Appeal dismissed; District Court correctly applied evidence rules to uphold first-instance judgment on unauthorized construction removal.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the appeal against the District Court's judgment ordering the removal of unauthorized construction. The District Court found that the respondent performed construction work without a permit, altering the building's structure and creating new rooms, which constituted an illegal act requiring rectification. The appellate court upheld this decision, noting that the first-instance judge correctly evaluated the evidence and that the appellant's arguments failed to overturn the established facts or legal reasoning.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 320; Art. 326(1)(1): An appeal is dismissed when the first-instance court correctly evaluated evidence, established facts, and applied substantive and procedural law, rendering the judgment legally sound and based.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2A-1273-467/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06461-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.4.1.; 3.1.3.4.2.; 3.3.1.18.1. (s) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, kuriÄ sudaro teisÄjai Andrius Ignotas, Jadvyga MardoseviÄ ir Alma UrbanaviÄienÄ (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016 m. lapkriÄio 30 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovams N. G., L.
B., G. S. ir J. G. dÄl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys - KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, D. N., V. Å ., K. Å ., A. J. Z. ir D. K..Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ1. IeÅ¡kovas ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. vasario 26 d. kreipÄsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kurį 2014 m. lapkriÄio 13 d. patikslino, ir praÅ¡Ä Ä¯pareigoti atsakovus N. G., L.
B., G. S. ir J. G. per du mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos savo lÄÅ¡omis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), dalyje - bute, adresu (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad atitiktų ŽemÄs ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro 1981 m. rugpjÅ«Äio 05 d. duomenis bei sutvarkyti statybvietÄ.2. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad atsakovÄ N. G., neturÄdama normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio namo (duomenys neskelbtini)dalyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai vykdÄ statybos darbus, pakeisdama stogo konstrukcijÄ , paaukÅ¡tindama 2 m. iÅ¡orines sienas.
Padarius pakeitimus, buvo įrengtos dvi naujos patalpos. Tam statytojas privalÄjo turÄti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , taÄiau atsakovÄ N. G. darbus atliko be statybÄ leidžianÄio dokumento, todÄl statyba laikytina savavaliÅ¡ka ir privalo bÅ«ti paÅ¡alinta, sutvarkant statybvietÄ.
3. DÄl savavaliÅ¡kos statybos atsakovei N. G. buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, kuriuo ji buvo įpareigota nugriauti savavaliÅ¡kos statybos objektÄ ir sutvarkyti statybvietÄ, taÄiau to nepadarÄ, todÄl ieÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ .4. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2014-10-30 nutartyje nurodÄ, kad stogo konstrukcijų ir iÅ¡orinių namo sienų, kurios buvo atstatytos po gaisro, finansavimo ir statybos darbus atliko bendrasavininkiai, gyvenantys toje namo dalyje, kurioje buvo atstatomas stogas.
Namo stogas ir iÅ¡orinÄs sienos, kaip pagrindinÄs namo konstrukcijos, priklauso savininkams bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄmis (CK 4.82 str. 1 d.). Tokiu atveju, teismo nuomone, yra absoliutus procesinis atsakovų bendrininkavimas tarp bendrasavininkų (CPK 43 str.). Atsižvelgiant į Å¡iÄ teismo nutartį, ieÅ¡kovas pateikÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį.5. AtsakovÄ N. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad 2002-05-17 pirkimo-pardavimo sutartimi ji įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).
PrieÅ¡ jai įsikuriant, kilo gaisras ir sudegÄ pastato stogas. Visi butų savininkai finansavo stogo remonto darbus. Vieno iÅ¡ butų savininku yra valstybÄ, kuri žinojo apie esamÄ situacijÄ ir prisidÄjo prie remonto darbų, suteikdama Å¡iferio lakÅ¡tus stogo remontui. Po stogo remonto pasikeitÄ stogo nuolydžio kampas, o pats stogo aukÅ¡tis nesikeitÄ. Kadangi stogas yra bendra namo konstrukcija, ji priklauso visiems namo savininkams. Po stogo remonto darbų paties pastato ilgis, plotis, aukÅ¡tis nepasikeitÄ, taÄiau pasikeitÄ stogo nuolydžio kampas.6.
AtsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovas neteisingai nurodo, kad dÄl pakeistų stogo konstrukcijų yra įrengtos dvi naujos patalpos, kurių kiekvienos plotas sudaro apie 13 kv.m, nes iÅ¡ nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, inventorinis Nr. 5994 matyti, kad bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), yra dvi patalpos â pastogÄs patalpos, į kurias patenkama iÅ¡ atsakovei priklausanÄio buto, taigi ieÅ¡kovo minimos dvi patalpos nÄra naujai pastatytos.7. AtsakovÄs teigimu, ieÅ¡kinio reikalavimas neatitinka savavaliÅ¡kos statybos akte suformuluoto reikalavimo, iÅ¡ ieÅ¡kinio nÄra aiÅ¡ku, kokios patalpos yra laikytinos savavaliÅ¡kos statybos padariniais: ar pakeista stogo konstrukcija, ar namo (pastato) iÅ¡orinių sienų paaukÅ¡tinimas.8.
AtsakovÄ taip pat praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes stogo remonto darbai atlikti 2002 m. vasarÄ , o ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas praÄjus daugiau nei 10 metų. IeÅ¡kovas jau 2003 metais žinojo apie atliktus statybos darbus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamentas 2003-04-11 nutarimu paskyrÄ nuobaudÄ už savavaliÅ¡kÄ statybÄ , o treÄiasis asmuo K. Å . patvirtino faktÄ , jog, prasidÄjus statyboms, praneÅ¡Ä atsakingoms institucijoms).9. AtsakovÄ G. S. atsiliepime su ieÅ¡kiniu sutiko, praÅ¡Ä ieÅ¡kinio jos atžvilgiu netenkinti.
NurodÄ, kad yra netinkama atsakovÄ, kadangi nedalyvavo savavaliÅ¡koje statyboje. Buto savininke tapo 2007 metais, o savavaliÅ¡kos statybos darbai atlikti anksÄiau, taigi neprisidÄjo prie statybų nei lÄÅ¡omis, nei darbu. IeÅ¡kinio dalykas ne bendrasavininkių teisÄs ir pareigos, bet pareiga paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, todÄl procesinis bendrininkavimas neatsiranda.10. TreÄiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas atsiliepime į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡Ä ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti.
NurodÄ, jog statinys patenka į KultÅ«ros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybÄs â Vilniaus miesto istorinÄs dalies, vadinamos Antakalniu, teritorijÄ . Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 4 punktÄ turÄjo bÅ«ti gautas KultÅ«ros paveldo departamento pritarimas, taÄiau niekas nÄra kreipÄsis dÄl pritarimo ginÄo objektui.11. TreÄiasis asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti. NurodÄ, jog sutinka su ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis.12.
TreÄiasis asmuo J. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡Ä civilinÄ bylÄ nagrinÄti teismo nuožiÅ«ra. NurodÄ, jog nÄra ginÄijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturi teisinio suinteresuotumo byloje.13. Atsakovas J. G. 2015 m. balandžio 13 d. pateikÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose praÅ¡Ä pakeisti atsakovÄ tinkamu atsakovu, pakeiÄiant jo procesinį statusÄ Ä¯ treÄiojo asmens, nepareiÅ¡kianÄio savarankiÅ¡kų reikalavimų, o, ieÅ¡kovui nesutikus to padaryti - atmesti ieÅ¡kinį.14.
Atsakovas J. G. nurodÄ, jog savavaliÅ¡kos statybos darbai atlikti 2002 m. liepos mÄnesį po įvykusio gaisro. Pagal tuo metu galiojusiÄ Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijÄ reikÅ¡ti reikalavimus dÄl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo buvo galima tik statytojui (užsakovui), o vÄlesnÄ Ä¯statymo redakcija iÅ¡plÄtÄ subjektų ratÄ , kuriems gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas. Gramatinis ir teleologinis teisÄs normų aiÅ¡kinimas leidžia teigti, jog reikalavimai turi bÅ«ti reiÅ¡kiami statytojui (užsakovui), tik jo nenustaÄius, įpareigojimai gali bÅ«ti reiÅ¡kiami kitiems asmenims, neatlikusiems savavaliÅ¡kos statybos darbų.
Jei statytojas (užsakovas) yra žinomas, nÄra pagrindo reikÅ¡ti reikalavimo kitiems asmenims.15. Å iuo atveju darbus organizavo ir atliko N. G., M. V., V. K., A. J. Z., todÄl jie laikytini užsakovais ir yra atsakingi dÄl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo. Atsakovas J. G. nÄra užsakovas, statybos darbų neužsakinÄjo ir jų nefinansavo, todÄl nÄra tinkamas atsakomybÄs subjektas. IeÅ¡kovas netinkamai taiko absoliutaus procesinio bendrininkavimo institutÄ , nes pagrindas pripažinti absoliutų procesinį bendrininkavimÄ buvo ne bendrosios nuosavybÄs teisiniai santykiai, o bendrai vykdyti savavaliÅ¡kos statybos darbai.16.
IeÅ¡kovas procesÄ atsakovo J. G. atžvilgiu pradÄjo neteisÄtai, nes buvo pažeista savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ra. IeÅ¡kovas privalÄjo atsakovo atžvilgiu suraÅ¡yti aktÄ ir nustatyti terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui. Tik nepaÅ¡alinus padarinių nustatytu terminu, ieÅ¡kovas įgytų teisÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Atsakovo atžvilgiu aktas nebuvo suraÅ¡ytas, todÄl ieÅ¡kovas neturÄjo teisÄs kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu Å¡io atsakovo atžvilgiu.
17. Atsakovas J. G. 2016 m. rugsÄjo 6 d. pateikÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose praÅ¡Ä pakeisti atsakovo teisinį statusÄ iÅ¡ atsakovo į treÄiojo asmens ir praÅ¡Ä tenkinti ieÅ¡kinį dalyje dÄl reikalavimų atsakovei N. G., kuri atliko savavaliÅ¡kos statybos darbus, neturÄdama statybÄ leidžianÄio dokumento. Atliekant statinio rekonstrukcijos darbus, nebuvo atsižvelgta į pastato bÅ«klÄ ir laikanÄių konstrukcijų galimybes iÅ¡laikyti naujÄ stogo konstrukcijÄ ir aukÅ¡tesnes sienas.
Pastatas pripažintas avariniu pagal 2014 m. birželio 2 d. aktÄ . Kadangi pastatas pripažintas avariniu, todÄl savavaliÅ¡kos statybos padariniai turi bÅ«ti paÅ¡alinti nedelsiant, siekiant iÅ¡vengti avarijos grÄsmÄs.              18. TreÄiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija atsiliepime praÅ¡Ä priimti sprendimÄ pagal teisÄs aktų reikalavimus ir byloje nustatytas aplinkybes. NurodÄ, jog savivaldybÄ nÄra iÅ¡davusi atsakovei N. G. leidimo atlikti ieÅ¡kinyje nurodytus statybos darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 19. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2016 m. lapkriÄio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dallies - įpareigojo atsakovÄ N. G. per tris mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos savo lÄÅ¡omis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), dalyje, bute, esanÄiame adresu (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad atitiktų ŽemÄs ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro ValstybÄs įmonÄs Vilniaus filialo 1981 m. rugpjÅ«Äio 05 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir sutvarkyti statybvietÄ; ieÅ¡kinį dalyje dÄl reikalavimų, pareikÅ¡tų atsakovams L.
B., J. G., G. S., atmetÄ; paskirstÄ tarp Å¡alių bylinÄjimosi iÅ¡laidas.20. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas 2012 m. balandžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu ir 2012 m. birželio 15 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu nustatÄ, jog buvo pakeista namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcija, paaukÅ¡tinant stogÄ ; gyvenamojo namo pietinÄje ir Å¡iaurinÄje pusÄse iÅ¡orinÄs sienos paaukÅ¡tintos 2,0 m; rekonstruota savavaliÅ¡kai; statytoju ir užsakovu nurodyta atsakovÄ N. G..
IeÅ¡kovas 2012 m. birželio 18 d. reikalavimu paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius pareikalavo atsakovÄs N. G. iki 2012 m. gruodžio 15 d. iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietÄ, taÄiau 2013 m. sausio 3 d. reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu nustatÄ, kad atsakovÄ N. G. nepaÅ¡alino savavaliÅ¡kos statybos padarinių.
21. AtsakovÄ N. G. pateikÄ ekspertinio tyrimo 2014 m. birželio 26 d. aktÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad, eksperto vertinimu, pastato aukÅ¡tis, atlikus remonto darbus po gaisro, iÅ¡liko tame paÄiame aukÅ¡tyje; pastato konstrukcijos priklauso visiems pastato bendraturÄiams; pastato stogas nuo vandens saugo mansardinio ir žemesnių aukÅ¡tų patalpas. Vilniaus miesto savivaldybÄs 2014 m. birželio 2 d. statinio pripažinimo avariniu aktu ginÄo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas avariniu.
22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu nagrinÄjamu atveju namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijÄ atliko atsakovÄ N. G., tuo tarpu namo bendrasavininkiai N. Ž., kuriai 2003 metais buvo skirta administracinÄ nuobauda už stogo rekonstrukcijos atlikimo metu padarytus pažeidimus, kurie padaryti remontuojant ne ginÄo stogo, bet kitÄ stogo dalį, ir jos teisių perÄmÄja L. B. nÄra atlikÄ jokių statybinių rekonstrukcinių darbų ginÄo stogo dalyje, todÄl ieÅ¡kinio reikalavimai N. Ž. teisių perÄmÄjai L. B. yra nepagrįsti ir atmestini.
23. Teismas konstatavo, kad, be atsakovÄs N. G. paaiÅ¡kinimų, byloje nÄra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinanÄių statytojų (užsakovų) privalomÄ procesinį bendrininkavimÄ , t. y., kad prie statybos rekonstrukcijos darbų prisidÄjo kiti namo bendrasavininkiai - (duomenys neskelbtini) buto savininkÄ V. K. ir (duomenys neskelbtini) buto savininkÄ A. J. Z., todÄl jų atžvilgiu ieÅ¡kinį taip pat atmetÄ, o statytoja (užsakove) pripažino vienÄ atsakovÄ N. G..
24. Atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkÄ V. K. ir (duomenys neskelbtini) buto savininkÄ A. J. Z., nÄra statytojos (užsakovÄs) dÄl ginÄo statybos rekonstrukcinių darbų, teismas jų turto naujųjų įgijÄjų J. G. ir G. S. taip pat nelaikÄ atsakingais statytojais (užsakovais) Statybos įstatymo prasme ir reikalavimus jų atžvilgiu atmetÄ.25. DÄl ieÅ¡kinio senaties taikymo pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ginÄo darbai buvo baigti iki 2002 metų vasaros pabaigos, t. y. 2002 m. rugpjÅ«Äio 31 d.
IeÅ¡kovas 2003 m. pradžioje buvo nuvykÄs ir apžiÅ«rÄjo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), stogo dalį, už kuriÄ buvo skirta administracinÄ nuobauda kitos stogo dalies statytojai N. Ž. 2003 m. balandžio 11 d. nutarimu ir pareikalauta nevykdyti statybos darbų, nustatyta tvarka parengti projektÄ bei gauti leidimÄ statybai. Tokiu atveju teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaiÄiavo nuo ieÅ¡kovo sužinojimo/ galÄjimo sužinoti apie pažeidimÄ datos, t. y. ne vÄliau kaip 15 dienų iki 2003 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. (101)11.12-99 priÄmimo, t. y. ne vÄliau kaip iki 2003 m. kovo 27 d. ir laikÄ, kad ieÅ¡kinio senaties terminas baigÄsi 2013 m. kovo 27 d., dÄl ko, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kus 2013 m. vasario 26 d., ieÅ¡kinio senaties terminas nÄra praleistas.26.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nÄra ginÄo, jog statybos rekonstrukciniai darbai atlikti nesant projekto ir statybÄ leidžianÄių dokumentų, todÄl tai yra savavaliÅ¡ka statyba, dÄl ko ieÅ¡kovas pagrįstai 2012 m. birželio 15 d. suraÅ¡Ä savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir jo pagrindu 2012 m. birželio 18 d. privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius ne vÄliau kaip 2012 m. gruodžio 18 d. AtsakovÄ N. G. per ieÅ¡kovo nustatytÄ reikalavimo įvykdymo terminÄ statybÄ leidžianÄio dokumento negavo ir savavaliÅ¡kos statybos padarinių nepaÅ¡alino, dÄl ilgesnio termino nustatymo į teismÄ nesikreipÄ.
27. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas konkreÄiu atveju praÅ¡Ä Ä¯pareigoti atsakovus iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietÄ, kas iÅ¡ esmÄs yra kraÅ¡tutinÄ priemonÄ ir turi bÅ«ti taikoma, nesant teisinÄs galimybÄs kitaip sprÄsti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ . Å iuo atveju atsakovÄ N. G. nepateikÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ Ä¯teisinanÄių dokumentų ir nurodÄ, jog jų negalÄs pateikti, todÄl teismas taikÄ vienintelÄ galimÄ atsakovÄs neteisÄtų veiksmų paÅ¡alinimo priemonÄ â fizinį savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimÄ ir įpareigojimÄ sutvarkyti statybvietÄ.
28. AtsižvelgÄs į tai, kad ginÄo pastatas pripažintas avariniu, stogo konstrukcija daro neigiamÄ poveikį statinio konstrukcijoms, nuo savavaliÅ¡kos statybos praÄjo daug laiko, teismas buvo skyrÄs daug laiko atsakovei N. G. įteisinti statybos padarinius, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimui turi bÅ«ti nustatytas minimalus terminas. Teismas atsakovei N. G. nustatÄ trijų mÄnesių terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui ir statybvietÄs sutvarkymui.29.
Teismas paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 30. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016-11-30 sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kinys atmestas dalyje dÄl reikalavimų, pareikÅ¡tų atsakovams L. B., J. G., G. S. ir priteista iÅ¡ ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 325,35 EUR iÅ¡laidų, patirtų valstybÄs garantuojamai teisinei pagalbai apmokÄti, valstybÄs naudai, ir įpareigoti atsakovus N. G., L.
B., G. S., J. G. per 2 mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos savo lÄÅ¡omis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas namo, esanÄio Pavasario g. 13, Vilniuje, dalyje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad atitiktų ŽemÄs ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VÄ® Vilniaus filialo 1981-08-05 nekilnojamojo turto kadastro duomenis, ir sutvarkyti statybvietÄ.31. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai nustatÄ aplinkybes, susijusias su subjektais, turinÄiais Å¡alinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .
Kadangi civilinÄ byla buvo iÅ¡nagrinÄta, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014-10-30 nutartimi, kuria konstatuotas absoliutus procesinis atsakovų (bendrasavininkių) bendrininkavimas, Å¡iuos nutarties pagrindu į bylÄ Ä¯traukti kiti atsakovai, todÄl savavaliÅ¡kos statybos padariniai turÄtų bÅ«ti Å¡alinami visų atsakovų.
32. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014-10-30 nutartis yra privaloma , o nutarties rezoliucinÄje dalyje buvo kategoriÅ¡kai nurodyta, kad, esant absoliuÄiam privalomajam bendrininkavimui, teismo sprendimas gali bÅ«ti priimamas tik dÄl visų materialinio teisinio santykio bendrininkų. Tuo atveju, kai ieÅ¡kovas nesutinka ar nepageidauja atsakovais į bylÄ Ä¯traukti visus materialinio teisinio santykio bendrininkus, teismas Å¡iuos asmenis įtraukia į bylÄ treÄiaisiais asmenimis ir ieÅ¡kinį atmeta. Tokia nutarties formuluotÄ Ä¯pareigojo ieÅ¡kovÄ teikti patikslintÄ ieÅ¡kinį.
Teismas, patenkinÄs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, paneigÄ paties nustatytas aplinkybes. Juo labiau, kad teismas sprendimo 61 pastraipoje nurodÄ, kad stogo rekonstrukcijos darbus atliko visi bendrasavininkiai.33. Apeliantas taip pat nesutinka su bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, nes teismas turÄjo atsižvelgti į Å¡alių procesinį elgesį ir priežastis, dÄl kurių bylinÄjimosi iÅ¡laidos susidarÄ. IeÅ¡kovas tinkamai laikÄsi teismo įpareigojimų, vykdÄ teismo nutartis, todÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidas turi atlyginti už savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir jos padarinių Å¡alinimÄ atsakingas asmuo.34.
AtsakovÄ N. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, laiko, kad savavaliÅ¡kos statybos padarinius turi paÅ¡alinti visi gyvenamojo namo bendraturÄiai ir sutvarkyti statybvietÄ.35. AtsakovÄ akcentuoja, kad buvo vykdomi gaisro likvidavimo darbai â buvo atstatomos konstrukcijos, kurios yra visų patalpų savininkų bendroji dalinÄ nuosavybÄ. Po gaisro buvo atstatomas stogas, todÄl statytojais turi bÅ«ti laikomi visi patalpų savininkai, kaip stogo bendraturÄiai.
IeÅ¡kovas kÄlÄ reikalavimus, susijusius su pakeistos stogo dangos konstrukcija, taÄiau tokius padarinių Å¡alinimo darbus turÄtų atlikti ne tik atsakovei priklausanÄiame bute, esanÄiame Pavasario g. 13-5, Vilniuje, taÄiau ir kitose namo, esanÄio Pavasario g. 13, Vilniuje, dalyse, o bÅ«tent â virÅ¡ buto esanÄioje dalyje â pastogÄje.
36. VÄ® RC Vilniaus filialo 1981-08-05 nekilnojamojo turto kadastro byloje nÄra duomenų apie stogo konstrukcijas. Taigi Å¡iuo atveju teismas priÄmÄ neaiÅ¡kų ir sÄ lyginį teismo sprendimÄ . AtsakovÄ nesutinka su teismo vertinimu, jog N. G. neįrodÄ, kad prie statybos rekonstrukcijos darbų prisidÄjo ir kiti namo bendrasavininkiai. AtsakovÄ atkreipia dÄmesį, kad prie statybos darbų prisidÄjo ir buto Nr. 2 savininkas â savivaldybÄ, suteikdama stogo atstatymui reikalingas medžiagas â dalį stogo dangos (Å¡iferio lakÅ¡tų).
37. Atsakovas J. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendÄ, kad bendraatsakovais byloje turi bÅ«ti visi statytojai (užsakovai), kaip jie suprantami Statybos įstatymo 2 straisnio 41 dalies prasme, taÄiau byloje nÄra jokių objektyvių įrodymų, kad prie statybos rekonstrukcijos darbų bÅ«tų prisidÄjÄ ne tik N. G., bet ir kiti namo bendrasavininkiai. Nauji pastato butų įgijÄjai â J.
G., G. S. bei N. Ž. teisÄjų perÄmÄja L. B. negali bÅ«ti laikomi atsakingi už neteisÄtus statybos rekonstrukcijos darbus.38. Apeliantas netinkamai interpretuoja Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014-10-30 nutartį, kurioje teismas tik pasiÅ«lÄ Ä¯traukti kitus bendrasavininkius kaip bendraatsakovius. Absoliutus bendrininkavimo institutas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo atveju yra grindžiamas ne bendrosios nuosavybÄs teisiniais santykiais, o materialiniu santykiu, kuris sieja nustatytus savavaliÅ¡kai pastatyto pastato statytojus.
Taigi teismui pasiÅ«lius bendraatsakoviais įtraukti kitus bendrasavininkius dar nereiÅ¡kia, kad visi namo bendrasavininkiai bus įpareigoti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.39. Kadangi teismas vertino, jog stogo konstrukcija daro neigiamÄ poveikį statinio konstrukcijoms, pagrįstai nustatÄ minimalų terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimui. Atsakovo J. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 40.
Apeliacinis skundas atmestinas.              41. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinÄjant tiek faktinÄ, tiek teisinÄ bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialiosios teisÄs normas.
Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
42. Å i byla nagrinÄjama ieÅ¡kovo ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo ribose, t. y. ieÅ¡kovui skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ tik dÄl privalomojo procesinio bendrininkavimo netaikymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.43. IÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apskųstoje dalyje.
AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nÄra. Neapskųstoje dalyje teismo sprendimas laikytinas teisÄtu ir pagrįstu.44. Pagrindinis ir iÅ¡ esmÄs vienintelis ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas jau buvo iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ir iÅ¡ esmÄs, o nagrinÄjimÄ atnaujinÄs, priÄmÄ nutartį, kuria įpareigojo ieÅ¡kovÄ bendraatsakoviais įtraukti kitus asmenis â namo bendrasavininkius, t. y. buvo konstatavo absoliutų procesinį atsakovų bendrininkavimÄ tarp bendrasavininkių, taÄiau, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas nepagrįstai Å¡ia savo nuostata nesivadovavo, todÄl neteisingai ieÅ¡kinio netenkino kitų bendraatsakovių atžvilgiu.
TeisÄjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.45. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinÄjant bylÄ paaiÅ¡kÄja, kad ieÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu gali patraukti Å¡iuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatÄs materialųjį asmenų bendrininkavimÄ , teismas turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui įtraukti į procesÄ ir kitÄ (naujÄ ) atsakovÄ . Pagal teisÄs į tinkamÄ procesÄ principÄ asmenų procesinÄ padÄtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (CPK 43 str. 1 d. 1 p.).
TaÄiau, esant asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui, Å¡ių asmenų procesinis bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galÄs bÅ«ti priimtas tik dÄl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galÄs priimti sprendimÄ tik dÄl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Pagal bendrÄ sias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieÅ¡kovas nesutinka įtraukti visų Å¡ių asmenų atsakovais, teismas įtraukia Å¡iuos asmenis treÄiaisiais asmenimis ir ieÅ¡kinį atmeta (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-373/2014).46.
Bylos duomenys tvirtina, kad, vadovaudamasis aukÅ¡Äiau nurodyta įstatymo nuostata ir teismų praktika, 2014 m. spalio 30 d. nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad, esant absoliuÄiam privalomam bendrininkavimui teismo sprendimas gali bÅ«ti priimamas tik dÄl visų materialinio teisinio santykio bendrininkų, jei ieÅ¡kovas nesutinka ar nepageidauja atsakovais įtraukti visų materialinio teisinio santykio bendrininkų, teismas Å¡iuos asmenis įtraukia treÄiaisiais asmenimis ir ieÅ¡kinį atmeta.47. IeÅ¡kovas ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį, pareiÅ¡kÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame atsakovais įtraukÄ N. G., L.
B., G. S. ir J. G., t. y. visus gyvenamojo namo, esanÄio Pavasario g. 13, Vilniuje, bendrasavininkius. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ iÅ¡ esmÄs, esant atsakovų materialiniam teisiniam bendrininkavimui, konstatavo Å¡ių asmenų skirtingÄ procesinį bendrininkavimÄ - santykinį privalomÄ jį bendrininkavimÄ , todÄl pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį tik vieno bendrininko â atsakovÄs N. G. atžvilgiu, o kitų atžvilgiu atmetÄ.
48. Taigi, kaip iÅ¡ esmÄs teisingai savo atsiliepime nurodo atsakovas J. G., apeliantas netinkamai interpretuoja ir aiÅ¡kina Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014-10-30 nutartį, kurioje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymÄjo, kad, teisÄjui iÅ¡Äjus į sprendimų priÄmimo kambarį, paaiÅ¡kÄjo, jog pagal byloje esanÄiÄ medžiagÄ nÄra galimybÄs priimti teisÄto ir pagrįsto sprendimo, nesant byloje dalyvaujanÄiais asmenimis kitiems bendrasavininkiams. Taigi Å¡ioje nutartyje teismas tik nurodÄ, kad, teismui priÄmus galimai ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , esami bendrasavininkai gali bÅ«ti įpareigoti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, nors ne visi esami bendrasavininkiai atliko galimai neteisÄtus savavaliÅ¡kos statybos darbus, nes įgijo nuosavybÄ iÅ¡ buvusių bendrasavininkių vÄliau.
49. Byloje neginÄijamai nustatyta, kad ginÄo darbų atlikimo metu buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), savininke buvo atsakovÄ N. G.. ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012 m. balandžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31) FAK â 1169 nustatÄ, jog buvo atliktas stogo konstrukcijų pakeitimas po gaisro, pakito stogo kampas ir iÅ¡orinių sienų aukÅ¡tis 2 ir 1,9 metro. Taip pat ieÅ¡kovas 2012 m. birželio 15 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. SSA-00-120615-00207 nustatÄ, jog buvo pakeista stogo konstrukcija paaukÅ¡tinant stogÄ . Gyvenamojo namo pietinÄje ir Å¡iaurinÄje pusÄse iÅ¡orinÄs sienos paaukÅ¡tinamos 2,0 m. Akte nustatyta, jog rekonstruota savavaliÅ¡kai. Statytoju ir užsakovu nurodyta atsakovÄ N. G.. Å is aktas nenuginÄytas, yra galiojantis.
50. ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012 m. birželio 18 d. reikalavimu paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. REI-00-120618-00206 pareikalavo atsakovÄs N. G. iki 2012 m. gruodžio 15 d. iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietÄ. Ta pati ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. sausio 3 d. reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RPA-00-130103-00005 nustatÄ, jog atsakovÄ N. G. nepaÅ¡alino savavaliÅ¡kos statybos padarinių reikalavime nurodytu terminu.
Nurodyti aktai ir reikalavimai taip pat yra galiojantys.51. Byloje taip pat neginÄijamai nustatyta, kad gyvenamajame name, esanÄiame (duomenys neskelbtini), jo dalyje - bute (duomenys neskelbtini)vykdyti darbai yra savavaliÅ¡kos statybos darbai. PažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas ne kartÄ stabdÄ ir atidÄjo civilinÄs bylos nagrinÄjimÄ , suteikiant bÅ«tent atsakovei N. G. galimybÄ gauti reikiamus dokumentus ir įteisinti statybÄ . TaÄiau atsakovÄ teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad savavaliÅ¡kos statybos įteisinti negalÄs. Taigi, akivaizdu, kad pati atsakovÄ N. G., nepaisant jos atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ argumentų, aplinkybÄs, kad ji yra savavaliÅ¡kos statybos statytoja (užsakovÄ), iÅ¡ esmÄs neginÄijo ir nekvescionavo.52.
Statybų įstatymo 2 straipsnio 99 punkte nustatyta, kad statytoju (užsakovu) laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybÄs fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lÄÅ¡as į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Å is apibrÄžimas yra iÅ¡ esmÄs nepakitÄs nuo Statybos įstatymo priÄmimo dienos ir galioja nuo 2002-07-19.
53. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų ir paÄios atsakovÄs N. G. parodymais, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad statytoju Statybos įstatymo prasme laikytina tik atsakovÄ N. G., kuri, nors ir tvirtino, jog paÅ¡alinti nelegalios statybos darbus turi visi bendraturÄiai, kadangi stogas yra bendra konstrukcija, bet Å¡ių aplinkybių neįrodinÄjo.54. Rungimosi principas civiliniame procese (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjime tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).
Kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinÄti. Tuo tarpu jokių duomenų, iÅ¡skyrus paÄios atsakovÄs N. G. aiÅ¡kinimÄ , kad darbus atliko ne jos samdyti darbininkai, byloje nÄra. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad byloje nÄra jokių objektyvių įrodymų, jog prie statybos rekonstrukcijos darbų prisidÄjo kiti namo bendrasavininkiai - 4 buto savininkÄ V. K. ir 3 buto savininkÄ A.
J. Z., o taip pat N. Ž. nÄra atlikusi jokių statybinių rekonstrukcinių darbų ginÄo stogo dalyje, todÄl ieÅ¡kinio reikalavimai N. Ž. teisių perÄmÄjai L. B. yra nepagrįsti ir atmestini.
55. Taigi pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovÄ N. G. neįrodÄ, jog savavaliÅ¡kos statybos statytojai buvo bendrasavininkiai V. K. ir A. J. Z. ir (ar) kiti asmenys (CPK 178 str.), todÄl vienintele statytoja pripažino atsakovÄ N. G.. Teismui nustaÄius, jog statytoja (užsakove) yra viena atsakovÄ N. G., nÄra objektyvių įrodymų, patvirtinanÄių statytojų (užsakovų) privalomÄ procesinį bendrininkavimÄ . Vadinasi, byloje nenustaÄius, kad bendrasavininkiai vykdÄ statybos darbus ir juos visus yra pagrindas laikyti statytojais (užsakovais) Statybų įstatymo prasme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dallies â vienos atsakovÄs N. G. atžvilgiu.
56. Tai, kad gyvenamojo namo stogas yra bendra konstrukcija ir priklauso visiems bendraturÄiams, nesuponuoja pareigos visiems taikyti savavaliÅ¡kos statybos teisinius padarinius, jei jie nebuvo statytojais, kaip tai apibrÄžia Statybų įstatymo nuostatos.57. Teismo funkcija â tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjimo dalykÄ sudaranÄių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esanÄius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).
58. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrÄžÄs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (pvz. žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, taÄiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinÄjimo taisykles (CPK 182 str.).
59. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinÄjimo pareigos, ar įrodinÄjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nÄra esminių prieÅ¡taravimų, paneigianÄių tokias iÅ¡vadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dÄl tų aplinkybių egzistavimo (pvz.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-206/2010).60. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrÄ ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarÄ pagrįstas ir teisÄtas iÅ¡vadas, kurių ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.61. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susijÄ su ieÅ¡kinio atmetimu kitų atsakovų atžvilgiu, nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat neįtakoja teismo sprendimo skundžiamoje dalyje teisÄtumo bei pagrįstumo, todÄl teismas atskirai ir dÄl jų nepasisako.
Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinÄjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinÄs instancijos teismas, konstatavÄs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidÄs nagrinÄjamos bylos esmÄ, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmÄs gali pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinÄdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dÄl jų nepasisakydamas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).62.
TeisÄjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginÄijamas bylinÄjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimas, kadangi apelianto argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokį teismo sprendimÄ nei priÄmÄ pirmosios instancijos teismas, kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys konkreÄiu atveju buvo patenkintas iÅ¡ dallies. DÄl to bylinÄjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ esmÄs teisingai paskirstytos ppatenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).63. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidÄ Ä¯rodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikÄ, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatÄ bylos aplinkybes, atskleidÄ bylos esmÄ ir tuo pagrindu tinkamai pritaikÄ materialiosios bei proceso teisÄs normas, teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nÄra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija n u t a r i a:             Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016 m. lapkriÄio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
TeisÄjai                                                                 Andrius Ignotas Jadvyga MardoseviÄ Alma UrbanaviÄienÄ