2017-11-15 Nr. AB-21166-3-61-3-00803-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1666-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00803-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.13.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. S‑12(7-85/2013) „Dėl E. M. 2013-04-12 skundo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2013 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 68-50 „Dėl E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundo“ (toliau – ir VMI sprendimas); 3) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-123 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Inspekcijos sprendimas); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jos sutuoktinis A. M. 2007 m. spalio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ir sutartis) pagrindu pardavė 150 vnt. UAB „Global Petroleum“ (toliau – ir bendrovė) akcijų, iš kurių 6 vnt. buvo įsigijęs iki 1999 m., o 144 vnt. – po 2005 m. gegužės 1 d. 6 akcijų pardavimas buvo priskirtas prie neapmokestinamųjų pajamų. Komisija ir VMI nusprendė, kad akcijų pardavimo metu (2007 m. spalio 16 d.) visų 150 vnt. bendrovės akcijų pardavimo kaina buvo vienoda (25 500 Lt už 1 vnt.), todėl prie neapmokestinamųjų pajamų už parduotas 6 bendrovės akcijas priskyrė 153 000 Lt (25 500 x 6). Kitą dalį gautų pajamų pripažino apmokestinamosiomis pajamomis, nuo kurių apskaičiavo mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) ir su juo susijusias sumas. Pareiškėjos teigimu, tokia Komisijos išvada yra iš esmės klaidinga ir lėmė neteisingą GPM ir su juo susijusių sumų apskaičiavimą pareiškėjai.

3. Pareiškėjos nuomone, jos sutuoktinio iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytos akcijos savo verte negali būti prilygintos akcijų, įsigytų po bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo 2005 m. gegužės 1 d., vertei. Mokėtina GPM suma turėtų būti apskaičiuota tik nuo pajamų, gautų pardavus po 1999 m. sausio 1 d. įsigytas bendrovės akcijas, t. y. nuo 412 500 Lt (825 000 / 2), iš šių pajamų atėmus 22 062,27 Lt (44 124,54/2) išlaidų, patirtų įsigyjant šias akcijas. Todėl mokėtina GPM suma turėtų būti 58 566 Lt.

4. Pareiškėjos teigimu, naujai išleistos akcijos jos sutuoktiniui buvo parduotos už simbolinę kainą (10 Lt už vieną akciją). Naujai išleidžiamų akcijų paketo vertė sudarė 96 proc. bendrovės vertės (288 vnt. akcijų / 300 vnt. akcijų = 96 proc.). Jeigu šios akcijos būtų buvę parduotos su bendrove nesusijusiems asmenims, šių akcijų paketo vertė būtų 96 proc. pardavimo metu buvusios įmonės vertės (6 000 000 Lt), t. y. 5 760 000 Lt. Pakoregavus akcijų įsigijimo kainą, gaunamas mokestinis rezultatas būtų identiškas anksčiau nurodytam, t. y. mokesčio bazė būtų lygi 412 500 Lt. Tai patvirtina, jog mokesčių administratorius mokestinę bazę apskaičiavo neteisingai.

5. Pareiškėja nurodė, jog jai nepagrįstai palikta galioti GPM bauda, nes pats mokesčių administratorius, atleisdamas ją nuo GPM delspinigių mokėjimo, pripažino, kad priskaičiuotas GPM nesumokėjimas nebuvo neteisėtas. Tokiu būdu, jai nepažeidus mokesčių įstatymų, nebuvo pagrindo palikti galioti paskirtą GPM baudą.

6. Pareiškėja 2016 m. balandžio 12 d. papildomuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad su A. M. faktiškai yra išsiskyrę nuo 2003 metų, t. y. ketveri metai iki 2007 m. spalio 16 d. akcijų ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Iš sandorio jokių pajamų negavo ir jokios finansinės naudos neturėjo. Nežinojo, kad A. M. ketina akcijas parduoti ir kad jas pardavė. Teismo posėdžio metu pareiškėja tvirtino, kad su A. M. šiuo metu oficialiai nėra išsiskyrusi. Liudytoja teismo posėdyje apklausta pareiškėjos ir A. M. dukra V. M. tvirtino, kad jos tėvai akcijų pardavimo metu kartu negyveno.

7. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 22 punktu, pažymėjo, kad prie GPM neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos tik tos pajamos, kurios yra gautos už parduotus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. (pirmasis atvejis), arba už parduotus vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu yra tenkinamos dvi įstatyme numatytos sąlygos: vertybiniai popieriai parduodami ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos, ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti, pabaigos nebuvo daugiau kaip 10 proc. vieneto, kurio vertybiniai popieriai parduodami, akcijų savininkas (antrasis alternatyvus atvejis).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjos sutuoktinio atlikto sandorio su vertybiniais popieriais (UAB „Global Petroleum“ akcijomis) aplinkybės neatitinka antrojo įstatyme įtvirtinto atvejo sąlygų. Kaip nustatyta patikrinimo metu, ginčijamu atveju dalis pareiškėjos sutuoktinio turėtų ir 2007 m. spalio 16 d. parduotų akcijų (6 vnt.) buvo įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d., todėl gautos pajamos už iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytus ir parduotus vertybinius popierius priskirtinos prie neapmokestinamųjų pajamų, tačiau nuo pajamų, gautų už po 1999 m. sausio 1 d.

įsigytus ir parduotus vertybinius popierius (144 vnt. akcijų), atsirado prievolė sumokėti 15 proc. GPM nuo šių akcijų pardavimo pajamų. Pareiškėjos sutuoktinis pardavė visą akcijų paketą, kurį sudarė iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytos bendrovės akcijos ir po 2005 m. gegužės 1 d. įsigytos bendrovės akcijos. Sutartyje skirtingu metu įsigytos akcijos neišskirtos, nenurodyta skirtinga jų pardavimo kaina. Sutartyje kaip tik numatyta, kad bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 300 000 Lt, jis padalintas į 300 paprastųjų vardinių akcijų, akcijų nominali vertė – 1 000 Lt už kiekvieną akciją.

Pareiškėjos sutuoktinis pardavė jam priklausančias 150 vnt. (50 proc.) visų bendrovės akcijų už bendrą 3 825 000 Lt sumą, pardavimo metu visų akcijų kaina buvo vienoda, todėl išskirti 6 akcijas mokestiniu požiūriu nėra jokio pagrindo. Atsakovo nuomone, pareiškėjos pateikta Turto vertinimo ataskaita negali būti tinkamu įrodymu, nustatant pareiškėjos apmokestinamąsias ir neapmokestinamąsias pajamas GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto bei 19 straipsnio 1 dalies aspektu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pagal sutartį parduotų akcijų, įgytų skirtingu metu, rinkos vertė buvo skirtinga.

Kaip nustatyta patikrinimo metu, akcijų pirkėjas L. D. 2007 m. spalio 25 d. bankiniu pavedimu pervedė 3 825 000 Lt į pareiškėjos sutuoktinio sąskaitą. Inspekcija, vadovaudamasi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 ir 23 punktais, pagrįstai ir teisingai nurodė, kad iš 3 825 000 Lt gautų akcijų pardavimo pajamų, 153 000 Lt (382 5000 / 150 vnt. = 25 500 x 6 vnt.) yra pajamos, gautos už 6 vnt. parduotų akcijų, kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punktą yra laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis, o 3 672 000 Lt (3 825 000 – 153 000) yra pajamos, gautos už 144 vnt. parduotų akcijų, kurios pagal GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 punktą yra laikomos apmokestinamosiomis pajamomis.

9. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio nuostatas, kai parduodami ar kitaip perleidžiami nuosavybėn vertybiniai popieriai, kurie yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, yra laikoma, jog pajamos gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip). Inspekcija pajamas, gautas už parduotus vertybinius popierius bei patirtas išlaidas, pagrįstai padalino abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, taip pat, vadovaudamasi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 ir 23 punktais, pagrįstai atliko GPM už 2007 metus perskaičiavimą ir apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną 272 091 Lt GPM.

10. Pabrėžė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas yra MAĮ nustatyta tvarka atidėtas arba išdėstytas. Šioje byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų sumokėjusi jai apskaičiuotą GPM arba jai šio mokesčio sumokėjimo terminas būtų atidėtas ar išdėstytas, todėl pareiškėja nuo paskirtos GPM baudos mokėjimo negali būti atleista.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcija atliko pareiškėjos 2006 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. GPM apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą patikrinimą ir surašė 2012 m. balandžio 4 d. patikrinimo aktą Nr. AU 16-8, kuriame pareiškėjai papildomai apskaičiavo 272 078 Lt GPM. Inspekcija 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-123 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ perskaičiavo akte papildomai apskaičiuotą 272 078 Lt GPM sumą, apskaičiuodama ir nurodydama pareiškėjai į biudžetą sumokėti 272 091 Lt GPM, 125 324 Lt GPM delspinigių ir 27 209 Lt GPM baudą. VMI 2013 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtino minėtą Inspekcijos sprendimą ir atleido pareiškėją nuo GPM delspinigių mokėjimo. Komisija 2014 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. S-12(7-85/2013) patvirtino VMI sprendimą.

13. Teismas taip pat nustatė, kad A. M., pareiškėjos sutuoktinis, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-124, VMI 2013 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 68‑49 ir Komisijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. S-11(7-84/2013), kuriais jam nurodyta į biudžeto surenkamąją sąskaitą sumokėti 269 297 Lt GPM ir 26 930 GPM baudą. Administracinėje byloje Nr. I-6247-580/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl A. M. turėtų ir perleistų UAB „Global Petroleum“ akcijų vertės ir, atitinkamai, mokestinės prievolės. Teismas mokestiniame ginče sprendė klausimą, ar mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, kad visos A.

M. turėtos bendrovės akcijos buvo parduotos už vienodą kainą – 25 500 Lt, nes nuo to priklauso pareiškėjo apmokestinamųjų / neapmokestinamųjų pajamų dydis. Teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendime, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad visos A. M. turėtos bendrovės akcijos buvo parduotos už vienodą kainą – 25 500 Lt ir nėra pagrindo 6 akcijas bei iš jų pardavimo gautas pajamas vertinti skirtingai nuo kitų 144 akcijų, todėl atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1152-438/2015 pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. LVAT konstatavo, kad „pareiškėjo teiginių apie kitokią minėtų 6 akcijų vertę nepatvirtina pirminiai, tiesioginiai įrodymai. Priešingai, šie įrodymai patvirtina atsakovo teiginius dėl visų akcijų vienodos klasės bei kainos – po 25 500 Lt už kiekvieną parduotą akciją.

Aptarti įrodymai paneigia ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2012 m. birželio 15 d. atliktos turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/20111(Kau):12 išvadų teisingumą, nes šių išvadų teiginiai akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kurios yra užfiksuotos 2007 m. spalio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje apie minėtų 6 bei likusių 144 akcijų klasę ir vertę jų pardavimo momentu. Tai, kad ši ataskaita buvo parengta pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-565/2014.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad tiek ginčą nagrinėjusios institucijos, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai minėtos ataskaitos išvadomis, kaip išvestiniu įrodymu, nesirėmė bei jas atmetė. Šios išvados pagrindu darytina ir kita išvada, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisingai buvo apskaičiuota mokėtina į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio suma, neapmokestinamomis pajamomis pripažinus tik 153 000 Lt (6 x 25 500), kuriuos jis gavo už 6 akcijas, įgytas 1998 m. Netenkintas ir kitas pareiškėjo reikalavimas – panaikinti jam paskirtą 10 procentų dydžio (26 930 Lt) GPM baudą“.

LVAT nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 17 d.

14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos ir LVAT administracinės bylos Nr. A756‑565/2014 faktinės aplinkybės yra analogiškos. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. M. atžvilgiu vyksta iš esmės du identiški mokestiniai ginčai. LVAT administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl A. M. turėtų ir perleistų bendrovės akcijų vertės ir, atitinkamai, mokestinės prievolės, kaip ir nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėję teismų sprendimai (plačiąja prasme) turi res judicata galią ir juose nustatyti faktai iš naujo nenustatinėjami, minėtoje LVAT nutartyje konstatuoti su mokestiniu ginču susiję faktai iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini. Iš to teismas padarė išvadą, kad visos A. M. turėtos bendrovės akcijos buvo parduotos už vienodą kainą – 25 500 Lt, ir nėra pagrindo 6 akcijas ir iš jų pardavimo gautas pajamas vertinti skirtingai nuo kitų 144 akcijų, todėl šioje administracinėje byloje ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti ar keisti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

15. Teismas, remdamasis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, įvertino, kad pareiškėjai 10 proc. GPM bauda skirta pagrįstai.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pareiškėja teismo posėdyje tvirtino, kad ji su A. M. nėra oficialiai išsiskyrusi. Teismo posėdyje liudytoja apklausta pareiškėjos ir A. M. dukra V. M. tvirtino, kad sutarties sudarymo metu tėvai kartu negyveno. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad ji iš akcijų pardavimo neturėjo turtinės naudos, kad jų pardavimo metu ji su A. M. negyveno, nes ir šiuo metu nėra oficialiai išsiskyrusi. Kita vertus, aplinkybei, kad, kaip tvirtina pareiškėja, Minelgos sandorio sudarymo metu kartu negyveno, įrodymui, nepakanka jų dukros, kaip suinteresuoto asmens, kad ši byla pareiškėjai baigtųsi palankiai, paliudijimo.

III. 17. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 117–119) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

18. Pareiškėja pažymi, kad MAĮ 67 straipsnyje nustatyta, jog mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. GPMĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Mokesčių administratorius nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su teisingu mokestinės prievolės tarp sutuoktinių paskirstymu ir faktiniu pajamų gavėju. Tai reiškia, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai, o mokesčių apskaičiavimas susietas su aplinkybėmis, kurios prieštarauja realiai egzistuojantiems faktams. Mokesčių administratorius teigė, kad mokesčių mokėtojai mokestis buvo apskaičiuotas nesiaiškinant to, ar ji realiai gavo pajamas, o remiantis CK įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Šią poziciją palaikė ir pirmosios instancijos teismas, o tai prieštarauja LVAT išaiškinimams, suformuluotiems 2013 m. sausio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012, apie tai, kad aplinkybė, jog atitinkamos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK nuostatas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad šias pajamas faktiškai yra gavę kiekvienas iš sutuoktinių GPMĮ nuostatų prasme.

19. Nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime buvo pažeistas ir įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymas. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė realiais faktais ir įrodymais pagrįstą mokesčių mokėtojos poziciją kaip neįrodytą, kartu patvirtindamas realiems faktams prieštaraujančią ir nesusietą su nė vienu byloje esančiu įrodymu, mokesčių administratoriaus poziciją. Pareiškėja byloje įrodė, kad ji nepasirašė sutarties; ji nedavė notarinio įgaliojimo parduoti akcijas, kaip to yra imperatyviai reikalaujama CK 3.92 straipsnio 4 dalyje; ji negavo pagal sutartį mokėtų pinigų ar naudos jokia kitokia forma; ji 4 metus jau sutarties sudarymo negyveno su sutuoktiniu ir nevedė bendro ūkio, nes jis yra sukūręs kitą šeimą. Taigi pareiškėja nėra ir negali būti laikoma pajamų gavėja ir mokesčių mokėtoja iš kito sutuoktinio asmeniškai sudarytų sandorių. Šios aplinkybės buvo patvirtintos dar ir dukters liudijimu.

20. Nesutinka su dukros, kaip tariamai suinteresuoto asmens, liudijimo atmetimu. Nepagrįsta teigti, jog dukra yra suinteresuota palankia bylos baigtimi būtent motinos atžvilgiu. Be to, tokio pobūdžio aplinkybės, kaip tėvų tarpusavio santykiai ar gyvenimo skyrium faktas, geriausiai žinomos tik artimiausiems šeimos nariams, todėl būtent jie ir gali jas paliudyti.

21. ABTĮ 81 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėjant administracines bylas, teismas aktyviai dalyvauja tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiria. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas nesilaikė šios procesinės pareigos. Pareiškėja pateikė paaiškinimus dėl faktinių skyrybų su sutuoktiniu, liudytojo parodymai nuosekliai patvirtino pareiškėjos paaiškinimus. Byloje nėra nė vieno šias aplinkybes paneigiančio įrodymo, teismas šių aplinkybių papildomai nesiaiškino bei netyrė, tačiau sprendime nurodė, jog jos nėra įrodytos.

22. Pareiškėja pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius įrodymus dėl gyvenimo skyrium su sutuoktiniu, t. y. dukros G. M., sesers V. K., sesers sutuoktinio V. K. ir draugės L. T. paaiškinimus, taip pat prašo minėtus asmenis iškviesti ir kaip liudytojus, kad būtų patvirtintos aplinkybės, nuo kada pareiškėja ir A. M. faktiškai kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio.

23. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisingas ir pagrįstas.

24. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja neskundžia byloje nustatytos bendrovės akcijų vertės, tačiau ginčija pajamų, gautų už vertybinių popierių pardavimą, paskirstymą sutuoktiniams apmokestinimo GPM tikslais.

25. Akcentuoja, kad dėl sutuoktinių mokestinės prievolės LVAT administracinėje byloje Nr. A756-656/2014 konstatavo, jog mokesčių administratorius, nustatęs, kad turtas yra jungtinė pareiškėjo (A. M.) ir sutuoktinės nuosavybė, gautas už parduotus vertybinius popierius pajamas bei patirtas išlaidas pagrįstai padalino abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

26. Pareiškėja santuoką su A. M. įregistravo 1983 m. spalio 29 d. Duomenų, paremtų juridinę galią turinčiais dokumentais (vedybų sutartis, turto pasidalinimo faktai Vedybų sutarčių registre), apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio nevedamą bendrą ūkį 2007 metais, kuomet buvo sudaryta sutartis, bei negyvenimą santuokoje byloje nėra. Aplinkybės, jog bendrovės akcijos buvo parduotos santuokos metu, neneigė ir pareiškėja. Nors pareiškėja su apeliaciniu skundu pateikė 2016 m. birželio 21 d. įvairių asmenų paaiškinimus, tačiau jie nelaikytini objektyviais rašytiniais įrodymais, kurių pakaktų konstatuoti faktą, jog sutuoktiniai, esant oficialiai nenutrauktai santuokai, nesinaudojo jiems priklausančiu turtu ir gaunamomis pajamomis.

27. Pažymi, kad pareiškėja savo pastabose ir skunduose Inspekcijai, VMI, Komisijai bei pirmosios instancijos teismui nekvestionavo CK įtvirtintos sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos ir neįrodinėjo, jog pajamos buvo gautos vieno iš sutuoktinių asmeniškai. Taigi pareiškėjos pozicija nėra nuosekli, o 2016 m. balandžio 12 d. papildomuose paaiškinimuose, pirmosios instancijos teismui teiktuose jau po to, kai LVAT 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1152-438/2015 atmetė pareiškėjos sutuoktinio skundą, nurodytas asmeninės atsakomybės principo (GPMĮ prasme) pažeidimas vertintinas kaip nuosekliais teiginiais bei įrodymais nepagrįsta pareiškėjos gynybinė pozicija, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo.

28. Nurodo, kad LVAT 2013 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602‑2280/2012 buvo priimta jau po to, kai pareiškėjos mokestinio patikrinimo rezultatai buvo įforminti 2012 m. balandžio 4 d. patikrinimo aktu Nr. AU16-8. Be to, pareiškėjos nurodytoje byloje buvo susiklosčiusi situacija, kai vienas iš sutuoktinių buvo gavęs lėšų iš vertybinių popierių pardavimo, ir kitas sutuoktinis galėjo nežinoti apie pirmojo gautas pajamas. Nepriklausomai nuo to, LVAT konstatavo, kad šios lėšos pripažintinos GPM apmokestinamosiomis pajamomis dalinant minėtas pajamas sutuoktiniams po lygiai CK nustatyta tvarka, nes byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniai atskirai naudotųsi jiems priklausančiu turtu ir gaunamomis pajamomis. LVAT nurodė, kad: „ginčą nagrinėjusios institucijos <...> pagrįstai pripažino, jog ginčo pajamas gavo abu pareiškėjai (sutuoktiniai) lygiomis dalimis, todėl kiekvienas iš jų turėjo šias pajamas (pajamų dalį) deklaruoti, pateikiant atitinkamo laikotarpio mokesčio deklaraciją“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

30. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

31. Pareiškėja minėtuose prašymuose nurodo, jog bylą apeliacinės instancijos teisme reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes reikia apklausti liudytojus (pareiškėjos dukterį, seserį su jos sutuoktiniu, draugę), žinančius, nuo kada ji nebegyvena kartu ir neveda bendro ūkio su savo sutuoktiniu A. M., taip pat liudytoju apklausti patį A. M., sukūrusį naują šeimą bei žinantį, kur buvo panaudotos už akcijų pardavimą gautos lėšos.

32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, tai, kad pareiškėja apeliacinės instancijos teismui suformuluotus prašymus (apklausti liudytojus) galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui (byloje duomenų apie tai, kad tokio pobūdžio prašymai buvo teikti, tačiau netenkinti, nėra), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apklausta liudytoja viena iš pareiškėjos dukrų, tai kad proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, nenustatė būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra tenkinamas.

33. Apeliaciniame skunde neigiama pareiga sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas iš esmės tik tuo pagrindu, kad pareiškėja (apeliantė) nėra (nebuvo) GPM mokėtoja, nes nepaisant de jure nenutrauktos santuokos, su sutuoktiniu mokestinės prievolės atsiradimo metu kartu nebegyveno ir sandorio pajamų negavo.

34. Pirmosios instancijos teismas sutuoktinio, kaip GPM mokėtojo, pareigą grindė apsiribodamas vien CK 3.88 straipsnio 2 dalimi (žr. šios nutarties 16 p.).

35. Tuo tarpu LVAT 2013 m. sausio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012 yra nurodęs „<…> kad aplinkybė, jog atitinkamos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal minėtas Civilinio kodekso nuostatas, nėra pakankama pripažinti, kad šias pajamas faktiškai yra gavę kiekvienas iš sutuoktinių GPM įstatymo nuostatų prasme. Toks plečiamasis GPM įstatymo 3 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX‑1007 redakcija), skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2004 m. balandžio 8 d. įstatymo Nr. IX-2103 redakcija), aiškinimas akivaizdžiai neatitiktų šių nuostatų vertinimo kitų GPM įstatymo nuostatų kontekste. Iš tiesų, kaip matyti, pavyzdžiui, iš ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą GPM reglamentavusių nuostatų (GPM įstatymo 2 str. 31 d. (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija), 22 str. 2 d. 1 p., 23 str. (2003 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. IX-1848 redakcija), šio mokesčio mokėtoju akivaizdžiai pripažįstamas tik šias pajamas uždirbęs asmuo, nors pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus tokios pajamos taip pat pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe“.

36. LVAT ką tik paminėtoje nutartyje taip pat yra nurodęs, jog „<...> sisteminė, loginė bei lingvistinė šių nuostatų analizė aiškiai iliustruoja, jog GPM įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2004 m. balandžio 8 d. įstatymo Nr. IX-2103 redakcija) numatytu atveju GPM mokėtoju pripažįstamas gyventojas, kuris faktiškai bet kokia forma gavo pajamų, kurios yra GPM objektas jų gavimo momentu“, kad „<...> GPM įstatymas apmokestinimo momentą, be kita ko, sieja su faktiniu pajamų gavimu. Tačiau taip pat būtina pažymėti, kad, kaip yra matyti iš GPM įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2004 m. balandžio 8 d. įstatymo Nr. IX-2103 redakcija) įstatymų leidėjo vartojamos formuluotės „<...> pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos <...>“ loginės ir lingvistinės konstrukcijos, taip pat šią nuostatą aiškinant sistemiškai kitų GPM įstatymo nuostatų atžvilgiu, vien ši faktinė aplinkybė savaime negali eliminuoti galimybės pripažinti, kad faktiškai atitinkamą naudą, kuri laikoma pajamomis apmokestinimo aptariamu mokesčiu tikslais (GPM įstatymo 2 str. 14 d. (2004 m. balandžio 8 d. įstatymo Nr. IX‑2103 redakcija), gavo (ir) kitas fizinis asmuo (gyventojas)“.

37. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, turint omenyje nurodytą administracinę jurisprudenciją, liko nepatikrinta, ar iš tikro nėra aplinkybių, įvardytų šios nutarties 19 punkte. Tam galėtų padėti, pavyzdžiui, ne tik nutarties 22 punkte minimi šaltiniai, bet ir kiti faktiniai duomenys, gauti tiek iš šalių, tiek surinkti paties teismo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.).

38. Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo apsiribojimas vien CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad pajamas GPM įstatymo prasme gavo ir pareiškėja (apeliantė), buvo aiškiai nepakankamas.

39. Atsižvelgiant į tai, kad gautoje patikrinti administracinėje byloje esminei aplinkybei išsiaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų ir juos įvertinti, siekiant patvirtinti arba paneigti faktinę aplinkybę dėl pajamų gavimo ir pareiškėjos (apeliantės), kaip galimo GPM mokėtojo, administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Stasys Gagys Arūnas Sutkevičius