fa3ea0a2-8fad-47fa-a93e-390d628a98ce · Klaipėdos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-75-903/2013 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01202-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.1; 44.2.4.1; 44.2.4.2.;44.5.2.7; 116.1KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 4 d.Gargždai Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. M., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai ir atstovei pagal įgaliojimÄ R. V., atsakovei O. J., jos atstovei advokatei Astai Mačernytei, trečiajam asmeniui V.

J., jo atstovei advokatei Astai Mačernytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovei O. J., tretysis asmuo V. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir           n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1030,00 Lt turtinės ir 5000,00 Lt neturtinės žalos, bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2010-03-28 apie 16 val., Gelžinių k., Klaipėdos r., jį užpuolė ir sukandžiojo atsakovės Å¡uo.

Jam buvo padarytos daugybinės kastinės-plėštinės žaizdos, bei smulkÅ«s odos nubrozdinimai. IeÅ¡kovas iÅ¡gyveno fizinius ir moralinius skausmus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, po Å¡io įvykio jaučia ilgalaikę emocinę depresijÄ , padidėjo apakimas, todėl mano, jog minimas emocinis sukrėtimas atsilieps jo sveikatos bÅ«klei ir ateityje.Užpuolimo metu buvo sudraskyti jo rÅ«bai, juos įvertino 530,00 Lt, gydymui skirti vaistai kainavo 500,00 Lt.Tretysis asmuo V. J. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nesutikimo motyvus nurodė Å¡iuos, kad jis pats buvo Å¡io įvykio liudininkas ir matė, kad atsakovės Å¡uo net neprisilietė prie ieÅ¡kovo. Yra liudininkų kurie matė, kad atsakovas jau prie jų sodybos atėjo visas purvinais drabužiais, nes kitame kaimo gale gulinėjo ant žemės apsuptas Å¡unų. Atsakovei administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, kad ji laikė neregistruotÄ ir neskiepytÄ miÅ¡rÅ«nų veislės Å¡unį. Be to, ieÅ¡kovas byloje nepateikė pakankamai įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos-didžiulių dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimo, pažeminimo, įtampos, streso, o turtinių nuostolių pagrindimas taip pat kelia pagrįstų abejonių (9-10 b.l. 2 t.).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas V.

M. ieÅ¡kinį palaikė - prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1030,00 Lt turtinės žalos ir 5000,00 Lt neturtinės žalos. PaaiÅ¡kino, jog jį einant namo Å¡alia atsakovės namų užpuolė atsakovės Å¡uo ir apkandžiojo. Jam buvo sudraskyti rÅ«bai, striukė ir marÅ¡kinėliai, kurių bendra vertė 530,00 Lt. Atsakovė ir jos vyras tretysis asmuo V. J. pribėgo prie jo ir nusivedė Å¡unį. PaaiÅ¡kino, kad jis yra dirbęs pas atsakovę ir pažįsta jų Å¡unį, tai didelis rotveilerio veislės Å¡uo, nes ir po įvykio jis pas atsakovę matė tÄ Å¡unį voljere.

Jis prašė atsakovės pateikti pažymÄ ar Å¡uo yra skiepytas, nes jam reikėjo pateikti gydytojui. Kitų palaidų Å¡unų jis kaime tÄ dienÄ nematė. ApžiÅ«rėjęs atsakovės į bylÄ pateiktÄ Å¡uns nuotraukÄ , ieÅ¡kovas nurodė, kad jį apkandžiojo ne tas Å¡uo. Atsakovei buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ji neginčijo jog tai jos Å¡uo. Nurodė, jog po minėto įvykio pablogėjo jo sveikata, dar labiau suprastėjo regėjimas, nes jis turi neįgalumÄ dėl regėjimo nuo vaikystės, atsirado nemiga, depresija, todėl ir Å¡iuo metu vartoja raminamuosius vaistus.

Po įvykio kreipėsi pas psichologus, jam buvo priraÅ¡yta raminamųjų vaistų.IeÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai ieÅ¡kinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė yra nubausta administracine tvarka pagal LR ATPK 110 str. 5 d., ir savo kaltę pripažino, o dabar ji klaidina teismÄ pateikdama Å¡uns nuotraukÄ nurodydama, kad ieÅ¡kovas apibÅ«dina visai kitokį Å¡unį. Atsakovė nurodo, kad buvo grasinama pareigÅ«nų pasiraÅ¡yti ant administracinio teisės pažeidimo protokolo, nors pati pripažino, kad tai jos Å¡uo.

IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų yra pakankamai medžiagos, duomenų iÅ¡vadai padaryti, kad atsakovė yra kalta dėl ieÅ¡kovui padaryto sužalojimo, todėl ji turėtų atlyginti ieÅ¡kovui patirtus nuostolius ir civilinę žalÄ .Teismo posėdžio metu atsakovė O. J. ieÅ¡kinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovÄ galėjo apkandžioti kiti Å¡unys, nes yra liudininkų kurie matė, kad tÄ dienÄ apie ieÅ¡kovÄ lakstė ir kiti Å¡unys, o jos Å¡uo ratais apie 50 m atstumu lakstė nuo jo.

Pripažino, jog administracine tvarka nubausta už neprižiÅ«rimo agresyvaus Å¡uns padarytÄ Å¾alÄ asmens sveikatai, tačiau neigia faktÄ , jog jos Å¡uo įkando ieÅ¡kovui. Nurodė, kad jos Å¡uo buvo miÅ¡rÅ«nas, o ne rotveileris, tÄ faktÄ gali paliudyti veterinaras, kuris skiepijo jos Å¡unį. Atsakovas dažnai vaikščiodavo per jų kiemÄ neblaivus, o Å¡unims tai nepatinka,. TÄ dienÄ Å¡uo buvo pabėgęs iÅ¡ voljero, tačiau jis nepuolė ieÅ¡kovo, nes kai jie nuėjo jo pasiimti, jis lakstė apie ieÅ¡kovÄ ratais, jokių įkandimų ant ieÅ¡kovo nesimatė, buvo tik purvini jo rÅ«bai, ji paklausė jo ar viskas gerai, ar nereikia pagalbos, o ieÅ¡kovas atsakė, kad viskas gerai.

Po įvykio pas jÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie jai liepė prisipažinti, kad tai buvo jos Å¡uo, nes kitaip bauda bus ne 500 Lt, o 2000 Lt. PareigÅ«nas surašė aktÄ , ant kurio liepė jai pasiraÅ¡yti, ji suvokė, jog pasiraÅ¡o dėl to, kad jos Å¡uo neturi paso. Po pusės metų po to įvykio Å¡uo nugaiÅ¡o. Kai tÄ dienÄ jų Å¡uo buvo prie ieÅ¡kovo, kitų Å¡unų Å¡alia jo nebuvo. Nurodė, kad ji sumokėjo baudÄ 500 Lt. Ji po įvykio davė sutuoktiniui rÅ«bų ir 4 butelius alaus, kad nuvežtų ieÅ¡kovui, tačiau ieÅ¡kovas jų neėmė, kitÄ dienÄ grÄ Å¾ino atgal.

Mano, kad nėra įrodytÄ , kad tÄ dienÄ ieÅ¡kovÄ apkandžiojo jos Å¡uo, nes ieÅ¡kovas pagal pateiktÄ Å¡uns nuotraukÄ ir pasÄ to Å¡uns neatpažino, jis nurodo visai kitÄ Å¡unį.Tretysis asmuo V. J. teismo posėdžio metu palaikė atsakovės nuomonę ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad jų Å¡uo yra aptvertame voljere, teritorija jų yra aptverta, todėl dažnai pyksta ant kaimynų kai Å¡ie eina per jų teritorijÄ . TÄ dienÄ jie tvarkė voljerÄ , jų Å¡uo buvo aptvertoje teritorijoje, o tolumoje jis matė kitÄ lakstantį Å¡unį.

Policijos pareigÅ«nai pas jų atvyko po 3-5 dienų, surašė protokolÄ Å¾monai, policijoje jis nebuvo. IeÅ¡kovÄ jis gerai pažįsta, nes pas jį yra dirbęs.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. IÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 68-2-00033-10 medžiagos nustatyta, jog 2010-03-28 apie 16 val. netoli namų Gelžinių k., Klaipėdos r. kaimynų O. J. ir V. J. rotveilerių veislės Å¡uo užpuolė ir apkandžiojo V. M., kadangi specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, jog V.

M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nesant Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalies sudėties, ikiteisminis tyrimas 2010-06-28 nutrauktas ir pasiÅ«lyta nukentėjusiajam kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo. IÅ¡ teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, jog 2010-03-30 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimu O. J. skyrė 500,00 Lt baudÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnį 5 dalį, už tai, jog laikė neregistruotÄ ir neskiepytÄ miÅ¡rÅ«nų veislės Å¡unį, kuris laikomas palaidas užpuolė ir apkandžiojo V.

M.. Nustatyta lengvinanti aplinkybė, jog O. J. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2010-03-30 specialisto išvados Nr. G428/10(03) nustatyta, jog V. M. buvo padarytos daugybinės kastinės-plėštinės žaizdos bei smulkūs odos nubrozdinimai ir visi sužalojimai įgauti paveikus tas vietas kietais aštriais daiktais, galimai šuns dantimis, tokiu būdu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 7, 1 t.).

Atsakovas yra neįgalus, jam 2009-11-11 nustatytas 35 procentai darbingumo lygis (b.l. 9, 1 t.). Teismui pateiktos nuotraukos įrodo, kokios žymės po Å¡uns įkandimo liko ant ieÅ¡kovo kÅ«no bei kokie sudraskyti rÅ«bai (b.l. 17-22, 1 t.). IeÅ¡kovas teismui pateikė kvitus, įrodančius, jog po Å¡uns apkandžiojimo buvo pradėtas gydymas (b.l.23, 34, 61, 76, 1 t.). IÅ¡ pateikto V. M. asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į gydytojus 2010-03-29, jam paskirtas gydymas, kreipėsi ir pas oftalmologÄ , kuris nustatė ieÅ¡kovo regėjimo suprastėjimÄ (b.l. 29-30, 60, 1 t.).

VÄ® Klaipėdos apskrities ligoninė rekomendavo ieÅ¡kovui daryti operacijÄ dėl randų mažinimo ir Å¡alinimo (b.l. 33, 1 t.). Teismui pateikti apraÅ¡ymai vaistų, kuriuos naudoja ieÅ¡kovas bei naujų rÅ«bų kainos, jeigu reiktų pirkti rÅ«bus vietoj sudraskytų (b.l. 78-86, 1 t.). Teismui pateiktas atsakovės Å¡uns pasas, kuriame nurodyta, jog Å¡uns veislė-miÅ¡rÅ«nas, vakcinacija atlikta 2010-04-12 (b.l.57-59, 1 t.). IÅ¡ 2011-07-26 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Dovilų seniÅ«nijos pažymos Nr. (9.7.) V4-49 nustatyta, kad V.

J., gyv. Gelžinių k., Klaipėdos r., Å¡uo kiemsargis (miÅ¡rÅ«nas) Å¡eÅ¡iolikos metų, užregistruotas 2008-05-25, iÅ¡registruotas 2011-02-02 kadangi nugaiÅ¡o (27 b.l. 2 t.).           Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Å io straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kos žalos atlyginimo principÄ , o tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokia ji bÅ«tų jam nesant sužalotam.

Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Å iam teisiniam santykiui taikytinos taipogi CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nurodoma, kad naminių gyvÅ«nų (Å¡unys priskiriami naminiams gyvÅ«nams) arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, jeigu įrodys buvus force majeure arba esant nukentėjusiojo tyčiai ar dideliam neatsargumui).

Atsakovė šių aplinkybių neįrodė (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė būdama šuns šeimininke, netinkamai rūpinosi savo augintinio priežiūra, t.y. pažeidė Klaipėdos r. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisyklių reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad visų gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei ar nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Byloje iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų I. K., A. S. ir V. V. teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, jog ieÅ¡kovÄ apkandžiojo Å¡uo, kurio savininkė yra atsakovė O. J.. Liudytojas P. L. taip pat parodė, kad atsakovė O. L. turėjo Å¡unį panašų į rotveilerį, jis buvo laikomas voljere, nes jis dirba veterinarijos gydytoju ir ne kartÄ skiepijo atsakovės Å¡unis. Be didelio Å¡uns, atsakovė dar turėjo ir du mažus Å¡unis. Liudytojas G.Å neideris, dirbantis Klaipėdos rajono PK apylinkės inspektoriumi patvirtino, kad gavęs ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ nuvyko pas atsakovę t.y.

Å¡uns, kuris apkandžiojo ieÅ¡kovÄ savininkę. Atsakovė pripažino, kad jos Å¡uo pabėgo iÅ¡ voljero ir apkandžiojo ieÅ¡kovÄ , pasirašė administracinį teisės pažeidimo protokolÄ , jokio spaudimo atsakovės atžvilgiu jis nenaudojo, atsakovė davė paaiÅ¡kinimus, o jis užrašė. Kuris Å¡uo apkandžiojo ieÅ¡kovÄ jis nežino, tačiau matė voljere du Å¡unis, jie nebuvo maži. Liudytojas R. Å . taip pat patvirtino tÄ faktÄ , kad atsakovė turėjo Å¡unį panašų į rotveilerį ir jį tas Å¡uo yra buvęs užpuolęs, tačiau jis niekur nesikreipė.Teismas pažymi, kad liudytojų N. M. ir J.

M., kurie su atsakove susieti svainystės ryÅ¡iais ir galimai yra suinteresuoti padėti atsakovei iÅ¡vengti atsakomybės, parodymai nepaneigia ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, kad jį apkandžiojo bÅ«tent atsakovės Å¡uo.Atsakovė kaltę pripažino pasiraÅ¡ydama administracinių teisės pažeidimų protokolÄ , priimant nutarimÄ dėl pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Nors atsakovė teismo posėdžio metu neigė, jog ieÅ¡kovÄ apkandžiojo jos Å¡uo, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje ieÅ¡kovė savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo.

Administracinio teisės pažeidimo nutarimas ieÅ¡kovės apskųstas nebuvo. Å iuo atveju atsakovės O. J. veiksmuose yra neatsargios kaltės forma, nes ji pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad netinkamai prižiÅ«rimas Å¡uo (valant voljerÄ iÅ¡bėgo iÅ¡ jo, ji nepasirÅ«pino jo pririÅ¡imu grandine) gali sukelti neigiamas pasekmes kitiems asmenims. Realiai kilusios pasekmės, tai Å¡uns apkandžiotas ieÅ¡kovas – nežymus sveikatos sužalojimas, įvykis įvyko vieÅ¡oje vietoje – netoli atsakovo namų, Å¡uo, sukandžiojęs ieÅ¡kovÄ , yra prižiÅ«rimas savininkės atsakovės O.

J.. IÅ¡ specialistų iÅ¡vados nustatyta, jog ieÅ¡kovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu atveju, Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio nuostatos numato, jog jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti 500,00 Lt sumÄ už vaistus, kurie jam buvo reikalingi gydant Å¡uns įkandimu padarytas žaizdas ir raminamuosius vaistus, kuriuos jis naudojo patirdamas emocinius iÅ¡gyvenimus.

IÅ¡ suklijuotų kasos kvitų nustatyta (b.l. 23, 34, 61, 75, 76), kad ieÅ¡kovas vaistams iÅ¡leido 466,41 Lt, už Å¡iÄ sumÄ buvo pirkti gydomieji tepalai bei raminamieji vaistai. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kitų kvitų jam iÅ¡saugoti nepavyko, todėl atsižvelgiant į ieÅ¡kovo byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės priteistina 500,00 Lt turtinė žala ieÅ¡kovui už vaistus.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti sugadintų rÅ«bų vertes: megztukas-100 Lt, kelnės-120 Lt, marÅ¡kinėliai-45 Lt ir striukė 265 Lt vertės, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui nėra pateikęs įrodymų, kurie pagrįstų Å¡ių daiktų įsigijimo kainÄ . IeÅ¡kovas teismui pateikė internetinių parduotuvių duomenis apie panaÅ¡aus stiliaus drabužius, kuriuose nurodyta, kad kelnių vertė- 89 Lt, megztinio vertė -85 Lt, striukės vertė - 185 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio suma mažintina iki 400 Lt.

Iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 900,00 Lt turtinė žala.              Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus.

Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas. Tai gali bÅ«ti fizinis skausmas, kÅ«no žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nes asmuo apmÄ sto įvykusias pasekmes. Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

Å ioje normoje nėra pateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalÄ padariusio asmens kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiÅ¡kia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastÄ ar didelį neatsargumÄ . Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formÄ .

Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumÄ ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas bÅ«tinas atidumas ir rÅ«pestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali bÅ«ti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi.               Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N.Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“).              Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Å io straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kos žalos atlyginimo principÄ , o tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokia ji bÅ«tų jam nesant sužalotam. Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).IeÅ¡kovas jam padarytÄ neturtinę žalÄ grindė tuo, kad dėl patirto nežymaus sveikatos sužalojimo patyrė ne tik fizinius skausmus bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sutrikimus, todėl kreipėsi pas medikus, kurie skyrė vaistus nuo depresijos.

IeÅ¡kovas nurodė, kad ir Å¡iuo metu jaučia to įvykio pasekmes, bijo, kad jam ir ateityje atsilieps sveikatos bÅ«klei, kadangi jis yra neįgalus dėl regėjimo, o po Å¡uns apkandžiojimo, nuo patirto streso jo regėjimas dar pablogėjo. Atsižvelgdamas į visa tai, jis mano, kad patirti iÅ¡gyvenimai neįkainojami, tačiau iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti 5000,00 Lt neturtinę žalÄ .Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡vardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis.

Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Nagrinėjamu sveikatos sužalojimo atveju neturtinės žalos atlyginimÄ nustato Lietuvos Respublikos CK 6.267 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Å ios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalÄ , padarytÄ fizinio asmens sveikatos sužalojimu.             Kaip jau minėta, vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalÄ padariusio asmens kaltė.

Å iuo atveju, atsakovė pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-13 patvirtintų „GyvÅ«nų globos, laikymo ir priežiÅ«ros Klaipėdos rajone taisykles“, nes laikė neregistruotÄ , neskiepytÄ miÅ¡rÅ«nų veislės Å¡unį, kuris lakstė palaidas. Atsakovė privalėjo elgtis rÅ«pestingai, gyvÅ«nÄ auklėti ir prižiÅ«rėti taip, kad jis nepadarytų žalos kitiems. Todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovė netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas naminio gyvÅ«no savininko pareigas.

IeÅ¡kovo iÅ¡kviestų liudytojų parodymai ir iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų patvirtina, kad ieÅ¡kovas jautė sveikatos pablogėjimÄ , po įvykio jis teigė pablogėjo regėjimas, taip pat gydytojas rekomendavo randų mažinimo bei Å¡alinimo operacijas, gydytojų skiriami vaistai nuo nemigos, bei depresijos, todėl visos minimos aplinkybės leidžia pripažinti, jog dėl atsakovės Å¡uns padaryto sužalojimo ieÅ¡kovui teko patirti ir fizinių ir moralinių skausmų.             Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbi yra atsakovų turtinė padėtis.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovė nepateikė oficialių duomenų apie turimÄ nekilnojamÄ jÄ ir kilnojamÄ jį turtÄ . IÅ¡ Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atsakovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra bloga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.              Teismas, įvertindamas nurodytas aplinkybes ir abiejų Å¡alių veiksmus, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovui buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad nenustatyta, jog ieÅ¡kovui sumažėjo bendravimo galimybės, kad pasikeitė gyvenimo kokybė, į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė, objektyviais įrodymais, kad jo lėtinės ligos paÅ«mėjo po iÅ¡gÄ sčio ir patirtas iÅ¡gÄ stis turėjo įtakos sveikatos pablogėjimui, į tai, kad dėl sužalojimų jam nebuvo atliktos jokios operacijos, specialios procedÅ«ros, bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo mažinamas iki 2000,00 Lt (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.267 str., 6.282 str., 6.283 str.).Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ä®vertinus sprendimu patenkintÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ , tai yra tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas tik iÅ¡ dalies, todėl patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovės priteistinos ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t.y. 960,00 Lt advokato iÅ¡laidų (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p.).IÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei 87,00 Lt žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1d. 1p., ir 93 str., 96 str. 1 d.), nes ieÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio atleistas (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 4 p.). ir 83,43 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas             n u s p r e n d ž i a: ieškinį patenkinti iš dalies.Priteisti iš atsakovės O. J., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 900,00 Lt (devynis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos, bei 960,00 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidas (už advokato teisines paslaugas) ieškovui V.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovės O. J., a.k (duomenys neskelbtini) 87,00 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis litus) žyminio mokesčio ir 83,43 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus 43 centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie sumokėtas paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei yra bÅ«tina pateikti teismui.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                  Gintaras Stonkus