fa2f1091-e52a-47e9-bf4d-ec2bd5efa818 · Kauno apygardos teismas

                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-594/2017                                                                           Proceso Nr. 1-01-1-59481-2015-8                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.;

                                                                                       2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2017 m. gegužės 8 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei – Puidienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam T.

P.,nuteistojo gynėjui advokatui T. V.,nukentėjusiesiems V. P., B. J., nukentėjusiųjų atstovui advokatui P. A.,specialistui H. V.,Kauno apygardos teismo Informatikos skyriaus specialistui T. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. P. (toliau – T. P.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 15 MGL dydžio, t. y. 564,90 (penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių eurų devyniasdeÅ¡imties centų), bauda.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V.

P. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ civilinio atsakovo AB „L. D.“ V. P. priteisiant 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų neturtinės žalos ir 1505,39 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus penkis eurus trisdeÅ¡imt devynis centus) turtinės žalos atlyginimui.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. J. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ civilinio atsakovo AB „L. D.“ D. J. priteisiant 1500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos ir 52,68 (penkiasdeÅ¡imt du eurus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis centus) turtinės žalos atlyginimui.

IÅ¡ T. P. D. J. priteista 1000 (vienas tÅ«kstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės B. J. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ civilinio atsakovo AB „L. D.“ B. J. priteisiant 1500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės R. J. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ civilinio atsakovo AB „L. D.“ R. J. priteisiant 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimui.Kardomosios priemonės T.

P. neskirtos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : T. P. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015 m. liepos 21 d., apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodamas keliu antra eismo juosta, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, prieÅ¡ persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam V.

P., taip sukeldamas pavojingÄ situacijÄ ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį kelyje, dėl to Audi A4 vairuotojas buvo priverstas staiga keisti važiavimo kryptį ir vengti susidÅ«rimo, po to nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio Audi A4 vairuotojas V. P., keleivės R. J. ir B. J., kuriems buvo padarytas kÅ«no sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat Audi A4 keleivis D. J., kuriam buvo padarytas kÅ«no sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu T.

P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apelianto teigimu, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam pareikÅ¡ti kaltinimai grindžiami vien tik techninio pobÅ«džio specialisto iÅ¡vada ir prielaidomis, neiÅ¡tyrus visų su eismo įvykiu susijusių aplinkybių, nenustačius jo kaltės ir priežastinio ryÅ¡io, kaip bÅ«tinųjų baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų. T. P. pažymi, jog nors nustatinėjant priežastinį ryšį nemažai techninio pobÅ«džio klausimų iÅ¡sprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau teisinis priežastinio ryÅ¡io įvertinimas vis tik priskiriamas teismo, nagrinėjančio baudžiamÄ jÄ bylÄ , kompetencijai.

Eismo įvykio ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai, kas, nuteistojo įsitikinimu, leidžia pagrįstai teigti, jog analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykio metu kilusių padarinių, nepagrįstai apsiribojo vien tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvados atkartojimu. Juo labiau įvertinus tai, kad minimoje specialisto išvadoje nebuvo nustatinėjamas automobilio Audi A4 greitis, kuris, apelianto įsitikinimu, turėjo esminės įtakos analizuojamo eismo įvykio kilimui.

Pasak nuteistojo, komentuojamoje specialisto iÅ¡vadoje nebuvo vertinama ar Audi A4 vairuotojas, T. P. persirikiuojant iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ jÄ , turėjo galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su T. P. automobiliu, jeigu bÅ«tų laikęsis saugaus greičio. Specialistas taip pat nevertino ar Audi A4 vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, bÅ«tų buvęs priverstas iÅ¡sukti iÅ¡ kelio ir trenktis į pakelės medį, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su T. P. automobiliu. Neįvertinęs Å¡ių aplinkybių, iÅ¡vadÄ , jog Audi A4 automobilio vairuotojui neatsitrenkus į medį, jis bÅ«tų atsitrenkęs į T.

P. automobilį, specialistas padarė nepagrįstai, remdamasis vien tik hipotetinėmis, jokiais objektyviais įrodymais neparemtomis, iÅ¡vadomis, kas, apelianto įsitikinimu, lėmė neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimÄ . Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pabrėžiama ir tai, kad 2016 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje liudytojas V. A. buvo nubaustas už tai, jog vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje įvažiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio juo važiuojančiai transporto priemonei Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamai V.

P., dėl ko Å¡is, vengdamas susidÅ«rimo, buvo priverstas staiga keisti savo važiavimo kryptį. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas H. V. nurodė, kad Å¡ioje situacijoje Audi A4 vairuotojas, pamatęs iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡važiuojantį V. A. vairuojamÄ automobilį, turėjo sustoti, o ne jį apvažiuoti. Toks Audi A4 vairuotojo V. P. elgesys pamačius kliÅ«tį (V. A. vairuojamÄ automobilį) kelyje, t. y. nepristabdant savo vairuojamos transporto priemonės, o apvažiuojant kliÅ«tį, nuteistojo vertinimu, tik sustiprina įtarimus, jog Audi A4 vairuotojas nesilaikė saugaus greičio, nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, todėl nespėjo pristabdyti prieÅ¡ kliÅ«tį.

Siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su V. A. automobiliu Audi A4 vairuotojas buvo priverstas jį apvažiuoti, tačiau dėl didelio greičio ir neadekvataus situacijos vertinimo, pamatęs į pirmÄ eismo juostÄ besirikiuojantį T. P. vairuojamÄ automobilį VW Touran, trenkėsi į pakelės medį, todėl automobilio Audi A4 vairuotojo važiavimo greičio nustatymas buvo bÅ«tinas. Apeliaciniu skundu akcentuojama, kad iÅ¡ byloje pateikto vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, jog T. P. deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ buvo įjungęs iÅ¡ anksto, o savo važiavimo kryptį, prieÅ¡ingai nei konstatuojama skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, keitė lėtai.

Å io manevro atlikimo metu automobilis Audi A4 buvo nematymo zonoje – apvažinėjo staiga į keliÄ Ä¯sukusį V. A. automobilį, todėl per galinio vaizdo matymo veidrodėlį T. P. buvo matomas ne Audi A4 automobilis, iÅ¡važiavęs į kitÄ eismo juostÄ , bet V. A. automobilis, dėl ko, apeliantas nematė automobilio Audi A4 ir negalėjo nuspėti, jog sudarys kliÅ«tį Å¡io automobilio A4 vairuotojui. Tuo tarpu nei specialistas, nei pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, nenustatinėjo ar persirikiavimo metu T.

P. galėjo matyti atvažiuojantį Audi A4 automobilį.Pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ T. P. priteisdamas nukentėjusiajam D. J. 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimui, netinkamai įvertino neturtinės žalos kriterijus. Nuteistojo įsitikinimu, nukentėjusysis D. J. bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų dėl savo pablogėjusios sveikatos bÅ«klės, bÅ«tinybės naudotis kito asmens pagalba, liekamųjų reiÅ¡kinių ir pan.

Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas sužalojimų sunkumÄ ir liekamuosius reiÅ¡kinius, rėmėsi ne medicininiais dokumentais, bet jokiais įrodymais nepagrįstais nukentėjusiojo parodymais. AnalogiÅ¡kai vertinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl kitų nukentėjusiųjų – B. J., R. J. ir V. P., patirtos neturtinės žalos priteisimo. Akcentuojama ir tai, kad visiems nukentėjusiesiems (nediferencijuodamas ir nevertindamas bei neatsižvelgdamas į patirtų sužalojimų sunkumÄ ) pirmosios instancijos teismas priteisė tokį neturtinės žalos dydį, su kuriuo iÅ¡ esmės buvo sutikusi draudimo bendrovė, kas, nuteistojo įsitikinimu, leidžia pagrįstai teigti, jog apylinkės teismas nukentėjusiesiems padaryto neturtinės žalos dydžio savarankiÅ¡kai nevertino.

Pažymima, kad T. P. yra studentas, studijuojantis (duomenys neskelbtini) universiteto socialinių mokslų fakulteto 4 kurse. Stipendijos jis negauna, už mokslÄ moka, studijoms yra paėmęs paskolÄ , dirba UAB „I.“ konsultantu, kur jo darbo užmokestis yra apie 400 eurų, dėl ko, iÅ¡ nuteistojo priteistas 1000 (vieno tÅ«kstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimas D. J. bei skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta 15 MGL dydžio bauda labai pakenks jo turtinei padėčiai, sukels dideles mokumo problemas, pakenks jo ateičiai.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsižvelgiant į sunkiÄ apelianto turtinę padėtį, nepatenkinus nuteistojo praÅ¡ymo jį iÅ¡teisinti, apeliaciniu skundu praÅ¡oma sumažinti iÅ¡ T. P. priteistinos žalos dydį. Civilinių ieÅ¡kovų D. J., R. J., B. J. ir V. P. atstovas advokatas P. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ T. P. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o T. P. apeliacinį skundÄ atmesti; iÅ¡ T. P. priteisti visas procesines iÅ¡laidas civilinių ieÅ¡kovų naudai, pagal į bylÄ pateiktus dokumentus.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. P. bei jo gynėjas advokatas T. V. pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems praÅ¡ymams bei juos pagrindžiantiems motyvams, prašė jį tenkinti. Dalyvavę nukentėjusieji, jų atstovas advokatas P. A. bei prokurorė prašė nuteistojo T. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuome­nės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nu­teis­tas.

Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar Å¡ie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.Nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus BK 281 straipsnio 1 dalies kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vertinamu atveju T.

P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus, tokiais savo veiksmais įvykdydamas Å¡ios nutarties 1 punkte apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nors apeliaciniu skundu su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis nesutinkama, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neįvertino automobilio Audi A4 vairuotojo V. P. veiksmų teisėtumo/neteisėtumo, nenustatė Å¡io asmens važiavimo greičio bei nesiaiÅ¡kino kitų nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigčiai reikÅ¡mingų aplinkybių, kas sÄ lygojo nepagrįsto ir neteisėto teismo nuosprendžio priėmimÄ , tačiau abejoti jomis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Sprendžiant T. P. kaltės klausimÄ jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. Vertinant T. P. apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi bÅ«ti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumÄ , krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų bÅ«klę, kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.

Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto (teisės akto redakcija, galiojusi 2014 m. spalio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d.) reikalavimus, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Tuo tarpu, remiantis Kelių eismo taisyklių 101 punktu (teisės akto redakcija, galiojusi 2014 m. spalio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d.), prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.Kaip nustatyta automobilio Audi A4 vairuotojo V. P. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, eismo įvykio metu jis, kartu su drauge B. J., jos seserimi R.

J. bei jų tėčiu D. J. automobiliu Audi A4 važiavo (duomenys neskelbtini) pirmÄ ja eismo juosta. Staiga pastebėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įvažiuojantį autobusiukÄ , kuris tokiais savo veiksmais sudarė jam (V. P.) kliÅ«tį. Siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, jis pasitraukė kuo arčiau kairės pusės, tačiau į antrÄ jÄ eismo juostÄ Ä¯važiavęs nebuvo, nes joje buvo kitų automobilių – ja važiavo automobilis VOLVO. Apvažiavus autobusiukÄ , iÅ¡ antrosios eismo juostos į pirmÄ jÄ , tiesiai prieÅ¡ais jį (V.

P.), įvažiavo automobilis VW Touran, kurį jis (V. P.) dar bandė apvažiuoti iš dešinės, tačiau tuo metu automobilio VW Touran vairuotojas prisispaudė prie dešinės kelio pusės, dėl ko, jis (V. P.) užvažiavo ant šaligatvio ir trenkėsi į medį. Prieš įvykstant vertinamam eismo įvykiui jis (V. P.) važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Šiuos Audi A4 automobilio vairuotojo parodymus pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir kartu su V.

P. įvykio metu automobilyje buvę B. J., R. J. ir D. J.. Abejoti Å¡ių asmenų iÅ¡dėstytomis vertinamo eismo įvykio aplinkybėmis teisinio pagrindo nėra. Viso proceso metu jie buvo nuoseklÅ«s ir detalÅ«s, esminių prieÅ¡taravimų Å¡ių asmenų parodymuose teisėjų kolegija neįžvelgia, juo labiau, kad apklausiami pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Be to, jų parodymai iÅ¡ esmės atitiko ir kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus.Remiantis į bylÄ pateiktu, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme peržiÅ«rėtu vaizdo registratoriaus įraÅ¡u, automobilių eismas vertinamo eismo įvykio metu buvo pakankamai intensyvus, automobiliai judėjo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini).

Vaizdo įraÅ¡e matomas automobilis Audi A4, važiuojantis pirmÄ ja eismo juosta link (duomenys neskelbtini). Maždaug 18:34:46 val. (vaizdo įraÅ¡e fiksuotas laikas), mikroautobusas įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Mikroautobusas iÅ¡važiuoja prieÅ¡ pat Audi A4 automobilį, taip sukeldamas pavojingÄ situacijÄ kelyje ir užkirsdamas Audi A4 automobiliui keliÄ bei priversdamas jį manevruoti. Maždaug 18:34:48 val. automobilis Audi A4, važiuodamas pirmÄ ja eismo juosta, manevruoja, bando iÅ¡vengti susidÅ«rimo su mikroautobusu jį apvažiuodamas.

IÅ¡ esmės visÄ manevrÄ automobilis Audi A4 atlieka pirmojoje eismo juostoje, neiÅ¡važiuodamas (arba iÅ¡važiuodamas labai nežymiai) už jos ribų. Tuo pat metu antrÄ ja eismo juosta važiuoja Å¡viesus Audi A6 automobilis, o priekyje jo – tamsios spalvos VW Touran, su įjungtu deÅ¡inės pusės posÅ«kio signalu bei įjungtais galiniais stabdžių žibintais (kas patvirtina, jog tuo metu automobilio VW Touran vairuotojas stabdė transporto priemonę tuo pačiu metu atlikinėdamas ir persirikiavimo į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , manevrÄ ).

Maždaug nuo 18:34:49 val. VW Touran automobilis stabdydamas pradeda atlikti manevrÄ , t. y. rikiuojasi į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , prieÅ¡ pat Audi A4 automobilį. Nuo 18:34:50 val. Audi A4 automobilis vengdamas susidÅ«rimo su VW Touran automobiliu suka į deÅ¡inę kelio pusę, kontakto su VW Touran automobiliu jam pavyksta iÅ¡vengti, tačiau automobilis Audi A4 nuvažiuoja nuo kelio ir 18:34:52 val. atsitrenkęs į pakelės medį, sustoja. Automobilis VW Touran sustoja netoliese (b. t. 1, b. l. 92-94). Komentuojamas vaizdo įraÅ¡as buvo peržiÅ«rėtas ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tačiau jokių pastabų dėl jame užfiksuotų aplinkybių, jų patikimumo ir objektyvumo, nei T.

P. ar jo gynėjas, nei kiti proceso dalyviai, neiÅ¡sakė, praÅ¡ymų, papildymų nereiÅ¡kė (b. t. 2, b. l. 35-41). Pagrindo abejoti aptartame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotomis aplinkybėmis aukÅ¡tesnysis teismas neįžvelgia, jų apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės neginčija ir T. P. savo apeliacinio skundo argumentus grįsdamas kitų byloje esančių įrodymų neva netinkamu vertinimu. Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ akivaizdu, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu bÅ«tent T. P. veiksmai, t. y. jo vairuojamo automobilio persirikiavimas iÅ¡ antrosios eismo juosto į pirmÄ jÄ , sukėlė pavojingÄ situacijÄ ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį V.

P. vairuotam automobiliui Audi A4. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, prieÅ¡ persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ (iÅ¡ antrosios į pirmÄ jÄ ), apeliantas privalėjo duoti keliÄ pirmÄ ja eismo juosta tuo pat metu judančiam automobiliui Audi A4, tačiau vertinamu atveju to nepadarė ir tokie jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su analizuojamu eismo įvykiu bei jo metu kilusiais padariniais. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir T.

P. apeliacinio skundo teiginiai, jog prieÅ¡ V. P. vairuojamam automobiliui atsitrenkiant į medį, jis (T. P.) buvo įjungęs deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ iÅ¡ anksto (kÄ neabejotinai patvirtina ir aukščiau aptarto vaizdo registratoriaus įraÅ¡o duomenys), o savo važiavimo kryptį keitė lėtai. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagal vertinamo eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 87 punktÄ , signalÄ (tame tarpe ir deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ ) rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, kas leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog vien tik tai, kad įvykio metu T.

P. buvo įjungęs įspėjamÄ jį signalÄ â€“ deÅ¡inės pusės posÅ«kio signalÄ , jo atsakomybės nevykdžius Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktuose keliamų reikalavimų, vis tik neeliminuoja. Net ir rodydamas įspėjamÄ jį signalÄ , prieÅ¡ atlikdamas persirikiavimo manevrÄ , T. P. privalėjo bÅ«ti pakankamai apdairus, rÅ«pestingas ir dėmesingas, įsitikinti, kad tai daryti saugu. AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir specialistas H.

V., nurodydamas, kad posÅ«kio signalo rodymas nesuteikia pirmumo teisės atlikti manevrÄ , o vairuotojas į kitÄ vairuotojÄ , rodantį posÅ«kio signalÄ , turi reaguoti stabdymu tik tada, kai priekyje važiuojantis automobilis jau pradeda daryti konkretų manevrÄ â€“ sukti ir įvažinėti į jo važiavimo krypties eismo juostÄ . Be to, peržiÅ«rėjus aukščiau aptarto vaizdo registratoriaus įraÅ¡Ä , sutikti su T. P. apeliacinio skundo teiginiais, jog persirikiavimo manevro atlikimo metu automobilis Audi A4 buvo apelianto nematymo zonoje, todėl per galinio vaizdo matymo veidrodėlį apeliantas jo nematė ir negalėjo nuspėti, jog sudarys kliÅ«tį Å¡io automobilio Audi A4 vairuotojui, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo.

IÅ¡ komentuojamo vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad V. P., apvažiuodamas staiga į pirmÄ jÄ eismo juostÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įvažiavusį mikroautobusÄ , iÅ¡ esmės iÅ¡ pirmosios eismo juostos ribų iÅ¡važiavęs nebuvo. Juo labiau, kad antrÄ ja eismo juosta lygiagrečiai V. P. vairuoto automobilio tuo pačiu metu važiavo automobilis Audi A6, kuriam, sprendžiant iÅ¡ peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o, dėl V. P. veiksmų – mikroautobuso apvažiavimo, jokių papildomų veiksmų – keisti važiavimo kryptį, iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ar staigiai stabdyti, imtis nereikėjo.

Esant Å¡iems duomenims akivaizdu, kad vertinamu atveju T. P. gebėjimas laiku pastebėti pirmÄ ja eismo juosta judantį automobilį Audi A4, prieÅ¡ingai nei tai teigiama nuteistojo apeliaciniu skundu, vis tik nebuvo apribotas. T. P. turėjo galimybę tiek per savo automobilio galinio, tiek per deÅ¡inės pusės Å¡oninį vaizdo veidrodėlį ar langus pastebėti V. P. vairuotÄ automobilį ir iÅ¡vengti eismo įvykio į pirmÄ jÄ eismo juostÄ persirikiavus tik praleidus ta pačia eismo juosta judantį V.

P. automobilį. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į T. P. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad tuo metu, kai jis ketino pradėti rikiavimosi momentÄ , pro deÅ¡inį veidrodėlį jis vis tik stebėjo, ar neiÅ¡važiuos greičiau Ford Transit mikroautobusas, kadangi jis galėjo sudaryti kliÅ«tį, matė, kad jis dar nebuvo iÅ¡važiavęs, dėl ko, pradėjo rikiavimosi manevrÄ , kas iÅ¡ esmės neatitinka aukščiau aptartame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių.

Remiantis juo, akivaizdžiai matyti, jog nors stabdyti, bÅ«damas antrojoje eismo juostoje, T. P. pradėjo mikroautobusui dar neįvažiavus į (duomenys neskelbtini) pirmÄ jÄ eismo juostÄ , tačiau tuo metu, kai T. P. pradėjo rikiavimosi manevrÄ , mikroautobusas jau judėjo pirmÄ ja eismo juosta, kas vėlgi tik patvirtina T. P. neapdairumÄ ir koncentracijos stokÄ . Kolegijos įsitikinimu, vien tai, jog kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo, T. P. galimai netgi nepastebėjo automobilio Audi A4 (jo teigimu automobilis buvo nematymo zonoje), kaltės neÅ¡alina, prieÅ¡ingai, tik patvirtina iÅ¡vadÄ , kad atlikdamas persirikiavimo manevrÄ (jį užbaigdamas), T.

P. buvo neatidus, neįsitikino ar nėra kliūčių, nesukeliant grėsmės kitiems eismo dalyviams, manevrÄ užbaigti saugiai. Aplinkybę, kad vertinamu atveju T. P. nebuvo pakankamai atidus, patvirtina ir tai, kad, remiantis tiek jo paties, tiek kartu su juo analizuojamo įvykio dienÄ automobiliu važiavusio P. V. parodymais, vertinamo įvykio metu jie vyko į kavinę (beje, esančiÄ iÅ¡ esmės toje pačioje vietoje, kur įvyko eismo įvykis). Kaip nustatyta aukščiau aptartu vaizdo įraÅ¡u, T.

P. persirikiavimo iÅ¡ antrosios eismo juostos į pirmÄ jÄ manevrÄ (siekdamas sustoti deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje Å¡alia kavinės, į kuriÄ jis su draugu ir važiavo) pradėjo atlikinėti jau stabdydamas savo transporto priemonę (automobilio stabdymo žibintai užsidegė automobiliui vis dar judant antrÄ ja eismo juosta), baigęs šį manevrÄ jis iÅ¡ esmės iÅ¡ karto sustojo deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje. Å ioje vietoje svarbu aptarti ir paties T. P. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytas aplinkybes.

Jo teigimu, pravažiavęs sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini), jis prilėtino greitį, pasižiÅ«rėjo ar iÅ¡ sankryžos niekas neiÅ¡suko (sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, iÅ¡ sankryžos tuo metu jau buvo iÅ¡sukęs mikroautobusas, kurį apvažinėjo V. P.) ir ieÅ¡kojo vietos, kad galėtų sustoti prie kavinės „A. G.“ (Å¡iuos veiksmus asmuo atliko vis dar judėdamas antrÄ ja eismo juosta), įjungė posÅ«kio signalÄ , įvažiavo į pirmÄ jÄ eismo juostÄ ir iÅ¡girdo smÅ«gį.

Å ias T. P. iÅ¡dėstytas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ esmės patvirtino ir kartu su juo automobiliu važiavęs P. V., tačiau, kaip matyti iÅ¡ jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nors T. P. manevras (sprendžiant iÅ¡ jo parodymų visumos – persirikiavimo iÅ¡ antrosios eismo juostos į pirmÄ jÄ manevras) buvo tolygus, tačiau baigdamas jį T. P. kiek aÅ¡triau pasuko vairÄ ir staigiau stabdė (b. t. 1, b. l. 54). BÅ«tent toks T. P. vairavimas, prieÅ¡ V. P. atsitrenkiant į medį, matomas ir aukščiau aptartame vaizdo įraÅ¡e. Esant Å¡iems duomenims, įvertinus juos aukščiau aptarto vaizdo įraÅ¡o kontekste, akivaizdu, kad T.

P. persirikiavimo manevras vis tik buvo atliktas skubotai, neįvertinus pirmÄ ja eismo juosta judančių automobilių atstumo bei greičio (komentuojamo T. P. manevro atlikimo metu V. P. jau buvo apvažiavęs mikroautobusÄ ), tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus. T. P. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, betarpiÅ¡kai patvirtina ne tik aukščiau aptartų duomenų analizė, bet ir 2016 m. rugpjūčio 10 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1268 (16) užfiksuotos aplinkybės. Jų duomenimis, vertinamo eismo įvykio metu automobilis VW Touran, vairuojamas T. P., iÅ¡ (duomenys neskelbtini) antrosios eismo juostos rikiuodamasis į pirmÄ jÄ , sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos (duomenys neskelbtini) pirmÄ ja eismo juosta artėjusio automobilio Audi A4 judėjimui, o automobilio Audi A4 vairuotojas T. P., vengdamas susidÅ«rimo su priekyje manevrÄ atliekančiu automobiliu VW Touran, keisdamas judėjimo kryptį, nusuko vairuojamÄ automobilį į deÅ¡inę pusę bei stabdė jį, tačiau automobilis Audi A4 užvažiavo ant Å¡aligatvio ir trenkėsi į ten augusį medį, po ko, sustojo.

Automobilis VW Touran buvo sustabdytas kairiau automobilio Audi A4 pirmojoje eismo juostoje. Pasak iÅ¡vadÄ pateikusio specialisto, automobilio VW Touran vairuotojas T. P., keisdamas važiavimo kryptį sudarė kliÅ«tį ir privertė iÅ¡ paskos artėjusio automobilio Audi A4 vairuotojÄ keisti važiavimo greitį ir kryptį. Tai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti vertinamam eismo įvykiui. Tuo tarpu V. P. veiksmai – nusuko automobilį nuo priekyje kliÅ«tį sudariusio automobilio VW Touran į deÅ¡inę – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini, tačiau neturėjo priežastinio ryÅ¡io su Å¡io eismo įvykio kilimu (b. t. 1, b. l. 107-110).

PrieÅ¡ingai nei teigiama T. P. apeliaciniu skundu, abejoti komentuojamoje specialisto iÅ¡vadoje pateiktu analizuojamo eismo įvykio vertinimu, teisinio pagrindo nėra. Å iuo aspektu vis tik pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ kaltinamo asmens kaltės įrodymų Å¡altinių, kurio patikimumas, objektyvumas bei pagrįstumas vertinamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių formaliųjų įrodymų vertinimo kriterijų, jokie įrodymai neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, nei viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas ir visi įrodymai turi bÅ«ti įvertinami bendrÄ ja tvarka, kas neabejotinai suponuoja bÅ«tinybę ir specialisto iÅ¡vadÄ vertinti ta pačia tvarka, kaip ir informacijÄ , gautÄ iÅ¡ bet kurių kitų įrodymų Å¡altinių.

Sprendžiant specialisto iÅ¡vados, kaip įrodymų Å¡altinio, patikimumÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas, duomenys, ar specialistas nevirÅ¡ijo savo specialių žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie virÅ¡ija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinį pagrįstumÄ ir tinkamumÄ . Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad aptartÄ specialisto iÅ¡vadÄ pateikė tinkamÄ kompetencijÄ ir pakankamÄ darbo patirtį turintis asmuo – H.

V. yra (duomenys neskelbtini) vedėjo pavaduotojas, transporto inžinerijos mokslų magistras, turintis eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas bei ekspertinio darbo staÅ¾Ä nuo 2008 metų, – jo iÅ¡vadoje nurodytÄ eismo įvykio mechanizmÄ , kilimo sÄ lygas bei priežastis, betarpiÅ¡kai patvirtina ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu įvertinti įrodymai (vaizdo registratoriaus įraÅ¡as, V. P., liudytojų parodymai, iÅ¡ dalies ir paties T.

P. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytos vertinamo eismo įvykio aplinkybės), todėl atmesti komentuojamoje specialisto iÅ¡vadoje nustatytas aplinkybes ir nesivadovauti jomis sprendžiant T. P. kaltės klausimÄ , prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniu skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad specialistas pateikdamas iÅ¡vadas baudžiamojoje byloje asmens kaltės klausimo nesprendžia, tai priskiriama iÅ¡imtinai teismo, nagrinėjančio baudžiamÄ jÄ bylÄ , kompetencijai.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad aptartoje specialisto iÅ¡vadoje nustatytas aplinkybes, t. y. vertinamo eismo įvykio mechanizmÄ bei priežastis, patvirtino ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo įvertinti ir apeliacinės instancijos teismo patikrinti įrodymai, T. P. skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padaryme grindė vien tik vien tik techninio pobÅ«džio specialisto iÅ¡vada ir prielaidomis, atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Vertinamos specialisto iÅ¡vados patikimumo nemenkina ir T.

P. teiginiai, jog analizuojamu atveju specialistas H. V. nepagrįstai nenustatinėjo automobilio Audi A4 greičio, nevertino ar Audi A4 vairuotojas turėjo galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su T. P. automobiliu, jeigu bÅ«tų laikęsis saugaus greičio, ar Audi A4 vairuotojas, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su T. P. automobiliu pasirinkęs saugų greitį, bÅ«tų buvęs priverstas iÅ¡sukti iÅ¡ kelio ir trenktis į pakelės medį. Sprendžiant Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mę BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo kontekste, iÅ¡vadÄ nagrinėjamoje byloje pateikęs specialistas buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme.

Jo teigimu, vertinamoje situacijoje automobilio Audi A4 greičio virÅ¡ijimo fakto jis neįžvelgia, nes komentuojamas automobilis važiavo su srautu (kÄ neabejotinai aptvirtina ir aukščiau aptartame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės). Be to, net jeigu ir bÅ«tų nustatyta 10 km/h automobilio Audi A4 greičio paklaida, toks greičio nustatymas jo pateiktos iÅ¡vados pagrindinės sÄ lygos nekeistų, pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastimi vis tik liktų neteisėti VW Touran vairuotojo veiksmai – persirikiuodamas į deÅ¡inę, jis sudarė kliÅ«tį.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes dėl automobilio Audi A4 važiavimo greičio specialistas H. V. patvirtino ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad nors Audi A4 važiavimo greičio jis nenustatinėjo, tačiau, neturi pagrindo teigti, kad automobilio Audi A4 važiavimo greitis buvo didesnis nei toje vietoje leidžiamas maksimalus. TokiÄ iÅ¡vadÄ specialistas konstatavo įvertinęs automobilio Audi A4 apgadinimus bei jo stabdymo keliÄ . Abejoti tokiais specialisto parodymais teisinio pagrindo nėra, kadangi jo iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl automobilio Audi A4 važiavimo greičio patvirtina ne tik Å¡io automobilio vairuotojo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, bet ir aukščiau aptartame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės – automobilis važiuoja su srautu.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl automobilio Audi A4 važiavimo greičio aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir automobilio Audi A4 vairuotojo veiksmai į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įvažiavus mikroautobusui, t. y. apvažiuojant kliÅ«tį nepristabdant savo vairuojamos transporto priemonės. IÅ¡ pateikto vaizdo registratoriaus įraÅ¡o matyti, kad mikroautobusas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įvažiavo staiga, prieÅ¡ atlikdamas šį manevrÄ net nepristabdydamas, prieÅ¡ pat automobilį Audi A4, dėl ko sustabdyti savo vairuojamÄ transporto priemonę (automobilį Audi A4) V.

P. Å¡iuo atveju nebeturėjo jokios objektyvios galimybės. Be to, kaip nustatyta iÅ¡ komentuojamame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų duomenų, V. P. vis tik turėjo pakankamai vietos apvažiuoti netikėtai į keliÄ iÅ¡važiavusį mikroautobusÄ , neiÅ¡važiuodamas į kitÄ eismo juostÄ , dėl ko, jo nusukimas nuo staiga atsiradusios kliÅ«ties kelyje jÄ apvažiuojant ir vis tik liekant savo eismo juostoje, neabejotinai buvo sÄ moningas ir tinkamas veiksmas siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo su mikroautobusu, sÄ lygotas ne didesnio jo važiavimo greičio, bet tinkamo ir greito situacijos kelyje įvertinimo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tinkamÄ ir adekvatų V. P. veiksmų pasirinkimÄ mikroautobusui netikėtai iÅ¡važiavus į jo judėjimo eismo juostÄ , neabejotina, kad mikroautobuso vairuotojo veiksmai, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniu skundu, vėlgi neturėjo jokios esminės reikÅ¡mės vertinamo eismo įvykio kilimui. AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ apklausiamas tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, patvirtino ir specialistas H. V., paaiÅ¡kindamas, kad nustatinėjant eismo įvykio mechanizmÄ , Ford Transit (mikroautobusas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į (duomenys neskelbtini)) vairuotojo veiksmai esminės reikÅ¡mės neturi.

Jo teigimu, nusukimas nuo bet kokios kliÅ«ties kelyje yra nepriimtinas, tačiau Audi A4 vairuotojo veiksmai, apvažiuojant mikroautobusÄ , Å¡iuo atveju vis tik nebuvo priežastis, dėl kurios įvyko vertinamas eismo įvykis. Nesutikti su tokia specialisto iÅ¡vada, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumÄ , teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo, todėl jai iÅ¡ esmės pritaria. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas iÅ¡vadas dėl T.

P. kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo T. P. lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Esant Å¡iems duomenims, sutikti su T. P. apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti/keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir T.

P. apeliacinio skundo motyvus dėl nukentėjusiesiems D. J., B. J., R. J. ir V. P. priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažinimas ir pan., teismo įvertinti piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Å iuo aspektu analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos klausimÄ , atsižvelgė į kiekvienam nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ , dėl sužalojimų patirtus nepatogumus ir kitas aplinkybes, kurių visumoje visiÅ¡kai pagrįstai iÅ¡ T.

P. D. J. priteisė 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš AB „L. D.“ D. J. ir B. J. naudai – po 1500 eurų, R. J. ir V. P. – po 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai traktuoja T. P., teigti jog toks neturtinės žalos dydis, nustatytas kiekvienam iš nukentėjusiųjų, yra per didelis, juo labiau įvertinus tai, kad tik vienam jų – D. J., patirtos neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas iš T. P. (kitiems – iš AB „L.

D.“), teisinio pagrindo nėra. Eismo įvykio metu nukentėjusieji patyrė įvairius sužalojimus, dėl kurių neabejotinai buvo sutrikdyta jų sveikata, bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji buvo apklausti dėl po vertinamo eismo įvykio jiems kilusių padarinių ir dvasinių sukrėtimų, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog analizuojamu atveju buvo nustatytos visos aplinkybės, pagrindžiančios nukentėjusiesiems priteistÄ neturtinę žalÄ . Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad D.

J. analizuojamo eismo įvykio metu patyrė apatinio žandikaulio ir blauzdos kaulo lūžius, 2015 m. liepos 22 d. buvo operuotas atstatant žandikaulį ir fiksuojant sÄ kandį. Nors gydymo įstaigoje jis praleido tik 9 dienas, tačiau dar 4 mėnesius po to, dėl patirto žandikaulio sužalojimo, jis negalėjo valgyti kieto maisto. Dėl blauzdos lūžio D. J. turėjo vaikščioti su kojos įtvaru, jam buvo reikalinga kito asmens pagalba, dėl ko nukentėjusysis neabejotinai patyrė nepatogumus bei psichologinius iÅ¡gyvenimus.

Ir nors apeliaciniu skundu teigiama, jog priteisdamas neturtinę žalÄ D. J., apylinkės teismas nesirėmė jokiais objektyviais įrodymais, vadovavosi vien tik paties nukentėjusiojo subjektyviu vertinimu, kas iÅ¡ esmės sÄ lygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ , tačiau sutikti su Å¡iais apelianto teiginiais ir jų pagrindu mažinti D. J. priteistos neturtinės žalos dydį, teisinio pagrindo nėra. Å ios iÅ¡vados kontekste vis tik pažymėtina, kad objektyviais ir neginčijamais įrodymais kiekvienu atveju privalo bÅ«ti pagrįstas ne neturtinės, bet turtinės žalos dydis, tuo tarpu neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡likusiÄ baimę ir pan., laikydamas nuoseklios teismų praktikos dėl asmens neturtinės žalos priteisimo analogiÅ¡ko pobÅ«džio baudžiamosiose bylose.

Å iuo atveju D. J. priteistas neturtinės žalos dydis laikytinas proporcingu jam nustatytiems sužalojimams ir dėl jų patirtiems nepatogumams. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , svarbu paminėti ir tai, kad analizuojamo eismo įvykio metu nukentėjo ne tik D. J., bet ir dvi jo dukterys, todėl mažinti D. J. tiek iÅ¡ AB „L. D.“, tiek iÅ¡ T. P. priteistos neturtinės žalos dydį teisinio pagrindo vis tik nėra. Juo labiau, jog vertinamu atveju D. J. reikalavo 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jo reikalaujama pinigų suma skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo sumažinta iki 2500 eurų.

AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir B. J., R. J. ir V. P. priteistos neturtinės žalos dydį. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. J. vertinamo eismo įvykio metu buvo vežama į ligoninę dėl nerimo sutrikimo, turėjo bÅ«ti guldoma į ligoninę, įvykio metu patyrė galvos sumuÅ¡imÄ , atsirado kraujosruva po kairės akies jungine, po įvykio buvo dideliame Å¡oke, patyrė silpnumÄ ir galvos svaigimÄ . Dėl patirtos avarijos, jos pačios teigimu, jai nustatytas nerimo sutrikimas paÅ«mėjo, Å¡iuo metu ji bijo kur nors važiuoti, vis galvoja, kad kas nors atitiks, nori iÅ¡silaikyti vairuotojo teises, bet dėl patirto eismo įvykio bijo atlikti Å¡iuos veiksmus.

Tuo tarpu B. J. vertinamo eismo įvykio metu laukėsi kÅ«dikio, patyrė krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo srities sumuÅ¡imÄ su odos nubrozdinimais, dėl patirto streso buvo paguldyta į ligoninę, kur vienÄ dienÄ buvo stebima. Apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu B. J. pažymėjo, kad nors įvykio metu jai niekas nelūžo, tačiau ji patyrė sukrėtimÄ , įvykio metu laukėsi kÅ«dikio, dėl ko patirtas eismo įvykis jÄ paveikė, iki dabar ji bijo vairuoti. Savo ruožtu V.

P. eismo įvykio metu patyrė kairio peties, abiejų čiurnų ir kairio kelio sumuÅ¡imus, plėštinę deÅ¡inės plaÅ¡takos žaizdÄ . Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. P. pažymėjo, jog vertinamo eismo įvykio metu jo draugė laukėsi, bijojo kad ji neprarastų vaiko, dėl ko, neabejotinai patyrė emocinius sutrikimus. Jo teigimu, dėl eismo įvykio pasekmių jis turėjo keisti darbÄ , nes nebeturėjo automobilio, o jam, kaip vairuotojui, tai bÅ«tina. Atsižvelgiant į aptartus R.

J., B. J. ir V. P. konstatuotus sužalojimus, dėl jų patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, jiems skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžius vertinti kaip neproporcingus, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir finansinė nuteistojo padėtis, juolab, kad tik dalis D. J. nustatytos neturtinės žalos buvo priteista iš T. P.. Visų kitų nukentėjusiųjų interesai dėl eismo įvykio metu jiems padarytos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, buvo tenkinami iš civilinio atsakovo AB „L.

D.“. Be to, vien faktas, kad apelianto darbo užmokestis siekia 400 eurų, nepatvirtina sunkios jo finansinės padėties. Asmuo yra jauno amžiaus, sveikas, todėl turi visas galimybes susirasti gerai apmokamÄ darbÄ ateityje. Be to, Å¡iuo metu jis studijuoja, kas neabejotinai ateityje palengvins geriau apmokamo darbo paieÅ¡kas. Tuo tarpu T. P. apeliaciniame skunde nurodomos iÅ¡laidos už mokslÄ nėra patiriamos kiekvienÄ mėnesį, jo nurodyta suma yra mokama už visų metų studijas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais atmestini ir T.

P. apeliacinio skundo teiginiai, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta 15 MGL – 564,90 eurų, bauda pakenks jo finansinei padėčiai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantui paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmių skyrimo principus bei proporcingumo reikalavimus, ji nelaikytina tokio dydžio, kurio apeliantas nesugebėtų sumokėti. Nors nukentėjusiųjų D. J., R. J., B. J. ir V. P. atstovas advokatas P. A. atsiliepimu į nuteistojo T. P. apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti visas civilinių ieÅ¡kovų patirtas proceso iÅ¡laidas pagal į bylÄ pateiktus dokumentus, tačiau Å¡is advokato praÅ¡ymas, įvertinus jokių procesines iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų nebuvimÄ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             n u t a r i a : nuteistojo T. P. apeliacinį skundÄ atmesti.PraÅ¡ymÄ , dėl proceso iÅ¡laidų civiliniams ieÅ¡kovams D. J., R. J., B. J. ir V. P. priteisimo iÅ¡ nuteistojo T. P., atmesti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                                                                      Albinas Antanaitis                                                                                     Giedrius Endriukaitis                                                                                         Daiva Jankauskienė