2021-06-04 Nr. CB-5451-2-68-3-08031-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3080

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08031-2020-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. gegužės 24 d. paduotu atsakovų M. Č., A. J. (A. J.), E. J., M. B., Z. B. (Z. B.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 30 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Virginijos Čeikauskienės ieškinį atsakovams M. Č., A. J., E. J., M. B., Z. B. ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) sprendžiant bendraturčių daugeto ginčą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, pagrindiniu prioritetu, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, laikomas bendraturčių (jų dalies) susitarimas. Tokiu atveju bendraturčių (jų dalies) susitarimas gali būti teismo netvirtinamas tik išimtiniu atveju, jei jis akivaizdžiai pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas ir (ar) likusių bendraturčių interesus. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino penkių bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kaip racionalaus, pagrįsto ir nepažeidžiančio ieškovės interesų; 2) nagrinėjamu atveju egzistuoja poreikis kasacinio teismo praktikoje aiškiai prioriteto tvarka išdėstyti kriterijus, kuriais turėtų vadovautis teismai, spręsdami bendraturčių ginčą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, kadangi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėjamoje civilinėje byloje besivadovaudami tais pačiais kasacinio teismo išaiškinimais, priėmė priešingus procesinius sprendimus dėl bylos baigties; 3) apeliacinės instancijos teismas ginčą išsprendė paviršutiniškai, formaliai cituodamas kasacinio teismo išaiškinimus, nesiedamas jų su faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą, prioritetu iškėlė hipotetinį ieškovės interesą ateityje naudotis 1/8 dalimi ilgą laiką nenaudoto pastato, kartu paneigdamas kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų eiliškumą, t.y. kad visiems bendraturčiams tektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, kad būtų sudaryta galimybė skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas bendro daikto dalis, kad nustatyta naudojimosi tvarka objektyviai įtvirtintų prielaidas nekilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, atitiktų faktinį naudojimą ir kt.

Atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovų kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo, taip pat nepagrindžiama, kad kasacinio teismo praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovei M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gegužės 21 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė