Legislator Case Law & Legislation
fa2f5a42-cc75-4ab7-b816-eb6474feb9e0 AI generated

Appeal dismissed; District Court correctly applied evidence rules to uphold first-instance judgment on unauthorized construction removal.

Case Number fa2f5a42-cc75-4ab7-b816-eb6474feb9e0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the appeal against the District Court's judgment ordering the removal of unauthorized construction. The District Court found that the respondent performed construction work without a permit, altering the building's structure and creating new rooms, which constituted an illegal act requiring rectification. The appellate court upheld this decision, noting that the first-instance judge correctly evaluated the evidence and that the appellant's arguments failed to overturn the established facts or legal reasoning.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 320; Art. 326(1)(1): An appeal is dismissed when the first-instance court correctly evaluated evidence, established facts, and applied substantive and procedural law, rendering the judgment legally sound and based.

Keywords

AI generated
unauthorized construction civil procedure appeal evidence evaluation removal of illegal structures first instance judgment burden of proof statutory compliance

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 320
Civil Procedure Code Art. 326(1)(1)

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010
2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010
2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010
2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1273-467/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06461-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.4.1.; 3.1.3.4.2.; 3.3.1.18.1. (s) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovams N. G., L.

B., G. S. ir J. G. dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys - KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, D. N., V. Å ., K. Å ., A. J. Z. ir D. K..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė1. IeÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kurį 2014 m. lapkričio 13 d. patikslino, ir prašė įpareigoti atsakovus N. G., L.

B., G. S. ir J. G. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje - bute, adresu (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad atitiktų Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro 1981 m. rugpjūčio 05 d. duomenis bei sutvarkyti statybvietę.2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė N. G., neturėdama normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini)dalyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai vykdė statybos darbus, pakeisdama stogo konstrukcijÄ , paaukÅ¡tindama 2 m. iÅ¡orines sienas.

Padarius pakeitimus, buvo įrengtos dvi naujos patalpos. Tam statytojas privalėjo turėti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau atsakovė N. G. darbus atliko be statybÄ leidžiančio dokumento, todėl statyba laikytina savavaliÅ¡ka ir privalo bÅ«ti paÅ¡alinta, sutvarkant statybvietę.

3. Dėl savavaliÅ¡kos statybos atsakovei N. G. buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, kuriuo ji buvo įpareigota nugriauti savavaliÅ¡kos statybos objektÄ ir sutvarkyti statybvietę, tačiau to nepadarė, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ .4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-30 nutartyje nurodė, kad stogo konstrukcijų ir iÅ¡orinių namo sienų, kurios buvo atstatytos po gaisro, finansavimo ir statybos darbus atliko bendrasavininkiai, gyvenantys toje namo dalyje, kurioje buvo atstatomas stogas.

Namo stogas ir iÅ¡orinės sienos, kaip pagrindinės namo konstrukcijos, priklauso savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (CK 4.82 str. 1 d.). Tokiu atveju, teismo nuomone, yra absoliutus procesinis atsakovų bendrininkavimas tarp bendrasavininkų (CPK 43 str.). Atsižvelgiant į Å¡iÄ teismo nutartį, ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį.5. Atsakovė N. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2002-05-17 pirkimo-pardavimo sutartimi ji įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

PrieÅ¡ jai įsikuriant, kilo gaisras ir sudegė pastato stogas. Visi butų savininkai finansavo stogo remonto darbus. Vieno iÅ¡ butų savininku yra valstybė, kuri žinojo apie esamÄ situacijÄ ir prisidėjo prie remonto darbų, suteikdama Å¡iferio lakÅ¡tus stogo remontui. Po stogo remonto pasikeitė stogo nuolydžio kampas, o pats stogo aukÅ¡tis nesikeitė. Kadangi stogas yra bendra namo konstrukcija, ji priklauso visiems namo savininkams. Po stogo remonto darbų paties pastato ilgis, plotis, aukÅ¡tis nepasikeitė, tačiau pasikeitė stogo nuolydžio kampas.6.

Atsakovės teigimu, ieškovas neteisingai nurodo, kad dėl pakeistų stogo konstrukcijų yra įrengtos dvi naujos patalpos, kurių kiekvienos plotas sudaro apie 13 kv.m, nes iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, inventorinis Nr. 5994 matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dvi patalpos – pastogės patalpos, į kurias patenkama iš atsakovei priklausančio buto, taigi ieškovo minimos dvi patalpos nėra naujai pastatytos.7. Atsakovės teigimu, ieškinio reikalavimas neatitinka savavališkos statybos akte suformuluoto reikalavimo, iš ieškinio nėra aišku, kokios patalpos yra laikytinos savavališkos statybos padariniais: ar pakeista stogo konstrukcija, ar namo (pastato) išorinių sienų paaukštinimas.8.

Atsakovė taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes stogo remonto darbai atlikti 2002 m. vasarÄ , o ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas praėjus daugiau nei 10 metų. IeÅ¡kovas jau 2003 metais žinojo apie atliktus statybos darbus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2003-04-11 nutarimu paskyrė nuobaudÄ už savavaliÅ¡kÄ statybÄ , o trečiasis asmuo K. Å . patvirtino faktÄ , jog, prasidėjus statyboms, pranešė atsakingoms institucijoms).9. Atsakovė G. S. atsiliepime su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė ieÅ¡kinio jos atžvilgiu netenkinti.

Nurodė, kad yra netinkama atsakovė, kadangi nedalyvavo savavaliÅ¡koje statyboje. Buto savininke tapo 2007 metais, o savavaliÅ¡kos statybos darbai atlikti anksčiau, taigi neprisidėjo prie statybų nei lėšomis, nei darbu. IeÅ¡kinio dalykas ne bendrasavininkių teisės ir pareigos, bet pareiga paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, todėl procesinis bendrininkavimas neatsiranda.10. Trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas atsiliepime į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, jog statinys patenka į KultÅ«ros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Antakalniu, teritorijÄ . Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 4 punktÄ turėjo bÅ«ti gautas KultÅ«ros paveldo departamento pritarimas, tačiau niekas nėra kreipęsis dėl pritarimo ginčo objektui.11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, jog sutinka su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis.12.

Trečiasis asmuo J. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė civilinę bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturi teisinio suinteresuotumo byloje.13. Atsakovas J. G. 2015 m. balandžio 13 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose prašė pakeisti atsakovÄ tinkamu atsakovu, pakeičiant jo procesinį statusÄ Ä¯ trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, o, ieÅ¡kovui nesutikus to padaryti - atmesti ieÅ¡kinį.14.

Atsakovas J. G. nurodė, jog savavaliÅ¡kos statybos darbai atlikti 2002 m. liepos mėnesį po įvykusio gaisro. Pagal tuo metu galiojusiÄ Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijÄ reikÅ¡ti reikalavimus dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo buvo galima tik statytojui (užsakovui), o vėlesnė įstatymo redakcija iÅ¡plėtė subjektų ratÄ , kuriems gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas. Gramatinis ir teleologinis teisės normų aiÅ¡kinimas leidžia teigti, jog reikalavimai turi bÅ«ti reiÅ¡kiami statytojui (užsakovui), tik jo nenustačius, įpareigojimai gali bÅ«ti reiÅ¡kiami kitiems asmenims, neatlikusiems savavaliÅ¡kos statybos darbų.

Jei statytojas (užsakovas) yra žinomas, nėra pagrindo reikÅ¡ti reikalavimo kitiems asmenims.15. Å iuo atveju darbus organizavo ir atliko N. G., M. V., V. K., A. J. Z., todėl jie laikytini užsakovais ir yra atsakingi dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo. Atsakovas J. G. nėra užsakovas, statybos darbų neužsakinėjo ir jų nefinansavo, todėl nėra tinkamas atsakomybės subjektas. IeÅ¡kovas netinkamai taiko absoliutaus procesinio bendrininkavimo institutÄ , nes pagrindas pripažinti absoliutų procesinį bendrininkavimÄ buvo ne bendrosios nuosavybės teisiniai santykiai, o bendrai vykdyti savavaliÅ¡kos statybos darbai.16.

IeÅ¡kovas procesÄ atsakovo J. G. atžvilgiu pradėjo neteisėtai, nes buvo pažeista savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ra. IeÅ¡kovas privalėjo atsakovo atžvilgiu suraÅ¡yti aktÄ ir nustatyti terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui. Tik nepaÅ¡alinus padarinių nustatytu terminu, ieÅ¡kovas įgytų teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Atsakovo atžvilgiu aktas nebuvo suraÅ¡ytas, todėl ieÅ¡kovas neturėjo teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu Å¡io atsakovo atžvilgiu.

17. Atsakovas J. G. 2016 m. rugsėjo 6 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose prašė pakeisti atsakovo teisinį statusÄ iÅ¡ atsakovo į trečiojo asmens ir prašė tenkinti ieÅ¡kinį dalyje dėl reikalavimų atsakovei N. G., kuri atliko savavaliÅ¡kos statybos darbus, neturėdama statybÄ leidžiančio dokumento. Atliekant statinio rekonstrukcijos darbus, nebuvo atsižvelgta į pastato bÅ«klę ir laikančių konstrukcijų galimybes iÅ¡laikyti naujÄ stogo konstrukcijÄ ir aukÅ¡tesnes sienas.

Pastatas pripažintas avariniu pagal 2014 m. birželio 2 d. aktÄ . Kadangi pastatas pripažintas avariniu, todėl savavaliÅ¡kos statybos padariniai turi bÅ«ti paÅ¡alinti nedelsiant, siekiant iÅ¡vengti avarijos grėsmės.              18. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė priimti sprendimÄ pagal teisės aktų reikalavimus ir byloje nustatytas aplinkybes. Nurodė, jog savivaldybė nėra iÅ¡davusi atsakovei N. G. leidimo atlikti ieÅ¡kinyje nurodytus statybos darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dallies - įpareigojo atsakovę N. G. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad atitiktų Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Vilniaus filialo 1981 m. rugpjūčio 05 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir sutvarkyti statybvietę; ieškinį dalyje dėl reikalavimų, pareikštų atsakovams L.

B., J. G., G. S., atmetė; paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas.20. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas 2012 m. balandžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu ir 2012 m. birželio 15 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu nustatė, jog buvo pakeista namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcija, paaukÅ¡tinant stogÄ ; gyvenamojo namo pietinėje ir Å¡iaurinėje pusėse iÅ¡orinės sienos paaukÅ¡tintos 2,0 m; rekonstruota savavaliÅ¡kai; statytoju ir užsakovu nurodyta atsakovė N. G..

Ieškovas 2012 m. birželio 18 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius pareikalavo atsakovės N. G. iki 2012 m. gruodžio 15 d. išardyti savavališkai perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę, tačiau 2013 m. sausio 3 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu nustatė, kad atsakovė N. G. nepašalino savavališkos statybos padarinių.

21. Atsakovė N. G. pateikė ekspertinio tyrimo 2014 m. birželio 26 d. aktÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad, eksperto vertinimu, pastato aukÅ¡tis, atlikus remonto darbus po gaisro, iÅ¡liko tame pačiame aukÅ¡tyje; pastato konstrukcijos priklauso visiems pastato bendraturčiams; pastato stogas nuo vandens saugo mansardinio ir žemesnių aukÅ¡tų patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. birželio 2 d. statinio pripažinimo avariniu aktu ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas avariniu.

22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijÄ atliko atsakovė N. G., tuo tarpu namo bendrasavininkiai N. Ž., kuriai 2003 metais buvo skirta administracinė nuobauda už stogo rekonstrukcijos atlikimo metu padarytus pažeidimus, kurie padaryti remontuojant ne ginčo stogo, bet kitÄ stogo dalį, ir jos teisių perėmėja L. B. nėra atlikę jokių statybinių rekonstrukcinių darbų ginčo stogo dalyje, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai N. Ž. teisių perėmėjai L. B. yra nepagrįsti ir atmestini.

23. Teismas konstatavo, kad, be atsakovės N. G. paaiÅ¡kinimų, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių statytojų (užsakovų) privalomÄ procesinį bendrininkavimÄ , t. y., kad prie statybos rekonstrukcijos darbų prisidėjo kiti namo bendrasavininkiai - (duomenys neskelbtini) buto savininkė V. K. ir (duomenys neskelbtini) buto savininkė A. J. Z., todėl jų atžvilgiu ieÅ¡kinį taip pat atmetė, o statytoja (užsakove) pripažino vienÄ atsakovę N. G..

24. Atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkė V. K. ir (duomenys neskelbtini) buto savininkė A. J. Z., nėra statytojos (užsakovės) dėl ginčo statybos rekonstrukcinių darbų, teismas jų turto naujųjų įgijėjų J. G. ir G. S. taip pat nelaikė atsakingais statytojais (užsakovais) Statybos įstatymo prasme ir reikalavimus jų atžvilgiu atmetė.25. Dėl ieškinio senaties taikymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo darbai buvo baigti iki 2002 metų vasaros pabaigos, t. y. 2002 m. rugpjūčio 31 d.

IeÅ¡kovas 2003 m. pradžioje buvo nuvykęs ir apžiÅ«rėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dalį, už kuriÄ buvo skirta administracinė nuobauda kitos stogo dalies statytojai N. Ž. 2003 m. balandžio 11 d. nutarimu ir pareikalauta nevykdyti statybos darbų, nustatyta tvarka parengti projektÄ bei gauti leidimÄ statybai. Tokiu atveju teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiavo nuo ieÅ¡kovo sužinojimo/ galėjimo sužinoti apie pažeidimÄ datos, t. y. ne vėliau kaip 15 dienų iki 2003 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. (101)11.12-99 priėmimo, t. y. ne vėliau kaip iki 2003 m. kovo 27 d. ir laikė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2013 m. kovo 27 d., dėl ko, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kus 2013 m. vasario 26 d., ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.26.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog statybos rekonstrukciniai darbai atlikti nesant projekto ir statybÄ leidžiančių dokumentų, todėl tai yra savavaliÅ¡ka statyba, dėl ko ieÅ¡kovas pagrįstai 2012 m. birželio 15 d. surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir jo pagrindu 2012 m. birželio 18 d. privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 18 d. Atsakovė N. G. per ieÅ¡kovo nustatytÄ reikalavimo įvykdymo terminÄ statybÄ leidžiančio dokumento negavo ir savavaliÅ¡kos statybos padarinių nepaÅ¡alino, dėl ilgesnio termino nustatymo į teismÄ nesikreipė.

27. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas konkrečiu atveju prašė įpareigoti atsakovus iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę, kas iÅ¡ esmės yra kraÅ¡tutinė priemonė ir turi bÅ«ti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ . Å iuo atveju atsakovė N. G. nepateikė savavaliÅ¡kÄ statybÄ Ä¯teisinančių dokumentų ir nurodė, jog jų negalės pateikti, todėl teismas taikė vienintelę galimÄ atsakovės neteisėtų veiksmų paÅ¡alinimo priemonę – fizinį savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimÄ ir įpareigojimÄ sutvarkyti statybvietę.

28. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo pastatas pripažintas avariniu, stogo konstrukcija daro neigiamÄ poveikį statinio konstrukcijoms, nuo savavaliÅ¡kos statybos praėjo daug laiko, teismas buvo skyręs daug laiko atsakovei N. G. įteisinti statybos padarinius, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimui turi bÅ«ti nustatytas minimalus terminas. Teismas atsakovei N. G. nustatė trijų mėnesių terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui ir statybvietės sutvarkymui.29.

Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 30. Apeliaciniu skundu ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-30 sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas dalyje dėl reikalavimų, pareikštų atsakovams L. B., J. G., G. S. ir priteista iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 325,35 EUR išlaidų, patirtų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, valstybės naudai, ir įpareigoti atsakovus N. G., L.

B., G. S., J. G. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas namo, esančio Pavasario g. 13, Vilniuje, dalyje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad atitiktų Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VÄ® Vilniaus filialo 1981-08-05 nekilnojamojo turto kadastro duomenis, ir sutvarkyti statybvietę.31. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai nustatė aplinkybes, susijusias su subjektais, turinčiais Å¡alinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Kadangi civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartimi, kuria konstatuotas absoliutus procesinis atsakovų (bendrasavininkių) bendrininkavimas, Å¡iuos nutarties pagrindu į bylÄ Ä¯traukti kiti atsakovai, todėl savavaliÅ¡kos statybos padariniai turėtų bÅ«ti Å¡alinami visų atsakovų.

32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartis yra privaloma , o nutarties rezoliucinėje dalyje buvo kategoriÅ¡kai nurodyta, kad, esant absoliučiam privalomajam bendrininkavimui, teismo sprendimas gali bÅ«ti priimamas tik dėl visų materialinio teisinio santykio bendrininkų. Tuo atveju, kai ieÅ¡kovas nesutinka ar nepageidauja atsakovais į bylÄ Ä¯traukti visus materialinio teisinio santykio bendrininkus, teismas Å¡iuos asmenis įtraukia į bylÄ trečiaisiais asmenimis ir ieÅ¡kinį atmeta. Tokia nutarties formuluotė įpareigojo ieÅ¡kovÄ teikti patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, paneigė paties nustatytas aplinkybes. Juo labiau, kad teismas sprendimo 61 pastraipoje nurodė, kad stogo rekonstrukcijos darbus atliko visi bendrasavininkiai.33. Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, nes teismas turėjo atsižvelgti į Å¡alių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė. IeÅ¡kovas tinkamai laikėsi teismo įpareigojimų, vykdė teismo nutartis, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidas turi atlyginti už savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir jos padarinių Å¡alinimÄ atsakingas asmuo.34.

Atsakovė N. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, laiko, kad savavaliÅ¡kos statybos padarinius turi paÅ¡alinti visi gyvenamojo namo bendraturčiai ir sutvarkyti statybvietę.35. Atsakovė akcentuoja, kad buvo vykdomi gaisro likvidavimo darbai – buvo atstatomos konstrukcijos, kurios yra visų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Po gaisro buvo atstatomas stogas, todėl statytojais turi bÅ«ti laikomi visi patalpų savininkai, kaip stogo bendraturčiai.

Ieškovas kėlė reikalavimus, susijusius su pakeistos stogo dangos konstrukcija, tačiau tokius padarinių šalinimo darbus turėtų atlikti ne tik atsakovei priklausančiame bute, esančiame Pavasario g. 13-5, Vilniuje, tačiau ir kitose namo, esančio Pavasario g. 13, Vilniuje, dalyse, o būtent – virš buto esančioje dalyje – pastogėje.

36. VÄ® RC Vilniaus filialo 1981-08-05 nekilnojamojo turto kadastro byloje nėra duomenų apie stogo konstrukcijas. Taigi Å¡iuo atveju teismas priėmė neaiÅ¡kų ir sÄ lyginį teismo sprendimÄ . Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, jog N. G. neįrodė, kad prie statybos rekonstrukcijos darbų prisidėjo ir kiti namo bendrasavininkiai. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad prie statybos darbų prisidėjo ir buto Nr. 2 savininkas – savivaldybė, suteikdama stogo atstatymui reikalingas medžiagas – dalį stogo dangos (Å¡iferio lakÅ¡tų).

37. Atsakovas J. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, kad bendraatsakovais byloje turi bÅ«ti visi statytojai (užsakovai), kaip jie suprantami Statybos įstatymo 2 straisnio 41 dalies prasme, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad prie statybos rekonstrukcijos darbų bÅ«tų prisidėję ne tik N. G., bet ir kiti namo bendrasavininkiai. Nauji pastato butų įgijėjai – J.

G., G. S. bei N. Ž. teisėjų perėmėja L. B. negali būti laikomi atsakingi už neteisėtus statybos rekonstrukcijos darbus.38. Apeliantas netinkamai interpretuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartį, kurioje teismas tik pasiūlė įtraukti kitus bendrasavininkius kaip bendraatsakovius. Absoliutus bendrininkavimo institutas savavališkos statybos padarinių šalinimo atveju yra grindžiamas ne bendrosios nuosavybės teisiniais santykiais, o materialiniu santykiu, kuris sieja nustatytus savavališkai pastatyto pastato statytojus.

Taigi teismui pasiÅ«lius bendraatsakoviais įtraukti kitus bendrasavininkius dar nereiÅ¡kia, kad visi namo bendrasavininkiai bus įpareigoti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.39. Kadangi teismas vertino, jog stogo konstrukcija daro neigiamÄ poveikį statinio konstrukcijoms, pagrįstai nustatė minimalų terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimui. Atsakovo J. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 40.

Apeliacinis skundas atmestinas.              41. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

42. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo ribose, t. y. ieÅ¡kovui skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ tik dėl privalomojo procesinio bendrininkavimo netaikymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.43. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apskųstoje dalyje.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Neapskųstoje dalyje teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.44. Pagrindinis ir iÅ¡ esmės vienintelis ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas jau buvo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir iÅ¡ esmės, o nagrinėjimÄ atnaujinęs, priėmė nutartį, kuria įpareigojo ieÅ¡kovÄ bendraatsakoviais įtraukti kitus asmenis – namo bendrasavininkius, t. y. buvo konstatavo absoliutų procesinį atsakovų bendrininkavimÄ tarp bendrasavininkių, tačiau, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas nepagrįstai Å¡ia savo nuostata nesivadovavo, todėl neteisingai ieÅ¡kinio netenkino kitų bendraatsakovių atžvilgiu.

Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.45. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėja, kad ieÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu gali patraukti Å¡iuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimÄ , teismas turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui įtraukti į procesÄ ir kitÄ (naujÄ ) atsakovÄ . Pagal teisės į tinkamÄ procesÄ principÄ asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (CPK 43 str. 1 d. 1 p.).

Tačiau, esant asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui, Å¡ių asmenų procesinis bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas tik dėl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galės priimti sprendimÄ tik dėl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Pagal bendrÄ sias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieÅ¡kovas nesutinka įtraukti visų Å¡ių asmenų atsakovais, teismas įtraukia Å¡iuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieÅ¡kinį atmeta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014).46.

Bylos duomenys tvirtina, kad, vadovaudamasis aukščiau nurodyta įstatymo nuostata ir teismų praktika, 2014 m. spalio 30 d. nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad, esant absoliučiam privalomam bendrininkavimui teismo sprendimas gali bÅ«ti priimamas tik dėl visų materialinio teisinio santykio bendrininkų, jei ieÅ¡kovas nesutinka ar nepageidauja atsakovais įtraukti visų materialinio teisinio santykio bendrininkų, teismas Å¡iuos asmenis įtraukia trečiaisiais asmenimis ir ieÅ¡kinį atmeta.47. IeÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį, pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame atsakovais įtraukė N. G., L.

B., G. S. ir J. G., t. y. visus gyvenamojo namo, esančio Pavasario g. 13, Vilniuje, bendrasavininkius. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, esant atsakovų materialiniam teisiniam bendrininkavimui, konstatavo Å¡ių asmenų skirtingÄ procesinį bendrininkavimÄ - santykinį privalomÄ jį bendrininkavimÄ , todėl pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį tik vieno bendrininko – atsakovės N. G. atžvilgiu, o kitų atžvilgiu atmetė.

48. Taigi, kaip iÅ¡ esmės teisingai savo atsiliepime nurodo atsakovas J. G., apeliantas netinkamai interpretuoja ir aiÅ¡kina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartį, kurioje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad, teisėjui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, paaiÅ¡kėjo, jog pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nėra galimybės priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo, nesant byloje dalyvaujančiais asmenimis kitiems bendrasavininkiams. Taigi Å¡ioje nutartyje teismas tik nurodė, kad, teismui priėmus galimai ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , esami bendrasavininkai gali bÅ«ti įpareigoti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, nors ne visi esami bendrasavininkiai atliko galimai neteisėtus savavaliÅ¡kos statybos darbus, nes įgijo nuosavybę iÅ¡ buvusių bendrasavininkių vėliau.

49. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo darbų atlikimo metu buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke buvo atsakovė N. G.. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012 m. balandžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31) FAK – 1169 nustatė, jog buvo atliktas stogo konstrukcijų pakeitimas po gaisro, pakito stogo kampas ir iÅ¡orinių sienų aukÅ¡tis 2 ir 1,9 metro. Taip pat ieÅ¡kovas 2012 m. birželio 15 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. SSA-00-120615-00207 nustatė, jog buvo pakeista stogo konstrukcija paaukÅ¡tinant stogÄ . Gyvenamojo namo pietinėje ir Å¡iaurinėje pusėse iÅ¡orinės sienos paaukÅ¡tinamos 2,0 m. Akte nustatyta, jog rekonstruota savavaliÅ¡kai. Statytoju ir užsakovu nurodyta atsakovė N. G.. Å is aktas nenuginčytas, yra galiojantis.

50. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012 m. birželio 18 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120618-00206 pareikalavo atsakovės N. G. iki 2012 m. gruodžio 15 d. išardyti savavališkai perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę. Ta pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. sausio 3 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RPA-00-130103-00005 nustatė, jog atsakovė N. G. nepašalino savavališkos statybos padarinių reikalavime nurodytu terminu.

Nurodyti aktai ir reikalavimai taip pat yra galiojantys.51. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jo dalyje - bute (duomenys neskelbtini)vykdyti darbai yra savavaliÅ¡kos statybos darbai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne kartÄ stabdė ir atidėjo civilinės bylos nagrinėjimÄ , suteikiant bÅ«tent atsakovei N. G. galimybę gauti reikiamus dokumentus ir įteisinti statybÄ . Tačiau atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos įteisinti negalės. Taigi, akivaizdu, kad pati atsakovė N. G., nepaisant jos atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ argumentų, aplinkybės, kad ji yra savavaliÅ¡kos statybos statytoja (užsakovė), iÅ¡ esmės neginčijo ir nekvescionavo.52.

Statybų įstatymo 2 straipsnio 99 punkte nustatyta, kad statytoju (užsakovu) laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Å is apibrėžimas yra iÅ¡ esmės nepakitęs nuo Statybos įstatymo priėmimo dienos ir galioja nuo 2002-07-19.

53. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų ir pačios atsakovės N. G. parodymais, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad statytoju Statybos įstatymo prasme laikytina tik atsakovė N. G., kuri, nors ir tvirtino, jog pašalinti nelegalios statybos darbus turi visi bendraturčiai, kadangi stogas yra bendra konstrukcija, bet šių aplinkybių neįrodinėjo.54. Rungimosi principas civiliniame procese (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

Kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Tuo tarpu jokių duomenų, iÅ¡skyrus pačios atsakovės N. G. aiÅ¡kinimÄ , kad darbus atliko ne jos samdyti darbininkai, byloje nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog prie statybos rekonstrukcijos darbų prisidėjo kiti namo bendrasavininkiai - 4 buto savininkė V. K. ir 3 buto savininkė A.

J. Z., o taip pat N. Ž. nėra atlikusi jokių statybinių rekonstrukcinių darbų ginčo stogo dalyje, todėl ieškinio reikalavimai N. Ž. teisių perėmėjai L. B. yra nepagrįsti ir atmestini.

55. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė N. G. neįrodė, jog savavaliÅ¡kos statybos statytojai buvo bendrasavininkiai V. K. ir A. J. Z. ir (ar) kiti asmenys (CPK 178 str.), todėl vienintele statytoja pripažino atsakovę N. G.. Teismui nustačius, jog statytoja (užsakove) yra viena atsakovė N. G., nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių statytojų (užsakovų) privalomÄ procesinį bendrininkavimÄ . Vadinasi, byloje nenustačius, kad bendrasavininkiai vykdė statybos darbus ir juos visus yra pagrindas laikyti statytojais (užsakovais) Statybų įstatymo prasme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dallies – vienos atsakovės N. G. atžvilgiu.

56. Tai, kad gyvenamojo namo stogas yra bendra konstrukcija ir priklauso visiems bendraturčiams, nesuponuoja pareigos visiems taikyti savavaliÅ¡kos statybos teisinius padarinius, jei jie nebuvo statytojais, kaip tai apibrėžia Statybų įstatymo nuostatos.57. Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

58. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

59. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kurių ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.61. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio atmetimu kitų atsakovų atžvilgiu, nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja teismo sprendimo skundžiamoje dalyje teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas atskirai ir dėl jų nepasisako.

Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).62.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijamas bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimas, kadangi apelianto argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokį teismo sprendimÄ nei priėmė pirmosios instancijos teismas, kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys konkrečiu atveju buvo patenkintas iÅ¡ dallies. Dėl to bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ esmės teisingai paskirstytos ppatenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).63. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u t a r i a:             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                 Andrius Ignotas Jadvyga Mardosevič Alma Urbanavičienė