2019-04-03 Nr. AB-8161-3-62-3-00658-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3558-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00658-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija: 21.3.12.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) patikslintame skunde teismo prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. AP-242 „Dėl V. V. atleidimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į eitas pareigas Kauno miesto savivaldybėje arba kitas pareigas, atitinkančias jos kvalifikaciją.

2. Pareiškėja, jos atstovas patikslintame skunde, teismo posėdžio metu nurodė, kad:

2.1. pareiškėja nuo 1993 m. rugsėjo mėn. dirbo Kauno miesto savivaldybėje Švietimo skyriaus vyriausiąja specialiste (valstybės karjeros tarnautoja). Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. A-4008 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybių panaikinimo“ nuo 2018 m. kovo 9 d. panaikinta 21 Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybė. 2017 m. lapkričio 8 d. pareiškėjai įteiktas įspėjimas dėl pareigybės panaikinimo ir galimo atleidimo iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pareiškėjai 2018 m. kovo 8 d. įteiktas pasiūlymas nutraukti darbo santykius šalių susitarimu pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą. Šį susitarimą pareiškėjai, esant viešojoje įstaigoje – ligoninėje, perdavė neįgaliotas asmuo, buvusi kolegė G. J.. Dėl G. J. daromo psichologinio spaudimo ir griežto reikalavimo, grasinimų, jog nepasirašiusi susitarimo pareiškėja negaus išeitinės kompensacijos, pasirašydama susitarimą pareiškėja, dėl pablogėjusios sveikatos būklės ir medikamentų naudojimo, negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos ir galinčių kilti teisinių padarinių. Tarnybiniai santykiai su pareiškėja nutraukti pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą skundžiamu įsakymu;

2.2. tarnybiniai santykiai nutraukti neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžia jos, kaip darbuotojos teises, nes darbo organizavimo pakeitimai realiai vykdomi nebuvo, nepagrįstai teigiant, jog pareiškėjos pareigybė panaikinta, nors visos pareiškėjos darbo funkcijos atsakovo įmonėje vis dar atliekamos, nėra aiškūs pareigybių panaikinimo bei pareiškėjos atliktų funkcijų perskirstymo kriterijai. Be to, įspėjimo apie galimą atleidimą iš pareigų laikotarpiu pareiškėjai nebuvo siūlomos kitos laisvos darbo vietos, į kurias ji būtų perkelta jos sutikimu;

2.3. 2017 m. lapkričio 8 d. pareiškėjai įteiktame informaciniame lapelyje dėl darbo pareigybės panaikinimo pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą darbdavys, be kita ko, įsipareigojo siūlyti pareiškėjai kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Ir nors tarp pareiškėjos ir atsakovo tarnybiniai santykiai nutraukti remiantis šalių susitarimu, tačiau sutikimas nutraukti tarnybinius santykius, išgautas pareiškėjai esant ligoninėje, naudojant medikamentus, nedarbingumo metu, darant psichologinį spaudimą, dėl ko pareiškėja nepakankamai įvertino savo veiksmų esmę ir galimas pasekmes. Dėl nurodytos priežasties laikytinas negaliojančiu pareiškėjos 2017 m. kovo 7 d. sutikimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą ir pareiškėjos darbo sutartis, nesant pareigybių, į kurias ji galėtų būti perkelta, turėjo būti nutraukta pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą;

2.4. darbo organizavimo pertvarkymai ir pareigybių panaikinimas realiai vykdomi nebuvo. Nepateikta jokių realių duomenų, pagrindžiančių, jog Kauno miesto Švietimo skyriaus darbuotojų pareigybės Kauno miesto savivaldybėje nėra reikalingos. Atsakovas pareiškėjai po įspėjimo nepateikė jokių pasiūlymų užimti kitas laisvas darbo vietas, nenagrinėta perkvalifikavimo ir apmokymo galimybė, tokiu būdu padidinant pareiškėjos šansus būti perkeltai į kitą darbą. Laisvų darbo vietų siūlymas įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu yra privaloma sąlyga prieš nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Dėl šių priežasčių atsakovas nesilaikė nustatytos pareigos siūlyti kitas laisvas darbo vietas atleidžiamam darbuotojui, kai kitiems darbuotojams kitos pareigybės buvo siūlomos;

3. Atsakovas Administracija su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad:

3.1. Administracijos direktorius, vykdydamas padalinio (Švietimo skyriaus) vidaus struktūros pertvarkymo, funkcijų išgryninimo ir optimizavimo procesus, priėmė Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. A-4008, kuriuo nuo 2018 m. kovo 12 d. panaikino Švietimo skyriaus 21 vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybę. Administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A-774 Švietimo skyriuje nuo 2018 m. kovo 12 d. įsteigtos 16 Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybės. Darbo organizavimo pakeitimai ir optimizavimo procesai buvo vykdomi, jie buvo realūs ir skirti tam, kad užtikrinti sklandų Švietimo skyriaus funkcijų vykdymą, panaudojant mažesnius žmogiškuosius išteklius, ir jokiu būdu nebuvo vykdomi tam, kad atleisti pareiškėją ar kurį kitą konkretų asmenį iš pareigų;

3.2. Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė G. J. pareiškėjai į gydymo įstaigą atvežė dokumentus dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo ir tuo pačiu susitarimą nutraukti tarnybos santykius šalių susitarimu, išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. G. J. ir pareiškėjos tarnybinio pavaldumo santykiai nesiejo, jos buvo ilgametės kolegės, G. J. lankė pareiškėją vien iš kolegiškų paskatų, įvertinus tai, kad pareiškėja už dviejų dienų, t. y., 2018 m. kovo 9 d., būtų buvusi atleista iš pareigų naikinant jos pareigybę (VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl buvo suskubta pasinaudoti galimybe vienkartinei piniginei išmokai gauti. Pareiškėja, kad ir gulėdama ligoninėje, sprendimą pasirašyti dėl atleidimo šalių susitarimu priėmė pati, pati pasirašė ant vienkartinės piniginės išmokos skyrimo dokumentų, pasirašė 2018 m. kovo 7 d. susitarimą Nr. 12-4-95 (toliau – ir Susitarimas) ir jokio prierašo, kad ji nesutinka su atleidimo sąlygomis, neišreiškė;

3.3. nepagrįsti pareiškėjos teiginiai ir prielaidos neva ji pasirašė Susitarimą prigauta atsakovo darbuotojos, kuri neva dar ir naudojo psichologinį spaudimą. Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė G. J. pati nutraukė tarnybos santykius šalių susitarimu, ji neturėjo jokių galių pareiškėjos atžvilgiu, jokio suinteresuotumo pareiškėjos atleidimu ar jo pagrindu, taip pat neturėjo jokio tikslo daryti psichologinį spaudimą pareiškėjai ar įtaką jos apsisprendimo laisvei. Be to, pareiškėjai, jau gerokai anksčiau nei kolegei G. J. apsilankant ligoninėje 2018 m. kovo 7 d., buvo žinoma, kad atleidimo atveju jai priklauso jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio 6 mėnesių išeitinė išmoka dėl daugiau kaip 20 metų tarnybos stažo įstaigoje. Todėl pareiškėja sprendimo dėl atleidimo šalių susitarimu priėmimo metu nebuvo situacijoje, kurioje reikėtų rinktis ar pasirašyti šalių susitarimą ir gauti išmokas ar, nepasirašius minėto susitarimo, būti atleistai iš pareigų naikinant pareigybę ir negauti nieko, priešingai, pareiškėja atleidimo naikinant pareigybę atveju būtų gavusi 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio išmokas ir jai tai buvo žinoma;

3.4. pareiškėja turėjo galimybę rinktis, ar pasirašyti Susitarimą. Ji pati priėmė sprendimą ir išreiškė savo valią pasirašydama Susitarimą, kuriame nurodytas jos atleidimo pagrindas – VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 21 punktas (šalių susitarimu). Todėl pareiškėjos argumentai, kad ji neva pasirašė susitarimą paveikta psichologinio spaudimo ir baimės likti be išmokų, yra visiškai nepagrįsti, paremti tik pareiškėjos prielaidomis, neatitinka tikrovės ir yra atmestini;

3.5. VTĮ nedraudžia atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkto pagrindu laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu. Pareiškėjai atleidimo aplinkybės ir pasekmės buvo žinomos iš anksto, 2017 m. lapkričio 8 d. gavus informacinį lapelį Nr. 12-4-286, kuriame buvo nurodyta VTĮ nuostata apie nustatytą išeitinę išmoką, todėl jai buvo žinomos jai priklausančios išeitinės išmokos ir jų dydis, atsakovas nepateikė jai jokių siurprizinių susitarimo sąlygų, visos išeitinės išmokos abiem atleidimo pagrindais (tiek atleidimo šalių susitarimu, tiek pareigybės naikinimo atveju) buvo aiškios ir jų dydis nesiskyrė, tad pareiškėjai būnant ligoninėje nereikėjo svarstyti jokių papildomų susitarimo sąlygų, pareiškėja turėjo teisę rinktis ar jai pasirašyti, ir ji tai padarė, jos valia buvo išreikšta pasirašant susitarimą, taip pat antrą kartą jį išreiškė savo valią pasirašydama ant skundžiamo įsakymo, užrašydama „Susipažinau, sutinku“;

3.6. abiejų šalių valia dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu buvo išreikšta tinkamai. Pareiškėjai puikiai buvo žinoma, kad jos pareigybės aprašymu nustatytų funkcijų faktiškai nelieka, nes jos bus išskirstytos kitiems vykdytojams ir jos pareigybė bus naikinama kaip perteklinė, todėl pareiškėja, apsvarsčiusi situaciją, priėmė tokį sprendimą ir pasirašė susitarimą būti atleistai iš tarnybos šalių susitarimu, gaunant 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją, išmokant ją iš karto atleidimo dieną, bei kitas jai priklausančias pinigines sumas. Nepaisant to, kad pareiškėja tuo metu gulėjo ligoninėje, ji pati savo valia priėmė tokį sprendimą ir pasirašė Susitarimą, priėmė visas Susitarimu sulygtas pinigines išmokas ir kompensacijas, Susitarimas yra teisėtas ir galiojantis;

3.7. pareiškėjos pareigybės Švietimo skyriuje nebeliko, ji buvo panaikinta, nes tapo perteklinė, todėl tuo atveju, jei teismas pareiškėjos atleidimą vis dėl to pripažintų neteisėtu, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir negrąžinant pareiškėjos į darbą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijoje dirbo nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2001 metų pareiškėja ėjo Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Administracija pareiškėjai V. V. įteikė 2017 m. lapkričio 8 d. informacinį lapelį Nr. 12-4-286 „Dėl pareigybės panaikinimo“. Jame nurodyta, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. A-4008 nuo 2018 m. kovo 12 d. panaikinama 21 Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybė. Taip pat informuojama, jog pareiškėjai įspėjimo laikotarpiu bus siūlomos kitos laisvos to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, kurios bendruosius ir specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitinka, jeigu tokių pareigų bus. Jeigu tokių pareigų nebus arba pareiškėja nesutiks su siūlomomis pareigomis, nurodoma apie pasekmes, kad pareiškėja tokiu atveju bus atleista iš Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų 2018 m. kovo 9 d. pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, išmokant jai priklausančias išmokas ir kitas pinigines sumas. 2018 m. kovo 7 d. pareiškėja pasirašė prašymą atleisti ją iš Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų 2018 m. kovo 8 d. šalių susitarimu (toliau – ir 2018 m. kovo 7 d. prašymas). Taip pat 2018 m. kovo 7 d. pareiškėja pasirašė Susitarimą Nr. 12-4-95 „Dėl V. V. atleidimo iš pareigų“ atleisti ją iš Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų 2018 m. kovo 8 dieną šalių susitarimu, vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 21 punktu. Minėto susitarimo 3 punktas nurodo: „Tarnautoja įsipareigoja, darbdaviui įvykdžius visas šio susitarimo sąlygas, nereikšti papildomų pretenzijų ir / ar reikalavimų, susijusių su atleidimu“. Pareiškėjos 2018 m. kovo 7 d. prašymo ir 2018 m. kovo 7 d. Susitarimo pagrindu Administracijos direktorius 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. AP-242 „Dėl V. V. atleidimo“ atleido pareiškėją iš Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų 2018 m. kovo 8 d. pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą šalių susitarimu, išmokant pareiškėjai atleidimo iš pareigų dieną 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, kompensaciją už 25,75 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir kitas jai priklausančias darbo užmokesčio sumas.

6. Teismas nurodė, kad lemiamą reikšmę VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 21 punkto nuostatos taikymui turi šalių valia nutraukti darbo santykius, kurios išreiškimas įstatymo reikalaujama forma sukelia atitinkamas pasekmes, t. y. visų pirma turi būti nustatyta aplinkybė, ar darbuotojas savo laisva valia pateikė prašymą atleisti jį iš darbo šalių susitarimu nuo nurodytos datos, ar tokį prašymą įtakojo jam daromas psichologinis poveikis, prievarta, grasinimai.

7. Spręsdamas dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu pareiškusios pareiškėjos tikrosios valios turinio, jos išraiškos, teismas savo iniciatyva tyrė aplinkybes, susijusias su psichologinės prievartos taikymo faktu ir apklausė liudytoja kviestą asmenį G. J., kurią pareiškėja skunde įvardijo kaip dariusią jai psichologinę prievartą. Teismas konstatavo, jog byloje nepateikta objektyvių bei patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja prašymą atleisti ją iš jos užimamų pareigų šalių susitarimu pateikė dėl neteisėtų prievartinio pobūdžio atsakovo (liudytojos) veiksmų, psichologine prasme suvaržiusių tikrąją pareiškėjos valią bei įtakojusių 2018 m. kovo 7 d. prašymo dėl atleidimo bei Susitarimo pasirašymą. Apklausta liudytoja G. J. paneigė, kad ji darė psichologinį spaudimą pareiškėjai išeiti iš darbo šalių susitarimu. Teismas neabejojo apklaustos liudytojos parodymais, nes G. J. ir pareiškėjos jokie tarnybinio pavaldumo santykiai nesiejo, jos buvo ilgametės kolegės, jų tarpusavio santykiai buvo geri. Be to, Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė G. J. pati nutraukė tarnybos santykius šalių susitarimu, todėl ji neturėjo jokių galių pareiškėjos atžvilgiu, jokio suinteresuotumo pareiškėjos atleidimu ar jo pagrindu, taip pat neturėjo jokio tikslo daryti psichologinį spaudimą pareiškėjai ar įtaką jos apsisprendimo laisvei. G. J. nurodė, kad pareiškėjai į ligoninę nuvežė prašymą atleisti iš darbo šalių susitarimu, Susitarimą ir kitus dokumentus tik iš draugiškų, kolegiškų paskatų, įvertinus tai, kad pareiškėja už dviejų dienų, t. y., 2018 m. kovo 9 d. būtų buvusi atleista iš pareigų naikinant jos pareigybę, todėl buvo suskubta pasinaudoti galimybe vienkartinei piniginei išmokai gauti. Liudytojos G. J. teigimu, pareiškėja, kad ir gulėdama ligoninėje, sprendimą pasirašyti dėl atleidimo šalių susitarimu priėmė pati, taip pat pareiškėja pati pasirašė ant vienkartinės piniginės išmokos dokumentų, pasirašė Susitarimą ir, kad ji nesutinka su atleidimo sąlygomis, pareiškėja nieko nesakė.

8. Teismas, spręsdamas apklaustos liudytojos įrodymų patikimumo klausimą, pabrėžė, kad pareiškėja, skunde nurodžiusi, jog dėl G. J. daromo psichologinio spaudimo ir griežto reikalavimo, grasinimų, ji pasirašė dokumentus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, teisme savo parodymus iš esmės pakeitė. Teismo posėdžio metu pareiškėja jau aiškino, kad dėl sveikatos būklės ji iš vis neatsimena, jog G. J. būtų atvažiavusi į ligoninę ir, kad ji būtų pasirašiusi ant prašymo, Susitarimo ir kitų dokumentų. Apie jos atžvilgiu panaudotą psichologinį spaudimą pareiškėja teismo posėdžio metu jau nekalbėjo.

9. Įvertinęs pareiškėjos prieštaringus parodymus, liudytojos G. J. paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai, priimant sprendimą teikti prašymą atleisti ją iš darbo šalių susitarimu, joks psichologinis poveikis, prievarta ar grasinimai jos atžvilgiu taikomi nebuvo, dėl ko pareiškėjos veiksmų pasirinkimo laisvė suvaržyta nebuvo.

10. Teismas savo iniciatyva tyrė aplinkybes, susijusias su buvusia pareiškėjos sveikatos būkle 2018 m. kovo 7 d. prašymo, Susitarimo ir kitų dokumentų pasirašymo metu ir išsireikalavo medicininius dokumentus bei apklausė liudytoja pareiškėją ligoninėje gydžiusią gydytoją A. G. Teismas nurodė, kad liudytoja A. G. paaiškino, kad 2018 m. kovo 7 d. pareiškėja atvyko į ligoninę dėl nežymiai pablogėjusios sveikatos būklės ir buvo paguldyta planine tvarka. Pareiškėja tiek atvykimo dieną, tiek visą buvimo ligoninėje laikotarpį buvo visiškai orientuota, sąmoninga, jos reakcija buvo adekvati, planavo ateitį po jos atleidimo iš darbo. Bendraujant su pareiškėja, pareiškėja svarstė kaip jai elgtis, ar pačiai išeiti iš darbo ir už tai gauti papildomą išmoką, ar būti atleistai iš darbo darbdavio. Taip pat liudytoja paaiškino, kad pareiškėjos atmintis nebuvo sutrikusi, jos vartojami vaistai jokio poveikio jai neturėjo ir negalėjo turėti.

11. Teismas, įvertinęs liudytojų G. J. ir A. G. parodymus, medicininę dokumentaciją, atsižvelgdamas į prieštaringus pačios pareiškėjos paaiškinimus, darė vienareikšmę išvadą, kad pareiškėja, žinodama, kad ji bus atleista iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, sąmoningai, laisva valia nusprendė priimti iš darbdavio pasiūlymą ir nutraukti tarnybos santykius šalių susitarimu, 2018 m. kovo 7 d. pasirašydama prašymą, Susitarimą ir kitus dokumentus. Pareiškėjos teiginiai dėl tariamo psichologinio spaudimo, dėl nesuvokimo situacijos pagrįsti ne teisiniais argumentais, bet emocijomis ir sietini su jos pasirinkta gynybine taktika. Teismas vertino, kad prašymą atleisti iš užimamų pareigų šalių susitarimu sąlygojo ne pareiškėjos atžvilgiu taikyta psichologinė prievarta ar jos nesuvokimas situacijos, bet siekis gauti papildomą vienkartinę piniginę išmoką ir išeitinę kompensaciją atleidimo iš pareigų dieną.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad VTĮ nedraudžia atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 21 punkto pagrindu laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėja išreiškė savo valią būti atleista iš tarnybos šalių susitarimu, pasirašė ant Susitarimo, taip išreikšdama savo valią, šio Susitarimo procedūra buvo įforminta laikantis VTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jos atleidimas iš tarnybos VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 21 punkto pagrindu teisėtas ir pagrįstas. Atmetęs pagrindinį skundo reikalavimą, teismas netenkino ir išvestinių skundo reikalavimų.

III. 14. Pareiškėja V. V. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

15. Pareiškėjos teigimu, teismas netinkamai taikė ir vertino materialines ir procesines teisės normas, nevertino visų svarbių aplinkybių, reikalingų teisingam ir nešališkam bylos išnagrinėjimui.

16. Pareiškėja nurodo, kad nutraukiant valstybės tarnybos santykius VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatytu pagrindu, nesilaikyta valstybės tarnybos santykių nutraukimo procedūros, įtvirtintos VTĮ 44 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėja neteikė atsakovui pasiūlymo nutraukti tarnybinius santykius šalių susitarimu. Šį pasiūlymą pateikė G. J. Pareiškėjos ir G. J. tarnybinio pavaldumo santykiai nesiejo, todėl pasiūlymą nutraukti tarnybinius santykius pateikė netinkamas subjektas.

17. Pareiškėja tvirtina, kad pasiūlymas dėl tarnybinių santykių nutraukimo šalių susitarimu neatitiko jos tikrųjų ketinimų. Pasiūlymą nutraukti tarnybos santykius gavo ligoninėje, nedarbingumo metu, paveikta vaistų, nurodant kad dokumentus būtina pasirašyti skubos tvarka. Šią aplinkybę, pareiškėjos teigimu, pagrindžia 2018 m. kovo 7 d. jai pateiktas pasiūlymas nutraukti tarnybinius santykius ir tą pačią dieną priimtas įsakymas dėl atleidimo iš pareigų. Sužinojusi apie atleidimą, patyrė stresą, dėl ko pablogėjo sveikata ir buvo paguldyta į ligoninę, o dėl nustatytos diagnozės ir skirtingų medikamentų, be kita ko, ir psichotropinių vaistų, poveikio negalėjo tinkamai vertinti esamos situacijos, jai pateiktų pasirašyti dokumentų turinio, teikė teismui prieštaringus paaiškinimus. Liudytojos A. G. teisme išsakyta pozicija dėl medikamentų poveikio traktuotina kaip jos asmeninė nuomonė, nes ši pozicija nepatvirtinta rašytiniais įrodymais. Be to, nepagrįstas liudytojos teiginys, kad pareiškėjos apsilankymas gydymo įstaigoje buvo planinis.

18. Pareiškėja nurodo, kad bylai išspręsti yra reikšminga aplinkybė, jog atsakovui priėmus sprendimą panaikinti Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, įspėjimo lapeliai buvo įtiekti visiems, t. y. 21 Švietimo skyriaus specialistams, išskyrus administracijos darbuotojus. Iš pareigų atleisti tik 4 valstybės tarnautojai, o viena valstybės tarnautoja perkelta į kitą pareigybę. Pareiškėjos darbo pas atsakovą stažas yra 25 metai, todėl pareiškėja turėjo pagrįstų lūkesčių, jog naikinant pareigybes, bus įvertinti objektyvūs kriterijai ir ji bus perkelta į kitą pareigybę. Atsakovas, numatydamas pareiškėjos pareigybės panaikinimą, nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. kovo 8 d. nesuteikė pareiškėjai informacijos apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti. Pareiškėjos dalyvavimas jos užimamos pareigybės panaikinimo procese atsakovo buvo visiškai eliminuotas, t. y. šiame procese pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės nei pretenduoti į naujai steigiamas pareigybes, nei pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo, nebuvo vertinama jos pirmumo teisė dėl turimos kvalifikacijos užimti kitą pareigybę. Dėl nurodyto buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas, iš esmės atsikartodamas pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją, akcentuoja, kad atsakovo darbo organizavimo pakeitimai ir optimizavimo procesai buvo vykdomi, jie buvo realūs, ką patvirtina Švietimo skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 35-20-110. Įgyvendindamas šį raštą Administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. A-4008 nuo 2018 m. kovo 12 d. panaikino Švietimo skyriaus 21 vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybę. Administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A-774 Švietimo skyriuje nuo 2018 m. kovo 12 d. įsteigtos 16 Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybės.

21. Atsakovas pažymėjo, kad dalis pareiškėjos iki atleidimo vykdytų funkcijų 2017 m. IV ketv. buvo perduotos švietimo įstaigoms, dalis įtraukta į kitų darbuotojų pareigybių aprašymus. Todėl pareiškėjos funkcijos tapo perteklinės ir nebereikalingos ir atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjos pareigybę VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Įspėjimo dėl atleidimo iš pareigų laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Administracijoje nebuvo laisvų to pačio lygio ir tos pačios kategorijos (A lygio, 12 kategorijos) ar žemesnės kategorijos pareigybių, kurios bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitiktų pareiškėja. Šiuo laikotarpiu Administracijoje buvo 16 laisvų pareigybių, be kita ko, ir pareiškėjos pirmosios instancijos teisme akcentuojama Kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, tačiau visos šios pareigybės turi nustatytus specialiuosius reikalavimus, kurių pareiškėja neatitiko. Be to, pareiškėja nebuvo pateikusi atsakovui informacijos, patvirtinančios, kad ji būtų tobulinusi savo kvalifikaciją, įgijusi papildomų kompetencijų ar papildomos darbo patirties.

22. Atsakovo vertinimu, pareiškėja, kaip ilgametė valstybės tarnautoja, kaip nustatyta jos pareigybės aprašyme, privalėjo išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą, tad ir atleidimo pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą pasekmes. Apie būsimą atleidimą ji buvo informuota iš anksto, t. y. 2017 m. lapkričio 8 d., įspėjime nurodant visą su atleidimu susijusią informaciją. Pareiškėjos valia buvo išreikšta pasirašant tiek prašymą atleisti šalių susitarimu, tiek Susitarimą bei pasirašant ant skundžiamo įsakymo.

23. Atsakovas pažymi, kad apie pareiškėjos ligą jam tapo žinoma bylos nagrinėjimo metu, į bylą pateikus viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštą. G. J. atvykimo į ligoninę metu atsakovui nebuvo žinomos pareiškėjos ligą lėmusios priežastys. Be to, atleidimas šalių susitarimu ligos metu yra galimas. Taip pat teisės aktai nereglamentuoja šalių susitarimo procedūros.

24. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skunde, teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl G. J. daromo spaudimo pasirašyti Susitarimą yra prieštaringos. Liudytoja teisme apklausta G. J. paneigė, kad ji darė pareiškėjai psichologinį spaudimą. Be to, liudytojos ir pareiškėjos pavaldumo santykiai nesiejo, jų santykiai buvo geri, liudytoja su atsakovu taip pat nutraukė valstybės tarnybos santykius šalių susitarimu.

25. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja 2017 m. kovo 7 d. į ligoninę buvo paguldyta planine tvarka, turėdama siuntimą. Liudytojos A. G. teisme duoti paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja buvo sąmoninga, adekvati. Be to, po išrašymo iš ligoninės pareiškėja reikalavo A. G. išrašyti pažymą apie tai, kad, gulėdama ligoninėje, ji nesuprato savo veiksmų esmės. Tai patvirtina, kad pareiškėja tendencingai siekia sau palankaus teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).

27. Šios įstatymo nuostatos numato galimybę pasiūlymą dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu karjeros valstybės tarnautojui pateikti ir į pareigas priėmusiam asmeniui. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali veikti ir per atstovą. Atstovu tokiu atveju yra į pareigas valstybės tarnautoją priėmusio asmens įgaliotas asmuo. Byloje nenustatyta, kad G. J. veikė neturėdama įgalinimų. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, nurodytus Nutarties 16 punkte, pripažįsta nepagrįstais.

28. Nutarties 17 punkte nurodyti apeliantės argumentai yra grindžiami neteisingu įrodymų vertinimu pirmosios instancijos teisme.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

30. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertino visus bylai reikšmingus įrodymus ir dėl jų vertinimo sprendime pateikė teisinius argumentus, kitaip įrodymus vertinti nėra teisinių pagrindų, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, nurodyti Nutarties 17 punkte, pripažįstami nepagrįstais.

31. Kadangi nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja neteisėtai atleista šalių susitarimu, teisinės reikšmės bylos baigčiai neturi apeliacinio skundo argumentai, nurodyti Nutarties 18 punkte, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius