fa3e2999-7016-4083-aa88-bd79a7bef06d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-3430-1100/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12486-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.6.3; 1.2.14.3.2.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei, kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui, nukentėjusiajam R. J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 1 mėnesiui. 2017 m. balandžio 14 d. paleistas atlikęs bausmę; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka; kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės A. R. 2019 m. kovo 27 d. apie 4.15 val. prie naktinio baro, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 59A, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , siekdamas iÅ¡laikyti nukentėjusiojo R. J. perduotÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 7 Plius, 128GB“, 700 Eur vertės, su SIM kortele, neturinčia materialinės vertės, ir dėklu „Apple“, 45 Eur vertės, bei atimti galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ â€“ turimÄ ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ aÅ¡arinių dujų balionėlį, papurÅ¡kė nukentėjusiajam aÅ¡arinių dujų balionėliu į veidÄ , taip nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį chemine dirginančia medžiaga paveikiant ir padarant nukentėjusiajam pirmo laipsnio cheminius abiejų akių junginių, veido, kaklo ir krÅ«tinės lÄ stos virÅ¡utinės dalies nudegimus, ir su minėtu nukentėjusiojo R.

J. jam perduotu mobiliojo ryÅ¡io telefonu su SIM kortele, esančiu dėkle, ketindamas jį pagrobti, bėgo iÅ¡ įvykio vietos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bėgdamas atsitrenkė į automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir susižalojo rankÄ , o minėtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas iÅ¡krito jam iÅ¡ rankų. A. R., taip panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, pasikėsino pagrobti R.

J. priklausantį 745 Eur vertės turtÄ . A. R. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarÄ jis nusprendė parduoti kompiuterį, nes norėjo iÅ¡gerti. Po to, nuėjo į barÄ , esantį Kalvarijų g., gėrė alų, susipažino su atėjusiu nukentėjusiuoju R.

J., kurio anksčiau nepažinojo. Kartu vartojo alkoholį, paskui nuėjo pavalgyti į kebabinę, vėliau grįžo atgal į barÄ . IÅ¡ viso kaltinamasis iÅ¡gėrė penkis ar Å¡eÅ¡is bokalus alaus. Buvo apsvaigęs, tuo metu nukentėjusysis iÅ¡sitraukė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone“, padėjo ant stalo ir kaltinamajam kilo mintis, kad šį daiktÄ reikia pagrobti. A. R. paklausė R. J., ar galima įsijungti muzikÄ per mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Nukentėjusysis leido pasinaudoti daiktu.

Praėjus kelioms minutėms, jie nuėjo parÅ«kyti į laukÄ , o tuo metu kaltinamasis jau buvo suplanavęs pabėgti su mobiliojo ryÅ¡io telefonu. Lauke A. R. iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir papurÅ¡kė juo nukentėjusiajam į veidÄ . Dujų balionėlį jis pirko prieÅ¡ pusę metų iki nagrinėjamo įvykio savigynos tikslais. Tada kaltinamasis pradėjo bėgti su mobiliojo ryÅ¡io telefonu, tačiau, nubėgęs apie 15–20 m, atsitrenkė į automobilį ir susižalojo rankÄ , o mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ pametė.

Netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir sulaikė jį. Mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo įdėtas į guminį įdėklÄ . A. R. pripažino, kad mobiliojo ryÅ¡io telefono ir dėklo kaina galėjo bÅ«ti tokia, kokia nurodyta kaltinime. Neigiamai vertina savo padarytus veiksmus, nori kuo greičiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Jis pats pirmas paskambino nukentėjusiajam, norėjo susitaikyti ir atsipraÅ¡yti jo. Pasitaiko, kad jis savaitgaliais vartoja alkoholį, bet daug negeria. Po išėjimo į laisvę jis gyveno iÅ¡ paÅ¡alpų, registruotas Užimtumo tarnyboje, paskui neoficialiai dirbo.

Vėliau buvo iÅ¡siėmęs individualios veiklos pažymÄ , tačiau niekas nesiÅ«lė darbo. Turi apie 30000 Eur skolų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 26 d. apie 23.30 val. nuėjo į barÄ , esantį Vilniuje, Turgaus g. (koks tiksliai adresas pasakyti negali, tačiau ten prie pat yra ir kazino).

Ten jis vartojo alkoholinius gėrimus ir susipažino su vyru, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini), bet sakė vadinti jį (duomenys neskelbtini), tiksliai pasakyti negali, neprisimena. Jis vilkėjo sportinį Å¡varkÄ , mėlynos spalvos, turėjo tatuiruočių ant rankos (ant kurios tiksliai, pasakyti negali), ne plikas, tačiau labai trumpai kirptais plaukais, veidas smulkaus sudėjimo, Å«gis apie 175 cm, sportiÅ¡ko kÅ«no sudėjimo. Kurį laikÄ su juo leido laikÄ ir bare, ir kazino, nes porÄ kartų ėjo į kazino, po to, atgal į barÄ atsigerti alkoholinių gėrimų.

Atrodė, kad (duomenys neskelbtini) pažįsta bare ir kazino dirbančius asmenis, nes su jais bendravo, su juo elgėsi kaip su pažįstamu, todėl ir jam asmuo pasirodė patikimas. Neatrodė, kad jis bus agresyvus ir jam (nukentėjusiajam) dėl to grėstų pavojus. Jis 2019 m. kovo 27 d. apie 4.20 val. kartu su minėtu vyru išėjo į laukÄ , ketindamas parÅ«kyti ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡ karto jam papurÅ¡kė dujų į akis, griebė jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 7 Plus“, 128 GB, kurio vertė 700 Eur, su SIM kortele, kurios nevertina, ir mobiliojo ryÅ¡io telefono silikoninį juodos spalvos dėkliukÄ ,,Apple“, kurio vertė 45 Eur, kurį laikė rankoje, ir pradėjo bėgti.

Kadangi (duomenys neskelbtini) papurÅ¡kus dujų, jos pateko daugiausiai jam į kairę akį, deÅ¡ine akimi dar truputį matė, todėl pradėjo jį vytis. Jiems nubėgus už pastato, esančio Vilniuje, Rinktinės g. 42, jam atbėgus ant Å¡aligatvio, iÅ¡girdo stiklo dūžio garsÄ ir pamatė, kad yra iÅ¡daužtas ten stovinčio automobilio stiklas (kokio tiksliai, pasakyti negali). Pamatęs minėtÄ vyrÄ , pradėjo su juo derėtis, kad iÅ¡spręstų viskÄ taikiai, kad atiduotų jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , o jis jam duos už tai pinigų.

Taip kalbėjo norėdamas, kad jis nusiramintų ir kad užtruktų daugiau laiko, kol kas nors iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus. Minėtas vyras bandė Å¡alintis, priėjęs prie jo bandė sulaikyti, Å¡iek tiek apsistumdė, tuo metu R. J. krito ant žemės ir susižalojo deÅ¡inės pusės kelį, dėl to suplyÅ¡o jo kelnės, kurių vertė, 50 Eur, ir susimušė deÅ¡inį delnÄ . Jam atsistojus, minėtas vyras iÅ¡ kažkokio dėklo (kokio tiksliai, pasakyti negali) iÅ¡sitraukė peilį.

IÅ¡traukęs peilį, pradėjo jam grasinti, kad papjaus sakydamas ,,papjausiu, duok pinigus“. R. J. pradėjo jį raminti, kalbėjo, kad už tokį elgesį jam gresia didesnė atsakomybė. Minėtas vyras Å¡iek tiek pasimetė, buvo labai agresyvus, garsiai rėkė, tačiau įsidėjo peilį atgal. Tuo momentu atvyko policijos pareigÅ«nai. Atvykus policijos pareigÅ«nams, kartu su jais ieÅ¡kojo savo mobiliojo ryÅ¡io telefono, nes minėtas vyras, atlikus jo dalinę apžiÅ«rÄ , mobiliojo ryÅ¡io telefono nerado.

Automobilyje, kurio stiklÄ iÅ¡daužė minėtas pilietis, mobiliojo ryÅ¡io telefono įmesto taip pat nebuvo, todėl ieÅ¡kojo, kur jis galėjo jį iÅ¡mesti. Tada vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų rado jam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ baloje, netoli minėto automobilio, kurio langas buvo iÅ¡daužtas, tačiau telefonas neveikė. Dėl plėšimo jam padaryta 795 Eur turtinė žala (b. l. 44–45). Nukentėjusysis R. J., 2019 m. kovo 28 d. papildomai apklaustas, parodė, kad į barÄ atvyko maždaug 2019 m. kovo 27 d. vidurnaktį.

Ä®tariamajam jis pasakė, kad yra advokatas. Jam ir įtariamajam stovint prie baro, jis buvo pasidėjęs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ant baro. Tiksliai negali pasakyti, ar jiems bÅ«nant prie baro, įtariamasis buvo paėmęs jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , lyg ir atsimena, kad jis buvo į rankas paėmęs jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau, kÄ Å¡is darė su Å¡iuo daiktu, neprisimena. Jis ir įtariamasis išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Galimai jiems iÅ¡einant parÅ«kyti, jam priklausantis mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo įtariamojo rankoje.

Nespėjus prisidegti cigaretės, minėtas asmuo aÅ¡arinių dujų balionėliu papurÅ¡kė jam į veidÄ , nors joks konfliktas neįvyko, nieko jis nepasakė jam. Jis tikrai nesmogė įtariamajam. PapurÅ¡kęs dujų, Å¡is, rankoje laikydamas jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , pradėjo bėgti. Minėtas asmuo Å¡alinosi link Rinktinės g. Jis pradėjo vytis minėtÄ asmenį ir iÅ¡girdo, kad dužo kažkoks stiklas, garsas buvo labai didelis. Jis prisivijo asmenį. Jie susistumdė, tuomet įtariamasis parkrito.

Jis įtariamÄ jį bandė psichologiÅ¡kai paveikti, prašė, kad atiduotų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , sakė jam, kad duos pinigų. Tačiau (duomenys neskelbtini) nesiklausė jo. Jam rėkiant ant įtariamojo, Å¡is iÅ¡sitraukė peilį, iÅ¡ kur tiksliai iÅ¡sitraukė, jis nepamena. Ä®tariamasis reikalavo, kad jam atiduotų pinigus. Jis bandė artintis prie jo su peiliu, tačiau R. J. stengėsi iÅ¡laikyti atstumÄ . Stengėsi psichologiÅ¡kai paveikti jį. Pastebėjo, kad įtariamajam kraujuoja ranka, tačiau kaip jis susižalojo, nematė.

Atvykus policijos pareigÅ«nams, asmuo buvo sulaikytas. Neatsimena, ar atvykusiems policijos pareigÅ«nams pasakė, kad minėtas asmuo turi peilį prie savęs, tačiau tikėtina, kad nepasakė. Mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ rado baloje kartu su policijos pareigÅ«nu (b. l. 49–50). Akistatos tarp įtariamojo A. R. ir nukentėjusiojo R. J. metu įtariamasis A. R., atsakydamas į pateiktus klausimus, parodė, kad išėjo į laukÄ dviese su R. J., nukentėjusiajam priklausantis mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo A.

R. rankose. A. R. išėjo iÅ¡ baro, turėdamas tikslÄ , esant galimybei, pabėgti su R. J. mobiliojo ryÅ¡io telefonu. R. J. nusisukus prisidegti cigaretės, A. R. iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės aÅ¡arinių dujų balionėlį ir papurÅ¡kė nukentėjusiajam į veidÄ , taip siekė atimti Å¡iam galimybę jį pasivyti, kai A. R. bėgs su jo mobiliojo ryÅ¡io telefonu. Po to, jis pabėgo su R. J. priklausančiu daiktu. Peiliu negrasino R. J., nereikalavo pinigų. Nukentėjusysis, atsakydamas į jam pateiktus klausimus, parodė, kad, iÅ¡einant iÅ¡ baro į laukÄ , buvo dar vienas nepažįstamas asmuo, jam priklausantis mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo (duomenys neskelbtini) rankose.

Jam norint prisidegti cigaretę, (duomenys neskelbtini) papurÅ¡kė į jam veidÄ dujų ir pabėgo su jo mobiliojo ryÅ¡io telefonu. Neatsimena, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«tų grasinęs peiliu. Pinigų iÅ¡ jo nereikalavo (b. l. 52–53). Liudytojas M. M. (M. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 27 d. apie 5.30 val. jam paskambino dukra K. M. ir pasakė, kad jai pranešė kaimynai, jog buvo atvykę policijos pareigÅ«nai praneÅ¡ti apie iÅ¡daužtÄ automobilio stiklÄ . Po dukros skambučio važiavo prie namo, esančio Vilniuje, Rinktinės g. 42, pasižiÅ«rėti, kas atsitiko, ir atvykęs pamatė, kad yra iÅ¡daužtas automobilių parkavimo vietoje, esančioje Vilniuje, Rinktinės g. 42, stovinčio jam priklausančio automobilio Honda Civic, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinis langas, kurio vertė 100 Eur, ir įlenktas vairuotojo pusės galinis sparnas, kurio vertė 200 Eur. Taip pat aplink automobilį, ant žemės yra daug, galimai kraujo, dėmių. Pamatęs, kad yra sugadintas minėtas automobilis, kreipėsi į policijÄ . Ryte jo dukra K. M. dar miegojo, kai policijos pareigÅ«nai bandė prisibelsti į jų namus, todėl apie įvykį sužinojo tik iÅ¡ kaimynų. Dėl turto sunaikinimo jam padaryta 300 Eur turtinė žala (b. l. 23).

Liudytojas M. M., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pirminėje apklausoje nurodė, jog padaryta žala apie 300 Eur, nes galvojo, kad sunkiai ras langÄ pakeisti, tačiau naudotų prekių parduotuvėje rado langÄ už 20 Eur ir už stiklo įdėjimo darbus sumokėjo 40 Eur, o automobilio sparnÄ pats iÅ¡lygino. Todėl sutinka, kad jam bÅ«tų atlyginta 60 Eur dydžio žala (b. l. 31). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1019/2019(01) (toliau – specialisto iÅ¡vada Nr. G 1019/2019(01)) konstatuota, kad R.

J. nustatyti I laipsnio cheminiai abiejų akių junginių, veido, kaklo ir krÅ«tinės lÄ stos virÅ¡utinės dalies nudegimai, padaryti minėtas sritis paveikus chemine dirginančia medžiaga, odos nubrozdinimai deÅ¡inio delno ir deÅ¡inės blauzdos srityse ir poodinė kraujosruva kairio kelio sÄ nario srityje, padaryti minėtoms sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir plokÅ¡tumomis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du (2019 m. kovo 27 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, iÅ¡ kurių pirmasis – veido, kaklo ir krÅ«tinės sritis paveikus chemine medžiaga, antrasis – griÅ«vant ir deÅ¡inės plaÅ¡takos, deÅ¡inės blauzdos ir kairio kelio sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir plokÅ¡tumomis, bei yra panaÅ¡aus senumo, todėl galėjo bÅ«ti padaryti neilgai trukus vienas paskui kitÄ . Nustatyti sužalojimai, tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti odos nubrozdinimai deÅ¡inio delno ir deÅ¡inės blauzdos srityse bei poodinė kraujosruva kairio kelio sÄ nario srityje galėjo bÅ«ti padarytos pačiam nukentėjusiajam griÅ«nant ir minėtomis sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir plokÅ¡tumas. Patiriant nustatytus iÅ¡vardintus sužalojimus, įprastai juntamas ir fizinis skausmas (b. l. 57–58). 2019 m. kovo 27 d.

įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas šaligatvis, esantis prie pastato, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 59A. Nurodoma, kad minėtame pastate, esančiame Turgaus g., yra įrengtos įvairios prekybos vietos. Šaligatvis yra prie pastato dalies, ant kurios yra užrašas „NESE SLOTS“, ties kuriuo yra įėjimo laipteliai. Minėtos „NESE SLOTS“ prieigose yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra nukreipta į šaligatvio pusę. Ant šaligatvio grindinio yra matomos rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Šaligatvio prieigos stebimos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įrengta sferine vaizdo stebėjimo kamera, įrengta virš „Lietuvos spauda“ kiosko (b. l. 8–16).

UAB „Nesė“ administratorė R. T. savanoriÅ¡ku daiktų pateikimo protokolu (b. l. 19–20) pateikė kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u, kurį apžiÅ«rėjus, apžiÅ«ros protokole fiksuota, jog apžiÅ«ros objektas – vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ įvykio vietos. Jame nurodoma, kad, atidarius vaizdo įraÅ¡Ä , matomas tamsus paros metas. Tolumoje matomi du galimai vyriÅ¡kos lyties asmenys, kurie stovi vienas prieÅ¡ kitÄ . Staiga vienas iÅ¡ vyrų pradeda bėgti ir dingsta iÅ¡ kameros matymo lauko.

Paskui jį nubėga kitas vyras ir dingsta iÅ¡ kameros matymo lauko (b. l. 22). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ . Taigi, BK 180 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti keli alternatyvÅ«s kvalifikuojantys nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ požymiai – plėšimas padaromas įsibrovus į patalpÄ arba panaudojus neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ Å¾mogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ , bent vieno iÅ¡ jų pakanka tam, kad plėšimas bÅ«tų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2009, 2K-208-1073/2018). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimÄ turtÄ plėšimo bÅ«du, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valiÄ ar atėmęs galimybę pasiprieÅ¡inti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iÅ¡ anksto ir neparuoÅ¡ti, bet iÅ¡ anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valiÄ , taip lengviau perimant jo turtÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016).Taigi darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant, ar daiktÄ priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo bÅ«das plėšiant, iÅ¡kreipiantis tiesioginę jo paskirtį. Vadinasi, Å¡io požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, Å¡i pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iÅ¡kreipto panaudojimo bÅ«do dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios. BK 22 straipsnis reglamentuoja pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal Å¡io baudžiamojo įstatymo straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. R., panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

J., pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ . Kaltinamasis A. R. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jis nurodė, kad nagrinėjamo įvykio laiku bare susipažino su nukentėjusiuoju, vartojo su juo alkoholį, po to, pastebėjo, kad Å¡is turi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurį kaltinamasis sugalvojo pagrobti. IÅ¡ pradžių jis paprašė R. J. laikinai pasinaudoti mobiliojo ryÅ¡io telefonu, po to, kartu išėjo į laukÄ ir tuo metu A.

R. papurÅ¡kė turėtu aÅ¡arinių dujų balionėliu nukentėjusiajam į veidÄ . Padaręs tokį veiksmÄ , kaltinamasis pradėjo bėgti su grobiamu svetimu turtu, tačiau atsitrenkė į automobilį, susižalojo rankÄ , o mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡metė ant žemės. Tokius A. R. parodymus iÅ¡ esmės patvirtino R. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryti pirmo laipsnio cheminiai abiejų akių junginių, veido, kaklo ir krÅ«tinės lÄ stos virÅ¡utinės dalies nudegimai, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, įrodo specialisto iÅ¡vada Nr. G 1019/2019(01), kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Kaltinimo aplinkybes, t. y. kad A. R., sutrikdęs nukentėjusiajam sveikatÄ , pabėgo, tačiau atsitrenkė į transporto priemonę ir susižalojo, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. kovo 27 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kompaktinio disko apžiÅ«ros protokolas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su pasikėsinto pagrobti turto (mobiliojo ryÅ¡io telefono ir dėklo) verte – 745 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti minėtų daiktų bendra verte.

Taigi nagrinėjamu atveju A. R., siekdamas pagrobti svetimÄ turtÄ , panaudojo prieÅ¡ R. J. specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ (aÅ¡arinių dujų balionėlį). Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, panaudoto minėto daikto pobÅ«dis, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas ir lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad panaudoja specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ , siekdamas atimti galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis ir taip palengvinti svetimo turto užvaldymÄ , numatė, kad taip sukels nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymÄ ir kartu pagrobs svetimÄ turtÄ , ir norėjo taip veikti.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad A. R. veikė tiesiogine tyčia. Kita vertus, kaltinamasis nepabaigė daryti nusikalstamÄ veikÄ nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, nubėgęs nedidelį atstumÄ , atsitrenkė į automobilį, susižalojo rankÄ , o pagrobtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas iÅ¡krito jam iÅ¡ rankų. Dėl Å¡ių priežasčių A. R. pasikėsino neteisėtai disponuoti svetimu turtu. Todėl konstatuotina, kad A. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas A. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ A. R. pasikėsino padaryti vienÄ tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, taip pat kėsintasi pagrobti svetimÄ turtÄ (745 Eur vertės). Pagal bylos aplinkybes, A.

R. nusikalto iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 127). A. R. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad A. R. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka (už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ atliko bausmę 2017 m. balandžio 14 d.). Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimÄ bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. R. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iÅ¡ viso du kartus, jis vėl nusikalto praėjus mažiau kaip dvejiems metams po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę (b. l. 115–116). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis per pastaruosius metus daug kartų buvo baustas administracine tvarka (b. l. 117–128), t. y. jis ne tik sistemingai darė neÅ¡iurkÅ¡tų administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalyje, t. y., važiavo vieÅ¡uoju transportu be bilieto, tačiau padarė ir kitokio pobÅ«džio administracinius nusižengimus – 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. birželio 10 d. nubaustas už nedidelį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (ANK 481 straipsnio 1 ir 2 dalys); 2019 m. spalio 29 d. nubaustas už psichotropinės medžiagos vartojimÄ be gydytojo paskyrimo (ANK 71 straipsnio 1 dalis); 2019 m. rugpjūčio 3 d. nubaustas už smulkiÄ vagystę (alkoholinių gėrimų) (ANK 108 straipsnis).

Taigi A. R. ne kartÄ baustas administracine tvarka ir po Å¡ioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos (2017 m. balandžio 14 d.) A. R. itin nedidelį laikÄ oficialiai dirbo (b. l. 130). Nors nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. jis turėjo individualios veiklos pažymÄ , tačiau kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ esmės pagal Å¡iÄ pažymÄ nedirbo. Dabartiniu metu jis registruotas Užimtumo tarnyboje, pastovios gyvenamosios vietos neturi.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. R. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. R. už padarytÄ nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis (2 metai ir 6 mėnesiai) yra mažesnis už sankcijos vidurkį, jÄ atliekant pataisos namuose.

BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis leidžia teismui paskirti Å¡velnesnę, negu sankcijoje nustatyta, bausmės rūšį, tačiau Å¡iuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių A. R. taikyti minėtų baudžiamojo įstatymo straipsnių nuostatas. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė 2019 m. gruodžio 11 d. susitarimÄ su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, itin Å¡velninančia A. R. atsakomybę. Teismas pažymi, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki Å¡io susitarimo sudarymo dienos praėjo nemažas laikas (daugiau kaip aÅ¡tuoni mėnesiai), per kurį kaltinamasis neatlygino nė dalies nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos.

Todėl vien aptariamo susitarimo sudarymas savaime neleidžia skirti kaltinamajam Å¡velnesnės bausmės. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad A. R. nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. nustatytas (duomenys neskelbtini), juolab kad jis nusikalto turėdamas tokiÄ ligÄ , t. y. Å¡is susirgimas nesutrukdė kaltinamajam nusikalsti. ReikÅ¡minga ir tai, kad vien nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstyta pozicija dėl Å¡velnesnės bausmės skyrimo kaltinamajam neįpareigoja teismo, nes teismas, parinkdamas A.

R. bausmės rūšį ir jos dydį, visų pirma vadovaujasi baudžiamojo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. BK 75 straipsnis neleidžia kaltinamajam, padariusiam sunkų nusikaltimÄ , atidėti bausmės vykdymÄ . Todėl teismas neturi galimybės svarstyti Å¡io klausimo. V. Civilinis ieÅ¡kinys Å ioje byloje civilinė ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 30,52 Eur iÅ¡laidų priteisimo už R.

J. gydymÄ (b. l. 69–71). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas. Kaip minėta, A. R. panaudojo aÅ¡arinių dujų balionėlį prieÅ¡ nukentėjusįjį, dėl to jam buvo padaryti atitinkamų kÅ«no vietų nudeginimai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo suteiktos gydymo paslaugos (1 t., b. l. 70). Tarp A. R. nusikalstamos veikos ir R. J. gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas. VI. Kiti klausimai A. R. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 27 d. 5.30 val. iki 2019 m. kovo 28 d. 14.20 val. (dvi dienos) (b. l. 84, 92). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į A.

R. paskirtÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. A. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 93–94). Ji paliktina galioti iki Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintinas daiktas, reikÅ¡mingas nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. peilis, paimtas 2019 m. kovo 27 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu iÅ¡ A.

R. ir perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį (2019 m. birželio 12 d. kvitas B, serija (duomenys neskelbtini)) (b. l. 79–80). Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti A.

R. taikyto laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. kovo 27 d. 5.30 val. iki 2019 m. kovo 28 d. 14.20 val. (dvi dienas), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio A. R. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. IÅ¡ A. R. priteisti atlyginti civilinei ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) 30,52 Eur (trisdeÅ¡imt eurų ir penkiasdeÅ¡imt du euro centus), susijusius su R. J. gydymo iÅ¡laidomis. A. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti daiktÄ , reikÅ¡mingÄ nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. peilį, paimtÄ 2019 m. kovo 27 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu iÅ¡ A. R. ir perduotÄ saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį (2019 m. birželio 12 d. kvitas B, serija (duomenys neskelbtini)). Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Darius Lukaitis