fa2f3ac1-b221-49bb-b319-2f157bbb3c71 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-4874-861/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30378-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.; 44.5.1.; 52.; 52.1.; 54.1.; 116.1. (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. gegužės 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Mototoja“ atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,atsakovui A. L.,trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovei I. S.,liudytojams R.

G., T. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Mototoja“ ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – AB „Lietuvos draudimas“, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Mototoja“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. L. 204,07 EUR (704,60 Lt) skolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2012-06-27 autoįvykio metu buvo apgadintas atsakovo automobilis SCION TC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl automobilio remonto paslaugų suteikimo. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas už suteiktas paslaugas atsakovui 2012-07-11 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ 385,74 EUR (1 331,87 Lt) sumai. Kadangi minėtas įvykis buvo pripažintas draudiminiu, už kurį atsakovui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, ieÅ¡kovas automobilio remonto darbus taip pat derino su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“, atsakovui suteikus remonto paslaugas, suremontuotas automobilis buvo perduotas atsakovui, taip pat buvo perduota atliktus darbus patvirtinanti PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, kuriuos atsakovas priėmė ir jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ar jų kainos nereiÅ¡kė.

Pažymėjo, jog trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovui pagal atsakovui pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ sumokėjo tik 181,67 EUR (627,27 Lt), tuo tarpu likusi 204,07 EUR (704,60 Lt) suma buvo įvardinta kaip nesusijusi su įvykiu, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog 204,07 EUR (704,60 Lt) suma atsakovui jau buvo iÅ¡mokėta kitos jo patirtos žalos Nr. 1189292 pagrindu, todėl trečiasis asmuo pakartotinai atsisakė jÄ sumokėti. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iÅ¡ viso priėmė paslaugų už 385,74 EUR (1 331,87 Lt), o AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovui sumokėjo tik dalį sumos, t. y. 181,67 EUR (627,27 Lt), tai atsakovas ieÅ¡kovui liko skolingas 204,07 EUR (704,60 Lt).

Paminėjo, jog ieÅ¡kovas nebuvo sudaręs jokių papildomų susitarimų su atsakovu ar AB „Lietuvos draudimas“, kuriais bÅ«tų panaikinta ar kitaip modifikuota atsakovo pareiga pilnai sumokėti ieÅ¡kovui už atliktus darbus, todėl 204,07 EUR (704,60 Lt) sumÄ , kurios atsakovo pavedimu neapmokėjo trečiasis asmuo, sumokėti ieÅ¡kovui privalo atsakovas. Nurodė, jog atsakovas pripažino 385,74 EUR (1 331,87 Lt) skolÄ , kadangi pateikė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡ymÄ draudimo iÅ¡mokÄ sumokėti ieÅ¡kovui, taip pat savo paraÅ¡u patvirtino jam pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , t. y. kad priėmė atliktų darbų rezultatÄ ir dėl to neturi jokių pretenzijų, be to, atsakovas ieÅ¡kovui nepateikė jokių pretenzijų dėl atliktų remonto darbų kokybės, nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių vėluoja sumokėti visÄ atsakovui suteiktų paslaugų kainÄ , todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl susidariusios skolos priteisimo (b. l. 51-54).Atsakovas A.

L. į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo galėjo arba iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tiesiogiai atsakovui, arba atsakovas galėjo kreiptis į trečiojo asmens rekomenduojamÄ autoservisÄ , kuris sutaisytų automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , taigi, atsakovas pasirinko, kad jo automobilis bÅ«tų taisomas trečiojo asmens rekomenduojamame autoservise.

PaaiÅ¡kino, jog tÄ pačiÄ dienÄ atsakovas nuvežė ir paliko apgadintÄ automobilį ieÅ¡kovui, automobilio taisymo darbai ir jų apimtys, darbų sÄ mata, kaina, kiekis su atsakovu niekada nebuvo derinti, ieÅ¡kovas tiesiogiai bendradarbiavo su trečiuoju asmeniu, suderino atliekamų darbų kiekį, apimtis ir kainÄ . Nurodė, kad atsakovui susisiekus su ieÅ¡kovu, pastarasis informavo, kad remonto darbai užtruko, kadangi draudikas labai ilgai derino darbų sÄ matÄ , galiausiai 2012-07-11 ieÅ¡kovas susisiekė su atsakovu ir informavo, kad atsakovas gali atvykti atsiimti sutaisyto automobilio.

Nurodė, jog atsakovas nuvyko pas ieÅ¡kovÄ , pasirašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , kadangi visi darbai buvo tiesiogiai derinti ieÅ¡kovo su trečiuoju asmeniu, ir atsakovui nekilo jokių abejonių, kad patirtos iÅ¡laidos bus atlygintos draudiko, kuris pripažino įvykį draudžiamuoju. Be to, 2012-07-17 praneÅ¡imu „Apie nuostolių atlyginimÄ â€œ Nr. 1278420/862989 trečiasis asmuo informavo atsakovÄ , kad buvo apskaičiuota 385,74 EUR (1 331,87 Lt) nuostolių suma, kuri bus iÅ¡mokėta ieÅ¡kovui, t. y. trečiasis asmuo patvirtino, kad visÄ už atliktus darbus sumÄ perves tiesiogiai ieÅ¡kovui, tačiau 2012-07-19 praneÅ¡imu Nr. 1278420/862989 draudikas informavo atsakovÄ , kad vis dėlto atsisako iÅ¡mokėti dalį iÅ¡mokos, nes už tam tikrus automobilio sugadinimus atsakovui jau buvo iÅ¡mokėti pinigai 2011-07-20 užregistruotoje žaloje Nr. 1189292.

PaaiÅ¡kino, jog 2012-08-01 draudikas atsiuntė papildomÄ praneÅ¡imÄ â€žApie nuostolių atlyginimÄ â€œ Nr. 1278420/862989, iÅ¡ kurio matyti, kad 2012-07-17 draudikas priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 385,74 EUR (1 331,87 Lt), 2012-07-18 Draudikas priėmė sprendimÄ neiÅ¡mokėti ieÅ¡kovui minėtos sumos, o 2012-08-01 draudikas priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 181,67 EUR (627,27 Lt), kas patvirtinta, kad draudikas nuolat keitė savo priimamus sprendimus. Pažymėjo, kad gavęs draudiko praneÅ¡imÄ apie tai, jog ieÅ¡kovui bus iÅ¡mokėta tik dalis patirtų iÅ¡laidų, atsakovas telefonu nedelsiant susisiekė su ieÅ¡kovu ir ieÅ¡kovas patikino, kad iÅ¡laidų apmokėjimo klausimas yra iÅ¡imtinai susijęs tik su ieÅ¡kovu ir draudiku, o atsakovui dėl to rÅ«pintis nereikia.

Nurodė, kad 2012-12-14 atsakovas papildomai kreipėsi į trečiÄ jį asmenį su skundu „Dėl nuostolių atlyginimo“, tačiau po minėto skundo pateikimo nei trečiasis asmuo, nei ieÅ¡kovas nesusisiekė su atsakovu, nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų ir neprašė, kad atsakovas atlygintų ieÅ¡kovo nuostolius, todėl atsakovas pagrįstai manė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡sprendė kilusį ginÄÄ su trečiuoju asmeniu, todėl atsakovas už ieÅ¡kovo patirtus nuostolius nėra atsakingas (b. l. 63-67).Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad iÅ¡tyrus visas eismo įvykio aplinkybes ir nustačius, jog įvykis yra draudžiamasis, draudikui buvo numatyta pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o atlyginamos tik tos iÅ¡laidos, kurios yra susijusios su eismo įvykiu ir yra tiesioginė eismo įvykio pasekmė. PaaiÅ¡kino, jog draudikas atlygino visas realias ir pagrįstas iÅ¡laidas, susijusias su minėtu eismo įvykiu. Nurodė, kad atsakovas 2011-07-12 taip pat buvo patyręs eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas tas pats automobilis, draudikas, tirdamas šį eismo įvykį, atliko žalos vertinimo bei nuostolių sureguliavimo procedÅ«ras ir apskaičiavo, jog nuostolio suma yra 204,07 EUR, tačiau iÅ¡skaičius besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ atsakovui buvo atlyginta 117,76 EUR suma ir šį faktÄ patvirtina 2011-07-20 praneÅ¡imas apie nuostolių atlyginimÄ .

Pažymėjo, kad draudiko ekspertai, atlikę Å¡ių eismo įvykių bei jų metu patirtų automobilio sugadinimų tyrimÄ , nustatė, jog į remonto sÄ matÄ Ä¯eina ir tie automobilio sugadinimai, kurie buvo užfiksuoti 2011-07-12 įtariant sukčiavimÄ , žalos byla buvo perduota Žalų procesų valdymo ir kontrolės skyriui, o atlikus tyrimÄ nustatyta, kad sugadinimai, deklaruoti kaip 2012-06-27 eismo įvykio padarinys, iÅ¡ tikro buvo padaryti kito eismo įvykio metu ir už juos jau yra atlyginta.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto matyti, jog A. L. transporto priemonės apžiÅ«ros metu ieÅ¡kovo atstovui nurodė, kad dėl 2012-06-27 eismo įvykio remontuojamos dalys yra priekinis sparnas ir priekinės durys, o ieÅ¡kovas tokius darbus ir atliko. Pažymėjo, kad atsakovas grafoje „Su įvykiu nesusiję sugadinimai“ nenurodė, kad priekinės durys jau buvo sugadintos ir nesuremontuotos, kadangi 2011-07-12 eismo įvykio metu patirta žala jau buvo atlyginta, todėl draudikui nekyla pareiga antrÄ kartÄ mokėti už tuos pačius sugadinimus (b. l. 88-89).2015-05-05 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Papildomai pažymėjo, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas ir nepranešė apie du sugadinimus (b. l. 103-104).2015-05-05 teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad nieko nenuslėpė, papildomų darbų neužsakė, o sÄ matos su juo niekas nederino. Nurodė, jog kas vyko toliau, yra ne atsakovo reikalas, kadangi tai turėjo spręsti trečiasis asmuo su ieÅ¡kovu tarpusavyje. PaaiÅ¡kino, jog apie 2011 m.

įvykį ieÅ¡kovui nepranešė, apžiÅ«ros akto neskaitė, o visi atsakovo automobilio remonto reikalai yra ne jo rÅ«pestis, jokių dokumentų jis neskaitė, juos pasirašė, kur nurodė ieÅ¡kovo darbuotojai. Pažymėjo, kad atsakovo iÅ¡silavinimas yra ekonomikos aukÅ¡tasis (b. l. 103-104).2015-05-05 teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovo iÅ¡silavinimas patvirtina, jog jis suvokė tiek sutarties, tiek savo paraÅ¡o svarbÄ , pasiraÅ¡ydamas PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis nesuprato, jog turi sumokėti susidariusiÄ skolÄ (b. l. 103-104).2015-05-05 teismo posėdžio metu liudytojas R.

G. parodė, kad yra ieÅ¡kovo priėmėjas – sÄ matininkas. PaaiÅ¡kino, jog atsakovas parodė sugadinimus, buvo suraÅ¡ytas sugadinimų protokolas, sÄ mata buvo suderinta su trečiuoju asmeniu ir trečiasis asmuo gerokai vėliau paaiÅ¡kino, jog eismo įvykiai dubliuojasi. Nurodė, kad liudytojui abejonių dėl sugadinimų nekilo, kadangi sugadinimai buvo toje pačioje vietoje. PaaiÅ¡kino, jog grafa „Su įvykiu nesusiję sugadinimai“ yra pildoma, kada yra akivaizdu, kad pažeidimai yra ne ten pat arba, kai matosi, kad kažkas suremontuota, grafa „KÄ remontuoti“ yra pildoma iÅ¡ kliento paaiÅ¡kinimų (b. l. 103-104).2015-05-05 teismo posėdžio metu liudytojas T.

A. parodė, kad yra AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų techninės grupės vadovas. Pažymėjo, jog atsakovo automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu 2012 m., tuomet atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovo autoservisÄ , nurodė sugadinimus, buvo sudaryta ir patvirtinta darbų sÄ mata, o vėliau trečiojo asmens duomenų bazėje buvo rasta ankstesnė atsakovo žala (2011 m.). Nurodė, kad abiem automobilių apgadinimo atvejais yra ta pati lokacija, tik pirmu atveju buvo užkliÅ«ta, nubraukta, antruoju – įvažiuota ir antrojo karto sugadinimai apima bei uždengia pirmojo karto sugadinimus, abejais atvejais buvo sugadinta ta pati detalė, tik skirtingos jos sugadinimo vietos, detalė po pirmojo sugadinimo keista ir remontuota nebuvo.

PaaiÅ¡kino, jog abiejų įvykių skirtumai matosi nuotraukose: antruoju atveju buvo sugadintas tik sparnas, pirmuoju – ir sparnas, ir durelės (b. l. 103-104). IeÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teisme nustatyta, kad 2012-06-27 autoįvykio metu buvo apgadintas atsakovo automobilis SCION TC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl automobilio remonto paslaugų suteikimo ir ieÅ¡kovas, suteikęs paslaugas, už suteiktas paslaugas atsakovui 2012-07-11 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ 385,74 EUR (1 331,87 Lt) sumai (b. l. 3).

Kadangi minėtas įvykis buvo pripažintas draudiminiu, už kurį atsakovui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, ieÅ¡kovas automobilio remonto darbus taip pat derino su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovui suteikus remonto paslaugas, suremontuotas automobilis buvo perduotas atsakovui, taip pat buvo perduota atliktus darbus patvirtinanti PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, atsakovas automobilį priėmė, PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ pasirašė ir jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ar jų kainos nereiÅ¡kė.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovui pagal atsakovui pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ sumokėjo tik 181,67 EUR (627,27 Lt), tuo tarpu likusi 204,07 EUR (704,60 Lt) suma buvo įvardinta kaip nesusijusi su įvykiu, kadangi Å¡i suma atsakovui jau buvo iÅ¡mokėta kitos jo patirtos žalos, kurios registracijos Nr. 1189292, pagrindu (b. l. 5, 6, 81, 82, 90-94). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo automobilis buvo suremontuotas už 385,74 EUR (1 331,87 Lt), o AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovui sumokėjo tik dalį sumos, t. y. 181,67 EUR (627,27 Lt), atsakovas ieÅ¡kovui liko skolingas 204,07 EUR (704,60 Lt).

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas pripažino susidariusiÄ skolÄ , kadangi pateikė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡ymÄ draudimo iÅ¡mokÄ sumokėti ieÅ¡kovui, taip pat savo paraÅ¡u ant jam pateiktos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros patvirtino, kad priėmė atliktų darbų rezultatÄ ir dėl to neturi jokių pretenzijų, be to, atsakovas ieÅ¡kovui nepateikė jokių pretenzijų dėl atliktų remonto darbų kokybės, nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių vėluoja sumokėti visÄ atsakovui suteiktų paslaugų kainÄ , todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl susidariusios skolos priteisimo.

Dėl skolos priteisimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas pirmiau iÅ¡vardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalį Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai.

Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ar įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 str.). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu Å¡alis nevykdo savo piniginės prievolės, kita Å¡alis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl automobilio remonto darbų apmokėjimo, t. y. ginčas kilo iÅ¡ rangos sutarties (Vilniaus apygardos teismo 2013-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1872-823/2013). IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 204,07 EUR (704,60 Lt) dydžio skolÄ už atliktus automobilio remonto darbus, tuo tarpu atsakovas nesutinka ir teigia, jog pareiga atlyginti minėtÄ skolÄ kyla ne jam, o jo automobilio draudikui – trečiajam asmeniui.

CK 6.664 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrÄ darbo rezultatÄ arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visÄ reikiamÄ informacijÄ , susijusiÄ su darbų atlikimu, taip pat informacijÄ apie darbui atlikti bÅ«tinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingÄ laikÄ (CK 6.664 str. 1 d.).

IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti pateikė teismui 2012-07-11 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , kurioje iÅ¡vardyti atlikti darbai ir naudotos detalės (b. l.

3) ir trečiojo asmens 2012-08-01 PraneÅ¡imÄ apie nuostolių atlyginimÄ Nr. 1278420/862989 (b. l. 5), kuriame nurodyta, jog trečiasis asmuo, ieÅ¡kovui sutaisius atsakovo automobilį, atlygino jam 181,67 EUR (627,27 Lt) dydžio atsakovo patirtÄ Å¾alÄ dėl įvykusio draudiminio įvykio, o likusios dalies už suteiktus automobilio remonto darbus neatlygino, kadangi paaiÅ¡kėjo, jog atsakovo automobiliui jau buvo atlyginta 204,07 EUR (704,60 Lt) žala, pripažinus 2011-07-12 eismo įvykį draudiminiu (žalos registracijos Nr. 1189292) (b. l. 81), taigi, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti pagal rangos sutartį sumokėti už atliktus darbus iÅ¡ atsakovo.

Atsakovas su ieÅ¡kovu nesutinka ir teigia, jog tarp atsakovo ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ susiklostė draudimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos pripažinus įvykį draudiminiu, trečiasis asmuo turėjo atsakovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o pripažinus, jog ieÅ¡kovas turi teisę į jo praÅ¡omos skolos priteisimÄ , rangos sutarties Å¡alimi – užsakovu, turinčiu sumokėti skolÄ , turėtų bÅ«ti pripažintas trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“.Pažymėtina, jog CK 6.987 straipsnyje numatyta, jog draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Ä®statymas ir konkrečios draudimo rÅ«Å¡ies taisyklės nustato iÅ¡imtis, kada draudėjo patirta žala visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Draudikas tokiÄ teisę gali turėti įvykus nedraudžiamajam įvykiui, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės, pažeidus draudimo sutarties sÄ lygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004).

Nagrinėjamu atveju, trečiajam asmeniui atlikus žalos ekspertizę, paaiÅ¡kėjo, kad 2011-07-12 užfiksuoti atsakovo automobilio sugadinimai yra identiÅ¡ki sugadinimams, kurie buvo nurodyti kaip atsiradę 2012-06-27 eismo įvykio metu (b. l. 90-92), todėl akivaizdu, jog atsakovas, palikdamas automobilį ieÅ¡kovo autoservise ir nurodydamas automobilio sugadinimo vietas, buvo nesÄ Å¾iningas. Remiantis trečiojo asmens atsiliepime nurodytais argumentais matyti, jog A. L. transporto priemonės apžiÅ«ros UAB „Mototoja“ atstovo metu nurodė, kad dėl 2012-06-27 eismo įvykio buvo remontuojamas automobilio priekinis sparnas ir automobilio priekinės durys, ieÅ¡kovas tokius darbus ir atliko.

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad grafoje „Su įvykiu nesusiję sugadinimai“ atsakovas nenurodė, jog priekinės durys jau buvo sugadintos ir nesuremontuotos (b. l. 93). Be to, teismo posėdžio metu liudytojas AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų techninės grupės vadovas T. A. pažymėjo, jog abejais automobilių apgadinimo atvejais yra ta pati sugadinimų lokacija, tik pirmuoju atveju buvo automobiliu buvo užkliūta, nubraukta, o antruoju – įvažiuota ir antrojo karto sugadinimai apima bei uždengia pirmojo karto sugadinimus, taigi, abejais atvejais buvo sugadinta ta pati detalė, tik skirtingos jos sugadinimo vietos ir detalė po pirmojo sugadinimo keista ar remontuota nebuvo.

Abiejų įvykių skirtumai matosi teismui pateiktose automobilio nuotraukose: antruoju atveju buvo sugadintas tik sparnas, pirmuoju – ir sparnas, ir durelės (b. l. 90, 91). Kadangi 2011-07-12 eismo įvykio metu patirta žala jau buvo atlyginta, trečiajam asmeniui, t. y. draudikui, nekilo pareiga antrÄ kartÄ mokėti draudimo iÅ¡mokos atsakovui už tuos pačius sugadinimus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, jog trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo nesieja rangos teisiniai santykiai. Trečiasis asmuo iÅ¡mokėjo tik draudimo iÅ¡mokÄ , kuri priklausė atsakovui pagal įstatymÄ už atsakovo automobilio remontÄ , o rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo.

Be to, priimtus darbus patvirtino atsakovas, atsakovas pasirašė ir ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ .Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog trečiasis asmuo per klaidÄ patvirtino daugiau automobilio taisymo darbų, kadangi remiantis liudytojo UAB „Mototoja“ priėmėjo – sÄ matininko R. G. parodymais matyti, kad grafa „KÄ remontuoti“ yra pildoma iÅ¡ kliento paaiÅ¡kinimų, kas reiÅ¡kia, jog atsakovas nurodė, kÄ ieÅ¡kovas turi remontuoti, ir nuslėpė nuo ieÅ¡kovo, jog automobilis jau buvo tose pačiose vietose apgadintas.

Tuo tarpu Å¡alių bendradarbiavimo principas (CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d.) reikalauja, kad Å¡alys sudarytų tinkamas sÄ lygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikÅ¡minga prievolei įvykdyti, laiku praneÅ¡tų apie kylančias prievolės įvykdymo kliÅ«tis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties Å¡alims, o Å¡alis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos Å¡alies bendradarbiavimo stokos prieÅ¡ jÄ kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiÅ¡kai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).

Be to, trečiajam asmeniui iÅ¡siaiÅ¡kinus apie atsakovo 2011 metais turėtÄ eismo įvykį ir atsakovui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , atsakovas ir toliau geranoriÅ¡kai su skola nesutiko, reiÅ¡kė trečiajam asmeniu skundÄ (b. l.

84) ir teigė, kad skolos atlyginimas yra iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens reikalas. Toks atsakovo elgesys taip pat suponuoja jo nesÄ Å¾iningumÄ , kadangi teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jo iÅ¡silavinimas yra aukÅ¡tasis universitetinis, atsakovas yra ekonomistas, kas įrodo, jog atsakovas, bÅ«damas protingas ir iÅ¡silavinęs asmuo, turėjo domėtis, kur pasiraÅ¡o ir kokias pasekmes atsakovui sukelia asmens paraÅ¡as. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovas pažeidė ne tik rangos sutarties Å¡alių bendradarbiavimo principÄ , bet ir draudimo sutarties Å¡alių tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principus, todėl negali remtis savo kaip silpnesnės Å¡ių santykių Å¡alies statusu ir reikalauti atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovas pagrįstai neiÅ¡mokėjo dalies draudimo iÅ¡mokos, kadangi draudimo iÅ¡moka yra viena iÅ¡ esminių draudimo sutarties sÄ lygų, dėl kurios Å¡alys turi aiÅ¡kiai sutarti ir kiek įmanoma sukonkretinti, kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Taigi, teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). IeÅ¡kovui pateikus į bylÄ savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, o atsakovui jokių Å¡iuos įrodymus paneigiančių įrodymų nepateikus, teismas pagrįstai sprendžia, kad ieÅ¡kovas įrodė atliktų darbų faktÄ , jų apimtį ir skolÄ , kurios atsakovas nesumokėjo, o atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo nesieja rangos teisiniai santykiai ir kad skolÄ turėjo padengti trečiasis asmuo, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis fiziniams asmenims nustato 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tuo remiantis, iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (204,07 EUR (704,60 Lt)) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2014-09-09, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas nurodė, jog patyrė 583,74 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 20,85 EUR dydžio žyminis mokestis (b. l. 8,59), 513,65 EUR už advokato teisinių paslaugų teikimÄ rengiant pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo, ieÅ¡kinį, bei pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, atstovavimÄ teismo posėdžiuose (b. l. 27, 28, 57, 58), 49,24 EUR už procesinių dokumentų įteikimÄ adresatai (b. l. 56).

Remiantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintais mokesčių dydžiais, taip pat protingumo, bÅ«tinumo, sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų apimtį, jų turinį, bylos sudėtingumÄ , teismas tokias iÅ¡laidas laiko pagrįstomis, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 513,65 EUR iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 583,74 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str.).             Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (33 EUR), yra didesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 3 EUR suma, todėl jos priteistinos iš atsakovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas             n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo UAB „Mototoja“, į. k. 110900052, naudai 204,07 EUR (du Å¡imtus keturis eurus 7 euro ct) (704,60 Lt) dydžio skolÄ , 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (204,07 EUR (704,60 Lt)) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2014-09-09, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 583,74 EUR (penkių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų eurų 74 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 33 EUR (trisdeÅ¡imt tris eurus) paÅ¡to iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                     Donata Kravčenkienė