fa2f0c57-20ff-42ee-8f05-cf86b532ea4d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-215-789/2014Proceso Nr. 3-61-3-01958-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 8.1.1, 9.7, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. Å . ir jo atstovui advokatui ArÅ«nui Skuolevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. Å . skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas G. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu (t. 1, b. l. 1–14), kurį 2013-06-28 (t. 1, b. l. 158–171) ir 2013-08-12 (t. 2, b. l. 5–18) patikslinto, praÅ¡ydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2013-05-06 sprendimÄ Nr. S-76(7-64/2013), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013-02-04 sprendimÄ Nr. 68-22 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2012-11-30 sprendimÄ Nr. (6.5)-100.PaaiÅ¡kino, kad 2012-11-05 pateikė Klaipėdos AVMI praÅ¡ymÄ atleisti nuo 141 985 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių ir 20 486 Lt GPM baudos mokėjimo, tačiau Klaipėdos AVMI 2012-11-30 priėmė sprendimÄ netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo.

Nurodė, kad VMI ir Mokestinių ginčų komisija taip pat netenkino pareiÅ¡kėjo skundų ir neatleido jo nuo GPM delspinigių ir baudos mokėjimo. Mano, kad VMI 2013-02-04 sprendime Nr. 68-22 nepagrįstai nurodoma, jog „nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjas mokestinį pažeidimÄ padarė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo ar mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu pateiktos klaidingos konsultacijos“. Be to, ginčijamame VMI sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas konsultacijų į inspekcijÄ kreipėsi tik 2003-09-12, nes Å«kininkas G.

Å ., kaip Bruzdeilyno žemės Å«kio ir agroserviso kooperatinės bendrovės pirmininkas, į VMI dėl žemės Å«kio veiklos apmokestinimo kreipėsi dar 2001-01-04. PaaiÅ¡kino, kad kai kurie pareiÅ¡kėjo nurodyti raÅ¡tai nėra adresuoti konkrečiai jam ir gauti G. B. vardu, kadangi jis, kaip kooperatyvo narys, buvo įpareigotas iÅ¡siaiÅ¡kinti Å«kininkų veiklos apmokestinimÄ . Mano, kad aplinkybė, kam adresuoti raÅ¡tai, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes visiems mokesčių mokėtojams, kurie kartu vykdo Å«kinę veiklÄ , turi bÅ«ti teikiamos vienodos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.Atkreipė dėmesį, kad tiek Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 str. 19 p. (paklausimo metu), tiek GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. (mokestinio ginčo laikotarpiu 2003–2006 m.) Å«kininko pajamų apmokestinimo nuostatos buvo vienodos, t. y. pajamos, gautos iÅ¡ žemės Å«kio veiklos, GPM neapmokestinamos.

Nurodė, kad Klaipėdos AVMI 2000-10-04 rašte Nr. 06-2/529, 2000-12-15 rašte Nr. 06-2/529, 2001-01-16 rašte Nr. 13-05/7, VMI 2001-03-08 rašte Nr.              08-3-05-2250, 2001-03-28 rašte Nr. 08-3-05-3015 nėra nurodyta, kad paslaugos žemės ūkiui, nurodytos EVRK A sekcijos 01 skyriaus 01.4 grupėje, tik tada yra žemės ūkio veikla, jeigu jos teikiamos žemės ūkio veiklos subjektams. Priešingai, minėtuose raštuose nurodyta, kad kitos paslaugos (būdingos), kurios pagal EVRK nėra žemės ūkio veikla, kad būtų žemės ūkio veikla, turi būti teikiamos žemės ūkio veiklos subjektams.

Minėtuose raÅ¡tuose akcentuota, jog svarbiausia, kad vykdoma veikla atitiktų nurodytas EVRK žemės Å«kio veiklų grupes ir kad visos valdymo institucijos ir visi Å«kio subjektai privalo vadovautis EVRK. Pažymėjo, kad minėtuose raÅ¡tuose taip pat nenurodyta, kad sÄ voka „ūkininko Å«kyje“ apima tik Å«kininko valdomÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę. PrieÅ¡ingai, sÄ voka „ūkininko Å«kyje“ nėra akcentuojama, nes Klaipėdos AVMI 2000-12-05 raÅ¡te Nr. 06-2/529, VMI 2000-12-01 raÅ¡te Nr.    08-03-02-14650 ir Klaipėdos AVMI 2001-01-16 raÅ¡te Nr. 13-05/7 ji net nevartojama, o kalbama apie Å«kininko ir Å«kio vykdomÄ veiklÄ .

Atkreipė dėmesį, kad nei viename raÅ¡te nėra nurodyta, kad Å«kininko Å«kis yra teritoriÅ¡kai (geografiÅ¡kai) apribotas Å«kininko valdoma žeme. Be to, iÅ¡ minėtuose raÅ¡tuose minimų Ūkininko Å«kio įstatymo redakcijų matyti, kad Å«kininko Å«kis nėra teritoriÅ¡kai apribotas Å«kininko valdoma žeme. Pabrėžė, kad sÄ voka „ūkininko Å«kyje“ nėra iÅ¡aiÅ¡kinta nei GPM įstatyme, nei GPM įstatymo apibendrintame komentare. Nurodė, kad mokesčių administratoriui buvo teikiamos pareiÅ¡kėjo Fizinių asmenų pajamų mokesčio deklaracijos, kuriose prie gyventojų neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos Å«kininko ir jo partnerio gautos pajamos už Å«kininko Å«kyje vykdomÄ Å¾emės Å«kio paslaugų veiklÄ , ir buvo nurodomas 0 proc.

GPM tarifas. Be to, Å¡iÄ mokesčių administratoriaus suformuotÄ nuomonę visiÅ¡kai pagrindė 2001 m. rugsėjo–spalio mėnesiais atliktas mokestinis patikrinimas, kurio metu nenustatyta jokių GPM mokėjimo pažeidimų, nors Å«kis vykdė tapačiÄ veiklÄ pagal EVRK A01.41.20, t. y. pajamos, gautos už želdinimo ir želdinių priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ , mokesčių administratoriaus buvo pripažintos kaip Å«kininko pajamos gautos iÅ¡ Å«kyje vykdomos žemės Å«kio veiklos.

Mano, kad mokestinio patikrinimo aktÄ galima prilyginti raÅ¡tiÅ¡kai konsultacijai.Pažymėjo, kad žemės Å«kio administravimas yra Žemės Å«kio ministerijos prerogatyva, o Žemės Å«kio ministerijos 2002-02-18 raÅ¡te Nr. 4201-15-B-58 specialistai taip pat nenurodė, kad veiklos, nurodytos EVRK A sekcijos 01.4 klasėje (žemdirbystę aptarnaujančios veiklos), įskaitant ir želdinimo bei želdinių priežiÅ«ros paslaugos, turi bÅ«ti teikiamos žemės Å«kio veiklos subjektams, kad bÅ«tų žemės Å«kio paslaugos, t. y.

žemės Å«kio veikla. Minėtame raÅ¡te taip pat nenurodyta, kad paslaugas reikėtų teikti Å«kininko valdomoje žemės Å«kio paskirties žemėje, kad tokia veikla bÅ«tų žemės Å«kio veikla.PaaiÅ¡kino, kad 2002-07-02 GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. komentare mokesčių administratorius neteisingai nurodo paslaugų žemės Å«kiui sÄ raÅ¡Ä , nes minimas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1995-12-27 įsakymas Nr. 134 yra ne „paslaugų žemės Å«kiui sÄ raÅ¡as“, o „paslaugų žemės Å«kiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sÄ raÅ¡as“.

Be to, pats mokesčių administratorius savo 2001-03-08 raÅ¡te Nr. 08-3-05-2250 nurodė, kad Å«kininkams negali bÅ«ti taikomas minėtas įsakymas. Mano, kad Å«kininkams negali bÅ«ti taikomas ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003-12-31 įsakymas Nr. 1K-313, kuriame reglamentuojamos pelno, o ne pajamų mokesčio lengvatos, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) sprendime administracinėje byloje Nr. A556-605/2010 konstatavo, kad mokesčių administratorius ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Lietuvos Respublikos finansų ministro  1995-12-27 įsakymu Nr. 134 ir 2003-12-31 įsakymu Nr. 1K-313.Mano, kad komentare turėjo bÅ«ti nurodytas Paslaugų žemės Å«kiui sÄ raÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2002-12-31 įsakymu Nr. 528.

Taigi komentare nurodyta sudėtinė žemės Å«kio veiklos dalis „Paslaugų žemės Å«kiui teikimas“ yra ne paslaugų žemės Å«kio subjektui teikimas, o paslaugų žemės Å«kiui (Žemės Å«kio ministerijos patvirtintame sÄ raÅ¡e numatyta su žemės Å«kiu susijusi veikla) teikimas. Be to, komentare iÅ¡vardytos tokios paslaugos žemės Å«kiui, kurių Å«kininkas niekaip negali atlikti savo žemės Å«kio paskirties žemėje, pavyzdžiui, laukų paruoÅ¡imo, žemės dirbimo, tręšimo ir kitos paslaugos.

Taip pat nurodytos ir tokios paslaugos, kurios atliekamos ne žemės Å«kio paskirties žemėje, bet kitos paskirties žemėje, pavyzdžiui, žemės Å«kio subjektų pagamintų, apdorotų bei perdirbtų produktų transportavimo paslaugos. PaaiÅ¡kino, kad nuostata, jog visos paslaugos žemės Å«kiui tik tada yra žemės Å«kio veikla, jeigu Å¡ios paslaugos teikiamos žemės Å«kio veiklos subjektams, VMI vieÅ¡oje centrinėje mokesčių informacinėje sistemoje pasirodė tik 2010-04-18, nors minėtame įsakyme nėra nuostatos, kad visos jame iÅ¡vardintos paslaugos turi bÅ«ti teikiamos žemės Å«kių veiklos subjektams, kad bÅ«tų žemės Å«kio veikla.Atkreipė dėmesį, kad minėtuose mokesčių administratoriaus raÅ¡tuose sÄ voka „žemės Å«kio veikla“ nebuvo aiÅ¡kinama, tačiau mano, kad sudėtinė žemės Å«kio veiklos dalis „paslaugų žemės Å«kiui teikimas“ reiÅ¡kia ne paslaugų žemės Å«kio veiklos subjektams teikimÄ , o paslaugų, iÅ¡vardintų sÄ raÅ¡e „Paslaugos žemės Å«kiui“, teikimÄ .

Mano, kad mokesčių mokėtojui mokestiniai reikalavimai Å¡iuo atveju negali bÅ«ti keliami, kadangi mokesčių administratoriaus raÅ¡tiÅ¡ki paaiÅ¡kinimai ir apibendrintas GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. komentaras mokestinio ginčo laikotarpiu (2003–2006 m.) yra prieÅ¡taringi ir dviprasmiÅ¡ki.Pažymėjo, kad Mokestinių ginčų komisija visiÅ¡kai ignoravo pateiktÄ informacijÄ , kad Å«kininkas G. Å ., kaip Bruzdeilyno žemės Å«kio agroserviso kooperatinės bendrovės pirmininkas, dar 2001-01-04 kreipėsi į VMI dėl Å«kininko žemės Å«kio veiklos apmokestinimo ir gavo paaiÅ¡kinimÄ , kokios paslaugos turi bÅ«ti teikiamos žemės Å«kio veiklos subjektams, kad bÅ«tų taikomos mokestinės lengvatos.

Tai įrodo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į mokesčių administratorių dėl atitinkamo mokesčio mokėjimo, o pastarasis suteikė tuo klausimu klaidingÄ konsultacijÄ . Be to, Mokestinių ginčų komisija visiÅ¡kai ignoravo informacijÄ , kad tiek Å«kininkas G. Å ., tiek Å«kininkas G. B. buvo to paties žemės Å«kio kooperatyvo nariai ir kad Å«kininkas G. B. buvo įpareigotas raÅ¡tu VMI iÅ¡siaiÅ¡kinti Å«kininko Å«kio veiklos apmokestinimÄ , t. y. Å«kininkas G. B. veikė kaip Bruzdeilyno žemės Å«kio agroserviso kooperatinės bendrovės ir tuo pačiu kaip Å«kininko G.

Š. atstovas.Atkreipė dėmesį, kad Mokestinių ginčų komisijos minimas 2003-10-02 VMI raštas Nr.  (13-05)-D8-8130 dėl kaimo amatų veiklos nėra konsultacija dėl ūkininko žemės ūkio veiklos apmokestinimo. Mano, kad Mokestinių ginčų komisija nepaneigė, jog lengvata pajamoms iš žemės ūkio veiklos taikoma nepriklausomai nuo to, ar paslaugos yra teikiamos žemės ūkio veiklos subjektams ar ne, ir pripažįsta, kad pajamos, gautos iš veiklos pagal EVRK A.01.4, yra pajamos iš žemės ūkio veiklos, nepriklausomai nuo to ar jos suteiktas žemės ūkio veiklos subjektams ar ne, tik turi būti skirtingai apmokestinamos, nors GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. nustatyta, kad ūkininko pajamos iš žemės ūkio veiklos ūkyje yra neapmokestinamos.

Nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija neįvertino fakto, kad apibendrintame GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. komentare pateiktas ne paslaugų žemės Å«kiui sÄ raÅ¡as, o paslaugų žemės Å«kiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sÄ raÅ¡as. Be to, Mokestinių ginčų komisija visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio į teismo ekspertės V. L. pažymÄ . Atsakovė VMI 2013-08-09 (t. 2, b. l. 2–3) ir 2013-08-30 (t. 2, b. l.

23) atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad mokestinis ginčas su pareiÅ¡kėju baigėsi LVAT 2012-06-21 nutartimi administracinėje byloje Nr.                 A442-1826/2012, kuria nuspręsta atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl jam papildomai apskaičiuotos      204 856 Lt GPM sumos, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjo teikiamos apželdinimo ir želdinių priežiÅ«ros paslaugos nebuvo teikiamos žemės Å«kiui, todėl GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. nustatyta lengvata pareiÅ¡kėjo gautoms iÅ¡ nurodytos veiklos pajamoms netaikytina.

