fa309fda-537d-49d0-9d3b-8f9bd3e2229c · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-56-1036/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01984-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, nukentėjusiesiems V. K., P. Ž., kaltinamajam N. K., jo gynėjui advokatui Anton Kviatkovski, kaltinamajam V.

K., jo gynėjui advokato padėjėjui Ignotui Ungailai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, profesinio iÅ¡silavinimo, teistas - 2018 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį – 50 MGL (2500 eurų) baudÄ , kaltinamas pagal BK 284 straipsnį;

N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atlieka bausmę - PravieniÅ¡kių pataisos namuose, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, vidurinio iÅ¡silavinimo, teistas 19 kartų, paskutinį kartÄ 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį 60 parų areÅ¡tu. 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos N. K. bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių ir 10 (deÅ¡imčiai) dienų ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, n u s t a t ė:

V. K. teismui atiduotas kaltinant jį tuo, kad jis 2018-01-10 apie 18.30 val., vieÅ¡oje vietoje - kelyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su N. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , priėjęs prie P. Ž. su V. K. paklausė, kur telefonas, pastariesiems atsakius, koks telefonas, ir pradėjus bėgti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vaikinas (duomenys neskelbtini), pasivijęs nukentėjusįjį P. Ž. griebė jį už drabužių, o tuo metu iÅ¡ nugaros pusės priėjęs V.

K. sudavė P. Ž. ne mažiau kaip apie 2 smÅ«gius į galvos sritį dėl ko nukentėjusysis P. Ž. pargriuvo ant žemės, o V. K. pastarÄ jį gulintį laikė, neleisdamas jam atsistoti, kai tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vaikinas (duomenys neskelbtini) spardė jį kojomis suduodamas ne mažiau kaip 15 smÅ«gių, į stuburÄ , nugarÄ , taip bendrais veiksmais padarydami P. Ž. kairės akies virÅ¡utinio voko, pakauÅ¡io, kairės užausinės srities poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukeldami jam fizinį skausmÄ .

Tuo metu N. K. vydamasis bėgantį V. K. tyčia metė į jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ daiktÄ , pataikydamas jam per kojas, dėl ko V. K. pargriuvo ant žemės, ir jam gulint N. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vienÄ kartÄ per kairiÄ jÄ rankÄ ir ne mažiau kaip 3 smÅ«gius per deÅ¡iniÄ jÄ kojÄ bei vienÄ kartÄ per kairiÄ jÄ kojÄ , o V. K. atsistojus jis tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė dar vienÄ kartÄ jam į pakaušį, tokiais savo veiksmais sukeldamas Å¡iam fizinį skausmÄ .

Tokiais įžūliais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenei V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su N. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu vardu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ . N. K. 2018-01-10, apie 18.30 val., vieÅ¡oje vietoje - kelyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu vardu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , priėjo prie P. Ž. ir V.

K. ir paklausė, kur telefonas, pastariesiems atsakius, koks telefonas, ir pradėjus bėgti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vaikinas vardu (duomenys neskelbtini), griebė nukentėjusįjį P. Ž. už drabužių, pargriovė P. Ž. ant žemės, pradėjo spardyti gulintį ant žemės nukentėjusįjį P. Ž., suduodamas jam ne mažiau kaip 15 smÅ«gių į stuburo, nugaros sritis, taip padarydamas P. Ž. kairės akies virÅ¡utinio voko, pakauÅ¡io, kairės užausinės srities poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukeldami jam fizinį skausmÄ .

Tuo metu jis (N. K.) pasivijęs V. K. tyčia metė į jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ daiktÄ , pataikydamas jam per kojas, dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, V. K. gulint ant žemės jis (N. K.) su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vienÄ kartÄ per kairiÄ jÄ rankÄ ir ne mažiau kaip 3 kartus per deÅ¡iniÄ jÄ kojÄ bei ne mažiau kaip vienÄ kartÄ per kairiÄ jÄ kojÄ , V. K. atsistojus N. K. tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė V. K. vienÄ kartÄ Ä¯ pakaušį, dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais sukeldamas Å¡iam fizinį skausmÄ .

Tokiais įžūliais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, parodydamas aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenei N. K., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu vardu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ . Kaltinamasis V. K. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. sausio 9 d. jo pažįstama, buvusi bendradarbė, A.

Z. jam papasakojo, kad buvo pas V. K. svečiuose, paliko krautis telefonÄ . V. K. telefono jai negrÄ Å¾ino. Jis paskambino V. K., paprašė atiduoti telefonÄ . V. K. atsakė, kad telefono neturi, nežino kur jis. 2018 m. sausio 10 d. važiavo link savo kaimo, norėjo užvažiuoti paklausti kur telefonas. Pamatė keliu einantį N. K. su D. sustojo ir paprašė jų nuvažiuoti kartu papraÅ¡yti atiduoti telefonÄ . Važiuojant telefono neplanavo muÅ¡tis, net minčių tokių nebuvo. N. K. su D. sutiko važiuoti kartu su juo.

Pamatė link sodybos einančius V. K. ir P. Sustojo, visi trys iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Klausė, kur telefonas? P. atsakė, koks telefonas, nieko nežinom ir pastÅ«mė jį į krÅ«tinę. D. dėl pastÅ«mimo pradėjo jį ginti, P. Ž. bėgo nuo D.. Mano, kad jei P. Ž. jo nebÅ«tų stÅ«męs, D. bÅ«tų P. Ž. nemušęs. V. K. pradėjo bėgti į vienÄ pusę, P. Ž. į kitÄ . P. netoli nubėgo, pradėjo muÅ¡tis su D. Jis liepė baigti muÅ¡tis, skyrė D. ir P. Kai juos iÅ¡skyrė, P. vėl pradėjo bėgti, D. jį vijosi, kas vyko toliau nematė.

N. K. nusivijo V. K.. Jis pamatė atvažiuojantį automobilį, liepė baigti muÅ¡tis. N. K. su juo atsisėdo į maÅ¡inÄ , truputį pavažiavo. Stabtelėjo ir į automobilį įsėdo D. V. K. jam sakė, kad V. K. sudavė porÄ smÅ«gių. Jis P. Ž. nesudavė nei vieno smÅ«gio. Ä®vykio metu jis buvo blaivus, vairavo automobilį. N. ir D. buvo iÅ¡gėręs. Jo nuomone ir P. Ž. su V. K. buvo neblaivÅ«s. Po muÅ¡tynių V. K. paskambino A. M. ir paprašė telefonÄ perduoti A. Z. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta, nes P. Ž. nemušė.

D. primušė, tai D. ir turi atlyginti žalÄ . Kaltinamasis N. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad eidamas prie (duomenys neskelbtini) susitiko su D., kartu ėjo prie parduotuvės. Tuo metu privažiavo V. K., kuris papasakojo, kad iÅ¡ jo draugės atėmė telefonÄ . Tada jis (N. K.) pasiÅ«lė nuvažiuoti pasižiÅ«rėti. Ä® automobilį įlipo D. ir jis, važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuodami keliu pamatė du vaikinus.

Tada sustojo, jis pirmas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir paklausė, kur telefonas? Tie vaikinai pradėjo bėgti. VienÄ nusivijo D., kitÄ jis. Jis pasivijo V. K., pradėjo daužyti. Kokius konkrečiai smÅ«gius sudavė nepamena. Sudavė V. K. su koja, su rastu pagaliu. Kaltinime nurodytus veiksmus pripažįsta. Tikslaus smÅ«gių skaičiaus įvardinti negali dėl girtumo ir praėjusio ilgo laiko tarpo. Padaužius vaikinÄ atsisuko, iÅ¡girdo kaip V. liepia baigti, siÅ«lo važiuoti. V. paklausė, kur antras.

Suprato, kad antrÄ vaikinÄ vijosi D.. KÄ darė D. su V. nematė. Tada nuėjo iki maÅ¡inos, atsisėdo ir iÅ¡važiavo. Vėliau sužinojo, kad telefonas merginai buvo sugrÄ Å¾intas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamasis V. K. bÅ«tų padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Be N. K. parodymų, jo prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, patvirtina ir kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti duomenys.

Nukentėjusysis P. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad eidamas iÅ¡ namų užėjo pas V. K.. Kartu ėjo link (duomenys neskelbtini). Pamatė važiuojančiÄ maÅ¡inÄ , kuri jo vos nenutrenkė. IÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo trise, paklausė, kur telefonas. Atsakė, kad nieko nežino, pradėjo stumdytis. Jam pasirodė, kad norėjo V. K. į maÅ¡inÄ Ä¯kelti. Suprato, kad bus muÅ¡tynės, liepė V. K. bėgti. Kai pradėjo stumdytis trečio vyriÅ¡kio nematę, mano, kad jis buvo nusivijęs V.

K.. Jis susistumdė ir su V. K. ir jaunesniu vaikinu. V. K. nieko nei darė, nei sakė, paskui pajuto smÅ«gį per kojas. Kas trenkė, ar V. K. ar D. pasakyti negali. Jis buvo su kapiÅ¡onu, kurį jam užmovė ant galvos ir pargriovė. Pradėjo daužyti, kas daužė nematė, tik iÅ¡girdo kaip V. sakė užtenka muÅ¡ti. V. rusiÅ¡kai sakė, tačiau kitas ir toliau jį mušė. IÅ¡girdo ‚šuba“, visi subėgo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Atsipeikėjęs nei V. K., nei maÅ¡inos nematė.

PrieÅ¡ užmaunant jam ant galvos kapiÅ¡ono, Å¡alia jo buvo dviese – V. ir tas nenustatytas. Negali pasakyti kas jį mušė, nes gynėsi, buvo galvÄ užsidengęs. Suprato, kad jam spyrė su koja į nugaros sritį, su kumščiu į galvÄ trenkė. Suprato, kad jį mušė vienas asmuo. Pasakyti kas jį mušė negali, nes galva buvo kapiÅ¡onu uždengta. Girdėjo kaip V. sakė, kad užtenka muÅ¡ti. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad kapiÅ¡onÄ užtempė V. K., tačiau mano, kad gal ir ne V. jam užtempė kapiÅ¡onÄ .

Jį spardė vienas žmogus, tuo metu jo niekas nelaikė. Mano, kad jis buvo sumuÅ¡tas todėl, kad atsirado netinkamoje vietoje netinkamu metu. Ä®vykio metu buvo neblaivus, konflikto vieta patenka į tamsų tarpÄ . Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrinti, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo P. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018-01-11 ir 2018-05-07 apklausų metu nukentėjusysis P. Ž. parodė, kad 2018-01-10 apie 18.30 val. su savo draugu V.

K. ėjo iÅ¡ jo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). E. P. gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės prie Å¡iukÅ¡lių konteinerių privažiavo automobilis Audi universalas, valstybinių numerių skaičiai (duomenys neskelbtini), ir sustojo prie jų. IÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo du jam nepažįstami asmenys, tai automobilio vairuotojas ir priekinėje sėdynėje sėdėjęs keleivis, kurie priėję prie jo paklausė, „kur telefonas“. Jis atsakė „koks telefonas? IÅ¡kart po to iÅ¡ automobilio deÅ¡inės pusės galo iÅ¡lipo dar vienas jam nepažįstamas asmuo, kuris rankoje laikė kažkÄ panaÅ¡aus į beisbolo lazdÄ .

Pamatęs asmenį su lazda nuo savęs atstÅ«mė arti jo stovėjusį automobilio vairuotojÄ . Tada asmuo, kuris iÅ¡lipo iÅ¡ priekinės automobilio keleivio pusės kibo jam į atlapus. Jis su Å¡iuo asmeniu pradėjo grumtis. Grumtynių metu pajuto apie 2-3 smÅ«gius į galvos sritį iÅ¡ kažkurio asmens, kuris stovėjo jam iÅ¡ galo. Po Å¡ių smÅ«gių nukrito ant žemės. Automobilio vairuotojas jį laikė paėmęs už jo drabužių ir spaudė žemyn, kad jis negalėtų atsikelti ar atsimuÅ¡ti, o asmuo, kuris ankščiau iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio priekinės dalies keleivio pusės, spardė jį kojomis į įvairias kÅ«no vietas, suduodamas apie 10-15 smÅ«gių.

Po to Å¡ie asmenys pamatė atvažiuojantį automobilį ir sėdo atgal į automobilį bei iÅ¡važiavo. Po įvykio atsistojo. Draugas V. K. taip pat atsistojo ir jie nuėjo pas jį namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atėję namo abu nuėjo miegoti. Policijai apie įvykį pranešė kitÄ dienÄ , nes grįžę namo blogai jautėsi, medikų tÄ vakarÄ nekvietė. Automobilio vairuotojas buvo apie 40 metų amžiaus, apie 180 cm Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, jo vienas priekinis dantis buvo aukso spalvos.

Asmuo, kuris sėdėjo ant automobilio priekinės keleivio sėdynės buvo apie 18 - 22 metų amžiaus, jo Å«gis apie 170 cm, jis vidutinio kÅ«no sudėjimo. Asmuo, kuris iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio galinės dalies deÅ¡inės pusės, buvo stambesnio kÅ«no sudėjimo. Nori pasakyti, kad tiek jaunÄ vaikinÄ , kuris jį spardė, tiek to automobilio vairuotojÄ , galės atpažinti. Taip pat galėtų juos atpažinti ir pagal parodytas nuotraukas. Dar nori pasakyti, kad įvykio metu apie tų vyrų klaustÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ nieko nežinojo.

Tik vėliau po to įvykio iÅ¡ V. K. sužinojo, kad kažkas pas jį buvo palikęs telefonÄ , bet tas telefonas buvo grÄ Å¾intas. (t. I, b. l. 105, 113-114) 2018-08-08 papildomai apklaustas nukentėjusysis P. Ž. parodė, kad papildomai nori parodyti, kad 2018-07-11 akistatos metu tarp jo ir V. K. ne viskÄ pasakė, nes pamirÅ¡o kelias smulkmenas. Viskas buvo taip, kaip minėjo pirminėje apklausoje, t.y. 2018-01-10, apie 18.30 val., jie buvo dviese su V. K., kai prie jų privažiavo automobilis Audi. Automobilyje buvo trys asmenys, t.y. vairuotojas - V.

K., keleivis, kaip Å¡iandien sužinojo - N. K., ir trečias jam nepažįstamas asmuo. Vairuotojas iÅ¡lipo kartu su keleiviu iÅ¡ automobilio priekio. V. K. jo paklausė, " kur telefonas". Jis nesuprato apie kÄ jis kalba ir todėl paklausė, "koks telefonas?". Po Å¡ių žodžių iÅ¡ automobilio galo iÅ¡lipo trečias vyriÅ¡kis su beisbolo lazda. IÅ¡sigandęs, kad juos su draugu gali sumuÅ¡ti, jis atstÅ«mė vairuotojÄ nuo savęs. Tadas keleivis iÅ¡ automobilio priekio kibo jam į atlapus. Tuo metu, kai jie stovėjo susikibę, jis pajuto 2 ar 3 smÅ«gius į galvos sritį.

Dėl suduotų smÅ«gių juto fizinį skausmÄ , tačiau kas juos sudavė, nematė, kadangi buvo tamsu ir nepastebėjo per grumtynes ar vairuotojas jam sudavė, ar keleivis iÅ¡ automobilio galo, tačiau smÅ«giai buvo ne su lazda, nes jie buvo ne tokie stiprÅ«s. Po suduotų smÅ«gių jis nukrito ant žemės ir iÅ¡girdo, kad kažkuris iÅ¡ vyriÅ¡kių Å¡aukė "gaudyk, nes jis pabėgs". Jis gulėjo ant žemės. Suprato, kad kažkas iÅ¡ vyriÅ¡kių liepė gaudyti jo draugÄ . Å iuos žodžius galėjo sakyti arba vairuotojas, arba vyras su beisbolo lazda Tada vaikinas su beisbolo lazda nusivijo draugÄ .

Jam nugriuvus su vaikinu, su kuriuo stumdėsi, tas vaikinas greitai atsistojo. Tuo metu vairuotojas jį suėmęs už gobtuvo traukė, kad jis negalėtų atsikelti ir pasiprieÅ¡inti. Tuo pat metu jam sakė "nelįsk prie mano žmonos, nevažinėk pas jÄ , nesusitikinėk". Gulėdamas juto ne mažiau kaip 15 spyrių į įvairias kÅ«no vietas, daugiausia į stuburo ir nugaros sritį. Jis juto stiprų fizinį skausmÄ . Mano, kad spardė N. K., kadangi vairuotojas jį laikė, o vaikinas iÅ¡ automobilio galo nubėgo paskui jo draugÄ .

Jį nustojo muÅ¡ti tik po to, kai vairuotojas suÅ¡aukė rusiÅ¡kai "Å uba maÅ¡ina važiuoja" ir vis susėdę į automobilį iÅ¡važiavo. Nematė, kaip buvo muÅ¡amas jo draugas. Tik po to, kai jie iÅ¡važiavo, pamatė ant V. K. sumuÅ¡imus, t.y. mėlynes, prakirstÄ kojÄ , galvÄ . Draugui bėgo kraujas. IÅ¡ draugo pasakojimo suprato, kad daugiausia jį mušė per kojas, kad jis nepabėgtų. Draugas sakė, kad skauda visÄ kÅ«nÄ . Kaip jam paaiÅ¡kino V. K., tÄ pačia dienÄ , dienos metu jau pas jį buvo atvažiavę tie trys vyrai.

Vairuotojas aiÅ¡kinosi santykius dėl savo žmonos, sakė, kad jie nesusitikinėtų ir po to draugas gavo porÄ smÅ«gių. Tik po Å¡io pokalbio su draugu suprato, dėl ko Audi vairuotojas su keleiviais juos sumušė ir kodėl V. K. iÅ¡kart iÅ¡lipus keleiviams pradėjo bėgti. Mano, kad mobilus telefonas buvo tik pretekstas, bet ne pagrindinis motyvas sumuÅ¡ti V. K.. Jis tik pasitaikė ne vietoje ir ne laiku. Jis į jų meilės trikampius nesikiÅ¡a, o Audi vairuotojo žmonos iki įvykio net matęs nebuvo.

Ä® policijÄ ir į medikus iÅ¡ karto nesikreipė, nes galva svaigo, norėjo greičiau namo, galbÅ«t dėl Å¡oko ir iÅ¡gerto alkoholio kiekio taip nemaudė kÅ«no, tik kitÄ dienÄ viskas pradėjo dar labiau skaudėti (t. I, b. l. 134-135). Paskelbus nukentėjusiojo P. Ž. parodymus, 2019 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis nurodė, kad apklaustas teisme pirmo posėdžio metu davė teisingus parodymus. Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ėjo su P. Ž. keliu, sustojo maÅ¡ina, iÅ¡ jos iÅ¡lipo nepažįstami vyrai ir pradėjo muÅ¡ti.

Pradėjo bėgti, jį pasivijo, spyrė per kojas, gavo stiprų smÅ«gį į galvÄ , prarado sÄ monę. Nežino kas jam sudavė smÅ«gius. Nematė, kas mušė P. Nematė, kiek žmonių liko prie P. Iki įvykio konfliktų su V. K. nebuvo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrinti, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis V. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-10 buvo sumuÅ¡tas dėl merginos A.

Z. Mano, kad čia buvo kerÅ¡tas už tai, kad A. pas jį per iÅ¡eigines atvykdavo į svečius. Negali įvardinti santykių su A. Taip pat negali pasakyti, kokie santykiai sieja A. ir V. K.. Mano, kad čia viskas įvyko dėl pavydo, nes V. užpavydėjo ir dėl to buvo sumuÅ¡tas, o ne dėl telefono. P. Ž. tiesiog įvykio dienÄ Ä—jo kartu su juo ir todėl jį irgi sumušė. Tiems vyriÅ¡kiams įvykio metu iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio pradėjo bėgti, nes suprato, jog gali jie jį sumuÅ¡ti.

Gali bÅ«ti ir taip, kad jis pradėjo bėgti, kadangi iÅ¡ tų vyrų kažkas pradėjo muÅ¡ti P. Jam bėgant nuo tų vyrų, vienas iÅ¡ jų, kuris turėjo beisbolo lazdÄ , pasivijęs jį "numušė nuo kojų". Tiksliau tas vyras metė jam į kojas beisbolo lazdÄ , pataikydamas per abidvi kojas, dėl ko jis pargriuvo ant žemės. Nori patikslinti, kad kai tas vyras bėgo paskui jį nei apie telefonÄ , nei apie A. nieko neÅ¡aukė ir nesakė, tik rodos Å¡aukė „stok“. Jam gulint ant žemės tas vyras beisbolo lazda sudavė vienÄ kartÄ per kairiÄ jÄ rankÄ bei ne mažiau kaip 4 smÅ«gius per abi kojas, o tiksliau tris kartus per deÅ¡iniÄ jÄ kojÄ ir vienÄ kartÄ per kairiÄ jÄ kojÄ .

Kai tas vyras jį mušė beisbolo lazda, nieko nesakė ir nieko nereikalavo. Taip pat prieÅ¡ muÅ¡imÄ tas vyras irgi nieko nesakė ir nieko nereikalavo. Po suduotų smÅ«gių atsistojo ir gavo dar vienÄ kartÄ beisbolo lazda į galvos sritį, jam rodos per pakaušį. Nuo Å¡io smÅ«gio vėl nugriuvo ant žemės. Jam atrodo nuo suduoto paskutinio smÅ«gio buvo praradęs sÄ monę, nes kai atsigavo, to vyro jau Å¡alia nebuvo. Nori patikslinti, kad jam gulint ant žemės nebuvo suduoti du smÅ«giai per pakaušį, tiesiog suklydo.

Ä® pakaušį buvo suduotas vienas smÅ«gis, kai jis atsistojo. Tiksliai jau nurodyti negali, bet kiek pamena, muÅ¡tynių iniciatoriumi buvo vyras, kuris jį mušė. Kiek pamena, V. K. sakė „užtenka muÅ¡ti“. Ä®vykio metu, kai jis ir P. buvo sumuÅ¡ti, jokių paÅ¡alinių žmonių nebuvo. Niekas Å¡io įvykio nematė. Nematė, kas tiksliai mušė P., nes tuo metu jį mušė vyras su beisbolo lazda. Gautųsi, kad prie P. buvo V. K. su kitu vaikinu. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmÄ , nes kaip buvo muÅ¡amas jam skaudėjo, o kitÄ dienÄ po įvykio jam pradėjo dar stipriau skaudėti, todėl ir iÅ¡kvietė medikus.

Kaip minėjo, mano, kad buvo sumuÅ¡tas dėl kerÅ¡to, nes V. užpavydėjo. Telefonas čia buvo tik pretekstas, kadangi įvykio dienÄ apie telefonÄ beveik jokios kalbos nebuvo. Bet čia yra jo nuomonė. Nepamena, kad įvykio dienÄ prieÅ¡ jų sumuÅ¡imÄ pas jį į namus buvo atvykęs V. su 2 vyrais. Tikrai tokio fakto nepamena. IÅ¡ kur P. tai iÅ¡traukė, negali pasakyti (t. I, b. l. 93-94). Liudytoja A. Z. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo pas V. K. svečiuose, kur paliko telefonÄ krauti.

PamirÅ¡o telefonÄ pasiimti. V. paprašė, kad paimtų iÅ¡ V. K. telefonÄ . Kas vyko toliau nežino. Po kelių dienų jai paskambino M. ir grÄ Å¾ino jai telefonÄ , kurį paėmė iÅ¡ V. K.. Apie kilusias muÅ¡tynes nieko nežino. Su V. K. Å¡iuo metu nebendrauja. Liudytojas A. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. K. jam pasakojo, kad jį kažkas sumušė. Kas sumušė V. K. jam nesakė, minėjo, kad nepažino tų užpuolikų. Taip pat V. K. atnešė jam telefonÄ ir prašė, kad perduotų A.

Tai buvo jos telefonas. Jis telefonÄ nuvežė ir perdavė A. V. K. nesakė, kaip telefonas atsirado pas jį. 2018-07-19 Medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«ros objektas yra V. K., gim. 1976-11-29, GMP kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Specialisto iÅ¡vadoje teismo medicinos ekspertas Oleg Detiukevič nurodo, kad susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini), po įvykio 2018-01-10, objektyvių kÅ«no sužalojimų nenustatyta.

Nesant sužalojimų nėra ir pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastÄ . Medicinos dokumente nurodytos kairės kojos blauzdos priekinio pavirÅ¡iaus muÅ¡ta žaizda ir galvos ir rankos sumuÅ¡imų diagnozės sužalojimais nevertinamos, nes nepagrįstos objektyviais duomenimis (t. I, b. l. 88). 2018-01-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. Ž. nustatytos kairės akies virÅ¡utinio voko, pakauÅ¡io, kairės užausinės srities poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2018-01-10).

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose, individualÅ«s požymiai, pagal kuriuos galima bÅ«tų nustatyti žalojusį daiktÄ (daiktus), neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai yra bÅ«dingi tiesioginiams trauminiams poveikiams. Tiriamasis galėjo bÅ«ti įvairiose padėtyse sužalojimų jam padarymo metu ir įvairiai iÅ¡sidėstęs su užpuoliku. Nustatyti sužalojimai visumoje nebÅ«dingi vienkartiniam griuvimui ant kieto pavirÅ¡iaus.

Neatmetama galimybė, kad P. Ž. galėjo jausti fizinį skausmÄ sužalojimų jam padarymo metu (t. I, b. l. 111). 2018-07-11 asmens parodymo atpažinti protokole su fotolentele užfiksuota, kad nukentėjusysis P. Ž. pareiÅ¡kė, kad iÅ¡ trijų parodytų vyrų atpažįsta vyrÄ , kuris laiko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (V. K.), kaip automobilio vairuotojÄ , kuris 2018-01-10 prie jų privažiavo ir dalyvavo muÅ¡tynėse. Atpažįsta jį pagal veido bruožus, Å«gį, amžių ir kitas požymius (t.

I, b. l. 117-121). IÅ¡ 2018-01-11 V. K. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad 2018-01-10 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), nepažįstamas jaunuolis su beisbolo lazda sumušė jį ir draugÄ P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Jie patyrė daugybę sumuÅ¡imų bei sužalojimų. Dėl minėto įvykio praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei iÅ¡duoti jam siuntimÄ Ä¯ teismo medicinos ekspertizę (t. I, b. l.5) IÅ¡ 2018-01-11 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo bei fotolentelės matyti, kad apžiÅ«ros objektas - vieÅ¡a vieta (atvira vietovė), esanti (duomenys neskelbtini), dviejų gatvių, t. y. (duomenys neskelbtini) sankryžoje.

Prie ženklo su užrašu (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje guli guminių padangų (apie 10-15 vnt.) krūva, kitos šiukšlės. Nuo ženklo apie 3 metrų atstumu stovi du metaliniai konteineriai. Vienas konteineris geltonas su užrašu “Plastmasė“, kitas - žalias su užrašu „ATES“. Šalia tų dviejų konteinerių yra nustumtas dar vienas plastmasinis, žalios spalvos konteineris. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kelias yra gruntinis, duobėtas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (t.

I, b. l. 60-63). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta įrodytu, kad N. K. 2018-01-10 apie 18.30 val. vieÅ¡oje vietoje - kelyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu vardu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , priėjo prie P. Ž. ir V.

K. ir paklausė, kur telefonas, pastariesiems atsakius, koks telefonas, ir pradėjus bėgti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vaikinas vardu (duomenys neskelbtini), griebė nukentėjusįjį P. Ž. už drabužių, pargriovė P. Ž. ant žemės, pradėjo spardyti gulintį ant žemės nukentėjusįjį P. Ž., suduodamas jam ne mažiau kaip 15 smÅ«gių į stuburo, nugaros sritis, taip padarydamas P. Ž. kairės akies virÅ¡utinio voko, pakauÅ¡io, kairės užausinės srities poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukeldami jam fizinį skausmÄ .

Tuo metu jis (N. K.) pasivijęs V. K. tyčia metė į jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ daiktÄ , pataikydamas jam per kojas, dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, V. K. gulint ant žemės jis (N. K.) su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vienÄ kartÄ per kairiÄ jÄ rankÄ ir ne mažiau kaip 3 kartus per deÅ¡iniÄ jÄ kojÄ bei ne mažiau kaip vienÄ kartÄ per kairiÄ jÄ kojÄ , V. K. atsistojus N. K. tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė V. K. vienÄ kartÄ Ä¯ pakaušį, dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais sukeldamas Å¡iam fizinį skausmÄ .

Tokiais įžūliais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenei N. K., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu vardu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ . Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . Kaltinamasis N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, nuosekliai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kaip, kokiu bÅ«du sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam V.

K.. Teismas pažymi, kad kaltinamojo N. K. parodymus patvirtina nukentėjusiojo V. K. parodymai, kito kaltinamojo V. K. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės. Sugretinus kaltinamojo N. K. parodymus, duotus tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, su nukentėjusiojo V. K. parodymais, kaltinamojo V. K. parodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jie sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitÄ ir yra pakankami N. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

Kaltinamojo veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamasis V. K. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymu, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas priėjo iÅ¡vados, kad teisinio bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad V. K. padarė jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus. IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad V. K. buvo inkriminuoti konkretÅ«s veiksmai, t. y. kad jis sudavė P. Ž. ne mažiau kaip 2 smÅ«gius į galvos sritį dėl ko nukentėjusysis P. Ž. pargriuvo ant žemės, taip pat, kad jis (V.

K.) laikė gulintį nukentėjusįjį P. Ž., neleisdamas jam atsistoti, kai tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vaikinas (duomenys neskelbtini) spardė jį kojomis suduodamas ne mažiau kaip 15 smÅ«gių, į stuburÄ , nugarÄ . Pažymėtina, kad kaltinamasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme neneigė, kad įvykio metu buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, klausė kur telefonas, tačiau neigė, kad sudavė smÅ«gius, ar kitaip mušė nukentėjusįjį P. Ž..

Kaltinamasis V. K. parodė, kad jis stengėsi nuraminti muÅ¡tynes, kilusias tarp ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo P. Ž. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamojo V. K. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nepaneigia kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai. PrieÅ¡ingai nukentėjusysis P. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamojo V. K. parodymus, tuo pačiu paneigdamas kaltinime nurodytas aplinkybes.

Nukentėjusysis P. Ž. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad negali pasakyti kas jį mušė, nes gynėsi, buvo galvÄ užsidengęs. Suprato, kad jam spyrė koja į nugaros sritį, su kumščiu į galvÄ trenkė. Suprato, kad jį mušė vienas asmuo. Pasakyti kas jį mušė negali, nes galva buvo kapiÅ¡onu uždengta. Girdėjo kaip V. sakė, kad užtenka muÅ¡ti. Jį spardė vienas žmogus, tuo metu jo niekas nelaikė. Taip pat nukentėjusysis P. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kas trenkė, ar V.

K. ar D. pasakyti negali. Jis buvo su kapiÅ¡onu, kurį jam užmovė ant galvos ir pargriovė. Pradėjo daužyti, kas daužė nematė, tik iÅ¡girdo kaip V. sakė užtenka muÅ¡ti. V. rusiÅ¡kai sakė, tačiau kitas ir toliau jį mušė. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors nukentėjusysis P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad automobilio vairuotojas (kurį vėliau atpažino kaip V. K.) jį laikė paėmęs už jo drabužių ir spaudė žemyn, kad jis negalėtų atsikelti ar atsimuÅ¡ti, o asmuo, kuris ankščiau iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio priekinės dalies keleivio pusės, spardė jį kojomis į įvairias kÅ«no vietas, suduodamas apie 10-15 smÅ«gių, tačiau duodamas parodymus teisme kategoriÅ¡kai tvirtino, kad tuo metu kai jį spardė niekas jo nelaikė.

Be to nurodė, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad kapiÅ¡onÄ užtempė V. K., tačiau mano, kad gal ir ne V. jam užtempė kapiÅ¡onÄ . Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors tiriama nusikalstama veika nėra daugiaepizodinė, ji truko vos kelias minutes, tačiau nukentėjusysis P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus, kiekvienÄ kartÄ apklausiamas nurodydavo naujas detales, turinčias reikÅ¡mės nusikalstamai veikai kvalifikuoti, ir nustatyti galimai veikas padariusius asmenis.

Nukentėjusysis P. Ž. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad į papildomas apklausas vykdavo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų iniciatyva. Paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis parodė, kad jo parodymai, duoti teisme yra tikslÅ«s ir teisingi. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien nukentėjusiojo P. Ž. nenuoseklÅ«s ir kintantys parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, negali bÅ«ti pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Svarbu pažymėti ir tai, kad BPK 301 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad apkalinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų, ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas parodymais.

Å ių asmenų parodymais gali pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. BylÄ nagrinėjant teisme negauta įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo V. K. kaltę. Teisiamojo posėdžio metu apklausti asmenys – kaltinamasis N. K., nukentėjusysis V. K., liudytojai A. Z., A. M. nurodė, kad nematė kaip buvo muÅ¡amas nukentėjusysis P. Ž., įvykio vietoje taip pat nersta daiktų, pėdsakų, kurie bent netiesiogiai patvirtintų kaltinamojo V. K. kaltę.

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis V. K. iÅ¡teisintinas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Dėl bausmės skyrimo Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų. Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė N. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Å i aplinkybė buvo nurodyta ir kaltinamajame akte. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad bendrininkavimo samprata yra pateikta BK 24 straipsnio 1 dalyje. Pagal jÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Teismas nustatė, kad N. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu (duomenys neskelbtini). BylÄ nagrinėjant teisme nenustatyta, kad tas nenustatytas asmuo buvo pakaltinamas, ar sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 284 straipsnį.

Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinti N. K. atsakomybę sunkinančia. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobÅ«dį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ . Skiriant bausmę teismas įvertina kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis N. K. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas eilę kartų teistas.

Kaltinamasis N. K. iki pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžiu, niekur nedirbo, eilę kartų baustas administracine tvarka (t. II, b. l. 49-51). Anksčiau paminėtos aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja iÅ¡imtinai neigiamai, rodo jo nenorÄ keisti savo elgesį, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų. Nusikalstamų veikų, administracinių (nusižengimų) sistemingas darymas, rodo jo nenorÄ laikytis įstatymų ir visuotinai priimtino elgesio taisyklių, keisti savo elgesį.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali bÅ«ti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , jos dydį parenkant artimÄ sankcijoje numatytam vidurkiui. Dėl bausmių bendrinimo BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ N. K. teisiamas Å¡ioje byloje, jis padarė prieÅ¡ priimant 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , kas sudaro pagrindÄ Å¡iuo nuosprendžiu skirtinÄ bausmę BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bendrinti su 2018 m. kovo 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis ir 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis. BK 63 straipsnio 4 dalis (2017-09-28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) įpareigoja teismÄ , bendrinant bausmes iÅ¡ dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo bÅ«dÄ ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi.

Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo N. K. atžvilgiu 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė baudžiamÄ jį įsakymÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, 243 straipsnį, kurios padarytos 2018 m. vasario 13 d.

Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis teisiamas už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ 2018 m. sausio 10 d. Taigi, yra susiklosčiusi situacija, kai beveik tuo pačiu metu (tarp veikų padarymo praėjęs vos mėnesio laikotarpis) padarytos nusikalstamos veikos buvo tiriamos atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, o veikas padaręs asmuo teisiamas dviejose skirtingose baudžiamosiose bylose. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pasakyta, jog nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per nedidelį laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, Å¡ių veikų ikiteisminis tyrimas iÅ¡skaidomas į kelias baudžiamÄ sias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimÄ .

Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios bÅ«tų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų iÅ¡skaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymÄ pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė bÅ«tų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo bÅ«ti paskirta pagal vienÄ nuosprendį, jei visos veikos bÅ«tų tiriamos vienoje byloje (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013-06-18 nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

Taigi, aptartas teisinis reguliavimas, Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika bei nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ bendrinant bausmes prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Å¡iuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį, lygiÄ minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 160,08 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo P. Ž. gydymo iÅ¡laidomis, atlyginimo (t.

I, b. l. 152-156). Kaltinamasis V. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, o kaltinamojo N. K. veiksmai pagal nustatytas aplinkybės nėra tiesiogiai susiję su kilusia žala, todėl civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai K. V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .

Kaltinamajam N. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo. Tesimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ė: N. K. (N. K.) pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2018 m. kovo 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, iÅ¡ dalies jas sudedant ir galutinę bausmę N. K. (N. K.) skirti laisvės atėmimÄ 1 metams 1 mėnesiui ir 10 dienų ir 20 MGL (753,20 eurų) baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmės laikÄ , kurį N. K. (N. K.) atliko pagal 2018 m. balandžio 25 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės paskirtos 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. V. K. pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). KardomÄ jÄ priemonę N. K. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo. KardomÄ jÄ priemonę V.

K. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ . Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam N. K. (N. K.) šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas