fa2ec235-56d6-4bf4-8dfc-71a8b411c4df · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1108-565/2017 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34307-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6.;2.6.39.2.6.1. (S)                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Petkuvienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo ir 2016 m. lapkričio 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. V. ieÅ¡kinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, trečiasis asmuo V. Č., n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 634,56 Eur turtinę žalÄ , 250 Eur neturtinę žalÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, kurio metu ieÅ¡kovo vairuojamas automobilis SAAB 9-5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tempiamas automobilio F. P., Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. D.. IeÅ¡kovui važiuojant pagrindine gatve iki artimiausio galimo apsisukimo ir bandant įvažiuoti į Å¡alutinį keliÄ kairėje pusėje, į ieÅ¡kovo automobilį įvažiavo trečiojo asmens V. Č. vairuojamas automobilis M. B. E 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visi dalyvavę autoįvykyje asmenys užpildė eismo įvykio deklaracijÄ ir nubraižė schemÄ . Dėl įvykio kaltu prisipažino automobilio F.

P. vairuotojas D. D., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. IeÅ¡kovas pranešė atsakovui apie autoįvykį, tačiau Å¡is, atlikęs tyrimÄ , atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad atlikus eismo įvykio dalyvių R. V., V. Č. ir D. D. praneÅ¡tų eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ , buvo nustatyta, jog eismo įvykis įvyko ne tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo praneÅ¡tos, kadangi eismo įvykių tyrimo specialistas dr. V.

M., vadovaudamasis žalos administravimo metu surinkta medžiaga ir atlikęs ekspertinį tyrimÄ , savo iÅ¡vadoje konstatavo aplinkybes, kad automobilių M. B. E220, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tik sÄ lyginiai, be to, automobilis SAAB 9-5 prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su M. B. E 220 turėjo esminius detalių, esančių automobilio priekyje ir variklio skyriuje, sugadinimus dėl deformuojančio poveikio kryptimi iÅ¡ priekio ir per visÄ priekio plotį, todėl deklaruoti eismo įvykio dalyvių parodymai yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ , akivaizdu, kad vairuotojas D. D. neteisėtai prisiėmė autoįvykio kaltę, todėl atsakovas 2014 m. liepos 1 d. priėmė sprendimÄ atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui. Trečiasis asmuo sutiko su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimais, nurodydamas, kad Å¡is eismo įvykis turi bÅ«ti laikytinas draudžiamuoju įvykiu ir ieÅ¡kovui turi bÅ«ti iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 550 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 12 d. 1.00 val. nakties Mokslininkų g., Vilniuje, buvo užfiksuotas eismo įvykis, kuriame dalyvavo transporto priemonės M.

B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama trečiojo asmens V. Č., F. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama (t. y. tempiančioji) D. D. ir SAAB/9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama (t. y. tempiamoji) ieÅ¡kovo. Autoįvykio metu buvo sugadinti du automobiliai – trečiojo asmens M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo SAAB/9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio kaltininku prisipažino D. D.. IeÅ¡kovas su pretenzija kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo.

IÅ¡ byloje esančios UAB „Impulsana“ 2014 m. birželio 23 d. specialisto iÅ¡vados nustatyta, jog automobilių M. B. E220 ir SAAB 9-5 sugadinimai yra tik sÄ lyginiai, be to, automobilis SAAB 9-5 prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su M. B. E 220 turėjo esminius detalių, esančių automobilio priekyje ir variklio skyriuje, sugadinimus dėl deformuojančio poveikio kryptimi iÅ¡ priekio per visÄ priekio plotį, todėl pagal sugadinimų pobÅ«dį Å¡io automobilio sugadinimai yra bÅ«dingi susidÅ«rimui su standžiu horizontaliu elementu, kurio apatinė briauna buvo kiek mažesniame, negu 50 cm aukÅ¡tyje, ir visiÅ¡kai tikėtina, kad iki susidÅ«rimo su automobiliu M.

B. buvo suveikusios automobilyje SAAB 9-5 abi saugos oro pagalvės, apsaugančios nuo frontinio smÅ«gio, todėl padaryta iÅ¡vada, jog deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai yra nepagrįsti. Å ios iÅ¡vados pagrindu atsakovas pateikė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ apie atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo paskirta eismo įvykio aplinkybių ekspertizė, kuriÄ buvo pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, užduodant klausimus, ar visi automobilių M.

B. E220 ir SAAB 9-5 sugadinimai padaryti tarpusavio kontakto metu ir ar eismo įvykio dalyvių parodymai techniniu požiūriu yra pagrįsti (c. b. Nr. 2-2047-647/2015). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. spalio 22 d. ekspertizės akte pateikta ekspertų išvada, kad automobilių Mercedes-Benz E220 ir SAAB 9-5 sugadinimai, matomi tyrimui pateiktose fotografijose, susidarė šių transporto priemonių tarpusavio kontakto metu; automobiliai Mercedes-Benz E220 ir SAAB 9-5 susidūrė ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis: automobiliui Mercedes-Benz E220 važiuojant 50 km/h greičiu, o automobiliui SAAB 9-5 - 20 km/h greičiu.

Vilniaus rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo V. Č. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tretieji asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir R. V., 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Å¡io ginčo faktinės aplinkybės yra identiÅ¡kos kitoje jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2047-647/2015 nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t. y.

Å¡iuo atveju yra beveik analogiÅ¡kas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir dublike nurodytas teisinis argumentavimas, be to, abu ginčai kilo iÅ¡ to paties autoįvykio, dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir taikant tÄ patį teisinį reglamentavimÄ bei tarp tų pačių eismo įvykio dalyvių, todėl tokiais atvejais vienoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės tampa prejudiciniais faktais kitoje civilinėje byloje. Be to, Å¡i civilinė byla Å¡alių praÅ¡ymu buvo sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas (nutartis), priimtas civilinėje byloje Nr. 2-2047-647/2015, todėl Å¡iuo atveju teismas privalo vadovautis analogiÅ¡koje civilinėje byloje priimta ir įsiteisėjusia aukÅ¡tesnės instancijos teismo nutartimi ir joje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartyje konstatavo, kad automobilių sugadinimai buvo padaryti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis ir atsakovui pagrįstai kilo abejonė, kad tai galėjo bÅ«ti inscenizuotas eismo įvykis, siekiant gauti draudimo iÅ¡mokÄ ; Å¡iuo atveju bÅ«tent 2015 m. spalio 22 d. ekspertizės akto iÅ¡vadų antroji dalis pagrindžia visus byloje iÅ¡analizuotus duomenis. Teismas padarė iÅ¡vadas, kad Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės iÅ¡vada, tiek eksperto V.

M. iÅ¡vada patvirtino aplinkybes, jog automobilių sugadinimai buvo padaryti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovas neginčijo Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės iÅ¡vados, tačiau norėdamas įrodyti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , iÅ¡skyrė iÅ¡ minėtos ekspertizės iÅ¡vados konteksto tik keletÄ ieÅ¡kovui naudingų teiginių ir prašė juos vertinti, kaip atskirus raÅ¡ytinius įrodymus, bei atsietai nuo visos kitos civilinės bylos medžiagos. Tačiau teismas nurodė, kad įrodymus (ekspertų iÅ¡vadas) vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ bylos aplinkybių ir visų įrodymų iÅ¡tyrimu bei visetu, todėl ieÅ¡kovo argumentus apie autoįvykio aplinkybes atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju negalima konstatuoti, jog nurodytas eismo įvykis yra draudiminis įvykis. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju yra taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes byloje kilo draudimo teisiniai santykiai, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas 2014 m. liepos 1 d. atsisakė patenkinti ieÅ¡kovo pretenzijÄ , todėl bÅ«tent nuo Å¡io atsakovo atsisakymo momento yra skaičiuotinas 1 m. ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris baigėsi 2015 m. liepos 1 d. (imtinai). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, žinodamas apie sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , galėjo kreiptis į teismÄ laiku, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kinį teisme ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tik 2015 m. spalio 5 d., t. y. praleidęs 1 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismas, atsižvelgdamas, kad Å¡iuo atveju tarp ginčo Å¡alių susiklostė draudimo teisiniai santykiai ir ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodydamas jokių svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių, atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmetė ir Å¡iuo pagrindu (CK 1.131 str. 1 d.). Teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteisė 550 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. papildomu sprendimu priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 121,17 Eur iÅ¡laidų už eksperto V. M. dalyvavimÄ teismo posėdyje. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas R. V. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimÄ ir 2016 m. lapkričio 8 d. papildomÄ sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi Vilniaus rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimais dėl Å¡io autoįvykio pagal V. Č. ieÅ¡kinį, tačiau V. Č., neturėdamas lėšų susimokėti žyminį mokestį bei savo atstovui už teisinių paslaugų teikimÄ , neskundė sprendimų kasacine tvarka, o Vilniaus miesto apylinkės teismas Å¡ioje byloje perraÅ¡ydamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje 2016 m. birželio 13 d. nutartį, pažeidė CPK 185 str. reikalavimus.

Å ioje civilinėje byloje kilo pagrindiniai klausimai, ar įvyko nagrinėjamas autoįvykis ir ar automobilių M. B. ir SAAB 9-5 sugadinimai padaryti bÅ«tent Å¡iems automobiliams susidÅ«rus. Vykstant tyrimui draudimo bendrovėje, buvo vengiama bendrauti, tiksliai apžiÅ«rėti automobilį, eksperto asistentas naudojo tik mobilaus telefono fotokamerÄ , ieÅ¡kovo papraÅ¡ytas, fotografavo įvykio vietÄ , nutrÅ«kusį smÅ«gio metu trosÄ , ieÅ¡kovas buvo pakviestas duoti parodymus antrÄ kartÄ , tik šį kartÄ pas transporto priemonių žalų ekspertÄ ÄŒ.

S.. IeÅ¡kovo pagalbos dėl pasiÅ«lymo apžiÅ«rėti ir kitus automobilius buvo atsisakyta, ieÅ¡kovas tik buvo papraÅ¡ytas paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ pagalbos centrui dėl įraÅ¡yto pokalbio iÅ¡davimo, nors ieÅ¡kovas žinojo, kad nebus iÅ¡duotas toks pokalbio įraÅ¡as, taigi tai buvo skirta tik vilkinti laikÄ .Atsakovas paprašė iÅ¡tirti autoįvykį pas nepriklausomÄ ekspertÄ V. M., kuris atsakovui jau yra atlikęs ne vienÄ analizę. Pažymi, kad dauguma jo iÅ¡vadų yra analogiÅ¡kos kaip ir Å¡ioje byloje, t. y. autoįvykis įvyko ne tomis aplinkybėmis, kurias nurodo autoįvykio dalyviai, o kitomis.

V. M. atliko automobilio SAAB 9-5 AERO skaičiavimus iÅ¡ nuotraukų, darytų telefonu, kuriose nėra pamatuoti sugadinimai, o tik matomi be prietaisų nustatant mastelį, taip pat nebuvo atkeltas variklio dangtis pažiÅ«rėti ir užfiksuoti sugadinimai po juo, nebuvo įvertinti ir kelio dangos nelygimai, kurie posÅ«kio metu daro didelę paklaidÄ nustatant smÅ«gio kampÄ .Nėra reikÅ¡minga aplinkybė, ar ieÅ¡kovo automobilis SAAB 9-5 eismo įvykio metu stovėjo, ar judėjo 20 km/val. greičiu. Kaip matyti iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų (ekspertų) ir policijos pareigÅ«no parodymų, nei vienas iÅ¡ jų nepaneigė fakto, kad Å¡is autoįvykis įvyko ir jo metu buvo apgadinti du automobiliai, tačiau kilo abejonių dėl deklaracijoje nurodytų važiavimo greičių.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas tyrimo metu ir teisme nagrinėjant bylÄ tvirtino, kad traukiant jo automobilį Mokslininkų gatve, greitis buvo iki 20 km/h, o darant posÅ«kį D. D. vairuojamas automobilis F. P. įstrigo žvyrkelyje ir sustojo, tuo metu sustabdė ir ieÅ¡kovas savo vairuojamÄ automobilį SAAB 9/5, t. y. automobilis M. B. trenkėsi į ieÅ¡kovo stovintį automobilį ir todėl automobilių padėtys po susidÅ«rimo visiÅ¡kai atitinka ekspertų iÅ¡vadoms. Pažymi, kad specialistų pateiktos iÅ¡vados nėra vienareikÅ¡mės, jos suformuotos kaip tikėtinos prielaidos, neatsižvelgiant į eismo dalyvių galimus veiksmus eismo įvykio metu, eismo įvykis sumodeliuotas remiantis kompiuterine programa, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadas pripažinti objektyviomis ir konstatuoti, kad automobiliai buvo daužomi tyčia, siekiant gauti naudos.

Atsakovo keliamos abejonės dėl eismo įvykio dalyvių sÄ Å¾iningumo yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais argumentais ir vertintinos kaip vengimas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Å ioje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, patvirtinančių draudiminį autoįvykį, o kitos aplinkybės nėra tiek reikÅ¡mingos, kad bÅ«tų pagrindas atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyba jokio tyrimo neatliko, o sprendimas yra paremtas specialisto V. M. neteisinga iÅ¡vada, t. y. perraÅ¡yta tai, kÄ surašė Å¡is specialistas ir atsakovas.

Pažymi, kad atsakovo paskutinis atsakymas į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas pretenzijas dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo buvo paruoÅ¡tas 2014 m. gruodžio 16 d., be to, Å¡is ginčas buvo sprendžiamas ir Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyboje. Kaip matyti iÅ¡ 2014 m. spalio 24 d. raÅ¡to, ieÅ¡kovo ir atsakovo ginčo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. gruodžio 26 d. Be to, Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobÅ«džio ir teismui neskundžiamas, o vartotojo kreipimasis į Lietuvos bankÄ laikantis Å¡iame straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl ginčo iÅ¡nagrinėjimo sustabdo ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su apeliaciniu skundu nesutiko, praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 496,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nesutikimas grindžiamas Å¡iais argumentais. Å ioje civilinėje byloje teisinis ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens atsakovui deklaruoto eismo įvykio aplinkybių tikrumo, realumo, įvykio inscenizavimo. Pažymi, kad to paties deklaruoto eismo įvykio aplinkybės buvo nagrinėjamos ir vertinamos kitoje civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal V. Č. ieÅ¡kinį atsakovui AB Lietuvos draudimas, trečiaisiais asmenimis joje dalyvavo R. V. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.Pažymi, kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas pagrįstai vadovavosi kitoje civilinėje byloje (Nr. 2A-1593-467/2016) nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su deklaruojamu įvykiu, deklaruojamo įvykio dalyvių elgesiu, jų vertinimu, nes toje byloje dalyvavo tie patys asmenys, kurie yra ir Å¡ios civilinės bylos dalyviai (R.

V., V. Č., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas). Be to, ši civilinė byla jos šalių prašymu buvo sustabdyta iki įsiteisės Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-2047-647/2015.Pažymi, kad nei V. Č., nei R. V., nei kiti proceso dalyviai kasacine tvarka neskundė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1593-467/2016, kuria Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Jeigu V.

Č. turtinė padėtis iÅ¡ tiesų bÅ«tų buvusi bloga, jis turėjo galimybę praÅ¡yti atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar praÅ¡yti atidėti jo mokėjimÄ , taip pat kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.Teismo posėdyje apklausti ekspertai patvirtino savo anksčiau duotas iÅ¡vadas, jokių naujų duomenų, dėl kurių iÅ¡vados turėtų keistis, nebuvo pateikta. Taip pat nei ieÅ¡kovas R. V., nei trečiasis asmuo V. Č. neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindÄ naujam ekspertiniam tyrimui.Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje ieÅ¡kovas R.

V. pripažino, kad dėl siekio nusikalstamu bÅ«du iÅ¡ atsakovo gauti draudimo iÅ¡mokÄ (inscenizuojant draudžiamÄ jį įvykį) jau yra anksčiau patrauktas atsakomybėn baudžiamojo proceso įstatymo numatyta tvarka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.). Apeliacinis skundas atmestinas.2014 m. gegužės 12 d. 1.00 val. nakties (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo transporto priemonės M.

B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama trečiojo asmens V. Č., F. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama (t. y. tempiančioji) D. D. ir SAAB/9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama (t. y. tempiamoji) ieÅ¡kovo. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai – trečiojo asmens M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo SAAB/9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio kaltininku prisipažino D. D., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Atsakovas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui, nurodęs, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų eismo įvykio aplinkybių nėra galimybės nustatyti bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos automobiliui SAAB 9-5, priežastinio ryÅ¡io su automobilio F.

P. vairuotojo veiksmais). IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 634,56 Eur turtinę žalÄ , 250 Eur neturtinę žalÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundžiamu 2016 m. spalio 28 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo kaip draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui už eismo įvykio metu ieÅ¡kovui priklausančiam automobiliui padarytÄ Å¾alÄ .Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2012). Apeliacinės instancijos teismas, Å¡ioje byloje įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad ieÅ¡kovas nenurodė naujų konkrečių aplinkybių ir argumentų, kurie nebÅ«tų įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, taigi Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , priėmė neteisingÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Pagal CK 1.127 str. 1 d. nustatytÄ reikalavimÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarÄ jÄ aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 177/2014).IeÅ¡kovas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog jis praleido ieÅ¡kinio reikalavimams, kilusiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių, taikomÄ 1 m. senaties terminÄ , kadangi paskutinis atsakovo atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui buvo pateiktas 2014 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu (o ne 2014 m. liepos 1 d.), tačiau Å¡alių ginčo nagrinėjimo Lietuvos banke terminas buvo pratęstas iki 2014 m. gruodžio 26 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartotojo kreipimasis į Lietuvos bankÄ laikantis nustatytų reikalavimų dėl ginčo iÅ¡nagrinėjimo sustabdo ieÅ¡kinio senaties terminÄ (ginčo metu galiojusio Lietuvos banko įstatymo 47 str. 15 d.). Nors Å¡iuo atveju atsakovas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui, tačiau, kaip Lietuvos Banko PriežiÅ«ros tarnyba 2014 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tu nurodė ieÅ¡kovui, vartotojo kreipimasis į Lietuvos bankÄ sustabdo ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o 2014 m. spalio 24 d. raÅ¡tu Å¡alių ginčo nagrinėjimo terminÄ pratęsė iki 2014 m. gruodžio 26 d. (imtinai) (I t., 112-113).

Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyba 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl ginčo nagrinėjimo, konstatavusi, kad pareiÅ¡kėjo (Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo) reikalavimas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , atlyginančiÄ transporto priemonei SAAB 9-5 padarytÄ Å¾alÄ , yra nepagrįstas (I t., 92-96). Kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2015 m. spalio 5 d., darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.125 str. 7 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia sietina su atsakovo 2014 m. liepos 1 d. sprendimu, kuriuo atsisakoma mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, tačiau Å¡i aplinkybė nagrinėjamos bylos galutinio rezultato nekeičia, kadangi pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės, atskleidė visas turinčias teisinės reikÅ¡mės priimti teisingÄ sprendimÄ aplinkybes ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad ginčo eismo įvykis yra laikytinas nedraudiminiu (galimai inscenizuotu) ir ieÅ¡kovas neįrodė atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės pagrindų, o atsakovas įrodė, jog neturi pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui, taip pat, ieÅ¡kovo nuomone, teismas nepagrįstai Å¡ioje byloje vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1593-467/2016 nustatytais prejudiciniais faktais, taip pažeisdamas CPK 185 str. reikalavimus.

Su ieÅ¡kovo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba kitam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi bÅ«ti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali bÅ«ti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais.

Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiÅ¡kinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastÄ , draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau Å¡alys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiÅ¡kiai draudimo sutartyje nustatytų sÄ lygų Å¡is įvykis nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ab initio, o sÄ lygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo iÅ¡mokos, buvimas įpareigoja draudikÄ arba ginÄÄ spendžiantį teismÄ vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2013).Vadovaujantis CPK 178 str., Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Vienoms iš tokių aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, priklauso prejudiciniai faktai. Esminę reikšmę šioje byloje turi tai, kad šio ginčo faktinės aplinkybės yra jau nustatytos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2047-647/2015, kurioje Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu atmetė ieškovo V. Č. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išieškojimo (tretieji asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir R.

V.), o Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi šį sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Pažymėtina, kad nurodytoje ir Å¡ioje nagrinėjamoje bylose dalyvaujančios Å¡alys yra tos pačios (t. y. R. V., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir V. Č.), tik skiriasi jų procesinės padėtys, ginčai abiejose bylose kilo iÅ¡ to paties 2014 m. gegužės 12 d. eismo įvykio, dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir taikant tÄ patį teisinį reglamentavimÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-2047-647/2015 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, turintys teisinės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, Nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-2047-647/2015 įsiteisėjusiais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais buvo konstatuota, kad automobilių sugadinimai buvo padaryti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis.

Taip pat Å¡ioje byloje buvo įvertinti ir iÅ¡analizuoti UAB „Impulsana“ 2014 m. birželio 23 d. specialisto iÅ¡vada (I t., 64-88), kurioje nustatyta, kad automobilių M. B. E220 ir SAAB 9-5 sugadinimai yra tik sÄ lyginiai, automobilis SAAB 9-5 prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su M. B. E220 turėjo esminius detalių, esančių automobilio priekyje ir variklio skyriuje, sugadinimus, ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. spalio 22 d. ekspertizės aktas (I t., 126-133), kuriame padaryta iÅ¡vada, jog automobilių Mercedes-Benz E220 ir SAAB 9-5 sugadinimai susidarė Å¡ių transporto priemonių tarpusavio kontakto metu, tačiau Å¡ie automobiliai susidÅ«rė ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis.

IeÅ¡kovo teiginys, kad V. Č. neskundė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1593-467/2016 kasacine tvarka, nes neturėjo lėšų sumokėti žyminį mokestį ir savo atstovui už teisinių paslaugų teikimÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ Ä¯siteisėjo ir jame nustatytais prejudiciniais faktais pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje teisėtai bei privalomai vadovavosi, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad 2014 m. gegužės 12 d.

įvykęs eismo įvykis, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas kildina reikalavimÄ atsakovui mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nelaikytinas draudiminiu, dėl to atsakovui kaip draudikui neatsirado prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovui.IeÅ¡kovo argumentai, kad vykstant tyrimui draudimo bendrovėje, buvo vengiama bendrauti, tiksliai apžiÅ«rėti automobilį, buvo naudojama tik mobilaus telefono fotokamera, ieÅ¡kovo pagalbos buvo atsisakyta, ir atsakovas atliko veiksmus, vilkinančius tyrimo laikÄ , o specialistų pateiktos iÅ¡vados nėra vienareikÅ¡mės, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neįrodyti, todėl vertintini kaip deklaratyvÅ«s. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su byloje pateiktų specialisto ir eksperto iÅ¡vadomis, neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindÄ naujam ekspertiniam tyrimui, o ieÅ¡kovo pateikta nepriklausomo turto vertintojo E. L. transporto priemonės SAAB 9-5 vertinimo iÅ¡vada leidžia įvertinti turto vertę prieÅ¡ ir po automobilio apgadinimo, taip pat automobilio atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tus, tačiau ne iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo eismo įvykio priežastis ir aplinkybes.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo nesutikimo su nurodytomis specialisto ir eksperto iÅ¡vadomis motyvai jau yra įvertinti tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų civilinėje byloje Nr. 2-2047-647/2015, tiek Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime, o kartu su Å¡iuo apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas nepateikė jokių nurodytas iÅ¡vadas pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 str.). Todėl nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo teiginiais, kad Å¡ioje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, patvirtinančių draudiminį autoįvykį ir kitos aplinkybės nėra tiek reikÅ¡mingos, kad bÅ«tų pagrindas atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi byloje surinkta medžiaga ir įrodymų visuma patvirtina prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, t. y. kad Å¡iuo atveju nenustatytinos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir neįvyko draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.245–6.248 str., 6.987 str.).Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismÄ , važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos iÅ¡laidos ir iÅ¡mokami dienpinigiai (CPK 89 str.).

IeÅ¡kovas, kvestionuodamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. papildomÄ sprendimÄ dėl atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistų 121,17 Eur iÅ¡laidų už eksperto V. M. dalyvavimÄ teismo posėdyje, nenurodė jokių motyvų, paneigiančių Å¡io sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, plačiau nepasisydamas dėl nurodyto papildomo sprendimo motyvų, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimÄ ir laiku pateiktus į bylÄ tinkamus įrodymus apie eksperto dalyvavimo teismo posėdyje iÅ¡laidas (II t., 210-212), priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ 2016 m. lapkričio 8 d. papildomÄ sprendimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 121,17 Eur iÅ¡laidų už eksperto dalyvavimÄ .Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamų pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. papildomo sprendimo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai turi bÅ«ti priteistinos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliacinės instancijos teismui yra pateikti įrodymai, kad atsakovas už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ sumokėjo 496,10 Eur (2016 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymas), Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti kartu su procesiniais dokumentais, iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 496,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ Å¡ioje byloje (CPK 93 str. 2 ir 3 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.Priteisti atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V. 496,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teismuose.      Teisėjai                                                                                                               RÅ«ta Burdulienė Virginijus Kairevičius                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              RÅ«ta Petkuvienė                        Â