2021-02-10 Nr. AB-3000-3-62-3-02675-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-34-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02675-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 21R-777 (AG-650/03-2020) dalį, kuria pareiškėjo skundas dalyje dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Miškų tarnyba) 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 ir įpareigojimo Miškų tarnybą patikslinti ginčo žemės sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis paliktas nenagrinėtu ir išspręsti klausimą iš esmės; 2) panaikinti Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 dalį, kuria nuspręsta prijungti 0,0118 ha teritoriją prie Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo ir pakeičiant 0,4222 ha ploto teritorijai, kuri atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus miško žemės naudmeną iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintas miškas); 3) įpareigoti Miškų tarnybą patikslinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš miško žemės 0,4222 ha ir išregistruojant Anykščių urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Miškų tarnybą patikslinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš miško žemės 0,4222 ha ir išregistruojant Anykščių urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus, ir priėmė pareiškėjo skundą, kuriame jis prašo teismo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 21R-777 (AG-650/03-2020) dalį, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl Miškų tarnybos 2020 m. birelio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 ir įpareigojimo Miškų tarnybą patikslinti ginčo žemės sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis palikta nenagrinėta, ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 dalį, kuria nuspręsta prijungti 0,0118 ha teritoriją prie Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo ir pakeisti 0,4222 ha ploto teritorijai, kuri atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, miško žemės naudmeną iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintas miškas).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prie skundo nėra pateikęs prašymo, su kuriuo būtų kreipęsis į atsakovą dėl įpareigojimo Miškų tarnybą patikslinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš miško žemės 0,4222 ha ir išregistruojant Anykščių urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus. Iš pateikto prie skundo pareiškėjo 2020 m. gegužės 22 d. prašymo nustatyta, jog su tokiu įpareigojimu, kuriuo kreipėsi į teismą, pareiškėjas į Miškų tarnybą nesikreipė.

Teismas konstatavo, kad prie patikslinto skundo nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymu į atsakovą dėl minėto įpareigojimo ir atsakovas būtų atsisakęs atlikti šiuos, pareiškėjo reikalaujamus atlikti, veiksmus. Nesant pareiškėjo prašymo bei atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, tuo tarpu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Be to, teismo vertinimu, toks pareiškėjo reikalavimas yra perteklinis, kadangi teismui patenkinus pareiškėjo antrąjį skundo reikalavimą ir panaikinus Miškų tarnybos sprendimą, būtų atkurta iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusi teisinė padėtis (ABTĮ 94 str.). Skundžiamo individualaus administracinio akto panaikinimo pasekmių, numatytų ABTĮ 94 straipsnyje, atsiradimas nepriklauso nuo viešojo administravimo subjekto, kurio priimtą administracinį aktą teismas panaikina, valios. Administracinio teismo sprendimas, kuriuo yra panaikinamas skundžiamas administracinis aktas, neturi būti vykdomas specialia tvarka, nes teisinį poveikį teisiniams šalių santykiams daro pats sprendimas, t. y. toks sprendimas laikomas sukeliančiu teisinius padarinius.

Teismas nurodė, kad trečiasis skundo reikalavimas negali būti laikomas savarankišku skundo reikalavimu, todėl jis atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Miškų tarnybą patikslinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš miško žemės 0,4222 ha ir išregistruojant Anykščių urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini)taksacinius sklypus ir perduoti šio reikalavimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad be kita ko, skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 21 R-777(AG-650/03-2020) dalį, kuria komisija pareiškėjo skundą dalyje dėl atsakovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 ir atsakovo įpareigojimo patikslinti ginčo žemės sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis paliko nenagrinėta. Taigi ginčas šioje byloje yra kilęs ir dėl to ar Lietuvos administracinių ginčų komisija teisėtai ir pagrįstai paliko nenagrinėtu pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą patikslinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš miško žemės 0,4222 ha ir išregistruojant Anykščių urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus. Pareiškėjas inicijavo ginčą teisme ir todėl, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nenagrinėjo jo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir šį jo reikalavimą paliko nenagrinėtu. Teismas skundžiama nutarties dalimi iš esmės pasisakė dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, nors dar nebuvo išnagrinėta byla. Dėl skundžiamos nutarties dalies administracinėje byloje susiklostytų situacija, kad pareiškėjas įrodinėtų, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija privalėjo nagrinėti jo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, bet teismas jau iš esmės dėl to būtų priėmęs skundžiamą nutarties dalį. Taigi ginčas šioje dalyje netektų jokios prasmės. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus galėjo pasisakyti tik išnagrinėję bylą iš esmės, priimdamas sprendimą, o ne spręsdamas klausimą dėl skundo reikalavimų priėmimo.

Pareiškėjas nurodo, kad byloje įrodžius, jog ginčo sklype nebuvo jokio sunaikinto miško ir teismui tai konstatavus, atsakovui kiltų pareiga duomenis patikslinti. Todėl reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir šiuo aspektu yra galimas.

Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos Nr. eI3-3790-644/2020 pagal D. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimą, iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. el3-9728-428/2020. Todėl, palikus galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, gali susiklostyti tokia situacija, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus būtų apskritai neišnagrinėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo vieną iš reikalavimų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016), 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui suformulavo tris reikalavimus, iš kurių vienas – įpareigoti Miškų tarnybą patikslinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš miško žemės 0,4222 ha ir išregistruojant Anykščių urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini)taksacinius sklypus, buvo atsisakytas teismo priimti, kadangi nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymu į atsakovą dėl minėto įpareigojimo ir atsakovas būtų atsisakęs atlikti šiuos, pareiškėjo reikalaujamus atlikti, veiksmus.

Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 dalimi, kurią pareiškėjas teismo prašo panaikinti, buvo nuspręsta prijungti 0,0118 ha teritoriją prie Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo ir pakeičiant 0,4222 ha ploto teritorijai, kuri atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus miško žemei keliamus reikalavimus miško žemės naudmeną iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintas miškas).

Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 21R-777 (AG-650/03-2020), be kita ko, nusprendė pareiškėjo skundo dalį dėl Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 ir įpareigojimo Miškų tarnybą patikslinti ginčo žemės sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis palikti nenagrinėtu, kadangi Komisija 2020 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 21R-137(AG-59/03-2020) pareiškėjo skundą dėl Miškų tarnybos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. S-1907-57 panaikinimo ir įpareigojimo Miškų tarnybą išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro Anykščių urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus atmetė. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas šį Komisijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad tiek Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje byloje, tiek šioje byloje Komisijoje pareiškėjas iš esmės kelia klausimus dėl to paties žemės sklypo ir jo kadastro duomenų patikslinimo (išbraukimo). Pareiškėjas tiek skundą teismui, tiek skundą Komisijai grindžia miško toje teritorijoje nebuvimu ir nepagrįstu šio ploto įtraukimu į Miškų kadastrą. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas skundu Komisijai kelia administracinį ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris yra nagrinėjamas teisme ir turi tiesioginį ryšį su pareiškėjo Komisijai pateiktu skundu. Tai, kad pareiškėjas prašo panaikinti Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. S-2006-68, nereiškia, kad pareiškėjo keliamo ginčo dalykas ir pagrindas yra skirtingi, nes jo siekiamas tikslas yra, kad Miškų tarnyba išbrauktų ginčo žemės sklypo dalį iš Miškų kadastro. Tiek teisme, tiek Komisijoje nagrinėjamų ginčų esmė yra į Miškų kadastrą, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai įtrauktas žemės sklypo plotas.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-317-629/2020). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-629/2020). Taigi, nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-261/2020).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymu į atsakovą dėl įpareigojimo Miškų tarnybą patikslinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš miško žemės 0,4222 ha ir išregistruojant Anykščių urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus ir atsakovas būtų atsisakęs atlikti šiuos, pareiškėjo reikalaujamus atlikti, veiksmus. Nesant pareiškėjo prašymo bei atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra perteklinis, kadangi teismui patenkinus pareiškėjo antrąjį skundo reikalavimą ir panaikinus Miškų tarnybos sprendimą, būtų atkurta iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusi teisinė padėtis (ABTĮ 94 str.).

Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimų priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius