fa34d85f-9d3b-4e07-8bbc-07335d12ac8b · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-557/2019 Teisėjas I. Å eÅ¡kauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31847-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.;1.2.26.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei, gynėjai Astai Mačernytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 80 parų areÅ¡to bausme. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. T. Ž. nuteistas už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. jis 2018 m. liepos 4 d., apie 23.04 val., vieÅ¡oje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo ketvirto aukÅ¡to koridoriuje, aplinkinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto pavartojimu, tyčia kumščiu trenkė T.

J. į veidÄ , dėl to T. J. be sÄ monės nugriuvo ant žemės, taip nukentėjusiajam dėl muÅ¡tinės žaizdos virÅ¡ugalvyje sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Ž. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Apelianto teigimu, jo kaltė byloje nėra įrodyta, todėl jis yra nuteistas nepagrįstai.

3. Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis T. Ž. su jo nuteisimu nesutinka ir prašo jį išteisinti, tačiau konkrečių teismo klaidų ir priimto procesinio sprendimo trūkumų, vertinant bylos duomenis ir darant atitinkamas išvadas, apeliantas savo skunde nenurodo, apsiribodamas formaliu teiginiu, kad jo kaltė byloje nėra įrodyta.

6. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurių vertinimo taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Ä®rodymai gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys).

Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas.

7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje:

1) teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti;

2) nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai;

3) vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio;

4) remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais;

5) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus;

6) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-228-895/2018 ir kt.).

8. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais ir nuteistojo T. Ž. kaltę pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ iÅ¡ esmės grindė tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos S. Z. parodymais, taip pat liudytojų L. M. ir V. J. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-07-25 specialisto iÅ¡vada Nr. G 1230/2018 (03).

9. Tiek ikiteisminio tyrimo apklausos metu, tiek apklausiama teisme liudytoja S. Z. kategoriÅ¡kai patvirtino mačiusi, kaip T. Ž. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, t. y. 2018-07-05 ikiteisminio tyrimo apklausos metu, be kita ko, nurodė: „Ž. atėjęs prie mÅ«sų nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to vienÄ kartÄ kumščiu sudavė smÅ«gį mano draugui J. į veidÄ , kuris po smÅ«gio krito aukÅ¡tielninkas be sÄ monės. AÅ¡ iÅ¡sigandusi pabėgau ir nubėgusi prie V. buto durų pamačiau, kaip Ž. apsižergęs gulintį J., iÅ¡tikrino visas jo kiÅ¡enes <...> Atvykus policijos pareigÅ«nams mano draugas J. suprato, kad nebeturi mobilaus ryÅ¡io telefono.

Jis telefono pamesti negalėjo, nes bÅ«nant pas S. bute, pati telefonÄ jam buvau įdėjusi į kelnių deÅ¡inės pusės kiÅ¡enę. “ (b. l. 58); apklausiama teisme S. Z. taip pat nurodė: „<...> Ž. tarpduryje trenkė vienÄ smÅ«gį. <...> trenkė be priežasties. <....> Mačiau, kaip grabinėjo kiÅ¡enes, iÅ¡traukė telefonÄ . <...> 4 aukÅ¡to koridoriuje T. Ž. sudavė vienÄ smÅ«gį į galvÄ ir T. J. nugriuvo ant žemės. “ (b. l. 163). IÅ¡ pacituotų liudytojos S. Z. parodymų matyti, kad T.

Ž. sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam T. J. ir Å¡is aukÅ¡tielninkas nukrito, tokie liudytojos parodymai atitinka specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, kad: „T. J. padaryta muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio srityje.“ (b. l. 43–44). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytoja S. Z. neabejotinai atpažino T. Ž. kaip prieÅ¡ nukentėjusįjį T. J. smurtavusį asmenį. Be to, nurodė, kad T. Ž. matė pirmÄ kartÄ (b. l. 58, 163), taigi jos suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti T.

Ž. nenustatytas. Nors kaip liudytojos teisme apklaustos L. M. ir V. J. nurodė muÅ¡tynių nemačiusios, tačiau L. M. patvirtino mačiusi koridoriuje ant žemės gulintį žmogų (nurodė, kad praėjo pro jį), o V. J. patvirtino, kad T. Ž. buvo agresyviai nusiteikęs ir S. S. bute jÄ smaugė, draskė. Nė vienas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų nenurodė, jog kas nors kitas iÅ¡ S. S. bute buvusių asmenų bÅ«tų buvęs agresyviai nusiteikęs. Pažymėtina, jog ir pats T. Ž. apklausiamas teisme nurodė:

„Prisipažįstu, kad daviau į snukį kažkokiam T., tik nežinau kokiame aukÅ¡te, gal girtas buvau.“, tačiau kartu teigė: „kas paraÅ¡yta gal ir buvo, gal ir ne, nieko negaliu pasakyti, nes nieko nežinau.“, į prokuroro klausimÄ nurodė: „negaliu tiksliai pasakyti ar 2018-07-4 buvau (duomenys neskelbtini) bendrabutyje <...>“ (2019-02-07 teisiamojo posėdžio protokolas (b. l. 163); tuo tarpu apklausiamas 2019-03-01 teisiamojo posėdžio metu T. Ž. jau teigė, kad tame bendrabutyje nėra buvęs, kad iÅ¡vis negeria, mano, kad V. (liudytoja V.

J.) jį apkalba, nurodydamas, kad: „1998 metais ji parašė ant manęs pareiÅ¡kimÄ pagal 118 str., buvau uždarytas ir prokurorai iÅ¡siaiÅ¡kino, kad ji iÅ¡ manęs reikalavo 2000 dolerių, buvau paleistas ir iÅ¡teisintas.“ (b. l. 172). Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, Å¡ios liudytojos parodymai nėra pagrindiniai ar lemiami T. Ž. kaltės įrodymai, jie tik papildo liudytojų S. Z. ir L. M. parodymus. Tiek minėtos liudytojos, tiek nukentėjusysis T. J. (daugiau įvykio aplinkybių jis nurodyti negalėjo, nes, kaip nurodė, dėl girtumo neprisimena) patvirtino aplinkybę, kad T.

Ž. įvykio dienÄ buvo S. S. bute, kur buvo girtaujama. Kaip minėta, ir pats T. Ž. 2019-02-07 teisiamojo posėdžio metu nepaneigė, kad galėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini) bendrabutyje bei prisipažino, kad „davė į snukį kažkokiam T.“, ir tokie jo parodymai sutampa su minėtų liudytojų parodymais.

10. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio visumos, pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus byloje esančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė nuosprendyje iÅ¡dėstytų ir aptartų įrodymų visuma pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo T. Ž. kaltę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumÄ , neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada dėl nuteistojo T. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

11. Remiantis iÅ¡dėstytu, naikinti skundžiamÄ nuosprendį remiantis iÅ¡imtinai deklaratyviu apelianto argumentu dėl neva neįrodytos jo kaltės nėra pagrindo. Apeliacinio skundo ribose nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Savinijus Katauskas Dalia Kursevičienė Linas Pauliukėnas