2020-06-10 Nr. AB-11797-3-61-3-03930-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-416-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03930-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Linkuvos bendruomenė“ patikslintą skundą atsakovams Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Pakruojo rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Sava ranga“, Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas asociacija „Linkuvos bendruomenė“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) patikslintame skunde teismo prašė: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2019 m. liepos 5 d. Pataisytą atrankos išvadą dėl Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovės pieninių galvijų auginimo poveikio aplinkai vertinimo Nr.(30.3)-A4E-2674 (toliau – ir Išvada); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Pakruojo skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymą „Dėl Žemės sklypo (kadastro Nr. 6515/0010:61), esančio Laiškonių kaime, Linkuvos seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, kaimo plėtros žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ Nr. 29KPĮ-07-(14.29.125E.) (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. balandžio 7 d. Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-64-200407-00005 (toliau – ir Leidimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – administracinio akto galiojimo sustabdymą, t. y. laikinai sustabdyti Leidimo galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Leidimas yra išduotas byloje ginčijamos Išvados pagrindu. Teismui panaikinus Išvadą, planuojama ūkinė veikla negalėtų būti vykdoma, o Leidimo išdavimas, siekiant įgyvendinti planuojamą ūkinę veiklą, būtų neteisėtas. Pareiškėjo teigimu, yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tikslu laikinai sureguliuoti ginčo teisinį santykį. Leidimo pagrindu įvykdžius statybą, būtų pradėta planuojama ūkinė veikla, kurios reikšmingas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai nėra ištirtas. Pareiškėjas akcentavo, kad aplinkos apsauga ir teisė į sveiką, saugią ir švarią aplinką – ypatingą reikšmę turinčios vertybės, ginamos teisiniu reglamentavimu. Įrodinėjimo dalyką byloje sudaro aplinkybės, ar prieš pradedant vykdyti aktualią planuojamą ūkinę veiklą yra tinkamai atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ar tinkamai nustatytas ir įvertintas neigiamas poveikis aplinkai, nustatytos šį poveikį mažinančios priemonės ir ar pagrįstai išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Tinkamai neištirtas ir neįvertintas aktualios planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai (tame tarpe žmonėms ir jų sveikatai) gali būti ne tik neigiamas, bet ir negrįžtamas. Kadangi ginčas kilo dėl privalomų procedūrinių pažeidimų, yra didelė rizika, kad vykdant planuojamą ūkinę veiklą gali būti padarytas negrįžtamas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonėms. Šios aplinkybės sąlygoja objektyvią ir realią riziką, jog skubotai įgyvendinant ginčo planuojamą ūkinę veiklą, kurios sudėtine dalimi yra statyba pagal Leidimą, gali būti padaryta žala žmonių sveikatai. Tokiu būdu nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas paaiškino, kad planuojamos ūkinės veiklos neigiamo poveikio reikšmingumas aplinkai, žmonių sveikatai ar jų gyvenimo gerbūviui yra ganėtinai tikėtinas ir šis neigiamas poveikis nėra įvertintas bei suvaldytas teisės aktų nustatyta tvarka atliekant poveikio aplinkai vertinimą ir parenkant neigiamą poveikį mažinančias ar tokį poveikį šalinančias priemones. Tokio pobūdžio žala yra vertintina kaip neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebus pagrindo nevykdyti statybų ir planuojamos ūkinės veiklos ir vietiniai gyventojai taps galimai reikšmingą poveikį aplinkai darančios ūkinės veiklos poveikio eksperimentiniu objektu.

Pareiškėjas pažymėjo, kad teismui nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, o planuojamos ūkinės veiklos subjektui įvykdžius statybą ir pradėjus ūkinę veiklą, vėliau įsiteisėjus teismo sprendimui ir panaikinus Išvadą bei Leidimą, pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio prasme negalėtų būti atkurti: faktiškai neįmanoma sugrįžti į būseną iki tol, kol buvo padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Toks sugrįžimas į buvusią padėtį taptų tik sąlyginis, formalaus pobūdžio, o tai savo ruožtu reikštų, kad buvusi padėtis negali būti atkurta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslintą skundą, išsprendė klausimą dėl byloje dalyvaujančių asmenų statuso bei tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Leidimo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Teismas, vertindamas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumą, nurodė, kad nesustabdžius Leidimo galiojimo, sudaromos prielaidos susidaryti situacijai, kuomet šios administracinės bylos nagrinėjimo metu ginčo statybos – kitos (fermų) paskirties pastatai ir kiti inžineriniai statiniai, skirti pieninių galvijų auginimo veiklai – darbai bus pradėti, vykdomi ar net baigti. Galutiniu teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundą pripažinus pagrįstu, situacijos grąžinimas į pradinę būklę taptų sudėtingas ir sukeltų ne tik materialinių, bet ir galimų neigiamų pasekmių asmenų sveikatai, t. y. reikėtų likviduoti jau pastatytus statinius, atkurti iki statybų buvusią situaciją. Be to, pripažinus, kad poveikio aplinkai vertinimas ginčo situacijoje buvo būtinas, žala gali būti padaryta aplink pastatų kompleksą gyvenantiems asmenims ir aplinkai, o tokios žalos kompensavimas būtų sudėtingas arba tokia žala asmenų sveikatai ir aplinkai gali būti neatitaisoma.

Teismas sprendė, kad nesustabdžius Leidimo galiojimo gali kilti sunkiai atitaisoma arba neatitaisoma didelė žala, šiuo atveju pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra proporcingas siekiamam tikslui, padėtų išvengti neigiamų pasekmių, kurios gali atsirasti, jei skundžiamas aktas ginčo metu galiotų, o vėliau teismo sprendimu būtų panaikintas.

III. Trečiasis asmuo Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovė (toliau – ir Bendrovė) pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti.

Trečiasis asmuo nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė apie taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės neigiamą ir neproporcingą ekonominį poveikį Bendrovei, o taip pat kitai suinteresuotos visuomenės daliai – Linkuvos miestelio, Mūravoto ir aplinkinių kaimų gyventojams, kitiems Pakruojo rajono savivaldybės gyventojams, kurie dėl tokios neproporcingos, neadekvačios siekiamam tikslui poveikio priemonės taikymo ne tik praras nuolatines pajamas, bet ir neteks darbo. Bendrovė ne tik negaus didžiulės planuojamos ekonominės naudos, pajamų, bet ir negrįžtamai praras Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramą, nes neturės galimybės įgyvendinti pasirašytos sutarties.

Reikalavimas dėl Leidimo panaikinimo yra išvestinis ir neatsiejamai susijęs su pradinių reikalavimų teisėtumu, todėl reikšminga, kokiais įrodymais yra grindžiamas pirmasis pareiškėjo reikalavimas ir kokias pasekmes gali sukelti visų reikalavimų tenkinimas arba atmetimas. Teismas privalėjo ištirti bei įvertinti ne prielaidas, bet įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjo skundo reikalavimas ir (siūlomas) atsakovų elgesio modelis tiesiogiai koreliuoja su privataus juridinio asmens – Bendrovės – teisėmis ir pareigomis, ūkinės veiklos laisve, įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimu ir su didžiuliais nepataisomais turtiniais praradimais bei nuostoliais.

Privaloma preliminariai įvertinti skundo pagrįstumą. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjas iš esmės pripažįsta, jog atsakovai teisės aktų laikėsi, tačiau kritikuoja ir neigiamai vertina atsakovų veiksmų pasirinkimo laisvę, reglamentuojamą teisės aktais ir neperžengiančią teisės aktais nustatytų ribų. Pareiškėjas pripažįsta, jog atsakovai turėjo teisę, nepažeisdami galiojančių teisės aktų ir galiojančio reglamentavimo, priimti skundžiamus administracinius aktus, o pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas teisinio reglamentavimo, kurio pagrindu skundžiami administraciniai aktai priimti, netinkamumu ir nepakankamumu.

Pareiškėjo teiginys dėl būtinumo atlikti poveikio aplinkai vertinimą yra hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjo akcentuojamas galimas tesės į saugią ir sveiką aplinką, sveikatą pažeidimas nepagrįstas įrodymais, o tai reiškia, kad pareiškėjas prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nepagrindė.

Netgi tuo atveju, jeigu būtų tenkinamas pareiškėjos skundas ir būtų panaikinti administraciniai aktai, jų panaikinimas nei apsunkins, nei padarys teismo sprendimo vykdymą neįmanomu, t. y. nėra jokių duomenų, jog leistinomis teisinėmis priemonėmis nebus galima įvykdyti pareiškėjui hipotetiškai palankaus sprendimo ar kad jo įvykdymas pasunkės.

Bendrovės tikslas – efektyviai naudoti savo, nuomojamą ar kitaip suteiktą privačią ar valstybinę žemę, Bendrovės ir jos narių turtą, gaminti daugiau geros kokybės produkcijos, rūpintis jos realizavimu vidaus ir užsienio rinkose, didinti bendrovės konkurencingumą, gerinti bendrovės narių darbo ir gyvenimo sąlygas, diegti mokslo ir technikos pažangą, rinkos sąlygas atitinkantį ūkininkavimą. Statyba, kuriai užkirsti kelią bando pareiškėjas, yra moderni, pažangi, o statomame karvių komplekse bus ūkininkaujama pagal pažangiausias, moderniausias ir saugiausias technologijas, ko šiuo metu Bendrovė negali pasiekti su šiuo metu esančiais pajėgumais bei priemonėmis, naudojamais resursais bei ištekliais. Bendrovei pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės jau daro ir ypač sukels ateityje didžiulę finansinę ekonominę žalą, dėl ko kyla neigiamos pasekmės, trikdoma Bendrovės veikla. Byloje esantys įrodymai patvirtina būsimų statinių panaudojimo galimybes ir būsimas Bendrovės pajamas, naujų darbuotojų įdarbinimo, užimtumo galimybes.

Realią Bendrovei finansinių sunkumų grėsmę dėl taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės patvirtinta paramos sutartis, pagal kurią projekto vykdymas jau realiai yra pradėtas (sudarytos rangos, subrangos sutartys dėl didelės vertės objekto statybos, vykdomi darbai), ir už kurios nevykdymą taikomos sankcijos – suteiktų pinigų grąžinimas ir bauda. Dėl ilgo bylinėjimosi proceso bei pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės žalą patirs rangovai, subrangovai, Linkuvos apylinkių gyventojai, netekę darbo ar planuojantys jį gauti Bendrovėje.

Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus. Valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų, kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Teisiniu reguliavimu gali būti nustatytos tokios ūkinės veiklos subjektų pareigos, kurios jų veiklos laisvės nevaržytų labiau, negu būtina konstituciškai reikšmingiems žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslams pasiekti.

Pareiškėjos įrodinėjami pažeidimai yra nepagrįsti teisės aktų nuostatomis, o keliami reikalavimai pertekliniai, todėl teismas neturi teisinio pagrindo remtis tokiais argumentais.

Taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl jų būtinumo, reikalingumo; taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra neproporcingos, pažeidžia Bendrovės teisėtų lūkesčių principą, konstitucinį teisinės valstybės principą, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo ūkinės veiklos laisvę.

Su atskiruoju skundu teikiamų A. S. universiteto atliktų tyrimų duomenis patvirtina, kad pareiškėjas savo galimai pažeistas teises gali ginti reikšdamas alternatyvų reikalavimą, t. y. prašydamas įpareigoti Bendrovę apdoroti pieninių galvijų mėšlą PLOCHER preparatu, kuris iš esmės pašalina pagrindinę ginčo priežastį – pašalina pareiškėjo įrodinėjamą būsimą aukštą kvapo koncentraciją planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje, o juo labiau gyvenamojoje aplinkoje, kuri yra nutolusi nuo planuojamos ūkinės veiklos teritorijos. Bendrovė be papildomų įpareigojimų ketina artimiausiu metu sudaryti preliminarių būsimų paslaugų teikimo sutartį su šį preparatą pardavinėjančia bendrove.

Atsakovai šioje byloje yra dvi valstybės institucijos ir savivaldybė, todėl nėra abejonių, kad atsakovai ne tik turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą, bet ir turės realias galimybes atlyginti padarytus nuostolius, jeigu tokie būtų nustatyti dėl atsakovų veiksmų. Visiškai kita padėtis susidarytų tuo atveju, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų panaikintos, o pareiškėjo reikalavimas teismo sprendimu būtų atmestas. Bendrovė ateityje reikalaus atlyginti padarytą žalą, įskaitant ir negautas pajamas, jeigu žalą (nuostolius) sukeltų nepagrįsti pareiškėjo reikalavimai.

Pareiškėjas Asociacija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos nutarties dalį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovai Aplinkos apsaugos agentūra, Administracija, Tarnyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 7 d. Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-64-200407-00005 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje – teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Taigi, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Leidimą, kuris buvo priimtas Išvados dėl Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovės pieninių galvijų auginimo poveikio aplinkai vertinimo pagrindu, grindžia būtinumu laikinai sureguliuoti ginčo teisinį santykį. Pareiškėjo teigimu, Leidimo pagrindu įvykdžius statybą, būtų pradėta planuojama ūkinė veikla, kurios reikšmingas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai nėra ištirtas. Kadangi ginčas kilo dėl privalomų procedūrinių pažeidimų poveikio aplinkai vertinimo procedūroje, yra didelė rizika, kad vykdant planuojamą ūkinę veiklą gali būti padaryta didelė žala, t .y. negrįžtamas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Palankaus teismo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimo atveju pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai negalėtų būti atkurti, nes faktiškai neįmanoma sugrįžti į būseną iki tol, kol buvo padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Toks sugrįžimas į buvusią padėtį taptų tik sąlyginis, formalaus pobūdžio, o tai savo ruožtu reikštų, kad buvusi padėtis negali būti atkurta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Pažymėtina, kad Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovės pieninių galvijų auginimo poveikio aplinkai vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą pareiškėjo argumentai šiuo aspektu negali būti vertinami. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su galimomis neigiamomis pasekmėmis ateityje (galimas neigiamas poveikis aplinkai, žmonių sveikatai), negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-720/2011, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-399-624/2015).

Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo stabdyti Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius), tačiau realią grėsmę, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, sieja su Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovės planuojama veikla. Šiuo atveju svarbu yra tai, jog ūkinė veikla yra dar tik planuojama, ji nėra realiai vykdoma, todėl šiuo metu nėra pagrindo kalbėti apie tokios veiklos daromą neigiamą poveikį aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kad Leidimas nėra pagrindas vykdyti ūkinę veiklą, o tai reiškia, kad jo stabdymas nėra priežastiniame ryšyje su pareiškėjo nurodoma žala, kuri kildinama iš Bendrovės veiklos poveikio aplinkai ir sveikatai, pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma. Leidimo išdavimas ir galimai vykdomi statybos darbai nereiškia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir be pagrindo sustabdė Leidimo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas stabdyti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 7 d. Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-64-200407-00005 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, naikinama, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.

Trečiasis asmuo Bendrovė pateikė prašymą „Dėl patirtų išlaidų“. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo asmens Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinti.

Pareiškėjo asociacijos „Linkuvos bendruomenė“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė