fa2ff4c5-ce3d-49e5-85de-dcb44da28553 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2A-1-856/2023

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00756-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 19 d.

Å iauliai

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-225-476/2022 pagal ieÅ¡kovo R. Å . ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas R. Å . ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovÄ V. S. savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti tvorÄ ir medžius bei kitas kliÅ«tis nuo 5 metrų pločio bendro naudojimo kelio, einančio per atsakovui V. S. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtame numeriu (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. S. per 1 mėnesio nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinus kliūčių nuo bendro naudojimo kelio, suteikti teisę ieÅ¡kovui atsakovo V. S. lėšomis paÅ¡alinti tvorÄ ir medžius bei kitas kliÅ«tis nuo 5 metrų pločio bendro naudojimo kelio.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad R. Å . nuosavybės teise priklauso 0,9500 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal projektinius dokumentus R. Å . iÅ¡ savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į savo sklypÄ gali patekti tiesiogiai valstybinėje žemėje esančiu 5 metrų pločio bendro naudojimo keliu – (duomenys neskelbtini) gatve, per atsakovui priklausantį 2 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtÄ numeriu (duomenys neskelbtini), arba iÅ¡ pietvakarinės jo sklypo pusės, tolimesniu keliu – pro autostradÄ Kaunas-Klaipėda, bendro naudojimo keliu per (duomenys neskelbtini) 1 kaimÄ ir servitutiniu 3 metrų pločio keliu per toje pusėje esančius žemės sklypus.

Kadangi atsakovas neteisėtai užtvėrė tvora savo žemės sklype esantį pravažiavimÄ â€“ 5 metrų pločio bendro naudojimo keliÄ â€“ (duomenys neskelbtini) gatvę iÅ¡ abiejų jos pusių ties savo sklypo ribomis ir dėl to ieÅ¡kovas negali tiesiausiu keliu pasiekti savo žemės sklypo, ieÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti kliÅ«tis, trukdančias ieÅ¡kovui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrius atsakovui žemės sklypÄ suformavo 2001 metais atliekant preliminarius matavimus.

SklypÄ kerta 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kuris nėra įskaičiuotas į bendrÄ atsakovo žemės sklypo plotÄ . Å is bendro naudojimo kelias buvo numatytas 2000 metais rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 metais Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), bei vėlesniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Atsakovas neginčijo nei įsakymo, nei jam atkurto žemės sklypo plano.

Tokiu bÅ«du jis sutiko su tuo, kad per jo žemės sklypÄ eina 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Žemės sklypas, kuriuo eina bendro naudojimo kelias, priklauso valstybei. IÅ¡ to seka, kad atsakovas neturėjo teisės užtverti ir medžiais apsodinti bendro naudojimo kelio. Paskutiniai patikslinti REGIA duomenys patvirtina, kad per žemės sklypÄ eina 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias.

3. Atsakovas V. S. atsiliepimu parašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso du sklypai: 0,9500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,2595 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovo nuosavybės teisė nėra pažeista ir jam nesuteikta įstatyminė teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Kadangi ieÅ¡kovas teikia ieÅ¡kinį kaip privatus asmuo, kuris nepagrindžia turintis įgaliojimų ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , pripažintina, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamo asmens.

Nekilnojamas daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamÄ jį daiktÄ suformuoti. Ä® sklypÄ nėra įsiterpusi valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė (kelias). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, sklype toks kelias nėra įterptas. Taip pat tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir VÄ® Registrų centro regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos (REGIA) žemėlapio duomenys, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kur prasideda ir baigiasi ieÅ¡kovo nurodomas kelias ir kad jis nesitęsia per sklypÄ .

Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, privalo bÅ«ti aktualiais, teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti. Tokio įrodymo kaip Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as dėl sklypo duomenų, ieÅ¡kovas negali paneigti senų žemėtvarkos projektų interpretacijomis. PrieÅ¡ingu atveju, t. y. jeigu bÅ«tų nepaisoma Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie sklypÄ , bÅ«tų pažeidžiamas atsakovo nuosavybės neliečiamumas, teisėti lÅ«kesčiai, nebÅ«tų jokio teisinio apibrėžtumo.

IeÅ¡kovo nurodomas kelias yra pažymėtas už sklypo ribų kaip gretimybės, t. y. net neįsiterpia į atsakovo sklypÄ . Be to, jeigu bÅ«tų vadovaujamasi ieÅ¡kovo argumentu, kad toks valstybinis kelias iÅ¡ tiesų kerta sklypÄ , tai reikÅ¡tų, kad atsakovas turi ne vienÄ , o du žemės sklypus. Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarautų Nekilnojamojo turto registre pateiktiems ir iÅ¡vieÅ¡intiems duomenims, kurie nenuginčyti ir teisingi, o administraciniai aktai dėl sklypo yra nenuginčyti. Sklypas nėra suvaržytas servitutais ar kitomis daiktinėmis teisėmis.

Užtvarai yra atsakovo sklypo ribose ir nėra pastatyti ant valstybinės ar kitiems asmenims bendrai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Taigi, nesant nustatytų apribojimų, atsakovas turi diskrecijos teisę spręsti, kaip įgyvendins savo nuosavybės teisę, kaip ir kur sklypo ribose statys užtvarus ar sodins medžius. IeÅ¡kovas, nesant į sklypÄ nustatyto servituto ar kitos daiktinės teisė, neturi teisės iÅ¡ viso naudotis sklypu ar ko nors reikalauti iÅ¡ atsakovo. Taigi, užtvarai objektyviai negali lemti ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas visiÅ¡kai paneigtų nuosavybės teisės neliečiamumÄ , nepagrįstai varžytų atsakovo, kaip sklypo savininko, teises, sudarytų galimybes ieÅ¡kovui savavaliÅ¡kai naudotis sklypu tam nesant nustatyto galiojančio teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino - įpareigojo atsakovÄ V. S. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti tvorÄ , medžius ir kitas kliÅ«tis nuo 5 metrų pločio bendro naudojimo kelio, einančio per atsakovui V. S. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtame numeriu (duomenys neskelbtini); atsakovui V. S. per 1 mėnesio nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinus kliūčių nuo bendro naudojimo kelio, suteikė teisę ieÅ¡kovui R. Å . atsakovo V. S. lėšomis paÅ¡alinti tvorÄ , medžius ir kitas kliÅ«tis nuo 5 metrų pločio bendro naudojimo kelio; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 41 Eur žyminio mokesčio ir 793,25 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, kad kelias iki V. S. priklausančio sklypo ir už sklypo yra vieÅ¡asis kelias. Tai atsispindi 2001-08-07 žemės sklypų ribų paženklinimo akte ir abrise, o iÅ¡ 2001-10-19 žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų matyti, kad bendro naudojimo kelias yra numatytas 0,06 ha, 5 m pločio, kad jis nėra įskaičiuojamas į V. S. sklypo plotÄ . Kadangi kelio ruožas, esantis V. S. sklype, nėra įskaičiuojamas į jo žemės sklypo plotÄ , taip pat nepriklauso kitiems privatiems asmenims, jis priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir Tarnyba). Teismas nurodė, kad netiesioginis įrodymas apie tai, jog yra suformuotas bendro naudojimo kelias V. S. nuosavybės teise priklausančiame sklype, yra tai, kad Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose nuo 2002 m. nurodyta kelio apsaugos zona. V. S. neturi teisės užtverti Å¡io kelio, o užtvėręs jį pažeidžia valstybės bei gretimų žemės sklypų savininkų teises. Å ias aplinkybes patvirtina ir tai, kad kadastro ir registro duomenų tvarkytojas, papildomai iÅ¡nagrinėjęs Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų archyvinėje byloje saugomus dokumentus, atliko analizę ir nustatė, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2002-02-07 pažymėti grafiniai duomenys neatitinka VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto 2001-10-19 parengtame žemės sklypo plane nurodytų duomenų, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka, 2022-01-26 kadastro žemėlapyje patikslino 2002-02-07 pažymėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Tokiu bÅ«du dabar žemėlapyje aiÅ¡kiai matyti, kad atsakovo V. S. žemės sklypÄ Ä¯ dvi dalis skiria valstybei priklausantis žemės sklypo ruožas – bendro naudojimo kelias. IÅ¡ to seka, kad V. S. šį keliÄ neteisėtai užsitvėrė ir užsodino medžiais.

6. Teismas nurodė, kad 2000-07-04 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Raseinių r.)“ buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir žemės sklypų ribos buvo pažymėtos žemėtvarkos projekto žemėlapyje. Å iame žemėtvarkos projekte taip pat yra pažymėtas 5 metrų pločio kelias, einantis per žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad įsiterpusi valstybinė žemė – kelias, einantis per atsakovui V. S. priklausantį žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo kelias ir negali bÅ«ti užtvertas.

7. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), iÅ¡skyrus žemę, kuri Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, todėl klausimai dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo priskirtini Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos kompetencijai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimÄ turtÄ , turi teises, nustatytas Å¡io kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. CK 4.98 straipsnyje reglamentuojamas nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (negatorinis ieÅ¡kinys). Å iame straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

8. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, savavaliÅ¡kai užimti žemės sklypai turi bÅ«ti grÄ Å¾inami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sÄ naudų, o žemės sklypus savavaliÅ¡kai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nurodyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

SavavaliÅ¡kas kelio užtvėrimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje numatytÄ administracinio nusižengimo sudėtį – savavaliÅ¡kas žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grÄ Å¾inti. A. V. S. N. žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ skyrė nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-12-03 nutarimu nutarimas panaikintas. 2022 m. vasario 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-12-03 nutarimas ir paliktas galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimas dėl V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimo.

Å iais veiksmais Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos įrodė, kad gina valstybės nuosavybę. Remiantis kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys. IeÅ¡kovo teisė pažeista – jis negali pravažiuoti valstybei priklausančiu keliu iki jam nuosavybės teise priklausančio sklypo. BÅ«tent 2021-09-02 rangos-pirkimo sutartis su individualia įmone „Ginsema“ patvirtina, kad ieÅ¡kovas rangovui pardavė medienÄ ir biokuro žaliavÄ . 2021-12-12 raÅ¡tas tarp sutarties Å¡alių ir pateiktos nuotraukos patvirtina, kad rangovas negali pravažiuoti valstybiniu keliu, einančiu per atsakovo žemės sklypÄ , ir negali vykdyti Å«kinės veiklos.

Atsakovo argumentai, kad iki ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų yra kiti marÅ¡rutai ir pateikti trys galimi marÅ¡rutai, nepaneigia svarbiausio Å¡ios bylos aspekto – valstybinės žemės nuosavybės. Atsakovui nesuteikta teisė spręsti, kas gali naudotis valstybiniu keliu. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo teisė yra pažeista ir jis turi teisę jÄ ginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė

9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2022 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ R. Å . ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ R. Å . V. S. priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos iš esmės, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi ne pagrindiniais, tiesioginiais, o išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, taip pat nekritiškai vertino kitų institucijų pozicijas dėl atsakovo žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas1), todėl buvo priimtas nemotyvuotas bei neteisėtas sprendimas. Žemės sklypas pagal teisės aktų reikalavimus privalo būti vientisas ir atsakovui priklausantis Žemės sklypas1 buvo vientisas nuo pat jo suformavimo. Nuo pat atsakovo Žemės sklypo1 suformavimo iki 2022-01-28 Teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo Žemės sklypas1 buvo vientisas ir jo nekirto bendro naudojimo kelias.

9.2. Teismas savo argumentus motyvavo remdamasis Å¡alutiniais ir mažiau patikimais įrodymais, tokiais kaip abrisas, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose nurodytais nelokalizuotais duomenimis apie kelio apsaugos zonÄ , apskųstu Teritorinio registratoriaus sprendimu, dar iki Žemės sklypo1 suformavimo parengtais žemėtvarkos projektais, kurie ir turi projektinio dokumento, o ne galutinio galiojančio dokumento statusÄ - Žemės sklypo1 planu. Tai įrodo teismo grubų procesinį pažeidimÄ , itin selektyvų įrodymų vertinimÄ .

9.3. Aplinkybę, kad nuo pat Žemės sklypo1 suformavimo per jį nėjo bendrojo naudojimo kelias, o atsakovo Žemės sklypas1 buvo vientisas, įrodo Žemės sklypo1 planas, kuriame matosi, jog atsakovo Žemės sklypas1 yra vientisai pažymėtas geltona spalva, o violetinės spalvos linija, kuri plano sutartiniuose ženkluose nurodyta kaip reiÅ¡kianti žemės sklypo ribas, yra apvesta aplink visÄ vientisÄ atsakovo žemės sklypÄ . IÅ¡ Žemės sklypo1 plano matyti, kad Žemės sklypas1 yra vientisos teritorijos žemė, apibrėžtos teritorijos plotas yra 2 ha, taigi, atsakovas turi nuosavybės teises į visÄ Å½emės sklypÄ 1, kurio ribos pažymėtos Žemės sklypo1 plane ir iki ieÅ¡kovo inicijuoto 2022-01-28 Teritorinio registratoriaus sprendimo buvo tinkamai atvaizduotos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kas taip pat reiÅ¡kia, jog atsakovo Žemės sklype1 esantis keliukas yra privatus kelias, o ne bendrojo naudojimo kelias, kaip kad konstatavo pirmosios instancijos teismas.

9.4. Kaip matyti iÅ¡ Kauno apskrities virÅ¡ininko 2001-12-29 įsakymo, kurio pagrindu buvo suformuotas Žemės sklypas1 bei atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypÄ 1, apskrities virÅ¡ininko tikroji valia buvo suformuoti vienÄ vientisÄ Å¾emės sklypÄ , todėl negalima teismo keliu Å¡ios aiÅ¡kios valios interpretuoti naujai su tikslu suformuoti du nesusisiekiančius, bendro naudojimo keliu perskirtus žemės sklypus. Tokie teismo ketinimai ne tik yra neteisėti, pažeidžiantys atsakovo nuosavybės teisę, bet taip pat pažeidžia ir teisinio tikrumo bei teisėtų lÅ«kesčių principus.

9.5. Kaip matyti iÅ¡ Žemės sklypo1 plano, gretimybių lentelėje bendrojo naudojimo kelias pažymėtas skaičiais 1-2. Žemės sklypo1 plane bendrojo naudojimo kelias yra visai ne ten, kur nurodo esant pirmosios instancijos teismas: iÅ¡ tikrųjų bendrojo naudojimo kelias prasideda taÅ¡ke, pažymėtame „1“, kuris randasi kairėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, prie pat įvažiavimo į atsakovo Žemės sklypÄ 1, o baigiasi taÅ¡ke, pažymėtame „2“, kuris yra ne Å¡iaurinėje, o pietinėje sklypo pusėje ir eina palei atsakovo Žemės sklypo1 pietrytinę ribÄ .

9.6. IÅ¡ Vietinės reikÅ¡mės kelių tinklo žemėtvarkos schemos sprendinių aiÅ¡kiai matyti, kad iki atsakovo Žemės sklypo1 eina vieÅ¡asis kelias, tačiau jis pasibaigia tiksliai su įvažiavimu į atsakovo Žemės sklypÄ 1. Taigi, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant minimus įrodymus, tai nedviprasmiÅ¡kai patvirtina, kad bendrojo naudojimo kelio, iÅ¡ilgai kertančio atsakovo Žemės sklypÄ , nėra pažymėta Žemės sklypo1 plane, kas yra tiesioginis pagrindinis įrodymas dėl atsakovo Žemės sklypo1 ribų, o Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir Vietinės reikÅ¡mės kelių tinklo žemėtvarkos schemos sprendiniai. Vadinasi, skirtingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovo Žemės sklypo1 iÅ¡ilgai nekerta joks bendro naudojimo kelias, o atsakovo Žemės sklypas1 yra vientisas, nepadalintas į dvi nesusisiekiančias teritorijos dalis.

9.7. Teismas netinkamai bei nemotyvuotai rėmėsi byloje esančiais įrodymais, nepasisakė, kodėl nesivadovauja vienu pagrindinių šios bylos įrodymų – atsakovo Žemės skypo1 planu, kuris yra ir turi būti pagrindiniu šaltiniu aiškinant, kokiose ribose buvo atkurtas atsakovo Žemės sklypas1.

9.8. Ä®statymai gina nuosavybę ir nustato racionalios žemėnaudos reikalavimÄ , racionalaus žemės sklypo dydžio ir ribų reikalavimÄ , įtvirtina sklypo vientisumo principÄ . Nesilaikius Å¡ių reikalavimų, žemės sklypai praranda vertę. Dabartinė pirmosios instancijos teismo sprendimu sukurta situacija, pagal kuriÄ vientisas atsakovo Žemės sklypas1 yra padalintas į du nesusisiekiančius žemės sklypus, iÅ¡ilgai perkirstus bendrojo naudojimo kelio, neatitinka minėtų reikalavimų ir yra draudžiama.

9.9. Pagal teismo sprendime nurodytÄ interpretacijÄ dėl atsakovo Žemės sklypo1 ribų, taip pat pagal Teritorinio registratoriaus sprendimu pakeistas Žemės sklypo1 ribas, kurios dabar kerta Žemės sklypÄ ir taip įterptu valstybiniu keliu į du nesusisiekiančius sklypus suskaldo atsakovo Žemės sklypÄ 1, kuris tampa nepatogus, nesaugus naudoti, be to, yra netaisyklingos formos, tokia pirmosios instancijos teismo interpretacija dėl atsakovo Žemės sklypo1 ribų neatitiktų metodikos reikalavimų dėl žemės sklypų ribų taisyklingumo ir racionalumo, todėl tokios teismo iÅ¡vados yra klaidingos bei nepagrįstos.

9.10. Civilinę bylÄ nagrinėjęs teismas privalėjo iÅ¡spręsti turtinius klausimus iÅ¡ esmės, nes spręsti bÅ«tent tokio pobÅ«džio ginčus yra Å¡io teismo, o ne kitų valstybės institucijų pagrindinė kompetencija. Teismas vengė Å¡iÄ civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės ir detaliai pasisakyti, kokiose konkrečiai ribose, kokioje teritorijoje yra suformuotas atsakovo Žemės sklypas1.

9.11. Teismas, nurodydamas, kad kelias atsakovui nepriklauso, turėjo aiÅ¡kiai motyvuoti Å¡iÄ esminę bylos aplinkybę. Vis dėlto, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatliko daiktų teisinio kvalifikavimo ir NŽT pozicijÄ , Teritorinio registratoriaus sprendimÄ (kuris buvo apskųstas) priėmė kaip neginčijamÄ tiesÄ . Ginčijamo sprendimo analizė suponuoja, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje padarė nepagrįstÄ bei tikrovės neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog kelias nėra atsakovo nuosavybė.

9.12. Nors teismas ginčijamame sprendime kaip vienÄ iÅ¡ argumentų nurodė, kad netiesioginis įrodymas apie tai, jog yra suformuotas bendrojo naudojimo kelias V. S. nuosavybės teise priklausančiame sklype, yra tai, kad Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose nuo 2002 m. nurodyta kelio apsaugos zona, tačiau Å¡is teismo argumentas niekaip neįrodo, jog per atsakovo Žemės sklypÄ 1 bÅ«tent iÅ¡ilgai eina bendrojo naudojimo kelias, kaip (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, kadangi teismas visiÅ¡kai niekaip nesusiejo savo minimos kelio apsaugos zonos su konkrečia kelio atkarpa ir jos lokacija. Kelio apsaugos zona nėra lokalizuota jokiame žemėlapyje, teismas ginčijamame sprendime nenurodė, kokiais įrodymais remiantis jis teigia, kad kelio apsaugos zona eina bÅ«tent iÅ¡ilgai atsakovo Žemės sklypo1 kaip (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, o ne, pavyzdžiui, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės palei Žemės sklypo1 pietrytines ribas, kur yra kelias.

9.13. Teismo išvados prilygsta faktiniam atsakovo Žemės sklypo1 dalies neteisėtam nusavinimui. Teismas, vadovaudamasis parengiamųjų dokumentų eskizais nesant įstatyme nustatyto pagrindo, apribojo atsakovo nuosavybės teises, dalį Žemės sklypo1 atimdamas iš atsakovo ir priskirdamas Lietuvos Respublikai.

9.14. Teismas netinkamai vertino ir atsakovo argumentÄ , kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį. Kadangi ieÅ¡kovas teikia ieÅ¡kinį kaip privatus asmuo, kuris nepagrindžia turintis įgaliojimų ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , pripažintina, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamo asmens.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R. Å . praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

10.1. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos nuostatas, pirma žemės sklypas turi bÅ«ti suformuotas atitinkamos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, preliminariai sklypo ribas aptarus su pretendentu, o vėliau apskrities virÅ¡ininkui patvirtinus tos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , projekto pagrindu turėjo bÅ«ti formuojamas žemės sklypas: pažymimas vietoje natÅ«roje, rengiamas planas, kiti kadastro dokumentai ir priimamas įsakymas dėl žemės sklypo suformavimo.

10.2. Apelianto žemės sklypas ir per jį einantis bendro naudojimo kelias buvo suformuotas dar Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 2000 metais. Remiantis Å¡iame projekte suformuotomis žemės sklypo ribomis, dėl kurių apeliantas, atstovaudamas mirusį giminaitį A. S., jokių pretenzijų projekto rengėjui ir žemėtvarkos skyriui nereiÅ¡kė, 2001-08-07 buvo parengti du dokumentai – žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo abrisas ir Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas. Abiejuose Å¡iuose dokumentuose apeliantas pasirašė ir sutiko su juose atvaizduotu faktu, kad per žemės sklypÄ eina ir į bendrÄ 2 ha žemės sklypo plotÄ nėra įskaičiuotas 5 metrų pločio ir 30 ilgio bendro naudojimo kelias. Apeliantas Å¡ių dokumentų, kaip ir 2000 m. Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, neskundė ir Å¡ių jam dabar priklausančio žemės sklypo duomenų neginčijo. Remiantis Å¡iais dokumentais, 2001-10-15 buvo parengtas žemės sklypo planas ir užpildytas žemės sklypo naudmenų žiniaraÅ¡tis, kuriuose taip pat buvo pažymėta, jog apeliantui priklausančiame žemės sklype yra ir į bendrÄ 2 ha plotÄ nėra įskaičiuotas 5 m pločio ir 30 ilgio bendro naudojimo kelias.

10.3. Kaip matyti iÅ¡ Metodikos 80 punkto, Å¡iame punkte iÅ¡vardintuose ir apelianto žemės sklypo kadastrinės bylos pagrindÄ sudarančiuose dokumentuose buvo atvaizduotas ir pažymėtas 5 m pločio ir 30 m ilgio bendro naudojimo kelias, neįeinantis į bendrÄ Å¾emės sklypo plotÄ , teritorinis registratorius turėjo teisę iÅ¡taisyti dar 2000 metais Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte atvaizduotÄ apelianto žemės sklype esantį bendro naudojimo keliÄ .

10.4. Aplinkybės dėl bendro naudojimo kelio buvimo apelianto žemės sklype yra patvirtintos ir įsiteisėjusia Å iaulių apygardos teismo 2022-02-14 nutartimi, kuria buvo panaikintas Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021-12-31 nutarimas ir paliktas galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Raseinių skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apeliantui buvo skirtas įspėjimas už jo sklype esančio bendro naudojimo kelio užtvėrimÄ . Ä®siteisėjusia Å iaulių apygardos teismo 2022-02-14 nutartimi aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai buvo konstatuota, jog apeliantui, kaip mirusiojo savininko testamentiniam įpėdiniui ir atstovui, nuo žemės sklypo suformavimo momento buvo žinoma apie bendro naudojimo kelio buvimÄ jo žemės sklype.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl rašytinių paaiškinimų

12. 2023-10-12 apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai.

13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kadangi CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Be to, atsakovas paaiÅ¡kinimus pateikė po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, todėl dar ir Å¡iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti raÅ¡tinius paaiÅ¡kinimus.

Dėl ieškovo teisės reikšti negatorinį ieškinį

14. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo argumentÄ , kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį. Kadangi ieÅ¡kovas teikia ieÅ¡kinį kaip privatus asmuo, kuris nepagrindžia turintis įgaliojimų ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 49 straipsnio 1-2 dalys), pripažintina, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamo asmens.

15. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių gynimo kaip fizinis asmuo. Jis iÅ¡ esmės veikia tik savo, o ne kitų asmenų, vardu, siekdamas, kad bÅ«tų sudaryta galimybė naudotis valstybei priklausančiu bendro naudojimo keliu (pravažiuoti Å¡iuo keliu iki jam nuosavybės teise priklausančio sklypo). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnyje reglamentuojamas nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Å iame straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Å iuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovas rangovui pardavė medienÄ ir biokuro žaliavÄ , tačiau rangovas negali pravažiuoti valstybiniu keliu, einančiu per atsakovo žemės sklypÄ , ir negali vykdyti Å«kinės veiklos, todėl tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo teisė yra pažeista ir jis turi teisę jÄ ginti.

Dėl ginčo esmės

16. Kaip jau minėta, savininko teisė reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal Å¡iame straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas, ir kad jo teisės yra pažeistos (2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieÅ¡kiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieÅ¡kinio atveju ieÅ¡kinio dalykas gali bÅ«ti: 1) nutraukti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti, o negatorinis ieÅ¡kinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, paÅ¡alinti, Å¡iuo ieÅ¡kiniu gali bÅ«ti ginama savininko teisė naudoti daiktÄ , taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad kelias iki atsakovui V. S. priklausančio sklypo ir už sklypo yra vieÅ¡asis kelias. Tai atsispindi 2001-08-07 žemės sklypų ribų paženklinimo akte ir abrise, o iÅ¡ 2001-10-19 žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų matyti, kad bendro naudojimo kelias yra numatytas 0,06 ha, 5 metrų pločio, kad jis nėra įskaičiuojamas į V. S. sklypo plotÄ . Kadangi kelio ruožas, esantis V. S. sklype, nėra įskaičiuojamas į jo žemės sklypo plotÄ , taip pat nepriklauso kitiems privatiems asmenims, jis priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo Tarnyba. Netiesioginis įrodymas apie tai, kad yra suformuotas bendro naudojimo kelias V. S. nuosavybės teise priklausančiame sklype, yra tai, jog Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose nuo 2002 metų yra nurodyta kelio apsaugos zona. Å ias aplinkybes patvirtina ir tai, kad kadastro ir registro duomenų tvarkytojas, papildomai iÅ¡nagrinėjęs Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų archyvinėje byloje saugomus dokumentus, atliko analizę ir nustatė, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2002-02-07 pažymėti grafiniai duomenys neatitinka VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto 2001-10-19 parengtame žemės sklypo plane nurodytų duomenų, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka, 2022-01-26 kadastro žemėlapyje patikslino 2002-02-07 pažymėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas.

18. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad V. S. pateikė teismui skundÄ , kuriuo prašė:

1) panaikinti valstybės įmonės (toliau ir VÄ®) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022-01-26 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įraÅ¡ytų duomenų iÅ¡taisymo“ (veiksmo atlikimÄ ), kuriuo buvo patikslintos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022-04-14 sprendimÄ â€žDėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2) įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti 2022 m. sausio 12 d.

R. Å . praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo ribų patikslinimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023-09-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1235-442/2023 Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų 2022-11-28 sprendimÄ pakeitė: panaikino VÄ® Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022-01-26 sprendimÄ , kuriuo buvo patikslintos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje; panaikino VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022-04-14 sprendimÄ â€žDėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas minėta nutartimi konstatavo, jog pagal Å¡iam ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ , nei trečiasis suinteresuotas asmuo R.

Å ., nei jo atstovas advokatas A. B. nėra subjektai, turintys teisę paduoti praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti, o taip pat negali bÅ«ti pripažinti suinteresuotais asmenimis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies prasme, galinčiais pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai iÅ¡taisytų pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo netikslius ar neteisingus duomenis, o neiÅ¡samius papildytų.

19. Taigi, kaip nustatyta iÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių, VÄ® Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022-01-26 sprendimas buvo panaikintas dėl procedÅ«rinių pažeidimų. Nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste vien tai, kad minėtas VÄ® Registrų centro sprendimas buvo panaikintas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog atsakovo V. S. žemės sklypÄ Ä¯ dvi dalis skiria valstybei priklausantis žemės sklypo ruožas – bendro naudojimo kelias, o atsakovas šį keliÄ neteisėtai užsitvėrė ir užsodino medžiais, nes VÄ® Registrų centras atlieka juridinių faktų iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne juos nustatančiÄ funkcijÄ .

20. Kaip nustatyta iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl bendro naudojimo kelio egzistavimo darė papildomai įvertinęs ir tai, jog 2000-07-04 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Raseinių r.)“ buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir žemės sklypų ribos buvo pažymėtos žemėtvarkos projekto žemėlapyje. Å iame žemėtvarkos projekte taip pat yra pažymėtas 5 metrų pločio kelias, einantis per žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Å iuo aspektu, kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , apeliantas Å¡io žemės reformos žemėtvarkos projekto neskundė ir Å¡ių jam dabar priklausančio žemės sklypo duomenų neginčijo. Dar daugiau, 2001-08-07 buvo parengti sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo abrisas bei Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, abiejuose Å¡iuose dokumentuose apeliantas V. S. pasirašė ir sutiko su juose atvaizduotu faktu, kad per žemės sklypÄ eina ir į bendrÄ 2 ha žemės sklypo plotÄ nėra įskaičiuotas 5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio bendro naudojimo kelias. Remiantis Å¡iais dokumentais, 2001-10-15 buvo parengtas žemės sklypo planas (ir užpildytas žemės sklypo naudmenų žiniaraÅ¡tis (forma 18), kuriuose taip pat buvo pažymėta, jog apeliantui priklausančiame žemės sklype yra ir į bendrÄ 2 ha plotÄ nėra įskaičiuotas 5 m pločio ir 30 metrų ilgio bendro naudojimo kelias. Apeliantas minėtame žemės sklypo plane taip pat pasirašė.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. administracinio nusižengimo bylÄ , taip pat konstatavo, jog V. S. žinojo ir suprato apie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas ir suvokė užtvėręs valstybei priklausantį bendro naudojimo keliÄ , nes dar 2001 metais jis dalyvavo formuojant žemės sklypÄ kaip mirusio sklypo savininko testamentinis įpėdinis, pats pasirašė 2001-08-07 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, 2001-10-15 žemės sklypo plane, 2001-08-07 žemės sklypo abrise. Kasacinis teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje pagrįstai vadovautasi V. S. priklausančio žemės sklypo suformavimo metu galiojusių teisės aktų pagrindu priimtais dokumentais, kuriuose aiÅ¡kiai nurodyta, kad per žemės sklypÄ eina bendro naudojimo kelias, priklausantis valstybei. Taikyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (kai per žemės sklypÄ eina bendro naudojimo kelias, turi bÅ«ti formuojami du atskirti žemės sklypai), įsigaliojusių po ginčo žemės sklypo suformavimo, teismas neturėjo pagrindo.

22. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas savo argumentus motyvavo remdamasis Å¡alutiniais ir mažiau patikimais įrodymais, tokiais kaip abrisas, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose nurodytais nelokalizuotais duomenimis apie kelio apsaugos zonÄ , apskųstu Teritorinio registratoriaus sprendimu, dar iki Žemės sklypo1 suformavimo parengtais žemėtvarkos projektais, kurie turi projektinio dokumento, o ne galutinio galiojančio dokumento statusÄ â€“ Žemės sklypo1 planu. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2001-12-29 įsakymo, kurio pagrindu buvo suformuotas Žemės sklypas1 bei atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypÄ 1, apskrities virÅ¡ininko tikroji valia buvo suformuoti vienÄ vientisÄ Å¾emės sklypÄ , todėl negalima suformuoti du nesusisiekiančius, bendro naudojimo keliu perskirtus žemės sklypus. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

23. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios 1998 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 80 punktas nustatė, kad piliečių, kuriems buvo suprojektuoti grÄ Å¾inami natÅ«ra žemės sklypai, žemės tvarkymo byloje komplektuojama Å¡i medžiaga: rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma apie tai, kad jis turi visus turėtos žemės nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, reikalingus nuosavybės teisei į žemę atkurti; grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės sklypo(-ų) paženklinimo-parodymo aktas; grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės sklypo(-ų) planas; apskrities virÅ¡ininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo projektas; žemės sklypo(-ų) kadastro duomenų forma; pagalbinė medžiaga (plotų skaičiavimo ir žemės vertės nustatymo žiniaraščiai, abrisai ir kt.) (metodikos 80.1.-80.6. p).

24. Pažymėtina, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas ir Å¡iam reglamentavimui yra bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis. Todėl, remiantis minėtomis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos nuostatomis, bÅ«tent žemės reformos žemėtvarkos projektas yra pagrindas formuoti sklypus. Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ios nutarties 20 punkte nurodytais įrodymais, kurie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, kaip patikimais. Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

25. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

26. Nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės nagrinėjamai bylai arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė ne dėl visų apelianto atsikirtimų į ieÅ¡kinį, savaime nereiÅ¡kia, jog teismas apelianto argumentų apskritai nevertino. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiÅ¡kas, pagrįstas iÅ¡vadas. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, nėra pagrindas pripažinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .

27. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais iÅ¡ esmės teigia, jog 2000-07-04 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymu patvirtinto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai neatitinka Kauno apskrities virÅ¡ininko 2001-12-29 įsakymo pagrindu suformuoto Žemės sklypo1 plano sprendiniams. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡spręsti turtinius klausimus iÅ¡ esmės, nes spręsti bÅ«tent tokio pobÅ«džio ginčus yra Å¡io teismo, o ne kitų valstybės institucijų pagrindinė kompetencija. Teismas vengė Å¡iÄ civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės ir detaliai pasisakyti, kokiose konkrečiai ribose, kokioje teritorijoje yra suformuotas atsakovo Žemės sklypas1.

28. Atmesdamas Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia svarbiausi ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. Kaip ieÅ¡kinio dalykas suprantamas ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieÅ¡kovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieÅ¡kinyje, suformuluodamas jame ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio dalykas susijęs su atsakovo įpareigojimu savo lėšomis paÅ¡alinti tvorÄ ir medžius bei kitas kliÅ«tis nuo bendro naudojimo kelio, kas reiÅ¡kia, jog ginčas kilo dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, o ne dėl žemės sklypo ribų. Apeliantas byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio su savarankiÅ¡kais reikalavimais nepateikė. Akcentuotina, kad vien apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesukuria teismui pareigos detaliai pasisakyti, kokiose konkrečiai ribose, kokioje teritorijoje yra suformuotas atsakovo sklypas, nes tai ne tik nėra susiję su ieÅ¡kinio dalyku, bet tai nėra ir Å¡io teismo kompetencija. Apeliantas, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, gali inicijuoti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ar kitais susijusiais klausimais.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

30. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 2 057 Eur (1 700 Eur plius PVM) bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro: 605 Eur už atsiliepimo Centriniam registratoriui parengimÄ , atstovavimÄ administracinėje byloje Nr. eI3-5972-621/2022, 1 452 Eur atsiliepimų į apeliacinį skundÄ civilinėje byloje Nr. e2-225-476/2022 parengimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo patirtos 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo Centriniam registratoriui parengimÄ , atstovavimÄ administracinėje byloje Nr. eI3-5972-621/2022, nėra susijusios su Å¡ia nagrinėjama byla (CPK 88, 98 straipsniai), todėl negali bÅ«ti priteisiamos. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisiamos 1 452 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2022 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

Lina Muchtarovienė

Irena Stasiūnienė