fa3c0705-4dc2-45f8-ae5b-191c6c933fbf · Å iaulių apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamosios bylos Nr. 1-1973-1079/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-54760-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.3; 2.12.2.8. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 14 d. Joniškis Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei, kaltinamajam K.

Č., jo gynėjui advokatui Modestui Å važui, nukentėjusiajai R. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡siskyręs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011 m. lapkričio 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) 2012 m. spalio 19 d.

Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme vieneriems metams; 3) 2013 m. sausio 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirta 50 parų arešto bausmė. Paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu subendrinta su 2012 m. spalio 19 d.

Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas; 4) 2013 m. balandžio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straispniu bausmė subendrinta su 2013 m. sausio 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams; 5) 2013 m. gruodžio 10 d.

Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams; 6) 2014 m. kovo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir 290 straipsnį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu paskirta bausmė bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams; 2015 m. balandžio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęss 3 mėnesių ir 1 dienos bausmės; 7) 2015 m. gruodžio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams; 8) 2017 m. kovo 23 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams. Bausmė atlikta 2018 m. sausio 3 d., teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : K. Č. 2018 m. lapkričio 15 d. apie 21:00 val. pas S. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, du kartus kumščiu smogė sugyventinei R.

K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamasis K. Č., teisiamojo posėdžio metu, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykio dienÄ , buvo (duomenys neskelbtini), pas S. G., Å¡is davė pinigų, todėl jis kelis kartus ėjo į parduotuvę parneÅ¡ti alkoholio. IÅ¡gėrinėti pradėjo apie pietus, iÅ¡gėrinėjo keturiese, su S. G., R.

K. ir kaimyne L. S., kaimynė išėjo apie 18 val. Paskutinį kartÄ Ä¯ parduotuvę nuėjo apie 18 val., prie uždarant parduotuvę. Visi girtavo, nežino kaip pas R. K. atsirado du bambaliai alaus, ji tÄ alų viena gėrė virtuvėje. Konfliktas tarp K. ir jo kilo po 20 val. dėl to, kad ji paėmė iÅ¡gėrė ne savo alų. Todėl jis du kartus kumščiu trenkė K. į veidÄ . Sudavė nesmarkiai kumščiu du kartus į kairę veido pusę. Po smÅ«gių nuketėjusioji nieko nesakė.

Po to S. G. paprašė R. K. iÅ¡eiti, nes ji nepageidaujama. Nurodė, jog alkoholis jo veiksmams įtakos neturėjo, blaivus bÅ«tų taip pat pasielgęs, nes R. K. paėmė svetimÄ daiktÄ , tai jį sunervino, nes alų ji buvo pasiėmusi ir virtuvėje ruoÅ¡dama maistÄ gėrė viena, kai visi kiti gėrė kambaryje. Mano, kad po suduoto smÅ«gio, R. K. buvo sukeltas laikinas skausmas. Po įvykio kartu su nukentėjusiaja nebegyvena. IÅ¡ karto po suduotų smÅ«gių R. K. nebuvo jokių sužalojimų, o kai grįžo iÅ¡ policijos, penktadienį ar Å¡eÅ¡tadienį buvo susitikęs nukentėjusiÄ jÄ , matėsi mėlynė.

Susitikęs neatsiprašė nukentėjusiosios, jam buvo nurodymas nebendrauti, nesiartinti prie nukentėjusiosios. Po įvykio su nukentėjusiÄ ja kalbėjo telefonu, buvo susitikę, ji sakė, kad pretenzijų neturi. Savo poelgį vertina blogai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusioji R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad civilnio ieÅ¡kinio nereikÅ¡. Kaltinamajam pretenzijų neturi, su juo nesusitaikė, iki bylos nagrinėjimo kaltinamasis neatsiprašė. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė.

Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiÅ¡kė, jog nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota Å¡ių įrodymų iÅ¡vardijimu. Kaltinamojo K. Č. kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties visiÅ¡ko prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais: 2018 m. lapkričio 15 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu praneÅ¡imu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,61 promilės girtumas) K.

Č. sumušė neblaiviÄ (3,20 promilės girtumas) sugyventinę R. K. (b. l. 9); 2018 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15, 17-20); Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 15 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose J(duomenys neskelbtini), neblaivus (2,61 promilės girtumas) K.

Č. sumušė neblaiviÄ (3,20 promilės girtumas) sugyventinę R. K.. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo po medikų apžiÅ«ros įvykio vietoje į gydymo įstaigas vykti atsisakė. Nurodoma sužalojimo vieta, deÅ¡inė akis, užfiksuoti sužalojimai patinimas ir kraujosruva (mėlynė) (b. l. 24-27); Alkoholio kiekio matuoklio ARKB-0090 panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 15 d. 22.52 val. R. K. nusatytas 3,20 promilės girtumas; 2018 m. lapkričio 15 d. 22.54 val.

K. Č. nustatytas 2,61 promilės girtumas (b. l. 31-33); ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios R. K. duotais parodymais, kad su K. Č. yra sugyventiniai. 2018 m. liepos mėn. ji iÅ¡ PaÅ¡vitinio miestelio, Pakruojo r. grįžo gyventi pas savo mamÄ , adresu (duomenys neskelbtini), palikdama savo sugyventinį K. Č. Pakruojo r. 2018 m. spalio mėn. viduryje, pas jÄ , atvažiavo ir K. Č.. Kelias dienas jis pabuvo pas jÄ , tačiau mama jo nekenčia, todėl jis išėjo gyventi kitur, apsistodavo (duomenys neskelbtini) tai pas vienÄ , tai pas kitÄ pažįstamÄ , nes anksčiau jis gyveno (duomenys neskelbtini), ir žmones pažįsta.

Paskutiniu metu K. Č. buvo pas S. G., adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juo buvo ir ji. 2018 m. lapkričio 15 d. ryte visi trys pradėjo vartoti alų. Gėrė visÄ dienÄ , bei apie 21 val. tarp jos ir K. Č. įvyko žodinis konfliktas, ko pasekoje jis jai kumščiu smogė du kartus į veido sritį. Konflikto S. G. nematė, nes jie abu buvo kambaryje, tuo metu jis buvo išėjęs, ar tai į virtuvę, ar atlikti gamtinių reikalų. Vienu metu buvo atėjusi ir L. S., kuri atsinešė alaus, alų iÅ¡gėrus, ji išėjo į namus.

Po konflikto su K. Č. ji nuėjo pas L. S., ji pamatė, kad jai sumuÅ¡tas veidas. Pasakė, kad jÄ sumušė K. Č., tačiau jokios pagalbos iÅ¡ jos neprašė. L. S. jai nežinant paskambino policijai, kuri atvykusi iÅ¡vežė K. Č.. Ji K. Č. jokių pretenzijų neturi, nes po jo suduotų smÅ«gių, pajuto tik momentinį trumpalaikį fizinį skausmÄ , jokios turtinės žalos nebuvo padaryta, pas medikus nevyks ir tikrai niekieno neprašė, kad praneÅ¡tų apie įvykį policijai, tai buvo padaryta be jos žinios ir jokio pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys.

Ikiteisminio tyrimo byloje civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, nes nebuvo turtinės žalos (b. l. 36-37); ikiteisminio tyrimo metu liudytojos L. S. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tame pačiame kaime gyvena ir S. G.. Paskutiniu metu pas S. G. gyveno ir K. Č., kuris su R. K. yra sugyventiniai. Tame pačiame kaime gyvena ir R. K. mama, tai R. K. bÅ«davo tai pas mamÄ , tai pas K. Č., kuris gyveno pas S. G.. 2018 m. lapkričio 15 d. ji po pietų nuėjo pas S. G. nusineÅ¡dama 2 l alaus, kurio stiprumas 7,5 laipsnių.

Visi keturi iÅ¡gėrė jos atsineÅ¡tÄ alų ir ji grįžo į namus. Apie 21 val. pas jÄ Ä¯ namus atėjo verkdama R. K. ir pasakė, kad jÄ sumušė sugyventinis K. Č., buvo matyti paraudusi akis, minėjo, kad jis atėmė telefonÄ , raktus. Tada ji nusprendė apie įvykį praneÅ¡ti policijai, bei surinkusi savo mobilaus ryÅ¡io telefone Nr. 112, telefonÄ padavė R. K., kad ji papasakotų įvykio aplinkybes. Ji stovėdama Å¡alia girdėjo, kad atsiliepė operatorė ir R. K. jai bandė kažkÄ pasakyti, tačiau dėl girtumo ir verkimo, ji nesugebėjo paaiÅ¡kinti kas atsitiko, todėl paėmusi iÅ¡ jos telefonÄ apie įvykį kÄ Å¾inojau pasakė ji.

Atvykus pareigÅ«nams R. K. iÅ¡vyko su pareigÅ«nais (b. l. 46-47). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas prieÅ¡ savo artimÄ jį ar Å¡eimos narį, sukėlė Å¡iam fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina K. Č. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. K. Č. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi K. Č., smurtaudamas prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, sugyventinę, nukentėjusiÄ jÄ R. K., t.y. suduodamas jau du kartus kumščiu į veido sritį, dėl ko atsirado kraujosruvos, sukėlė jai fizinį skausmÄ .

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ä®vertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį. Kaltinamasis K. Č. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis iÅ¡ viso teistas aÅ¡tuonis kartus, penkis kartus teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, visus kartus kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ savo sugyventinę R. K., bausmę atliko 2018 m. sausio 3 d., teistumas neiÅ¡nykęs (b. l. 52-62), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 97-99). Å ios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, atlikęs paskirtÄ bausmę ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 100-101), nuolatinės gyvenamosios vietos neturi.

Kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nukentėjusioji buvo neblaivi (nustatytas 3,20 promilės neblaivumas) ir dėl to galėjo išprovokuoti tokį kaltinamojo elgesį. Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis visÄ dienÄ kartu girtavo, kaltinamasis ne vienÄ kartÄ visiems pirko alkoholį, o konfliktas pasak kaltinamojo kilo dėl nukentėjusiosios iÅ¡gerto alaus, kas, teismo nuomone, nelaikytina nei neteisėtais nukentėjusiosios veiksmais nei kitokiu elgesiu įžeidžiančiu kaltininkÄ , todėl nors nukentėjusiajai ir buvo nustatytas sunkus girtumas, tai nelaikytina provokuojančiu elgesiu, suteikiančiu pagrindÄ kaltinamajam smurtauti prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formÄ ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl mažareikÅ¡mės priežasties – iÅ¡gerto alaus; į nusikalstamos veikos stadijÄ â€“nusikalstama veika baigta; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ K.

Č. skirtina straipsnio sankcijoje nurodyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamÄ jį charakterizuojančias asmenines savybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. Č. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį tarp įstatymo nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio (BK 54, 61 straipsniai). Ä®vertinus tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo gyvėjas taip pat prašė teismo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Pagal Å¡iuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas iÅ¡reiÅ¡kia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui iÅ¡vengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu bÅ«du bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančiÄ teismų praktikÄ , taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik esant Å¡iame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sÄ lygoms:

1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimÄ ;

2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme;

3) teismo iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymÄ bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga yra bÅ«tent teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pagal teismų praktikÄ sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. Č. smurtavo prieÅ¡ savo sugyventinę R. K. ne pirmÄ kartÄ , už smurtÄ artimoje aplinkoje yra teistas net penkis kartus, dėl ansktesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė. Å iuo metu pastovios gyvenamosios vietos neturi, niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Po nusikalstamos veikos padarymo ir toliau daro teisės pažeidimus, pasirodė neblaivus teismo posėdyje, kas rodo, jog kaltinamasis nesieka pakeisti savo elgesio, savo padarytos nusikalstamos veikos nevertina kritiÅ¡kai, nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio ar iÅ¡provokuota pačios nukentėjusiosios elgesio, todėl teismo nuomone, visos Å¡ios aplinkybės nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į K. Č. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas jo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 15 d., 23.00 val. iki 2018 m. lapkričio 16 d., 14.10 val., iÅ¡bÅ«tas laikas, t. y. viena diena, ir laikytina, kad K. Č. yra atlikęs vienÄ laisvės atėmimo bausmės dienÄ . Bausmės pradžia skaičiuotina nuo K. Č. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. Č. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas. BPK 122 straipsnio 1 dalyje yra numatyti suėmimo skyrimo pagrindai: kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikitiesminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys naujas nusikalstamas veikas. Teisme byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nesislapstė, jam taikytų kardomųjų priemonių nepažeidė, teismui perduotas padaręs nesunkų nusikaltimÄ , todėl teismo nuomone taikyti kaltinamajam griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra pagrindo, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo K.

Č. paliktinos galioti kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 ir 432 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: K. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, K. Č. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į K. Č. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti jo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. lapkričio 15 d., 23.00 val. iki 2018 m. lapkričio 16 d., 14.10 val., iÅ¡bÅ«tas laikas, t. y. viena diena, ir laikyti, kad K.

Č. yra atlikęs vienÄ laisvės atėmimo bausmės dienÄ . Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo K. Č. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. Č. palikti nepakeistas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mus. Teisėja Sigita Rozgaitė