tiekimÄ , prekes, o I. D. daugiau spręsdavo organizacinius kausimus. Dėl darbuotojų priėmimo spręsdavo ir I.

D. ir jis. Buhalterinę apskaitÄ tvarkė I. G. (UAB „D“) ir I. Ž. (UAB „D“). UAB „D“ kasininkas oficialiai buvo I. D., bet iÅ¡ tikrųjų kasÄ tvarkydavo, skaičiuodavo buhalterė. UAB „D“ užsiėmė audinių ir siuvimo reikmenų priedų prekyba ((duomenys neskelbtini) ir Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)). UAB „D“ iki 2011 m. užsiėmė tik siuvimu, o 2011 m. pradėjo prekybÄ (siuvimo reikmenys ir audiniai). Prekes veždavosi iÅ¡ Lenkijos. Tuo metu beveik visas atsikaitymas Lenkijoje vyko grynais, o vėliau ir pavedimais.

Dar buvo įmonės, kuriuos duodavo atidėtus apmokėjimus. Pinigus paimdavo iÅ¡ kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius. Prekių į LenkijÄ važiuodavo 2-3 kartus per mėnesį. Jis veždavo prekes iÅ¡ Lenkijos ir UAB „D“ ir UAB „D“. Vien tik UAB „D“ vykti į LenkijÄ 2-3 kartus per mėnesį nereikėjo. Kai pradėjo prekiauti audiniais, jie vežė audinius iÅ¡ Lenkijos fabrikų, taip buvo tada, kai dar buvo siena. Kai atsidarė sienos, jis pirko iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ su realiais dokumentais.

Ä® LenkijÄ važiuodavo įsigyti prekių priklausomai nuo prekybos, dažnai. Jei (duomenys neskelbtini) reikėdavo kokių nors smulkmenų, su savimi į LenkijÄ imdavo R. D., o jei reikėdavo parduotuvėje audinių, imdavo I. R.. Dažniausiai važiuodavo pats. Lenkijoje buvo didelė problema su dokumentais, nes firmos nelabai norėjo raÅ¡yti realių dokumentų, tačiau kai UAB „D“ pradėjo prekiauti, jie pirko su sÄ lyga, kad dokumentai bÅ«tų realiai iÅ¡raÅ¡yti, nes niekad neturėjo paÅ¡alinių pinigų.

UAB „D“ visada pirko už kainÄ , kuri nurodyta dokumentuose, jai parduodamų prekių kainos atitikdavo realiai sumokėtas kainas, į Å¡iÄ Ä¯monę be dokumentų niekada neveždavo. UAB „D“ parduodamų prekių kainos buvo mažesnės nei dokumentuose nurodytos kainos. Iki realios kainos sumokėdavo kažkokį skirtumÄ . Parduodavo klientui be kasos aparatų tam, kad surinktų pinigus, kad galėtų nuvežti į LenkijÄ ir sumokėti skirtumÄ . Buvo klientai, kuriems parduodavo be dokumentų, jų neprisimena.

Dabar tokių klientų nebėra. Pardavimai be dokumentų nebuvo dažni, todėl UAB „D“ apyvarta negalėjo bÅ«ti 100 000 EUR per mėnesį, nes nebuvo tokių apyvartų ir nelegaliai tiek parduoti neįmanoma. Ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas tokiÄ sumÄ per mėnesį suklydo, teigė, kad tada galėjo viskÄ prisipažinti, kad tik jo „nepasodintų“. Tokio dydžio nelegali prekyba galėjo bÅ«ti per metus. Už neapskaitytus pinigus pirkdavo prekes Lenkijoje, mokėjo darbuotojų atlyginimus.

Jei važiuodavo į LenkijÄ pirkti prekių ir ten reikėjo primokėti 2 000 dolerių, vadinasi tiek neįmuÅ¡davo į kasÄ . Neapskaitytas pajamas laikė kiÅ¡enėje. T. G. dirbo UAB „D“ . Su ja galėjo bÅ«ti susitarimas ne viskÄ muÅ¡ti į kasÄ . Galėjo bÅ«ti, kad į kasÄ nemuÅ¡davo ir apie 1 750 Lt, tačiau tikrai ne kiekvienÄ dienÄ . Kai UAB „D“ ėmė prekiauti (duomenys neskelbtini), ten buvo didelė konkurencija, todėl jei atveždavo su dokumentais, nelabai galėjo konkuruoti su kitais.

Jie sutikdavo, kad sÄ skaitos bÅ«tų iÅ¡raÅ¡ytos mažesnėmis kainomis. Jis nevedė jokios juodos buhalterijos, turguje galėjo bÅ«ti tik sÄ raÅ¡as skolininkų, kuriems buvo atiduota be čekių, o užraÅ¡yta, kad neturėjo pinigų ir pan. BÅ«davo, kad turguje pardavęs prekes sau užsiraÅ¡ydavo į knygutę, kad prekes atidavė klientui, bet neįvedė pinigų į kasÄ . UAB „D“ sandėliavimas buvo adresu (duomenys neskelbtini), UAB „D“ patalpose (2 aukÅ¡te). Kiek prekių yra sandėlyje matydavo pagal programÄ , ji bÅ«davo nuraÅ¡oma parduodant. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), irgi buvo sandėlis, kuris buvo skirtas tik UAB „D“.

Kai persikraustė į (duomenys neskelbtini), sujungė apskaitÄ su parduotuve. Parduotuvėje sandėlis yra trečiame aukÅ¡te. Sandėlininku dirbo I. Z.. Jis priimdavo prekes, jas suskaičiuodavo ir nuneÅ¡davo duomenis į buhalterijÄ , kad buhalteriai sutikrintų. Buhalterija sutikrindavo, jei kas nors nesutapdavo, jis vėl skaičiuodavo. UAB „D“ sandėliavimo kaip ir nebuvo, nes viskas buvo turguje (duomenys neskelbtini). Kažkiek UAB „D“ rulonų galėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini), siuvyklos patalpose, nes ten buvo nemažos sandėliavimo patalpos.

Siuvykloje turėjo atskirÄ stelaÅ¾Ä . Pirmame aukÅ¡te buvo sandėliavimo patalpos, o antrame – siuvykla. Siuvyklos sandėlyje daugiausia buvo laikomos siuvyklos prekės (klientai atveža viskÄ , siuvimo priedus, audinius, įpakavimus ir t.t. Jie buvo sudėti vienoje sienos pusėje, (duomenys neskelbtini) b., o kitoje sienos pusėje buvo UAB „D“ prekės). Kasos aparatai (duomenys neskelbtini) atsirado, kai pradėjo dirbti kaip įmonė, 2011 metais. R. D. iÅ¡ pradžių 2005 metais dirbo UAB „D“ siuvėja, jai buvo sunku, todėl pasiÅ«lė dirbti (duomenys neskelbtini) pagal patentÄ .

Ji išėjo iÅ¡ UAB „D“ , nusipirko patentÄ ir dirbo (duomenys neskelbtini) dar iki UAB „D“ įkÅ«rimo. Jis ir pats tuo metu prekiavo pagal patentÄ . 2011 m. R. D. perėjo dirbti į UAB „D“ prekiauti įmonės prekėmis. (duomenys neskelbtini) vienoje vietoje buvo palapinė su 13 vietų, ir dar vienas kioskas prekiauti smulkmenomis. Taisymo patalpos buvo virÅ¡ kioskų. UAB „D“ turėjo 3 vietas (duomenys neskelbtini). Iki tų metų R. D. prekes pirkdavo Lenkijoje, o paskui pirkdavo UAB „D“, yra sÄ skaitos faktÅ«ros.

Ji duodama parodymus teisme labai painiojosi. Iki 2011 metų ji dirbo pagal patentÄ , prekes pirko iÅ¡ Lenkijos ir jo. Ji pati mokėjo už kioskÄ . Iki 2011 m. jis turėjo savo asmeninius kioskus, iki kol buvo įkurta UAB „D“. (duomenys neskelbtini) kasos aparatai atsirado 2010 metų pabaigoje, 2011 metais. I. Z. dirbo UAB „D“, kur tvarkė Å«kį, sandėlius, padėdavo dirbti su klientais, nes prekės buvo praktiÅ¡kai buvo tos pačios UAB „D“ ir UAB „D“ turguje. I. Z. galėjo daryti nuraÅ¡inėjimus skolininkų knygutėje tuo atveju, jei atvažiavus prekėms, neturėjo pinigų.

Tokia knygutė buvo tik viena, pas jį. I. Z. suskaičiuodavo, kiek yra prekių ir atiduodavo duomenis buhalterijai. Buhalterija sutikrindavo prekes su sÄ skaita-faktÅ«ra. Z. L. 2011-2012 m. laikotarpiu prekiavo su UAB „D“, prekes iÅ¡krovė prie „D“ sandėlių greičiausiai todėl, kad (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo uždaryti. Z. L. pirko iÅ¡ UAB „D“ . R. J. audinių iÅ¡ UAB „D“ be dokumentų nepirko, ten prekyba vyko per kasos aparatÄ . Jis pirkdavo džinsÄ iÅ¡ turgaus.

Jei turgus bÅ«davo uždarytas, R. J. audinį jis atiduodavo prie UAB „D“. Mano, kad 2012 m. balandžio 13 d. pasakė, jog R. J. reguliariai pirkdavo UAB „D“ parduotuvėje be sÄ skaitos-faktÅ«ros, nes jam, matyt, nereikėdavo sÄ skaitų-faktÅ«rų. Dėl atlyginimų mokėjimo nurodė, kad juos mokėdavo UAB „D“ kasininkė I. G.. Jis pats atlyginimų nemokėjo. Atlyginimai buvo mokami oficialiai pagal darbo sutartis. Pinigai buvo laikomi seife, (duomenys neskelbtini). Toje pačioje patalpoje buvo ir UAB „D“ seifas.

Kaltinamajame akte nurodytiems UAB „D“ darbuotojams galėjo bÅ«ti mokamas neoficialÅ«s atlyginimai nuo kurių nebuvo mokami mokesčiai, tačiau jie mokėti iÅ¡ UAB „D“ neapskaitytų lėšų už papildomus darbus UAB „D“. Tie darbuotojai padėdavo „D“ ir partneriai (praÅ¡ydavo atrinkti prekes į turgų). Visi žinojo, kad jei bus didesnės darbo apimtys, jis apmokės. Darbo sutartyje darbuotojams toks darbas nebuvo numatytas, todėl minėtÄ atlygį ikiteisminio tyrimo metu jis įvardijo kaip neoficialų atlyginimÄ .

I. G. padėdavo I. Ž. su UAB „D“ buhalterija. Abiejų įmonių buhalterija vyko vienoje patalpoje. (duomenys neskelbtini) prekių skaičius buvo 10 kartų buvo mažesnis nei parduotuvėje. Buhalterinė apskaita (duomenys neskelbtini) nebuvo tokia intensyvi, pagal žmonių skaičių UAB „D“ žmonių gal buvo ir daugiau. Ä® klausimÄ , kodėl UAB „D“ buhalterė turėdama mažiau darbo nespėdavo susitvarkyti su darbo apimtimi ir jai turėjo padėti I. G., atsakė, kad „vienas žmogus yra gabesnis, kitas mažiau gabus“.

I. Ž. daugiau tvarkė siuvimÄ , o pradėjus prekiauti, buvo daug neaiÅ¡kumų, dėl kurių padėdavo I. G.. Siuvykloje už gerÄ darbÄ primokėdavo 50 Lt/mėn. Duodavo pinigus I. Ž. ir ji sumokėdavo. Tuos pinigus paimdavo iÅ¡ pinigų, neapskaičiuotų turguje. UAB „D“ siuvėjoms mokėjo neoficialų atlyginimÄ . Darbuotojams turguje irgi pats primokėdavo, tačiau tais laikais 1 000 litų pardavėja negalėjo uždirbti. Jei pardavėjoms bÅ«tų primokama po 50 Lt per dienÄ , tai ji bÅ«tų uždirbusi 1100 Lt/mėn. Taip tikrai nebuvo.

Pardavėja gaudavo 400 litų atlyginimÄ . Mano, kad Å¡ioje dalyje su ikiteisminio tyrimo teisėja nesusikalbėjo. Negalėjo skirti 8000-9000 Lt/mėn. primokėjimui prie minimumo į siuvyklÄ , gal ankstesniuose parodymuose turėjo galvoje bendrai visiems atlyginimams. Kiek tuo metu buvo siuvėjų, neprisimena, bet tokios sumos tikrai negalėjo bÅ«ti. Dėl inventorizacijos paaiÅ¡kino, kad visų prekių nuo iki neinventorizuodavo nei UAB „D“, nei UAB „D“. Jie neturi galimybės padaryti visÄ inventorizacijÄ vienu metu, todėl daro atrankos bÅ«du.

Norint atlikti pilnÄ inventorizacijÄ , parduotuvę reikėtų uždaryti pusei metų. Atrankinė inventorizacija vyko UAB „D“, (duomenys neskelbtini) irgi pasitikrindavo tiek, kiek fiziÅ¡kai galėdavo. Ikiteisminio tyrimo metu V. D. parodė, kad nuo 1998 m. UAB „D“ įkÅ«rimo iki 2010 m. liepos mėn. direktore buvo I. D., bet realiai įmonės veiklai vadovavo jis. UAB „D“ buhaltere nuo įsteigimo buvo Inesos pusseserė I. G.. UAB „D“ turėjo parduotuvę (duomenys neskelbtini).

Patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurias su I. įsigijo 1998 m., buvo įsteigta siuvykla. Apie 2000-2002 m. buvo dar nupirktos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „D” ir partneriai buvo įsteigta 2003 metais, nes buvo nutarta atskirti pardavimÄ nuo siuvimo paslaugų. Steigėju ir vieninteliu akcininku yra jis. Ä®monė buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Iki tol, nuo 1998 m. V. D. asmeniÅ¡kai (duomenys neskelbtini) turgavietėje nuomojosi 2 kioskus iÅ¡ UAB „P“ ir 2 kioskus iÅ¡ UAB „J“, kuriuose vykdė prekybÄ audiniais ir siuvimo reikmenimis.

Prekes vežė iÅ¡ Lenkijos. Dalis, kokia – V. D. nurodyti negali, prekių buvo įsigyjama „D“ vardu, dalis jo, kaip asmens dirbančio pagal patentÄ , vardu. „D“ vardu nupirktos prekės buvo vežamos į parduotuvę, jo vardu nupirktos prekės - į turgų. Jei prekiaujant kioskuose pritrÅ«kdavo prekių, jas V. D. paimdavo iÅ¡ „D“ parduotuvės ir parduodavo (duomenys neskelbtini). Nuo gautų pinigų sau pasilikdavo apie 20 procentų sumos, kitus įmuÅ¡davo į „D“ kasÄ , t. y. buvo įforminamas (duomenys neskelbtini) jau parduotų prekių pirkimas, tik mažesne kaina nei parduotuvės kainos. (duomenys neskelbtini) prekes pardavinėjo dvi jo samdytos pardavėjos – R.

D., kitos pardavėjos pavardės neatsimena. V. D. mokėjo joms iÅ¡ anksto sutartÄ atlyginimÄ . Darbo sutartys su pardavėjomis nebuvo sudarytos, jos dirbo pagal verslo liudijimus, kuriuos pirko pačios arba apmokėdavo V. D.. Nuo 2011 m. sausio mėn., labai sumažėjus prekybai, jos buvo priimtos dirbti į UAB „D“ , kur padėjo sandėlyje tvarkyti prekes, o vėliau prekiavo turgavietėje. Nuo 2012 m. kovo 1 d. jo vardu iÅ¡nuomoti kioskai (duomenys neskelbtini) irgi perėjo UAB „D“ žinion, t. y.

Å¡ios įmonės vardu buvo sudarytos nuomos sutartys ir jose prekiaujama UAB „D“ prekėmis. (duomenys neskelbtini) UAB „D“ iÅ¡nuomotose prekybos vietose dirbo samdytos darbuotojos, su kuriomis buvo sudarytos darbo sutartys. UAB „D“ ir UAB „D“ audinius pirko didesne dalimi Lenkijoje. „D“ ir partneriai audinius pradėjo pirkti tik nuo 2010 m. pabaigos, kai buvo pradėta prekiauti (duomenys neskelbtini). Perkant audinius Lenkijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jie iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas mažesnėmis, nei realiai sumokėjo, kainomis.

Dokumentuose buvo nurodoma iki 50 procentų sumažintos kainos. IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)o“ prekes pirkdavo 2-3 kartus į mėnesį. Per vienÄ kelionę buvo perkama prekių už 10-40 tÅ«kst. Lt. Taip pat bÅ«davo atvejų, kai perkant prekes Lenkijoje, kai kurios įmonės, pavadinimų neatsimena, iÅ¡vis neiÅ¡raÅ¡ydavo dokumentų arba pasiÅ«lydavo nurodyti nerealiai žemas kainas, pavyzdžiui po 20 grošų už metrÄ . Tokiu atveju jis pareikalaudavo kokių nors normalesnių prekes lydinčių dokumentų.

Å ių įmonių darbuotojai patys susiekdavo su „(duomenys neskelbtini)u“ ir pasakydavo, kur reikia nuvykti ir paimti prekių dokumentus. Su tokiais dokumentais, kuriuose buvo nurodyti tik teisingi audinių ilgio matai, o pardavėjo duomenys ir prekių kaina neatitiko tikrovės, prekes atveždavo į LietuvÄ . Dokumentus jis pateikdavo įtraukimui į UAB „D“ arba UAB „D“  buhalterinę apskaitÄ , kad nors kažkokia dalimi pateisinti iÅ¡laidas. Kad turėti neapskaitytų pinigų prekių užpirkimui, parduodant (duomenys neskelbtini) prekes dalis gautų pajamų nebuvo muÅ¡amos į kasÄ .

Maždaug nuo 2010 m. gruodžio mėn. dalis gautų pajamų buvo pradėta neapskaityti UAB „D“ kasoje. (duomenys neskelbtini) antradienį, ketvirtadienį ir Å¡eÅ¡tadienį V. D. dirbdavo asmeniÅ¡kai, t. y. jis matuodavo audinius ir imdavo iÅ¡ pirkėjų pinigus. Ir pats nuspręsdavo, kada gautus pinigus įmuÅ¡ti į kasÄ , kada ne. Kiek atsimena, pardavėjoms nurodymų neapskaityti dalies pinigų, nedavė. Pardavėjoms Å¡ito darbo nepatikėjo, nes bijojo, kad gali pradėti piktnaudžiauti ir imti pinigus sau.

Per mėnesį tokiu būdu gaudavosi apie 100 tūkst. Lt neapskaitytų pinigų. Apie tai, kad ši suma neįrašoma į deklaracijas ir tokiu būdu sumažinami mokesčiai suprato. Kokia suma neįrašoma į deklaracijas, buhalterė nežinojo. „D“ ir „D“ atskiros kasininko pareigybės nebuvo. Kasininko pareigas vykdė V. D.. Neapskaitytos pajamos likdavo V. D. žinioje, iš jų mokėjo atlyginimus ir apmokėdavo prekes. (duomenys neskelbtini) dirbo apie 10 „D“ darbuotojų.

Pagal darbo sutartį joms buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. Realiai buvo mokama 50 litų (15 eurų) į dienÄ . Oficialus atlyginimas buvo pervedamas į darbuotojų banko sÄ skaitas, o trÅ«kstama suma, kuri buvo paskaičiuojama dirbtų dienų skaičių padauginus iÅ¡ 50 Lt (15 eurų) ir atėmus į kortelę pervestÄ sumÄ , buvo iÅ¡mokama grynais. Neoficialius atlyginimus iÅ¡mokėdavo V. D. arba jo nurodymu R. D.. UAB „D“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma teisingai, iÅ¡skyrus tai, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) uždirbtų neapskaitytų pinigų buvo kai kurioms pardavėjoms mokami neoficialÅ«s atlyginimai.

Parduotuvėse prekės buvo parduodamos tvarkingai, atžymint kasoje visas gautas sumas. Parduotuvėje visos pardavėjos pagal darbo sutartį gaudavo minimalų atlyginimÄ . Gerai dirbančioms pardavėjoms buvo nustatytas darbo užmokestis nuo 30 Lt (8,5 euro) iki 50 Lt. (15 eurų) į dienÄ . Toks užmokestis buvo mokamas 3-4 pardavėjoms, pavardžių nežino. Neoficialus darbo užmokestis buvo iÅ¡mokamas tokia pačia tvarka, kaip ir (duomenys neskelbtini). Siuvykloje irgi buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, tačiau skaičiuojama buvo kitaip, priklausomai nuo iÅ¡dirbio normų.

Pardavėjoms atlyginimÄ mokėdavo jis, siuvyklos darbuotojoms atlyginimus V. D. nurodymu mokėdavo buhalterė I. Ž., pinigus duodavo jis. IÅ¡ kai kurių įmonių Lietuvoje: UAB „O“, direktorė I. Ž., ir UAB „N“, direktorė Z. L., V. D. pirkdavo audinių ir siÅ«lų liekanas be dokumentų, panaudodamas be apskaitos gautus pinigus. IÅ¡ kiekvienos įmonės pirko po kelis kartus, mokėjo ne daugiau 5-8 tÅ«kst. Lt, tikslių sumų ir kartų skaičių neatsimena. Taip pat be apskaitos dokumentų pirko audinius Kaune iÅ¡ R., pavardės nežino.

Be apskaitos nupirktus audinius ir kitas prekes jis parduodavo (duomenys neskelbtini). Ten vedė neoficialius užraÅ¡us, kuriuose žymėjo be apskaitos gautas pajamas. IÅ¡ Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ A. C. prekių nepirko, tačiau įmonė galėjo pasinaudodama „D“ rekvizitais, pateisinti prekių pardavimÄ kitam asmeniui, kadangi ne visuomet jis važiuodavo į LenkijÄ pirkti prekių, yra davęs įmonės rekvizitus R. D. ar vairuotui J. D.. UAB „D“ buhalterei I.

G. apie tai, kad įmonėje yra naudojami neapskaityti pinigai, nesakė. Jai neoficialaus atlyginimo jis nemokėjo. UAB „D“ inventorizacija paskutinius kelis metus nebuvo atliekama. I. G. jam kelis kartus sakė, kad reikia atlikti inventorizacijÄ , tačiau jis nesutiko, nes tai reikalauja daug laiko ir įmonė praranda klientus. UAB „D” ir partneriai buhalterė I. Ž. žinojo apie mokamus neoficialius atlyginimus, nes jo nurodymu vykdydavo jų iÅ¡mokėjimÄ siuvyklos Vilniuje darbuotojoms. Kiek pinigų jis gauna be apskaitos, buhalterėms nesakė.

Papildomos apklausos metu parodė, kad maždaug nuo 2011 m. rudens, tikslių datų neatsimena, UAB „A“ savininkas R. J., reguliariai „D“ priklausančioje parduotuvėje pirko audinius be PVM sÄ skaitų faktÅ«rų. Buvo tokia tvarka: su R. buvo susitarta, kad jam parduoda prekes 50 procentų ir daugiau pigesnėmis nei parduotuvės kainomis, kurias jis paimdavo parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Pardavėjai I. D. jis buvo pasakęs, kurias audinių rÅ«Å¡is galima R. parduoti pigiau. Kaip dažnai ir kokius audinių kiekius pirko R., tiksliai nežino.

Jis paimdavo audinius ir iÅ¡vykdavo be jokių dokumentų. Pardavėja gautus pinigus įmuÅ¡davo į kasÄ . UAB „L“ savininkas V. P. daugiausiai pirko siuvimo reikmenis, gal nedidele dalimi ir audinius. Jam prekės bÅ«davo atidedamos, kadangi jis atvažiuodavo po darbo valandų. Kadangi kasa tuo metu jau bÅ«davo uždaryta, pinigai buvo padedami atskirai, o kitÄ dienÄ Ä¯muÅ¡davo į kasÄ . IÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ su čekiu jis paimdavo vėliau, kai vėl atvykdavo su reikalais į Vilnių. 2012 m. balandžio 13 d. ir 2014 m. balandžio 16 d.

Vilniaus miesto aplinkės teisme V. D. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kur patvirtino ankstesnius savo parodymus. Nurodė, kad ankstesniais jo parodymais byloje galima remtis, jie yra teisingi. Nurodė, kad duoti parodymus teisme jis atvyko savo noru, prievarta nebuvo daroma. Pakartojo, kad buhalterė I. Ž. apie neoficialiÄ prekybÄ nežinojo ir nežino, o dėl neoficialių atlyginimų žinojo. Žinojo tik, kas vyko „D” siuvykloje, o kas liečia prekybinius reikalus turguje, tai tikrai nežinojo.

UAB „D“ sprendimus tiek dėl oficialaus, tiek dėl neoficialaus atlyginimo dydžio nustatymo priima jis. Per mėnesį gaudavo apie 100 000 Lt neapskaitytų pajamų. Deklaracijose VMI UAB „D” ir partneriai nurodydavo duomenis, atitinkančius apskaitos duomenis. Neoficialios prekybos ir neoficialių atlyginimų tikslas iš pradžių buvo tas, kad UAB „D” ir partneriai galėtu konkuruoti su tais, kurie pardavinėdavo pigias prekes. Viso to pradžia kažkur nuo 2010 m. pabaigos, kai pradėjo prekiauti (duomenys neskelbtini).

Tų pinigų reikėjo, kad galėtų padengti kainų skirtumÄ ir visoms kitoms iÅ¡laidoms. Supranta, kad vengė mokesčių ir labai gailisi. Sutinka sumokėti žalÄ , kuriÄ padarė. Papildomos apklausos metu (2016-07-26 ir 2016-09-12) V. D. su pareikÅ¡tu įtarimu sutiko iÅ¡ dalies. Nesutiko, kad UAB „D“ apgaulingai tvarkyta buhalterinė apskaita, nes tai daryta tik UAB „D“. Nesutiko su VMI specialisto iÅ¡vadose pateiktais skaičiavimais dėl audinių trÅ«kumo bei paskaičiuotų mokėtinų privalomų mokesčių valstybei.

Nurodė, kad pradinėje tyrimo apklausose ar dėl to, kad jis buvo neteisingai suprastas, ar kad tiesiog pats suklydo, neteisingai buvo nurodyta, kad neapskaitytų prekių apyvarta UAB „D“ atveju buvo 100 000 Lt per mėnesį, nes tokia nepaskaityta apyvarta buvo ne per mėnesį, o per metus (t. 11, b. l. 81-83, 84-85, 86-93, 123-125; 128; 141). Analogiškas kaip paskutinės apklausos metu aplinkybes V. D. nurodė ir savo paaiškinime, pateiktame po 2016 m. liepos 26 d. apklausos (t. 11, b. l. 127). Kaltinamoji I.

Ž. teismo posėdyje parodė, kad ji dirbo UAB „D“ buhaltere nuo 2003 m. iki dabar. 2003 m. UAB „D“ užsiėmė tik gamyba, prekiauti pradėjo nuo 2011 metų. Ä®monės buhalterinė apskaita vyko pagal dokumentus. Jei bÅ«davo pardavimas, ji pati iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , jei pirkdavo iÅ¡ UAB „D“, jie iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Dar pirkdavo iÅ¡ Lenkijos, tada jai atneÅ¡davo dokumentÄ ir ji užpajamuodavo. Ji nežinojo, kad UAB „D“ buvo vykdoma neapskaityta buhalterija.

Ji dirbo tik pagal dokumentus. Už UAB „D“ įsigyjamas prekes mokėdavo pagal pavedimÄ . V. D. arba kas nors kitas nuvažiuodavo į LenkijÄ , bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omas kasos iÅ¡laidų orderis dėl komandiruočių ir konkrečiai sumai, už tÄ sumÄ atveždavo prekių. Kai prekės grįždavo užpirktos, jai atneÅ¡davo dokumentus ir liepdavo užpajamuoti (direktorius pasakydavo „viskas čia gerai, užpajamuokit“), įvesti į programÄ . Jei likdavo pinigų, juos gražindavo atgal, jei pinigų už prekes trÅ«kdavo, bÅ«davo daromas atidėjimas.

UAB „D“ pristatytos prekės bÅ«davo sutikrinamos pagal direktoriaus atneÅ¡tus dokumentus. Buhalterinė apskaita įmonėje buvo kompiuterizuota. Su ta programa dirbo ji. JÄ apmokė I. G. – padėjo padaryti lenteles, padėjo su pajamavimu. Toks buvo direktoriaus nurodymas. Kaip dažnai ir kÄ ji padėjo atlikti, neprisiminė. Jai buvo sunku su lietuvių kalba, todėl ji galėjo padėti dėl to. Ji sėdėjo viename kabinete su I. G.. 2009-2012 m. inventorizacija buvo atliekama tik dalinai. Koks prekių likutis yra įmonėje UAB „D“ galėjo nustatyti tik pagal programÄ , o faktiÅ¡kai nelabai.

Ji nežinojo apie neoficialiÄ â€žD“ ir partneriai prekybÄ , suvesdavo tai, kÄ jai pateikdavo direktorius. Darbuotojų atlyginimai buvo „vokeliuose“. Vokeliuose iÅ¡mokėdavo pagal direktoriaus nurodymÄ , jis duodavo jai pinigų ir ji mokėdavo. Yra davę A., technologei, meistrui. Toks atlyginimas buvo mokamas direktoriaus nurodymu. Skaičiavimo sistemos nebuvo. Ji sudarydavo žiniaraÅ¡tį dėl neoficialaus atlyginimo iÅ¡mokėjimo, nes jai reikėjo atsiskaityti direktoriui. Paskui tuos žiniaraščius suplėšydavo.

Siuvėjos neuždirbdavo daugiau kaip minimumÄ . NeoficialÅ«s atlyginimai buvo tik siuvykloje, o ar buvo tokie atlyginimai mokami (duomenys neskelbtini) darbuotojams, nežino. Žinodama apie neoficialius atlyginimus, ji pateikė deklaracijas taip pat žinodama, kad ten nurodyti neteisingi duomenys. IÅ¡ kokių Å¡altinių buvo mokėti neoficialÅ«s atlyginimai, nežino. Taip pat nežino, iÅ¡ kur darbuotojai žinojo, kad gaus neoficialų atlyginimÄ . Papildomai buvo mokama už papildomai atliktÄ darbÄ , nebuvo iÅ¡skiriama pagal pareigybes.

Per mėnesį kiek buvo skiriama neoficialiems atlyginimams neprisimena, tačiau negalėjo bÅ«ti 7-10 000 Lt. Tai nereali suma, galėjo bÅ«ti per pusę mažesnė suma. Jos oficialus atlyginimas buvo 900 Lt, o iki 1 500 Lt primokėdavo neoficialiai. Jai primokėdavo kas mėnesį. Tokių darbuotojų, kurie gaudavo tik oficialų atlyginimÄ , buvo dauguma. Ä®monėje yra 20 siuvėjų, negalėjo siuvėjos gauti po 1 200–1 300 Lt/mėn. atlyginimo. Joms negalėjo bÅ«ti mokama po 500 Lt/mėn. neoficialaus atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu I. Ž. davė panaÅ¡ius parodymus. Parodė, kad 2011 m. UAB „D“ pradėjo prekiauti audiniais. 2011 m. vasario ar kovo mėnesį, V. D. iÅ¡nuomojo prekybos vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), nupirko tris kasos aparatus ir nusamdė pardavėjus. VisÄ darbÄ organizuoja direktorius V. D., o ji tik tvarkė apskaitÄ ir jos duomenis žinojo iÅ¡ V. D. jai pateiktų apskaityti dokumentų. (duomenys neskelbtini) pardavėjai, kiekvienÄ dienÄ jai perduoda iÅ¡ prekybos gautus grynuosius pinigus, kuriuos ji apskaito.

Jie atveždavo apskaityti įvairias pinigų sumas, 200-4500 litų. Ji nieko nežino apie neoficialiÄ apskaitÄ , neoficialiÄ kasÄ . Papildomai apklausta I. Ž. nurodė, kad jai ir UAB „D” darbininkams, dirbantiems siuvyklos ceche, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo mokamas oficialus ir neoficialus atlyginimas. OficialÅ«s atlyginimai atsispindi UAB „D” ir apskaitoje. Jie buvo pervedami banko pavedimais darbuotojams į sÄ skaitas vienÄ kartÄ per mėnesį. Visus mokėjimo pavedimus atlikdavo ji su V.

D. žinia. Su V. D. buvo susitarusi, kad jos atlyginimas bus 1 400 Lt, skirtumÄ tarp oficialaus atlyginimo – 650 Lt jai iÅ¡mokėdavo V. D.. Darbininkams neoficialių atlyginimų dydis priklausė nuo kiekvieno jų atlikto darbo. Negali pasakyti kokio dydžio buvo neoficialus atlyginimas kiekvienam darbininkui per mėnesį, bet bendra neoficialių atlyginimų suma per mėnesį buvo nuo 7 000 Lt iki 10 000 Lt. Grynųjų pinigų sumokėti darbininkams duodavo V. D., o ji iÅ¡mokėdavo. Gavęs neoficialų atlyginimÄ , darbininkas pasiraÅ¡ydavo neoficialiame žiniaraÅ¡tyje, kurį vėliau sunaikindavo.

Å ito neoficialaus žiniaraščio ji į UAB „D“ apskaitÄ neįtraukė, Å¡itie iÅ¡mokėti pinigai apskaitoje neatsispindi, mokesčiai nuo Å¡itų pinigų nemokami. NeoficialÅ«s atlyginimai buvo mokami UAB „D“ komercijos direktorei A. Å . (apie apie 700 Lt), cecho meistrei A. S. (apie 600 Lt), technologei I. V. (apie 800 Lt). Ji nežino iÅ¡ kur V. D. imdavo pinigus neoficialiems atlyginimams mokėti. Kai kartÄ ji apie tai paklausė, jai atsakė, kad jos reikalas skaičiuoti, o pinigus jis duos.

Papildomai 2016 m. rugpjūčio 31 d. apklausta I. Ž. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad sutinka, jog V. D. nurodymu mokėjo įtarime nurodytiems darbuotojams neoficialų (papildomÄ ) darbo užmokestį, bet nesutinka, jog valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pelno mokesčio deklaracijÄ , kurioje buvo nurodyti netikslÅ«s duomenys apie įmonės gautÄ pelnÄ už 2011 m. Ji sutiko, kad dėl jos iÅ¡mokamo papildomo neoficialaus darbo užmokesčio darbuotojams iÅ¡sikreipė įmonės finansinė bÅ«klė ir nebuvo įmanoma pateikti tikslių pelno mokesčio deklaracijų, tačiau nieko nežinojo apie UAB „D“ vykdomÄ neoficialiÄ prekybÄ , neapskaitant elektroniniu kasos aparatu, neiÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, bei gautų pajamų neįtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitÄ .

Kadangi įmonėje jau kuris laikas buvo nedaryta prekių inventorizacija ji tiksliai nežinojo prekių likučių sandėliuose ir negalėjo jų sulyginti su jai pateikiamais pirminiais apskaitos dokumentais. Kiek pamena, nuo 2009–2012 m. inventorizacija įmonėje nebuvo atliekama (t. 11, b. l. 179, 180, 191-192). Kaltinamųjų UAB „D“ bei UAB „D“ gynėjas advokatas Romualdas Mikliušas teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „D“ savo kaltės nepripažįsta, o UAB „D“ pripažįsta iš dalies.

VMI nventorizacija buvo atlikta neteisingai. Buvo pažeistos inventorizacijos darymo taisyklės. KategoriÅ¡kai draudžiama inventorizacijÄ daryti pasinaudojant kabančiu užraÅ¡u ant inventorizacinio audinio rulono arba nematuojant arba matuojant iÅ¡ akies. VMI darbuotojai matuodavo „iÅ¡ akies“ ir „užmesdavo“ įmonės naudai. Tas „užmesdavo“ pavirto į kaltinimus, pateikta kaip neapskaitytos prekės ir inkriminuotos kaip konkretÅ«s nusikaltimai. Liudytojai patvirtino, kad tokios apimties (20 000 prekių) iÅ¡matuoti per mėnesį yra neįmanoma.

Taigi, nėra jokio tikslumo. Be to, padarytos elementarios skaičiavimo klaidos. Niekas nepatvirtino, kad UAB „D“ buvo vykdoma neteisinga apskaita ar prekės buvo parduodamos be dokumentų. Apklausti žmonės mėtydavosi ir nežinodavo, kur „D“, kur „D“. (duomenys neskelbtini) prekiavo tik „D“. Liudytoja I. D. pasakė, kad UAB „D“ daugiau buvo jos įmonė, joje buvo viskas „švaru ir tvarkinga“. Tokia pozicija yra dėl „D“. Dėl darbo užmokesčio UAB „D“ nei vienas liudytojas teisme nepatvirtino, kad kada nors bÅ«tų gavęs iÅ¡ UAB „D“ neapskaitytÄ darbo užmokestį.

Ikiteisminio tyrimo metu žmonės nelabai skyrė, kur yra „D“, o kur „D“ ir partneriai. Be to, masė liudytojų apklausų yra padaryta „copy paste“ bÅ«du. Dalis liudytojų pripažino, kad kai kuriems „D“ darbuotojams buvo primokama iÅ¡ „D“ ir partneriai neapskaitytų pinigų už pagalbÄ . UAB „D“ pripažįsta savo kaltę iÅ¡ dalies. V. D. pripažįsta, kad apie 2010 m. ėmė vykdyti veiklÄ taip, kad dalies pajamų neapskaitydavo. Visa tai vyko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) angare.

Tačiau nesutinka su tariamai neapskaitytų pajamų suma. Buvo netinkamai atlikta VMI inventorizacija, „iš akies“ nustatoma, kad neapskaitytų pajamų suma 1 600 000 Lt. Tai yra netiesa, tiek būti negali. Dėl darbo užmokesčio sutinka, bet jis remiasi nuo šitos sumos. VMI pareigūnų inventorizacijos metu padarytų klaidų neįmanoma ištaisyti, todėl teismas turėtų remtis V. D. parodymais. V. D. yra nurodęs, kad tokių neapskaitytų pajamų suma UAB „D“ būdavo iki 100 000 Lt per metus, bet ne per mėnesį.

Pirmoje apklausoje buvo neteisingai parašyta, kad per mėnesį. Akivaizdu, kad skaičius neteisingas, nes per mėnesį 100 000 Lt negali būti neapskaitytų apskritai, nes tokiu atveju gautųsi, kad įmonė dirba vien „juodai“. Taip būti negali. V. D. yra nurodęs, kad buvo iki 100 000 Lt per metus. Būtent nuo šitos sumos reikia perskaičiuoti visus mokesčius. Nurodė, kad V. D. buvo faktinis UAB „D“ vadovas. Tai paliudijo jis pats ir I. D., kuri nors ir skaitėsi direktore, bet jie buvo pasidalinę, I.

D. labiau užsiėmė apskaita ir buhalterinėmis programomis, o V. D. bendruoju vadovavimu, prekių tiekimu ir pirkimu tiek vienai, tiek kitai įmonei. Oficialus vadovas buvo pakeistas 2010 m. dėl jų asmeninių santykių, nes iširo šeima. Akcininke iš pradžių buvo I. D., vėliau juo tapo ir jos tėvas. Tai taip pat dėl asmeninių santykių. Tai buvo susiję su santuokos nutraukimo procesu, siekiant atsidalinti veiklas. Kaltinamieji ir liudytojai patvirtino, kad UAB „D“ inventorizacijos nebuvo neįmanoma atlikti dėl apimties.

Tačiau jie bandydavo daryti inventorizacijas pagal atskiras prekių grupes kas metus, o UAB „D“ apskaita buvo vykdoma ir inventorizacijos buvo daromos. Dalis pajamų UAB „D“ buvo neapskaityta, dalis atlyginimų buvo neoficialūs. Taip buvo daroma siekiant išsilaikyti rinkoje, kad būtų galima konkuruoti. Liudytoja I. D. teismo posėdyje parodė, kad UAB „D“ dirba (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir (duomenys neskelbtini). Ji šiuo metu dirba Panevėžio filiale. 2009-2012 m. dirbo Panevėžio filiale ir (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

Buvo abiejų UAB „D“ filialų direktorė, kada iÅ¡ Å¡ių pareigų išėjo, neatsiminė. UAB „D“ vadovas buvo V. D.. Ji ten beveik nenueidavo. Tos įmonės veiklos neįtakojo. Jos pagrindinės užduotys buvo apskaitos tvarkymas, prekių likučių stebėjimas ir pardavimai. Buvo sukurta prekių apskaitos sistema barkodai, kiekviena prekė turėjo savo kodÄ . Ji taip pat užsiimdavo darbuotojų priėmimu, konfliktų sprendimu, darbų paskirstymu ir prekių apskaita. Prekių užpirkimu rÅ«pinosi V.

D.. Tuo laikotarpiu jis galėjo bÅ«ti vadybininkas, bet ji nežiÅ«rėdavo į pareigybes, jie vykdė bendrÄ verslÄ , vienas kitam ataskaitų apie atliktus darbus neduodavo, bendrų pasitarimų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. D. buvo abiejų įmonių faktinis vadovas, nes jai taip atrodė. Ä®monės darbo laikas, įmonės darbo pobÅ«dis, prekių užpirkimas, pardavimas, visų darbų organizavimas, darbo užmokestis – jis viskÄ darė. Deklaracijas pasiraÅ¡ydavo ji, bet nesikiÅ¡o į skaičius, jų suraÅ¡ymÄ .

Už skaičius buvo atsakinga buhalterė, ji žiÅ«rėdavo pagal programÄ . Pas juos buvo keletas programų, pagal kurias gaunamos prekės užpajamuojamos, nustatoma pardavimo kaina, prekei suteikiamas kodas (barkodas). Padarius tokį dokumentÄ , jis instaliuojamas į turimÄ buhalterinę programÄ ir sandėlio programÄ , tada pardavėjos prekes iÅ¡dėlioja lentynose. Pardavimas neįmanomas be barkodo. Prekė turi bÅ«ti nuskanuota arba jos kodas surenkamas ir tik tada prekė gali bÅ«ti parduota. Taip daroma, kad nebÅ«tų klaidos kainoje.

Jei nebÅ«tų Å¡ito varianto, negalėtų atsekti, kiek turi prekių, plius galima pardavėjo klaida. Nuo įmonės veiklos pradžios prekių apskaita vyko tik programų pagalba. Kad UAB „D“ bÅ«tų parduotos prekės be apskaitos – tai buvo ir yra neįmanoma. Pas juos stovi video kameros. Yra žmogus, kuris stebi, ar prekė įmuÅ¡ama. Kada kameras pastatė, nepamena. Čekiai bÅ«davo visada. Atlyginimai Å¡iuo metu mokami per bankÄ . Iki sutarties su banku pasiraÅ¡ymo, buvo mokama buhalterijoje grynaisiais, pasiraÅ¡ant ant algalapio.