Å iuo atveju bÅ«tina nustatyti faktinę aplinkybę, jog mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinių pareigų, ir tų pareigų nesilaikymas buvo nulemtas paties mokesčių administratoriaus. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas į VMI kreipėsi tik 2003-09-12, kuri jam 2003-10-02 raÅ¡tu Nr. (13-05)-D8-8130 atsakė, jog jeigu Å«kininkas verčiasi ne žemės Å«kio veikla, jo pajamos pagal GPM įstatymo 6 str. 2 d. 9 p. turi bÅ«ti apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Minėtame raÅ¡te taip pat nurodyta, jog Å«kininko ir jo parnerių gautos pajamos neapmokestinamos pagal GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. tuo atveju, jeigu jos yra už Å«kininko Å«kyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos Å«kininko Å«kio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ .

Pažymėjo, kad nors 2001-01-04 į mokesčių administratorių kreipėsi ne pats pareiÅ¡kėjas, o Bruzdeilyno žemės Å«kio ir agroserviso kooperatinė bendrovė, tačiau atsakyme į minėtÄ paklausimÄ VMI nurodė tokį atitinkamų normų taikymÄ , dėl kurio buvo pasisakyta įsiteisėjusiame LVAT sprendime pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti raÅ¡tai nėra adresuoti konkrečiai pareiÅ¡kėjui. Be to, juose yra akcentuota, jog tam, kad pajamos iÅ¡ Å«kininko Å«kio nebÅ«tų apmokestinamos, jos turi bÅ«ti suteikiamos žemės Å«kiui.Nurodė, kad LVAT pareiÅ¡kėjo mokestiniame ginče konstatavo, kad tiek tikrinto laikotarpio pradžioje, tiek pabaigoje pajamų neapmokestinimas buvo siejamas su Å«kininko Å«kyje vykdoma žemės Å«kio veikla.

LVAT nekilo abejonių dėl galiojusių teisės normų turinio konstatuojant, kad nors pareiškėjo teiktos paslaugos atitinka EVRK A sekcijos 01 skyriaus 01.4 grupės nuostatas, tačiau tokio pobūdžio žemės ūkio paslaugas ūkininkas turi teikti žemės ūkiui (išimtinai žemės ūkio subjektui). Pažymėjo, kad mokesčių administratorius mokesčių mokėtojams nėra pateikęs priešingos konsultacijos, todėl nėra pagrindo pareiškėjo atleisti nuo 69 083 Lt GPM delspinigių.

Nurodė, kad, sprendžiant atleidimo nuo baudos klausimÄ , buvo vadovaujamasi tais pačiais pagrindais kaip ir sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo nuo delspinigių, tačiau mokesčių mokėtojas nuo paskirtos baudos gali bÅ«ti atleistas tik tuo atveju, kai su paskirta bauda susijęs mokestis yra sumokėtas, priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas ar su bauda susijusio mokesčio sumokėjimo terminas MAÄ® 88 str. nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas nurodė, kad palaiko skundÄ , ir prašė jį tenkinti. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai. Skundas atmestinas.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad G. Å . 2012-11-05 pateikė Klaipėdos AVMI praÅ¡ymÄ atleisti nuo delspinigių ir baudų (141 985 Lt GPM delspinigių ir 20 486 Lt GPM baudos) (t. 1, Mokestinių ginčų komisijos bylos Nr. 6.11-03(7-64/2013) l. 11–13).

Klaipėdos AVMI 2012-11-30 sprendimu Nr. (6.5)-100 „Dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių“ atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo papildomai apskaičiuotų 72 902 Lt GPM delspinigių mokėjimo (t. 1, b. l. 18–21). VMI 2013-02-04 sprendimu Nr. 68-22 patvirtino Klaipėdos AVMI 2012-11-30 sprendimÄ Nr. (6.5)-100 (t. 1, b. l. 25–28). Mokestinių ginčų komisija 2013-05-06 sprendimu Nr.                   S-76(7-64/2013) patvirtino VMI 2013-02-04 sprendimÄ Nr. 68-22 (t. 1, b. l. 115–119).Byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos 2013-05-06 sprendimo Nr.                    S-76(7-64/2013), VMI 2013-02-04 sprendimo Nr. 68-22 ir Klaipėdos AVMI 2012-11-30 sprendimo Nr. (6.5)-100 teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamais sprendimais buvo atsisakyta atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo dalies apskaičiuotų (69 083 Lt) GPM delspinigių ir 20 486 Lt GPM baudos mokėjimo, t. y. ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai atsisakė atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo dalies jam apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos mokėjimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra ginčo dėl Klaipėdos AVMI 2012-11-30 sprendimo Nr. (6.5)-100 dalies, kuria dėl užsitęsusio ginčo nagrinėjimo pareiÅ¡kėjas atleistas nuo dalies (72 902 Lt) GPM delspinigių.Ginčo teisinius santykius dėl atleidimo nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ir paskirtos baudos reglamentuoja MAÄ®, kurio 141 str. 1 d. iÅ¡vardyti atleidimo nuo pagal šį įstatymÄ paskirtų baudų mokėjimo pagrindai, pateiktas baigtinis jų sÄ raÅ¡as.

MAÄ® 100 str., nustatantis galimybę atleisti mokesčių mokėtojÄ nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, taip pat nukreipia į Å¡io įstatymo 141 str. 1 d. nuostatas.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad jis praÅ¡ymÄ atleisti nuo delspinigių ir baudos iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ MAÄ® 141 str. 1 d. 4 p., kuriame yra įtvirtintas atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindas – kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

PareiÅ¡kėjas nekelia ginčo dėl kitų MAÄ® 100 ir 141 str. įtvirtintų atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindų taikymo, todėl jų taikymas nėra Å¡io ginčo dalykas ir nebus analizuojamas.LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad, siekiant pasinaudoti MAÄ® 141 str. 1 d. 4 p. nurodytu atleidimo nuo minėtų sumų pagrindu, mokesčio mokėtojui tenka pareiga įrodyti, kad jis dėl atitinkamo mokesčio mokėjimo, mokėtino tam tikru laikotarpiu, kreipėsi į mokesčių administratorių, o pastarasis jam suteikė tuo klausimu klaidingÄ konsultacijÄ .

Pagal Å¡ios nors prasmę mokesčių mokėtojo atleidimÄ nuo delspinigių ir baudų lemia ne bet kokia klaidinga konsultacija. PrieÅ¡ingai, mokesčių administratoriaus konsultacija turi bÅ«ti tas faktas, kuris nulėmė mokesčių mokėtojo padarytÄ mokesčių įstatymų pažeidimÄ . Vadinasi, vertinant laiko atžvilgiu, ji turi bÅ«ti suteikta prieÅ¡ mokesčių įstatymo pažeidimÄ . Be to, mokesčių administratoriaus konsultacijoje nagrinėtas klausimas turi atitikti aplinkybes, dėl kurių konstatuotas mokesčių įstatymų pažeidimas, tai yra konsultacija turi bÅ«ti pateikta mokesčių mokėtojui nurodant iÅ¡ principo analogiÅ¡kÄ situacijÄ , dėl kurios vėliau jo atžvilgiu konstatuojamas mokesčių įstatymų pažeidimas (LVAT 2012-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-13/2012).Taigi, vertinant, remiantis MAÄ® 141 str. 1 d. 4 p., pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ , turi bÅ«ti analizuojami Å¡ie klausimai:

1) apmokestinimui taikytinas teisinis reglamentavimas;

2) pareiškėjo (ar jo atstovo) individualūs kreipimaisi į mokesčių administratorių;

3) mokesčių administratoriaus individualaus pobūdžio paaiškinimai, skirti pareiškėjui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais;

4) sprendimai, kuriais nustatytas mokesčių įstatymų pažeidimas;

5) bylai aktualus apibendrintas mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ginčija mokesčių administratoriaus pateiktÄ tam tikrų sÄ vokų aiÅ¡kinimÄ , joms suteikiamÄ prasmę dėl taikytinos mokesčio lengvatos, t. y. pajamų neapmokestinimo. Be to, pareiÅ¡kėjas laikosi pozicijos, kad mokesčių administratorius jį suklaidino konsultacijose neiÅ¡aiÅ¡kindamas tam tikrų apmokestinimui svarbių sÄ vokų. Nors mokesčio mokėtojui pagal Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palÅ«kanų taisyklių, patvirtintų VMI virÅ¡ininko 2004-07-26 įsakymo Nr. VA-144 1. 1 p., 14 p. ir LVAT praktikÄ (2012-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-13/2012) tenka pareiga kartu su praÅ¡ymu pateikti šį praÅ¡ymÄ pagrindžiančius dokumentus, tačiau byloje ir prie jos pridėtose bylose nėra pateikta kreipimųsi, į kuriuos atsakydamas mokesčių administratorius, pareiÅ¡kėjo nuomone, jį suklaidino.

Todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar pareiÅ¡kėjas į mokesčių administratorių kreipėsi nurodydamas analogiÅ¡kÄ situacijÄ , dėl kurios vėliau jo atžvilgiu konstatuotas mokesčių įstatymų pažeidimas, t. y. ar buvo paminėtos visos situacijos vertinimui reikÅ¡mingos aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės galėjo įtakoti mokesčių administratoriaus konsultacijos turinį. Be to, tam tikrų sÄ vokų neiÅ¡aiÅ¡kinimas konsultacijose besÄ lygiÅ¡kai negali bÅ«ti laikomas mokesčių mokėtojo klaidinimu, nes, jau minėta kad esant neaiÅ¡kiam kreipimųsi į mokesčių administratorių turiniui, lieka neaiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjas prašė mokesčių administratoriaus iÅ¡aiÅ¡kinti mokesčių įstatyme vartojamus terminus.

Ä®statymų leidėjas atleidimÄ nuo delspinigių ir baudų expressis verbis susiejo su klaidingu apibendrintu mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimu arba mokesčių administratoriaus suteikta klaidinga konsultacija (MAÄ® 141 str. 1 d. 4 p.). Todėl Å¡iuo atveju, siekiant atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių ir baudos pagal MAÄ® 141 str. 1 d. 4 p., bÅ«tina nustatyti faktinę aplinkybę, kad mokesčių mokėtojo mokestinių pareigų nesilaikymas buvo nulemtas paties mokesčių administratoriaus, t. y. bÅ«tina nustatyti, kad mokesčių administratorius bÅ«tent pareiÅ¡kėjui (ar jo atstovui) suteikė klaidingÄ konsultacijÄ , kuri nulėmė jo padarytÄ mokesčių įstatymų pažeidimÄ , arba, kad padarytÄ mokesčių įstatymų pažeidimÄ lėmė klaidingas apibendrintas mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas individualiÄ klaidingÄ konsultacijÄ sieja su Klaipėdos AVMI ir VMI pateiktais raÅ¡tiÅ¡kais paaiÅ¡kinimais, o klaidingÄ apibendrintÄ mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimÄ â€“ su GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. komentare pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Be to, mano, kad mokestinio patikrinimo aktÄ galima prilyginti raÅ¡tiÅ¡kai konsultacijai, nes 2001 m. rugsėjo–spalio mėnesiais buvo atliktas mokestinis patikrinimas, kurio metu nenustatyta jokių GPM mokėjimo pažeidimų.Matyti, kad MAÄ® 141 str. 1 d. 4 p. vartojamos sÄ vokos yra iÅ¡aiÅ¡kintos to paties teisės akto 2 str.: konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais – mokesčių administratoriaus individualaus pobÅ«džio paaiÅ¡kinimas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais (MAÄ® 2 str. 5 d.); apibendrintas mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimas – su Finansų ministerija suderinta centrinio mokesčių administratoriaus arba kitos Å¡iuo Ä®statymu tam įgaliotos institucijos pateikta nuomonė, kaip mokesčių administratorius ar minėta institucija supranta ir taiko mokesčio įstatymo nuostatas (MAÄ® 2 str. 1 d.).

IÅ¡ MAÄ® 2 str. 5 d. įtvirtintos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais apibrėžties matyti, kad patikrinimo aktas, kuriuo remiasi pareiÅ¡kėjas, nelaikytinas konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 5 d. prasme ir neatitinka MAÄ® 141 str. 1 d. 4 p. taikymo sÄ lygų. Be to, vertinant, ar mokesčių administratorius suteikė pareiÅ¡kėjui klaidingÄ konsultacijÄ , nėra aktualÅ«s skunde akcentuoti Lietuvos Respublikos Kaimo reikalų komiteto raÅ¡tai (t. 1, b. l. 131–135), kurie priimti 2013 m. ir negalėjo klaidinti pareiÅ¡kėjo pažeidimų padarymo metu (2003–2006 m.), bei 2012 m. teismo ekspertės V.

L. pažyma (t. 1, b. l. 65–73).Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas į VMI kreipėsi tik 2003-09-12, o kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti raÅ¡tai nėra adresuoti konkrečiai pareiÅ¡kėjui. Pažymėtina, kad GPM mokestis ir su juo susijusios sumos buvo apskaičiuotos Å«kininkui G. Å ., t. y. nagrinėjamu atveju jis MAÄ® 2 str. 16 d. prasme laikytinas mokesčių mokėtoju – asmeniu, kuriam pagal mokesčio įstatymÄ yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Teismo nuomone, remiantis MAÄ® 141 str. 1 d. 4 p., 2 str. 5 d. nuostatomis ir LVAT 2012-02-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-13/2012 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nėra pagrindo Bruzdeilyno žemės Å«kio ir agroserviso kooperatinei bendrovei bei G.

B. teiktų mokesčių administratoriaus konsultacijų vertinti ir kaip pareiškėjo apmokestinimui skirtų konsultacijų, jeigu minėti subjektai nebuvo tinkamai įgalioti keiptis į mokesčių administratorių dėl pareiškėjo vykdytos veiklos apmokestinimo išsiaiškinimo, nes visi minėti subjektai MAĮ prasme yra savarankiški mokesčių mokėtojai. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas remiasi aplinkybe, jog ūkininkas G. B. veikė kaip Bruzdeilyno žemės ūkio agroserviso kooperatinės bendrovės ir tuo pačiu kaip ūkininko G.

Å . atstovas. Teismui 2014-02-10 posėdyje įpareigojus pareiÅ¡kėjÄ pateikti minėtus įgaliojimus patvirtinančius įrodymus, pareiÅ¡kėjas pateikė 2014-03-12 pažymÄ ir steigimo sutartį (t. 2, b. l. 59–60). Teismas, įvertinęs minėtų dokumentų turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad jie nepagrindžia pareiÅ¡kėjo teiginio, kad Å«kininkas G. B., kreipdamasis į mokesčių administratorių, veikė kaip Bruzdeilyno žemės Å«kio agroserviso kooperatinės bendrovės ir tuo pačiu kaip Å«kininko G.

Å . atstovas. Byloje taip pat nėra kitų G. B. įgaliojimus patvirtinančių įrodymų. Nors pareiÅ¡kėjas, kaip ir G. B., ginčijamu laikotarpiu buvo Bruzdeilyno žemės Å«kio ir agroserviso kooperatinės bendrovės narys, tačiau, byloje nesant duomenų apie tai, kad kooperatyvas ar G. B. į mokesčių administratorių kreipėsi kaip pareiÅ¡kėjo atstovai, teismas konstatuoja, kad jiems, kaip atskiriems mokesčių mokėtojams, adresuotos mokesčių administratoriaus konsultacijos neatitinka MAÄ® 141 str. 1 d. 4 p. taikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, nes skirtos ne konkrečiai pareiÅ¡kėjui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais.

Taigi mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, analizuodama pareiÅ¡kėjo atleidimo nuo delspinigių ir baudų atvejį, pagrįstai vertino tik konkrečiai pareiÅ¡kėjui adresuotÄ mokesčių administratoriaus 2003-10-02 iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , ir nevertino Bruzdeilyno žemės Å«kio ir agroserviso kooperatinei bendrovei bei G. B. skirtų konsultacijų.Teismo nuomone, ginčijamuose sprendimuose VMI 2003-10-02 raÅ¡tas Nr. (13-05)-D8-8130 (t. 2, Mokestinių ginčų komisijos bylos Nr. 6.11-03(7-64/2013) l. 122) pagrįstai įvertintas kaip neklaidinantis.

VMI, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2013-09-12 kreipimÄ si, atkartojo GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. įtvirtintÄ nuostatÄ , taip pat nurodė, kad, jeigu Å«kininkas verčiasi ne žemės Å«kio veikla, jo pajamos pagal GPM įstatymo 6 str. 2 d. 9 p. turi bÅ«ti apmokestinamos 15 procentų pajamų mokesčio tarifu. IÅ¡ minėto VMI iÅ¡aiÅ¡kinimo matyti, kad mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjui nesuteikė klaidingos konsultacijos, tik atkartojo GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. įtvirtintÄ nuostatÄ , plačiau neaiÅ¡kindamas joje vartojamų terminų reikÅ¡mės. Be to, pareiÅ¡kėjas savo suklaidinimÄ sieja ir su apibendrintu mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimu GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. komentare (t. 1, b. l. 50–52) mokestinio ginčo laikotarpiu      (2003–2006 m.), kuris, jo nuomone, yra prieÅ¡taringas ir dviprasmiÅ¡kas.

PareiÅ¡kėjo padarytas mokesčio įstatymo pažeidimas yra susijęs su neteisingu naudojimusi GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. įtvirtinta lengvata. Nuo 2003-01-01 fizinių asmenų gautų pajamų apmokestinimÄ reglamentuoja GPM įstatymas, kurio 17 str. 1 d. 25 p. nurodyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra Å«kininko ir Å«kio narių gautos pajamos už Å«kininko Å«kyje, įregistruotame Ūkininko Å«kio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ . Nuo 2006-12-31 galioja nauja GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. redakcija, kurioje nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra Å«kininko ir jo partnerių gautos pajamos už Å«kininko Å«kyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos Å«kininko Å«kio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ bei pajamos, gautos realizavus kitÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemėje pačių iÅ¡augintÄ ar iÅ¡augintinÄ ir perdirbtÄ produkcijÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, mokesčių administratoriaus iÅ¡aiÅ¡kinimai atitinka GPM įstatymÄ , tačiau prieÅ¡tarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-12-08 sprendimui administracinėje byloje Nr. I-3505-764/2011, kuris LVAT 2012-06-21 nutartimi administracinėje byloje Nr.       A442-1826/2012 yra paliktas nepakeistas. LVAT 2012-06-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1826/2012 padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek pareiÅ¡kėjo tikrinamo laikotarpio pradžioje, tiek pabaigoje (2003–2006 m.) pajamų neapmokestinimas buvo siejamas su Å«kininko Å«kyje vykdoma žemės Å«kio veikla, t. y. paslaugos žemės Å«kiui turėjo bÅ«ti teikiamos iÅ¡imtinai žemės Å«kio subjektui.

Teismas, įvertinęs GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. komentaro turinį, konstatuoja, kad jame nėra aiÅ¡kiai nurodyta pareiÅ¡kėjo apmokestinimui aktuali situacija, t. y. jame nėra aiÅ¡kiai nurodyta, kad lengvata pajamoms iÅ¡ žemės Å«kio veiklos taikoma nepriklausomai nuo to, ar paslaugos teikiamos žemės Å«kio subjektui, ar ne. Jame pajamų neapmokestinimas siejamas su dviejų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimu (vykdoma žemės Å«kio veikla ir tokios veiklos vykdymu Å«kininko Å«kyje), kurios buvo iÅ¡aiÅ¡kintos LVAT 2012-06-21 nutartyje.

LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo suteiktos paslaugos nepripažintinos žemės Å«kio veikla, nes paslaugos buvo teiktos ne žemės Å«kio subjektams. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde remiasi tik GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. iÅ¡aiÅ¡kinimu, tačiau pareiÅ¡kėjo gautų pajamų apmokestinimui ginčijamu laikotarpiu buvo aktualios ir kitos teisės aktų nuostatos, kurių prasmė turėjo bÅ«ti analizuojama. LVAT 2012-06-21 nutartyje nurodė, kad nors, atsižvelgiant į EVRK A sekcijos 01 skyriuje 01.4 grupės nuostatas, pareiÅ¡kėjo teiktos paslaugos atitinka minėtoje grupėje nurodytas žemės Å«kio paslaugas, tačiau kartu aiÅ¡kinamos GPMÄ® įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. ir Žemės Å«kio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. 28 ir 18 d. nuostatos sudaro pagrindÄ spręsti, kad tokio pobÅ«džio žemės Å«kio paslaugas Å«kininkas turi teikti žemės Å«kiui, t. y. paslaugos žemės Å«kiui turi bÅ«ti teikiamos iÅ¡imtinai žemės Å«kio subjektui, t. y. pareiÅ¡kėjo pajamos priskirtos apmokestinamosioms pajamoms teisės aktus įvertinus sistemiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad, nors pareiÅ¡kėjas remiasi tik GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. komentaro prieÅ¡taringumu, tačiau mokesčių įstatymų pažeidimÄ lėmė ne tik minėtos nuostatos aiÅ¡kinimas. 2002-07-02 GPM įstatymo 17 str. 1 d. 25 p. komentare mokesčių administratoriaus neteisingai nurodytas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1995-12-27 įsakymas Nr. 134 ir 2003-12-31 įsakymas Nr. 1K-313, tačiau Å¡is netikslumas, teismo nuomone, neturėjo įtakos pareiÅ¡kėjo pažeidimo padarymui, nes padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas susijęs su tuo, kad paslaugos teiktos ne žemės Å«kio subjektams, o ne su tuo, ar buvo vykdoma sÄ raÅ¡e nurodyta, ar nenurodyta veikla.

Taigi teismas, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad byloje nepakanka duomenų daryti iÅ¡vadÄ , kad mokesčių mokėtojo mokestinių pareigų nesilaikymas buvo nulemtas paties mokesčių administratoriaus.Be to, nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumÄ yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas) ar Å¡io mokesčio sumokėjimo terminas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas (MAÄ® 141 str. 2 d.).

LVAT 2013-02-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-244/2013 nurodė, kad pastaroji aplinkybė nėra savarankiÅ¡kas atleidimo nuo baudų mokėjimo pagrindas, o yra viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų tam, kad, nustačius MAÄ® 141 str. 1 d. nustatytÄ pagrindÄ , bÅ«tų galima mokesčių mokėtojÄ atleisti nuo baudų mokėjimo. Taigi Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti, ar įvykdyta MAÄ® 141 str. 2 d. įtvirtinta sÄ lyga. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų ir teismas nenustatė, kad G. Å . yra sumokėjęs papildomai apskaičiuotÄ GPM (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas) ar Å¡io mokesčio sumokėjimo terminas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas.

PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas teismo posėdyje patvirtino, kad mokestis nėra sumokėtas. Atsižvelgęs į tai, kad neegzistuoja MAÄ® 141 str. 2 d. įtvirtinta bÅ«tina sÄ lyga, kuri yra esminė sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo nuo pareiÅ¡kėjui paskirtos baudos, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jis negali bÅ«ti atleistas nuo paskirtos 20 486 Lt GPM baudos ir Å¡iuo pagrindu.Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡dėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog egzistuoja teisinės sÄ lygos atleisti jį nuo priskaičiuotų GPM delspinigių ir baudos pagal MAÄ® 141 str. 1 d. 4 p., todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2013-05-06 sprendimÄ Nr. S-76(7-64/2013), VMI 2013-02-04 sprendimÄ Nr. 68-22 ir Klaipėdos AVMI    2012-11-30 sprendimÄ Nr. (6.5)-100.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo G. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                      Rasa Ragulskytė-Markovienė