fa34d166-14b9-4ac6-b9a2-71c448e5bfca · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-40478-545/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33624-2016-6Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.1.2.4.1.1.; 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 3.1.18.5.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.1.7.9. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienėsekretoriaujant A. Š.dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui advokatui Tadui Elzbergui atsakovui D.

Č., jo atstovei advokatei Dianai DÅ«dieneiteismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui D. Č. dėl graižtvinio Å¡autuvo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo,-n u s t a t ė: ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į.k. 191769098, procesiniame dokumente –ieÅ¡kinyje (b.l. 1-3) bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu praÅ¡o pripažinti Å¡alių sudarytÄ 2014-06-16 d. pirkimo- pardavimo sandorį dėl graižtvinio Å¡autuvo M-14, Nr. 1483904, pirkimo - pardavimo negaliojančiu ir pritaikyti restitucijÄ , t.y.

D. Č. grÄ Å¾ina Ginklų fondui graižtvinį Å¡autuvÄ M-14, Nr. 1483904, o Ginklų fondas – atsakovo sumokėtus 347,54 Eur, priteisti 1210 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų (b.l. 1-3, 49-51).IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis: 2014-06-16 d. Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Ginklų fondas) atsakovui D. Č. pardavė graižtvinį Å¡autuvÄ M-14, Nr. 1483904. Ginklo pardavimo kaina -347,54 Eur.Graižtvinį Å¡autuvÄ M-14, Nr. 1483904, kaip nereikalingÄ naudotis, Ginklų fondui perdavė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. 2014-02-14 d. tarpžinybinė Ginklų techninės bÅ«klės ir vertės komisija (toliau -Komisija) konstatavo, kad graižtvinis Å¡autuvas M-14, Nr. 1483904, yra tinkamas naudoti bei nustatė ginklo vertę (be PVM ir ginklo paruoÅ¡imo iÅ¡laidų).

Vėliau Ginklų fondo direktorius 2014-03-28 d. įsakymu Nr.3A-37 „Dėl ginkluotės kainų nustatymo" papildomai įvertinus ginklo paruošimo padavimui išlaidas buvo nustatyta pardavimo kaina - 1200 Lt (arba 347,54 Eur). Tarpžinybinė Ginklų techninės būklės ir vertės komisija sudaryta vadovaujantis Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vidaus reikalų ministro 2011-09-15 d.

įsakymu Nr. 1V-693.Ä® Ginklų fondÄ 2015-07-09 d. raÅ¡tu Nr.12-01-1357 kreipėsi Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija (toliau - KAM), praÅ¡ydama grÄ Å¾inti dalį 2014-01-28 d. iÅ¡ VSD perimtos ginkluotės, įskaitant ir graižtvinį Å¡autuvÄ M-14, Nr. 1483904. Ginklų fondas buvo informuotas, kad graižtvinis Å¡autuvas M-14, Nr. 1483904 negalėjo bÅ«ti parduotas fiziniams ir juridiniams asmenims, nes Å¡is ginklas buvo dovanotas Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2002-11-04 d. susitarimo Nr. 162/2001 tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms Å¡alims pagrindu.

Å io susitarimo imperatyviu reguliavimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo JAV Vyriausybei neperduoti jokios JAV ginkluotės trečiosioms Å¡alims.Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius pateikė 2015-10-23 d. iÅ¡vadÄ â€žDėl Ginklų fondo prie VRM darbuotojų veiksmų realizuojant pusiau automatinius Å¡autuvus M-14", patvirtintÄ vidaus reikalų ministro paraÅ¡u, pagal kuriÄ Ginklų fondas įpareigojamas susigrÄ Å¾inti parduotus pusiau automatinius Å¡autuvus M-14.

Vadovaudamasis minėta iÅ¡vada, Ginklų fondas kreipėsi raÅ¡tu į D. Č., siekdamas gera valia iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ ir susigrÄ Å¾inti graižtvinį Å¡autuvÄ M-14, Nr. 1483904. PirmÄ kartÄ Ä¯ D. Č. buvo kreiptasi 2015-11-06 d., tačiau atsakovas registruoto laiÅ¡ko neatsiėmė paÅ¡te. Kreipusis pakartotinai, D. Č. sutiko ginklÄ grÄ Å¾inti, tačiau už grÄ Å¾inamÄ ginklÄ paprašė sumokėti 8000 Eur. Kadangi analogiÅ¡ko ginklo vertė yra iki 2000 Eur, o Ginklų fondas už ginklÄ gavo tik 347,54 Eur ieÅ¡kovui Å¡is pasiÅ«lymas yra nepriimtinas.IeÅ¡kovas nurodė sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindÄ - LR CK 1.80 str., pagal kurį imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija).Atsakovas D. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti 440 Eur advokatės atstovavimo iÅ¡laidų (b.l. 22-24, 52-57). NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu atsakovas procesiniame dokumente - atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 22-24) bei teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad 2014-06-16 sudaryto priėmimo - perdavimo akto pagrindu ieÅ¡kovas perdavė atsakovui nuosavybės teises į graižtvinį Å¡autuvÄ Winchester M14, 308 Winchester, Nr.1483904.

Ginklo perdavimo momentu ir vėliau (iki 2016 m.), ieÅ¡kovas atsakovui nenurodė jokios informacijos apie Å¡io Ginklo priklausymÄ nuosavybės teise kitiems asmenims iki Å¡io sandorio sudarymo (tame tarpe Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Vyriausybei, Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybei), taip pat informacijos apie bet kokius draudimus ar kitas sÄ lygas, galinčias turėti įtakos atsakovo, kaip daikto savininko, teisių įgyvendinimui.2016 m. atsakovas gavo ieÅ¡kovo raÅ¡tÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma grÄ Å¾inti ginklÄ ieÅ¡kovui, pastarajam iÅ¡mokant atsakovui jo sumokėtas už ginklÄ lėšas.

Atsakovas su tokiu praÅ¡ymu nesutiko, tačiau siekiant iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ taikiai, pasiÅ«lė ginklÄ pakeisti į kitÄ - ieÅ¡kovo dispozicijoje esantį ginklÄ , turintį panaÅ¡ias technines galimybes. IeÅ¡kovui su atsakovo pasiÅ«lymu nesutikus, atsakovas pateikė alternatyvų pasiÅ«lymÄ - iÅ¡mokėti atsakovui mažesnę nei vidutinė ginklo rinkos vertė iÅ¡mokÄ , taip kompensuojant dalį atsakovo nuostolių. IeÅ¡kovas ir su Å¡iuo pasiÅ«lymu nesutiko, lokių realių pasiÅ«lymų, siekiant iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ taikiai, ieÅ¡kovas atsakovui iÅ¡ esmės nėra pateikęs.Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti reikÅ¡mingų aplinkybių, t.y. tai, kad minėto akto pagrindu ginklas buvo įgytas bei tai, kad Å¡is aktas turėtų bÅ«ti taikomas Å¡ioje ginčo situacijoje.

Vykdant ginčo Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ 2016 m., atsakovo praÅ¡ymu jam buvo pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Lietuvos Respublikos Seimo duomenų bazės su vieÅ¡ai skelbtu 2001-09-11 d. JAV ambasados praÅ¡ymu sutikti su atitinkamomis susitarimo dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms Å¡alims sÄ lygomis, tačiau jokie kiti dokumentai, kurių pagrindu bÅ«tų nustatyta, kas ir kada bei kokiu pagrindu perdavė/įgijo ginklÄ ar įgyvendino tik turto naudotojo teises iki jį perleidžiant atsakovui, pateikti nebuvo.

Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktoje LR Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus -tyrimų skyriaus 2015-10-23 išvadoje nurodoma, kad 10 pusiau automatinių ginklų M-14 dar 2001 m. LR Krašto apsaugos ministerijos buvo perduoti Valstybės saugumo departamentui, kuris dalį šių ginklų perdavė Ginklų fondui. Atsakovo nuomone, išvadoje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad galimai ginklas JAV Vyriausybės buvo perduotas LR Krašto apsaugos ministerijai, kuri juos perdavė Valstybės saugumo departamentui, o pastarasis ieškovui.

Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ginklo perleidimu buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos ir turi bÅ«ti taikoma restitucija.Atsakovas nurodė, kad restitucija, kaip civilinių santykių gynimo bÅ«das yra taikoma pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 str. 2 d.), iÅ¡reikalaujant be pagrindo įgytÄ turtÄ (CK 6.237 str.), vienai Å¡aliai iÅ¡ dalies įvykdžius prievolę, o kitai Å¡aliai jos negalint įvykdyti dėl force majeure (CK 6.62 str., 6.127 str. 2 d., 6.212 str.), taip pat iÅ¡reikalaujant daiktÄ iÅ¡ neteisėto valdymo (CK 4.97 str.).

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju nepagrindę nei vieno iÅ¡ Å¡ių pagrindų egzistavimo. CK 1.80 str. 1 d. numato, kad sandoris yra niekinis ir negalioja, jei jis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir kurios nustatytos LR įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose, ratifikuotose tarptautinėse sutartyse ar Lietuvos Respublikoje tiesiogiai taikytinuose ES teisės aktuose. Atsakovo nuomone, nesant įrodymų dėl ginklo perdavimo ieÅ¡kovui, iÅ¡ esmės nėra galimybės nustatyti, koks normatyvinis aktas turi bÅ«ti taikomas.

Remiantis CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str., 6.153 str. 1 d., net ir tuo atveju, jei sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu, restitucijos taikymas gali bÅ«ti ribojamas. Visais atvejais, iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo daiktas, esantis restitucijos objektu ir įgytas pagal atlygintinį sandorį negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas, iÅ¡skyrus CK 4.96 str. numatytas iÅ¡imtis, kurių Å¡ioje situacijoje nenustatyta.Atsakovas nei ginklo perdavimo jam momentu, nei vėliau, jokios informacijos ir/ar duomenų galinčių turėti įtakos jo, kaip turto savininko teisių įgyvendinimui, nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti.

Atsakovas ginklÄ Ä¯gijo iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris yra savo srities specialistas, pagal savo kompetencijÄ ir funkcijas vykdantis ginklų apyvartÄ . IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, jog perduodant ginklÄ atsakovui, ieÅ¡kovui nebuvo žinoma apie draudimÄ disponuoti ginklu, leidžia pagrįstai teigti, kad ieÅ¡kovas veikė kaip sÄ Å¾iningas pardavėjas atsakovo atžvilgiu bei sÄ Å¾iningas įgijėjas (pirkėjas) trečiojo asmens, iÅ¡ kuriuo jis įgijo ginklÄ , atžvilgiu. Atsakovo nuomonė, jis yra laikytinas sÄ Å¾iningu įgijėju ir iÅ¡ jo turtas-ginklas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas tik esant CK 4.96 str. nurodytiems pagrindams, kurių nagrinėjimo atveju nenustatyta.

IeÅ¡kinys tenkintinas dalinai. Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2001 m. į KraÅ¡to apsaugos ministerijÄ Â kreipėsi Valstybės saugumo departamentas, praÅ¡ydamas skirti 10 pusiau automatinių ginklų M-14 ir Å¡audmenų pareigÅ«nams mokyti. Vadovaudamasi Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-05 d. nutarimu Nr. 16, KAM perdavė VSD praÅ¡omÄ ginklų kiekį ir Å¡audmenis Å¡iems ginklams. VSD perduoti pusiau automatiniai Å¡autuvai M-14, tame skaičiuje ginčo graižtvinis Å¡autuvas M-14, Nr. 1483904, buvo gauti valstybės nuosavybėn iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau-JAV). 2014 m.

VSD dalį Å¡ių ginklų perdavė Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal aktÄ .2014-02-14 d. Ginklų fondo tarpžinybinė Ginklų techninės bÅ«klės ir vertės komisija (toliau -Komisija) protokolu Nr, 5GF-2 konstatavo, kad graižtvinis Å¡autuvas M-14, Nr. 1483904, gautas iÅ¡Â VSD, yra tinkamas naudoti bei nustatė ginklo vertę -500 Lt (be PVM ir ginklo paruoÅ¡imo iÅ¡laidų) (b.l. 4-7). Ginklų fondo direktorius 2014-03-28 d. įsakymu Nr. 3A-37 „Dėl ginkluotės kainų nustatymo" buvo nustatyta ginčo ginklo kaina pardavimui-1200 Lt/347,54 Eur, įvertinus ginkluotės, kurios paruoÅ¡imo realizavimui darbo sÄ naudos yra didesnės nei įprastai ir pridedant 21 proc.

PVM (b.l. 8-9).2014-06-16 d. Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakovui D. Č. pardavė graižtvinį Å¡autuvÄ M-14, Nr. 1483904, už 347,54 Eur kartu perdavė Ginklo pažymėjimÄ Nr. 1483904, suraÅ¡ant realizuoto ginklo priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 769 (b.l. 14-15).2015-07-09 d. raÅ¡tu Nr. 12-01-1357 KAM kreipėsi į Ginklų fondÄ , praÅ¡ydama grÄ Å¾inti iÅ¡vardintus ginklus, tame skaičiuje ir ginčo ginklÄ Nr. 1483904 Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai, motyvuojant praÅ¡ymÄ Ä¯sipareigojimu Jungtiniems Amerikos Valstijoms neperduoti paramos bÅ«du gautų ginklų už kraÅ¡to apsaugos sistemos ribų (b.l. 10), tačiau kreipimosi momentu ginčo ginklas buvo parduotas atsakovui D.

Č.. 2015-10-02 d. VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta iÅ¡nagrinėti KAM raÅ¡tu Nr. 12-01-1887 pateiktÄ informacijÄ apie pusiau automatinių Å¡autuvų M-14 realizavimÄ . VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2015-10-23 iÅ¡vada Nr. 56VL-26 buvo nustatyta, kad Ginklų fondo priimtas sprendimas realizuoti pusiau automatinius Å¡autuvus M-14 fiziniams ir juridiniams asmenims prieÅ¡tarauja 2002-11-04 sudarytam Susitarimui tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau -LRV) ir JAV Vyriausybės dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms Å¡alims.

Pagal SusitarimÄ LRV įsipareigojo, neturėdama iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio JAV Vyriausybės sutikimo dėl parduotų ar dovanotų gynybos priemonių, neleisti nė vienam asmeniui, kuris nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigÅ«nas, darbuotojas ar atstovas, naudoti JAV kilmės gynybos priemonių ir neleisti LRV pareigÅ«nui, darbuotojui ar atstovui kam nors perduoti Å¡ių gynybos priemonių. Taip pat Susitarime numatyta sÄ lyga naudoti JAV perduotas gynybos priemones tik vidaus saugumo, teisėtos savigynos užtikrinimo tikslais ir dalyvaujant veikloje pagal regioninius ar kolektyvinius susitarimus ar priemonėse pagal Jungtinių Tautų Chartija.

KAM vertinimu Susitarimas yra galiojanti tarptautinė sutartis, todėl jame numatytų sÄ lygų laikytis Lietuvos Respublikoje yra privaloma (Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 1 d.), KAM taip pat paminėjo, kad Å¡alių (Ginklų fondo ir fizinių bei juridinių asmenų) sudaromi sandoriai neturi prieÅ¡tarauti imperatyvioms įstatymo normoms. PrieÅ¡ingu atveju jie yra niekiniai ir negaliojantys ir jiems yra taikomi įstatyme numatyti padariniai (CK 1.80 str.). IÅ¡vadoje taip pat buvo konstatuota, jog VSD 2014-01-27 perdavė Ginklų fondui 8 vnt. pusiau automatinių Å¡autuvų M-14, o Ginklų fondas 2014-02-14 organizavo Tarpžinybinės ginklų techninės bÅ«klės ir vertės nustatymo komisijos posėdį, kurio metu buvo nustatyta 8 vnt. pusiau automatinių Å¡autuvų M-14 bÅ«klė ir kaina, kurie buvo realizuoti 2014 metais ir vienas ginklas 2015 metais.

Taip pat, iÅ¡vadoje buvo konstatuota, kad Ginklų fondui nei Lietuvos kariuomenė, nei VSD neperdavė informacijos apie pusiau automatiniams Å¡autuvams M-14 taikomus apribojimus, t. y. apie faktÄ , kad minėti ginklai buvo gauti tiesiogiai iÅ¡ JAV Vyriausybės. Žinant Å¡iÄ informacijÄ Ginklų fondas nebÅ«tų vertinęs minėtų ginklų bÅ«klės, nustatęs kainos ir realizavęs, nes praktikoje nėra pasitaikę tokių atvejų, kuomet valstybės institucijos perduotų GF ginklus, kuriems bÅ«tų taikomi tam tikri realizavimo apribojimai. KAM tyrimo metu nenustatė, kad Ginklų fondui kartu su perduotais VSD ginklais bÅ«tų buvę perduoti dokumentai apie tai, jog pagal SusitarimÄ Å¡ių ginklų negalima iÅ¡leisti į civilinę apyvartÄ .

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 4 str. 1 p. pusiau automatiniai šaunamieji ginklai priskiriami B kategorijos ginklams ir pusiau automatiniai šaunamieji ginklai nedraudžiami civilinėje apyvartoje. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 24 str. 1 d. nustatyta, kad Ginklų fondas turi teisę prekiauti 4 str. 1 p. nurodytais ginklais. Tačiau sprendžiant, ar Ginklų fondui realizuoti 8 vnt. pusiau automatiniai ginklai M-14 gali likti civilinėje apyvartoje, atsižvelgtina į tai, kad Susitarimas yra galiojanti tarptautinė sutartis, todėl jos reikalavimų privaloma laikytis (Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 1 d.).

Kadangi Ginklų fondas realizavo pusiau automatinius ginklus M-14 nesilaikydamas Susitarimo reikalavimo (neturėdamas iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio JAV Vyriausybės sutikimo dėl parduotų ar dovanotų gynybos priemonių realizavimo, ir parduodamas Å¡iuos ginklus sudarė sÄ lygas asmeniui, kuris nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigÅ«nas, darbuotojas ar atstovas, naudotis JAV kilmės gynybos priemonėmis), Ginklų fondo sudaryti sandoriai su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl 8 vnt. pusiau automatinių ginklų M-14 įsigijimo gali bÅ«ti pripažinti niekiniai ir negaliojantys (b.l. 11-13).

Teismas neturi pagrindo abejoti iÅ¡vadoje faktinių aplinkybių nustatymu. IeÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kinio reikalavimus LR CK 1.80 str. 1 d., kuris numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, nes tarp Å¡alių sudarytas 2014-06-16 d. realizuoto ginklo priėmimo-perdavimo aktas Nr. 769 pažeidžia tarptautinį 2002-11-04 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės susitarimÄ dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms Å¡alims. Å alių paaiÅ¡kinimais buvo nustatyta, kad 1999 m. ginčo ginklas LRV buvo įgytas iÅ¡ JAV Vyriausybės, o Tarptautinis susitarimas, vadovaujantis 2002-10-10 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1613 „Dėl LR Vyriausybės ir Jungtiniu Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms Å¡alims sudarymo " įsigaliojo 2002-11-04 d.

Tai, atsakovo nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo sandoriui tarptautinio susitarimo sÄ lygos netaikomas, nes ginčo ginklas yra perduotas iki Tarptautinio susitarimo priėmimo. Teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka, nes, kaip jau minėta, ginčo sandoris sudarytas 2014-06-16 d., t.y. po 2002-11-04 d. (po Tarptautinio susitarimo priėmimo). Byloje nesurinkta įrodymų, kad Tarptautinio susitarimo apribojimai perduoti ginklus tretiesiems asmenims negali bÅ«ti taikomos iki Å¡io susitarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei perduotiems ginklams ir civiliniai santykiai, atsiradę iki Tarptautinio susitarimo, negali bÅ«ti sureguliuoti vėliau tarpvalstybiniais susitarimais.

Kaip nustatyta byloje, Tarptautinio susitarimo a) punkte nurodytÄ iÅ¡lygÄ , kuri paÅ¡alina reikalavimo privalomumÄ . IÅ¡lygos nustatymas siejant i-iii papunkčiuose nurodytų veiksmų atlikimÄ su reikalavimu gauti JAV Vyriausybės sutikimÄ atlikti tokius veiksmus, patvirtina, kad JAV Vyriausybė, esant LR Vyriausybės praÅ¡ymui duoti sutikimÄ konkrečiam iÅ¡ i-iii papunkčiuose nurodytam veiksmui atlikti, tokį praÅ¡ymÄ turi teisę tenkinti arba atmesti, priklausomai nuo to ar siekiami atlikti veiksmai pažeis ar nepažeis JAV interesų.

Byloje nustatyta, kad LRV su praÅ¡ymu į JAV Vyriausybę parduoti perduotus ginklus, tame skaičiuje ir ginčo ginklÄ , fiziniams asmenims nesikreipė. Vadinasi, Tarptautinio susitarimo iÅ¡lyga nagrinėjamoje byloje netaikoma, leidimas parduoti ginčo ginklÄ atsakovui iÅ¡ JAV Vyriausybės nebuvo gautas, todėl teismas nagrinėjamoje byloje bendrai nevertina kad ginčo sandorio sudarymas pažeidžia ar nepažeidžia JAV interesus. Dėl to teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti tarp Å¡alių sudarytÄ 2014-06-16 d. pirkimo- pardavimo sandorį dėl graižtvinio Å¡autuvo M-14, Nr. 1483904, pirkimo - pardavimo negaliojančiu LR CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 str. 1 d. nustatyto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad toks sandoris negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (LAT 2015-04-08 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį bei teisminio nagrinėjimo metu remiasi aplinkybe, kad atsakovas nuo 2014 metų (iki ginčo sandorio sudarymo) yra Lietuvos sÄ jungos nariu ir iki Å¡iol aktyviai dalyvauja Å¡ios sÄ jungos veikloje, todėl jis yra subjektas (atitinkamai - Vyriausybės atstovas), kuris gali naudoti JAV Vyriausybės perduotas gynybos priemones be iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko JAV Vyriausybės sutikimo.

Teismas su tuo nesutinka. Kaip nustatyta byloje, Lietuvos Respublikos Å¡aulių sÄ junga yra valstybės remiama, padedanti užtikrinti nacionalinį saugumÄ savanoriÅ¡ka sukarinta pilietinės savigynos asociacija, tiesiogiai atsakinga bei bendradarbiaujanti su KraÅ¡to apsaugos ministerija ir kariuomene (2 str. 2 d., 12 str., 13 str.) ir kurios uždavinius bei funkcijas įgyvendina asociacijos nariai - Å¡auliai (30-33 str). Å auliu gali tapti tik tas asmuo, kuris prisiekia bÅ«ti iÅ¡tikimas Lietuvos valstybei, ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorijos vientisumÄ ir konstitucinę santvarkÄ , laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, sÄ Å¾iningai vykdyti Å¡aulio pareigas.

Å aulys, vykdydamas nustatytÄ Å¡aulio tarnybÄ , turi teisę naudoti Å¡aunamuosius ginklus ir specialiÄ sias priemones, Karinės jėgos naudojimo statuto ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Kaip konstatuota VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2015-10-23 iÅ¡vada Nr. 56VL-26 LRV įsipareigojo, neturėdama iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio JAV Vyriausybės sutikimo dėl parduotų ar dovanotų gynybos priemonių, neleisti nė vienam asmeniui, kuris nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigÅ«nas, darbuotojas ar atstovas, naudoti JAV kilmės gynybos priemonių ir neleisti LRV pareigÅ«nui, darbuotojui ar atstovui kam nors perduoti Å¡ių gynybos priemonių.

Tai reiÅ¡kia, kad LR Å iaulių sÄ jungos, kuri yra savanoriÅ¡ka pilietinės savigynos asociacija, nariai nėra Vyriausybės pareigÅ«nai, darbuotojai ar atstovai, t.y. subjektai, kurie įvardinti paminėtame Tarptautiniame susitarime. Kitas nagrinėjamos bylos aspektas- restitucijos taikymas. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.145 str. normas, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes.

Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.145 str. 2 d.) (LAT 2009-04-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2016-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422687/2016).Ä®statyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.) (LAT 2014-06-20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-356/2014; 2014-05-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-250/2014).

Pagal LR CK 1.80 str. 2 d. kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visÄ , kÄ yra gavusi pagal sandorį, Å¡iÄ teisės normÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti. Teismas pažymi, kad ne visais atvejais Å¡i teisės norma yra taikoma. LR CK 1.80 str. 4 d. numato, kad turtas, buvęs pripažinto sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio trečiojo asmens (nagrinėjamoje byloje -atsakovo), iÅ¡skyrus CK 4.96 str. 1-3 dalyse numatytus atvejus.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra sÄ Å¾iningas turto-graižtuvinio Å¡autuvo M-14, Nr. 1483904, įgijėjas, o iÅ¡imčių, numatytų LR CK 4.96 str. 1-3 d., nenustatyta. CK 4.96 str. numato, kad daiktas iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas tik tuo atveju, jei daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, pagrobtas ar kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti jų valdomas arba daiktas neatlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. Kaip teisingai nurodė atsakovas teisminio nagrinėjimo metu, jis įsigydamas ginklÄ siekė įsigyti veiklos Lietuvos Å aulių sÄ jungoje vykdymui, iki Å¡iol šį ginklÄ naudojÄ Å¡iam tikslui, sandorio sudarymo metu jam nebuvo žinoma informacija apie tai, iÅ¡ kur ir kada ginklas buvo ieÅ¡kovo gautas, apie tai, kad konkretus tarptautinis susitarimas galimai gali bÅ«ti taikomas ginčo dalyko atžvilgiu, taip pat bet kokios kitos aplinkybės, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas atsakovÄ pripažinti nesÄ Å¾iningu ginklo įgijėju.

Atsakovas nesiekė ir nesiekia ginklÄ perleisti tretiesiems asmenims. GinklÄ Ä¯gytas iÅ¡ Ginklų fondo, kuris yra savo srities specialistas, pagal savo kompetencijÄ ir funkcijas vykdantis ginklų apyvartÄ . Å io ginklo civilinė apyvarta Lietuvoje leidžiama (Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 4 str. 1 p., 24 str. 1 d. ). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ nagrinėjamoje situacijoje turtas iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas, restitucija negalima (LR CK 1.80 str. 4 d.).

Teismas pažymi, kad bylos medžiaga leidžia padaryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad yra tarptautiniai įsipareigojimai neperduoti iÅ¡ JAV Vyriausybės gautų ginklų tretiesiems asmenims nežinojo ne tik atsakovas D. Č., tačiau ir pats ieÅ¡kovas LR Ginklų fondas prie LR VRM. Teismas taip pat pritaria ir kitiems atsakovo motyvams, kad nagrinėjamoje byloje taikoma ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EZTT) praktika tuo aspektu, kad valstybė už savo institucijų ir pareigÅ«nų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims.

Å ie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedÅ«rų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedÅ«rų, neturėtų bÅ«ti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir iÅ¡vengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo rizikÄ turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi bÅ«ti taisomos susijusio asmens sÄ skaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (sprendimai bylose Telas v.

Croatia, no. 55555/08, par. 74, judgment of 20 May 2010; Trgo v. Croatia, no. 35298/04, par. 67, 11 June 2009 ir kt).EZTT yra nurodęs, kad sÄ Å¾iningai besielgiantis asmuo iÅ¡ principo turi teisę pasikliauti valstybės ar viešų pareigÅ«nų, kurie panaÅ¡u, jog turi reikiamus įgaliojimus, tvirtinimais ir tuo, kad buvo laikytasi vidinių taisyklių ir procedÅ«rų, nebent iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų dokumentų (įstatymų ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų) aiÅ¡kiai iÅ¡plaukia arba asmuo žinojo, arba turėjo žinoti, kad atitinkamas pareigÅ«nas stokojo įgaliojimų „teisiÅ¡kai susaistyti valstybę" (cituotÄ Le/as, par. 74).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. taip pat numato, kad nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Atsakovo nuomone, kad teismui tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl restitucijos taikymo atsakovui grÄ Å¾inant ginklÄ , o ieÅ¡kovui iÅ¡mokant atsakovo sumokėtÄ pagal ginčo sandorį ginklo kainÄ , iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeisti paminėti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai (LR CK 1.5 str.), nes pagal teismui pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus - Vytauto Didžiojo karo muziejaus raÅ¡tÄ , UAB „Baltic Arms", Ginklų pirklių asociacijos raÅ¡tus, Å¡iuo metu ginklo vidutinė rinkos vertė yra ženkliai didesnė (apie 1500 Eur) nei jo įsigijimo kaina, ginklas turi istorinę bei kolekcinę vertę, nepaneigta (b.l. 39-42).

Taigi, teismo sprendime iÅ¡dėstytais motyvais ieÅ¡kovo reikalavimas taikyti nagrinėjamoje byloje dviÅ¡alę restitucijÄ atmestinas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantamas, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).  IeÅ¡kovas turėjo 1210 Eur advokato iÅ¡laidų byloje (b.l. 1-3, 49-51), atsakovas 440 Eur advokatės iÅ¡laidų (b.l. 52-57).

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintinas dalinai. Lietuvos CPK 93 str. 4 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kaip nustatyta byloje, nagrinėjamos bylos Å¡alys apie ginčo Tarptautinį susitarimÄ tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau -LRV) ir JAV Vyriausybės dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms Å¡alims nežinojo, kas sÄ lygojo ginčo sandorio sudarymÄ . Teismo vertinimu, atsakovas yra sÄ Å¾iningas įgijėjas ir nėra atsakingas už valstybės institucijų atsakingų pareigÅ«nų padarytas klaidas, jo atžvilgiu restitucija netaikoma, todėl svarstant ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl advokato iÅ¡laidų priteisimo, teismas vertina, kad Å¡ios iÅ¡laidos nurodytais teismo motyvais yra iÅ¡ atsakovo nepriteistinos LR CPK 93 str. 4 d. pagrindu, taip pat prieÅ¡tarautų LR CK 1.5 str.

įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, o atsakovo turėtos 440 Eur advokatės iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos. Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymas geruoju grÄ Å¾inti ginčo ginklÄ save laikant sÄ Å¾iningu įgijėju negali bÅ«ti priežastimi, kuri pateisina ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pažymėtina, kad Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, advokato padėjėjams.

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad byla sudėtinga, susideda iÅ¡ vieno tomo, byloje daug procesinių dokumentų, trukmę, byloje buvo 3 posėdžiai, ieÅ¡kinio reikalavimas yra vienas, priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai advokatės iÅ¡laidas 440 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, yra minimalus, atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.).Atmetus ieÅ¡kinį dalyje dėl restitucijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės- uždraudimas atsakovui perleisti ginčo ginklÄ tretiesiems asmenims naikintinos ( b.l. 19) (LR CPK 150 str.).Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas dalinai, iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,92 Eur turi bÅ«ti priteistinos iÅ¡ Å¡alių lygiomis dalimis, t.y. po 1,96 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos valstybei iÅ¡ Å¡alių. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.,- n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti dalinai.Pripažinti sudarytÄ Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į.k. 191769098, ir D. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) 2014-06-16 d. pirkimo- pardavimo sandorį dėl graižtvinio Å¡autuvo M-14, Nr. 1483904, negaliojančiu.Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į.k. 191769098, praÅ¡ymÄ taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ atmesti.Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į.k. 191769098, praÅ¡ymÄ priteisti 1210 Eur advokato iÅ¡laidų atmesti. Priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į.k. 191769098, 440 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Eur) advokatės iÅ¡laidų atsakovo D.

Č. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-19 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones : uždrausti atsakovui D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti graižtvinį Å¡autuvÄ M-14 Nr. 1483904 tretiesiems asmenims.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                              Rima Bražinskienė             Â