Nežino, kad UAB „D“ būtų mokamas neoficialus atlyginimas. Prekės laikomos parduotuvėje ir sandėlyje. Sandėlis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jame laikomos tik UAB „D“ priklausančios prekės. Atsakomybę už sandėlį nešė V. D.. Kai buvo direktorė, sandėliai buvo 2 ir 3 aukšte, buvo sukurta sandėlio apskaita, nešant prekes iš sandėlio, buvo rašomas važtaraštis. Su vidiniu važtaraščiu prekės keliaudavo į parduotuvę, parduotuvėje pristatytas prekes patikrindavo pagal važtaraštį.

Taip buvo daroma dėl to, kad yra žmogiÅ¡kasis faktorius. IÅ¡raÅ¡o važtaraÅ¡tį ir pateikia prekes sandėlininkas ar kitas darbuotojas, prekes priima pardavėjas. IÅ¡davimas ir priėmimas patvirtinamas paraÅ¡u, nurodomi prekių kiekiai. Å itie dokumentai nukeliaudavo į buhalterijÄ . Visų prekių inventorizacija bÅ«davo atliekama tęstinė, skaičiuojant atitinkamas prekių grupes. Kalbant apie Panevėžį, kad praskaičiuoti visÄ parduotuvę, reikia metų. Vilniuje bandė užsidarinėti inventorizacijai, tačiau metinė inventorizacija vienu metu yra neįmanoma.

Buvo bandoma jÄ atlikti, bet tai buvo neįmanoma. Metinei inventorizacijai nepritarė ir V. D.. Prekių tiekėjais ir užmokesčiu už jas ji nesidomėjo, tuo užsiėmė V. D.. Kokių prekių reikia, ji žinojo iÅ¡ programos, ir pardavėja raÅ¡ydavo, kokias prekes iÅ¡pardavė. Kai prekes atveždavo, sandėlininkas buvo atsakingas už priėmimÄ ir iÅ¡davimÄ iÅ¡ sandėlių. Jis patikrindavo gaunamas prekes pagal važtaraÅ¡tį, jas suskaičiuodavo ir suteikdavo joms „barkodÄ â€œ.

Buhalterė duodavo kainas. Jei buvo abejonių dėl prekės kainos, kokybės, kainÄ nustatydavo ir ji. Visos atvežtos prekės buvo suskaičiuojamos ir sutikrinamos. Tik užbarkodavus, paraÅ¡ius pardavimo kainÄ ant prekės, padarius pardavimo etiketę, ji pereidavo iÅ¡ sandėlio į parduotuvę. Jei prekė neįvesta, programa neduoda jokio pardavimo. Jai buvo žinoma, kad UAB „D“ buhalterė tvarkydavo ir UAB „D“ buhalterijÄ . Suprato, kad ji konsultuoja UAB „D“. Ji jai už tai nemokėjo nieko.

Tuo metu jos su V. D. santykiai buvo paÅ¡liję ir jis apie savo veiksmus neinformuodavo, todėl nežino, ar mokėjo neoficialius atlyginimus. UAB „D“ skolininkų knygų nematė. UAB „D“ turi sutarčių knygas, kuriose žymimi mokėjimų atidėjimai. Jei skola sumokama, sutartis lieka, nes ji yra sudaryta metams. Klientas ateina kitÄ kartÄ , vėl prisirenka prekių, jam iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita – faktÅ«ra (iÅ¡ankstinis apmokėjimas). Klientai sumoka per bankÄ . Ant sÄ skaitos klientas pasiraÅ¡o, kad gavo bÅ«tent tas prekes už bÅ«tent tÄ sumÄ .

Kai klientas sumoka, jam iÅ¡raÅ¡oma normali sÄ skaita-faktÅ«ra. Patvirtino, kad buvo paskolinusi įmonei, bet paskolÄ jai grÄ Å¾ino, grÄ Å¾inimas vyko oficialiai per kelis kartus. GrÄ Å¾inant pinigai galėjo bÅ«ti paimti tik iÅ¡ kasos, nes buhalterė daugiau iÅ¡ niekur negali grÄ Å¾inti. Nurodė, kad dalyvavo Panevėžyje daryto VMI patikrinimo metu. VMI darbuotojai norėjo matuoti iÅ¡ akies, bet ji pasakė, kad nesutiks. Jie pradėjo matuoti, vienÄ rulonÄ gal ir iÅ¡matavo, bet paskui ėjo pardavėja ir sakydavo, kiek maždaug yra metrų, arba matavo rulonų skersmenį.

Jai bÅ«nant, jie nieko nematavo, paskui jÄ iÅ¡vežė. Pažymėjo, kad kai jie patys darė Panevėžio filialo pilnÄ inventorizacijÄ , buvo uždarę parduotuvę 2 sav., buvo atsivežę matavimo stakles ir papildomų darbuotojų iÅ¡ Vilniaus, tačiau laiko neužteko. Panevėžio filiale prekių pavadinimų yra apie 15 000, filialas užima apie 200 kv., o Vilniuje – 4000 kv. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamÄ ja apklausta I. D. parodė, kad nuo UAB „D“ atidarymo pradžios ji buvo Å¡ios bendrovės akcininkė, jai priklauso 99 proc. akcijų, o 1 proc. jos tėčiui L.

V. S. Ji savo veiklÄ vykdė parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „D“ bÅ«stinė, parduotuvė ir sandėlis buvo adresu (duomenys neskelbtini). UAB „D“ faktinis vadovas visÄ laikÄ buvo jos buvęs vyras V. D., taip pat jis buvo ir UAB „D“ faktiniu vadovu. I. D. nurodė, kad UAB „D“ Panevėžio filiale pas jÄ viskas yra apskaityta oficialiai ir skaidriai (t. 12, b. l. 46-47). Liudytoja I. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „D“ turėjo parduotuves - Panevėžyje ir (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

Ji nuo 1998 m. dirba UAB „D“ buhaltere (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Ji taip pat yra V. D. sutuoktinės pusseserė. „D“ vadovas nuo 2010 metų buvo V. D.. Iki 2010 metų jis buvo UAB „D“ vadybininkas, tačiau vis tiek ji laikė jį vadovu. Teigė, kad įmonėje buvo siekiama sukurti kodų sistemÄ , kad bÅ«tų galima įvesti į programÄ kuo daugiau informacijos apie prekių kiekius, prekių apraÅ¡ymus. Pradėjo nuo atsargų tvarkymo sistemos. Kiekvienai prekei buvo sukurti barkodai iÅ¡ 11-13 skaičių, vėliau padarė audinių kodavimo sistemÄ , kur buvo 4 skaičiai ir per brÅ«kÅ¡nį audinio charakteristika.

Turėjo katalogÄ , kuriame buvo apraÅ¡ytos prekės, jų kaina, pradinė kaina ir kaip ji keitėsi. IÅ¡ pradžių dirbo su „Paulita“ sistema, vėliau nupirko „Navision“. Kadangi ji nelabai tiko, dabar dirba su kita programa ir papildomai kuriama programa likučių apskaitai. 2009-2012 m. buvo „Condita“, „Centas“ ir „Navision“ programos. „Centas“ buvo pilnai automatizuotas ir suriÅ¡tas su Panevėžio kasos aparatais bei centriniu kompiuteriu, kur automatiÅ¡kai vyko prekių nuraÅ¡ymas.

„Navision“ veikimo principas - visos prekės (duomenys neskelbtini) buvo užbarkoduotos, pajamavimas vyko pagal bardokus, o nuraÅ¡ymas su skaneriais. Å i programa buvo taikoma (duomenys neskelbtini) gatvėje. „Centas“ buvo Vilniuje ir Panevėžyje. Vilniuje buvo centrinis kompiuteris per kurį buvo vykdomas pajamavimas, o nuraÅ¡ymas vyko Panevėžyje automatizuotai. Kasos apartai buvo suriÅ¡ti su centriniu kompiuteriu. Automatizuotas apsikeitimas vyko vienÄ kartÄ vakare, pasibaigus darbui Panevėžyje, tam tikru laiku.

Vilniuje yra kompiuteris, per kurį vyksta visų prekių (Panevėžyje ir Vilniuje) pajamavimas. Panevėžio kasos sujungtos su tuo kompiuteriu, ir dienos pabaigoje visos ataskaitos atkeliauja ir nusiraÅ¡o automatiÅ¡kai. Vilniaus parduotuvėje prekės nuraÅ¡omos nuolat, o Panevėžio prekės nuraÅ¡omos mėnesio gale gavus pilnÄ ataskaitÄ per „Navision“. Jei pirkėjas fizinis asmuo, pardavimo dokumente yra fiksuojama „pirkėjas“, jei įmonė – nurodomi įmonės duomenys – pavadinimas, įmonės kodas, PVM mokėtojo kodas, adresas.

Vedė pardavėjos, o buhalterės tikrindavo, ar gerai suvesta. Paskui sistema automatiÅ¡kai iÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas. Visus duomenis apie įmonės UAB „D“ pardavimus gaudavo per programÄ . Kasos aparatuose daroma kiekvieno mėnesio ataskaita. Ji tikrino kiekvienos dienos apyvartas, paskui kasos arato duomenys kiekvienÄ kartÄ bÅ«davo suvedami į buhalterinę programÄ iÅ¡ kurios vėliau VMI pateikdavo finansines ataskaitas. Duomenys iÅ¡ kasos aparato turėjo sutapti su duomenimis iÅ¡ programos. Mėnesio ataskaitas atlikdavo pardavėjos.

Ataskaitos buvo daromos kas pusę mėnesio ir kas mėnesį. Grynieji pinigai buvo pateikiami su kasos išėmimo kvitais. Juos suskaičiavus, iÅ¡raÅ¡omas kasos pajamų orderis, ir viskas dedama į seifÄ . Grynais pinigais niekada nėra gavusi. 2009-2012 m. įmonėje buvo apie 40 darbuotojų. Buhalterė M. M. skaičiavo atlyginimus kiekvienÄ mėnesį, jie buvo mokami bankiniais pavedimais. Keli žmonės pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , kad bÅ«tų mokama grynais. Už tai, kad gaudavo grynais, pasiraÅ¡ydavo žiniaraÅ¡tyje.

Jai nebuvo žinoma, kad dalis atlyginimų bÅ«davo mokami neapskaityti. Atlyginimų dydis tikrai siekė minimumÄ . Kai kas jį ir gaudavo, nes buvo ir nekvalifikuotų pagalbinių darbininkų. Neprisiminė, kiek gaudavo pardavėjos konsultantės. Jos atlyginimas grynais buvo mokamas per kasos iÅ¡laidų orderį, o nuo 2009 m. tik pavedimais. Gaudavo tik sutartyje numatytÄ atlyginimÄ . Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patikslino, kad iÅ¡ V. D. gaudavo papildomai, apie 350 Lt, bet neprisiminė, ar kiekvienÄ mėnesį.

Papildomų pinigų gaudavo, jei jis praÅ¡ydavo patikrinti „D“ ir partneriai kasos žurnalus, suvesti pirminius dokumentus į exelinę lentelę, tuo atveju, jei buhalterė bÅ«davo užkrauta darbu. Už gautus pinigus nepasiraÅ¡ydavo. Sumos nebuvo reikÅ¡mingos, skirtingos (350 Lt, nuo 2010 m. iki balandžio 12 d.). Papildomas atlyginimas buvo siejamas su darbu „D“ ir partneriai. Jei „D“ buvo didesni krÅ«vai, tai įėjo į jos pareigas. V. D. pasiÅ«lė užsidirbti. Nežino, ar kiti darbuotojai gaudavo papildomÄ atlyginimÄ .

Taip pat nurodė, kad „D“ 2009-2012 m. prekes gaudavo iÅ¡ Lenkijos įmonių: (duomenys neskelbtini). Buvo ir Lietuvos įmonės – A. V. įmonė, V. V. įmonė, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Ä® kitas įmones dažniausiai važiuodavo V. D., neprisiminė, ar tuo metu buvo vairuotojas. Ar kiti darbuotojai važiuodavo, neprisiminė. 2009-2012 m. į LenkijÄ V. D. važiuodavo dažnai. Galėjo bÅ«ti 2 kartus/savaitę.

BÅ«davo iÅ¡raÅ¡omas įsakymas dėl komandiruotės, iÅ¡mokami dienpinigiai ir avansas prekių pirkimui. Grįžęs pateikdavo ataskaitÄ . Avansas prekių pirkimui buvo pagal poreikį, jie maždaug žinojo, ko reikia. Už kokias sumas pirkdavo, neprisiminė. Reikiamo avanso sumÄ nurodydavo V. D.. Gali bÅ«ti, kad 2009-2012 m. avansas buvo duodamas grynais. Paskui iÅ¡siėmė įmonės kortelę. Dalis įmonių atidėdavo apmokėjimÄ . Kai sueidavo terminas, darydavo bankinius pavedimus už prekes.

Kai kurios įmonės iÅ¡raÅ¡ydavo kasos pajamų orderį. Kitos įmonės dėdavo Å¡tampukÄ , kad atsiskaityta, bet daugiau jokių dokumentų nepateikinėjo. Ant sÄ skaitos-faktÅ«ros matydavo sumÄ , kiekius, kad atsiskaityta. Ji kartÄ klausė V. D. dėl didelio pirktų prekių kiekio ir mažos jų vertės (40 JAV centų) santykio, bet jis paaiÅ¡kino, kad buvo palankus laikas pirkti Å¡iÄ prekę. Ä®prasta prekių vertė bÅ«davo ir 1-3 doleriai, priklausomai nuo audinio (sintetika, paltinis audinys, trikotažinis audinys).

Visos prekės buvo pajamuojamos. Ji teikdavo ataskaitas VMI apie tai, kas įvežta kiekvienÄ mėnesį pagal lydinčius dokumentus. Finansines ataskaitas pateikdavo internetu. Inventorizacija 2009-2012 m. vyko periodiÅ¡kai, bet nei viena iÅ¡ jų nebuvo taip įforminta, kad bÅ«tų galima taikyti 1 proc. natÅ«ralios neatitikties galimybę. Inventorizacijos metu bÅ«davo periodiÅ¡kai tikrinama po prekių grupę. Pilnos inventorizacijos atlikti nepavyko, nes yra virÅ¡ 20 000 prekių pavadinimų. KartÄ bandė atlikti visos įmonės inventorizacijÄ , tačiau įmonė buvo uždaryta 6 dienoms, o inventorizacija atlikta iki 2 500 prekių rÅ«Å¡ių.

UAB „D“ vadovas buvo V. D.. Å i įmonė atlikdavo užsakymus UAB „D“, nes UAB „D“ prekiauja kantavimo juostelėmis, peteliais. Anksčiau UAB „D“ gamino sagas ir dažė sagas, užsiėmė siuvimu, gamyba, prekyba, prekiavo (duomenys neskelbtini). Kaip vyko Å¡ios įmonės buhalterinė apskaita, nežino. Apyvartumo rodiklių (duomenys neskelbtini), neatsiminė. Tarp UAB „D“ ir UAB „D“ buvo daromos užskaitos, pavedimai. UAB „D“ tiekdavo prekes, o UAB „D“ paslaugas (kantavimo juostų gamyba, petelių gamyba, sagų dažymas ir gamyba), vyko padengimas su sÄ skaitomis-faktÅ«romis.

UAB „D“ iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , UAB „D“ iÅ¡ savo pusės iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Pinigų judėjimas vyko tik pavedimais. Ar vyko ir prekyba medžiagomis, nežino. Pagrindinis UAB „D“ sandėlis buvo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (rampoje – tam tikras prekių kiekis, 2 aukÅ¡te buvo sagų ir audinių sandėlis, 3 aukÅ¡tas skirtas furnitÅ«rai). (duomenys neskelbtini) buvo tik sandėlis, ten buvo laikomi audiniai, peteliai. Å iais sandėliais naudojosi „D“, ar naudojosi ir UAB „D“ – nežino.

Pervežimas iš sandėlio į parduotuvę matėsi prekių vidaus judėjimo blanke. Pervežant prekes iš (duomenys neskelbtini) sandėlio į parduotuvę, buvo rašomi gabenimo važtaraščiai. Pamena, kad UAB „D“ ėmė paskolas, nes trūko apyvartinių lėšų. Mano, kad taip buvo dėl per mažo prekių apyvartumo. Buvo paimta paskola iš L. V. S, I. D., retkarčiais UAB „D“ būdavo skolinga V. D. už užpirktas prekes. Pinigai buvo naudojami veiklai. (duomenys neskelbtini) UAB „D“ neprekiavo.

Nurodė, kad per apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu buvo streso bÅ«senoje, todėl sakė, kad UAB „D“ mokėjo papildomÄ atlyginimÄ , tačiau papildomÄ atlyginimÄ gaudavo tik iÅ¡ „D“ ir partneriai. Mokėjo V. D.. Tikrai kiekvienÄ mėnesį papildomai 400 Lt nemokėjo. Jos nuomone, VMI atliekant „D“ patikrinimÄ , vien Panevėžyje į inventorinį apyraÅ¡inį aktÄ nebuvo įtraukta apie 57 proc. esamų audinių. Kadangi prekių pardavimas vyksta iki Å¡iol, o gavimų nėra.

Ä® pardavimo procesÄ mechaniÅ¡kai įsiterpti negalima, viskas automatizuota. FiziÅ¡kai Panevežyje esančių audinių per parÄ paskaičiuoti neįmanoma, audinių yra daug, juos reikia iÅ¡matuoti ir paskui suvynioti atgal, skirtingos struktÅ«ros. Tikros inventorizacijos per tokį trumpÄ laikÄ neįmanoma padaryti. NatÅ«rali neatitiktis galėjo bÅ«ti, bet ji niekur neforminta, nes nebuvo galima tinkamai įforminti inventorizacijos. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamÄ ja apklausta I. G. parodė, jog dirba UAB „D“ buhaltere apytikriai nuo 2000 m.

Ä®monė turi parduotuves adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). UAB „D“ direktorius yra V. D., o akcininkai I. D. ir L. V. S. V. D. dar yra ir UAB „D” direktorius bei akcininkas. UAB „D“ perka medžiagas ir dalį tiekia UAB „D“, kuri iÅ¡ Å¡ių medžiagų pagamina produkcijÄ , paskui Å¡iÄ produkcijÄ , iÅ¡skyrus rÅ«bus, parduoda UAB „D“ ir pastaroji jÄ realizuoja. Pardavimas iÅ¡ UAB „D“ į UAB „D“ buvo forminamas PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kuriose buvo įforminamas paslaugų pardavimas, t. y. kad iÅ¡ UAB „D“ žaliavos pagaminta produkcija.

UAB „D“ prekiavo siuvimo reikmenimis ir audiniais. UAB „D“ medžiagas, audinius pirkdavo iÅ¡ Lenkijos tiekėjų. Pagrindinės tiekėjos Lenkijos įmonės tiekiančios audinius: (duomenys neskelbtini) ir kt.. Taip pat UAB „D“ pirkdavo medžiagas, audinius iÅ¡ Å¡ių Lietuvos tiekėjų: UAB „N“, UAB „A“, UAB „V“. Ä® LenkijÄ audinių važiuodavo pats V. D.. IÅ¡važiuojant jam bÅ«davo iÅ¡ kasos iÅ¡mokami grynieji pinigai ir iÅ¡raÅ¡omas kasos iÅ¡laidų orderis nurodant pagrindÄ - avansas prekių pirkimui.

Grįžęs iÅ¡ Lenkijos V. D. jai į buhalterijÄ atneÅ¡davo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ir kt. dokumentus (CMR, važtaraščius, kuro kvitus). PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose buvo nurodomos labai mažos prekių kainos, tačiau jai V. D. paaiÅ¡kino, kad lenkai likučius gali parduoti ir dar pigiau. Ji pati atvežto audinių kiekio netikrino. Buhalterijoje nebuvo dokumentų, kuriuose bÅ«tų atvaizduota kokiose patalpose koks kiekis ir koks asortimentas audinių yra, buvo fiksuojamas tik bendras UAB „D“ įgytų, turimų ir realizuotų audinių kiekis ir asortimentas.

UAB „D“ nuolat trÅ«ko apyvartinių lėšų, todėl buvo forminamos paskolos iÅ¡ įmonės akcininkės I. D., kurias ji įneÅ¡davo iÅ¡ savo sÄ skaitos. UAB „D“ prekės tame tarpe ir audiniai buvo realizuojami prekybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad prekės iÅ¡ prekybinių salių bÅ«tų parduodamos be dokumentų ji nežinojo. (duomenys neskelbtini) prekes pardavinėjo R.

D. ir N. V.. IÅ¡ pradžių jos pardavinėjo prekes kaip patentininkės, pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras įsigydamos prekes iÅ¡ UAB „D“ ir realizuodamos (duomenys neskelbtini), paskui apytikriai 2009 m., V. D. įdarbino jas UAB „D”. UAB „D“ buvo skolinga UAB „D”, todėl už suteiktas paslaugas buvo nuspręstÄ dengti į įsiskolinimÄ parduodant prekes UAB „D“ taikant minimalų antkainį. UAB „D“ buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Ji gaudavo tokį atlyginimÄ , dėl kitų darbuotojų nežino.

Vokelyje papildomai kiekvienÄ mėnesį jai buvo iÅ¡mokamas apytikriai 400 Lt atlyginimas. Å iuos pinigus I. G. atneÅ¡davo V. D.. Jokių konkrečių faktų apie „juodÄ jÄ â€ UAB „D“ ir UAB „D“ buhalterijÄ I. G. pateikti negali, gali tik įtarti. Jai kėlė įtarimus didžiuliai UAB „D“ prekių užpirkimai ir didžiuliai neparduotų prekių likučiai. Kėlė abejonių kai kurių iÅ¡ Lenkijos perkamų audinių mažos kainos (t. 12, b. l. 78-80). Liudytoja I.

R. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „D“ gal nuo 2009 m. Ä® darbÄ jÄ priėmė V. D., kuris buvo vadovas. Kiek 2009-2012 metais be jos dirbo darbuotojų, neatsimena. Ji dirbo pardavėja UAB „D“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. „D“ prekiavo siuvimo reikmenims: audiniai ir priedai, siuvimo maÅ¡inų detalės. IÅ¡ kur įsigydavo prekes, nežino, ji neprisidėdavo prie prekių užsakymo ir tiekimo. Jos funkcija buvo atmatuoti, atkirpti ir parduoti. Visais atvejais įmuÅ¡davo į kasÄ .

Ä® kasos aparatÄ Ä¯vesdavo metrus ir kainÄ . Ant čekio matydavosi parduoti kiekiai ir kainos. Dienos pabaigoje bÅ«davo atliekamas kasos pridavimas. Vakare bÅ«davo pildomas kasos žurnalas. Ji neprisiminė, kaip prekės bÅ«davo atvežamos į parduotuvę. Ar kas tikrindavo atvežtas prekes, nežino. Ji sÄ skaitų-faktÅ«rų neiÅ¡raÅ¡inėdavo. 2009-2012 metais bÅ«davo, kad V. D. atveždavo prekes ir liepdavo atiduoti žmogui, o gautus už prekes pinigus atiduoti jam. Kasoje tada neiÅ¡muÅ¡davo. Kas praÅ¡ydavo atvežti audinius, neatsimena.

Kas įvesdavo į buhalterinę programÄ , nežino. Tuos audinius, kurie nebuvo apskaitomi, atveždavo V. D.. 2009-2012 metais atlyginÄ gaudavo oficialiai. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamÄ ja apklausta I. R. parodė, kad UAB „D“ buvo įsidarbinusi du kartus. PirmÄ kartÄ Ä¯sidarbino 2009 m. ir dirbo ten apie pusę metų, po ko savo noru išėjo iÅ¡ darbo. Tačiau nuo 2011 m. rudens vėl įsidarbino į UAB „D“ ir dirba joje iki Å¡iol. UAB „D“ prekes įsigyja iÅ¡ įvairių Lenkijoje veikiančių įmonių pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) ir kitų.

Å ias prekes UAB „D“ atveža į LietuvÄ kur dažniausiai prekės parduodamos Lietuvoje įvairioms įmonėms ir fiziniams asmenims. UAB „D“ parduotuvėse yra kasos aparatai ir visa prekyba grynaisiais pinigais vykdoma per kasos aparatus. Jos pareigos yra parduoti UAB „D“ priklausančius audinius, darbo vieta – UAB „D“ parduotuvė, (duomenys neskelbtini). Jeigu pirkėjas bÅ«davo įmonė ji ar kiti kasininkai pagal įmonės pateiktus rekvizitus iÅ¡raÅ¡ydavo pardavimo PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ .

Prekes į parduotuvę atveždavo arba direktorius V. D., arba bendrovės vairuotojai, kurių pavardžių ir vardų nežino. Prekės jiems bÅ«davo atvežamos pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , pagal kuriÄ ji patikrindavo kiek ir kokių prekių gavo. Ji, bÅ«dama kasininkė, kartais neįmuÅ¡davo į kasos aparatÄ gautų grynųjų pinigų už parduotus audinius. NeįmuÅ¡davo UAB „D“ direktoriaus V. D. paliepimu, nes bijojo, kad gali netekti darbo, jeigu nevykdys jo nurodymų. Jeigu klientas nelaukdavo ir iÅ¡eidavo be kasos čekio, ji čekio neiÅ¡spausdindavo ir pinigų į kasos aparatÄ neįdėdavo.

Kasoje neapskaitytus pinigus paduodavo V. D.. Ar kiti UAB „D“ kasininkai taip pat dalies pardavimų nefiksuodavo kasos apartu ji nežino (t. 13, b. l. 63-65). Liudytoja V. M. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2010 m. „D“ dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ä® darbÄ jÄ priėmė I. D.. V. D. buvo irgi kaip vadovas, žiÅ«rėjo tvarkÄ . Jie abu buvo vadovai. Parduotuvė prekiavo siuvimo reikmenimis, asortimentas buvo labai didelis, medžiagomis ji neprekiavo, prekiavo furnitÅ«ra. Nežino, kas nuspręsdavo užpirkti prekes, pardavimų skyrius turėjo greitai aptarnauti klientus, iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas.

Nėra V. D. nurodymu perdavusi prekių į skolÄ , per susirinkimus sakydavo griežtai, kad nė vienas klientas neiÅ¡eina be sÄ skaitos-faktÅ«ros. Nematė, kad prekės bÅ«tų parduodamos be čekių, net tokių minčių negalėjo bÅ«ti. Darbo dienos gale darydavo ataskaitÄ , iÅ¡imdavo pinigus ir neÅ¡davo buhalterijai, ji iÅ¡raÅ¡ydavo pajamų orderį. Prekes atveždavo pagal važtaraščius, įsigijimo dokumentų ji nematydavo, dirbo su klientais, važtaraščius iÅ¡raÅ¡ydavo sandėlininkė.

Jei trÅ«kdavo prekių, užraÅ¡ydavo ant lapelių, perduodavo sandėlininkei. Inventorizacija bÅ«davo atliekama kasmet. Apie skolininkų knygÄ negirdėjo. Atlyginimai buvo mokami pagal žiniaraščius. Jei reikėdavo važiuoti į (duomenys neskelbtini) matuoti audinių, už tai apmokėdavo, kitos pardavėjos likdavo parduotuvėje. Neprisiminė, kiek mokėdavo už tÄ pamatavimÄ , ar kiekvienÄ mėnesį mokėdavo priedÄ . Jį mokėjo grynais, už jį nepasiraÅ¡ydavo. Nematė, kaip atlyginimÄ gauna kiti darbuotojai, į kabinetÄ eidavo po vienÄ .

Oficialų atlyginimÄ mokėjo lyg buhalterė, žiniaraÅ¡tį pasiraÅ¡ydavo, priemokÄ mokėjo V. D. kabinete. VMI patikrinime nedalyvavo, tik kolegos sakė, kad patikrinimas vyko „iÅ¡ akių“. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus aplinkybes atsiminė geriau, sakė tiesÄ . Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. M. parodė, kad ji UAB „D“ dirbo (duomenys neskelbtini). 2009 m. buvo išėjusi iÅ¡ „D“ ir dirbo kitur, bet po 1.5 mėnesio grįžo į „D“.

Jos atlyginimas buvo minimalus – 676 Lt atskaičius mokesčius, tačiau su V. D. buvo sutarta, kad jis mokės po 35 Lt už dienÄ . Taip susidarydavo viso 840 Lt per mėnesį. Tai reiÅ¡kia, kad 162 Lt. papildomai gaudama ji niekur nepasiraÅ¡ydavo už šį neapskaitytÄ priedÄ (t. 9, b. l. 168). Liudytoja M. M. teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio turimo metu duotus parodymus. Parodė, kad dirbo UAB „D“ (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m. kovo 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. buhaltere. Ä® darbÄ jÄ priėmė I.

D. ir V. D., tuo metu direktorė buvo I. D., o D. buvo vadybininkas. Ji tvarkė sÄ skaitas-faktÅ«ras, prekių įsigijimo dokumentų netvarkė. Nežino, kas pirkdavo prekes, kas užsakydavo. BÅ«davo įsakymai V. D. komandiruotei prekių pirkimui, dažniausiai važiuodavo į LenkijÄ . Ji su pinigais nedirbo, nežino, už kÄ pirkdavo prekes. Kiek girdėjo, už prekes atsiskaitydavo pavedimais. KasÄ tvarkė kita buhalterė, nekalbėjo apie iÅ¡ kasos imamus pinigus. Ji sÄ skaitas-faktÅ«ras tvarkė ir žmones į darbÄ priiminėdavo.

Kai pardavėjos atneÅ¡davo pinigus iÅ¡ kasos ir nebÅ«davo buhalterės, ji paskaičiuodavo, iÅ¡raÅ¡ydavo pajamų orderį ir atiduodavo V. D.. Atlyginimus mokėjo pagal žiniaraÅ¡tį, retkarčiais gaudavo neoficialų atlyginimÄ iÅ¡ savininkų, kartais I. D., kartais V. D.. Gavo tik kelis kartus, mokėjo grynais pinigais. Nežino, ar kiti darbuotojai gaudavo neapskaitytÄ atlyginimÄ , ji jį gaudavo pas V. D. kabinete. I. G. buvo UAB „D“ buhalterė, sėdėjo viename kabinete. Ji tvarkydavo UAB „D“ buhalterijÄ .

Nežino, ar tvarkė UAB „D“ buhalterijÄ . Darbo užmokestį UAB „D“ skaičiuodavo pati (M. M.), žiniaraÅ¡tį atiduodavo buhalterei I. G., atlyginimÄ ji iÅ¡mokėdavo, paskui buvo pervedama į kortelę. Matė, kaip buvo iÅ¡mokami pinigai, pagal žiniaraÅ¡tį I. G. iÅ¡mokėdavo. Pinigus paimdavo iÅ¡ seifo, jis buvo kitame kabinete. UAB „D“ prekės laikomos sandėlyje, lyg (duomenys neskelbtini), iki jos dokumentai iÅ¡ sandėlio neateidavo, pirkimo dokumentus tvarkydavo buhalterė, matydavo sÄ skaitas-faktÅ«ras.

Prekes priimdavo, iÅ¡duodavo sandėlininkai. Matydavo prekių įsigijimo sÄ skaitas-faktÅ«ras, jas tvarkė buhalterė, kai bÅ«davo pirktos kitos prekės, ji suvesdavo. Inventorizacija kažkada vienÄ kartÄ buvo atliekama, neprisiminė, kada. Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. balandžio 13 d. liudytoja apklausta M. M. parodė, kad ji UAB „D“ dirba nuo 2006 m. kovo mėn. buhaltere, atlikdavo I. G. pavestus pagalbinius darbus. Patvirtino, kad jos darbo veikla niekaip nebuvo susijusi su UAB „D“ . Maždaug vienerius metus iki apklausos jai mokamas ir papildomas, įmonės apskaitoje neapskaitytas, darbo užmokestis.

Šį priedÄ iÅ¡mokėdavo pats V. D.. Jis duodavo į rankas nuo 200 iki 600 litų. Dėl Å¡ių pinigų niekur nepasiraÅ¡inėjo. Minėti pinigai bÅ«davo iÅ¡duodami maždaug tomis pačiomis dienomis, kaip ir oficialus atlyginimas. Ji suprato, kad gauna atlyginimÄ grynais pinigais už tai, kad dirba jai pavestÄ darbÄ . Inventorizacija UAB „D“ buvo atliekama kelis kartus nuo 2006 m. (t. 9, b. l. 169). Liudytoja A. L. teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad 2010-2011 m.

UAB „D“ jÄ Ä¯darbino direktorius V. D., pardavėja–konsultante. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius. I. D. buvo direktoriaus žmona, ji irgi buvo direktorė. Ji ateidavo, sakydavo, kÄ reikia padaryti: sutvarkyti siÅ«lus, lentynas. Direktorius sakydavo, kada ateiti į darbÄ . Ji vykdydavo jo įsakymus. Ä®monė pardavinėjo audinius, siuvimo reikmenis, furnitÅ«rÄ . Prekyba vyko tik (duomenys neskelbtini). Apie kitas prekybos vietas nieko nežino. Parduotuvėje buvo jos skyrius, kuriame daugiausia pardavinėjo siÅ«lus, virves, užtrauktukus.

IÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas. Ä®muÅ¡davo į kasos aparatÄ , iÅ¡duodavo čekius. Tokių atvejų nebuvo, kad prekės bÅ«tų buvę iÅ¡duotos be čekių ir pan. Prekių apskaita vyko pagal programÄ . Reikėjo įvesti siÅ«lų vienetus ir nurodydavo, kiek vienetų parduota. Prekes įvesdavo pardavėjai, nes programa susieta su kasa. Jos įmuÅ¡davo į kasÄ , įvesdavo pardavimÄ , programoje prekės jau bÅ«davo. Neatsimena, kad bÅ«tų buvę dar kokie nors žurnalai. Ji naujų prekių nepriimdavo, bet atvežtų prekių važtaraščiai bÅ«davo, nors nepamena, ar visada.

Ji kiekių netikrindavo. Inventorizacija vykdavo, bet ji to nedarė. Inventorizacija buvo atlikta jos darbo laikotarpiu vienÄ kartÄ . Kiek laiko vyko inventorizacija – nežino. Su įmonės skolininkais nėra tekę susidurti. Dienos pabaigoje kasÄ nuimdavo pardavėjos. Reikėjo suskaičiuoti, kad pagal kasÄ nebÅ«tų nei pliuso, nei minuso. Ji pati perduodavo pinigus. Jos atlyginimas buvo minimumas. PorÄ kartų gavo papildomÄ atlyginimÄ . Kokios tai buvo sumos neatsimena, bet nedaug. PapildomÄ atlyginimÄ iÅ¡mokėjo direktorius grynais.

Kaip kitiems darbuotojams buvo mokamas atlyginimas, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. L. parodė, kad UAB „D“ dirbo pardavėja konsultante nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2012 m. vasario 29 d. Jos darbo vieta buvo UAB „D“ parduotuvėje, esančioje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Atskaičius mokesčius gaudavo apie 700 Lt. Atlyginimas buvo pervedamas į jos banko sÄ skaitÄ . Priimdamas į darbÄ V. D. žadėjo, kad po kurio laiko atlyginimas didės. Tris paskutinius jos darbo UAB „D“ mėnesius, t. y. 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio ir vasario mėn. V.

D. asmeniškai jai grynais dar duodavo papildomai 200 -300 Lt. Ši neoficiali priemoka priklausė nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Kaip buvo skaičiuojamas neoficialus atlyginimas, dabar neatsimena, bet gaudavosi apie nuo 200 iki 300 Lt papildomo užmokesčio. Gaunant pinigus, jokiuose dokumentuose pasirašyti nereikėdavo. Parodė, kad dirbant UAB „D“ parduotuvėje, visi gauti iš pirkėjų pinigai buvo apskaitomi parduotuvės kasoje (t. 9, b. l. 165-166). Liudytoja L. M. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2009 m. dirbo UAB „D“ pardavėja konsultante.

Kai įsidarbino pirmÄ kartÄ , direktorė buvo I. D., nurodymų iÅ¡ V. D. negaudavo. UAB „D“ buvo įsidarbinusi du kartus. Ä® įmonę grįžo po 1-1,5 metų. Ji užsiėmė siuvimo reikmenimis. Ji dirbo prie kasos parduotuvėje „D“ (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te. Žino, kad UAB „D“ parduotuvė turi skyrių turguje, bet ten nėra buvusi. Čekiai, sÄ skaita-faktÅ«ra bÅ«davo iÅ¡duodami visada. Kasa vakare bÅ«davo „nuimama“, pinigai suskaičiuojami ir nuneÅ¡ami į buhalterijÄ .

Pinigų ne iÅ¡ kasos parduotuvėje nebÅ«davo. Kiekviena pardavėja turėjo savo skyrių. Ji prekių nepriimdavo, kas atveždavo, nežino, važtaraščių nematė. Visos prekės buvo įvestos į programÄ . Apie skolininkų knygÄ neteko girdėti. Likučiai inventorizuojami. Vienoje inventorizacijoje dalyvavo. Tada skaičiavo viskÄ . Jos atlyginimas buvo minimalus. Neoficialiai pinigų negaudavo, gal 20 Lt kaip dovanÄ Kalėdoms. Apie neoficialų atlyginimÄ UAB „D“ nežino. Gal ikiteisminio tyrimo metu dėl atlyginimo ir tiesÄ sakė, neprisimena, jau daug laiko praėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. M. parodė, kad ji UAB „D“ pardavėja konsultante dirba nuo 2009 m. Ji dirba parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), parduoda siuvimo reikmenis. Kasos čekius muÅ¡a visiems pirkėjams, sÄ skaitas-faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡o tiems, kuriems reikia. Nurodymų parduoti prekes nemuÅ¡ant čekių ar neiÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitų-faktÅ«rų nėra gavusi. Oficialiai ji į rankas gaudavo 686 Lt atlyginimÄ . Atlyginimas buvo nustatytas pradėjus dirbti ir jis nesikeitė.

Neoficialiai ji dar gaudavo apie 400 Lt grynais. Å iuos pinigus jai paduodavo V. D.. Už juos niekur nepasiraÅ¡ydavo. (t. 9, b. l. 170). Liudytoja E. R. (P) teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad prieÅ¡ 8 metus, 2010-2011 metais dirbo UAB „D“, pardavėja konsultante, (duomenys neskelbtini). Direktorius buvo vyras, panaÅ¡us į kaltinamÄ jį. Dirbo sandėlyje, reikėjo aptarnauti žmones, paskaičiuoti kasoje, papildyti prekes salėje, reikėjo žinoti prekių asortimentÄ .

I. D. buvo direktorė, bet paskui 2010 metais direktorius pasikeitė. JÄ Ä¯ darbÄ priėmė I. D.. Apmokėjimas buvo grynais, paskui į sÄ skaitÄ SEB banke. PasiraÅ¡yti reikėdavo buhalterei. IÅ¡mokėdavo iÅ¡ pradžių direktorė, paskui direktorius. IÅ¡ pradžių grynais, o po to į banko kortelę. Buvo ir papildomas uždarbis, ėjo kaip premija už papildomas valandas. Kažkur pasiraÅ¡ydavo. Ä®sakymo dėl premijos nematė. Mano, kad ji buvo ne vienintelė gavusi tokį atlygį. Ji prekių nepriiminėjo, nematė, kad prekes atiduotų be dokumentų.

Nežino, ar buvo skolininkų knygos, ar iÅ¡ kur buvo tiekiamos prekės. Ä® skolÄ prekių nedavė. Pinigus iÅ¡ kasos lyg ir neÅ¡davo į buhalterijÄ . Prekių užsakymų nedarė. Jei salėje trÅ«ko prekių, nueidavo į sandėlį ir paimdavo, kiek reikia. Pasakydavo sandėlininkei, kÄ paėmė. Sandėlis buvo 3 aukÅ¡te. Sandėlininkė buvo lyg ir I.. Ji suprato, kad sandėlyje buvo tik UAB „D“ prekės. Jos darbo metu inventorizacija buvo atliekama. Ji skaičiavo, kiek yra vienetų lentynoje.

Ilgiai buvo suraÅ¡yti, reikėjo ilgius sudėti. Per jos darbo laikÄ buvo 1 inventorizacija. Mano, kad „D“ ir partneriai ta pati įmonė, kuo jie užsiimdavo, nežino. Nežino, kur UAB „D“ laikė savo medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. P. parodė, kad UAB „D“ dirbo nuo 2010 m. balandžio iki 2011 m. gruodžio mėn. pardavėja konsultante. Darbo vieta buvo UAB „D“ parduotuvėje, esančioje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Dirbo iÅ¡tisai po 8 val.

į dienÄ . Dirbant parduotuvėje, visi iÅ¡ pirkėjų gauti pinigai buvo įneÅ¡ami į kasÄ . Jos darbas su prekių priėmimu ir apskaita nebuvo susijęs, todėl nežino kaip prekės buvo apskaitomos. IÅ¡ pradžių UAB „D“ direktore buvo I. D., po kelių mėnesių nuo darbo pradžios direktoriumi tapo V. D.. Pagal darbo sutartį jai buvo nustatytas minimalus atliginimas. Pirmus tris mėnesius mokėjo tik sutartyje numatytÄ minimalų atlyginimÄ . Pradedant nuo ketvirto darbo mėnesio, jai mokėjo minimalų atlyginimÄ ir atskirai už virÅ¡valandžius neoficialų atlyginimÄ .

Kiek buvo mokama už virÅ¡valandžius, dabar neatsimena, bet vidutiniÅ¡kai papildomai „vokelyje“ ji gaudavo apie 100 Lt į mėnesį. Iki 2010 m. pabaigos ar 2011 m. pradžios oficialus atlyginimas jai buvo mokamas grynais, vėliau buvo pervedamas į banko sÄ skaitÄ . Kai atlyginimÄ pradėjo pervesti į kortelę, grynais iÅ¡mokėdavo tik neoficialų priedÄ , pasiraÅ¡yti niekur nereikėdavo. Neoficialų atlyginimÄ gaudavo direktoriaus kabinete (t. 9, b. l. 167). Liudytojas I. Z. (I. Z.) teismo posėdyje patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesÄ .

Parodė, kad nuo 2009 m. dirbo UAB „D“ (duomenys neskelbtini) sandėlyje su furnitÅ«ra, padėjo tik pakrauti, iÅ¡krauti medžiagas, sprendimuose nedalyvavo. Sandėlis yra trečiame aukÅ¡te, o antrame aukÅ¡te yra parduotuvė. Jis dirbo kroviku sandėlyje, padėdavo mergaitėms iÅ¡ parduotuvės daryti užsakymus, pardavėju nedirbo, kartais drabužius taisydavo. Sandėlyje buvo laikomos tik UAB „D“ prekės, UAB „D“ prekių ten nebÅ«davo. Ä® darbÄ priėmė I. D., ji buvo vadovė, kokios V.

D. pareigos – nežino. Nežino, kur iškeliaudavo medžiagos iš jų sandėlio. Taip pat nežinojo, kokios medžiagų kainos, apie tai su V. D. nekalbėdavo. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra jo darbinis. V. D. paimdavo prekes iš UAB „D“ sandėlio. Jis padėdavo ir UAB „D“. Atidėdavo prekes iš abiejų įmonių, kai V. D. išveždavo. Padėdavo gal 1-2 kartus per mėnesį. Prekes atveždavo tos įmonės, pas kurias užsakydavo, kartais prekes atveždavo V.

D.. Kai V. D. atveždavo užsakymÄ iÅ¡siuntimui, jis bÅ«davo su kainomis, tada jis V. paskaičiuodavo, kiek ten gali bÅ«ti pinigų ar metrų. Prekės buvo UAB „D“ . IÅ¡duodamas prekes jokių dokumentų nepildė, pagal sÄ raÅ¡Ä atidėdavo prekes, o jas nuraÅ¡ydavo buhalterija pagal jo pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä . Nepamena, kad telefonu su V. D. bÅ«tų kalbėjęs apie medžiagų kainas. Apskaitos dokumentų nematydavo. Ant lapelio suraÅ¡ydavo prekių rÅ«Å¡is ir kiekį ir atiduodavo buhalterijai.

Sandėlyje prekių apskaitos nedarė ir nežinojo koks konkrečios medžiagos kiekis buvo. Pas jį buvo furnitÅ«ra. Jam nėra žinoma, kad iÅ¡ „D“ sandėlio bÅ«tų prekiaujama (duomenys neskelbtini). IÅ¡ kokių sandėlių prekiavo (duomenys neskelbtini) – nežino. IÅ¡ „D“ ėjo furnitÅ«ra tik į parduotuves. Prekių be dokumentų atveždavo V. D.. Nežino, iÅ¡ kur. Atveždavo lengvuoju automobiliu. Jei prekes atveždavo su dokumentais, matydavo sÄ skaitas-faktÅ«ras, bet jam jų nepateikdavo, atiduodavo į buhalterijÄ .

Jis pas vairuotojus juos matydavo. UAB „D“ Vilniuje turėjo nedidelį medžiagų sandėlį. Dar žino, kad (duomenys neskelbtini) yra sandėlis, bet kieno, nežino. Mano, kad UAB „D“ pardavinėdavo prekes UAB „D“ ir partneriams ir atvirkščiai, tačiau pirkimo-pardavimo dokumentų nematė. Prisiminė, kad kažkada V. D. nurodymu vežė moteriai vokelį, kas jame buvo, nežino, vokas buvo užklijuotas. D. duodavo nurodymÄ atidėti prekes, jis pats prekes ir paimdavo. R., J., jeigu imdavo prekes per parduotuvę.

Nežino, ar kiti žmonės paimdavo prekes iÅ¡ sandėlio. Jis nežino, kur pagal V. D. sÄ raÅ¡Ä prekes veždavo. Jas paimdavo V. D., o jis sÄ raÅ¡Ä perduodavo buhalterijai. Prekės iÅ¡ jo sandėlio buvo parduodamos parduotuvėje, nežino, ar pardavinėjo (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestį gaudavo per buhalterijÄ . Yra gavęs iÅ¡ V. D. premijÄ grynais, tai buvo labai retai. Pinigus man V. D., už tai nepasirašė. V. D. jam buvo davęs 500 litų žmonos laidotuvėms, po kelis kartus per metus premijų negaudavo.

Inventorizacija būdavo daroma sandėlyje dalinai pagal stelažus, lentynas, visas sandėlis nebuvo uždaromas. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. Z. parodė, kad maždaug prieš dešimt metų įsidarbino sandėlininko pareigose UAB „D“,(duomenys neskelbtini). Tuo metu direktore buvo I. D.. Vėliau direktoriumi tapo V. D.. Po dviejų metų I. Z. žiniomis buvo įkurta UAB „D”, esanti (duomenys neskelbtini) atskirame pastate, tačiau jo su UAB „D” jokie darbo santykiai nesiejo.

Jis nuo pat pradžių iki Å¡iol UAB „D“ dirba sandėlininko pareigose, tačiau į jo darbÄ visÄ laikÄ Ä¯Ä—jo ir kiti darbai, tai yra tekdavo dirbti sandėlyje kroviku, tekdavo daryti užsakymus kitose įmonėse, dirbti parduotuvėje pardavėjų darbus, taisyti drabužius. Kartais prekės iÅ¡ sandėlio bÅ«davo iÅ¡duodamos ir priimamos nepateikiant jokių dokumentų – V. D. telefonu liepdavo jo nurodytiems asmenims iÅ¡duoti arba priimti iÅ¡ jų prekes be jokių dokumentų. Tokius V.

D. nurodymus jis pradėjo gauti maždaug nuo 2009 m. pradžios ir gaudavo maždaug 1 arba du kartus per mėnesį iki šiol. Prekės be jokių dokumentų dažniausiai buvo išduodamos. O prekės be dokumentų buvo priimamos rečiau. Išduodant prekes be dokumentų, V. D. nurodydavo jas realiai išduoti minėtiems asmenims, o pas save jam liepdavo atžymėti, kad prekės buvo išduotos UAB „D“ parduotuvėms (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Tokių prekių vertė buvo daugiausiai 10 000 Lt (2 896 EUR).

Jis dirbo UAB „D“ tik pagal V. D. nurodymus ir nesigilino į jo reikalavimų teisėtumÄ , kadangi nenorėjo prarasti darbo. Jis oficialiai gaudavo minimalų atlyginimÄ , bet kartais V. D. jam asmeniÅ¡kai mokėdavo atlyginimÄ ir grynais pinigais. 2012 m. V. D. jam grynųjų pinigų nemokėjo, 2010–2011 m. mokėdavo po kelis kartus per metus nuo 200 Lt (58 EUR) iki 500 Lt (144 EUR) grynais pinigais kaip priedus prie atlyginimo. Ar V. D. mokėjo grynais pinigais atlyginimus kitiems darbuotojams, I. Z. nežino (t. 12, b. l. 190-193).

Liudytoja A. D. teismo posėdyje parodė, kad dirbo UAB „D“ sandėlio darbuotoja (duomenys neskelbtini). JÄ Ä¯ darbÄ priėmė direktorius V. D.. Gali bÅ«ti, kad pradėjo dirbti 2012 metais. Ji buvo vienintelė sandėlio darbuotoja. Sandėlyje (duomenys neskelbtini) dar keli vyrai padėdavo sudėti rulonus. Jos tiesioginis vadovas 2012 m. buvo V. D.. V. M. buvo aukÅ¡tesnysis vadovas parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Ji ten priimdavo prekes. Kas priimdavo prekes (duomenys neskelbtini), nežino. Sandėlyje buvo laikomos medžiagos, siÅ«lai.

Ji suprato, kad tai priklauso įmonei UAB „D“. Sandėlyje nebuvo jokių išskyrimų, pagal kuriuos matytųsi, kad prekės priklauso kitoms įmonėms. Ji nedirbo su dokumentais, tik ruošdavo sagų, siūlų katalogus. Su medžiagomis nedirbo. Prekių priėmime, išdavime nedalyvaudavo, bet parduotuvėje žinodavo, kiek prekių yra sandėlyje. Prekių inventorizacija jos darbo laikotarpiu sandėlyje nebuvo atliekama. Prekės iš sandėlio buvo parduodamos parduotuvėje. Ar jos buvo parduodamos ir (duomenys neskelbtini), nežino.

Ji niekur nežymėdavo prekių priėmimo/iÅ¡vežimo. Jei kokios nors medžiagos reikėdavo, atvažiuodavo ir nuveždavo į parduotuvę. Atlyginimas UAB „D“ buvo mokamas kiekvienÄ mėnesį į kortelę. Kitoks darbo priedas, kitoks neoficialus atlygis, nebuvo mokamas. VMI patikrinimas buvo pradėtas ryte, 10 val. baigtas 18 val. Ji buvo viso patikrinimo metu. Jei pilnas rulonas – paraÅ¡ydavo taip, kaip yra etiketėje, o jei pradėtas – užraÅ¡ydavo iÅ¡ akies. Nematavo nei vieno rulono.

VMI darbuotojai viskÄ nustatė patys. Nepradėtų rulonų nematavo. Pradėtuose rulonuose esančios medžiagos ilgį nustatydavo iÅ¡ akies. Jie patys nustatydavo, kiek rulone gali bÅ«ti metrų. Rulonai sandėlyje guli stelažuose, prie jų buvo galima užlipti, bet jų nenuiminėjo. Yra didelis sandėlis, galima prie rulonų laisvai prieiti. Jos kelis (2-3) kartus klausė apie rulonuose esančios medžiagos kiekį, bet daugiausia viskÄ nustatinėjo patys. Jie buvo pasidalinę į grupes po 3 žmones.

Ji negalėjo nustatyti rulonuose esančios medžiagos kiekio. Jei buvo pradėtas rulonas, jie rašė 15 metrų, 20 metrų. Kaip jie nustatydavo ilgį, nežino. Jie nematavo su matavimo priemonėmis, bet atsižvelgė, kuris audinys storas, kuris plonas. Storį vertino iš akies. Ji ankstesniuose parodymuose nesakė, kad matavimų rezultatus VMI darbuotojai apvalindavo įmonės naudai. Jie netikslino, kiek tiksliai yra metrų. Rulono diametro nematavo. Nors matavimo aparatas ir stalas patalpoje buvo, ji nematė, kad jais būtų naudotasi.

VMI darbuotojai jai davė pasiraÅ¡yti ant patikrinimo akto, bet tas aktas jai nebuvo iÅ¡verstas į rusų kalbÄ . Jos neklausė, ar ji turi pretenzijų dėl atliktų matavimų ir skaičiavimų. NežiÅ«rėjo, kas paraÅ¡yta akte, ant kurio pasirašė. VMI darbuotojai sakė, kad reikia pasiraÅ¡yti, nes jie ten dalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. D. davė analogiÅ¡kus parodymus. Papildomai patvirtino, kad dalyvavo VMI patikrinime ir pasirašė ant prekių likučių patikrinimo akto.

Patikrinimo metu ji dalyvavo kaip atsakinga sandėlio darbuotoja kartu su I. G.. Jie padėjo VMI darbuotojams atlikti audinių likučių matavimus. Sandėlyje buvo matuojami įvairÅ«s ten esantys audiniai. Audinių rulonai, kurie dar buvo nepradėti, tiesiogiai matuojami nebuvo. Kiekviename rulone esantis audinių ilgis metrais buvo nurodytas, remiantis etiketėse, kurios buvo užklijuotos ant rulonų, informacija. Kad nurodytas kiekis atitinka realų audinio kiekį esantį rulone patikrino ir jie. Kas liečia jau pradėtų pardavinėti audinių rulonų skaičiavimÄ , tai gali pasakyti, kad jie tiesiogiai nebuvo matuojami, o metrų skaičius buvo užraÅ¡omas apytiksliai, apvalinant įmonės naudai.

Kadangi ji dirbo sandėlyje, tai maždaug galėjo pasakyti koks audinio kiekis yra pradėtame rulone. Visų pradėtų rulonų nematavo, nes tai bÅ«tų buvę fiziÅ¡kai neįmanoma atsižvelgiant į tai, kad audinių kiekis buvo labai didelis. Dėl matavimų tikslumo paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių VMI darbuotojai iÅ¡matavo keletÄ rulonų, po to juos sulygino su sandėlio darbuotojų pateiktais duomenimis. Jų nurodytas audinių ilgis rulonuose labai nežymiai skyrėsi nuo faktinio matavimo, atlikto naudojant matavimo priemones (medinį metrÄ , matavimo ruletę, specialų aparatÄ esantį sandėlyje).

Didžiosios dalies pradėtų rulonų audinių ilgis buvo nustatomas remiantis jos ir I. G. parodymais. Konkretaus rulone esančio audinių ilgio fiziškai VMI darbuotojai nebematavo, tačiau realiai įvertino visus buvusius rulonus metražo atžvilgiu. Iš darbo UAB „D“ išėjo 2017-02-17 savo noru (t. 10, b. l. 23-24). Liudytoja G. Č. teismo posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad dirbo „D“, (duomenys neskelbtini), siuvėja prieš 7-8 metus, gali būti, kad nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. balandžio 13 d.

Jiems sakė, kad jų gaminius parduodavo užsienyje ir (duomenys neskelbtini). IÅ¡ kur gaudavo medžiagas, nežino. Medžiagas, reikalingas siuvimui, jai atneÅ¡davo į siuvyklÄ . Jos vadovas buvo A. Å .. Kam priklausė įmonė, kas buvo įmonės vadovas, nežino. Jas į darbÄ priėmė ir vadovavo tik A. Ji pažįsta kaltinamÄ jÄ buhalterę, ji duodavo atlyginimÄ , kito kaltinamojo nepažįsta. Dirbo pagal darbo sutartį. Atlyginimas priklausė nuo pagamintos produkcijos kiekio. Už gautÄ atlyginimÄ pasiraÅ¡ydavo.

Tik A. Å . iÅ¡mokėdavo atlyginimÄ . Meistrui ar A atiduodavo užraÅ¡us, kiek kas padarydavo per dienÄ ir koks įkainis. Pagal tai mokėdavo. Buhalterė atneÅ¡davo žiniaraščius. Jei reikėjo daugiau dirbti, bÅ«davo neoficialių atlyginimų, bet tai bÅ«davo labai retai. Tarpusavyje apie savo atlyginimus nekalbėdavo, niekas nesisakė, kiek kas uždirba. Ji nematė inventorizacijos siuvykloje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. Č. parodė, kad parodė, kad ji nuo 2008 m. rugsėjo iki 2010 m. balandžio mėn. dirbo siuvėjos pareigos įmonėje UAB „D“ .

Jei prireikdavo dirbti papildomÄ dienÄ , tuomet už jÄ gaudavo neoficialų atlyginimÄ . Jį iÅ¡mokėdavo jos darbo vietoje, pasiraÅ¡yti nereikėdavo. Per visÄ laikÄ ji gaudavusi ne mažiau kaip 100 Lt neoficialaus atlyginimo. Jį iÅ¡mokėdavo A. Å . (t. 9, b. l. 185). Liudytoja A. Z. teismo posėdyje parodė, kad maždaug 2011 m. įsidarbino „D“ ir partneriai (duomenys neskelbtini). JÄ Ä¯ darbÄ priėmė D.. Dirbo pardavėja-konsultante. (duomenys neskelbtini) dar dirbo apie 4 merginos. (duomenys neskelbtini) UAB „D“ ir partneriai buvo 13 kioskų, du kasos aparatai, viskas buvo vienoje vietoje.

Tik ji į kasos aparatÄ muÅ¡davo prekes, V. D. kartais padėdavo pakelti medžiagas, kasos aparatu jis nesinaudojo, nematė, kad imtų grynuosius pinigus. D. retai atvykdavo į (duomenys neskelbtini), jei kas susirgdavo, skambindavo jam, jis atvykdavo, žiÅ«rėdavo. Kai jai neužtekdavo medžiagų, užraÅ¡ydavo į sÄ siuvinį ir atiduodavo savininkui, o jis atveždavo prekių, prekes atveždavo iÅ¡ parduotuvės. Nežino, ar UAB „D“ turėjo sandėlius, (duomenys neskelbtini) jų nebuvo.

Prekes jai atveždavo pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , kuriÄ iÅ¡raÅ¡ydavo buhalterija. NežiÅ«rėdavo, kas pirkėjas ir pardavėjas. PasiraÅ¡ydavo faktÅ«roje, kad prekes gavo ir atiduodavo vairuotojui. Ji yra buvusi parduotuvėje UAB „D“, (duomenys neskelbtini), pasirinkdavo prekių antrame aukÅ¡te, jie apiformindavo ir jai atveždavo. Tik vadybininkui sakė, kokių prekių reikia. Kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), jau buvo kasos aparatai, čekius visada muÅ¡davo, yra kameros įrengtos, savininkas buvo labai griežtas.

Jai nėra buvę, kad bÅ«tų atneÅ¡tų pinigus už prekes, kurios jau buvo atsiimtos, prekių be apskaitos dokumentų neparduodavo. Pats V. D. (duomenys neskelbtini) neprekiaudavo. Nežino, iÅ¡ kur prekes įsigydavo. Kasos apyvarta galėjo bÅ«ti 500-600 litų, 5000 litų negalėjo. Ji sakė tyrėjui, kad neatsimena sumų. Neoficialių užrašų nematė. AtlyginimÄ gaudavo tik oficialų, atveždavo žiniaraÅ¡tį, ji pasiraÅ¡ydavau ir gaudavo pinigus. Viskas buvo oficialu. Prekių kas metus neskaičiuodavo.

Ji dalyvavo VMI inventorizacijoje parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Matė, kad jie nieko nematavo, viskÄ tikrino vizualiai. Tik iÅ¡ pradžių VMI matavo medžiagas, paskui pavargo ir kitas dienas tikrino vizualiai. Per VMI patikrinimÄ neįmanoma buvo visko iÅ¡matuoti, jie darbuotojų neklausė, kiek metrų yra rulone ir kiekvienas pradėtas rulonas nebuvo matuojamas. Tyrėjas suklydo taip paraÅ¡ydamas. Toms medžiagoms iÅ¡matuoti metų neužtektų, tai neįmanoma. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A.

Z. davė analogiÅ¡kus parodymus, papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) V. D. jai neleisdavo prekiauti audiniais nemuÅ¡ant gautų pinigų į kasÄ . Toks buvo nurodymas nuo jos pirmos darbo dienos. (duomenys neskelbtini) turgavietėje, buvo ir V. D., jis ir pats kartais aptarnaudavo klientus t. y. matuodavo audinius, pats imdavo pinigus. Ar jis visus pardavimus apskaitydavo kasos aparatu pastaroji nežino, nes nematė. UAB „D“ savo sandėlio kiek jai žinoma neturėjo, prekės buvo imamos iÅ¡ UAB „D“ priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) arba iÅ¡ sandėlio esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Ji dalyvavo VMI darbuotojams atliekant prekių likučių inventorizacijÄ parduotuvėje. Buvo matuojami įvairÅ«s ten esantys audiniai. Audinių rulonai, kurie dar buvo nepradėti, tiesiogiai matuojami nebuvo. Kiekviename rulone esantis audinių ilgis metrais buvo nurodytas, remiantis etiketėse, kurios buvo užklijuotos ant rulonų, esančia informacija. Kad nurodytas kiekis atitinka realų audinio kiekį esantį rulone patvirtino ir patikrinime dalyvavę įmonės darbuotojai. Kas liečia jau pradėtų pardavinėti audinių rulonų skaičiavimÄ , tai kiekvienas rulonas buvo matuojamas naudojant matavimo priemones (medinis metras, ruletė).

Atliekant matavimus dalyvavo ir įmonės darbuotojai, kurie patys VMI darbuotojams padėjo atlikti matavimus. Realiai įvertino kiekvienÄ Ä¯monės patalpose (parduotuvėje) buvusį pradėtÄ rulonÄ (buvo iÅ¡matuoti visi pradėti rulonai). Patikrinimas buvo atliekamas keletÄ dienų, tikslaus skaičiaus neatsimena, todėl, kad dėl didelio audinių kiekio nepavyko visų audinių iÅ¡matuoti. Po darbo dienos buvo užplombuojamos durys ir inventorizacija tęsiama kitÄ dienÄ . Dėl prekybos apimties (duomenys neskelbtini) turgavietėje parodė, kad turgavietė dirba visÄ savaitę, iÅ¡skyrus pirmadienį.

Ji pati dirba Å¡eÅ¡ias dienas per savaitę. Apyvarta darbo dienÄ apie 3000 litų, o savaitgaliais apie 5000-6000 Lt. Å i prekyba buvo apskaitoma. IÅ¡ kasos aparato pinigus atiduodavo V. D. (t. 10, b. l. 12-14; 18-20). Liudytoja T. G. teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad maždaug nuo 2007 m. dirbo UAB „D“ pardavėja konsultante. Dirbo su kasos žurnalais, klientais, parduotuvėje prie monetų kalyklos, gal (duomenys neskelbtini). Atlyginimas buvo minimalus, mokamas į banko kortelę.

Jokių papildomų priedų, iÅ¡mokų nebÅ«davo. Tuo metu įmonės direktorė buvo I. D., su ja suderino darbo sÄ lygas. Ji irgi dirbo (duomenys neskelbtini) patalpose. Vėliau V. D. tapo direktoriumi. Kažkur panaÅ¡iu metu ji perėjo dirbti į UAB „D“, kurios direktorius taip pat buvo V. D.. Ten ji taip at dirbo pardavėja-konsultante iki 2016 m. gegužės mėn. UAB „D“ užsiėmė audinių ir siuvimo priedų (sagų, adatų) pardavimu. Prekes užpirkdavo valdžia. Pastebėjus prekių trÅ«kumÄ , likutį, skambindavo į sandėlį, ir su važtaraščiu atveždavo reikiamÄ prekę.

Ji dirbo ir su kasos aparatu, pirkimus visada muÅ¡davo į kasÄ . Nežino atvejo, kad bÅ«tų neiÅ¡duodami pirkimo čekiai. SÄ skaitos-faktÅ«ros juridiniams asmenims buvo iÅ¡raÅ¡omos. Atlyginimas bÅ«davo mokamas kartÄ per mėnesį į kortelę. Žinojo, kad UAB „D“ ėmė prekes iÅ¡ UAB „D“. Kai dirbo UAB „D“ , taip pat gaudavo prekes pagal važtaraščius iÅ¡ UAB „D“. Ar jos pirkdavo viena iÅ¡ kitos, nežino. Prekės buvo tiekiamos iÅ¡ Lenkijos, 2-3 kartus yra pati važiausi į LenkijÄ su V.

D., rinkdavosi audinius, kurie bÅ«davo besibaigiantys ar pasibaigę. Žino, kad buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos-faktÅ«ros. Kokius kiekius pirkdavo, nežino, kartais prikraudavo pilnÄ autobusiukÄ prekių, kartais ne. Atsiskaitinėdavo už prekes V. D., tačiau jos Å¡alia tuo metu nebÅ«davo. Parduotas prekes registruodavo programoje „Centas“. Ten įvesdavo prekių likučio kiekį ir kainÄ . Paskui buvo programa „Navision“. Ji veikia tokiu pačiu principu. Å ios programos bÅ«davo taikomos tik UAB „D“.

Kur prekės buvo fiksuojamos, nežino, tikriausiai buhalterijoje. Prekės buvo laikomos sandėlyje. Abiem įmonėms buvo vienas sandėlis. Kaip buvo atskirtos tų įmonių prekės, nežino. Prekių apskaitos nedarydavo. Programoje matydavosi pardavimo kiekis. UAB „D“ jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo 2 kasos aparatai, per juos abu per Å¡eÅ¡tadienį sekmadienį jie suprekiaudavo apie 5-6000 Lt. Paprastomis darbo dienomis apie 3 000 Lt. Žino, kiek buvo suprekiauta, nes pildydavo kasos žurnalÄ .

Teigė, kad per mėnesį neoficialiai suprekiauti 100 000 Lt nebuvo įmanoma. (duomenys neskelbtini) ji visada muÅ¡davo čekius. Buvo keli atvejai, kai jai buvo pasakyta, kad reikia perduoti audinį klientui. V. D. pasakydavo, kad klientas atneÅ¡ sumÄ , kuriÄ ji turės perduoti V. D.. Už tai klientas pasiimdavo audinį. Kokie buvo kiekiai, neatsimena, bet sumos tikrai ne „kosminės“. Taip buvo kokius 3 kartus. Ji užraÅ¡ydavo ant lapuko, kÄ pardavė ir kiek, kainas. Gautus pinigus perduodavo V. D.. Kam jam buvo reikalingi pinigai, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pasakiusi, kad paprasti pardavėjai neturėjo teisės nemuÅ¡ti už parduotas prekes gautų pinigų į kasÄ turėdama omenyje tuos kartus, kai buvo parduoti audiniai, už kuriuos ji buvo paėmusi pinigus ir perdavusi V. D.. Tokie klientai buvo gal 3 skirtingi žmonės per 3-4 kartus. KiekvienÄ mėnesį po kelis be apskaitos dokumentų audinių neparduodavo. (duomenys neskelbtini) nevedė apskaitos, pagal kuriÄ galėtų nustatyti atvežtų prekių ir parduotų prekių kiekius.

Ikiteisminio tyrimo metu minėtoje skolininkų knygoje buvo užraÅ¡yti skolininkai, kur atiduodavo prekes be pinigų. Žurnalas buvo laikomas (duomenys neskelbtini). Žurnalas buvo iÅ¡ senų laikų, tai prekės parduodamos be jokių mokėjimo dokumentų. Ar skolos pasidengdavo, nežino. Ji darydavo tik įraÅ¡us. Buvo liepta iÅ¡braukti iÅ¡ sÄ raÅ¡o, jei klientas atiduotų pinigus. Tai buvo gryni pinigai, dėl jų apskaitos nieko nežino. Gali bÅ«ti, kad skolininkai grÄ Å¾ino virÅ¡ 10 kartų.

L., I., S., V. – tai darbuotojai, kurie imdavo be čekio. (duomenys neskelbtini) prekiaudavo UAB „D“ naudai. UAB „D“ priklausė parduotuvės. Vilniuje buvo viena parduotuvė, gal dar viena yra Panevėžyje. 2009-2012 metai – buvo vienas sandėlis (duomenys neskelbtini). Kokios įmonės tai buvo sandėlis – nežino. Inventorizacijos (duomenys neskelbtini) nedarydavo. Parduotuvėje – kas metus, ar kas du. Tai darydavo visos darbuotojos. Matuodavo rulonus ir užrašydavo kiekius.

Jei rulonas buvo pilnas, jo matuoti nereikėdavo, o kur jau praimtas – reikėjo. Skaičiuodavo užtrauktukus ir t.t. ViskÄ perskaičiuodavo. Duomenis suraÅ¡ydavo ant lapų ir atiduodavo buhalterei. UAB „D“ ji gaudavo 50 Lt už dienÄ darbo užmokestį. Pagal darbo sutartį gaudavau minimumÄ , o kiek trÅ«kdavo gaudavo grynais, t. y. neoficialų atlyginimÄ . Mokėdavo V. D.. PasiraÅ¡yti dėl to niekur nereikėjo. Jos atlyginimas buvo pastovus. Ar kiti darbuotojai gaudavo neoficialų atlyginimÄ , nežino.

Ji dalyvavo VMI inventorizacijoje (duomenys neskelbtini). InventorizacijÄ atliko nuo 10 val. iki 13 val. Audinių niekas nematavo, nebent kelis rulonus. Naujų rulonų medžiagos ilgį nustatydavo pagal etiketę, o praimtų rulonų – „iÅ¡ akies“. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu jos parodymuose nurodyta, kad buvo iÅ¡matuoti visi pradėti rulonai – nežino. Nei vienas pradėtas rulonas nebuvo permatuotas (duomenys neskelbtini). Audinių buvo labai daug. Jei norėtume permatuoti visus rulonus, reikėtų geros savaitės. Å iuo metu „D“ nebedirba, tačiau santykiai su V.

D. iÅ¡liko geri, nuoskaudų jokių nebuvo, išėjo ieÅ¡kodama kito darbo. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamÄ ja apklausta T. G. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus. Papildomi buvo nurodžiusi, kad UAB „D“ gaudavo kiekvienÄ mėnesį nuo 300 litų iki 450 litų „neoficialų“ atlyginimÄ grynais pinigais. Neoficialų atlyginimÄ iÅ¡mokėdavo V. D. darbo vietoje, už Å¡iuos pinigus ji niekur nepasiraÅ¡ydavo. Kartais parduodant prekes, pagal V. D. nurodymÄ , klientams nebuvo iÅ¡duodami kasos kvitai bei neiÅ¡raÅ¡omos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, nes pinigai nebuvo forminami per kasÄ .

Visus pinigus ji atiduodavo V. D.. Ne visi pirkėjai iÅ¡ karto susimokėdavo pinigus. Pagal V. D. nurodymÄ ji vedė skolininkų knygÄ . Kai skolininkas susimokėdavo pinigus, ji iÅ¡braukdavo jį iÅ¡ skolininkų sÄ raÅ¡o. Skolininkų sumokami pinigai ne visi bÅ«davo muÅ¡ami per kasos aparatÄ . Neteisėti pardavimai niekur nebuvo registruojami, t. y. nebuvo tokių pardavimų sÄ raÅ¡o. UAB „D“ dalį prekių įsigydavo iÅ¡ Lenkijos įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kitų neprisiminė.

Ji kartais buvo siunčiama atsirinkti pirkimui reikiamų prekių. Kartu su ja visada važiuodavo pats V. D., kuris tvarkė visus Å¡itų prekių pirkimo ir atsiskaitymo dokumentus. Papildomos apklausos metu patvirtino anksčiau duotus parodymus, papildomai nurodė, kad paprasti pardavėjai nemuÅ¡ti už parduotas prekes gautų pinigų į kasÄ neturėjo teisės, o ji iÅ¡ V. D. gaudavo atskirus nurodymus parduoti tam tikriems žmonėms tam tikrÄ kiekį audinių be apskaitos dokumentų. Be dokumentų prekes pirkdavo vis tie patys žmonės, jų buvo maždaug penki asmenys.

Per mėnesį jai asmeniÅ¡kai pasitaikydavo 1-2 kartai, kuomet bÅ«davo parduodami audiniai be apskaitos dokumentų. Sumos kiek pamena buvo ne mažesnės kaip 500 Lt (145 EUR) per kartÄ . Visais atvejais gauti pinigai bÅ«davo atiduodami V. D. į rankas. Paprastomis dienomis apyvarta siekdavo vidutiniÅ¡kai apie 3000 litų (868 eurų), savaitgaliais apie 5000-6000 litų (1448-1737 eurų). Turgavietė dirbdavo Å¡eÅ¡ias dienas per savaitę, iÅ¡skyrus sekmadienį. Prekės į turgavietę buvo pristatomos iÅ¡ UAB „D“ sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

UAB „D“ pati savo prekių sandėlio neturėjo. Jokios oficialios prekių likučių apskaitos turgavietėje nebuvo vedamos, inventorizacija taip pat nebuvo atliekama. Ko trūksta matydavo iš akies. Prekes užsakydavo per V. D.. Prekes atveždavo įmonės vairuotojai arba V. D.. Visais atvejais prekės būdavo pristatomos su važtaraščiu, tačiau be jokių kitų apskaitos dokumentų. Patvirtino dalyvavusi VMI patikrinime ir nurodė, kad turgavietėje buvo matuojami įvairūs ten esantys audiniai.

Audinių rulonai, kurie dar buvo nepradėti tiesiogiai matuojami nebuvo. Kiekviename rulone esantis audinių ilgis metrais buvo nurodytas, remiantis etiketėse, kurios buvo užklijuotos ant rulonų informacija. Kad nurodytas kiekis atitinka realų audinio kiekį esantį rulone patvirtino ji ir kitos pardavėjos. Kiekvienas pradėtas rulonas buvo matuojamas naudojant matavimo priemones (medinis metras, ruletė). Atliekant matavimus ji ir kitos patikrinime dalyvavusios pardavėjos pačios padėjo VMI darbuotojams atlikti matavimus.

Buvo iÅ¡matuoti visi pradėti rulonai (t. 12, b. l. 118-120, 127-129). Liudytoja D. R. (B) teismo posėdyje parodė, kad 2012-2013 metais dirbo UAB „D“ siuvėja. UAB „D“ nežino. Kuo užsiiminėjo UAB „D“ nežino, jai reikėjo taisyti drabužius. Toje patalpoje prekyba nevyko. Jos vadovas buvo V. D.. Jis jÄ priėmė į darbÄ . Jai atlyginimas buvo mokamas pagal sutartį, pervedamas į kortelę. Gaudavo tiek, kiek nurodyta sutartyje. Neoficialaus, papildomo atlyginimo negaudavo. Kaip buvo mokamas atlyginimas, neprisiminė.

Paklausta dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, susijusių su gautu darbo užmokesčių parodė, kad dabar jau nebepamena, kaip mokėtas atlyginimas, tačiau mano, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesÄ . Jos darbo laikotarpiu kasos aparato nebÅ«davo. Atsiskaitydavo grynais. Jei kas praÅ¡ydavo, iÅ¡raÅ¡ydavo kvitÄ . Jei kvito nepraÅ¡ydavo, niekur nežymėdavo. Pajamas, kurias gaudavo per dienÄ už sutaisytų rÅ«bų kiekį, raÅ¡ydavo ant lapelio, paskui lapelius ir gautus pinigus perduodavo V.

D.. Sumų nesižymėjo, o ar žymėjosi V. D. – nežino. Nemano, kad buvo atliekama inventorizacija. Kitų darbuotojų jos darbo vietoje nebuvo. Å eÅ¡tadienį, sekmadienį pajamos galėjo bÅ«ti 500 Lt. Kitomis dienomis galėjo bÅ«ti ir 10 Lt. Dėl vaizdo kamerų neprisimena. V. D. nurodymu iÅ¡raÅ¡ydavo čekius/kvitus, jei klientas pageidavo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. B. parodė, kad UAB „D“ ji dirbo siuvėja nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo ar balandžio mėn. Jos darbo vieta buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) turgavietėje, prieÅ¡ policijÄ esančiame laikiname pastate (metaliniame kioske), Å¡alia buvo siuvimo reikmenų parduotuvė.

Kokiai įmonei – UAB „D“ ar UAB „D“ priklausė Å¡i parduotuvė, tiksliai nežino, bet jai vadovavo V. D.. Siuvykloje ji dirbo viena, teikė siuvimo paslaugas, palenkiant drabužius, apsiuvant užuolaidas. Pagal darbo sutartį jai buvo nustatytas minimalus 800 Lt atlyginimas, į kortelę, atskaičius mokesčius, gaudavo 678 Lt. Kadangi dirbo ne 5, o 6 darbo dienas, už sekmadienius jai primokėdavo neoficialiai. Buvo mokama apie 30-35 Lt už vienÄ sekmadienį. Ä® mėnesį gaudavosi apie 120 Lt.

Pinigus visada iÅ¡mokėdavo V. D.. Už siuvimÄ gautus pinigus D. B. dėdavo į dėžutę. V. D. kas 1-2 dienas tuos pinigus paimdavo. Paimdamas pinigus, jų neskaičiuodavo. Dienos pajamos buvo labai skirtingos – bÅ«davo dienų, kai užsakymų nebÅ«davo ir į dienÄ D. B. galėjo gauti 10 Lt. Bet kartais Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais pajamos galėdavo siekti 500 Lt. Kiek per dienÄ buvo gaunama pinigų, apskaitos ji nevedė. Siuvykloje buvo įtaisytos kameros, todėl direktorius galėdavo matyti, kiek gaunama pinigų.

Klientams dažniausiai jokie pinigų gavimÄ patvirtinantys dokumentai nebuvo iÅ¡duodami. V. D. jai buvo davęs kvitų knygelę ir nurodęs, kad, jei klientai pageidaus, iÅ¡raÅ¡yti pinigų gavimÄ patvirtinantį kvitÄ . Tokius kvitus klientų praÅ¡ymu ji yra iÅ¡raÅ¡iusi 2 ar 3 kartus (t. 9, b. l. 174-175). Liudytoja L. J. teismo posėdyje parodė, kad dirbo pardavėja (duomenys neskelbtini). Prekiavo juostelėmis. Tikslaus įmonės pavadinimo neatsimena. Dirbo 1-2 mėn., gali bÅ«ti, kad nuo 2012 m. kovo mėn. Visada muÅ¡davo į kasÄ , nematė, kad kas darytų prieÅ¡ingai.

Nebuvo, kad darbo metu bÅ«tų atneÅ¡ami pinigai V. D. už skolÄ . Nematė, kad pas V. D. bÅ«tų atvažiavę žmonės, kurie bÅ«tų ėmę didesnį audinių kiekį. Inkasuoti neteko. Kokiai įmonei priklausė prekės, neprisiminė, naujų prekių nematė. Skolininkų knygos nežino. Darbo užmokestis buvo mokamas į kortelę. Kokio dydžio – neprisimena, atitiko darbo sutartyje sulygtÄ užmokestį. Kitokio užmokesčio, nei numatyta darbo sutartyje, nėra gavusi. V. D. bÅ«davo (duomenys neskelbtini), bet kÄ veikdavo – nežino.

Ji pati prekių atvežimo nematė, prekių nepriiminėjo. VMI patikrinime dalyvavo, nurodė, kad jie matavo viskÄ , kiekvienÄ rulonÄ . Jei rulonas nepraimtas, viskas paraÅ¡yta etiketėje. Matuodami naudojosi metrais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. J. davė analogiÅ¡kus parodymus. Papildomai nurodė, kad V. D. jai neleisdavo prekiauti audiniais nemuÅ¡ant gautų pinigų į kasÄ . Toks buvo nurodymas nuo jos pirmos darbo dienos. Kaip prekiavo kitos pardavėjos pastaroji nežino. (duomenys neskelbtini) turgavietėje V.

D. pats kartais aptarnaudavo klientus, bet ji nežino, ar jis visus pardavimus apskaitydavo kasos aparatu. UAB „D” savo sandėlio, kiek jai žinoma, neturėjo, prekės buvo imamos iÅ¡ UAB „D” priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) arba iÅ¡ sandėlio esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Stebėti prekių kiekį (duomenys neskelbtini) ir rÅ«pintis, kad nieko netrÅ«ktų  buvo, kiek pamena, A. Z. ir T. G. funkcijos. Ji su dar keliomis darbuotojomis dalyvavo VMI atliekant prekių likučių inventorizacijÄ .

Turgavietėje buvo matuojami įvairÅ«s ten esantys audiniai. Audinių rulonai, kurie dar buvo nepradėti tiesiogiai matuojami nebuvo. Kiekviename rulone esantis audinių ilgis metrais buvo nurodytas, remiantis etiketėse, kurios buvo užklijuotos ant rulonų, informacija. Kad nurodytas kiekis atitinka realų audinio kiekį esantį rulone patvirtino ir patikrinime dalyvavę įmonės darbuotojai. Kas liečia jau pradėtų pardavinėti audinių rulonų skaičiavimÄ , tai gali pasakyti, kad kiekvienas rulonas buvo matuojamas naudojant matavimo priemones (medinis metras, ruletė).

Atliekant matavimus dalyvavo ir įmonės darbuotojos, kurios pačios VMI darbuotojams padėjo atlikti matavimus. Realiai įvertino kiekvienÄ Ä¯monės patalpose (prekybos angare) buvusį pradėtÄ rulonÄ (buvo iÅ¡matuoti visi pradėti rulonai) (t. 10, b. l. 30-31). Liudytoja D. V. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), tikslaus pavadinimo neprisimena. Gerai neatsimena, ar dirbo nuo 2012 m. balandžio iki 2012 m. lapkričio. Buvo pardavėja, prekiavo juostelėmis, furnitÅ«ra, sagomis, užtrauktukais. Dirbo ir su kasa.

Jos skyrius ir audinių skyrius prekiavo vienoje patalpoje. Prekės be čekių nebuvo parduodamos. Nematė, kad kas nors nemuÅ¡tų į kasÄ nei jos, nei medžiagų skyriuje. Nežino, iÅ¡ kur buvo tiekiamos prekės į (duomenys neskelbtini) turgavietę. Atveždavo prekes ir jos jas iÅ¡dėliodavo. Prekes lydinčių dokumentų nematydavo. V. D. kartais sėdėdavo kaip virÅ¡ininkas, prižiÅ«rėdavo tvarkÄ . Kad jis užsiimtų pirkimu, pardavimu, nematė. Parduotuvėje prekių inkasavimas nebuvo atliekamas.

Darbo užmokestis – buvo mokamas minimumas kartÄ per mėnesį grynais, mokėdavo direktorius, pasiraÅ¡yti reikėdavo. Darbo užmokestis atitiko sulygtÄ darbo sutartyje. Papildomai nėra gavusi. Mergina, dirbusi tame pačiame skyriuje, gaudavo tiek pat, kaip ir ji. Kalbų, kad bÅ«tų mokamas neoficialus atlyginimas, įmonėje nebuvo. VMI patikrinime dalyvavo. Matavimas vyko „iÅ¡ akies“. FiziÅ¡kai rulonai nebuvo matuojami. Gal tikrintojai ir permatavo kelis rulonus, bet darbuotojai tikrai nematavo. Sulygino pridėdami Å¡alia nepradėtÄ rulonÄ (su panaÅ¡ios faktÅ«ros audiniu) su pradėtu rulonu.

FiziÅ¡kai nebuvo įmanoma per tiek laiko permatuoti visus rulonus. Visų pradėtų rulonų tikrai nepamatavo Ikiteisminio tyrimo metu galėjo nurodyti kitaip, nes gal neteisingai suprato klausimÄ . Patikrinime dalyvavo iki pabaigos. Ar „D“ ir partneriai turėjo savo sandėlį, nežino. Tyrimo metu nurodė, kad prekės buvo imamos iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nes taip galvojo, bet tikrai nežino. Žino, kad kai kÄ (audinius) atveždavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Ten buvo audinių parduotuvė, todėl taip ir pamanė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. V. davė analogiÅ¡kus parodymus. Parodė, kad V. D. jai neleisdavo prekiauti audiniais nemuÅ¡ant gautų pinigų į kasÄ . Toks buvo nurodymas nuo jos pirmos darbo dienos. Kaip prekiavo kitos pardavėjos ji nežino, galbÅ«t ir ne visada muÅ¡davo pardavimus į kasÄ , tačiau apie tai garsiai niekam nesigirdavo. Prekybos paviljone, (duomenys neskelbtini) turgavietėje dažnai bÅ«davo ir V. D., jis ir pats kartais aptarnaudavo klientus, t. y. matuodavo audinius, pats imdavo pinigus.

Ar jis visus pardavimus apskaitydavo kasos aparatu pastaroji nežino, nes nematė. UAB „D” ir partneriai savo sandėlio kiek jai žinoma neturėjo, prekės buvo imamos iÅ¡ UAB „D” priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) arba iÅ¡ sandėlio esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Stebėti prekių kiekį (duomenys neskelbtini) ir rÅ«pintis, kad nieko netruktų buvo A. Z. ir T. G. funkcijos. Ji dalyvavo VMI atliekant prekių likučių inventorizacijÄ . Taip pat patikrinimo metu dalyvavo dar kelios įmonės darbuotojos, kokios dabar nepamena.

Turgavietėje buvo matuojami įvairÅ«s ten esantys audiniai. Audinių rulonai, kurie dar buvo nepradėti tiesiogiai matuojami nebuvo. Kiekviename rulone esantis audinių ilgis metrais buvo nurodytas, remiantis etiketėse, kurios buvo užklijuotos ant rulonų, buvusia informacija. Kad nurodytas kiekis atitinka realų audinio kiekį esantį rulone patvirtino ir patikrinime dalyvavę įmonės darbuotojai, t. y.  ji ir kitos pardavėjos. Kas liečia jau pradėtų pardavinėti audinių rulonų skaičiavimÄ , tai gali pasakyti, kad kiekvienas rulonas buvo matuojamas naudojant matavimo priemones (medinis metras, ruletė).

Atliekant matavimus ji ir kitos patikrinime dalyvavusios pardavėjos pačios padėjo VMI darbuotojams atlikti matavimus. Realiai įvertino kiekvienÄ Ä¯monės patalpose (prekybos angare) buvusį pradėtÄ rulonÄ (buvo iÅ¡matuoti visi pradėti rulonai) (t. 10, b. l. 35-36). Liudytoja R. V. (D) teismo posėdyje parodė, kad ji dirbo siuvėja UAB „D“ , vėliau 2002 m. dirbti UAB „D“, prekiavo siuvimo reikmenimis. (duomenys neskelbtini) turgavietėje pradėjo dirbti 2003 m., jos darbo vieta buvo kioskas.

UAB „D“ buvo cechas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji dirbo siuvėja ceche, paskui pasiÅ«lė į siuvimo reikmenis. IÅ¡ vienos įmonės perėjo į kitÄ , nes norėjo prekiauti siuvimo reikmenimis, nenorėjo siÅ«ti. Galiausiai dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo siuvėja. IÅ¡ pradžių pradėjo dirbti siuvėja, iÅ¡ siuvėjos perėjo į (duomenys neskelbtini), dirbo pagal verslo liudijimÄ , kioske. Tuo metu jokių prekių neįsigydavo. Parduodavo prekes kaip UAB „D“, kaip įmonė, kuri prekiavo (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ kur prekės buvo atvežamos, nežino, netikrino, ar buvo lydintys dokumentai. RaÅ¡ydavo ant savo lapelio, kokių prekių trÅ«ksta ir užsakymÄ duodavo direktoriui. (duomenys neskelbtini) direktorius buvo V. D.. Prekes atveždavo direktorius V. D., kiti darbuotojai. Kasos aparatai bÅ«davo. Prekes parduodavo su čekiais. Kartais nespėdavo įmuÅ¡ti į kasÄ , tada tuos pinigus atidėdavo. Tokį nurodymÄ davė V. D.. Buvo ir V. D. nurodymas (duomenys neskelbtini) nemuÅ¡ti dalies prekių į kasÄ . Nėra mačiusi, kad kiti darbuotojai parduotų prekes be čekių.

Už prekes gautus grynus pinigus atiduodavo V. D.. dirbant (duomenys neskelbtini)gatvėje, tokio nurodymo nėra gavusi. Yra buvusi sandėlyje pasižiÅ«rėti prekių. Tęsiant liudytojos apklausÄ , ji nurodė, kad neoficialų atlyginimÄ iÅ¡ V. D. (iki 1300 Lt/mėn., priklausomai nuo iÅ¡dirbtų dienų skaičiaus) yra gavusi. (duomenys neskelbtini) inventorizacijos nebuvo. Skolininkų knygų neprisimena. Å iuo metu ji tebedirba UAB „D“. Kada dirbo su verslo liudijimu, neprisimena. Ji apmokėdavo verslo liudijimÄ iÅ¡ savo lėšų.

Dirbdama pagal verslo liudijimÄ jokių prekių neįsigydavo. Kokios įmonės čekiai bÅ«davo dirbant pagal verslo liudijimÄ , neprisimena. Darbo vieta (duomenys neskelbtini) buvo kioskas. Su V. D. yra vykusi į LenkijÄ pirkti siuvimo reikmenų. Tada dirbo (duomenys neskelbtini). IÅ¡ viso su V. D. važiavo keletÄ kartų. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamÄ ja apklausta R. D. (V.) parodė, kad apie 2002 m. ji įsidarbino pažįstamiems priklausančioje UAB „D” siuvėja. Vėliau ji perėjo prekiauti į turgavietę pagal verslo liudijimÄ .

Bet tai tik tebuvo dokumentuose. Ji ir toliau skaitėsi, kad dirba UAB „D“. AtlyginimÄ R. D. perėjus dirbti į turgavietę, asmeniÅ¡kai mokėdavo V. D.. Visais klausimais ji bendraudavo ir buvo atskaitinga tik V. D.. Ä® mėnesį R. D. pradžiai gaudavo apie 600 litų, vėliau jai atlyginimas buvo pakeltas iki 1000 litų per mėnesį. AtlyginimÄ visada gale mėnesio mokėdavo asmeniÅ¡kai V. D.. Apie tai, kad gaudavo darbo užmokestį pastaroji niekur nepasiraÅ¡ydavo. R. D. nuo pat pradžių iki Å¡iol dirba toje pačioje turgavietės vietoje.

Pradėjus dirbti prekybos vietoje jau buvo UAB „D“ prekės, vėliau prekių papildymu rÅ«pindavosi ji pati. Pardavus prekes, susiraÅ¡ydavo trÅ«kstamų prekių kiekius, tada vykdavo į UAB „D“ parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir ten kuriam nors sandėlininkui ar kitam darbuotojui palikdavo paprastai ranka suraÅ¡ytas prekes, kurias jai reikia pristatyti. Prekes į turgavietę paprastai atveždavo UAB „D“ parduotuvės darbuotojai, sandėlininkai ar vairuotojai. Apie tai, kad prekės bÅ«davo pristatytos ji niekur nepasiraÅ¡ydavo.

Kaip jau minėjo už parduotas prekes ji buvo atskaitinga tiesiogiai V. D.. Prekyvietėje esančių prekių įsigijimui pateisinti jai buvo iÅ¡raÅ¡omos UAB „D“ sÄ skaitos – faktÅ«ros. Gale dienos ji turėdavo V. D. pateikti parduotų prekių sÄ raÅ¡Ä nurodant jų kiekį ir gautas pinigų sumas, taip pat atiduodavo ir visus gautus pinigus už parduotas prekes. Jei pirkėjas papraÅ¡ydavo gauti čekį, R. D. jam iÅ¡raÅ¡ydavo savo, kaip verslo liudijimÄ turinčios ir prekę pardavusios, vardu.

Tokiu bÅ«du prekybÄ vykdė iki 2011 m. pradžios, kuomet ji buvo įdarbinta V. D. vadovaujamoje bendrovėje, tik jau ne UAB „D“ o UAB „D“. Ji ir toliau prekiavo UAB „D“ prekėmis, o konkrečiau tai pamuÅ¡alais ir kitais siuvimo reikmenimis, iÅ¡skyrus audinius. Ar tai buvo UAB „D“ ar UAB „D“ prekės – tiksliai pasakyti negali, nes nelabai žino. Dar pačioje pradžioje V. D. pasakė, kad jei žmonės nepraÅ¡ys čekių, tai prekes pardavinėtų ir be jų, tik atžymėtų pardavimÄ popieriaus lape ir gale dienos tokį parduotų prekių sÄ raÅ¡Ä bei gautus neapskaitytus pinigus perduotų jam.

V. D. nurodymas buvo neapskaityti apie 30 procentų parduodamų prekių. Ji taip ir darė. Čekius iÅ¡muÅ¡davo ir į apskaitÄ Ä¯traukdavo apie 70 procentų parduodamų UAB „D“ prekių, o apie likusių prekių pardavimus suraÅ¡ydavo ant atskiro popieriaus lapo, t. y. suraÅ¡ydavo kokias pinigų sumas gaudavo už parduotas prekes. V. D. nereikalaudavo, kad R. D. bÅ«tinai suraÅ¡ytų visus be čekių parduotų prekių kiekius ir pavadinimus, jam svarbiausia buvo, kad pastaroji atžymėtų kiek gaudavo pinigų.

Gale dienos lapÄ su nurodyta suprekiauta, bet neapskaityta suma ir gautus pinigus ji asmeniÅ¡kai atiduodavo V. D., kuris pats asmeniÅ¡kai pas jÄ atvažiuodavo į prekyvietę. VidutiniÅ¡kai V. D. R. D. perduodavo apie 500 litų (144 eurus) į dienÄ , bet kartais bÅ«davo kad ir nieko neperduodavo, nes jei mažai pirkimų, viskÄ muÅ¡davo į kasÄ . Ä®sidarbinus UAB „D“ jai buvo mokamas ir neoficialus atlyginimas, kurį mokėjo V. D. – apie 600 Lt (173 EUR), priklausomai nuo iÅ¡dirbtų dienų.

Apie Å¡ių pinigų gavimÄ ji niekur nepasiraÅ¡ydavo. Dėl kratos metu pas jÄ rasto lapelio su rankraÅ¡tiniais įraÅ¡ais paaiÅ¡kino, kad V. D. nurodymu skaičiavo ir mokėjo UAB „D“ darbuotojams atlyginimus. Ä®raÅ¡ai daryti jos ranka. Prie vardo nurodytas dirbtų dienų skaičius ir neoficialiai mokėtina suma siuvėjoms ir pardavėjoms. Lapelyje nurodyti pinigai buvo iÅ¡mokėti kovo 15 d.. Pinigus davė V. D.. Darbuotojos gavusios pinigus niekur nepasiraÅ¡ydavo. Jokios apskaitos, iÅ¡skyrus šį lapelį, apie neoficialių atlyginimų mokėjimÄ nevedė (t. 12, b. l. 155-158).

Liudytoja I. V. teismo posėdyje patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu Parodė, kad maždaug nuo 2010 m. pabaigos dirbo „D“ ir partneriai siuvykloje technologe, (duomenys neskelbtini). Ä®monės direktorė buvo A. Å .. Pradirbo 7 metus. Ä® darbÄ priėmė A. Žino, kad V. D. buvo Å¡eimininkas, jis ateidavo pas A.. Pagal pareigas jai priklausė visas darbo proceso organizavimas, kokybės kontrolė. Užsakovai tiekdavo medžiagas, iÅ¡ kurių siuvo ir priduodavo į sandėlį, jie pasiimdavo ir gamindavo.

Pagamintas prekes perduodavo į sandėlį, sandėlis buvo apačioje, tuo pačiu adresu. Perdavimo akto nepasiraÅ¡ydavo, ji pati nieko nedarė. Atlyginimas buvo mokamas į kortelę. Neoficialaus atlyginimo negaudavo. Gal 2-3 kartus gavo premijÄ , kad padarė anksčiau. Už premijas niekur nepasirašė. Premijas iÅ¡mokėjo grynais. Dėl kitiems darbuotojams neoficialaus atlyginimo nieko pasakyti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. V. parodė, kad į darbÄ jÄ priėmė direktorius V.

D.. Pagal darbo sutartį jai buvo nustatytas minimalus atlyginimas, bet su direktoriumi buvo susitarta, kad atlyginimas bus didesnis, tai priklausys nuo darbo rezultatų. Darbo užmokestis jai buvo pervedamas į banko sÄ skaitÄ . Pastovus neoficialaus priedas prie atlyginimo nebuvo nustatytas. Maždaug metų bėgyje iki 2012 metų pavasario kelis kartus I. V. gavo papildomas neoficialias iÅ¡mokas - du kartus gavo po 200 Lt ir du kartus po 400 Lt. Pinigus siuvimo cecho patalpose jai iÅ¡mokėjo buhalterė I. Ž.. Gaudama pinigus, jokiose dokumentuose nepasiraÅ¡inėjo (t. 9, b. l. 177).

Liudytoja A. S. teismo posėdyje patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad apie 2010 m. lapkričio mėn. pradėjo dirbti meistre UAB „D“ , (duomenys neskelbtini). Direktorė buvo A. Å .. Su V. D. bendrauti dėl darbo neteko. Jis buvo savininkas. I. Ž. – buhalterė. Ji turėdavo paruoÅ¡ti siuvėjoms darbÄ , žiÅ«rėti, kad vyktų procesas. Su užsakymais nesusidÅ«rė, jai reikėjo priduoti gaminius. Kontrolierė patikrindavo toje pačioje siuvykloje. Su medžiagų apskaita nieko bendra neturėjo.

Ä®monės sandėlyje neteko bÅ«ti. IÅ¡ kur gaudavo medžiagas, nežino. Darbo užmokestis buvo mokamas į kortelę. Buvo vienÄ kartÄ premija už gerÄ darbÄ . Davė A. Å .. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. S. davė analogiÅ¡kus parodymus, papildomai nurodė, kad pagal darbo sutartį buvo mokamas minimalus atlyginimas, kuris buvo pervedamas į banko sÄ skaitÄ . 2011 metų antroje pusėje, buhalterė I. Ž. jai davė grynais du kartus po 100 Lt ir du kartus po 200 Lt , viso 600 Lt. Pasakė kad Å¡ie pinigai yra duodami, kaip paskatinimas už gerÄ darbÄ .

Gavus pinigus, jokiose dokumentuose ji nepasiraÅ¡inėjo (t. 9, b. l. 179). Liudytoja A. Å . teismo posėdyje parodė, kad V. D. įmonės „D“ direktorius, I. Ž. finansininkė. Ji nuo 2004 m. dirba UAB „D“ komercijos direktore. Tai siuvimo įmonė, (duomenys neskelbtini). Ä® darbÄ priėmė V. D.. Jos funkcijos - gamybos organizavimas, užsakymų paieÅ¡ka, užsakymų vykdymas. Gaminiui reikalingas medžiagas pateikdavo užsakovai. Jų tik darbas buvo. Užsakymo kiekį ir kainÄ suderino su užsakovu.

Medžiagos iki gamybos proceso laikomos „D“ sandėlyje, daugiausia kelias dienas. PagamintÄ produkcijÄ užsakovui atiduoda suderintu terminu. Atsiskaitymas vyksta pagal sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ . Užsakovas atsiskaito per sutartyje numatytÄ laikÄ . Sandėlis priklauso UAB „D“ . UAB „D“ ir UAB „D“ yra skirtingi pastatai. Sandėlis, kuriame laiko užsakymus, priklauso UAB „D“ . Ir siuvykla ir sandėlis yra tame pačiame pastate. Sandėlininke dirba I. S.. Kokio dydžio buvo atlyginimas 2009-2012 metais, neatsimena.

Yra gavusi porÄ kartÄ priedÄ grynais už darbo rezultatus, nepamena, ar pasirašė. IÅ¡mokėjo buhalterė. Tikrai negaudavo ne kiekvienÄ mėnesį. Dokumentų dėl priedo iÅ¡mokėjimo nematė. Siuvėjoms 2009-2012 m. tikrai nebuvo mokami neoficialÅ«s atlyginimai, gal 2 kartus buvo mokama technologams. Kokio dydžio buvo priemokos, negali pasakyti. Darbo priemonių (siuvimo maÅ¡inos) inventorizacija vyksta kartÄ Ä¯ metus, taip buvo ir 2009-2012 metais. A. S. ir I. V. ji priėmė į darbÄ , darbo sutartį su jomis pasirašė V.

D.. Medžiagos, buvusios siuvykloje, jau priklausė UAB „D“ . Nežino, ar UAB „D“ prekiavo (duomenys neskelbtini). Sandėlyje, kuriame kraudavo iÅ¡ užsakovo gautas medžiagas, ir į kurį sukraudavo pagamintÄ produkcijÄ , bÅ«davo ir UAB „D“ ir UAB „D“ supainiotų užsakymų, bet operatyviai atsikeisdavo. Ji dalyvavo UAB „D“ VMI patikrinime. Prekės buvo skaičiuojamos atmestinai. Buvo užraÅ¡oma iÅ¡ akies, nebuvo matuojami rulonai, jie neturi permatavimų staklių.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. Å . parodė, kad nuo 2004 m. ji dirba UAB „D“ komercijos direktorės pareigose. Darbo sutartį su ja pasirašė V. D.. Buvo sutarta, kad pagal sutartį mokamas 1 000 Lt darbo užmokestis, o po 500 Lt iÅ¡mokami neoficialiai. KiekvienÄ mėnesį buvo pervedami 1 000 Lt, o I. Ž. papildomai iÅ¡mokėdavo 500 Lt. Kiek liudytojai žinoma siuvyklos darbuotojai taip pat dalis atlyginimo buvo mokama neoficialiai. IÅ¡mokėdavo I. Ž. (t. 9, b. l. 151). Liudytoja Z.

R. (L) teismo posėdyje parodė, kad V. D. pažįsta, nes tiek ji, tiek jis turi siuvimo įmonę. Nelabai prisiminė 2012 m. buvusius įvykius. Prisiminė, kad iÅ¡ jos V. D. kelis karus pirko audinius, kuriuos ji jam vienÄ sykį nuvežė (3-4 rulonus) ir iÅ¡krovė prie parduotuvės, kitÄ sykį jis pats atvažiavo į jos cechÄ . Patvirtino, kad V. D. darbuotojas I. jai yra perdavęs pinigus. Jis nieko neaiÅ¡kino, tik pasakė, kad V. perdavė jai pinigus. Ten buvo kupiÅ«ros po 20 Lt, pinigai buvo nuo V.

D.. V. D. nesakė, kur ketina prekiauti audiniais. Ji nežino, kokia įmonė iÅ¡ jos pirko audinius, nes ji bendravo tik su V. D.. Daugiau tokių pirkimų, pardavimų nebuvo. Nežino, iÅ¡ kokių lėšų V. D. pirko audinius iÅ¡ jos. Žinojo, kad yra V., jis turi parduotuvę „D“. Žino, kad V. turėjo siuvyklÄ , bet jos pavadinimo nežino. Kiek yra įmonių, irgi nežino. Nežino, ar V. D. prekiauja (duomenys neskelbtini). „D“ prekiauja (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2306-754/2013 priimtu teismo įsakymu Z.

L. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2011-2012 m. laikotarpyje Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose ir laiku, vykdydama iÅ¡ankstinį susitarimÄ su UAB „D“ ir UAB „D“ direktoriumi V. D. dėl prekių pardavimo be apskaitos, žinodama, kad V. D. Å¡ias prekes panaudos savo vadovaujamų įmonių veikloje, be jokių prekių pardavimÄ patvirtinančių dokumentų V. D. pardavė ne mažiau kaip 30 rulonų audinio ir už prekių pardavimÄ gautų 3 700 Lt pajamų neapskaitė UAB „N“ buhalterinėje apskaitoje, dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „N“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2011-2012 m. laikotarpį (t. 1, b. l. 16-18).

Liudytojas R. J. apklaustas teismo posėdyje negalėjo pasakyti, iÅ¡ kurios įmonės UAB „D“, UAB ar „D“ pirko prekes. Be dokumentų jis pirko ne specialiai. Prisiminė, kad kartÄ labai skubėjo, sumokėjo pinigus ir pasakė, kad popierius V. D. galės iÅ¡raÅ¡yti vėliau. UAB „D“ yra jo konkurentas. Daug audinių pas juos nepirko, apie 10 rulonų pamuÅ¡alo. Neprisiminė, į kuriÄ vietÄ važiuodavo paimti medžiagų, jis labai mažai pas jį pirko. Jo skaičiai, nurodyti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo tikslÅ«s. Gavęs popierius jis matydavo, kad paraÅ¡yta UAB „D“, metražas, suma, ir viskas, rekvizitų nežiÅ«rėdavo, o kartais ir sumų nepasižiÅ«rėdavo, todėl negali tiksliai pasakyti ar pirko iÅ¡ UAB „D“ ar iÅ¡ UAB „D“ .

Ant savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų galėjo pasirašyti nepaskaitęs. Jo nedomino, kaip dirbo UAB „D“ „juodai“ ar ne. Audinius ėmė kelis kartus, nes jie konkurentai, o ir kainos nebuvo mažos. Kartais iš turgaus atveždavo medžiagas. Jei neturėdavo vietoje, o jam labai reikėdavo, tai nuvažiuodavo į sandėlį. Jis labiau bendravo su pardavėja I. R., visų darbuotojų nepažįsta. Su V. D. neatsiskaitinėdavo, su juo buvo galima tik dėl kainos susitarti, pinigus perduodavo I.

R.. Ar su dokumentais ir iš kur V. D. pirko prekes, nežino, greičiausiai iš Lenkijos. Audinius pirkdavo ir oficialiai. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. J. parodė, kad yra UAB „A“ direktorius. Jo įmonė nuolat oficialiai pirkdavo audinius UAB „D“, todėl V. D. gerai pažinojo. 2011 m. pabaigoje pirko audinius iš UAB „D“ be apskaitos dokumentų, mokėjo grynais. UAB „D“ yra (duomenys neskelbtini)turgavietėje ir (duomenys neskelbtini). Iš UAB „D“ perka audinius su dokumentais ir be jų.

Be dokumentų bÅ«na pigiau. Preliminariai buvo pirkta apie 2000 metrų audinio be dokumentų. Audinius paimdavo prie parduotuvės ir turguje. Ä®monę UAB „D“ žino, UAB „D“ gal ir žino. Kiek ten įmonių yra iÅ¡ tikrųjų nežino, jam žinoma „D“. I. R. audinius parduodavo kaip „D“ darbuotoja, žinojo, kad tie audiniai priklauso UAB „D“. I. R. kainas derindavo su V. D., per jÄ pirko apie 200-300 metrų audinio, tai neįeina į jo įvardintus apie 2000 metrų audinio, kuriuos pirko iÅ¡ UAB „D“ be dokumentų (t. 10, b. l. 63-70).

Liudytojas V. P. teismo posėdyje parodė, kad V. D. pažįsta, važiuodavo pirkti prekių (duomenys neskelbtini) turgavietėje arba UAB „D“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. IÅ¡ pradžių (gal nuo 2010 m.) pirko tik (duomenys neskelbtini), o parduotuvėje pradėjo pirkti gal 2013 ar 2014 metais. V. D. iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas „D“ ar „D“, tiksliai neatsiminė. Prekes pirkdavo tik su sÄ skaitomis, nes jis prekiauja ne turguje. Pirkdavau pakabas, pamuÅ¡alus, petukus, siÅ«lus ir pan., Å¡ios prekės buvo perkamos ne sau, todėl sÄ skaitos jam buvo reikalingos.

Audinių iÅ¡ jo nepirko. Kartais jie sÄ skaitas pateikdavo ne tÄ pačiÄ , o kitÄ dienÄ . Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jautė spaudimÄ , nes buvo sulaikytas, sutiko su viskuo, kas buvo sakoma, tada buvo be advokato. Galėjo bÅ«ti, kad prekės buvo parduodamos be sÄ skaitų. Iki sulaikymo prekes pirko labiau G. Dalis sÄ skaitų gal ir nebuvo iÅ¡raÅ¡yta, jei vienÄ , kitÄ savaitę neatvažiuodavo pasiimti. Dėl jo pasakymo V. D. telefonu „kiek gali, tiek tegul paraÅ¡o sÄ skaitų“ pakomentavo, kad kasa pas V.

D. dirbdavo iki 14 val., o jis atvažiuodavo prekių tik kelis kartus per mėnesį. Buhalterė pasakė, kad trÅ«ksta sÄ skaitų dėl pakabų, todėl jis paprašė, kad V. iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitas dėl pakabų. V. D. nesakė, kad gali iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas tik dėl dalies, tokio susitarimo nebuvo. Negalėjo pasakyti, kuri V. D. įmonė prekiavo (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad iÅ¡ UAB „D“ pirkdavo siÅ«lus, pakabas, petukus, maiÅ¡us, juosteles, sagas.

Yra pirkęs labai maža kiekį audinių. Daliai įsigytų prekių jokiu įsigijimo dokumentu neturi. Visais kartais, kai prekes pirko iÅ¡ UAB „D“ parduotuvės, sumokėjus pinigus grynais, jam buvo pateikti pirkimo čekiai, o vėliau jo praÅ¡ymu iÅ¡raÅ¡ytos ir PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, kurias jis pasiimdavo kitoje UAB „D“ prekyvietėje – (duomenys neskelbtini) turgavietėje, kur dažniausiai ir apsipirkinėdavo. Apie tai, kad V. D. priklauso ir kita įmonė – „D“, sužinojo kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kokios V. D. įmonės vardu UAB „L“ buvo iÅ¡raÅ¡omos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, neatsimena. Jo supratimu, tai buvo UAB „D“ (t. 10, b. l. 74-80). Liudytojas E. Å . teismo posėdyje parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tačiau ne nuo pat pradžių. Teigė, kad V. D. buvo nurodęs, jog tokių trÅ«kumų, kaip nurodyta VMI patikrinimo akte, bÅ«ti negalėjo, todėl buvo papildomai iÅ¡kviesti ir apklausti VMI specialistai, kurie atliko UAB „D“ ir UAB „D“ prekių inventorizacijÄ .

FiziÅ¡kai patikrinti aplinkybių nebuvo įmanoma, nes nuo inventorizacijos atlikimo buvo praėję apie 4 metus. UAB „D“ ir UAB „D“ darbuotojai taip pat buvo apklausinėjami Å¡iais klausimais. Apklausos vyko pagal iÅ¡ anksto paruoÅ¡tus klausimus. A. Z., A. D., L. J. ir D. V. apklausos protokolai negali bÅ«ti visiÅ¡kai identiÅ¡ki. BPK rekomendacijos yra raÅ¡yti liudytojų parodymus pažodžiui, apklausos tikslas yra atspindėti apklausiamojo valiÄ ir pozicijÄ . Å iuo atveju nei vienas iÅ¡ liudytojų nepareiÅ¡kė pageidavimo BPK tvarka pats suraÅ¡yti savo parodymus, todėl jis pats surašė jų parodymus.

Tam tikra liudytojų apklausos pastraipa galėjo bÅ«ti perkopijuota, kad nereikėtų perraÅ¡inėti analogiÅ¡ko teksto, bet viena ar kita pastraipa bet kuriuo atveju buvo suderinama su liudytoju. Jis stengėsi teisine kalba užraÅ¡yti jų parodymus. VisiÅ¡kai nepradėti rulonai matuojami nebuvo. Neprisiminė, ar liudytojai teigė, kad visi pradėti rulonai buvo iÅ¡matuoti mediniu metru ir rulete. Apklausdamas VMI specialistus priminė, kad jie atlikto inventorizacijas, klausė, kÄ prisimena. Po to pats surašė specialistų paaiÅ¡kinimų protokolus.

BÅ«davo užduodami konkretÅ«s klausimai, po apklausos buvo duodama specialistams susipažinti su paraÅ¡ytais protokolais, kartais protokolai buvo ir koreguojami. VMI darbuotojai buvo apklausti kaip specialistai, o ne kaip liudytojai, nes jie turi specialių žinių patikrinimų srityje, kuriuos VMI atlieka kaip įstaiga. Kiekvieno patikrinimo metu dalyvavo po kelis įmonės atsakingus darbuotojus, kurie prižiÅ«rėjo procesÄ , jame dalyvavo, padėjo iÅ¡matuoti audinių kiekius. Atlikus patikrinimus su patikrinimo metu užfiksuotais faktiniais duomenimis, darbuotojai ir įmonės vadovas buvo supažindinami pasiraÅ¡ytinai.

Tai yra užfiksuota dokumentuose. Kai kurie matavimai buvo atlikti ne per vienÄ dienÄ , patalpos buvo užantspauduojamos. Nebuvo kalbos, kad buvo matuojami absoliučiai visi rulonai. Po apklausos dažniausiai buvo atspausdinamas apklausos protokolas ir leidžiama asmenims susipažinti, klausiama, ar viskas teisingai suraÅ¡yta, ar jie turi kokių nors pastabų, gal nori kÄ nors papildyti. Jei buvo norima kažkÄ papildyti, protokolas bÅ«davo anuliuojamas dar nespėjus jiems pasiraÅ¡yti. Visi asmenys buvo supažindinami su apklausos protokolu pasiraÅ¡ant.

Liudytojas visuomet pasiraÅ¡ydavo pirma perskaitęs parodymus. Su A. Z. bendravo ir rusų, ir lietuvių kalba, nes ji sakė, kad supranta. Liudytoja L. K. teismo posėdyje parodė, kad prisimena, kaip tikrino UAB „D“, (duomenys neskelbtini). Jie 2012 m. balandžio 11 d. nuvyko į UAB „D“ patalpas (duomenys neskelbtini). Ten yra parduotuvė, sandėlis, antrame aukÅ¡te buvo audiniai, kasos aparatai. Padarė kasos aparatų inventorizacijÄ , paskui darė audinių inventorizacijÄ antrame aukÅ¡te.

Tikrino nuo balandžio 11 d. iki balandžio 16 d., patalpas vakare plombavo. Rulonų, kurie nebuvo pradėti, ilgį nustatydavo iÅ¡ jų etikečių, o pradėtus rulonus matavo su medine liniuote ir aparatu, kuris matuoja audinius. Aparatu matavo parduotuvės darbuotojai. Taip buvo skaičiuojamas ne kiekvienas rulonas, nes audinių buvo labai daug. Parduotuvės darbuotojai padėjo ir pastabų neturėjo. Jei rulonai buvo vieno dydžio, vienÄ rulonÄ pamatuodavo su prietaisu, o kitus lygino su pamatuotu rulonu. Jei pamatuotas rulonas ir nepamatuotas rulonas vizualiai buvo vienodi, nepamatuoto rulono diametras nebuvo matuojamas.

Jei rulonų dydis skyrėsi, tada buvo matuojamas diametras. Tokių kontrolinių pamatavimų buvo daug. Visi skaičiavimai buvo daromi įmonės naudai, t. y. mažesnį audinio kiekį. Apvalindavo 30-50 cm paklaida ir mažiau. Jei buvo abejonės, kad ne taip suskaičiuota, rašė pagal darbuotojų pasisakymus. Taip matavo vienodus audinius, pvz. šifonas su šifonu. Vilnonius audinius matavo su mediniu metru, o lengvesnius – su matavimo aparatu. Panašūs audiniu ir storiu rulonai buvo lyginami su jau pamatuotu rulonu.

Jei pamatuotame rulone buvo žymiai daugiau medžiagos nei nepamatuotame, klausdavo darbuotojų, kiek nepamatuotame rulone gali bÅ«ti metrų, ir darbuotojas pasakydavo. Tokius darbuotojų pasakymus keletÄ kartų patikrino iÅ¡matuodami aptariamÄ rulonÄ ir pastebėjo, kad darbuotojų pasakymai labai dažnai sutapdavo. Visais atvejais visus rulonus vertino įmonės naudai. Jei buvo pamatuotas vienas rulonas, o kitas nepamatuotas ir truputį didesnis, laikydavo, kad metražas nepamatuotame rulone toks pat, kaip pamatuotame.

Nepradėtų rulonų nematavo, jiems pardavėjai pasakė, kad užraÅ¡as etiketėje atitinka. Kiekvienas pradėtas rulonas buvo realiai įvertintas. Prekių kainas nustatė savininkai, savininkas V. D. sakė, kad kainos nustatytos pagal (duomenys neskelbtini) esančias kainas. Jie kainų nenustatinėjo, tai buvo mažmeninės kainos, kurias nustato pati įmonė. Antkainis pagal vadovo paaiÅ¡kinimÄ buvo nuo 50 iki 300 proc. Jie rėmėsi tuo, kÄ sakė parduotuvės darbuotojai, buvo paimta mažmeninė kaina, kokia tuo metu buvo parduotuvėje, o koks buvo antkainis, ji nežino.

Su direktoriumi V. D. bendravo tiesiogiai, jis jokių pastabų neiÅ¡sakė. Prekės, kurias ji tikrino, priklausė UAB „D“. Data 2012 m. balandžio 11 d. ant pažymos yra teisinga, dalyvavo tie asmenys, kurie yra pasirašę ant pažymos, patikrinime dalyvavo V. D., tačiau ar buvo kiekvienÄ dienÄ , neprisiminė. Tyrimo metu nurodyta, kad su ja dalyvavo 2 specialistai H. R. ir A. D., bet su ja dalyvavo ir daugiau specialistų, jie buvo įraÅ¡yti į pavedimÄ , dalyvavo asmenys ir pagal kitus pavedimus.

Patalpose buvo ir sandėlis. Jiems buvo pasakyta, kad ten tik „D“ sandėlis (2 aukÅ¡te). Ten patalpos labai didelės, 1 aukÅ¡te yra sagos, užtrauktukai, furnitÅ«ra, o antrame aukÅ¡te buvo audiniai ir sandėlis. Patalpoje buvo vienas matavimo stalas, ant jo buvo galima porÄ rulonų, ir plius matavimo įrengimas. 2012 m. balandžio 14, 15 dienomis nedirbo, nes tai buvo savaitgalio dienos. Per tris dienas iÅ¡matavo visas prekes (virÅ¡ 20 000 prekių pavadinimų). Neprisiminė, kad toje vietoje bÅ«tų kabėję audinių pavyzdžiai.

Ikiteisminio tyrimo metu specialiste apklausta L. K. parodė, kad kartu su Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiaisiais specialistais H. R., A. D. atliko UAB „D“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu tikrino įmonės sandėlio patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buvo atliekama prekių (audinių) likučių inventorizacija. Patikrinimo metu dalyvavo atsakingas darbuotojas pardavėjas konsultantas R. J., kuris ir pasirašė ant prekių likučių patikrinimo akto.

VMI darbuotojams atliekant įmonės patikrinimÄ , be R. J. dalyvavo dar maždaug 2-3 įmonės darbuotojai. Å ių darbuotojų vardų ir pavardžių L. K. nežino. Kiek suprato, tai buvo pardavėjai dirbantys įmonėje. Jie taip pat padėjo atlikti audinių likučių matavimus. Parduotuvėje ir sandėlyje buvo matuojami įvairÅ«s ten esantys audiniai. Audinių rulonai, kurie dar buvo nepradėti tiesiogiai matuojami nebuvo. Kiekviename rulone esantis audinių ilgis metrais buvo nurodytas, remiantis etiketėse, kurios buvo užklijuotos ant rulonų, buvusia informacija.

Kad nurodytas kiekis atitinka realų audinio kiekį esantį rulone patvirtino ir patikrinime dalyvavę įmonės darbuotojai. Kas liečia jau pradėtų pardavinėti audinių rulonų skaičiavimÄ , tai nurodė, kad iÅ¡ pradžių kiekvienas rulonas buvo matuojamas naudojant matavimo priemones (medinis metras) ir prekybos vietoje esantį specialų įrenginį, skirtÄ audiniams iÅ¡matuoti, kuriame buvo įrengtas skaitliukas, kuris rodydavo medžiagos metraÅ¾Ä . Atliekant matavimus dalyvavo ir įmonės darbuotojai, kurie patys taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams padėjo atlikti matavimus.

Taip pat pradėtų rulonų audinių ilgis buvo nustatomas remiantis patikrinime dalyvavusių įmonės darbuotojų parodymais dėl konkretaus rulone esančio audinių ilgio (fiziÅ¡kai nebematavo), tačiau realiai įvertino kiekvienÄ Ä¯monės patalpose buvusį pradėtÄ rulonÄ (įvertino visus buvusius rulonus metražo atžvilgiu). Taip buvo daroma, nes patikrinime dalyvavo nedidelis Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų skaičius, o audinių kiekis esantis parduotuvėje ir sandėlyje buvo labai didelis.

Koks tiksliai audinių kiekis buvo iÅ¡matuotas naudojant matavimo priemones, kiek remiantis darbuotojų parodymais, nurodyti negali. Pažymėjo, kad įmonės darbuotojų nurodytas audinių ilgis, esantis rulonuose labai nežymiai skyrėsi nuo faktinio matavimo atlikto naudojant matavimo priemones. Tuo įsitikino atlikę matavimus naudojant tam skirtÄ prietaisÄ . Patikrinimas buvo atliekamas nuo 2012 m. balandžio 11 d. 13 val., iki 2012 m. balandžio 16 17 val., buvo suraÅ¡yti prekių likučių patikrinimo aktai Nr. 21-450-666/1 ir Nr. 21-450-666/2.

Å iuo laikotarpiu patikrinimai buvo atliekami kiekvienÄ dienÄ . Baigiantis darbo dienai VMI darbuotojai, naudojant VMI įstaigos specialias plombas užblokuodavo patalpas, kuriose buvo atliekami audinių matavimai. Tai buvo daroma tuo tikslu, kad niekas negalėtų koreguoti (iÅ¡vežti arba įvežti naujos produkcijos) patalpose esančios produkcijos kiekio. KitÄ dienÄ pradėję darbÄ , dalyvaujant UAB „D“ darbuotojams atplombuodavo patalpas ir tęsdavo pradėtÄ patikrinimÄ . 2012 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto kopija buvo pasiraÅ¡ytinai įteikta UAB „D“ direktoriui V.

D., kur pastarasis nurodė, kad dėl patikrinimo atlikimo pretenzijų neturi (t. 10, b. l. 46-47). Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad dalyvavo patikrinime (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ten buvo atliekamas inventorizavimas sandėlyje. Buvo inventorizuojamos įmonės sandėlyje esančios medžiagos ir fiksuojamas jų kiekis. Audinių kiekis buvo nustatomas matavimo būdu. Audiniai buvo matuojami metru. Buvo išmatuoti tie audiniai, kurie buvo išpakuoti, tie, kurie buvo supakuoti, turėjo etiketę, matuojami nebuvo.

Nepradėtų rulonų nematavo. Negalėjo pasakyti, ar visus rulonus jie iÅ¡matavo, nes matavimo metu dalyvavo 5 asmenys ir visų rulonų matavimų jis nematė. Dalis rulonų galėjo bÅ«ti matuojami iÅ¡ akies, jei buvo iÅ¡matuotas rulonas ir nustatytas kiekis, analogiÅ¡kas nepamatuotas rulonas galėjo bÅ«ti lyginamas su iÅ¡matuotu. Jei rulonai buvo panaÅ¡aus skersmens, tokiu atveju galėjo bÅ«ti lyginama su iÅ¡matuotu. Jei diametrai skirtingi, pamatavę tam tikrÄ kiekį medžiagos, pasižiÅ«rėdavo, kiek sudaro skirtumas, ir pridėdavo prie trÅ«kstamos.

Medžiagos rÅ«Å¡is buvo imama taip, kad plonas audinys nebÅ«tų lyginamas su storu. Buvo lyginami panaÅ¡aus medžiagų storio rulonai; tik dalis rulonų buvo lyginama, kiti rulonai buvo matuojami. Lygindavo tik tokio paties storio medžiagos rulonÄ su jau pamatuotu tokios pačios medžiagos rulonu. Ar jie vienodi, nustatydavo vizualiai. Skirtingo dydžio rulonus iÅ¡matuodavo. Ilgį nustatydavo su sandėlio darbuotoja. Sandėlio darbuotoja turėjo medžiagų korteles su likučiais. Ar ji turėjo visų rulonų korteles, nežino.

Dalį rulonų matavo, nematavo nepradėtų rulonų. Dalis pradėtų rulonų buvo iÅ¡matuota, dalis rulonų buvo lyginami su iÅ¡matuotais. Kiekvieno rulono kiekį patvirtindavo sandėlio darbuotoja, nes ji pasirašė ant skaičiavimo akto. Sandėlio darbuotoja patvirtino kiekvienÄ net ir nematuotÄ sulyginto rulono ilgį, kiekvienas rulonas buvo su ja derinamas. 6 metrų aukÅ¡tyje esantys audiniai taip pat buvo lyginami pagal diametrÄ su iÅ¡matuotais, dalis rulonų buvo nukėlinėjama, dalis matuojama virÅ¡uje pagal diametrÄ .

Fiziškai kiekvieno rulono nematavo, nes sandėlio apimtis buvo didelė. Darbuotojai pastabų dėl matavimų neturėjo. Sandėlyje buvusios prekės priklausė UAB „D“. Ar ten buvo tik „D“ prekės, nežino. Ar buvo pateiktos audinių kainos, neprisiminė. Gali būti, kad kainos buvo suderintos vėliau, po patikrinimo. Patikrinime dalyvavo 6 specialistai, kartu su jais buvo sandėlininkė A. D. ir dar vienas ar du pagalbiniai darbuotojai. Jis matuodamas naudojosi mediniu metru, gal buvo ir ruletė, neprisimena.

Matavimai buvo atliekamas sandėlininko zonoje, ten buvo stalas. Nebuvo matavimo staklių. Jis dalyvavo sandėlio patikrinime vienÄ dienÄ . Per tÄ dienÄ buvo patikrinti visi audiniai. Parduotuvės netikrino. Ikiteisminio tyrimo metu specialiste apklaustas V. K. parodė, kad Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimÄ Nr. 21-450-663, 2012 m. balandžio 11 d. kartu su Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiaisiais specialistais L. K., T. S., R. M., A. L., D. A. patikrinimo metu tikrino įmonei „D“ priklausančias sandėlio patalpas adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.

Buvo atliekama prekių (audinių) likučių inventorizacija. Patikrinimo metu dalyvavo atsakinga darbuotoja – sandėlio darbuotoja A. D., kuri ir pasirašė ant prekių likučių patikrinimo akto. Jiems atliekant įmonės patikrinimÄ be minėtos darbuotojos dalyvavo ir pagalbinis darbininkas I. G.. Kiek jis suprato, tai buvo pardavėjai, dirbantys įmonėje. Jie taip pat padėjo atlikti audinių likučių matavimus. Parduotuvėje ir sandėlyje buvo matuojami įvairÅ«s ten esantys audiniai. Audinių rulonai, kurie dar buvo nepradėti, tiesiogiai matuojami nebuvo.

Kiekviename rulone esantis audinių ilgis metrais buvo nurodytas, remiantis etiketėse, kurios buvo užklijuotos ant rulonų, buvusia informacija. Kad nurodytas kiekis atitinka realų audinio kiekį esantį rulone patvirtino ir patikrinime dalyvavę įmonės darbuotojai. Kas liečia jau pradėtų pardavinėti audinių rulonų skaičiavimÄ , tai gali pasakyti, kad iÅ¡ pradžių kiekvienas rulonas buvo matuojamas naudojant matavimo priemones (medinis metras, ruletė). Atliekant matavimus dalyvavo ir įmonės darbuotojai, kurie Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams padėjo atlikti matavimus.

IÅ¡ pradžių iÅ¡matavo nedidelę dalį rulonų, po to juos sulygino su sandėlio darbuotojų pateiktais duomenimis. Ä®monės darbuotojų nurodytas audinių ilgis, esantis rulonuose labai nežymiai skyrėsi nuo faktinio matavimo atlikto naudojant matavimo priemones. Taip pat pradėtų rulonų audinių ilgis buvo nustatomas remiantis patikrinime dalyvavusių įmonės darbuotojų parodymais dėl konkretaus rulone esančio audinių ilgio (fiziÅ¡kai nebematavo), tačiau realiai įvertino kiekvienÄ Ä¯monės patalpose buvusį pradėtÄ rulonÄ (įvertino visus buvusius rulonus metražo atžvilgiu).

Taip buvo daroma, nes patikrinime dalyvavo nedidelis Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų skaičius, o audinių kiekis esantis sandėlyje buvo labai didelis. Koks tiksliai audinių kiekis buvo iÅ¡matuotas naudojant matavimo priemones, kiek remiantis darbuotojų parodymais, nurodyti negali. Tuo įsitikino atlikę matavimus naudojant tam skirtÄ prietaisÄ . Patikrinimas buvo atliekamas 2012 m. balandžio 11 d. nuo 10.20 val., iki 18.00 val.; buvo suraÅ¡ytas prekių likučių patikrinimo aktas Nr. 21-450-663/1-1. 2012 m. balandžio 11 d. patikrinimo akto kopija buvo pasiraÅ¡ytinai įteikta UAB „D“ sandėlio darbuotojai A.

D.; pastaroji nurodė, kad dėl patikrinimo atlikimo pretenzijų neturi. Ant patikrinimo akto kaip dalyvavęs asmuo taip pat pasirašė ir pagalbinis sandėlio darbininkas I. G. (t. 10, b. l. 51-52). Liudytojas V. S. teismo posėdyje parodė, kad jis su kitais 4 specialistais atliko patikrinimÄ (medžiagų inventorizavimÄ ) Panevėžyje ir prekybinėje vietoje. Medžiagų inventorizavimas buvo atliekamas dalyvaujant įmonės darbuotojui. Ä®monės darbuotojas matavo metru, skaičiavo, o jis fiksavo, kÄ jis skaičiavo.

Pats skaičiavimų, matavimų neatliko. Prekybinėje vietoje kiekvienas rulonas buvo sužymėtas. Tuos žymėjimus skaitydavo įmonės darbuotojas, ir jei jam kildavo neaiÅ¡kumų, ar iÅ¡ Å¡io rulono buvo kažkiek parduota, jis permatuodavo tÄ rulonÄ . Žymėjimai, kuriuos jis matė, buvo padaryti praktiÅ¡kai ant visų rulonų. Jei buvo rulonas, kur žymėjimo nebuvo, darbuotojas paskaičiuodavo, pamatuodavo. PraktiÅ¡kai kiekvieno rulono ilgis buvo užfiksuotas. Jei ritinys buvo supakuotas, to ritinio niekas neskaičiuodavo.

Jei rulono nematuodavo, vadovaudavosi darbuotojų paaiÅ¡kinimais, darbuotojo pasakytu pavadinimu ir pan. Tikrinimas užtruko 2 dienas (pradžia ryte, pabaiga kitÄ dienÄ naktį ar ryte). Siuvyklos patalpose jis nebuvo, tačiau buvau įtrauktas į sÄ raÅ¡us. Atvažiavęs dėl pagalbos gal ir buvo, bet jokių veiksmų neatliko. Patikrinimui vadovavo tas asmuo, kuris nurodytas pirmas pavedime. (duomenys neskelbtini) atsiminė didelį kiekį medžiagų. Dėl (duomenys neskelbtini)b faktų fiksavimo pažymos, kur yra įraÅ¡ytas pakomentavo, kad gal tai buvo tarpinis veiksmas, kai jie atvažiavo ir iÅ¡važiavo, nes likučiai buvo skaičiuojami ne vienÄ dienÄ .

Jis neprisimena, ar ten buvo, nes praėjo daug laiko. Panevėžyje iÅ¡matuodavo ilgį tuo atveju, jei kildavo neaiÅ¡kumų, tada darbuotojas imdavo metrÄ ir matuodavo. Ten kiekis buvo labai didelis. Matuojama buvo mediniu metru, nes staklių nebuvo. (duomenys neskelbtini) buvo staklės, bet kaip vyko matavimai, neprisiminė. Neprisiminė, kokios įmonės buvo produkcija ir ar galėjo dalyvauti ne tik „D“ darbuotojai. Ikiteisminio tyrimo metu specialiste apklaustas V. S. parodė, kad jis kaip Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiasis specialistas, vykdydamas 2012 m. balandžio 10 d.

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimÄ Nr. 15-450-7, 2012 m. balandžio 11 d. kartu su Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiaisiais specialistais V. A., M. Å ., O. B., atliko UAB „D“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) patikrinimÄ . Patikrinimo metu buvo tikrinamos įmonei priklausančios parduotuvės patalpos adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžys. Buvo atliekama prekių (audinių) likučių inventorizacija. Patikrinimo metu dalyvavo atsakinga darbuotoja – vadybininkė I.

D., kuri ir pasirašė ant prekių likučių patikrinimo akto. Jiems atliekant įmonės patikrinimÄ , be minėtos darbuotojos dalyvavo ir pardavėja konsultantė R. V.. Taip pat patikrinimo metu dalyvavo dar kelios įmonės darbuotojos, kurios kaip jis suprato, buvo pardavėjos. Jos visos taip pat padėjo atlikti audinių likučių matavimus. Parduotuvėje buvo matuojami įvairÅ«s ten esantys audiniai. Audinių rulonai, kurie dar buvo nepradėti, tiesiogiai matuojami nebuvo. Kiekviename rulone esantis audinių ilgis metrais buvo nurodytas, remiantis etiketėse, kurios buvo užklijuotos ant rulonų, buvusia informacija.

Kad nurodytas kiekis atitinka realų audinio kiekį esantį rulone patvirtino ir patikrinime dalyvavę įmonės darbuotojai. Kas liečia jau pradėtų pardavinėti audinių rulonų skaičiavimÄ , tai kiekvienas rulonas buvo matuojamas naudojant matavimo priemones (medinis metras, ruletė). Atliekant matavimus dalyvavo ir įmonės darbuotojai, kurie patys Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams padėjo atlikti matavimus. Realiai įvertino kiekvienÄ Ä¯monės patalpose (parduotuvėje) buvusį pradėtÄ rulonÄ (buvo iÅ¡matuoti visi pradėti rulonai).

Patikrinimas buvo atliekamas 2012 m. balandžio 11 d. nuo 13.30 val., iki 3 val. Buvo suraÅ¡ytas prekių likučių patikrinimo aktas Nr. 15-450-7/PL-1. 2012 m. balandžio 11 d. patikrinimo akto kopija buvo pasiraÅ¡ytinai įteikta UAB „D“ vadybininkei I. D.; pastaroji nurodė, kad dėl patikrinimo atlikimo pretenzijų neturi. Ant patikrinimo akto kaip dalyvavęs asmuo taip pat pasirašė ir pardavėja konsultantė R. V.. Taip pat specialistas nurodė, kad vykdydamas 2012 m. balandžio 10 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimÄ Nr. 21-450-661, kartu su Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiaisiais specialistais R.

K., L. L. atliko UAB „D ir partneriai“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) patikrinimÄ . Buvo tikrinamos įmonei priklausančios siuvyklos patalpos. Atliekant patikrinimÄ dalyvavo UAB „D“ komercijos direktorė A. Å .. Buvo atliekama patalpoje esantys audinių likučių, įvairÅ«s siuvimo priedų inventorizacija. Patikrinime taip pat dalyvavo dar 2-4 įmonės darbuotojos. Kokios jų pareigos nežino. Jų vardų ir pavardžių taip pat nežino. Jos taip pat padėjo iÅ¡matuoti patalpoje esančius audinių likučius, bei suskaičiuoti įvairius siuvimo priedus.

Patikrinimas buvo atliekamas 2012 m. balandžio 12 d. nuo 9.30 val., iki 14.15 val. Buvo surašytas prekių likučių patikrinimo aktas Nr. 21-450-661/2-S. 2012-04-12 patikrinimo akto kopija buvo pasirašytinai įteikta UAB „D“ komercijos direktorei A. Š.. Pastaroji nurodė, kad dėl patikrinimo atlikimo pretenzijų neturi. Matavimai buvo atliekami naudojant matavimo priemones (medinis metras, ruletė). Buvo išmatuotas kiekvienas patalpoje buvęs audinių rulonas (t. 10, b. l. 56-57). Liudytoja E. B. teisme nebuvo apklausta, pastarajai nurodžius, kad ji gyvena su V.

D. neįregistravusi santuokos, be to, yra jų bendrų 2017 m. liepos 4 d. gimusių dviejų vaikų priežiūros atostogose ir neturi su kuo jų palikti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. B. parodė, kad V. D. ji pažįsta nuo 2005 metų, kai pradėjo dirbti pardavėja UAB „D“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Dirbant parduotuvėje jai buvo mokamas minimalus atlyginimas. Jokių neoficialių priemokų negaudavo. Nuo 2011 m. liepos mėn. dirbo UAB „D“ pardavėja konsultante.

Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Oficialiai pagal darbo sutartį ji gauna minimalų atlyginimÄ , kuris pervedamas į jos sÄ skaitÄ banke. Tikrovėje jos atlyginimas yra nustatytas 50 litų už vienÄ darbo dienÄ . Ta suma kuri priklauso už dirbtas dienas ir virÅ¡ija minimalų atlyginimÄ yra iÅ¡mokama grynais. Pinigus iÅ¡moka V. D.. Sudėjus oficialų ir neoficialų atlyginimÄ , bendroje sumoje gauna nuo 1 000 iki 1 100 Lt į mėnesį. (duomenys neskelbtini) ji pardavinėja furnitÅ«rÄ .

Kokių nors rankraÅ¡tinių užrašų apie per dienÄ parduotas prekes nevedė ir neveda. Dirbant, UAB „D“ ir UAB „D“ visus gautus pinigus fiksuodavo kasoje. Apie tai, kad V. D. dalį prekių pardavinėjo be oficialios apskaitos, ji nežinojo. V. D. niekada nėra nurodęs dalies pajamų nefiksuoti kasoje (t. 9, b. l. 184). Liudytojas R. J. teisme nebuvo apklaustas, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡vykęs gyventi ir dirbti į užsienį. Jo kontaktų nustatyti nepavyko. R. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju.

Jo apklausos protokole nurodyta, kad UAB „D“ jis dirba nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d., pardavėjo konsultanto pareigose. Jo darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės audinių skyriuje. Ä® jo pareigas įėjo klientų - pirkėjų (fizinių asmenų) aptarnavimas, bei klientų sumokėtų pinigų apskaitymas kasos aparatu, taip pat, pirkėjui pageidaujant, iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. Nurodymus darbo klausimas pagrinde gaudavo iÅ¡ bendrovės direktoriaus V. D.. Jis dirbdavo nuo pirmadienio iki Å¡eÅ¡tadienio kiekvienÄ dienÄ , kartais Å¡eÅ¡tadienį bÅ«davo iÅ¡eiginė.

Prie kasos aparato dirbdavo keliese. Jis dirbdavo kartu su I. R., A. l., ir R., kurios pavardės nežino. Jis asmeniškai visas klientų už prekes sumokėtas pinigų sumas apskaitydavo kasos aparatu. Jokių nurodymų nei iš bendrovės vadovo, nei iš kitų darbuotojų neapskaityti gautų klientų pinigų arba dalies gautų iš klientų pinigų niekada nėra gavęs. Jis yra matęs pora kartų, kad atsiskaičius klientui už prekes nebuvo išmuštas kasos čekis. Kas konkrečiai iš darbuotojų neapskaitė gautų pinigų kasos aparatu neprisiminė, neapskaitytų pinigų sumų nežino.

Å iais atvejais pinigai buvo padedami atskirai į prekystalio stalčių. Kas paimdavo pinigus iÅ¡ minėto stalčiaus nematė. Dirbant UAB „D“ jam buvo mokamas atlyginimas, kuris buvo pervedamas į banko sÄ skaitÄ , taip pat buvo mokamos premijos. Premijas jis gaudavo kiekvienÄ mėnesį, praėjus nuo įsidarbinimo 4-5 mėnesiams, sumos svyruodavo. Jis yra gavęs premijas nuo 100 Lt iki 400 Lt. Kokia premijų suma iÅ¡ viso buvo iÅ¡mokėta per jo darbo laikotarpį neskaičiavo ir niekur nefiksavo.

Premijas visais atvejais išmokėjo V. D.. Už gautas pinigų sumas darbo laikotarpio pradžioje reikėdavo pasirašyti kažkokiuose popieriaus lapeliuose be įmonės rekvizitų, nuo 2011 m. vasario mėn. už gautas pinigų sumas pasirašyti jau nereikėdavo (t. 13, b. l. 16-17). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad UAB „D“ registruota (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 106-115, 141-145, 197), įstatinio kapitalo dydis 200 000 Lt, bendras akcijų kiekis – 200, iš jų 199 priklauso I.

D. ir 1 akcija L.-V. S. (b. l. 161-163). UAB „D“ akcininkės I. D. 1998 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu bendrovės direktore paskirta I. D. (t. 4, b. l. 28). UAB „D“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2010 m. liepos 2 d. sprendimu I. D. atleista iÅ¡ UAB „D“ direktorės pareigų. Bendrovės vadovu paskirtas V. D. (t. 4, b. l. 4). IÅ¡ Sodra pateikto apdraustųjų asmenų sÄ raÅ¡o matyti kokie darbuotojai dirbo UAB „D“ nuo įmonės įregistravimo dienos (t. 10, b. l. 127-140).

Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad UAB „D“ registracijos data 2003 m. balandžio 7 d., vienintelis akcininkas V. D.. Įstatinio kapitalo dydis 10 000 Lt, buveinės adresas nuo 2012 m. gegužės 9 d. – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieš tai – (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 24-25, 29-32, 33, 34-37, 51-52). UAB „D“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2004 m. kovo 8 d. protokole užfiksuotas vienintelio bendrovės akcininko V. D. sprendimas UAB „D“ direktoriumi paskirti V.

D. (t. 4, b. l.

47) IÅ¡ UAB „D“ pateikto darbuotojų sÄ raÅ¡o ir Sodra pateikto apdraustųjų asmenų sÄ raÅ¡o matyti UAB „D“ darbuotojų darbo laikas nuo įmonės įregistravimo dienos (t. 2, b. l. 173-175, t. 11, b. l. 38-50). Mėlyno segtuvo priedu Nr. 11 pažymėtame ranka raÅ¡ytame raÅ¡telyje, 2012 m. balandžio 11 d. asmens kratos metu rastame pas R. D. (V.), nurodyti asmenų vardai su Å¡alia esančiais skaičiais „D. 24. 960 – 960; A. 17,5 875 – 875 +; E. 14 700 678 22; T. 21. 1050 743 307 +;

R. 14/8. 715 685(185); 500 skola; 2349“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pasiklausoma kaltinamųjų bei UAB „D“ ir D“ darbuotojų pokalbių, kurių stenogramos ir garso įraÅ¡ai pateikti į bylÄ (t. 2 b. l. 103, 105, 108-130, 132, mėlyname segtuve esantys priedai su kompaktiniais diskais). Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos UAB „D“ prekybos vietų, patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įmonei priklausančių transporto priemonių kratos (t. 5, b. l. 1-14, 44-51, 64-79, 105-112, 118-123, 155-159).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos I. D. gyvenamosios vietos ir pagalbinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kratos (t. 5, b. l. 52-63, 124-134). Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos V. D. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, ir transporto priemonės kratos (t. 5, b. l. 90-93, 135-148). Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos UAB „D“ prekybos vietų, patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), ir įmonei priklausančių transporto priemonių kratos (t. 5, b. l. 15-38, 80-85, 100-104, 113-117).

Apžiūros protokolai patvirtina, kad kratų metu rasti buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuteriai ir juose laikoma informacija, įdiegtos programos apžiūrėti (t. 5, b. l. 160-164, 166-178, 181-182, t. 6, b. l. 1-21, 23-24, 26-32, 34-36). Byloje yra pateiktos UAB „D“ ir UAB „D“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, Metinės pelno mokesčio deklaracijos, Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos bei jų priedai, Mėnesinės pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos, bei EDS sistemų išrašas iš kurių matyti deklaracijas pateikiantis asmuo ir jų pateikimo laikas (t. 7, b. l. 6-108, t. 8, b. l. 28-189, t. 9, b. l. 1-38, t. 16 36-148).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr.(4.65)-86-11 dėl UAB „D“ ūkinės finansinės veiklos (toliau – specialisto išvada dėl UAB „D“) nustatyta, kad:

1) per tiriamÄ veiklos laikotarpį (nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio) bendrovė buhalterinės apskaitos registruose (darbo užmokesčio žiniaraščiuose), apyvartos žiniaraščiuose, neapskaitė iÅ¡ viso 42 668 Lt iÅ¡mokėto papildomai darbo užmokesčio, 6 401 Lt GPM, 3 839Lt PSD įmokų, 13 219 Lt VSD įmokų;

2) bendrovė per laikotarpį nuo 2009 metų sausio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio nuo iÅ¡mokėto papildomo (neapskaityto buhalterinės apskaitos registruose) darbo užmokesčio, nepriskaitė, nedeklaravo kas mėnesį teritoriniam mokesčių administratoriui pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), už 2009 m.-2012 m. kovo mėn. laikotarpį, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetÄ GPM ir PSD įmokų nuo iÅ¡mokėtų (papildomai) iÅ¡mokų iÅ¡ viso sumoje 10 240Lt ( 6 401 Lt GPM + 3 839 Lt PSD atskaitymų);

3) bendrovė per laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai kas mėnesį teikiamose, Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) ne tik nedeklaravo dalies GPM mokesčio ir PSD atskaitymų nuo neapskaitytų iÅ¡mokų, tačiau Å¡iose deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį;

4) bendrovė už 2009 ir 2012 veiklos vykdymo metus, teritoriniam mokesčių administratoriui pateiktose Metinėse A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) nedeklaravo dalies iÅ¡mokėtų, tačiau bendrovės buhalterinės apskaitos registruose (darbo užmokesčio žiniaraščiuose), apyvartos žiniaraščiuose neapskaitytų, iÅ¡mokų, ko pasėkoje į biudžetÄ nesumokėjo iÅ¡ viso 6 401 Lt (už 2009 m. 1 432 Lt; už 2010 m. 1 807 Lt; už 2011 m. 2 474 Lt; už 2012 m. 688 Lt) pajamų mokesčio;

5) bendrovė per laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio nuo gautų, neapskaitytų buhalterinės apskaitos registruose (iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registre) pajamų, nepriskaitė, nedeklaravo kas mėnesį teritoriniam mokesčių administratoriui pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600), už 2009 m. – 2012 m. balandžio mėn. laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetÄ mokėtino PVM iÅ¡ viso sumoje 100 091 Lt;

6) bendrovė už 2011 veiklos vykdymo metus, teritoriniam mokesčių administratoriui pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) nedeklaravo dalies gautų, tačiau bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, pardavimų žiniaraščiuose, apyvartos žiniaraščiuose neapskaitytų, apmokestinamųjų pajamų, ko pasėkoje į biudžetÄ nesumokėjo 71 495 Lt pelno mokesčio;

7) pagal bendrovės patikrinimui pateiktÄ kompiuterinių laikmenų duomenų iÅ¡raÅ¡Ä â€žVisi likučiai (prekės) 2011.12.31 dienai“ ir pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bendras, bendrovės turimų, audinių likutis 2012 m. balandžio 11 d. iÅ¡ viso įmonėje turėjo sudaryti 1 556 517 metrų audinių, kurių kaina sudaro iÅ¡ viso 2 203 548 Lt. Ä®vertinus bendrovės apskaitos duomenis ir juos palyginus su faktiniais inventorizacijos rezultatais nustatytas bendras audinių (prekių) trÅ«kumas bendrovėje, t. y. faktiÅ¡kai nerasta 256 319,30 metrų audinių.

Specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB „D“ nustatyta, kad UAB „D“ prieÅ¡ metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ neatlikdavo turimo turto ir žaliavų (prekių) inventorizavimo (inventorizacijos neatliktos už 2010 m. ir 2011 m.), tuo įmonė pažeidė 2008 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punkto, kuriame nurodoma, kad įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialujį ir nematerialujį turtÄ , biologinį turtÄ , žaliavas, kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau, kaip kartÄ per metus prieÅ¡ metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ , nuostatas ir Inventorizacijos taisyklių 15 punkto, kuriame nurodoma, kad buhalterinėje apskaitoje turi bÅ«ti apskaičiuoti inventorizuojamo turto likučiai pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos atlikimo dienos bÅ«klę, nuostatas dėl ko negalima faktiÅ¡kai nustatyti turimų atsargų likučių, jų judėjimo kiekio ir vertės. Specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB „D“ taip pat konstatuota, kad įvertinus ir iÅ¡analizavus patikrinimų metu atliktų inventorizacijų rezultatus, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus už 2009 m.–2012 m. (iÅ¡imtus FNTT darbuotojų 2012 m. balandžio 19 d. atliekant kratÄ , UAB „D“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini)), kuriuose yra nurodytos UAB „D“ gautos pajamos ir patirtos iÅ¡laidos per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 11 d. nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma traukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros, pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes nebuvo įmonės apskaitoje registruotos visos gautos pajamos sumoje 576720Lt, gautos už parduotus audinius (neiÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitų ir neapskaitant EKA) tyrimui nepateikti Å¡ias operacijas pateisinantys, juridinę galiÄ turintys, dokumentai ir Å¡ios operacijos neįraÅ¡ytos į įmonės suvestinius registrus, nepateikti juridinę galiÄ turintys dokumentai pateisinantis mokėtÄ papildomÄ darbo užmokestį, Å¡ios operacijos irgi neįraÅ¡ytos į įmonės suvestinius registrus.

Tyrimo metu nustatyta, kad dėl UAB „D“ padarytų, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2009 m. – 2012 m. laikotarpį (t. 6, b. l. 45-85). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-129 su priedais dėl UAB „D“ (toliau – ir specialisto išvada dėl UAB „D“ ) nustatyta, kad:

1) patikrinimo metu nustatytose bendrovės veiklos vykdymo vietose faktiÅ¡kai rasta iÅ¡ viso 97 911 m audinių už 854 733 Lt sumÄ (įvertinus pardavimo kainÄ ). Pagal bendrovės patikrinimui pateiktÄ kompiuterinių laikmenų duomenų iÅ¡raÅ¡Ä â€žVisi likučiai (prekės) 2011.12.31 dienai“ ir pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bendras, bendrovės turimų, audinių likutis 2012 m. balandžio 11 d. iÅ¡ viso įmonėje turėjo sudaryti 152 009,10 metro audinių, kurių įsigijimo kaina sudaro iÅ¡ viso 368 531,40 Lt. Bendrovės apskaitos duomenis palyginus su faktiniais inventorizacijos rezultatais nustatytas bendras audinių (prekių) trÅ«kumas (VMI specai sakė, kad trÅ«kumas bendrovės naudai) bendrovėje, t. y. faktiÅ¡kai nerasta 54 094 metrų audinių už 130917 Lt sumÄ ( įvertinus vidutinę įsigijimo kainÄ );

2) UAB „D“ pagal apskaitos dokumentus įsigytas prekes (audinius) tiriamuoju laikotarpiu apskaitė prekių atsargų registre. UAB „D“ pagal apskaitos dokumentus įsigytas prekes (audinius) tiriamuoju laikotarpiu apskaitė prekių atsargų registre, kur jos buvo pajamuojamos nurodant prekės pavadinimÄ ir jos kodÄ , prekių kiekį, prekės savikainÄ , bendrÄ prekių vertę ir jų gavimo datÄ . Atliekant UAB „D“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , įvertinus ir iÅ¡analizavus patikrinimų metu atliktų inventorizacijų rezultatus, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus už 2009 m.–2012 m. sausio–balandžio mėn. (iÅ¡imtus FNTT darbuotojų 2012 m. balandžio 19 d. atliekant kratÄ , UAB „D“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)), kuriuose yra nurodytos UAB „D“ gautos pajamos ir patirtos iÅ¡laidos per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 11 d., nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma traukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros, pasikeitimu;

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes nebuvo įmonės apskaitoje registruotos visos gautos pajamos sumoje 1 322 314 Lt arba (382 969 EUR), be PVM gautos už parduotus audinius (neiÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitų ir neapskaitant EKA), įmonėje nebuvo apskaitytos iÅ¡laidos patirtos perkant prekes be įsigijimo dokumentų, įmonėje taip pat nebuvo apskaitytos iÅ¡laidos dalies atlyginimų mokėjimui (papildomo, neoficialaus atlyginimo mokėjimui atliekamam iÅ¡ minėtų neapskaitytų pajamų), tyrimui nepateikti Å¡ias operacijas pateisinantys, juridinę galiÄ turintys, dokumentai ir Å¡ios operacijos neįraÅ¡ytos į įmonės suvestinius registrus, nepateikti juridinę galiÄ turintys dokumentai pateisinantis mokėtÄ papildomÄ darbo užmokestį, Å¡ios operacijos irgi neįraÅ¡ytos į įmonės suvestinius registrus;

3) bendrovė už 2011 m. gruodžio mėn.–2012 m. kovo mėn. teritoriniam mokesčių administratoriui pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) nedeklaravo dalies gautų, tačiau bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, pardavimų žiniaraščiuose, apyvartos žiniaraščiuose neapskaitytų, apmokestinamųjų pajamų, ko pasėkoje į biudžetÄ nesumokėjo 277 686 Lt arba ( 80 423 EUR ) mokėtino PVM;

4) bendrovė už 2009–2011 veiklos vykdymo metus, teritoriniam mokesčių administratoriui pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) nedeklaravo dalies gautų, tačiau bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, pardavimų žiniaraščiuose, apyvartos žiniaraščiuose neapskaitytų, apmokestinamųjų pajamų, ko pasėkoje į biudžetÄ nesumokėjo 139 319 Lt arba (40 350 EUR) pelno mokesčio;

5) įmonė vesdama buhalterinę apskaitÄ pažeidė Inventorizacijos taisyklių 3 punkto, kuriame nurodoma, kad įmonės, iÅ¡skyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtÄ , biologinį turtÄ , žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintÄ produkcijÄ , nebaigtÄ gamybÄ , nebaigtus remonto darbus, nebaigtÄ statybÄ , nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau, kaip kartÄ per metus prieÅ¡ metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ , o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dienÄ , nuostatas, ir Inventorizacijos taisyklių 15 punkto, kuriame nurodoma, kad buhalterinėje apskaitoje turi bÅ«ti apskaičiuoti inventorizuojamo turto likučiai pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos atlikimo dienos bÅ«klę, nuostatas, dėl ko negalima faktiÅ¡kai nustatyti turimų atsargų likučių, jų judėjimo kiekio ir vertės, nes ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nebuvo atliekama įmonės turimo viso turto ir įsipareigojimų inventorizacija, bendrovės finansinėse ataskaitose įraÅ¡omos sumos nebuvo faktiÅ¡kai patikrintos - inventorizuotos, buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaičiuojami inventorizuoto turto likučiai (inventorizacijos neatliktos už 2010 m. ir 2011 m.);

6) įmonė nesilaikydama norminių aktų nustatytos tvarkos, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma traukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros, pasikeitimu; Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes įmonė mokėjo papildomÄ , apskaitoje (darbo užmokesčio žiniaraščiuose) neapskaitytÄ ir įmonės deklaracijose nedeklaruotÄ , darbo užmokestį Å¡iems įmonės darbuotojams: A. Å ., I. Ž., G. Č., I. V., R. D., A. S., E. B., T. G.;

7) per tiriamÄ veiklos laikotarpį (nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio) bendrovė buhalterinės apskaitos registruose (darbo užmokesčio žiniaraščiuose, pasiraÅ¡ytuose vyr. buhalterės I. Ž.), apyvartos žiniaraščiuose, pažeisdama 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 5 straipsnio, 8 straipsnio, 24 straipsnio, 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio, 5 straipsnio, 9 straipsnio, 10 straipsnio, 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio, 18 straipsnio, nuostatas, neapskaitė A. Å ., I. Ž., G. Č., I. V., R. D., A. S., E. B., T. G. iÅ¡mokėto papildomai darbo užmokesčio iÅ¡ viso 58 025 Lt arba (16 805 EUR), ir nuo jo priskaičiuoto 8 704 Lt arba (2 521 EUR) GPM, 5 222 Lt arba (1 512 EUR) PSD įmokų, 17 975 Lt arba (5 206 EUR) VSD įmokų;

8) bendrovė per laikotarpį nuo 2009 metų sausio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio nuo iÅ¡mokėto papildomo (neapskaityto buhalterinės apskaitos registruose) darbo užmokesčio, nepriskaitė, nedeklaravo kas mėnesį teritoriniam mokesčių administratoriui pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), už 2009 m.–2012 m. kovo mėn. laikotarpį, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetÄ GPM ir PSD įmokų nuo iÅ¡mokėtų (papildomai) iÅ¡mokų iÅ¡ viso sumoje 13 926 Lt arba (4033 EUR) (8 704 Lt GPM + 5 222 Lt PSD atskaitymų);

9) bendrovė per laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai kas mėnesį teikiamose, Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) ne tik nedeklaravo dalies GPM mokesčio ir PSD atskaitymų nuo neapskaitytų iÅ¡mokų, tačiau Å¡iose deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį;

10) bendrovė už 2009 ir 2012 veiklos vykdymo metus, teritoriniam mokesčių administratoriui pateiktose Metinėse A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) nedeklaravo dalies iÅ¡mokėtų, tačiau bendrovės buhalterinės apskaitos registruose (darbo užmokesčio žiniaraščiuose), apyvartos žiniaraščiuose neapskaitytų, iÅ¡mokų, ko pasėkoje į biudžetÄ nesumokėjo iÅ¡ viso 8 704 Lt arba (2521 EUR) (už 2009 m. 2 085 Lt; už 2010 m. 2 070 Lt; už 2011 m. 3 671 Lt; už 2012 m. 878 Lt ) gyventojų pajamų mokesčio.

Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m. kovo mėnesio UAB „D“ darbo užmokesčio žiniaraščius sudarinėjo ir pasiraÅ¡ydavo įmonės buhalterė I. Ž. kuri taipogi UAB „D“ vardu elektroniniu bÅ«du teikė: Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572) ir metines pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573, FR0573A). Specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB „D“ taip pat nustatyta, kad bendrovė nesilaikė, Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma traukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros, pasikeitimu;

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Ä®monės apskaitoje buvo apskaitytos ne visos gautos pajamos ir sÄ naudos. Ä®monė nesilaikė Inventorizacijos taisyklių 3 punkto, kuriame nurodoma, kad įmonės, iÅ¡skyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtÄ , biologinį turtÄ , žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintÄ produkcijÄ , nebaigtÄ gamybÄ , nebaigtus remonto darbus, nebaigtÄ statybÄ , nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau, kaip kartÄ per metus prieÅ¡ metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ , o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dienÄ , nuostatų.

Įmonėje ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nebuvo atliekama įmonės turimo viso turto ir įsipareigojimų inventorizacija. Bendrovės finansinėse ataskaitose įrašomos sumos nebuvo faktiškai patikrintos - inventorizuotos, buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaičiuojami inventorizuoto turto likučiai (inventorizacijos neatliktos už 2010 m. ir 2011 m.). Dėl visų minėtų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2009 m.–2012 m. sausio–balandžio mėn. laikotarpį.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus vyriausiasis buhalteris (buhalteris) (tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 13 d. įmonės vyriausiuoju buhalteriu buvo I. Ž.) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumÄ ir finansinės atskaitomybės pateikimÄ laiku, o pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, pagal minėto straipsnio 2 dalies reikalavimus už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatytÄ tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas (tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 13 d.

įmonės vadovu buvo V. D.) (t. 7, b. l. 160-172). Prie specialisto išvados dėl UAB „D“ ir specialisto išvados dėl UAB „D“ pridėti prekių likučių įmonėse patikrinimo aktų patvirtintos kopijos: 2012 m. balandžio 11 d. ir 2012 m. balandžio 16 d. aktai dėl prekių UAB „D“ parduotuvės 2 aukšte ir sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini); 2012 m. balandžio 11 d. patikrinimo aktas dėl UAB „D“ prekių likučių audinių ir siuvimo reikmenų parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje; 2012 m. balandžio 11 d. aktas dėl UAB „D“ prekių likučių sandėliuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 86-163); 2012 m. balandžio 11 d. ir 2012 m. balandžio 12 d. patikrinimo aktai dėl UAB „D“ prekių likučių, laikomų (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini)B, Vilniuje (t. 7, b. l. 183-199).

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateikta audito įmonės UAB „V“ 2018 m. rugpjūčio 20 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 08/20, kurioje, įvertinus kiekvienÄ bendrovės padalinį atskirai, nustatyta, kad UAB „D“ visų padalinių ((duomenys neskelbtini)) patikrinimo aktai turi reikÅ¡mingų trÅ«kumų, dėl kurių VMI specialistai negalėjo jais remtis 2015 m. kovo 31 d. VMI specialisto iÅ¡vadoje Nr. (4.65)-86-l1. Ä®vertinus, kad bÅ«tent tų patikrinimo aktų pagrindu padaryta specialisto iÅ¡vada 1, 2 ir atitinkamai 4 klausimu, padaryta iÅ¡vada, kad minėta 2015 m. kovo 31 d.

VMI specialisto iÅ¡vada Nr. (4.65)-86-ll yra ekonomiÅ¡kai nepagrįsta (t. 19, b. l. 113-200, t.20, b. l. 1-200, t. 21, b. l. 1-106). Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateikta audito įmonės UAB „V“ 2018 m. rugsėjo 10 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 09/10 dėl UAB „D“. Joje buvo siekiama nustatyti, kokio dydžio yra UAB „D“ neapskaičiuoti, nedeklaruoti ir nesumokėti mokesčiai (pridėtinės vertės mokestis ir pelno mokestis), atsižvelgiant į tai, kad įmonė nedeklaravo pardavimų pajamų po 100 000 Lt kiekvienais kalendoriniais metais (12 mėn. trukmės) nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., t. y. už 16 mėn., taikant VMI specialisto iÅ¡vadoje nurodytÄ metodikÄ .

Kokias deklaracijas įmonė privalėjo tikslinti. Pateiktas atsakymas: 2015 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities VMI specialisto išvados Nr. (4.65)-86-129 (2 priedas) 8 psl. teigiama, kad V. D. 2012 m. balandžio 13 d. apklausos metu nurodė, kad „dalį pajamų buvo pradėta neapskaityti UAB „D“ kasoje maždaug nuo 2010 m. gruodžio mėn., kai pradėjome prekiauti (duomenys neskelbtini) turgavietėje esančiame angare. Į mėnesį gaudavosi apie 100 tūkst. Lt neapskaitytų pajamų“. 2016 m. liepos 26 d.

FNTT įtariamojo V. D. papildomos apklausos protokole (1 priedas) nurodyta „Nežinau ar buvau neteisingai suprastas, ar suklydau dėl patirto streso sulaikymo pasėkoje, bet apklausos protokoluose esantis teiginys, kad neapskaitytų prekių apyvarta buvo apie 100 000 Lt į mėnesį yra netikslus. 100 000 Lt buvo neapskaityta metinė apyvarta. Jei tai bÅ«tų mėnesio apyvarta, tai tuomet kiekvienÄ darbo dienÄ tektų parduoti neapskaitytų prekių už 4 000 Lt, o tai yra nerealu.“. Pastaruosius parodymus įtvirtina dar ir tai, kad 2015 m. gruodžio 23 d.

Vilniaus apskrities VMI specialisto iÅ¡vados Nr. (4.65)-86-129 9 psl. nurodoma, kad pardavėja R. D. teigė „VidutiniÅ¡kai V. D. perduodavau apie 500 Lt į dienÄ , bet kartais bÅ«davo, kad ir nieko neperduodavau, nes jei mažai pirkimų viskÄ muÅ¡davau į kasÄ .“. Pagal Vilniaus apskrities VMI prekių likučių patikrinimo aktus (3-8 priedai), VMI prekių likučių patikrinimas truko: Padalinys Prekių kiekis, m. Patikrinimo trukmė, vai. (duomenys neskelbtini) 4.035 0,75 (duomenys neskelbtini) 10.790 0,58 (duomenys neskelbtini) 13.274 4,50 (duomenys neskelbtini) 57.144 4,50 (duomenys neskelbtini) 9.214 5,25 (duomenys neskelbtini) 3.454 4,75 Viso: 97.911 20,33 Specialistas patikrinimo trukmę priskiria tik audinių inventorizacijai (permatavimui) dėl nesančios galimybės sužinoti, kiek truko kitų prekių (ne audinių) patikrinimas.

Tam, kad bÅ«tų galima palyginti inventorizacijos atlikimo laikÄ , buvo gauta AB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), atsakymas į UAB „V auditus“ užklausÄ . AB „A“ užsiima analogiÅ¡ka veikla, t. y. siuvimas, medžiagos, apranga, drabužiai, didmeninė prekyba. AB „A“ teigia, kad 1000 m. tekstilinės medžiagos patikrinimas užima vidutiniÅ¡kai 5 valandas, jeigu permatavimÄ atlieka 2 žmonės (9 priedas). Kadangi permatuota buvo 97 911 metrų audinių, o patikrinimus visuose padaliniuose atliko 19 žmonių (nurodyta aktuose), tai patikrinimas turėjo trukti apytiksliai 51,89 valandų, t. y. 2,55 karto ilgiau.

Darytina iÅ¡vada, kad per 20,33 valandų buvo objektyviai neįmanoma tiksliai nustatyti audinių kiekį. Be to 2012 m. balandžio 11 d. UAB „D“ ir parneriai (duomenys neskelbtini), paviljone Nr. (duomenys neskelbtini) padalinio patikrinimo akto Nr. 21-450-670/1 (6 priedas) 2 psl. VMI specialistai 1 rulonÄ prilygino 1 m. Dėl to prekių likučių patikrinimo aktai turi bÅ«ti kritiÅ¡kai vertinami, kurių metu nustatytas 52 054,06 m. prekių trÅ«kumas už 111 916,22 Lt. Remiantis tuo, kad neapskaityta metinė (12 mėn.) apyvarta buvo 100 tÅ«kst.

Lt, tai laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. (16 mėn.) neapskaitytų pajamų dydis sudaro 133 333 Lt (100 tÅ«kst. x 16 mėn. / 12 mėn.), t. y. 8 333 Lt per mėnesį (133 333 Lt / 16 mėn.). Ä®vertinus tai, kad prekių likučių patikrinimo metu vien dėl laiko stokos prekių trÅ«kumas negalėjo bÅ«ti teisingai nustatytas, neapskaitytų pajamų dydis 133 333 Lt sumai sÄ lyginai yra atitinkantis realiam prekių trÅ«kumui. Tuo labiau kad, jeigu vadovautis VMI specialisto iÅ¡vadoje neapskaitytų pajamų dydžiu 1,6 ml.

Lt., tai prekių trÅ«kumas turėtų bÅ«tį ne 111 916,22 Lt, o keletÄ kartų didesnis. Neapskaičiuotų, nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimas:

a) PVM. Įvertinus tai, kad neapskaitytų pajamų dydis 133 333 Lt sumai yra su PVM, apskaičiuojamos neapskaitytos pajamos be PVM: 133 333 Lt * 100 proc. / 121 proc. = 110 193 Lt, t. y. 6 887 Lt per mėnesį (110 193 Lt / 16 mėn.). Neapskaičiuotas, nedeklaruotas ir nesumokėtas PVM sudaro 23 140 Lt (133 333 Lt - 110 193 Lt), t. y. 1 446 Lt per mėnesį.

b) Pelno mokestis. 2010 m. kaip teigiama 2015 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities VMI specialisto išvados Nr. (4.65)-86-129 13 psl. UAB „D“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2010 metus deklaravo 61 995 Lt pelno, o atskaičius ankstesnių metų sukauptus mokestinius nuostolius1 bendrovė deklaravo 0 Lt apmokestinamojo pelno. Bendrovės pajamos turi būti didinamos 6 887 Lt (apskaičiavimas pateiktas (a) dalyje), t. y. 1 mėn. dydžio suma, nes neteisingai buvo deklaruotos pajamos nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.

VMI specialisto tyrimo metu (iÅ¡vados 13 psl.) už 2010 m. nustatyta 18 075 Lt papildomų sÄ naudų mažinančių pelnÄ , kurios nebuvo Å¡ios specialisto iÅ¡vados objektas ir priimtas kaip teisingas dydis. Bendrovės koreguotas finansinis rezultatas už 2010 m. faktiÅ¡kai sudaro 50 807 Lt (61 995 Lt + 6 887 Lt - 18 075 Lt) pelnas. 2010 m. sausio 1 d. dienai ankstesnių metų koreguotas sukauptas mokestinis nuostolis sudaro 193 099 Lt (VMI specialisto iÅ¡vados 14 psl.) IÅ¡ koreguoto veiklos pelno atskaičius 50 807 Lt iÅ¡ 193 099 Lt ankstesnių metų sukauptÄ nuostolį gaunamas 0 Lt koreguotas apmokestinamasis pelnas. 2010-12-31 d. sukauptas nepanaudotas mokestinis nuostolis sudaro 142 292 Lt (193 099 Lt - 50 807 Lt). 2011 m. kaip teigiama 2015 m. gruodžio 23 d.

Vilniaus apskrities VMI specialisto iÅ¡vados Nr. (4.65)-86-129 13 psl. UAB „D“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2011 metus nurodytas 35 650 Lt pelnas, o atskaičius ankstesnių metų sukauptų mokestinių nuostolių sumÄ deklaruota 0 Lt apmokestinamojo pelno. Bendrovės pajamos didinamos 82 644 Lt (6 887 Lt x 12 mėn.) dėl nedeklaruotų pardavimo pajamų. VMI specialisto tyrimo metu (iÅ¡vados 14 psl.) už 2011 m. nustatyta 32 057 Lt papildomų sÄ naudų mažinančių pelnÄ , kurios nebuvo Å¡ios specialisto iÅ¡vados objektas ir priimtas kaip teisingas dydis.

Bendrovės koreguotas finansinis rezultatas už 2011 m. faktiÅ¡kai sudaro 86 237 Lt (35 650 Lt + 82 644 Lt - 32 057 Lt) pelnas. IÅ¡ koreguoto veiklos pelno atskaičius 86 237 Lt iÅ¡ 142 292 Lt ankstesnių metų sukauptÄ mokestinį nuostolį gaunamas 0 Lt koreguotas apmokestinamasis pelnas. 2011-12-31 d. sukauptas nepanaudotas mokestinis nuostolis sudaro 56 055 Lt (142 292 Lt - 86 237 Lt). 2012 m. VMI specialisto iÅ¡vadoje nėra pateikta apskaičiavimo dėl 2012 m. neapskaičiuoto, nedeklaruoto ir nesumokėto pelno mokesčio, bet įvertinus, kad koreguojamos papildomos pajamos už 3 mėn. sudaro 20 661 Lt (6 887 Lt x 3 mėn.), o sukauptas ankstesnių metų nepanaudotas mokestinis nuostolis 2012 m. sausio 1 d. dienai sudaro 56 055 Lt, darytina iÅ¡vada, kad nekyla prievolės apskaičiuoti pelno mokesčio už 2012 m. dėl nedeklaruotų pajamų.

Ä®vertinus tyrimo metu nustatytus duomenis, audito bendrovė pateikė iÅ¡vadÄ , kad UAB „D“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 23 140 Lt (6 702 EUR) PVM. Tokiu bÅ«du taip pat nepateikė patikslintas PVM deklaracijas FR0600 už 2010 m. gruodžio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. laikotarpį, taip kas mėnesį padidindama 6 887 Lt (1 995 EUR) PVM apmokestinamÄ sias pajamas ir 1 446 Lt (419 EUR) mokėtinÄ PVM. Bendrovė neturi neapskaičiuoto, nedeklaruoto ir nesumokėto pelno mokesčio už 2010-2012 metus, tačiau turi už Å¡iuos metus patikslinti pelno mokesčio deklaracijas PLN204 dėl pajamų ir sÄ naudų mažinančių pelnÄ padidėjimo bei atskaitomo mokestinio nuostolio pokyčio (t. 19, b. l. 51-112).

Teisinis reglamentavimas. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ , t. y. už Å¡ių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ;

2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ ;

3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimÄ ;

4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimÄ , jei dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Å ios nusikalstamos veikos padariniai yra alternatyvÅ«s, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla atsiradus bet kuriam iÅ¡ įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus.

Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, tai reiÅ¡kia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimÄ . Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė.

Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas su pakeitimais. Å iame įstatyme įtvirtinta, kad visų rÅ«Å¡ių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitÄ . Pagal BAÄ® 4 straipsnį Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. BAÄ® 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Pagal BAÄ® 13 straipsnio 3 dalį įraÅ¡ai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius tame pačiame straipsnyje nurodytus rekvizitus – apskaitos dokumento pavadinimas; Å«kio subjekto, suraÅ¡iusio apskaitos dokumentÄ , pavadinimas, kodas; apskaitos dokumento data; Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys; Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine iÅ¡raiÅ¡ka. Jeigu Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine iÅ¡raiÅ¡ka, turi bÅ«ti nurodyti mato vienetai; asmens, kuris turi teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, paraÅ¡as ir pareigos, iÅ¡skyrus apskaitos dokumentus, gautus iÅ¡ užsienio subjektų (BAÄ® 13 straipsnio 1 dalis).

Pagal BAÄ® 10 straipsnį Å«kio subjekto apskaitÄ tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo. Už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri vieÅ¡ojo sektoriaus subjekto apskaitÄ tvarko centralizuotai (BAÄ® 14 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ čia seka, kad BK 222 straipsnio subjektu be kita ko, gali bÅ«ti įmonės vyriausiasis buhalteris, o Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininku. Pagal BK 222 straipsnį vadovas atsako tuo atveju, jei pateikia buhalteriui melagingus duomenis arba sÄ moningai nepateikia duomenų, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio nesuvokusius asmenis. Tokiu atveju vadovas laikomas nusikalstamos veikos vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017). Pastebėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsakomybės subjektu gali bÅ«ti ne tik faktinis, bet ir formalus įmonės vadovas, realiai atliekantis vadovo funkcijas ir vadovaujantis įmonei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-507/2015, 2K-615-507/2015, 2K-72-976/2016).

Pagal Inventorizacijos taisyklių (2010-2011 m. galiojusios redakcijos) 2 punktÄ , inventorizacija yra turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir faktiÅ¡kai rastų jų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis. Inventorizacijos taisyklių 3 punktas numato įmonių, iÅ¡skyrus biudžetines įstaigas, pareigÄ inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtÄ , biologinį turtÄ , žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintÄ produkcijÄ , nebaigtÄ gamybÄ , nebaigtus remonto darbus, nebaigtÄ statybÄ , nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartÄ per metus prieÅ¡ metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ .

Buhalterinėje apskaitoje turi bÅ«ti apskaičiuoti inventorizuojamo turto likučiai pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos atlikimo dienos bÅ«klę (Inventorizacijos taisyklių 15 punktas). Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (iki 2011-07-05 galiojusi įstatymo redakcija) atsako tas, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra bÅ«tinos Å¡ios objektyvios sÄ lygos:

1) įraÅ¡ymas į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ siekiant iÅ¡vengti mokesčių;

2) Å¡ių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Nusikaltimo objektas – valstybės biudžetas. Objektyviai veika įgyvendinama asmeniui žinant, kad duomenys neteisingi, juos įraÅ¡antį deklaracijÄ , ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir šį dokumentÄ pateikiant valstybės įgaliotai institucijai. Neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo.

BK 220 straipsnyje nurodytos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įraÅ¡o žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. BÅ«tinas nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ pateikiami siekiant iÅ¡vengti mokesčių.

Atsakomybės subjektu laikomas asmuo, kuriam Buhalterinės apskaitos ar Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymų nustatyta tvarka kyla pareiga pateikti deklaracijÄ , ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ . – juridinio asmens savininkai, vadovai ir už finansų apskaitÄ atsakingi darbuotojai. Ä®monės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitÄ vedančio darbuotojo suraÅ¡ytos deklaracijos pateikimÄ , jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek jÄ pasiraÅ¡o ir pateikia. Vadovas atsako jei asmeniÅ¡kai ir nepasiraÅ¡o ir nesiunčia dokumentų, bet minėtiems darbuotojams pateikia melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio nesuvokusius asmenis.

Dėl UAB „D“ ir V. D. pareikštų kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. D. niekada nebuvo ir nėra UAB „D“ akcininku, o oficialiu šios įmonės vadovu tapo tik 2010 m. liepos 2 d. Kita vertus, byloje nekilo ginčo, jog dar iki 2010 m. liepos 2 d. V. D. buvo faktinis UAB „D“ vadovas. To iš esmės neneigė nei pats kaltinamasis, nei I. D., teisme ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtinusi, jog jai atrodė, kad V. D. buvo faktinis UAB „D“ vadovas, net ir jai einant direktorės pareigas.

UAB „D“ darbuotojos: I. G., I. R., V. M., A. L. taip pat parodė, jog jas į darbÄ priėmė V. D., kad jis skirdavo užduotis, mokėjo atlyginimÄ ir buvo bendrovės vadovas. IÅ¡ čia matyti, kad dar 2009 m. sauso mėn. V. D. turėjo teisę spręsti dėl priimamų į UAB „D“ darbuotojų ir dėl jiems mokėtino darbo užmokesčio dydžio. Pasak I. D., prekių pirkimu taip pat rÅ«pinosi kaltinamasis. IÅ¡ čia akivaizdu, jog V. D. turėjo teisę priimti savarankiÅ¡kus sprendimus dėl įmonės lėšų panaudojimo ir darbuotojų įdarbinimo, kas visiÅ¡kai atitinka įmonės vadovo funkcijas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, V. D. laikytinas tinkamu atsakomybės subjektu. V. D. neigė neapskaityto darbo užmokesčio UAB „D“ buvimo faktÄ , tačiau, įvertinus su tuo susijusius Å¡io kaltinamojo parodymus matyti, kad jie nebuvo itin nuoseklÅ«s. Pirmosios apklausos metu V. D. kalbėdamas apie parduotuvės darbuotojams mokamus atlyginimus teigė, kad jiems neoficialus darbo užmokestis buvo iÅ¡mokamas tokia pačia tvarka, kaip ir (duomenys neskelbtini), t. y. neneigė, kad neoficialus atlyginimas buvo mokamas.

Nurodė, kad UAB „D“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma teisingai, iÅ¡skyrus tai, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) uždirbtų neapskaitytų pinigų buvo kai kurioms pardavėjoms mokami neoficialÅ«s atlyginimai. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kur jis dar kartÄ patvirtinęs, jog ankstesni jo parodymai yra teisingi ir jais galima vadovautis, nurodė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gautų neapskaitytų pajamų keliems parduotuvės darbuotojams nuo 2010 m. pamokėdavo iki 50 Lt į dienÄ .

Minėtos V. D. apklausos buvo atliekamos dalyvaujant advokatui, apklausos protokoluose pažymėta, kad kaltinamasis su užraÅ¡ytais savo parodymais susipažino ir patvirtino juos savo paraÅ¡u, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstu laiko kaltinamojo teiginį, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytus parodymus jis davė jausdamas spaudimÄ ar pasimetęs. Tai, kad kaltinamasis du kartus apklausiamas nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, paÅ¡alina suklydimo galimybę. NaujÄ aplinkybę, kad UAB „D“ darbuotojai jei ir gaudavo neapskaitytų pajamų, tai iÅ¡ UAB „D“ neapskaitytų lėšų ir už Å¡iai įmonei atliktus darbus, V.

D. nurodė tik ketvirtosios (2016 m. liepos 26 d.) apklausos metu ir teisme, todėl Å¡ios versijos atsiradimÄ teismas vertina kaip kaltinamojo gynybine taktika, siekiant iÅ¡vengti savo ir UAB „D“ atsakomybės. Kalbėdamas apie papildomus atlyginimus, V. D. iÅ¡skyrė I. Z., kuris, jo teigimu, po darbo UAB „D“ padėdavo atrinkti UAB „D“ prekes, bei I. G., kuri padėdavo tvarkyti UAB „D“ buhalterijÄ . Teismo posėdyje apklausta I. G. parodė, kad jai nežinoma, ar dalis UAB „D“ atlyginimų bÅ«davo mokami neapskaityti, ji iÅ¡ UAB „D“ gaudavo tik darbo sutartyje numatyto dydžio atlyginimÄ .

IÅ¡ V. D. gaudavo papildomÄ atlyginimÄ už pagalbÄ UAB „D“ buhalterei, apie 350 Lt, tik nepamena ar kiekvienÄ mėnesį. Teigė, kad dėl streso ikiteisminio tyrimo metu pasakė, jog jai UAB „D“ mokėjo papildomÄ atlyginimÄ . Å iuos liudytojos parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kadangi ji yra I. D. pusseserė, todėl yra suinteresuota duoti I. D. įmonei palankius parodymus. Be to, I. G. negalėjo atsakyti į klausimÄ , kaip buvo vykdoma UAB „D“ buhalterinė apskaita, nors, teigė padėdavusi jÄ tvarkyti.

Teismo posėdyje V. D. parodė, jog buhalterinė apskaita (duomenys neskelbtini) nebuvo tokia intensyvi, kaip UAB „D“, prekių skaičius buvo 10 kartų buvo mažesnis nei parduotuvėje, todėl lieka neaiÅ¡ku, kodėl I. Ž. (UAB „D“ buhalterei) buvo reikalinga I. G. pagalba. UAB „D“ buhaltere taip pat dirbusi M. M. parodė nieko nežinojusi apie I. G. pagalbÄ tvarkant kitos įmonės buhalterinę apskaitÄ , nors jų abiejų darbo vietos buvo tame pačiame kabinete, todėl minėtos aplinkybės nutylėjimas bÅ«tų visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas.

Be to, apie tai, kad I. G. padėdavo UAB „D“ tvarkyti buhalterijÄ , nei V. D., nei I. G., nei UAB „D“ buhaltere dirbusi I. Ž. neužsiminė ikiteisminio tyrimo metu. I. Ž. tik teismo posėdyje pasakė, kad I. G. jÄ apmokė dirbti su kompiuterizuota buhalterine apskaita, tačiau apie tai, kad ji reguliariai padėdavo tvarkyti apskaitÄ , nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu I. G. parodė, kad UAB „D“ buvo mokamas neoficialus atlyginimas, kad V. D. „vokelyje“ papildomai kiekvienÄ mėnesį jai iÅ¡mokėdavo apytikriai 400 Lt atlyginimÄ .

Nors nurodytus parodymus I. G. ikiteisminio tyrimo metu davė apklausiama kaip įtariamoji, t. y. nebuvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , tačiau jie atitinka V. D. pirmųjų apklausų parodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ir laiko patikimais. Tokie parodymai rodo neoficialaus atlyginimo mokėjimo reguliarumÄ , kas negali bÅ«ti siejama su atsitiktine pagalba. Liudytoja V. M. teismo posėdyje parodė, kad nelabai atsimena visus įvykius, tačiau teigė, kad V.

D. jai primokėdavo jei reikėdavo važiuoti į (duomenys neskelbtini) matuoti audinių. Ar kiekvienÄ mėnesį mokėjo priedÄ , neprisiminė, bet nurodė, kad V. D. priemokÄ mokėjo kabinete, grynais, už jÄ nepasiraÅ¡ydavo. Vadinasi, liudytoja atskyrė oficialų atlyginimÄ , už kurį pasiraÅ¡ydavo žiniaraÅ¡tyje ir neoficialų, kurį mokėdavo kaltinamasis. Be to, Å¡ios liudytojos parodymai atitinka V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis asmeniÅ¡kai savo kabinete iÅ¡mokėdavo darbuotojams neoficialius atlyginimus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. davė konkrečius parodymus – kad visada už oficialų atlyginimÄ pasiraÅ¡ydavo žiniaraÅ¡tyje, tačiau taip pat visada iki 15 dienos V. D. savo kabinete jai iÅ¡mokėdavo neapskaitytÄ atlyginimo priedÄ â€“ 162 Lt, už kurį ji niekur nepasiraÅ¡ydavo. Teismo posėdyje liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesÄ . Apie tai, kad Å¡ios priemokos mokėjimas bÅ«tų susijęs su pagalba UAB „D“ liudytoja ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ jos parodymų matyti, kad toks priedas buvo mokamas reguliariai, t. y. iki kiekvieno mėnesio 15 d., kas paÅ¡alina mokėjimo už atsitiktinę pagalbÄ matuojant kitos įmonės audinius (duomenys neskelbtini) tikimybę. Å iuo metu liudytoja V. M. tebėra UAB „D“ darbuotoja, todėl logiÅ¡ka, kad siekia duoti parodymus darbovietės naudai ir palaiko V. D. versijÄ dėl pagalbos kitai įmonei teikimo. Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. balandžio 13 d. parodė, kad maždaug vienerius metus iki apklausos jai mokamas ir papildomas, įmonės apskaitoje neapskaitytas, darbo užmokestis.

Šį priedÄ iÅ¡mokėdavo pats V. D.. Dėl Å¡ių pinigų niekur nepasiraÅ¡inėjo. Minėti pinigai bÅ«davo iÅ¡duodami maždaug tomis pačiomis dienomis, kaip ir oficialus atlyginimas. Ji suprato, kad gauna atlyginimÄ grynais pinigais už tai, kad dirba jai pavestÄ darbÄ . Teismo posėdyje L. M. parodė, kad atlyginimus įmonėje mokėjo pagal žiniaraÅ¡tį, gaudavo ir neoficialų atlyginimÄ , tačiau jau teigė gavusi tik kelis kartus. Pagarsinus M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir parodė, kad neapskaitytÄ atlyginimÄ gaudavo pas V.

D. kabinete. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, jog neoficialų atlyginimÄ siejo su jos darbu UAB „D“ ir apie jokį papildomÄ darbÄ UAB „D“ taip pat neužsiminė. Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu kategoriÅ¡kai teigė, kad tris paskutinius jos darbo UAB „D“ mėnesius, t. y. 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio ir vasario mėn. V. D. asmeniÅ¡kai jai grynais dar duodavo papildomai 200-300 Lt. Gaunant pinigus jokiuose dokumentuose pasiraÅ¡yti nereikėdavo.

Teismo posėdyje liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė, kad papildomÄ atlyginimÄ iÅ¡mokėjo direktorius grynais. Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, neoficialiai prie atlyginimo ji dar gaudavo apie 400 Lt grynais. Å iuos pinigus jai paduodavo V. D.. Už juos niekur nepasiraÅ¡ydavo. Teismo posėdyje liudytoja parodė, kad apie UAB „D“ mokamus neoficialius atlyginimus nieko nežino, ar tiesÄ sakė ikiteisminio tyrimo metu – nebeprisimena, galėjo sakyti tiesÄ , t. y. kategoriÅ¡kai nepaneigė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. 2012 m. balandžio 13 d.

Liudytojos L. M. apklausos protokole nurodyta, kad liudytoja protokolÄ perskaitė, jos žodžiai suraÅ¡yti teisingai ir patvirtino tai savo paraÅ¡u. Dėl nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo abejoti iÅ¡ karto po atliktų patikrinimų duotais L. M. parodymais. Liudytoja E. R. (P.) ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad UAB „D“ dirbo nuo 2010 m. balandžio iki 2011 m. gruodžio mėn. Nuo ketvirto darbo mėnesio, jai mokėjo ir neoficialų atlyginimÄ . VidutiniÅ¡kai papildomai „vokelyje“ ji gaudavo apie 100 Lt į mėnesį.

Kai atlyginimÄ pradėjo pervesti į kortelę, grynais jai direktoriaus kabinete iÅ¡mokėdavo tik neoficialų priedÄ , pasiraÅ¡yti niekur nereikėjo. Teismo posėdyje liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė, kad gaudavo įmonėje papildomÄ uždarbį, laikė jį premija už papildomas valandas, tačiau įsakymo dėl premijos nematė. Taip pat nemanė, kad buvo vienintelė įmonės darbuotoja, gavusi neoficialų atlyginimÄ . Taigi, apibendrinant nurodytų liudytojų parodymus, matyti, jog jie tarpusavyje sutampa.

Visos liudytojos patvirtino, kad dirbant UAB „D“ V. D. savo kabinete iÅ¡mokėdavo joms grynaisiais papildomÄ priedÄ (neapskaitytÄ atlyginimÄ ), už kurį jos nepasiraÅ¡ydavo. IÅ¡skyrus I. G. ir V. M. nei viena nenurodė, kad minėtÄ priedÄ joms mokėjo ne UAB „D“, tuo tarpu I. G. ir V. M. versijÄ , jog papildomÄ atlygį gavo už pagalbÄ kitai įmonei, iÅ¡kėlė tik teisme, be to, kaip minėta, jos abi yra suinteresuotos duoti UAB „D“ palankius parodymus, todėl teisme jų duotus parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai.

Tai, kad UAB „D“ buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokesti patvirtina ir Specialisto išvada dėl UAB „D“, kurioje nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 11 d. bendrovė buhalterinės apskaitos registruose (darbo užmokesčio žiniaraščiuose), apyvartos žiniaraščiuose, neapskaitė iš viso 42 668 Lt išmokėto papildomai darbo užmokesčio, 6 401 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 3 839 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 13 219 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad UAB „D“ buhalterinės apskaitos registruose įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie pajamas, Å«kines operacijas, iÅ¡laidas iÅ¡kreipia tikrÄ jÄ Ä¯monės Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, įmonės įsipareigojimus bei duomenis apie turtÄ . Dėl UAB „D“ padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „D“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2010-2011 m. inventorizacija UAB „D“ nebuvo atliekama.

I. D. parodė, kad inventorizacija nebuvo daroma V. D. nurodymu. V. D. bei liudytojos I. D. bei I. G. taip pat parodė, kad visiÅ¡kos inventorizacijos padaryti nebuvo įmanoma dėl per didelio prekių kiekio, kad buvo bandyta daryti tęstinę inventorizacijÄ , tačiau nei buhalterinės apskaitos įstatymas, nei inventorizacijos taisyklės nenumato jokių iÅ¡imčių, leidžiančių nedaryti inventorizacijos didelį kiekių prekių turinčioms įmonėms, taip pat nėra numatyta daryti tęstinę inventorizacijÄ .

BAĮ imperatyviai reikalauja, kad apskaitos dokumentuose atsispindėtų visos realios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu. Nurodytos informacijos objektyvumas gali būti užtikrintas tik inventorizacijos pagalba, kurios metu būtų faktiškai patikrintas įmonės turto ir įsipareigojimų dydis. Inventorizacijos metu gauti duomenys įtraukiami į apskaitos registrus, todėl ji yra sudėtinė ir neatsiejama buhalterinės apskaitos dalis.

Kaip numato Inventorizacijos taisyklės bei BAÄ® įmonės inventorizacija apima ne tik nuosavo turto, bet ir įsipareigojimų dydžio patikrinimÄ . Darbuotojams mokamas darbo užmokestis yra įmonės įsipareigojimai darbuotojui, todėl inventorizacija apima ir mokėtino darbo užmokesčio sumų apskaičiavimo teisingumo įvertinimÄ , patikrinimÄ , ar visiems darbuotojams iÅ¡mokėtas priklausantis darbo užmokestis, ar neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio likutis yra teisingas. Å iuo atveju UAB „D“ pareikÅ¡to kaltinimo dalis, jog įmonės darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, pasitvirtino, todėl darytina iÅ¡vada, kad tiek pati bendrovė, tiek V.

D., kasmetinių inventorizacijų neorganizavo turėdami tikslÄ nuslėpti neapskaitytų grynųjų pinigų, iÅ¡ kurių buvo mokamas neoficialus atlyginimas, buvimÄ . Kaltinamieji suprato, kad neatliekant įmonės turtinių įsipareigojimų inventorizacijos, nebus įmanoma patikrinti bendrovės įsipareigojimų dydžio darbuotojams ir norėjo taip elgtis, siekdami nuslėpti neapskaitytas pajamas. Specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB „D“ nurodyta, kad įmonei neatlikus 2010-2011 m. inventorizacijos, bendrovės finansinėse ataskaitose įraÅ¡omos sumos nėra faktiÅ¡kai patikrintos – inventorizuotos ir dėl inventorizacijos nebuvimo iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros už 2009-2012 m. sausio–balandžio mėn. laikotarpį, t. y. kilo BK 222 straipsnyje numatyti padariniai.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog kaltinime dėl apgaulingos apskaitos vykdymo faktinė aplinkybė dėl inventorizacijos neatlikimo buvo inkriminuota pagrįstai, tačiau iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina kaip neįrodyta faktinė aplinkybė, jog inventorizacija nebuvo atliekama siekiant nuslėpti neapskaitytų prekių buvimÄ bendrovės sandėlyje. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 205 straipsnis numato atsakomybę už buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ ar neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimÄ , tačiau administracinei atsakomybei kilti padariniai nėra bÅ«tini.

Kadangi šiuo atveju dėl kasmetinės inventorizacijos neatlikimo kilo BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, inventorizacijos neatlikimas negali būti laikomas administraciniu nusižengimu ar formaliu pažeidimu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta matyti, kad V. D., būdamas faktiniu UAB „D“ vadovu, 2009 m. sausio 1 d.– 2012 m. balandžio 11 d. laikotarpiu šios įmonės darbuotojoms E. P., V. M., M. M., L. M., A. L. ir I. G. grynaisiais pinigais mokėjo neoficialius atlyginimus. Be to, siekdamas nuslėpti neapskaitytam darbo užmokesčiui skirtus grynuosius pinigus, 2010-2011 m. neorganizavo įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio inventorizacijos.

Nors dalis liudytojų įvardijo iÅ¡ V. D. gautas grynųjų pinigų sumas – kaip priedus, premijas, papildomÄ atlyginimÄ , tačiau tai esminės reikÅ¡mės Å¡iuo atveju neturi, nes gaunamos iÅ¡mokos nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais ir fiksuojamos apskaitos registruose, taigi buhalterinė apskaita buvo vedama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dėl tokių jo veiksmų kilo įstatyme numatyti padariniai – iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „D“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. Nors V.

D. kėlė versijÄ , kad UAB „D“ neoficialÅ«s atlyginimai buvo mokami už pagalbÄ UAB „D“ , tačiau ji iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme nepasitvirtino. Å iuo atveju nors iki 2010 m. liepos 2 d. V. D. nebuvo oficialiu įmonės vadovu ir tik faktiÅ¡kai jai vadovavo, tačiau juridinio asmens savininkas (akcininkė V. D.) bÅ«dama V. D. sutuoktine ir kartu vystydama bendrÄ Å¡eimos verslÄ , neabejotinai žinojo apie kaltinamojo mokamus ir nedeklaruojamus neoficialius atlyginimus ar bent jau sudarė sÄ lygas tokios nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl neoficialių atlyginimų įmonėje mokėjimo buvo iÅ¡vengta gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, kas akivaizdžiai patvirtina, jog V. D. veikė UAB „D“ naudai ir interesais, todėl nurodytas juridinis asmuo baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai. Byloje taip pat nustatyta, kad 2009-2012 m. buhalterinę apskaitÄ Ä¯monėje tvarkė I. G., tačiau jai kaltinimas apgaulingu buhalterinės apskaitos duomenų tvarkymu nėra pareikÅ¡tas, ji ir V.

D. neigė, kad I. G. žinojo apie tai, kad jos į buhalterinės apskaitos registrus įvedami su darbo užmokesčiu susiję duomenys, neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad V. D., asmeniÅ¡kai mokėdamas įmonės darbuotojams neoficialius atlyginimus ir apie tai neinformuodamas buhalterės, veikė per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusiÄ I. G.. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog V. D. ir UAB „D“ vykdė apgaulingÄ apskaitÄ , todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnį.

UAB „D“ ir V. D. kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra kildinamas iÅ¡ tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad V. D. neįtraukdamas į buhalterinę apskaitÄ dalies darbuotojų užmokesčių, aiÅ¡kiai suvokė, kad dėl to atsakingai institucijai deklaracijose bus pateikti neteisingi duomenys. Byloje nustatyta, kad 2009-2012 m. UAB „D“ vardu deklaracijas pareikdavo įmonės buhalterė I. G., kuri nurodė, kad buhalterinę apskaitÄ tvarkė pagal jai pateikiamus duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pasitvirtino kaltinimo dalis dėl 2009 m. sausio 1 d.– 2012 m. balandžio 11 d. laikotarpiu neapskaityto darbo užmokesčio UAB „D“ darbuotojams mokėjimo, darytina išvada, kad I. G. per EDS kas mėnesį nuo 2009 m. vasario 17 d. iki 2015 m. kovo 20 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamų 2009 m. sausio 1 d.– 2012 m. kovo 31 d. laikotarpį apimančių Mėnesinių pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572) eilutėse Nr. 18, 19 ir 20 buvo nurodyti V.

D. ir UAB „D“ žinomai melagingi duomenys. Atitinkamai Nuolatiniams Lietuvos gyventojams iÅ¡mokėtų A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio metinių deklaracijų (FR0573, FR0573A), eilutėse Nr. 16, 17, 18 ir jų prieduose I. G., suklaidinta V. D. (pastarajam nepateikus duomenų apie neapskaityto atlyginimo mokėjimÄ ), nurodė žinomai neteisingus duomenis, kuriuos nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2012 m. vasario 20 d. per EDS pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Laikant, kad I. G. nežinojo apie neapskaitytų atlyginimų įmonėje buvimÄ , darytina iÅ¡vada, kad V. D., bÅ«damas faktiniu įmonės vadovu ir atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei ataskaitų pateikimÄ , tyčia nepateikęs buhalterei visų duomenų apie sumokėtÄ darbuotojams darbo užmokestį, veikė per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusiÄ I. G. ir valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis, susijusius su gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimu, taip jÄ suklaidindamas.

Tokiu bÅ«du V. D. realizavo ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB „D“ nustatyta, kad dėl minėtose deklaracijose nurodytų neteisingų duomenų bendrovė neapskaitė ir nedeklaravo darbuotojams papildomai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio bendrai 42 668 Lt sumai, bei nuo jo nepriskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo mokėtino 6 401 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 3 839 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 13 219 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. neteisingų duomenų deklaracijose nurodymas įmonei buvo ekonomiÅ¡kai naudingas, vadinasi V.

D. veikė UAB „D“ naudai ir jos interesais, todėl abiejų Å¡ių kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Kaltinamajame akte suklysta nurodant deklaracijų pateikimo VMI laikÄ . IÅ¡ EDS duomenų apie Mėnesinių pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų už 2009 m. sausio mėn.–2012 m. kovo mėn. laikotarpį pateikimo laikÄ matyti, kad Å¡ias deklaracijas I. G. pateikė nuo 2009 m. vasario 17 d. iki 2015 m. kovo 20 d. (t. 7, b. l. 57, 59, 74, 87, 108).

IÅ¡ EDS duomenų taip pat matyti, kad UAB „D“ Nuolatiniams Lietuvos gyventojams iÅ¡mokėtų A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio metines deklaracijas už 2009-2011 metus I. G. VMI pateikė nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2012 m. vasario 20 d. (t. 7, b. l. 28, 39, 50). Nurodytos klaidos iÅ¡taisytinos. V. D. ir UAB „D“ taip pat buvo kaltinami tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 balandžio 11 d. UAB „D“ prekybos vietose (parduotuvėse), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, be jokių apskaitos dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pardavė 256 320 metrų audinių ir gavo iÅ¡ viso 576 720 Lt pajamų, kurių neįtraukė į UAB „D“ apskaitÄ , bei nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ mokėtino PVM iÅ¡ viso sumoje 100 091 Lt.

Taip pat V. D. ir UAB „D“ buvo kaltinami tuo, kad siekiant iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio įrašė į 2009 m. sausio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. laikotarpio Mėnesines pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) neteisingus duomenis apie UAB „D“ pajamas bei pelnÄ , kurias įmonės buhalterė per EDS kas mėnesį nuo 2009 m. vasario 25 d. iki 2012 m. balandžio 25 d. pateikė atsakingai institucijai, taip pat į 2012 m. birželio 23 d. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ (forma FR0600) įrašė žinomai neteisingus duomenis, kuriÄ pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Dėl ko neapskaitė, bei nedeklaravo 576 720 Lt įmonės gautų apmokestinamųjų pajamų, ko pasiekoje nepriskaitė, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo iÅ¡ viso 100 091 Lt mokėtino pridėtinės vertės mokesčio. Nurodytos kaltinimo dalys yra paremtos Specialisto iÅ¡vada dėl UAB „D“ bei ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme nustatyta, jog nėra surinkta pakankamai V. D. ir UAB „D“ kaltę patvirtinančių įrodymų.

IÅ¡ Specialisto iÅ¡vados dėl UAB „D“ turinio matyti, kad rengiant iÅ¡vadas, susijusias su įmonės prekių (audinių) apskaitymu buhalterinėje apskaitoje, esminė reikÅ¡mė buvo teikiama V. D. pirminiams parodymams bei liudytojų I. Z., I. R., R. D., V. P. ir R. J. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, taip pat VMI darbuotojų atliktos UAB „D“ inventorizacijos metu gautiems duomenims apie faktinius audinių likučius. Teismo posėdyje iÅ¡tyrus nurodytus įrodymus, teismas neturi pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, jog UAB „D“ buvo neapskaitytų prekių, o Specialisto iÅ¡vados dėl UAB „D“ dalis, susijusi su neapskaitytomis pajamomis bei PVM ir Pelno mokesčio deklaracijose neteisingų duomenų nurodymų yra pagrįsta ir atitiko faktinę situacijÄ .

Kaltinamasis V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai neigė, kad UAB „D“ buvo neapskaitytų ar nedeklaruotų pajamų. Ikiteisminio tyrimo metu V. D. nurodė, kad UAB „D“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma teisingai, iÅ¡skyrus tai, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) uždirbtų neapskaitytų pinigų buvo kai kurioms pardavėjoms mokami neoficialÅ«s atlyginimai, parduotuvėse prekės buvo parduodamos įvedant į kasÄ visus pardavimus. UAB „D“ prekes Lenkijoje visada pirko su dokumentais, už kainÄ , kuri nurodyta dokumentuose, paÅ¡alinių pinigų neturėjo.

Prekių apskaitÄ UAB „D“ vykdė programa, kuri apjungė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvusias prekes. Kiek prekių yra sandėlyje matydavo pagal programÄ , jos bÅ«davo automatiÅ¡kai nuraÅ¡omos parduodant. Nurodytus V. D. parodymus atitinka I. D. ir I. G. parodymai, kur jos taip pat nuosekliai tvirtino, jog UAB „D“ buhalterinė apskaita buvo tvarkinga ir vykdoma tik programų pagalba. Teigė, kad prekės bÅ«davo užpajamuojamos ir susiejamos su buhalterine programa. Jų pardavimas buvo galimas tik nuskanavus „barkodÄ â€œ, pirkimo dokumentai visada iÅ¡duodami.

I. G. taip pat nurodė, kad bÅ«davo įmonių, kurios atidėdavo apmokėjimÄ , todėl bankinius pavedimus už prekes darydavo, bet tik suėjus terminui. Ji teikdavo finansines ataskaitas VMI pagal lydinčius dokumentus. Apie kiekvienÄ mėnesį deklaruodavo iÅ¡laidas už prekes pagal jai pateikiamus dokumentus. Tai, kad UAB „D“ parduodamos prekės visuomet bÅ«davo apskaitomos kasos aparatu, teisme patvirtino ir pardavėjos V. M., A. L., L. M. ir E. R.. Liudytoja V. M. ir E. R. parodė, jog nematė, kad prekės bÅ«tų parduodamos be čekių, teigė, kad tokių minčių net negalėjo bÅ«ti.

Liudytoja A. L. parodė, kad visuomet įmuÅ¡davo į kasÄ už prekes gautus pinigus, iÅ¡duodavo čekius. Tokių atvejų, kad prekės bÅ«tų buvę iÅ¡duotos be čekių, nebuvo. Prekių apskaita vyko pagal programÄ . Liudytoja L. M. parodė, kad čekiai, sÄ skaitos-faktÅ«ros bÅ«davo iÅ¡duodami visada. Pinigų ne iÅ¡ kasos parduotuvėje nebÅ«davo. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja tvirtino negavusi nurodymų parduoti prekes nemuÅ¡ant čekių ar neiÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitų-faktÅ«rų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. D. nurodė, kad iÅ¡ UAB „D“ buvo perėjusi dirbti į (duomenys neskelbtini) turgavietę pagal verslo liudijimÄ , bet ir toliau prekiavo UAB „D“ prekėmis. Už parduotas prekes ji buvo atskaitinga V. D.. Tuo metu čekius iÅ¡raÅ¡ydavo savo, kaip verslo liudijimÄ turinčios ir prekę pardavusios, vardu, bet pinigus atiduodavo V. D.. 2011 metų pradžioje ji buvo įdarbinta UAB „D“, tačiau darbo pobÅ«dis nepakito. V. D. nurodymu neapskaitydavo apie 30 proc. parduodamų prekių, už kurias gautus pinigus atiduodavo V.

D.. IÅ¡ teismo posėdyje R. D. duotų parodymų matyti, kad ji dirbo tiek UAB „D“, tiek UAB „D“, be to, prekiavo (duomenys neskelbtini) ir pagal verslo liudijimÄ . Teigė kad pati prekių nepirkdavo, jas atveždavo UAB „D“ vairuotojai, kad pinigus už prekes perduodavo V. D., taip pat, kad buvo gavusi V. D. nurodymÄ (duomenys neskelbtini) nemuÅ¡ti dalies prekių į kasÄ . Kita vertus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti Å¡ios liudytojos parodymai yra itin nenuoseklÅ«s, iÅ¡ jų nėra galimybės suprasti apie kuriÄ Ä¯monę liudytoja kalba.

Ji negalėjo konkrečiai nurodyti nei kuriuo metu prekiavo pagal patentÄ (duomenys neskelbtini), nei kieno prekėmis, nei kuriuo metu, kur dirbo, atitinkamai teismas abejoja, ar R. D. parodymai apie neapskaitytų audinių prekybÄ yra susiję su UAB „D“ prekėmis. V. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs, kad pas V. D. buvo įsigijęs prekių, kurių daliai įsigijimo dokumentų neturi, tačiau taip pat teigė, kad prekes pirko UAB „D“ (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Teismo posėdyje apklaustas V.

P. negalėjo atskirti UAB „D“ nuo UAB „D“, neatsiminė, kurios įmonės vardu V. D. iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas, tačiau teigė, kad prekes iÅ¡ pradžių (gal nuo 2010 m.) pirko tik (duomenys neskelbtini), o parduotuvėje pradėjo pirkti gal 2013 ar 2014 metais. V. P. taip pat prisiminė atvejus, kad ne visuomet prekes pasiimdavo kartu su pirkimo dokumentais, kartais jas atsiimdavo jau uždarius kasÄ , todėl sÄ skaitos bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos vėliau ir ne už vienÄ pirkimÄ . Ä®vertinęs tokius V.

P. parodymus, teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, jog V. P. pirkdavo neapskaitytas UAB „D“ prekes. UAB „D“ sandėlio darbuotojas I. Z. teisme parodė, kad ne visuomet matydavo į sandėlį atvežamų ir išvežamų prekių pirkimo dokumentus, būdavo, kad išduodavo ir priimdavo į sandėlį prekes be dokumentų, kartais jas pasiimdavo V. D.. Ikiteisminio tyrimo metu I. Z. parodė, kad nuo 2009 m. pradžios 1-2 kartus per mėnesį prekės iš sandėlio būdavo išduodamos ir priimamos nepateikiant jokių dokumentų pagal V.

D. nurodymÄ . Tokiais atvejais V. D. nurodydavo jas realiai iÅ¡duoti jo nurodytiems asmenims, o pas save atžymėti, kad prekės buvo iÅ¡duotos UAB „D“ parduotuvėms (duomenys neskelbtini) turgavietėje. (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotoja A. D. taip pat nurodė, kad niekur nežymėdavo sandėlio prekių priėmimo/iÅ¡vežimo. Vadinasi į sandėlį galėjo patekti ir neapskaitytos prekės, o prekių iÅ¡vežimas iÅ¡ sandėlio niekur neatsispindėjo, tačiau vien Å¡i aplinkybė nėra pakankama pagrįsti kaltinime nurodytas neapskaitytas pajamų įmonėje buvimo faktÄ , kadangi iÅ¡ tokių parodymų nėra galimybės nustatyti, nei galimai neapskaitytų prekių kiekio, nei jų įsigijimo laikotarpio.

UAB „D“ kasininkė I. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. D. paliepimu kartais neįmuÅ¡davo į kasos aparatÄ gautų grynųjų pinigų už parduotus audinius, nes bijojo netekti darbo, jeigu nevykdys jo nurodymų. Teisme parodė, kad 2009-2012 m. V. D. atveždavo prekes ir liepdavo atiduoti žmogui, o gautus už prekes pinigus atiduoti jam. Kasoje tada neiÅ¡muÅ¡davo. Teismo posėdyje V. D. tokius atvejus pakomentavo, kaip galimÄ atidėtÄ mokėjimÄ arba kai prekes pirkėjas pasiimdavo po kasos uždarymo.

Tokius V. D. parodymus atitinka ir liudytojo R. J. teisme duoti parodymai, kad jis kartais nepaimdavo prekių pirkimo dokumentų kartu su prekėmis, tačiau gaudavo juos vėliau. Kita vertus, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. J. nurodė, kad UAB „D“ gaudavo audinius be apskaitos dokumentų, kad 2011 m. pabaigoje V. D. buvo sutikęs jam parduoti dalį audinių be apskaitos dokumentų. Už tokiu būdu perkamus audinius jis atsiskaitydavo grynaisiais, kad iš I. R. yra pirkęs tris kartus audinių be apskaitos dokumentų V.

D. leidimu. Teismo posėdyje R. J. jau negalėjo identifikuoti iš kurios įmonės – UAB „D“ ar UAB „D“ pirko audinius, tačiau patvirtino, kad bendraudavo su pardavėja I. R.. Atsižvelgiant į tai, kad I. R. buvo UAB „D“ darbuotoja, yra pagrindas manyti, kad R. J., visgi, galėjo pirkti UAB „D“ prekes. Kita vertus, nepašalinta abejonė, kad mokėjimo dokumentai galėjo būti išduoti vėliau, nei atsiimtos prekės. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2306-754/2013 teismo įsakyme konstatuota, kad Z.

L. 2011-2012 m. vykdydama iÅ¡ankstinį susitarimÄ su UAB „D“ ir UAB „D“ direktoriumi V. D. dėl prekių pardavimo be apskaitos, be jokių prekių pardavimÄ patvirtinančių dokumentų V. D. pardavė ne mažiau kaip 30 rulonų audinio ir už prekių pardavimÄ gautų 3 700 Lt pajamų neapskaitė UAB „N“ buhalterinėje apskaitoje. Nagrinėjamoje byloje liudytoja Z. R. (L.) neneigė per I. Z. gavusi V. D. perduotus pinigus už medžiagÄ , tačiau negalėjo konkrečiai nurodyti, kuri įmonė iÅ¡ jos pirko, tviritno, kad toks pirkimas buvo vienintelis.

Ä®vertinus V. D. ir I. Z. parodymus, kad Å¡is kartais padėdavęs V. D. UAB „D“ veikloje, lieka nepaÅ¡alinta abejonė, jog nurodyti pinigai galėjo bÅ«ti perduoti už UAB „D“ įsigytas prekes. Apibendrinant nurodytų liudytojų parodymus, matyti, kad dalis jų teisme paneigė prekiavę UAB „D“ prekėmis be apskaitos dokumentų, taip pat paaiÅ¡kėjo, kad dalis ikiteisminio tyrimo metu nesuvokė, apie kuriÄ Ä¯monę – UAB „D“ ar UAB „D“ duoda parodymus, be to, iÅ¡lieka nepaÅ¡alinta abejonė, jog dalis audinių pardavimų galėjo bÅ«ti apskaityta vėliau, nei faktiÅ¡kai atsiimtos prekės. Atsižvelgiant į tai itin aktualÅ«s tampa VMI darbuotojų atliktos UAB „D“ prekių (audinių) inventorizacijos rezultatai, kurių metu nustatytas 256 320 m audinių trÅ«kumas ir ko pasėkoje Specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB „D“ konstatuojama, kad nurodytų audinių pardavimas nebuvo apskaitytas buhalterinėje apskaitoje.

IÅ¡ Vilniaus apskrities VMI 2012 m. balandžio 11 d. ir 2012 m. balandžio 16 d. prekių likučių patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrinami UAB „D“, esančios (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės antro aukÅ¡to ir sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), audinių prekių likučiai. Patikrinimas pradėtas 2012 m. balandžio 11 d. 13 val., baigtas 2012 m. balandžio 16 d. 17 val. AktÄ patvirtino direktorius V. D., pardavėjas-konsultantas R. J. ir VMI specialistai L. K., A. M., D. V., A.

O. ir V. S.. Teismo posėdyje apklaustas V. S. neprisiminė ar dalyvavo siuvyklos bei parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinime, teigė, kad galėjo tik bÅ«ti įtrauktas į sÄ raÅ¡us. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad VMI patikrinime ji nedalyvavo, tačiau jos kolegos sakė, kad patikrinimas vyko „iÅ¡ akių“. Pasak liudytojos I. G., patiems įmonės darbuotojams pilnos inventorizacijos Vilniuje esančioje UAB „D“ atlikti nepavyko, nes yra virÅ¡ 20 000 prekių pavadinimų.

KartÄ bandė atlikti visos įmonės inventorizacijÄ , tačiau įmonė buvo uždaryta 6 dienoms, o inventorizacija atlikta iki 2 500 prekių. VMI specialistė L. K. teisme parodė, kad UAB „D“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) audinių inventorizacijÄ darė nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki balandžio 16 d. 2012 m. balandžio 14, 15 dienomis nedirbo, nes tai buvo savaitgalio dienos. Rulonų, kurie nebuvo pradėti, nematavo, ilgį nustatydavo iÅ¡ jų etikečių, o pradėtus rulonus bendrovės darbuotojai matavo su medine liniuote ir aparatu, kuris matuoja audinius.

Jei rulonai buvo vieno dydžio, vienÄ rulonÄ pamatuodavo su prietaisu, o kitus, panaÅ¡ius audiniu ir storiu, lygino su pamatuotu rulonu. Jei pamatuotas rulonas ir nepamatuotas rulonas vizualiai buvo vienodi, nepamatuoto rulono diametras nebuvo matuojamas. Visi skaičiavimai buvo daromi įmonės naudai, t. y. nurodant mažesnį audinio kiekį – jei buvo pamatuotas vienas rulonas, o kitas nepamatuotas ir truputį didesnis, laikydavo, kad metražas nepamatuotame rulone toks pat, kaip pamatuotame. Apvalindavo 30-50 cm paklaida ir mažiau.

Jei buvo abejonės, kad ne taip suskaičiuota, rašė pagal darbuotojų pasakymus, kuriuos kelis kartus buvo patikrinę ir ilgiai atitiko. IÅ¡ Vilniaus apskrities VMI 2012 m. balandžio 11 d. prekių likučių patikrinimo akto matyti, kad buvo tikrinami UAB „D“ prekių likučiai audinių ir siuvimo reikmenų parduotuvėje J. (duomenys neskelbtini). Patikrinimas pradėtas 2012 m. balandžio 11 d. 13.30 val., baigtas 2012 m. balandžio 12 d. 3 val. AktÄ patvirtino vadybininkė I. D. bei pardavėja-konsultantė R.

V., VMI specialistai V. A., M. Š., O. B., V. S.. Taigi, patikrinimas atliktas per 13.30 val., dalyvaujant 4 VMI specialistams. Liudytoju teisme apklaustas V. S. patvirtino, kad dalyvavo Panevėžio parduotuvės audinių inventorizacijos metu. Nurodė, kad medžiagų kiekis Panevėžio parduotuvėje buvo labai didelis. Jis pats matavimų neatliko, tačiau fiksavo darbuotojų atliktų matavimų rezultatus. Prekybinėje vietoje kiekvienas rulonas buvo sužymėtas, todėl matuodavo atskirai tik nepažymėtus rulonus, arba jei jam kildavo neaiškumų, ar iš rulono buvo kažkiek parduota.

Panevėžio parduotuvės vadovė I. D. teisme parodė, kad dalyvavo Panevėžio parduotuvės patikrinime ir matė, kad VMI darbuotojai iÅ¡matavo gal vienÄ audinio rulonÄ , paskui matavo rulonų skersmenį arba pardavėja sakydavo, kiek maždaug yra metrų rulone. Liudytoja taip pat nurodė, kad Panevėžio filiale prekių pavadinimų yra apie 15 000, filialas užima apie 200 kv. ir kad anksčiau yra darę Panevėžio filialo pilnÄ inventorizacijÄ , tačiau tam reikėjo uždaryti parduotuvę 2 sav., buvo atsivežę matavimo stakles ir papildomų darbuotojų iÅ¡ Vilniaus, laiko neužteko.

I. G. teisme parodė, kad jos nuomone, VMI atliekant UAB „D“ patikrinimÄ Panevėžyje į inventorinį apyraÅ¡inį aktÄ nebuvo įtraukta apie 57 proc. esamų audinių, kadangi prekių pardavimas vyksta iki Å¡iol, o gavimų nėra. Ä® pardavimo procesÄ mechaniÅ¡kai įsiterpti negalima, viskas automatizuota. Be to, fiziÅ¡kai Panevėžyje esančių audinių per parÄ paskaičiuoti neįmanoma. Audinių yra daug, juos reikia iÅ¡matuoti ir paskui suvynioti atgal, skirtingos struktÅ«ros.

IÅ¡ Vilniaus apskrities VMI 2012 m. balandžio 11 d. prekių likučių patikrinimo akto matyti, kad buvo tikrinami UAB „D“ prekių likučiai sandėliuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patikrinimas pradėtas 2012 m. balandžio 11 d. 10 val., baigtas 18 val. AktÄ pasirašė sandėlio darbuotoja A. D. bei pagalbinis darbininkas I. G., VMI specialistai L. K. ir T. S.. Taigi, patikrinimas atliktas per 8 val., dalyvaujant dviem VMI specialistams. (duomenys neskelbtini) atliktos VMI inventorizacijos metu dalyvavusi UAB „D“ darbuotoja A.

D. teisme parodė, kad nebuvo išmatuotas nei vienas rulonas, VMI darbuotojai pradėtų rulonų ilgius užrašydavo „iš akies“ (15 metrų, 20 metrų), patys, su matavimo priemonėmis nematavo, jos klausė tik kelis kartus, tačiau ji negalėjo nustatyti rulonuose esančios medžiagos kiekio. Jei rulonas nebuvo pradėtas, audinio ilgį nurašydavo nuo etiketės. Rulonų net nenuiminėjo nuo stelažų. Rulonų diametro nematavo. Nors matavimo aparatas ir stalas patalpoje buvo, ji nematė, kad jais būtų naudotasi.

VMI darbuotojai jai davė pasiraÅ¡yti ant patikrinimo akto, bet tas aktas jai nebuvo iÅ¡verstas į rusų kalbÄ . Jos neklausė, ar ji turi pretenzijų dėl atliktų matavimų ir skaičiavimų. NežiÅ«rėjo, kas paraÅ¡yta akte, ant kurio pasirašė. VMI darbuotojai sakė, kad reikia pasiraÅ¡yti, nes jie ten dalyvavo. Teisme liudytoju apklaustas VMI specialistas V. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) inventorizacija buvo atlikta per vienÄ dienÄ . Audinių kiekis buvo nustatomas matavimo bÅ«du.

Audiniai buvo matuojami metru, tačiau fiziÅ¡kai kiekvieno rulono nematavo, nes sandėlio apimtis buvo didelė. Nematavo nepradėtų rulonų. Dalis rulonų galėjo bÅ«ti matuojami iÅ¡ akies, jei buvo iÅ¡matuotas rulonas ir nustatytas kiekis, analogiÅ¡kas nepamatuotas rulonas galėjo bÅ«ti lyginamas su iÅ¡matuotu. Buvo matuojamas diametras. Ilgį nustatydavo su sandėlio darbuotoja. Sandėlio darbuotoja turėjo medžiagų korteles su likučiais. Ar ji turėjo visų rulonų korteles, nežino. Taigi, tiek UAB „D“ darbuotojai, tiek VMI specialistai, atlikę UAB „D“ prekių likučių inventorizacijÄ teisme patvirtino, kad inventorizacijos metu fiziÅ¡kai visi audinių rulonai nebuvo iÅ¡matuoti, dalies audinių ilgis buvo nustatomas pagal darbuotojų pasakymus, dalis „iÅ¡ akies“ lyginant pamatuotÄ rulonÄ su nepamatuotu, matuojant rulonų skersmenį.

Teismo vertinimu, toks matavimo bÅ«das yra visiÅ¡kai neobjektyvus ir neatitinka Inventorizacijos taisyklių reikalavimų. Pagal Inventorizacijos taisyklių 30 punktÄ atliekant inventorizacijÄ esantis turtas suskaičiuojamas, pasveriamas, iÅ¡matuojamas arba naudojami kiti jo kiekio nustatymo bÅ«dai, atsižvelgiant į kiekvienos rÅ«Å¡ies turto matavimo vienetÄ , laikymo vietÄ ir bÅ«dÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju buvo inventorizuojamas audinių, t. y. metrais matuojamo turto, likutis, visi UAB „D“ priklausantys audiniai (Vilniuje, Panevėžyje ir (duomenys neskelbtini)) turėjo bÅ«ti iÅ¡matuoti, naudojant tam skirtas ilgio matavimo priemones.

Akivaizdu, kad nei vieno patikrinimo metu kiekvienas audinio rulonas nebuvo iÅ¡matuotas. VMI darbuotojai teigė, kad nematavo nepradėtų audinių rulonų ir vadovavosi etiketėje esančiais duomenimis, tačiau konkrečiai negalėjo įvardinti tokių rulonų kiekio. Pagal Inventorizacijos taisyklių 31 punktÄ Ä¯pakuotų atsargų, kurių pakuotės nepažeistos, kiekis gali bÅ«ti nustatomas pagal jų etiketes, atrankos bÅ«du patikrinus ne mažiau kaip 5 procentus Å¡io turto. Jeigu atrankos bÅ«du patikrintų atsargų kiekis neatitinka nurodytojo etiketėse, visos įpakuotos atsargos pasveriamos (perskaičiuojamos).

Å iuo atveju, nėra duomenų, kokį kiekį nepradėtų audinių rulonų patikrino VMI specialistai. Atitinkamai iÅ¡vadoje nurodyti nepatikrinti duomenys negali bÅ«ti laikomi objektyviais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į medžiagų kiekiui neproporcingai trumpÄ inventorizacijos laikÄ , kas tik dar labiau sustiprina teismo abejones jos rezultatais. Specialisto iÅ¡vados dėl UAB „D“ ekonominis pagrįstumas yra įvertintas audito įmonės UAB „V“ 2018 m. rugpjūčio 20 d. specialisto iÅ¡vados, kurios patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Audito bendrovės išvadoje be aukščiau teismo aptartų argumentų įvardijama eilė ir kitų VMI specialistų atliktos inventorizacijos trūkumų bei prieštaravimų Inventorizacijos taisyklėms, konstatuojant, jog UAB „D“ visų padalinių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) patikrinimo aktų trūkumai yra reikšmingi, todėl jais paremta Specialisto išvada dėl UAB „D“ yra ekonomiškai nepagrįsta. Įvertinus audito bendrovės pateiktos specialisto išvados rezultatus teismas nesivadovauja Specialisto išvados dėl „D“ dalimi, susijusia su neapskaitytomis prekėmis ar neapskaitytomis pajamomis įmonėje bei konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „D“ prekiavo neapskaitytomis prekėmis ir gavo iš to neapskaitytas pajamas kaltinime nurodyta apimtimi.

MinėtÄ aplinkybę baigiamųjų kalbų metu pripažino ir prokuroras, atsisakydamas kaltinimo Å¡ioje dalyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, iÅ¡ V. D. ir UAB „D“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintinos faktinės aplinkybės dalyje dėl neapskaitytų pajamų, neapskaičiuotų, nedeklaruotų ir nesumokėtų su tuo susijusių mokesčių, neteisingų duomenų UAB „D“ pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijose nurodymo.

Dėl UAB „D“ pareikštų kaltinimų bei su šia įmone susijusių V. D. ir I. Ž. pareikštų kaltinimų. UAB „D“ vadovas V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad šioje įmonėje buvo vykdoma apgaulinga buhalterinė apskaita, kad iš prekybos (duomenys neskelbtini) turgavietėje metu gautų neapskaitytų lėšų mokėjo atlyginimus kaltinime nurodytiems UAB „D“ darbuotojams ir pateikiamose deklaracijose įrašė jam žinomai neteisingus duomenis.

Nesutiko su UAB „D“ nustatytu neapskaitytų pajamų dydžiu. I. Ž. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nurodė, kad žinojo apie neoficialius atlyginimus įmonėje ir pati juos mokėdavo, tačiau neįtraukdavo į pateikiamas deklaracijas, nesutiko su BK 220 straipsnio 1 dalies kaltinimu, jog ji Pajamų deklaracijose neužfiksavo 1 600 000 Lt UAB „D“ pajamų. Nurodė, kad ji nežinojo apie neapskaitytų pajamų mastus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog UAB „D“ darbuotojams buvo mokamas neoficialus atlyginimas.

V. D. parodė, kad papildomÄ darbo užmokestį darbuotojams turguje mokėdavo asmeniÅ¡kai pats, o siuvyklos darbuotojams jo perduotus pinigus mokėjo I. Ž.. I. Ž. patvirtino, kad grynųjų pinigų neoficialiems atlyginimams duodavo V. D., o ji iÅ¡mokėdavo. Darbininkams neoficialių atlyginimų dydis priklausė nuo kiekvieno jų atlikto darbo. Gavęs neoficialų atlyginimÄ , darbininkas pasiraÅ¡ydavo neoficialiame žiniaraÅ¡tyje, kurį vėliau ji sunaikindavo. Neoficialaus žiniaraščio ji į UAB „D“ apskaitÄ neįtraukdavo, iÅ¡mokėti pinigai apskaitoje neatsispindėdavo, mokesčiai nuo jų nebuvo mokami.

Nurodė, kad neoficialÅ«s atlyginimai buvo mokami UAB „D“ komercijos direktorei A. Å . (apie 700 Lt), cecho meistrei A. S. (apie 600 Lt), technologei I. V. (apie 800 Lt). V. D. neoficialų atlyginimÄ iÅ¡mokėdavo ir jai – 650 Lt. Papildomai buvo mokama už papildomai atliktÄ darbÄ , nebuvo iÅ¡skiriama pagal pareigybes. Ä®monėje yra 20 siuvėjų, tačiau tik oficialų atlyginimÄ gaunančių darbuotojų buvo dauguma. Liudytoja T. G. parodė, kad UAB „D“ ji kiekvienÄ mėnesį gaudavo nuo 300 Lt iki 450 Lt neoficialų atlyginimÄ grynais.

Ä® dienÄ gaudavo 50 Lt darbo užmokestį, kurį sudarė darbo sutartyje numatytas minimalus darbo užmokestis su neoficialiu atlyginimo priedu, kurį iÅ¡mokėdavo V. D.. Jos atlyginimas buvo pastovus. Liudytoja D. R. (B.) parodė, kad per mėnesį gaudavo apie 120 Lt neoficialų atlyginimÄ . Pinigus visada iÅ¡mokėdavo V. D.. Liudytoja A. S. parodė, kad 2011 m. antroje pusėje, buhalterė I. Ž. jai davė grynais du kartus po 100 Lt ir du kartus po 200 Lt, viso 600 Lt, kaip paskatinimÄ už gerÄ darbÄ .

Gavusi pinigus, jokiose dokumentuose ji nepasiraÅ¡inėjo. Liudytoja A. Å . teisme patvirtino, kad iÅ¡ buhalterės yra gavusi porÄ kartų priedÄ grynais už darbo rezultatus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kiekvienÄ mėnesį I. Ž. papildomai iÅ¡mokėdavo 500 Lt. Kiek liudytojai žinoma, keletui siuvyklos darbuotojų dalis atlyginimo taip pat buvo mokama neoficialiai. IÅ¡mokėdavo I. Ž.. Didesnį darbo užmokestį gaudavo I. V. ir meistrė A. S., jos gaudavo apie 200 Lt prie oficialaus darbo užmokesčio.

Teismo posėdyje liudytoja nurodė, kad jau nebeprisimena visų aplinkybių, susijusių du darbo užmokesčio mokėjimu, tačiau nepaneigė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Jos apklausos protokolas surašytas netrukus po įmonės finansinės veiklos patikrinimo (2012 m. balandžio 13 d.), jos pasirašytas, patvirtinant, jog jame užrašyti parodymai yra teisingi. Be to, aplinkybę, kad A. Š. gaudavo neoficialų darbo užmokestį, patvirtino ir abu kaltinamieji. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti A.

Å . ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Liudytoja G. Č. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), siuvėja. Teigė, kad jei reikėjo daugiau dirbti, bÅ«davo neoficialių atlyginimų, bet retai. Jai atlyginimÄ iÅ¡mokėdavo A. Å . ir I. Ž.. Akivaizdu, kad liudytoja teisme suklydo, nurodydama, jog dirbo UAB „D“, kadangi parodė, jog darbo užmokestį jai mokėjo UAB „D“ darbuotojos, iÅ¡ UAB „D“ darbuotojų sÄ raÅ¡o matyti, kad G. Č. Nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. dirbo bÅ«tent Å¡ioje įmonėje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. Č. parodė, kad dirbo siuvėja. Jei prireikdavo dirbti papildomÄ dienÄ , tuomet už jÄ gaudavo neoficialų atlyginimÄ . Jį iÅ¡mokėdavo jos darbo vietoje, pasiraÅ¡yti nereikėdavo. Per visÄ laikÄ ji gaudavusi ne mažiau kaip 100 Lt neoficialaus atlyginimo. E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad oficialiai pagal darbo sutartį gauna minimalų atlyginimÄ , kuris pervedamas į jos sÄ skaitÄ banke. Tikrovėje jos atlyginimas yra 50 Lt už darbo dienÄ . VirÅ¡ijančiÄ minimalų atlyginimÄ sumÄ iÅ¡moka grynais V.

D.. Sudėjus oficialų ir neoficialų atlyginimÄ , bendroje sumoje gauna nuo 1 000 Lt iki 1 100 Lt per mėnesį. Liudytoja R. V. (D.) parodė, kad UAB „D“ jai buvo mokamas apie 600 Lt neoficialus atlyginimas. Jį mokėjo V. D., priklausomai nuo iÅ¡dirbtų dienų. Neapskaitytų atlyginimų UAB „D“ mokėjimÄ patvirtina ir pas R. V. (D.) kratos metu rastas raÅ¡telis su asmenų vardais ir Å¡alia paraÅ¡ytais skaičiais. R. V. (D.) paaiÅ¡kino, kad tai neoficialiai kovo 15 d. iÅ¡mokėti pinigai siuvėjoms ir pardavėjoms.

Pinigus davė V. D.. Specialisto išvadoje dėl UAB „D“ konstatuota, jog 2009 m. sausio 1 d.– 2012 m. balandžio 11 d. laikotarpiu daliai šios įmonės darbuotojų (A. Š., I. Ž., G. Č., I. V., R. D., A. S., E. B. ir T. G.) buvo mokamas papildomas, apskaitoje (darbo užmokesčio žurnaluose) neapskaitytas ir įmonės deklaracijose nedeklaruotas darbo užmokestis, viso 58 025 Lt. Specialisto išvadoje dėl UAB „D“ taip pat nustatyta, kad 2009-2012 m. laikotarpiu darbo užmokesčio žiniaraščius sudarinėjo ir pasirašydavo įmonės buhalterė I.

Ž.. Taigi, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog UAB „D“ atstovo V. D. iniciatyva daliai darbuotojų 2009 m. sausio 1 d.– 2009 m. balandžio 11 d. laikotarpiu mokama dalis atlyginimo nebuvo apskaitoma įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tokį neapskaitytÄ atlyginimÄ mokėjo tiek pats V. D., tiek įmonės vyr. buhalterė I. Ž., jie abu suprato, jog dalies darbuotojams iÅ¡mokamo darbo užmokesčio neapskaito buhalterinėje apskaitoje ir norėjo veikti nurodytu bÅ«du. V. D. taip pat sutiko su kaltinimo dalimi, jog UAB „D“ turėjo neapskaitytų pajamų.

Nurodė, kad perkant audinius Lenkijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jie iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas mažesnėmis kainomis, nei realiai sumokėdavo. IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ prekes pirkdavo 2-3 kartus į mėnesį. Per vienÄ kelionę buvo perkama prekių už 10-40 000 Lt. Prekių dokumentuose buvo nurodyti teisingi audinių ilgio matai, bet prekių kaina neatitiko tikrovės. Be dokumentų pirko ir iÅ¡ Lietuvos įmonių – UAB „O“, UAB „N“, Kaune iÅ¡ R., kurio pavardės nežino.

Pirko po kelis kartus, mokėjo ne daugiau 5-8 000 Lt, tikslių sumų ir kartų skaičių neatsimena. Be apskaitos nupirktus audinius parduodavo (duomenys neskelbtini) turguje, kur, maždaug nuo 2010 m. gruodžio mėn., dalis pajamų nebuvo muÅ¡amos į kasÄ , kad turėti neapskaitytų pinigų prekių užpirkimui. Jei važiuodavo į LenkijÄ pirkti prekių ir ten reikėjo primokėti 2000 dolerių, tiek ir neįmuÅ¡davo į kasÄ . (duomenys neskelbtini) antradienį, ketvirtadienį ir Å¡eÅ¡tadienį jis dirbdavo asmeniÅ¡kai ir pats nuspręsdavo, kada gautus pinigus įmuÅ¡ti į kasÄ .

Pardavėjoms Å¡ito darbo nepatikėjo, nes bijojo, kad gali pradėti piktnaudžiauti ir imti pinigus sau, bet su T. G. galėjo bÅ«ti susitarimas ne viskÄ muÅ¡ti į kasÄ . IÅ¡ neapskaitytų pinigų jis mokėjo ir atlyginimus. UAB „A“ savininkas R. J. kartais audinius pirkdavo pigiau ir paimdavo juos be dokumentų, tačiau pardavėja gautus pinigus įmuÅ¡davo į kasÄ . UAB „L“ savininkas V. P. daugiausiai pirko siuvimo reikmenis, gal nedidele dalimi ir audinius. SÄ skaitos jam galėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omos vėliau.

Nurodytus kaltinamojo parodymus atitinka kitų liudytojais apklaustų asmenų parodymai. T. G., nurodžiusi, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) turgavietėje, patvirtino, jog bÅ«davo atvejų, kai V. D. nurodymu ji už parduotÄ audinį gautus grynuosius pinigus atiduodavo V. D.. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „D“ darbuotojai L., I., S., V. parduodavo prekes be čekio. IÅ¡ jos telefoninių pokalbių su V. D. taip pat matyti, kad ji ne visus pardavimus apskaitydavo kasos aparatu – 2011 m. rugsėjo 11 d.

T. G. klausė V. D. ar „šiandien viskÄ muÅ¡am į kasÄ â€œ, 2011 m. rugsėjo 19 d., 2011 m. spalio 28 d. jie vėl kalbėjo apie apskaitÄ kasos aparatu, 2011 m. lapkričio 2 d. T. G. V. D. klausė ar „1 750 Lt muÅ¡ti?“, 2011 m. gruodžio 29 d. nurodo, kad „neapsimoka į kasÄ muÅ¡ti“ (t. 2, b. l. 116, 117, 120, 121, 123). Liudytoja D. R. (B.), nurodžiusi, kad nuo 2012 m. kovo 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) turgavietėje, parodė, jog pirkimo kvitÄ iÅ¡duodavo tik asmeniui papraÅ¡ius, prieÅ¡ingu atveju pirkimo niekur nežymėdavo, gautus pinigus sudėdavo į dėžutę ir vėliau perduodavo V.

D.. Tokius kvitus klientų praÅ¡ymu ji yra iÅ¡raÅ¡iusi 2 ar 3 kartus, dažniausiai jokie pinigų gavimÄ patvirtinantys dokumentai nebuvo iÅ¡duodami. R. V. (D.), nurodžiusi, kad nuo 2011 m. pradžios dirbo (duomenys neskelbtini), parodė, kad buvo V. D. nurodymas (duomenys neskelbtini) nemuÅ¡ti dalies prekių į kasÄ . Už prekes gautus grynuosius pinigus ji atiduodavo V. D.. Liudytoja Z. L. parodė, kad yra pardavusi V. D. audinio be pirkimo dokumentų ir tai patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2306-754/2013 priimtas teismo įsakymas.

IÅ¡dėstyti kaltinamojo ir liudytojų parodymai įrodo, jog UAB „D“ (duomenys neskelbtini) turgavietėje nuo 2010 m. gruodžio mėn. vykdė neapskaitytÄ prekybÄ ir gaudavo neapskaitytų pajamų. Teismas laiko, kad Å¡iuo atveju R. J. ir V. P. parodymai yra neinformatyvÅ«s bei prieÅ¡taringi, todėl jais nesivadovauja. Å ie liudytojai negalėjo konkrečiai įvardinti įmonės iÅ¡ kurios ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodę, kad pirko be apskaitos, įvardijo tik V. D., be to, darė prielaidÄ , jog galėjo mokėjimo dokumentus atsiimti vėliau, ne pirkimo metu.

KÄ teigė ir V. D.. Tai, kad liudytojos UAB „D“ darbuotojos A. Z., L. J. ir D. V. parodė nežinojusios apie (duomenys neskelbtini) vykdytÄ neapskaitytÄ prekybÄ , teismo įsitikino Å¡iuo faktu nesumenkina, kadangi tiek kaltinamasis V. D., tiek liudytoja T. G. patvirtino, jog ne visoms pardavėjoms buvo leidžiama prekiauti neapskaitant kasos aparatu. Kita vertus L. J. parodė, kad V. D. dažnai bÅ«davo (duomenys neskelbtini) ir pats imdavo pinigus už parduotas prekes, kas atitinka Å¡io kaltinamojo parodymus.

Be kaltinamųjų ir liudytojų parodymų aplinkybę, jog UAB „D“ apskaitoje nebuvo registruojami visi pardavimai, patvirtina ir Specialisto iÅ¡vada dėl UAB „D“. Å ioje iÅ¡vadoje, be kita ko, įvardinti neapskaitytų pajamų dydžiai. Nurodyta, jog palyginus bendrovės apskaitos duomenis su faktinės inventorizacijos rezultatais, buvo nustatytas 54 908 m audinių trÅ«kumas už 111 916 Lt. Nesant galimybės nustatyti tikslaus bendrovės parduotų audinių (neiÅ¡raÅ¡ius sÄ skaitų ir neapskaičius EKA) kiekio ir datų iÅ¡vadoje buvo remiamasis I.

R., R. D., T. G. parodymais apie neapskaitytas įmonės pajamas ir V. D. pirminių apklausos metu duotais parodymais, jog UAB „D“ per mėnesį gaudavo 100 000 Lt. Manytina, jog toks vertinimo pagrindas buvo logiÅ¡kas ir iÅ¡vados rengimo metu atitiko specialistui pateiktÄ informacijÄ , tačiau po specialisto iÅ¡vados pateikimo, 2016 m. liepos 26 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. apklausų metu, V. D. paneigė ankstesnius parodymus ir parodė, kad pirminių apklausų metu dėl streso suklydo nurodydamas neapskaitytų pajamų apimtį ir tvirtino, jog 100 000 Lt neapskaitytų pajamų jis gaudavo ne per mėnesį, o per metus.

Tai nurodė ir savo paaiÅ¡kinime. Teismo posėdyje apklaustas V. D., vėl gi, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu suklydo, kad bijodamas, jog jo nepasodintų, galėjo pasakyti bet kÄ , kategoriÅ¡kai tvirtino, kad 100 000 Lt neapskaitytų pajamų gaudavo per metus. Teigė, kad pardavimai be dokumentų nebuvo dažni, todėl nurodyta neapskaityta apyvarta per mėnesį niekaip negalėjo bÅ«ti. Dėl Specialisto iÅ¡vados dalies, susijusios su UAB „D“ neapskaitytų pajamų dydžiu, pastebėtina, kad specialistas iÅ¡vadoje rėmėsi I.

R. parodymais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ji buvo UAB „D“ darbuotoja, todėl jos parodymai niekaip negalėjo būti siejami su UAB „D“ prekyba. T. G. ir R. V. (D.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog UAB „D“ vyko neapskaityta prekyba, tačiau jų nurodytos sumos niekaip nepatvirtina, jog per mėnesį įmonė galėjo gauti 100 000 Lt neapskaitytų pajamų. R. V. (D.) parodė, kad UAB „D“ pradėjo dirbti tik 2011 m. pradžioje, tuomet vidutiniškai V.

D. perduodavo apie 500 Lt į dienÄ , bet kartais bÅ«davo kad ir nieko neperduodavo, nes jei mažai pirkimų, viskÄ muÅ¡davo į kasÄ . T. G. teisme parodė, kad į kasÄ nemuÅ¡davo ir apie 1 750 Lt dydžio sumos, tačiau tikrai ne kiekvienÄ dienÄ . Å i liudytoja taip pat parodė, kad V. D. nurodymas buvo neapskaityti apie 30 procentų parduodamų prekių. Ji gerai žinojo (duomenys neskelbtini) buvusiÄ apyvartÄ , nes pildė kasos žurnalÄ . Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. jai perėjus dirbti į UAB „D“ 1-2 kartus per mėnesį parduodavo audinius be apskaitos dokumentų.

Tokios sumos per kartÄ sudarydavo ne mažiau 500 Lt. Per Å¡eÅ¡tadienį-sekmadienį bendros pajamos galėjo bÅ«ti apie 5-6000 Lt, paprastomis darbo dienomis – apie 3 000 Lt. AnalogiÅ¡kai ikiteisminio tyrimo metu parodė ir A. Z., teigdama, kad apyvarta darbo dienÄ buvo apie 3000 Lt, o savaitgaliais apie 5000-6000 Lt. Teismo posėdyje liudytoja patikslino, kad kasos apyvarta galėjo bÅ«ti tik 500-600 Lt. Bet kuriuo atveju, įvertinus nurodytų liudytojų parodymus, matyti, kad nei procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo visų pajamų, nei sudėjus visas maksimaliai įmanomas neapskaitytas V.

D. darbuotojų perduodamas pajamas, 100 000 Lt neapskaitytų pajamų per mėnesį neišeina. Iš čia darytina išvada, kad minėtų liudytojų parodymai, kuriais, beje, buvo remiamasis specialisto išvadoje, nepatvirtina V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie 100 000 Lt neapskaitytų pajamų dydį per mėnesį. Prokuroras įrodinėdamas neapskaitytų pajamų dydį remiasi UAB „D“ neapskaitytų pajamų išlaidų sumavimu, t. y. darbuotojams mokamų neoficialių atlyginimų dydžiu, bei neapskaitytais prekių įsigijimais Lenkijoje.

Tačiau nurodyti duomenys byloje yra pernelyg abstraktÅ«s. V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2010 m. pabaigos iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ prekes pirko 2-3 kartus per mėnesį, per vienÄ kelionę buvo perkama prekių už 10 000-40 000 Lt, tačiau dokumentuose nurodoma iki 50 proc. sumažinta kaina. Å ių parodymų teisme kaltinamasis nepatvirtino, kitokių juos patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Liudytojos R. D. ir T. G. parodė kartu vykdavusios su V. D. į LenkijÄ , tačiau negalėjo pasakyti, už kokiÄ sumÄ bÅ«davo įsigyjama prekių, o kad įsigyjami kiekiai nebuvo pastovÅ«s, matyti iÅ¡ T.

G. parodymų, jog kartais autobusiukas bÅ«davo pilnas prekių, kartais ne. Tai taip pat patvirtina ir prokuroro minimi PVM deklaracijų 21 eilutės įraÅ¡ai, rodantys įsigijimus iÅ¡ Europos SÄ jungos Å¡alių, iÅ¡ kurių matyti, kad įsigijimų kiekis nėra pastovus, kai kuriais mėnesiais tokie įsigijimai visai nedeklaruoti. Be to, UAB „D“ audinius pirkdavo iÅ¡ įvairių Lenkijos įmonių, todėl nėra pagrindo preziumuoti, jog visų pirkimų metu buvo perkama neoficialiai, nėra pagrindo ir vienareikÅ¡miai preziumuoti, kad deklaracijose visuomet buvo nurodoma tik 50 proc.

įsigytų prekių vertė, t. y. bÅ«davo iÅ¡leidžiama lygiai tokia pati dalis neoficialiems įsigijimams. Nors ikiteisminio tyrimo metu V. D. nurodė, kad I. Ž. siuvykloje prie minimumo duodavo primokėti 8-9 tÅ«kstančius litų, o I. Ž. parodė, kad neoficialiems atlyginimams gaudavo 7-10 tÅ«kstančių litų, tačiau apklausti teisme kaltinamieji Å¡iuos parodymus paneigė, teigdami, kad sumos buvo kur kas mažesnės. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog UAB „D“ bei UAB „D“ (net ir darant prielaidÄ , kad Å¡ios įmonės darbuotojams buvo mokama iÅ¡ UAB „D“ neapskaitytų pajamų) neoficialiems atlyginimams bÅ«tų skiriamos tokios sumos.

Nuolat neapskaitytÄ darbo užmokestį gavusios UAB „D“ darbuotojos parodė, kad kas mėnesį gaudavo: A. Å . – 500 Lt, I. Ž. – 650 Lt, T. G. – nuo 300 Lt iki 450 Lt, R. D. – kiekvienÄ mėnesį 600 Lt, UAB „D“ darbuotojos teigė gaudavusios: V. M. – 162 Lt, M. M. – 200-600 Lt, I. G. – 400 Lt, L. M. – 400 Lt, A. L. – 200-300 Lt papildomai per paskutinius tris mėnesius. Be to, kaip matyti V. D., I. Ž. ir liudytojų parodymų, kai kuriems darbuotojams neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimas nebuvo nuolatinio pobÅ«džio.

Ikiteisminio tyrimo metu I. V. parodė, kad du kartus gavo po 200 Lt ir du kartus po 400 Lt, I. S. – gavo du kartus po 100 Lt ir du kartus po 200 Lt, siuvėja dirbusi G. Č. parodė, kad 2-3 kartus yra gavusi po 30 Lt. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog iÅ¡laidos neoficialiam darbo užmokesčiui kas mėnesį buvo pastovios. Kita vertus, net ir įvertinus, maksimaliai įmanomÄ nustatytÄ abiejų įmonių darbuotojams per mėnesį mokamo neoficialaus darbo užmokesčio dydį – apie 4 692 Lt, jis yra žymiai mažesnis, nei nurodė V.

D. ir I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu bei, visgi, atitinka V. D. teisme duotus parodymus, jog UAB „D“ per mėnesį turėdavo apie 10 000 Lt neapskaitytų pajamų. Antrasis pagrindas, kuriuo remiamasi Specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB „D“ yra VMI specialistų atliktos UAB „D“ inventorizacijos rezultatai. Inventorizacijos metu buvo rastas 52 054 m audinių, atitinkančių 111 916 Lt vertę, trÅ«kumas, tačiau, nors nurodyta nerastų prekių vertė iÅ¡ esmės atitiktų V. D. ikiteisminio tyrimo metu paminėtÄ 100 000 Lt neapskaitytų pajamų sumÄ per mėnesį, tačiau vien audinių trÅ«kumo nustatymas neįrodo, kad analogiÅ¡kas trÅ«kumas susidarydavo kiekvienÄ mėnesį.

Be to, iÅ¡klausius inventorizacijoje dalyvavusių įmonės darbuotojų ir VMI specialisto, atlikusio patikrinimÄ parodymus, matyti, kad jos rezultatas objektyviai neatspindi faktinio audinių kiekio patikrinimo metu, o VMI inventorizacija buvo atlikta pažeidžiant Inventorizacijos taisyklių reikalavimus. Liudytoja A. Z. parodė, kad VMI darbuotojai tik iÅ¡ pradžių matavo medžiagas, paskui pavargo ir kitas dienas tikrino vizualiai, darbuotojų neklausė, kiek metrų yra rulone ir kiekvienas pradėtas rulonas nebuvo matuojamas.

T. G. parodė, kad VMI inventorizacijos metu audinių niekas nematavo, nebent kelis rulonus. Naujų rulonų medžiagos ilgį nustatydavo pagal etiketę, o praimtų rulonų – „iÅ¡ akies“. Nei vienas pradėtas rulonas nebuvo permatuotas (duomenys neskelbtini). D. V. parodė, kad VMI specialistai matavo „iÅ¡ akies“. FiziÅ¡kai visi pradėti rulonai nebuvo matuojami. Jie buvo sulyginami pridedant Å¡alia nepradėtÄ rulonÄ . A. Å . parodė, kad VMI patikrinimo metu prekės buvo skaičiuojamos atmestinai.

Buvo užraÅ¡oma „iÅ¡ akies“, nebuvo matuojami rulonai, jie net neturėjo permatavimų staklių. Kaip matyti iÅ¡ UAB „D“ prekių likučių patikrinimo aktų, patikrinimas buvo atliekamas (duomenys neskelbtini) turgavietėje ir (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 11, 12 dienomis ir truko 19 val. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nurodytÄ iÅ¡matuotÄ 97 911 metrų audinių ilgį, inventorizacijos atlikimas per 19 val. yra nerealus. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir audito bendrovės UAB „V“ 2018 m. rugsėjo 10 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 09/10, kurioje nurodyta, kad 97 911 metrų audinių 19 asmenų galėjo pamatuoti per apytiksliai 51,89 valandų.

Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį, jog 2012 m. balandžio 11 d. UAB „D“ ir parneriai (duomenys neskelbtini), paviljone Nr. (duomenys neskelbtini) padalinio patikrinimo akto Nr. 21-450-670/1 (6 priedas) 2 psl. VMI specialistai 1 rulonÄ prilygino 1 metrui, dėl to prekių likučių patikrinimo aktus nurodė vertinti kritiÅ¡kai. Taigi, apibendrinant liudytojų parodymus, prekių likučių patikrinimo aktų duomenis, audito bendrovės specialisto iÅ¡vadÄ , darytina iÅ¡vada, operatyvaus patikrinimo rezultatai yra nepatikimi.

Atitinkamai V. D. paneigus ankstesniuose parodymuose nurodytÄ 100 000 Lt neapskaitytų pajamų per mėnesį sumÄ ir nesant kitų neabejotinų tokios sumos per mėnesį gavimÄ patvirtinančių įrodymų, teismas laiko, jog Specialisto iÅ¡vados dėl UAB „D“ dalis, susijusi su neapskaitytos prekybos kiekiais yra nepagrįsta ir teismas ja nesivadovauja. Kita vertus, V. D. parodymai, kurie atitinka liudytojų T. G., R. V. (D.), D. R. (B.), A. Z. ir Z. L. parodymus, patvirtina, jog nuo 2010 m. gruodžio mėnesio UAB „D“ per metus gaudavo 100 000 Lt neapskaitytų pajamų.

Ši faktinė aplinkybė laikytina nustatyta ir įrodyta, tuo tarpu likusi kaltinimo dalis dėl neapskaitytų pajamų dydžio iš esmės yra grindžiama tik prielaidomis ir nepatvirtinta byloje surinktais įrodymais. Dėl išdėstytų priežasčių tikslintinos kaltinime nurodytos neapskaitytų pajamų sumos. Teismo vertinimu UAB „D“ bei V. D. pareikštame kaltinime yra neteisingai nurodytas bendrovės gaunamų pajamų įmonės buhalterinėje apskaitoje ir registruose neapskaitymo laikotarpis – 2009 m. sausio 1 d.– 2012 m. balandžio 11 d.

Pirmiausia, Specialisto išvados dėl UAB „D“ tiriamojoje dalyje (išvados 11 puslapyje) neapskaitytų pajamų gavimo pradžios laikotarpis nurodomas 2010 m. gruodžio mėn. Tokia išvada daroma remiantis V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog būtent nuo 2010 m. gruodžio mėnesio buvo pradėta neapskaityti UAB „D“ kasoje, t. y. kai pradėjo prekiauti (duomenys neskelbtini) turgavietės angare. Pastebėtina, kad ir liudytojos, kurių parodymais remiantis buvo nustatytas neapskaitytų pajamų buvimo faktas, parodė, jog (duomenys neskelbtini) turgavietėje UAB „D“ naudai pradėjo prekiauti jau po 2010 m. gruodžio mėn. T.

G. nurodė, kad prekiauti turgavietėje pradėjo nuo 2011 m. rugpjūčio mėn., R. V. (D.) – nuo 2011 m. pradžios, D. R. (B.) – nuo 2012 m. kovo 1 d. Z. L. atžvilgiu baudžiamojoje byloje 1-2306-754/2013 priimtas teismo įsakymas buvo tai pat dėl 2011-2012 m. vykdytos neapskaitytos prekybos pagal susitarimÄ su V. D.. Nesant byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „D“ neapskaitytų pajamų turėjo 2009 m. sausio 1 d.– 2010 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu, Å¡i kaltinimo dalis laikytina nepagrįsta ir Å¡alintina, konstatuojant, kad UAB „D“ neapskaitytos prekybos pradžia 2010 m. gruodžio 1 d.

Specialisto išvadoje dėl UAB „D“ nustatyta, kad bendrovėje ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nebuvo atliekama įmonės viso turto ir įsipareigojimų inventorizacija. Bendrovės finansinėse ataskaitose įrašomos sumos nebuvo faktiškai patikrintos - inventorizuotos, buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaičiuojami inventorizuoto turto likučiai (inventorizacijos neatliktos už 2010-2011 m.). Tai, kad UAB „D“ nebuvo atliekama metinė viso turto ir įsipareigojimų inventorizacija, patvirtino tiek V.

D., tiek I. Ž., tiek teisme apklausti įmonės darbuotojai – A. Z., T. G., D. R. (B.) ir R. V. (D.). V. D. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neoficialios prekybos ir neoficialių atlyginimų mokėjimo UAB „D“ tikslas iš pradžių buvo tas, kad įmonė galėtų konkuruoti ir turėtų neapskaitytų pinigų prekių įsigijimui. Vadinasi, veikdamas įmonės naudai, atskaitinio laikotarpio pabaigoje neorganizuodamas Bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos, siekė nuslėpti neapskaitytas prekes ir neapskaitytus grynuosius pinigus, dėl jo neveikimo, buhalterinėje apskaitoje esanti informacija tapo neobjektyvi ir nepalyginama, kas pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas ir dėl ko negalima nustatyti turimų atsargų likučių, jų judėjimo kiekio ir vertės. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog UAB „D“ bei V.

D., veikdamas bendrovės naudai, gaudavo neapskaitytų pajamų bei turėjo įmonės buhalterijoje neapskaitytų prekių, taip pat kartu su buhaltere I. Ž. mokėjo bendrovės darbuotojams neapskaitytus atlyginimus. Siekiant, kad bendrovėje nebūtų nustatyti specialistų išvadose nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, 2010-2011 m. neorganizavo viso bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos. Specialisto išvadoje dėl UAB „D“ konstatuota, jog dėl visų finansinės ūkinės veiklos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2009-2012 m. sausio-balandžio mėn. laikotarpį.

Tokia V. D., I. Ž. bei UAB „D“ veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl kvalifikuota teisingai. Atsižvelgiant į tai, kad V. D. darbuotojams neoficialius atlyginimus mokėjo veikdamas kartu su buhaltere I. Ž., vykdančia jo nurodymus ir jo iniciatyva, jo veiksmai teisingai papildomai kvalifikuoti ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, kaip organizatoriaus. V. D. veiksmų kvalifikacija pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ organizatoriaus, kaip vienos iÅ¡ bendrininkavimo formų apibrėžimÄ , laikytina pertekline ir Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo.

AnalogiÅ¡kai kaip perteklinė iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina I. Ž. veiksmų kvalifikacija pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, numatančiÄ vykdytojo atsakomybę, ir BK 25 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ vykdytojo apibrėžimÄ . Tai, kad asmuo buvo nusikalstamos veikos vykdytojas matyti iÅ¡ nuorodos į BK specialiosios dalies straipsnį. AnalogiÅ¡kai, kaip ir UAB „D“ atveju kaltinimas UAB „D“, V. D. bei I. Ž. pagal BK 220 straipsnį yra kildinamas iÅ¡ kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodytų objektyvių aplinkybių.

Pasitvirtinus kaltinimo daliai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad tiek V. D., tiek I. Ž. suvokė, jog neįtraukus dalies darbuotojams iÅ¡mokėto darbo užmokesčio į buhalterinę apskaitÄ , su darbo užmokesčiu susijusiose deklaracijose taip pat yra nurodomi neteisingi duomenys. Be to, V. D., žinodamas apie neapskaitytų pajamų buvimÄ , aiÅ¡kiai suvokė, kad jų nenurodant buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai I. Ž., Å¡ie duomenys į įmonės pateikiamas deklaracijas nebus įtraukti, todėl VMI pateikiama informacija bus neteisinga.

V. D. teisme patvirtino, kad siekė iÅ¡vengti dalies mokesčių sumokėjimo, norėdamas padidinti UAB „D“ konkurencingumÄ , t. y. veikė Å¡ios bendrovės naudai ir interesais. Atsižvelgiant į tai juridinis asmuo baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai. Audito bendrovės UAB „V“ 2018 m. rugsėjo 10 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 09/10 nustatyta, kad UAB „D“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 23 140 Lt (6 702 RUR) pridėtinės vertės mokesčio. Nepateikė patikslintų pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (FR0600) už 2010 m. gruodžio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. laikotarpį, taip kas mėnesį padidindama 6 887 Lt (1 995 EUR) pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamÄ sias pajamas ir 1 446 Lt (419 EUR) mokėtinÄ PVM.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje audito bendrovės iÅ¡vadoje buvo įvertintos ne tik Specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB „D“ padarytos klaidos, bet ir iÅ¡ naujo paskaičiuoti UAB „D“ neapskaičiuoti, nedeklaruoti ir nesumokėti mokesčiai, be to, ji atitinka ir baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetÄ , teismas toliau vadovaujasi bÅ«tent Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodytu UAB „D“ neapskaitytų pajamų ir apmokestinamojo pelno per 2010 m. gruodžio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. laikotarpį skaičiavimais, įskaitant ir nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio skaičiavimÄ .

Audito bendrovės specialisto išvadoje dėl UAB „D“ nustatyta, kad per 2010 m. gruodžio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. mokestinį laikotarpį neapskaitytų pajamų dydis sudarė 133 333 Lt. Atsižvelgiant į tai, patikslintina UAB „D“ bei V. D. pareikšto kaltinimo dalis, susijusi su įmonėje nustatytu neapskaitytų pajamų dydžiu, vietoje 1 600 000 Lt, nurodant 133 333 Lt, o taip pat su nuo šios pajamų dalies nesumokėtu PVM mokesčiu, vietoje nesumokėto 277 686 Lt pridėtinės vertės mokesčio, nurodant 23 140 Lt pridėtinės vertės mokestį.

Kaltinime nurodytas deklaracijų laikotarpis tikslintinas pagal teismo nustatytÄ neapskaitytų pajamų gavimo laikotarpį, t. y. vietoje mokestinio laikotarpio už 2009 m. sausio 1 d.–2012 m. kovo 31 d., nurodant mokestinį laikotarpį už 2010 m. gruodžio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. be to, atsižvelgiant į EDS duomenis, patikslintinas kaltinime nurodytas deklaracijų pateikimo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpis, vietoje 2009 m. vasario 25 d.–2012 m. balandžio 25 d. nurodant 2011 m. sausio 24 d.–2012 m. balandžio 26 d. laikotarpį (t. 8, b. l. 42-76).

Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su Specialisto iÅ¡vada dėl UAB „D“ buvo pateiktos deklaracijos bei EDS duomenys, apimantys tik teismo nurodytÄ laikotarpį, todėl lieka neaiÅ¡ku, kodėl kaltinime Å¡ie laikotarpiai buvo nurodyti kitokie. IÅ¡ byloje pateiktų UAB „D“ 2009 m. sausio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. laikotarpio Mėnesinių pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572), Nuolatiniams Lietuvos gyventojams iÅ¡mokėtų A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio metinių deklaracijų ir jų priedų (FR0573, FR0573A), V.

D. bei I. Ž. parodymų matyti, kad pastarieji veikdami iÅ¡ anksto susitarę pateikė minėtose deklaracijose tikrovės neatitinkančius duomenis. I. Ž., vykdydama V. D. nurodymÄ ir žinodama apie bendrovėje mokamÄ neapmokestinamÄ užmokestį, įrašė į už 2009 m. sausio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. mokestinį laikotarpį pateikiamų Mėnesinių pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572) eilutes Nr. 18, 19 ir 20 žinomai melagingus duomenis bei pasinaudodama EDS kas mėnesį nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Taip pat už analogiÅ¡kÄ mokestinį laikotarpį (2009 m. sausio 1 d.–2012 m. kovo 31 d.) į Nuolatiniams Lietuvos gyventojams iÅ¡mokėtų A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio metinių deklaracijų ir jų priedų (forma FR0573, FR0573A) eilutes Nr. 16, 17, 18, V. D. nurodymu V. Ž. įrašė žinomai neteisingus duomenis bei pasinaudodama EDS nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2013 m. vasario 19 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Dėl ko neapskaitė ir nedeklaravo darbuotojams papildomai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio bendrai 58 025 Lt sumai, bei nuo jo nepriskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo mokėtino 8 704 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 5 222 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 17 975 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. IÅ¡ kaltinimo matyti, jog per klaidÄ buvo nurodytas dviejų dydžių UAB „D“ neapskaitytas darbo užmokestis – 42 668 Lt ir 58 025 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 42 668 Lt neapskaitytas užmokestis pagal Specialisto iÅ¡vadÄ dėl UAB „D“ buvo iÅ¡mokėtas bÅ«tent Å¡ioje įmonėje, o UAN „D“ nustatytas bÅ«tent 58 025 Lt bendras neapskaitytas darbo užmokestis, 42 668 Lt suma Å¡alintina iÅ¡ V.

D., I. Ž. bei UAB „D“ kaltinimo dalies, susijusios su neteisingų duomenų deklaracijose, kurių formos FR0572, FR0573, FR0573A, nurodymu. Atsižvelgiant į EDS duomenis, patikslintinas kaltinime nurodytas deklaracijų ir jų priedų (forma FR0573, FR0573A) pateikimo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpis, vietoje 2009 m. vasario 25 d.–2013 m. vasario 10 d., nurodant 2010 m. vasario 12 d.– 2013 m. vasario 19 d. laikotarpį (t. 8, b. l. 78, 118). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad V.

D. bei I. Ž., siekdami mokestinės naudos bei didesnio konkurencingumo UAB „D“ , į valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamas deklaracijas per bendrÄ 2009 m. vasario 9 d. iki 2013 m. vasario 19 d. laikotarpį įrašė neteisingus duomenis, tai suprato ir to norėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, V. D., I. Ž. bei UAB „D“ veiksmai pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. V. D. veiksmai papildomai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti taip pat tinkamai, kadangi pastarojo iniciatyva ir nurodymu I.

Ž. į deklaracijas (forma FR0572, FR0573, FR0573A) įrašė neteisingus duomenis, tačiau jo veikos papildomas kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį yra perteklinis ir Å¡alintinas iÅ¡ kaltinimo. AnalogiÅ¡kai kaip perteklinė iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina I. Ž. veiksmų kvalifikacija pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 2 dalį. Kaltinime nurodyta, kad V. D., veikdamas UAB „D“ naudai ir siekdamas iÅ¡vengti pelno mokesčio, veikdamas kartu su I. Ž., kuri nežinojo apie UAB „D“ be apskaitos vykdomus pirkimus ir pardavimus, tačiau žinojo apie neoficialų darbo užmokestį Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) nurodė neteisingus duomenis apie UAB „D“ pajamas bei pelnÄ už 2009 m. sausio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. mokestinį laikotarpį, kurias I.

Ž. per EDS pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nuo gautų, neapskaitytų buhalterinės apskaitos registruose pajamų, nepriskaitė, nedeklaravo mokėtino pelno mokesčio. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad I. Ž. atžvilgiu suformuluotas toks kaltinimas yra dviprasmiškas ir nelogiškas, iš vienos pusės nurodoma, kad I. Ž. nežinojo apie be apskaitos vykdomus pirkimus ir pardavimus, tačiau kaltinama įrašiusi į Metines pelno mokesčio deklaracijas tiek jai, tiek V.

D. žinomai neteisingus duomenis apie pajamas bei pelnÄ . IÅ¡ UAB „D“ pridėtinės vertės mokesčio, kaltinamojo V. D. bei I. Ž. parodymų matyti, kad I. Ž., visgi, nežinojo apie UAB „D“ be apskaitos vykdomus pirkimus ir pardavimus, V. D. jos apie tai neinformuodavo. Byloje taip pat nenustatyta, kad I. Ž. kitokiu bÅ«du bÅ«tų gavusi duomenų apie neapskaitytÄ prekybÄ . Kaltinamoji I. Ž. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nežinojo apie UAB „D“ neapskaitytÄ prekybÄ ir pajamas, kad visÄ buhalterinę apskaitÄ tvarkė pagal V.

D. pateikiamus apskaityti dokumentus. Teigė, kad vienÄ kartÄ buvo paklaususi V. D., iÅ¡ kur jis ima pinigus, neoficialiems atlyginimams, bet jis atsakė, kad jos reikalas skaičiuoti, o pinigus jis duos. Tvirtino, kad UAB „D“ už įsigyjamas prekes mokėdavo pavedimu. Važiuojant į LenkijÄ , bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omas kasos iÅ¡laidų orderis dėl komandiruočių ir konkrečiai sumai, už kuriÄ atveždavo prekių. Atvežus prekes, jai paduodavo dokumentus ir liepdavo užpajamuoti, įvesti į programÄ .

Jei likdavo pinigų, juos gražindavo atgal, jei pinigų už prekes trūkdavo, būdavo daromas mokėjimo atidėjimas. V. D. taip pat nuosekliai tvirtino, jog I. Ž. nežinojo apie įmonės neapskaitytas prekes ar pajamas, parodė, kad pinigus už be pirkimo dokumentų parduotas prekes laikydavo su savimi ir buhalterei jų neperduodavo. T. G., D. R. (B.), R. V. (D.) taip pat parodė, kad visas neapskaitytas pajamas perduodavo V. D., o buhalterei atiduodavo tik iš kasos paimtus pinigus. Iš čia darytina išvada, kad nėra paneigta I.

Ž. nurodyta aplinkybė, kad ji nieko nežinojo apie bendrovės neapskaitytų pajamų šaltinius ir mastus, o Mėnesinėse pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose nurodė ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė jai V. D. pateiktus duomenis, todėl faktinė aplinkybė, jog į V. D. į Metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204) neteisingus duomenis įrašė veikdamas kartu su I. Ž., inkriminuota nepagrįstai. Kita vertus, teismo vertinimu, kaltinimas dėl neteisingų duomenų pelno mokesčio deklaracijoje nurodymo visiems kaltinamiesiems buvo pareikštas nepagrįstai, kadangi nėra įrodyta subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė.

Kaip minėta, bÅ«tinas BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. neteisingi duomenys į deklaracijÄ turi bÅ«ti įraÅ¡omi siekiant iÅ¡vengti mokesčių. Audito bendrovės iÅ¡vadoje dėl UAB „D“ konstatuota, jog imant domėn, kad bendrovė nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. gavo 133 333 Lt neapskaitytų pajamų, atskaičius iki tikrinamojo laikotarpio pabaigos buvusį sukauptÄ nepanaudotÄ mokestinį nuostolį, UAB „D“ neturi neapskaičiuoto, nedeklaruoto ir nesumokėto pelno mokesčio už 2010-2012 metus.

Vadinasi, per nurodytÄ laikotarpį kaltinamieji negalėjo turėti tyčios iÅ¡vengti pelno mokesčio. Neįrodžius subjektyviosios nusikaltimo pusės, iÅ¡ I. Ž., V. D. bei UAB „D“ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintinos faktinės aplinkybės, susijusios su neteisingų duomenų Metinėse pelno mokesčio deklaracijose nurodymu ir mokėtinu pelno mokesčiu. Dėl skirtinų bausmių. Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , kiekvieno iÅ¡ kaltininkų asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis V. D. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017-11-29) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 222 straipsnio 1 dalis) finansų sistemai, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. V. D. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo aktyviausias, apgaulinga apskaita buvo vedama ir neteisingi duomenys deklaracijose bÅ«davo nurodomi jo sumanymu be to į nusikalstamÄ veikÄ jis įtraukė ir kitÄ asmenį – UAB „D“ buhalterę I. Ž.. Kadangi V. D. tik iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia pripažintina tai, jog UAB „D“ atveju dvi nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant su I.

Ž. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. D. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 11, b. l. 147-148), anksčiau neteistas (t. 11, b. l. 147, 168-169), baustas administracine tvarka, skirtos baudos sumokėtos (t. 11, b. l. 162-167). Dirbantis UAB „D“ bei UAB „D“ (t. 11, b. l. 151, 153-154), augina du mažamečius vaikus.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvienÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokuroro pasiÅ«lytÄ bausmės rūšį – baudÄ . Atsižvelgiant į ta, kad V. D. BAÄ® pažeidimus darė dvejose įmonėse, veikė sistemingai ir gana ilgÄ laikotarpį, jam už kiekvienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų skirtinų baudų dydis parinktinas didesnis už sankcijos minimumÄ bet mažesnis už sankcijos vidurkį.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, bausmės dydis nustatytinas atsižvelgiant į veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 47 straipsnio redakcijÄ , numatančiÄ Å¡velniausiÄ bausmės dydį. Iki 2011 m. balandžio 28 d. už apysunkį nusikaltimÄ (taigi ir už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ) buvo galima skirti baudÄ iki 200 MG, už nesunkų (BK 220 straipsnio 1 dalį) – iki 100 MGL dydžio baudÄ . Kaltinamoji I. Ž. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017-11-29) ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 222 straipsnio 1 dalis) finansų sistemai, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia.

Nors iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme nepasitvirtino kaltinimo dalis, kurios I. Ž. nepripažino (neteisingų duomenų pelno mokesčio deklaracijose nurodymas), tačiau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu ji savo kaltę neigė visiÅ¡kai, todėl vėlesnis jos prisipažinimas dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo ir su tuo susijusių neteisingų duomenų deklaracijose nurodymo, nelaikytinas nuoÅ¡irdžiu ir laikytina, kad byloje nenustatyta Å¡ios kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant su V.

D. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamosios asmenybę – VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 12, b. l. 9-11), anksčiau neteista (t. 12, b. l. 15, 28-29). Iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebuvo bausta (t. 12, 26-27), dirbanti UAB „D“ (t. 12, b. l. 12). Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už kiekvienÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokuroro pasiÅ«lytÄ bausmės rūšį – baudÄ .

Atsižvelgiant į ta, kad I. Ž. BAÄ® pažeidimus darė vienoje įmonėje ir jos vaidmuo nebuvo pagrindinis, tačiau ji taip pat veikė sistemingai ir gana ilgÄ laikotarpį, kaltinamajai už kiekvienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų skirtinų baudų dydis parinktinas didesnis už sankcijos minimumÄ bet mažesnis už sankcijos vidurkį. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, bausmės dydis nustatytinas atsižvelgiant į veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 47 straipsnio redakcijÄ , numatančiÄ Å¡velniausiÄ bausmės dydį.

Iki 2011 m. balandžio 28 d. už apysunkį nusikaltimÄ (taigi ir už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ) buvo galima skirti baudÄ iki 200 MG, už nesunkų (BK 220 straipsnio 1 dalį) – iki 100 MGL dydžio baudÄ . Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo UAB „D“ padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017-11-29) ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 222 straipsnio 1 dalis) finansų sistemai, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia Å¡io juridinio asmens naudai ir interesais.

Atsakomybėn patraukto juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius atsakomybėn patrauktÄ juridinį asmenį – anksčiau neteista (t. 10, b. l. 146), 2017 m. birželio 13 d. tikrinimo metu įmonėje dirbo 88 asmenys) (t. 10, b. l. 147-153). Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, nusikalstamų faktinių aplinkybių kiekį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atsakomybėn patrauktam juridiniam asmeniui už kiekvienÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokuroro pasiÅ«lytÄ bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydis, atsižvelgiant į pakankamai ilgai ir sistemingai darytus BAÄ® pažeidimus, nustatytinas didesnis už sankcijos minimumÄ bet mažesnis už sankcijos vidurkį.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 47 straipsnio 4 dalis, numatanti, jog juridiniam asmeniui nustatoma iki 50 000 MGL dydžio bauda. Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo UAB „D“ padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017-11-29) ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 222 straipsnio 1 dalis) finansų sistemai, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia Å¡io juridinio asmens naudai ir interesais. Atsakomybėn patraukto juridinio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog dalis nusikalstamų veikų padaryta bendrininkaujant su I.

Ž. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius atsakomybėn patrauktÄ juridinį asmenį – anksčiau neteista (t. 11, b. l. 53), 2017 m. birželio 13 d. tikrinimo metu įmonėje dirbo 58 asmenys) (t. 11, b. l. 54-60). Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, nusikalstamų faktinių aplinkybių kiekį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atsakomybėn patrauktam juridiniam asmeniui už kiekvienÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokuroro pasiÅ«lytÄ bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydis, atsižvelgiant į pakankamai ilgai ir sistemingai darytus BAÄ® pažeidimus, nustatytinas didesnis už sankcijos minimumÄ bet mažesnis už sankcijos vidurkį.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 47 straipsnio 4 dalis, numatanti, jog juridiniam asmeniui nustatoma iki 50 000 MGL dydžio bauda. Skaičiuojant kaltinamiesiems paskirtų baudų dydžius taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo 130 litų (37,65 EUR) MGL dydis (nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų nusikalstamos veikos iÅ¡ esmės padarytos tuo pačiu laikotarpiu, turint vieningÄ tyčiÄ apgaulingos apskaitos pagrindu iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo, veikos vertintinos kaip sudarančios idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du.

V. D. atveju bausmių apėmimo bÅ«du bendrintinos bausmės, paskirtos atskirai už nusikalstamas veikas, susijusias su UAB „D“ ir UAB „D“, gautos subendrintos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Dėl kardomųjų priemonių. Ikiteisminio tyrimo metu V. D. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas nuo 2012 m. balandžio 12 d. 00.05 val. iki 2012 m. balandžio 13 d. 15.15 val. (t. 11, b. l. 73-74, 77), t. y. vienÄ dienÄ , todėl vadovaujantis BK 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam V. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – registracija policijos įstaigoje (t. 11, b. l. 102) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ikiteisminio tyrimo metu I. Ž. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikyta nuo 2012 m. balandžio 12 d. 00.05 val. iki 2012 m. balandžio 13 d. 13.55 val. (t.11, b. l. 171, t.12, b. l. 2), t. y. vienÄ dienÄ , todėl vadovaujantis BK 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajai I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – RaÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 12, b. l. 3) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Dėl V. D. pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. D. buvo pareikÅ¡ti trys civiliniai ieÅ¡kiniai: Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kaip UAB „D“ vadovui dėl 123 294 EUR turtinės žalos, kuriÄ sudaro 2 521 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 80 423 EUR pridėtinės vertės mokesčio ir 40 350 EUR pelno mokesčio (t. 1, b. l. 90-92);

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kaip UAB „D“ vadovui dėl 51 548 EUR turtinės žalos, kuriÄ sudaro 1 854 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 28 988 EUR pridėtinės vertės mokesčio ir 20 706 EUR pelno mokesčio (t.. 1, b. l. 90-92); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys dėl 11 656 EUR turtinės žalos, kuriÄ sudaro nesumokėtos privalomosios valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos: UAB „D“ – 4 938 EUR ir UAB „D“ – 6 718 EUR (t. 1, b. l. 1-2, 109-111, 113).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Å iuo atveju tam, kad baudžiamojoje byloje bÅ«tų patenkintas žalos dėl mokestinės nepriemokos priteisimo reikalavimas, turi bÅ«ti nustatyta: nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalÄ nesumokėtų mokesčių forma; žala, kuriÄ sudaro dėl asmens nusikalstamų veiksmų nesumokėta mokesčių suma; priežastinis ryÅ¡ys tarp nusikalstamų veiksmų ir žalos; asmens kaltė. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nepasitvirtino UAB „D“ ir V. D. pareikÅ¡to kaltinimo dalis, susijusi su Å¡ios įmonės nesumokėtais pelno ir pridėtinės vertės mokesčiais, teismas Å¡ioje dalyje neturi pagrindo konstatuoti vienos iÅ¡ civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos – nusikalstamų veiksmų, todėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieÅ¡kinys dėl 28 988 EUR pridėtinės vertės mokesčio ir 20 706 EUR pelno mokesčio priteisimo iÅ¡ UAB „D“ vadovo V.

D. atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog byloje nebuvo nustatyti V. D. ir UAB „D“ nusikalstami veiksmai dėl UAB „D“ nesumokėto 40 350 EUR pelno mokesčio bei nesumokėto 73 721 EUR (80 423 EUR – 6 702 EUR = 73 721 EUR) pridėtinės vertės mokesčio, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 40 350 EUR pelno mokesčio bei 73 721 EUR pridėtinės vertės mokesčio priteisimo iš V. D. taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 yra iÅ¡aiÅ¡kinta juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia valstybės įgaliota institucija dėl juridinio asmens valstybei nesumokėtų mokesčių priteisimo. IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiÅ¡kia pareigÄ Ä¯vykdyti prievolę natÅ«ra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali bÅ«ti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole.

Kita vertus, tais atvejais, kai reikalavimas įvykdyti mokestinę prievolę nėra teisiškai įmanomas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (pvz. pasibaigęs Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas ir pan.), taikytinas civilinės atsakomybės institutas, t. y. valstybės reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei kiltų iš žalos atlyginimo teisinių santykių, jei juridinis asmuo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės finansams padarymo (BK 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai).

Tokiu atveju juridinio asmens civilinė atsakomybė taikoma pagal civilinės teisės deliktinę atsakomybę reglamentuojančias taisykles. Deliktinė juridinio asmens atsakomybė kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kiančius nusikalstama veika, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ ir asmens kaltę. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , jog už neįvykdytÄ savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant iÅ¡skirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016) bei iÅ¡aiÅ¡kino, jog tik keturiais atvejais juridinio asmens vadovas gali bÅ«ti tiesioginis civilinės atsakomybės subjektas:

1) vadovas padarė žalÄ nusikalstamais veiksmais, konstatuotais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir iki žalos atlyginimo yra iÅ¡nykęs darbdavys, privalantis už jį atlyginti žalÄ ;

2) žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais;

3) vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys;

4) kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo. Teisėjų kolegija išaiškino, jog pirmaisiais trimis atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų civilinių ieškinių matyti, jog iš UAB „D“ ir UAB „D“ vadovo V. D. reikalaujama priteisti būtent juridinių asmenų nesumokėtus mokesčius už 2009-2012 m. laikotarpį, vadinasi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatyti mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai jau yra pasibaigę ir mokesčio įstatymo nustatyta tvarka bei pagrindais mokestinės prievolės įvykdymas negalimas.

Kita vertus, byloje nenustatyti kasacinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 suformuluoti iÅ¡imtinės vadovo civilinės atsakomybės pagrindai, juridiniai asmenys (UAB „D“ ir UAB „D“ ) iki Å¡iol yra veikiantys Å«kio subjektai, todėl pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , bÅ«tent jie pirmiausia ir turi atsakyti už savo neįvykdytas mokestines prievoles valstybei. Kaip minėta, tokiais atvejais vadovo civilinė atsakomybė yra subsidiari, todėl darytina iÅ¡vada, jog civilinių ieÅ¡kinių reikalavimai priteisti turtinę žalÄ vien iÅ¡ V.

D. yra suformuluoti netinkamai. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , atsakovo pasirinkimas yra ieÅ¡kovo teisė – ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ), pasirenka, jo manymu, tinkamÄ antrÄ jÄ Å¡alį ir Å¡iai nukreipia savo reikalavimÄ . Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Vadinasi, teismas negali už ieÅ¡kovÄ parinkti tinkamo atsakovo, ar įsakmiai nurodyti ieÅ¡kovui, kas ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti atsakovu.

Å iuo atveju civiliniai ieÅ¡kovai baudžiamajame procese nebuvo aktyvÅ«s, jų atstovai dalyvavo tik pirmajame teismo posėdyje ir neprašė patikslinti subjektÄ , kuriam reiÅ¡kiami reikalavimai. Kaip minėta, teismas savarankiÅ¡kai to padaryti negali, tuo tarpu reikalavimas taikyti iÅ¡imtinai V. D. civilinę atsakomybę yra nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys visa apimtimi, o Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieÅ¡kiniai dalyje dėl gyventojų pajamų mokesčio bei dalyje dėl UAB „D“ nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (23 140 Lt (6 702 EUR) apimtimi) paliktini nenagrinėti.

Dėl nuosavybės teisių apribojimo. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo taikomas UAB „D“ , UAB „D“ ir V. D. nuosavybės teisių apribojimas (t. 13, b. l. 81-198, t. 14, b. l. 7-71, 81-82, 89-92, 95-114, 150-153, 158, 164, 167-174, 177-178, 182, 184-185, 193-194, t. 15, b. l. 1-5, 25-192, t. 16, b. l. 19-32):

1) Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2012 m. gegužės 10 d. nutarimu buvo laikinai apribotos UAB „D“ nuosavybės teisės į jai priklausantį turtÄ , t. y. grynuosius pinigus – 3313 JAV dolerių, 1965 eurus, 7690 Lenkijos zlotų, rastus UAB „D“ priklausančiame automobilyje Mercedes Benz ML320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 11 d. atliktos kratos metu. Ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis Å¡ios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d., 2017 m. lapkričio 9 d., 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. liepos 9 d. bei 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 10 d.;

2) Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2012 m. balandžio 11 d. nutarimu, patikslintu 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu (t. 14, b. l. 169-170, 177-178), buvo laikinai apribota UAB „D“ nuosavybės teisė į turtÄ â€“ automobilį „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Paskirtos procesinės prievartos priemonės taikymas buvo pratęstas ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis ir baigėsi 2013 m. balandžio 11 d. Prokuroras 2013 m. balandžio 15 d. nutarimu iÅ¡ naujo apribojo UAB „D“ nuosavybės teisę į tÄ patį turtÄ .

Å ios procesinės prievartos priemonės terminas ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis buvo tęsiamas iki 2017 m. liepos 11 d. (t. 15, b. l. 37-38). Procesinės prievartos priemonės taikymo terminui pasibaigus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi iÅ¡ naujo trijų mėnesių laikotarpiui buvo paskirtas nuosavybės teisių apribojimas į tÄ patį UAB „D“ priklausantį turtÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d., 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. liepos 9 d. ir 2018 m. spalio 12 d. nutartimis Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymas buvo pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 13 d.;

3) Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. balandžio 11 d. nutarimu, patikslintu 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu (t. 14, b. l. 150-151, 158-159), buvo laikinai apribota UAB „D“ nuosavybės teisė į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Paskirtos procesinės prievartos priemonės taikymas buvo pratęstas ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis ir baigėsi 2013 m. balandžio 11 d.

Prokuroras 2013 m. balandžio 15 d. nutarimu iÅ¡ naujo apribojo UAB „D“ nuosavybės teisę į tÄ patį turtÄ . Å ios procesinės prievartos priemonės terminas ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis buvo tęsiamas iki 2017 m. liepos 11 d. (t. 15, b. l. 31-32). Procesinės prievartos priemonės taikymo terminui pasibaigus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi iÅ¡ naujo trijų mėnesių laikotarpiui buvo paskirtas nuosavybės teisių apribojimas į tÄ patį UAB „D“ priklausantį turtÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d., 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. liepos 9 d. ir 2018 m. spalio 12 d. nutartimis Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymas buvo pratęstas trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 13 d.

4) Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2012 m. balandžio 11 d. nutarimu, patikslintu 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu (t. 14, b. l. 98-99, 104-105), buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į V. D. priklausantį turtÄ , t. y. ½ dalį patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendrasavininkė I.

D., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirtos procesinės prievartos priemonės taikymas buvo pratęstas ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis ir baigėsi 2013 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2013 m. balandžio 15 d. nutarimu V. D. iÅ¡ naujo buvo paskirtas nuosavybės teisių apribojimas į tÄ patį turtÄ .

Å ios procesinės prievartos priemonės terminas ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis buvo tęsiamas iki 2017 m. liepos 11 d. Procesinės prievartos priemonės taikymo terminui pasibaigus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi V. D. iÅ¡ naujo trijų mėnesių laikotarpiui buvo paskirtas nuosavybės teisių apribojimas į tÄ patį turtÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d., 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. liepos 9 d. ir 2018 m. spalio 12 d. nutartimis Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 13 d.

Teismui konstatavus, jog dalis kaltinamajam V. D. pareikštų ieškinių reikalavimų yra nepagrįsti bei šiuo pagrindu juos atmetus taip pat dalį ieškinių reikalavimų nusprendus palikti nagrinėtais, civilinių ieškinių užtikrinimui taikytas tolimesnis UAB „D“ , UAB „D“ ir V. D. nuosavybės teisių apribojimas laikytinas netikslingu, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas (BPK 152 straipsnio 6 dalis). UAB „D“ priklausantys grynieji pinigai – 3 313 JAV dolerių, 1 965 EUR, 7 690 Lenkijos zlotų, FNTT Vilniaus apygardos NVTS vyr. tyrėjos I.

A. 2012 m. birželio 18 d. nutarimu įneÅ¡ti saugoti į FNTT banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 186-190), nuosprendžiui įsiteisėjus pervestini į UAB „D“ nurodytÄ banko sÄ skaitÄ . Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie baudžiamosios bylos esančiame mėlyname segtuve vokuose saugomi kompaktiniai diskai:

1) priedu Nr. 1 pažymėtas 2015 m. birželio 3 d. kompaktinis diskas Nr. 5.75-P-68, kuriame įraÅ¡yti asmenų telefoniniai pokalbiai, įforminti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu (t. 1, b. l. 133-134); priedu Nr. 2 pažymėtas 2013 m. kovo 18 d. kompaktinis diskas Nr. 5.75-1-2, kuriame įraÅ¡yti asmenų telefoniniai pokalbiai, įforminti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu (t. 1, b. l. 135-136); priedu Nr. 3 pažymėtas 2015 m. birželio 3 d. kompaktinis diskas Nr. 5.75-P-63, kuriame įraÅ¡yti asmenų telefoniniai pokalbiai, įforminti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu (t. 1, b. l. 135-136); priedu Nr. 4 pažymėtas kompaktinis diskas, kuriame įraÅ¡yti iÅ¡ SEB banko 2012 m. balandžio 6 d. gauti duomenys – banko sÄ skaitų iÅ¡klotinės (t. 4, b. l. 90); priedu Nr. 5 pažymėtas kompaktinis diskas Nr. 1, kuriame įraÅ¡yti duomenys, atlikus kompiuterio, paimto 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ biure (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ (t. 5, b. l. 16-21, t. 6, b. l. 1-2); priedu Nr. 6 pažymėtas kompaktinis diskas Nr. 2, kuriame įraÅ¡yti duomenys, atlikus kompiuterio, paimto 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ biure (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ (t. 5, b. l. 16-21, t. 6, b. l. 1-2); priedu Nr. 7 pažymėtas kompaktinis diskas Nr. 3, kuriame įraÅ¡yti duomenys, atlikus kompiuterio, paimto 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ biure (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ (t. 5, b. l. 16-21, t. 6, b. l. 1-2); priedu Nr. 8 pažymėtas kompaktinis diskas Nr. 4, kuriame įraÅ¡yti duomenys, atlikus kompiuterio, paimto 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ biure (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ (t. 5, b. l. 16-21, t. 6, b. l. 1-2); priedu Nr. 9 pažymėtas kompaktinis diskas, kuriame įraÅ¡yti duomenys, atlikus kompiuterio, paimto 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ biure (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ (t. 5, b. l. 46-47, t. 6, b. l. 26-28); priedu Nr. 10 pažymėtas kompaktinis diskas, kuriame įraÅ¡yti duomenys, atlikus I.

D. mobiliojo ryÅ¡io telefono, paimto 2012 m. balandžio 11 d. asmens kratos metu, apžiÅ«rÄ (t. 5, b. l. 46-47, t. 6, b. l. 26-28) taip pat priedu Nr. 11 pažymėtas ranka raÅ¡ytas lapelis, 2012 m. balandžio 11 d. asmens kratos metu rastas pas R. D. (V), kuriame įraÅ¡yti (duomenys neskelbtini) turgavietėje dirbusioms pardavėjoms mokėti neoficialÅ«s atlyginimai (t. 12, b. l. 149-150, 158) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos mėlynos spalvos segtuve. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus saugykloje, esančioje Å ermukÅ¡nių g. 3, Vilniaus m., Å¡eÅ¡iolikoje dėžių su segtuvais laikomi kratų metu paimti daiktai: 1) 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D” patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), paimti UAB „D“ dokumentai 3 segtuvai, 6 žurnalai; 2) 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje paimti UAB „D“ ir UAB „D“ dokumentai, 8 segtuvai; 3) 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rasti dokumentai 2 sÄ siuviniai ir atskiri dokumentai, susiÅ«ti ir sunumeruoti 56 lapai; 4) 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ prekybos vietoje kioske Nr. (duomenys neskelbtini) m, adresu (duomenys neskelbtini), paimti UAB „D“ dokumentai, 8 sÄ siuviniai, 1 segtuvas, 2 žurnalai; 5) 2012 m. balandžio 19 d. dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB „D“ kasos ir banko dokumentai, viso 3 dėžutės, 4380 lapai, 6) 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu automobilyje Mercedes Benz 814 v/Nr. (duomenys neskelbtini) rasti UAB „D“ 2010 m. liepos 7 d.

KPO kvitas Nr. PAV 0002102 ir 2010 m. liepos 7 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. APC 007098, 2 lapai; 7) 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu E. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai, viso 178 lapai (t.16, b. l. 33-35) – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini E. B., UAB „D“, UAB „D“ pagal priklausomybę. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „D“), ir skirti jam 45 MGL (1 694,25 EUR) dydžio baudÄ .

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „D“), ir skirti jam 85 MGL (3 200,25 EUR) dydžio baudÄ . V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „D“), ir skirti jam 40 MGL (1 506 EUR) dydžio baudÄ . V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „D“), ir skirti jam 70 MGL (2 635,50 EUR) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, atskirai už UAB „D“ bei UAB „D“ paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, gautas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir V. D. paskirti subendrintÄ bausmę – 135 MGL (5 082,75 EUR) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. D. paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ nuo 2012 m. balandžio 12 d. 00.05 val. iki 2012 m. balandžio 13 d. 15.15 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 133 MGL (5 007,45 EUR) dydžio baudÄ .

I. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 MGL (1 129,50 EUR) dydžio baudÄ . I. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 40 MGL (1 506 EUR) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, ir I. Ž. paskirti subendrintÄ bausmę – 40 MGL (1 506 EUR) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į I. Ž. paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ nuo 2012 m. balandžio 12 d. 00.05 val. iki 2012 m. balandžio 13 d. 13.55 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 38 MGL (1 430,70 EUR) dydžio baudÄ . UAB „D“ pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 200 MGL (7 530 EUR) dydžio baudÄ .

UAB „D“ pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 250 MGL (9 412, 50 EUR) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, ir UAB „D“ paskirti subendrintÄ bausmę – 250 MGL (9 412, 50 EUR) dydžio baudÄ . UAB „D“ pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 400 MGL (15 060 EUR) dydžio baudÄ .

UAB „D“ pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 450 MGL (16 942,50 EUR) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, ir UAB „D“ paskirti subendrintÄ bausmę – 450 MGL (16 942,50 EUR) dydžio baudÄ . V. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – registracijÄ policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

I. Ž. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Palikti nenagrinėtais V. D. pareikÅ¡tus Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį visa apimtimi, o Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieÅ¡kinius dalyje dėl gyventojų pajamų mokesčio priteisimo (UAB „D“ – 1 854 EUR, UAB „D“ – 2 521 EUR) bei dalyje dėl UAB „D“ nesumokėto 6 702 EUR pridėtinės vertės mokesčio.

Likusias civilinių ieÅ¡kinių dalis atmesti. Panaikinti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯:

1) UAB „D“ priklausančius grynuosius pinigus – 3 313 JAV dolerių, 1 965 eurus, 7 690 Lenkijos zlotų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjos I. A. 2012 m. birželio 18 d. nutarimu įneÅ¡tus saugoti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosprendžiui įsiteisėjus Å¡iuos pinigus pervedant į UAB „D“ nurodytÄ Å¡ios įmonės banko sÄ skaitÄ ;

2) UAB „D“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3) UAB „D“ priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vaičiūnų kaime, Juodšilių sen., Vilniaus rajono sav., unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

4) V. D. priklausantį turtÄ : ½ dalį patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendrasavininkė I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie baudžiamosios bylos esančiame mėlyname segtuve vokuose saugomus kompaktinius diskus:

1) priedu Nr. 1 pažymėtas 2015 m. birželio 3 d. kompaktinis diskas Nr. 5.75-P-68, kuriame įraÅ¡yti asmenų telefoniniai pokalbiai, įforminti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu; priedu Nr. 2 pažymėtas 2013 m. kovo 18 d. kompaktinis diskas Nr. 5.75-1-2, kuriame įraÅ¡yti asmenų telefoniniai pokalbiai, įforminti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu; priedu Nr. 3 pažymėtas 2015 m. birželio 3 d. kompaktinis diskas Nr. 5.75-P-63, kuriame įraÅ¡yti asmenų telefoniniai pokalbiai, įforminti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu; priedu Nr. 4 pažymėtas kompaktinis diskas, kuriame įraÅ¡yti iÅ¡ SEB banko 2012 m. balandžio 6 d. gauti duomenys – banko sÄ skaitų iÅ¡klotinės; priedu Nr. 5 pažymėtas kompaktinis diskas Nr. 1, kuriame įraÅ¡yti duomenys, atlikus kompiuterio, paimto 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ biure (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ ; priedu Nr. 6 pažymėtas kompaktinis diskas Nr. 2, kuriame įraÅ¡yti duomenys, atlikus kompiuterio, paimto 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ biure (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ ; priedu Nr. 7 pažymėtas kompaktinis diskas Nr. 3, kuriame įraÅ¡yti duomenys, atlikus kompiuterio, paimto 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ biure (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ ; priedu Nr. 8 pažymėtas kompaktinis diskas Nr. 4, kuriame įraÅ¡yti duomenys, atlikus kompiuterio, paimto 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ biure (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ ; priedu Nr. 9 pažymėtas kompaktinis diskas, kuriame įraÅ¡yti duomenys, atlikus kompiuterio, paimto 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ biure (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ ; priedu Nr. 10 pažymėtas kompaktinis diskas, kuriame įraÅ¡yti duomenys, atlikus I.

D. mobiliojo ryÅ¡io telefono, paimto 2012 m. balandžio 11 d. asmens kratos metu, apžiÅ«rÄ taip pat priedu Nr. 11 pažymėtas ranka raÅ¡ytas lapelis, 2012 m. balandžio 11 d. asmens kratos metu rastas pas R. D. (V.), kuriame įraÅ¡yti (duomenys neskelbtini) turgavietėje dirbusioms pardavėjoms mokėti neoficialÅ«s atlyginimai – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos mėlynos spalvos segtuve. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus saugykloje, esančioje Å ermukÅ¡nių g. 3, Vilniaus m., Å¡eÅ¡iolikoje dėžių su segtuvais laikomus kratų metu paimtus daiktus: 1) 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D” patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), paimti UAB „D“ dokumentai 3 segtuvai, 6 žurnalai; 2) 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) paimti UAB „D“ ir UAB „D“ dokumentai, 8 segtuvai; 3) 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rasti dokumentai 2 sÄ siuviniai ir atskiri dokumentai, susiÅ«ti ir sunumeruoti 56 lapai; 4) 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu UAB „D“ prekybos vietoje kioske Nr. 275 m, adresu (duomenys neskelbtini), paimti UAB „D“ dokumentai, 8 sÄ siuviniai, 1 segtuvas, 2 žurnalai; 5) 2012 m. balandžio 19 d. dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB „D“ kasos ir banko dokumentai, viso 3 dėžutės, 4380 lapai, 6) 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu automobilyje Mercedes Benz 814 v/Nr. (duomenys neskelbtini) rasti UAB „D“ 2010 m. liepos 7 d.

KPO kvitas Nr. PAV 0002102 ir 2010 m. liepos 7 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. APC 007098, 2 lapai; 7) 2012 m. balandžio 11 d. kratos metu E. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai, viso 178 lapai – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti E. B., UAB „D“, UAB „D“ pagal priklausomybę. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Giedrė Telksnienė