fa3210da-0533-4263-893b-e955e75957c2 · Kauno apylinkės teismas

                                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. N1-2860-720/2014                                                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00666-2014-3                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                        1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.11.9.; 1.2.14.3.1.;                                                                                                                    1.1.11.10.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.1.15.1.1.;

                                                                                                         2.1.15.1.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5. (S)                           KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 15 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, sekretoriaujant Vitai Padriezaitei, dalyvaujant:prokurorei Tatjanai Samulevičienei, kaltinamajam E. R., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,kaltinamojo atstovams pagal įstatymÄ motinai S. R. ir tėvui R.

P.,Kauno m. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. K.,nedalyvaujant nukentėjusiesiems V. J. ir R. J.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeE. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, 2013 05 02 Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos O.

G. nutartimi patvirtintas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros ketvirtojo skyriaus prokurorės 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir atleisti nepilnametį E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 93 straipsniu,  kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir n u s t a t ė : kaltinamasis E. R., bÅ«damas nepilnametis, 2014 m. gegužės mėn. 31 d., apie 21.00 val., prie Josvainių ir Kėdainių gatvių sankirtos, Kaune, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį nepilnametį R.

J., tai yra pasikvietęs draugÄ jį sumuÅ¡ti, pagrobė iÅ¡ R. J. jo motinai V. J. priklausantį 1000 litų vertės dviratį “Centurion”. Kaltinamasis E. R. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis 2014 m. gegužės 31 d., apie 21 val., prie mokyklos žaidė futbolÄ . Tuo metu prie mokyklos atvažiavo jo pažįstamas G. S.. Jie nutarė nuvažiuoti į Å ilainiuose esančiÄ užkandinę „Juodvarniai“ pavalgyti. Važiuojant pamatė einančius jo amžiaus jaunuolius, kurie vedėsi į kalnÄ dviračius.

Jis pasakė G. S., kad vienas dviratis yra jo draugo ir reikia jį atsiimti. Jis paprašė sustoti. Automobiliui sustojus, jis išlipo, o G. nuvažiavo pastatyti automobilio toliau. Priėjęs prie vaikinų jis paklausė, kodėl jie nesustojo, kai jis jiems šaukė sustoti. Jie nieko neatsakė ir ėjo toliau. Jis paklausė vaikino, kurio dviratis buvo geresnis, iš kur pas jį tas dviratis, vaikinas atsakė, kad tai jo dviratis, jį jam nupirko mama prieš dvejus metus. Jis pasakė, kad tai jo draugo dviratis ir liepė dviratį atiduoti, o jei neatiduos, jis paskambins draugeliui, kuris atvažiuos ir jį sudaužys.

Kalbos apie telefonÄ nebuvo. Vaikinas iÅ¡sigando. Tada jis dar kartÄ pasakė, kad atiduotų dviratį ir tada niekas jo nedaužys. Vaikinas atidavė jam dviratį, jis, nieko daugiau nesakęs vaikinams, nusistÅ«mė dviratį į Tilžės gatvę Vilijampolėje. Kai jis dviratį nusistÅ«mė, jo draugas G. S. nuvažiavo savo keliais. Tilžės gatvėje jis paklausė nepažįstamų vyresnio amžiaus vyriÅ¡kių, gal kam reikia dviračio už 500 litų. Vienas vyriÅ¡kis paėmė dviratį ir nusivedė, o kitas liko su juo.

Praėjus 20 minučių prie jo atėjo du vyriÅ¡kiai ir vienas jam padavė 500 litų. Gautus pinigus iÅ¡leido savo reikmėms, kitaip sakant „iÅ¡taÅ¡kė‘, kadangi jis viskuo aprÅ«pintas ir visko turėjo. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes jam nepasakė duomenų apie jį. PareiÅ¡kė, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikaltimÄ , civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies, mano, kad neturtinė žala gali bÅ«ti padaryta 100 litų dydžio.  Be visiÅ¡ko kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodoma įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ .

Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 31 d., val. apie 21.00 val., jis su draugu D. G. važinėjo su savais dviračiais. Važiavo Kėdainių kalnu, Josvainių gatvėje, stÅ«mėsi dviračius į kalnÄ . Bestumiant dviračius prie jų privažiavo automobilis Opel Vectra, valst. (duomenys neskelbtini) tiksliai numerių neprisimena, gali bÅ«ti 385. Automobilis buvo sidabrinis. Automobilis sustojo, pradėjo pypsėti, jis pamatė, kad automobilyje sėdi du vaikinai.

Automobilis sustojo Å¡alia jų, keleivis pravėrė langÄ ir pasakė „Ar nematai kad pypsinam, ko nesustoji?“. Po to keleivis pasakė, kad jo draugui prieÅ¡ kelias dienas pavogė tokį dviratį kaip mano. Po to jis liepė padėti dviratį ir eiti, jis jo nepaklausė. Po to iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo du nepažįstami vaikinai ir priėjo prie jų. Po to keleivis pasakė, kad jei atvažiuos jo draugas ir pamatys dviratį, tai jį sudaužys. Jis iÅ¡sigando, nes vaikinas kalbėjo grubiai, pakeltu tonu.

Parodė, kad dviratį pirko jo mama prieÅ¡ porÄ metų. Taigi, jis iÅ¡sigando, kad tikrai gali jį sumuÅ¡ti. Po to keleivis paklausė ar jis turiu telefonÄ , jis pasakė, kad neturi. Tada jis paklausė, kas bus jei patikrins, jis vistiek pasakė, kad neturi mobiliojo ryÅ¡io telefono. Å alia stovėjo minėto automobilio vairuotojas, kuris stovėjo ne visÄ laikÄ , jis buvo nuėjęs link automobilio, kurį laikÄ sėdėjo automobilyje. Jo draugas Domantas pasakė, kad aÅ¡ jis paliktų jiems dviratį nerizikuotų, nes jis bijojo, kad iÅ¡ jo taip pat atims dviratį, nes keleivis, tai yra vaikinas, sėdėjęs Å¡alia vairuotojo, sakė, kad jei jis geruoju neatiduos dviračio, atims ir iÅ¡ draugo.

Po to tas pats vaikinas paėmė dviratį ir jį nusistÅ«mė, o jie nuėjom Po to privažiavo vėl tas pats automobilis, kuriame už vairo sėdėjo vairuotojas, tas vaikinas kuris nieko nesakė, pradėjo klausti mano tėvo vardo, kur gyvenu, klausė ar dviratis su dokumentais. Jis jam pasakė netiesÄ , nes nenorėjo, kad jis žinotų kur jis gyvena. Po to jis nuvažiavo. Grįžęs namo jis viskÄ papasakojo mamai. Taigi dviratį iÅ¡ jo paėmęs vaikinas jam pasakė, kad jis paskambins draugui ir Å¡is atvažiavęs jį sumuÅ¡.

Jis kažkam skambino, bent atrodė, todėl jis bijojo, kad tikrai gali atvažiuoti dar kažkas ir sumušti, be to jis grasino, kad paims ir draugo dviratį. Domantas išsigandęs jo paprašė palikti dviratį, nerizikuoti. Vaikinas atėmęs dviratį buvo vidutinio sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, apie 16 metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, apsirengęs juodais marškinėliais ir tamsiai mėlynais šortais, jis jį galėtų atpažinti. Dviratis buvo pilku rėmu, firmos „Centurion“, 24 bėgių, jį atpažintų iš individualių požymių, nes juo naudojosi apie du metus.

Mama pirko dviratį prieÅ¡ du metus Kaune, Garliavoje, iÅ¡ žmogaus (b.l.16). Nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 31 d., apie 22.00 val. į namus sugrįžęs jos nepilnametis sÅ«nus papasakojo, kad nepažįstami vaikinai iÅ¡ jo atėmė dviratį. SÅ«nus pasakė, kad vaikinai jam pagrasino, kad paskambins tuoj dar kažkam ir jį sumuÅ¡ atvažiavęs dar vienas vaikinas, dar norėjo atimti ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , bet sÅ«nus pamelavo, kad neturi telefono.

Pagrobto dviračio vertė 1000 litų, jį pirko sÅ«nui Garliavoje prieÅ¡ du metus pagal skelbimÄ . Ji pirko dviratį „Centurion“, 24 bėgių už 1000 litų. SÅ«nus grįžo namo labai iÅ¡sigandęs, prieÅ¡ jį buvo panaudotas psichologinis smurtas. Jai padaryta 1000 litų turtinė žala. Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 05 31, apie 21.00 val., jis su draugu R. J. važinėjo savo dviračiais. Jie važiavo Kėdainių gatvės kalnu, Josvainių gatve, stÅ«mėsi dviračius į kalnÄ .

R. dviračio buvo nuleista padanga, todėl jie stÅ«mėsi dviračius. Bestumiant dviračius prie jų privažiavo automobilis Opel, sidabrinės spalvos, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliai numerių neprisimena, gali bÅ«ti 385. Jiems su Roku pakilus į kalnÄ , automobilis sustojo, jis pamatė, kad automobilyje sėdi du nepažįstami vyresni už juos vaikinai. Automobilis sustojo Å¡alia jų, keleivis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio priėjo prie jų ir pareiÅ¡kė, kad R. turimas dviratis yra jo draugo, neva jis prieÅ¡ keturis ar penkis metus buvo pavogtas.

R. išsigando, išsigandau ir jis, nes vaikinas atrodė agresyviai, keikėsi necenzūriniais keiksmais, jis pradėjo jiems grasinti, kad paskambins kažkokiam draugui ir šiam atvažiavus atims ir R. dviratį ir jo dviratį. Jie pasimetė, šalia automobilyje sėdėjo kitas vaikinas, kuris beveik nieko nesakė, bet tuo metu jie matė, kad jie dviese, buvo vyresni už juos ir jiems buvo baisu, aplink nebuvo žmonių, vieta buvo atoki. R. vistiek nenorėjo atiduoti dviračio, sakė, kad gali važiuoti į jo namus ir išsiaiškinti su tėvais.

Vaikinas toliau sakė, kad atvyks jo draugas, jie bus sumušti, kokiais konkrečiais žodžiais jis tai pasakė, neprisimena. Jie išsigando, kad tikrai gali būti sumušti. Apie tai, kad jis reikalautų mobiliojo ryšio telefono jis negirdėjo. Buvo prie jų priėjęs ir automobilį vairavęs vaikinas, kuris taip pat ragino R. atiduoti dviratį. Jis pasakė R., kad jis paliktų jiems dviratį nerizikuotų, nes bijojo, kad ir iš jo gali atimti dviratį bei sumušti. Po to keleivis paėmė R. dviratį, nes R. sutiko išsigandęs jį atiduoti, ir jį nusistūmė.

Jie nuėjo. Vairuotojas įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, jie išsiskyrė. Dar automobilio vairuotojas buvo prie jų stabtelėjęs ir klausė R. tėvo vardo, kur jis gyvena. Po to jis nuvažiavo. Jis palydėjau R. iki namų, jis buvo labai nusiminęs ir išsigandęs. Vaikinas atėmęs dviratį buvo vidutinio sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, apie 16 metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, apsirengęs tamsiais marškinėliais ir tamsiai mėlynais šortais ar kelnėmis.

Jis jį galėtų atpažinti. Iš jo dviratis nebuvo atimtas, fizinis smurtas nei prieš jį nei prieš R. nebuvo naudotas (b.l. 26).              Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 31 d., apie 21.00 val., jis važiavo automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su savo pažįstamu E. R. (jį pažįsta neseniai). Jis buvo už šio automobilio vairo, automobilis registruotas jo dėdės R. S. vardu, bet pirktas jo mamos ir jis juo naudojasi.

Taigi, jis važiavo su E. R., kuris sėdėjo keleivio vietoje, ir važiuojant Josvainių ir Kėdainių gatvių sankirtoje, kylant ant kalno, jie pamatė du nepažįstamus vaikinus stÅ«musius dviračius į kalnÄ . Pamatęs juos E. pasakė jam sustoti, sakydamas, kad vienas iÅ¡ vaikinų stumia jo draugo dviratį. Jis sustojo ant kalno, tuo metu minėti vaikinai atsistÅ«mė dviračius ant kalno. E.s iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo prie vaikinų. Jis pasistačiau automobilį į Å¡alikelę ir taip pat priėjo prie vaikinų.

KÄ E. sakė priėjęs prie vaikinų pirmas, jis nežino. Kai jis priėjau E. sakė, kad tai jo draugo dviratis, suprato, kad jis kalba apie pilkos ir juodos spalvos dviratį, kurį turėjo aukÅ¡tas lieso sudėjimo vaikinas. Å is vaikinas teisinosi, kad dviratį jis pirko seniai Jonavoje. E. pakeltu tonu pareiÅ¡kė, kad tuoj paskambins draugui ir jam baigsis blogai. Vaikinai abu buvo iÅ¡sigandę, nes E. kalbėjo piktai pakeltu tonu, gali bÅ«ti, kad vaikinai suprato, kad juos gali sumuÅ¡ti ar panaÅ¡iai. Jis vaikinams negrasino, nieko jiems nesakė, nes patikėjo, kad tai Edvino draugo dviratis.

Jis buvo grįžęs prie savo automobilio, taigi ne viskÄ girdėjo. Jam kažkaip nepatiko toks E. R. elgesys, bet jis nesuprato, kad vyksta nusikaltimas, tikėjo, kad jis atsiiminėja draugo dviratį. Vaikinas turėjęs dviratį buvo pasimetęs ir iÅ¡sigandęs, todėl nesiprieÅ¡ino, E. R. paėmė dviratį ir kažkur jį nusistÅ«mė. Jis sėdo į automobilį, dar pasivijo vaikinus, nes jam buvo neramu, dar paklausė vaikino telefono numerio. Taigi jis tikrai nesuprato, kad E. daro nusikaltimÄ .

Po to, kai sužinojo, kad apie šį įvykį praneÅ¡ta policijai, nuvyko pas E. R. į namus Kernavės gatvėje, Kaune, ir pasakė, kad reikia grÄ Å¾inti dviratį. E. pasakė, kad jis jau jį pardavė už 400 litų, kam pardavė nesakė. Jis dabar galvoja, kad E. pamelavo, kad tai jo draugo dviratis (b.l. 23). Liudytoja S. R. nurodė, kad ji yra E. R. motina, parodė, kad ji augina du nepilnamečius vaikus: E. R. ir O. D., gim. 2007 m. Orlandas yra joo dabartinio sugyventinio J. D. sÅ«nus. E. tėvas R.

P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, tikslesnio adreso nežino, moka E. teismo skirtus alimentus, bet su E. bendrauti nenori, prie sÅ«naus auklėjimo neprisideda, su sÅ«numi nebendrauja. R. P. yra dirbantis, turi kitÄ Å¡eimÄ . Apie dviračio vagystę E. jam nepasakoja, bet ji kaip mama mato, kad jis dėl to pergyvena, nerimauja. Ji Å¡iuo metu nedirba, materialinė padėtis yra sunki, nes dirba Å¡eimoje tik jos sugyventinis. Jų gyvenimo sÄ lygos yra normalios E. mokinasi Lozoraičio vidurinėje mokykloje, mokslas sekasi prastai.

Jam sÅ«nus yra geras, jos klauso, ji asmeniÅ¡kai su juo problemų neturi (b.l. 35). Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. R., gimęs 1997 12 27, yra jo sÅ«nus, parodė, kad su jo motina S. R. vedę nebuvo, buvo apie penkis metus sugyventiniai. Po to, kai E. buvo apie 3 metus, jis su S. iÅ¡siskyrė dėl S. girtavimo. Å iuo metu sÅ«nui moka teismo priteistus alimentus, kurie yra pervedami į E. asmeninę banko sÄ skaitÄ . Kai su S. iÅ¡siskyrė, jis juos retkarčiais aplankydavo. E. beaugant jis darėsi grubus, pats nenorėjo su juo bendrauti, jis jam negalėjo daryti jokios įtakos ir nustojo su juo bendrauti.

Tai atsitiko tada, kai galimai prieÅ¡ du - tris metus jis buvo atsidÅ«ręs vaikų gerovės namuose „Pastogė“. Tuo metu jis norėjo jam suteikti visokeriopÄ pagalbÄ , bet jis jÄ atmetė, nenorėjo su juo bendrauti. Todėl jis nesikiÅ¡o į jo gyvenimÄ visiÅ¡kai, nustojo su juo bendrauti. Taigi jis mano, kad už sÅ«naus veiksmus turi atsakyti jo motina, su kuria jis gyvena. Taigi apie tai, kad jis pagrobė dviratį jam nieko nežinoma. Kaip minėjo, jis su juo nebendrauja. Kadangi jis yra E. R. tėvas, tai yra jo įgaliotas atstovas pagal įstatymÄ (b.l. 37) 2014 09 22 Asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad liudytojas D.

G. atpažino įtariamÄ jį E. R., kaip asmenį pagrobusį iÅ¡ jo draugo R. J. dviratį (b.l.30). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ .IÅ¡tirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo E. R. kaltės pripažinimu, bei įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų R.

J., V. J.,. Liudytojų D. G. ir G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir iÅ¡tirtais raÅ¡ytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. R., bÅ«damas nepilnametis, 2014 m. gegužės mėn. 31 d., apie 21.00 val., prie Josvainių ir Kėdainių gatvių sankirtos, Kaune, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį nepilnametį R. J., tai yra pasikvietęs draugÄ jį sumuÅ¡ti, pagrobė iÅ¡ R. J. jo motinai V. J. priklausantį 1000 litų vertės dviratį “Centurion”.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, požymius. Civilinis ieškinys. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).Nukentėjusioji V.

J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos        1 000,00 Lt turtinės žalos ir 2 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Å i turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, žala, kaip nusikaltimo pasekmė, yra tiesiogiai susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl priteistina iÅ¡ nepilnamečio kaltinamojo, o jam neturint lėšų – subsidiariai su jo atstovais pagal įstatymÄ jo motina S. R. ir tėvu R.

P.. Nukentėjusysis R. J. dėl padaryto nusikaltimo neabejotinai patyrė stresÄ , Å¡i neturtinė žala buvo padaryta nusikalstamu kaltinamojo veikimu, ir priežastiniu ryÅ¡iu yra tiesiogiai susijusi su nusikalstama kaltinamojo veika.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė stresÄ , nerimÄ dėl savo sveikatos ir dviračio. Neabejotina, kad asmens turtas yra labai svarbi, nesunkiai pažeidžiama ir ne visada atkuriama vertybė. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimÄ bÅ«damas nepilnametis, kuris nedirba ir neturi pajamų.

Taigi atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareikÅ¡tas 2 000,00 litų civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobÅ«džiui nukentėjusiojo asmens turtui, todėl yra mažintinas ir nukentėjusiajam priteistinas 500,00 litų neturtinės žalos atlyginimo dydis. Nors kaltinamojo atstovas pagal įstatymÄ jo tėvas R. P. nurodė, kad jis su sÅ«numi nebendrauja, todėl mano, kad jis negali bÅ«ti atsakingas už sÅ«naus veiksmus, tačiau jis turi pareigÄ rÅ«pintis sÅ«numi ir jo auklėjimų, todėl jo pripažinimas, kad su sÅ«numi nebendrauja tik patvirtina, kad jie nesirÅ«pino sÅ«naus auklėjimu, kad sÅ«nus užaugtų doras lietuvos pilietis, todėl yra atsakingas už nepilnamečio sÅ«naus veiksmus.

Bausmės skyrimo nuostatos.             Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 – 61, straipsniais ir 90 - 92 straipsnių nuostatomis. Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.             Kaltinamasis padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , kaltės forma – tiesioginė tyčia.Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nepilnametis, mokosi vidurinėje mokykloje, neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatomis, į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad kitos Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio, laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimÄ , darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimÄ . nepilnamečiams. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir baudžiamojo byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ė : E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintÄ bausmę – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio ir 92 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ , ir įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikÄ bÅ«ti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis ir atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalÄ .  Nukentėjusiosios V.

J. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. R., 1 000,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 500,00 Lt (penkis Å¡imtus litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai, o jam neturint lėšų Å¡ias sumas priteisti subsidiariai kartu su jo atstovais pagal įstatymÄ motina S. R. ir tėvu R. P..             Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                            Tatjana Butkienė