fa2fce8d-aeaa-4df5-8d87-9a9c0a072117 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja JPranešėjas Marius Dobrovolskis                                            Civilinė byla Nr. 2S-877-826/2015Teisėjas Darius Kurpavičius                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-08682-2014-2)                   Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                  32.5.4; 99.9; 122.4; 128.12 (S)                                                                                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. balandžio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens R.

Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys R. Z., PajÅ«rio kredito unija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notaras G. B., n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu dėl notaro veiksmų ir prašė įpareigoti Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notarÄ G. B. atlikti notarinį veiksmÄ , t. y. perduoti Hipotekos registrui duomenis apie įkeisto daikto – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įkeitimo pabaigÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2012-01-05 tarp PajÅ«rio kredito unijos ir R. Z. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu buvo įkeistas R. Z. turtas, įskaitant ir automobilį KIA SPORTAGE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-19 nutartimi automobilis, registruotas R. Z. vardu, buvo konfiskuotas kaip jos padaryto administracinio teisės pažeidimo įrankis. 2014-04-23 konfiskuotas automobilis buvo realizuotas už 46 300 Lt, perduodant jį pareiÅ¡kėjui A. R., o gautos lėšos buvo pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM depozitinę sÄ skaitÄ .

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notarÄ G. B. dėl automobilio įkeitimo sandorio iÅ¡registravimo. Notaras 2014-07-08 atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjo manymu, konfiskuoto turto, kuris yra įkeistas, realizavimas savaime reiÅ¡kia, jog įkeitimo objektas žūsta, todėl kartu pasibaigia ir turto įkeitimas. PraÅ¡ymas dėl hipotekos pabaigos registravimo gali bÅ«ti pateikiamas bet kurio CK 4.224 str. 3 d. nurodytų asmenų ir be kitų įkeitimo sandorio Å¡alių ar dalyvių valios iÅ¡reiÅ¡kimo.

Hipotekos kreditoriaus teisės turi bÅ«ti realizuojamos procese, inicijuotiname CK 4.198 str. 4 d., 4.219 str. l d. pagrindu. Ä®keitimo objektas – automobilis (duomenys neskelbtini)turto perdavimo–priėmimo akto Nr. (28.8-08-4)-330-2013 ir 2014-04-23 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 003027 pagrindu buvo modifikuotas į įkeisto daikto vertę – 46 300 Lt, kuriÄ pareiÅ¡kėjas sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. Hipotekos kreditoriaus reikalavimas gali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ įkeisto daikto vertės, kuria 46 300 Lt pinigų forma Å¡iuo metu disponuoja Valstybinė mokesčių inspekcija.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir įpareigojo Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notarÄ G.

B. atlikti notarinį veiksmÄ , t. y. perduoti Hipotekos registrui duomenis apie įkeisto daikto – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įkeitimo pabaigÄ ; taip pat priteisė iÅ¡ R. Z. ir PajÅ«rio kredito unijos po 129,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų A. R.. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ esmės ginčas kyla iÅ¡ to, ar už automobilį gauti pinigai turi bÅ«ti pervesti R. Z. kreditoriui – PajÅ«rio kredito unijai, ar turi likti valstybės nuosavybe. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilis (duomenys neskelbtini)buvo konfiskuotas, todėl civilinės teisės prasme laikytinas žuvusiu, o atitinkamai ir kreditoriaus sutikimas iÅ¡registruoti jo įkeitimÄ nėra tikslingas.

Kreditoriaus sutikimas, kuris nėra reglamentuotas įstatymo, reikšmingas tik tuo atveju, kai kreditoriui reikia įsitikinti, ar daiktas iš tikrųjų žuvo. Įkeitimo teisė šiam daiktui yra pasibaigusi, kadangi įkeitimo teisė yra išvestinė teisė ir negali egzistuoti be paties daikto, iš kurio ši teisė atsiranda. Įkeitimas nėra nuosavybės teisė, o tik kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimus skolininkui iš įkeisto daikto pirmiau už kitus kreditorius. Daikto įkeitimo atveju šio daikto pardavimas teisės aktais nėra draudžiamas, o daikto konfiskacijos atveju įkeitimas daiktui baigiasi.

Savo esme daikto pardavimas yra jo teisinio sunaikinimo viena iÅ¡ formų. Ä®keistojo daikto nuosavybės teisei perėjus iÅ¡ įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimas lieka galioti, kai įkeitimo objektas buvo perduotas įkaito turėtojui arba kai įkeitimo sandoris buvo įregistruotas Hipotekos registre, jeigu įstatymuose ar įkeitimo sandoryje nenustatyta kitaip. Ä®keitimo teisė seka paskui daiktÄ , jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, tačiau ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad daikto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis Å¡io daikto pavertimas valstybės nuosavybe.

Atsižvelgdamas į Å¡iÄ teisės normÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įkeitimo teisė daikto konfiskavimo atveju paskui daiktÄ neseka, kadangi valstybė daiktÄ perima. Ginčo dėl teisių į įkeistÄ daiktÄ objektas yra 46 300 Lt, gauti pardavus nurodytÄ automobilį, bet ne pats automobilis, tačiau Å¡is ginčas nesusijęs su pareiÅ¡kėju, nes pareiÅ¡kėjas pagal įkeitimo sandorį nėra nei skolininkas, nei kreditorius, o automobilio įsigijimo sandoris negali bÅ«ti laikomas pareiÅ¡kėjo sudarytu laidavimo įkeistu daiktu sandoriu, kadangi pareiÅ¡kėjas tokio sandorio neturėjo tikslo sudaryti.

Paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas nurodė, kad notaras neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, jo interesai nėra prieÅ¡ingi pareiÅ¡kėjo interesams, kadangi notaro tik buvo praÅ¡oma atlikti notarinį veiksmÄ ir tai yra jo įstatymų suteikta funkcija. Atsisakydamas atlikti notarinį veiksmÄ , notaras jokios naudos nepatyrė, be to, notaro veiksmai iÅ¡ esmės pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Å ioje byloje prieÅ¡ingi yra tik pareiÅ¡kėjo bei suinteresuotų asmenų R. Z. ir PajÅ«rio kredito unijos interesai, dėl to iÅ¡ jų priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjui.Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R.

Z. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, o tuo atveju, jeigu nutartis bÅ«tų palikta nepakeista, praÅ¡o bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ notaro. Nurodė, kad teismo nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta. Teismas nepagrįstai konfiskuotÄ daiktÄ vertino kaip žuvusį civilinės teisės prasme, nes tokiu bÅ«du hipotekos kreditoriui užkertamas kelias gauti reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto daikto. Nurodo, kad pagal CPK 755 str. tik tada, kai kreditoriaus reikalavimas bus patenkintas iÅ¡ įkeisto ir vėliau konfiskuoto turto, tokį turtÄ galima realizuoti.

Kadangi kreditoriui VMI nepervedė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo už jam parduotÄ automobilį gautų lėšų, pareiÅ¡kėjas negalėjo kreiptis į notarÄ dėl hipotekos iÅ¡registravimo. VMI nepateikė jokių įrodymų, kad konfiskuotÄ automobilį galėjo parduoti. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ jos priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes byloje buvo skundžiami notaro veiksmai, dėl to jis ir turi atlyginti pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Be to, neaiÅ¡ku, už kokias paslaugas ir kokia valiuta sumokėta už teisines paslaugas, pinigų paėmimo kvite taip pat nenurodytas teisinių paslaugų sutarties numeris.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ ir prašė skundÄ atmesti.

Nurodė, kad teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Konfiskavus R. Z. priklausantį automobilį, ji neteko visų teisių į jį, o daikto konfiskavimas pagrįstai prilygintas jo žuvimui ir daiktas neatlygintinai tampa valstybės nuosavybe. Tokiu atveju įkeitimo teisė Å¡iam daiktui baigėsi, nes įkeitimas negali egzistuoti be paties daikto. Ä®keisto daikto žuvimo rizika tenka įkaito davėjui, t. y. R. Z., ir ji yra atsakinga kreditoriui už įkeitimu užtikrintų prievolių vykdymÄ . R. Z., siekdama, kad už konfiskuotÄ automobilį gautos lėšos bÅ«tų pervestos hipotekos kreditoriui, nori iÅ¡ konfiskuoto daikto gauti naudos, o tai neatitinka daikto konfiskavimo už administracinės teisės pažeidimus paskirties.PareiÅ¡kėjas A.

R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ ir prašė skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei skirti R. Z. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, iki 50 proc. skirtos baudos iÅ¡ieÅ¡kant pareiÅ¡kėjui. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog už teisės pažeidimus konfiskavus R. Z. automobilį, įkeistas daiktas žuvo, o hipoteka pasibaigė. Apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, kad pagal CPK 755 str. įkeistÄ automobilį buvo galima realizuoti tik po to, kai patenkinti kreditorių reikalavimai, nes Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka taikoma, kai vykdytini dokumentai buvo iÅ¡duoti iki nutarties konfiskuoti daiktÄ priėmimo.

Å iuo atveju jokių vykdomųjų dokumentų nėra. PareiÅ¡kėjas mano, jog CPK 755 str. nustatyta turto konfiskavimo vykdymo tvarka nepaneigia pirmosios instancijos konstatuoto fakto, jog hipoteka pasibaigė. Atskirajame skunde kvestionuojamas už konfiskuotÄ automobilį gautų lėšų panaudojimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog R. Z. teikdama nepagrįstÄ atskirÄ jį skundÄ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes suvokia, kad Å¡ioje byloje ji negali ginti savo galimai pažeistų teisių.

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl hipotekos pabaigos, kai įkeistas turtas – automobilis – yra konfiskuojamas kaip administracinės teisės pažeidimo įrankis. Teismas konstatavo, jog daikto konfiskavimas civilinės teisės prasme prilyginamas daikto žuvimui (CK 4.224 str. 1 d. 2 p.). Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai konfiskuotÄ daiktÄ vertino kaip žuvusį civilinės teisės prasme, nes tokiu bÅ«du hipotekos kreditoriui užkertamas kelias gauti reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto daikto CPK 755 str. nustatyta tvarka.

Å i skundo nuostata nepagrįsta. CPK 755 str. reglamentuoja nutarties dėl turto konfiskavimo vykdymo tvarkÄ , t. y. vienÄ iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo kreditoriams etapų. Tačiau Å¡iuo atveju Å¡i teisės norma netaikytina, nes byloje nesprendžiamas klausimas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ konfiskuoto turto ar iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo. Å ios bylos nagrinėjimo dalykas yra konfiskuoto įkeisto turto, kuris buvo parduotas, hipotekos pabaiga. Apeliantės automobilis buvo konfiskuotas kaip administracinės teisės pažeidimo įrankis ir, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ji neteko visų teisių į tokį turtÄ , nes turtas perėjo valstybės nuosavybėn ir buvo parduotas.

CK 4.224 str. 1 d. yra įtvirtintas baigtinis įkeitimo teisės pabaigos pagrindų sÄ raÅ¡as. Pagal CK 4.224 str. 1 d. 4 p. įkeitimo teisė baigiasi žuvus įkeistam daiktui. Jeigu daiktas, kuris yra įkeitimo dalykas, žuvo, baigiasi ir įkeitimas, nes nelieka įkeitimo objekto. Å iuo atveju apeliantės prievolių hipotekos kreditoriui įvykdymas buvo užtikrintas jai priklausiusiu automobiliu, tačiau po to, kai dėl padaryto pažeidimo teismo nutartimi automobilis buvo konfiskuotas, apeliantė neteko visų teisių į automobilį.

O tai reiÅ¡kia, kad jai priklausiusio turto, užtikrinusio jos prievolių įvykdymÄ , nebėra ir tai prilyginama daikto žuvimui civilinės teisės prasme. Tokiu atveju hipoteka automobiliui baigiasi, o dėl jos iÅ¡registravimo pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į notarÄ , kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos teisę parduoti konfiskuotÄ turtÄ , tačiau tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Å is klausimas nagrinėjamas kitoje Klaipėdos miesto civilinėje byloje Nr. 2-3310-642/2015, kurioje sprendžiamas ginčas, ar už iÅ¡ pareiÅ¡kėjos konfiskuotÄ automobilį gauta pinigų suma (46 300 Lt) turi bÅ«ti pervedama į valstybės biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , ar hipotekos kreditoriui, taip patenkinant jo reikalavimÄ .

Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu ir teigia, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ jos priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes byloje buvo skundžiami notaro veiksmai, dėl to jis ir turi atlyginti pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Su tokia nuostata teismas nesutinka. CPK 443 str. 6 d. numatyta teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ypatingosios teisenos bylose tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Å iuo atveju notaras neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡registruoti hipotekÄ notaras netenkino dėl byloje buvusio teisinio neaiÅ¡kumo, o, be to, jo veiksmai buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

Hipoteka pareiÅ¡kėjui parduotam daiktui liko įregistruota dėl to, kad apeliantė, praradusi įkeistÄ daiktÄ , hipotekos kreditoriui nepateikė kito savo prievolių įvykdymo užtikrinimo. PareiÅ¡kėjo ir notaro suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo prieÅ¡ingas, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ notaro nepriteisė. Tačiau suinteresuotų asmenų R. Z. bei PajÅ«rio kredito unijos ir pareiÅ¡kėjo suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai prieÅ¡ingas, dėl to bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jų priteistos pagrįstai.

Pažymėtina ir tai, kad priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 str.).Apeliantė taip pat nurodo, jog neaiÅ¡ku, už kokias paslaugas ir kokia valiuta sumokėta už teisines paslaugas, pinigų paėmimo kvite taip pat nenurodytas teisinių paslaugų sutarties numeris. Å i skundo nuostata nepagrįsta. PareiÅ¡kėjas 2014-08-01 pasirašė atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, 2014-10-31 suraÅ¡ytas paslaugų teikimo aktas, kuriame detalizuota, kokios paslaugos ir už kokiÄ kainÄ buvo suteiktos pareiÅ¡kėjui, 2014-10-31 iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyta suma 750 Lt.

Už suteiktas teisines paslaugas pareiÅ¡kėjas sumokėjo 2015-03-05, kai teisėta atsiskaitymo valiuta Lietuvos Respublikoje buvo euras. Dėl to pinigų priėmimo kvite Nr. 699147 nurodyta suma 217,22 buvo sumokėta eurais, kas atitinka 750 Lt. Vien tai, kad pinigų priėmimo kvite nurodyta valiuta litai, nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog neaiÅ¡ki atsiskaitymo už teisines paslaugas valiuta, nes, kaip jau buvo minėta, vienintelė teisėta atsiskaitymo valiuta Lietuvoje nuo 2015-01-16 yra eurai.PareiÅ¡kėjas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė R.

Z. skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. CPK 95 str. 1 d. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibÅ«dinamas kaip nesÄ Å¾iningas nepagrįsto ieÅ¡kinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiÅ¡kimas ar sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5792 Eur baudÄ (CPK 95 str. 2 d.), tačiau baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, t. y. piktnaudžiavimo pobÅ«dį, pasikartojimÄ , asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieÅ¡kinio kainÄ ir t. t.

CPK 95 str. 1 d. yra numatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobÅ«džio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai Å¡alis veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sÄ moningai sukeliama kitai proceso Å¡aliai esminė žala.

Vienos Å¡alies procesinių teisių įgyvendinimu negali bÅ«ti pateisinamas kitos Å¡alies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokiÄ procesinę teisę. R. Z. pasinaudojo įstatymų suteikta teise skųsti teismo procesinį sprendimÄ , kuris, jos vertinimu, buvo jai nepalankus. Byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali bÅ«ti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 str. nustatytų sÄ lygų, leidžiančių skirti apeliantei baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

PareiÅ¡kėjas A. R., teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , patyrė 270 EUR iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti ir praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ apeliantės. PareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija 2015 m. kovo 19 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Ä®sakymo Nr. LR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuris įsigaliojo nuo 2015-03-20, 7, 8.16 punktuose numatytos maksimalios priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų ketvirtÄ jį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo 714,5 Eur (2467 Lt) Å¡altinis: http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika.html), tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinta 50 proc. pareiÅ¡kėjo reikalavimų (apeliacinės instancijos teismas atmetė atskirÄ jį skundÄ ir netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo apeliantei), todėl iÅ¡ apeliantės pareiÅ¡kėjui priteistina 135,00 EUR iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis LR CPK 336–339 str., teismas n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantės R. Z. pareiÅ¡kėjui A. R. 135,00 EUR iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjas                                                                                          Marius Dobrovolskis