fa2e61ca-b854-4dff-9925-c575b4957d3c · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-360/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37209-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; (S) 2.4.6.1. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei, Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, nuteistajam A.

K. ir jo gynėjams advokatams Alvydui Kvaščevičiui, Irmantui BalčiÅ«nui, nukentėjusiosios B. K. (buvusios N.) atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui, nukentėjusiojo J. Å . atstovui advokatui Dainiui Žiedui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K., nukentėjusiosios B. K. bei civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Draudikų biuras) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022-02-11 nuosprendžio, kuriuo A.

K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 75 MGL, t. y. 3750 Eur, dydžio bauda. Nuosprendžiu iš A. K. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 954,38 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš civilinio atsakovo Draudikų biuro nukentėjusiajam J. Š. priteista 1774,76 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.: A. K. 2019-08-28, apie 12.28 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir važiuodamas keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, įvažiuodamas į Å¡viesoforu reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini), įsijungus leidžiamam Å¡viesoforo signalui, nedavė kelio iÅ¡ kairės, iÅ¡ sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos iÅ¡važiuojančiam vilkikui „Scania“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir su juo susidÅ«rė.

Eismo įvykio metu sužalota „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), keleivė B. K., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu bÅ«du A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktÄ (Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui(...)), ir 161 punktÄ (Ä®sijungus leidžiamajam Å¡viesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, iÅ¡važiuojančioms iÅ¡ sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiuosius.).

2. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, o nenustačius grÄ Å¾inimo pagrindų, nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo bylÄ nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, J. Å . civilinį ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra bÅ«tinų nusikaltimo sudėties požymių - kaltės ir priežastinio ryÅ¡io. 2.1.

Nurodo, kad jam buvo įteiktas sutrumpintas teismo nuosprendžio variantas, t. y. baigiamasis dokumentas be 13 lapo. Todėl jam nėra aiÅ¡ku ir nesuprantama, kuo remiantis, teismas nustatė jo kaltę, kuo jÄ pagrindė bei skyrė kriminalinę bausmę. 2.2. Teigia, jog teismas iÅ¡skirtinai vadovavosi nukentėjusiojo J. Å . bei nepilnametės liudytojos A. M. parodymais su iÅ¡imtimis, neatskleidžiant visų jų duotų parodymų esmės bei nutylint esminę reikÅ¡mę turinčius faktus, neteisingai suprasti bei įvertinti nepatikimi J.

Å . parodymai apie eismo įvykio kilmę, kurie tyrimo eigoje bei teisme keitėsi. Teismas nenurodė, kodėl atmeta byloje esančiÄ eksperto V. M. iÅ¡vadÄ bei be jokių motyvų ir analizės yra cituojamos LTEC 2020-01-10 ekspertizės akto Nr. 11K-336(19) bei 2021-06-11 LTEC akto Nr. 11-929(21) iÅ¡vados. Nepagrindė, kad J. Å . veiksmai nebuvo pagrindinė sÄ lyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti, nors jis turėjo galimybę laiku pamatyti kliÅ«tį, sumažinti važiavimo greitį ir netgi savalaikiai sustabdyti, t. y. iÅ¡vengti susidÅ«rimo, ir dėl to nebÅ«tų kilęs eismo įvykis.

Byloje liko neiÅ¡tirti ir neįvertinti J. Å . veiksmai ir jų priežastinis ryÅ¡ys su įvykiu, neatliktas eksperimentas siekiant nustatyti J. Å . sugebėjimÄ laiku pamatyti kliÅ«tį ir galimybę sustabdyti ar iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Nagrinėjamu atveju teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prieÅ¡taringais įrodymais, nepaÅ¡alino juose esančių esminių prieÅ¡taravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų. 2.3. Apeliantas pažymi, jog siekiant paÅ¡alinti bent menkiausias abejones, teismas turėjo ir galėjo paskirti eksperimentÄ , o tai yra itin dažnai taikoma eismo įvykio bylose siekiant nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes.

Tik eksperimento metu modeliuojant situacijÄ galima bÅ«tų atsakyti, ar J. Å ., judėdamas 66-67 km/h greičiu, turėjo galimybę pastebėti A. K. automobilį, kuris įvažiuoja į sankryÅ¾Ä , ir prieÅ¡ kiek laiko jį galėjo pastebėti, kokiu atstumu pradėjo (galėjo stabdyti), ar galėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, ar A. K. galėjo pastebėti J. Å . automobilį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes gatvių sankirtos nėra tiesia linija horizontaliai susikertančios ir pan. Teismas netinkamai pritaikė priežastinio ryÅ¡io nustatymo modelį, nes jį taikė tik vienam iÅ¡ eismo įvykio dalyvių, t. y. nuteistajam, ir visiÅ¡kai nevertino, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs, jei J.

Å . bÅ«tų pasirinkęs saugų greitį, laiku pastebėjęs kliÅ«tį ir savalaikiai bÅ«tų pradėjęs stabdymÄ . Jeigu pastarasis nebÅ«tų be pagrindo padidinęs važiavimo greičio bei įvažiavęs į gatvių sankryÅ¾Ä 1,4 s degant raudonam Å¡viesoforo signalui ir supratęs, kad nespės užbaigti saugiai manevro, eismo įvykis nebÅ«tų kilęs. Stabdymo kelias paneigia J. Å . versijÄ , kad jis netikėtai pamatė gatvių sankirtoje stovintį apelianto automobilį. Apelianto teigimu, jis neprivalėjo duoti kelio vilkiko „Scania“ vairuotojui, nes Å¡is krovininis automobilis su puspriekabe dar artėjo prie sankirtos artimesnės ribos (buvo nuo jos apie 20 m atstumu).

Teismas neatsižvelgė į tai, kad, jei automobilio „VW“ vairuotojas pajudėjo iÅ¡ vietos jam įsijungus žaliam Å¡viesoforo signalui ir važiavo iki susidÅ«rimo 4 s, tai raudonas Å¡viesoforo signalas vilkiko „Scania“ vairuotojui įsijungė 5 s iki susidÅ«rimo momento. Å iuo atveju raudono Å¡viesoforo signalo įsijungimo momentu, vilkiko „Scania“ priekis bÅ«tų maždaug 81 m iki buvusio susidÅ«rimo vietos ir atitinkamai apie 61 m (81-20 = 61 m) iki „Stop“ linijos. Jei vilkiko „Scania“ vairuotojas, Å¡io automobilio priekiui esant apie 61 m iki „Stop“ linijos, bÅ«tų sureagavęs ir efektyviai stabdęs vairuojamÄ sÄ statÄ , tai jis bÅ«tų iÅ¡vengęs buvusio eismo įvykio, nes bÅ«tų sustojęs iÅ¡ esmės ties esančia pagal jo judėjimo kryptį „Stop“ linija.

Jei automobilis „VW“ pajudėjo iÅ¡ vietos įsijungus žaliam Å¡viesoforo signalui, Å¡io automobilio judėjimo kryptimi, tai eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo vilkiko „Scania“ vairuotojo techniniu požiÅ«riu nepriimtini veiksmai, prieÅ¡taravę KET 128 punktui. Nėra pagrindo tikėti J. Å . parodymais, kad jis pamatė jo eismo juostoje stovintį automobilį, vilkikui kirtus „Stop“ linijÄ , arba esant apie 5 m atstumu iki Å¡ios linijos, ir po to pradėjo stabdyti, techniniu požiÅ«riu yra neįtikėtini, nes iÅ¡ objektyvių duomenų (vilkiko „Scania“ tachografo įrašų lapo) ir apskaičiavimo rezultatų seka, kad vilkiko vairuotojas sureagavo stabdymui ne mažesniu kaip 53,3 m iki susidÅ«rimo vietos ir atitinkamai ne mažesniu kaip 33,3 m atstumu iki „STOP“ linijos. 2.4.

Jis turėjo ir privalėjo pastebėti lėtai į sankryÅ¾Ä Ä¯važiuojantį „VW Passat“, kurio važiavimo greitis buvo ne daugiau 20 km/h bei savalaikiai stabdyti savo transporto priemonę, kad bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimo. Kitaip tariant, J. Å . „Stop“ linijÄ kirto degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui ir pavėluotai sureagavo į gatvių sankirtÄ lėtai įvažiavusį „VW Passat“, todėl savalaikiai nesugebėjo sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės neprivažiuodamas susidÅ«rimo vietos, dėl ko trenkėsi į automobilio „VW“ kairę pusę bei nesunkiai sužalojo B.

K., tuo pažeidė KET 160 punkto reikalavimus. 2.5. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vilkikas trenkėsi į jo vairuojamo automobilio kairį Å¡onÄ , visu priekiniu bamperiu ir vėliau iÅ¡ inercijos nubloÅ¡kė „VW Passat“ ant žalios vejos. IÅ¡ pateiktos fotonuotraukos matyti, kad iÅ¡ esmės susidÅ«rimas įvyko tuo metu, kai jis užbaiginėjo posÅ«kio manevrÄ ir baigė iÅ¡važiuoti iÅ¡ kertamos pirmosios eismo juostos. Jei bÅ«tų dideliu greičiu į gatvių sankryÅ¾Ä Ä¯važiavęs daug anksčiau, nei užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas, tai „Scania“ susidÅ«rimas bÅ«tu įvykęs su „VW Passat“ priekine kairės pusės dalimi.

Jei J. Å . bÅ«tų tinkamai sureagavęs į kliÅ«tį, „VW“ bÅ«tų iÅ¡važiavęs iÅ¡ krovininio automobilio judėjimo koridoriaus ir kontakto bÅ«tų iÅ¡vengta. Aptardamas nukentėjusiojo J. Å . parodymus, A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad J. Å ., elgdamasis neapdariai bei nepasirinkęs saugaus greičio, į gatvių sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo tuo metu, kai jam degė raudonas Å¡viesoforo signalas bei objektyviai neįvertinęs savo judėjimo greičio ir galimybės sustabdyti sunkvežimį, atsitrenkė į „VW“.

Aptariamu atveju J. Å . savo parodymuose yra nenuoseklus bei nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes kiekvienÄ kartÄ skirtingai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes. 2.6. Apeliantas taip pat teigia, jog Å¡viesoforai nebuvo tinkamai sureguliuoti pagal Å¡iame ruože leistinÄ greitį. Visų teismo ekspertų iÅ¡vada vienoda, kad Å¡viesoforo darbo fazės tiriamojoje sankryžoje suderintos netinkamai. Esminis Å¡viesoforų darbo tiriamojoje sankryžoje trÅ«kumas yra tai, kad į sankryÅ¾Ä Ä¯važiuojantiems iÅ¡ (duomenys neskelbtini) geltonas Å¡viesoforo signalas dega 4 s. Krovininių transporto priemonių eismui susidaro tokios sÄ lygos, kad dėl geltono signalo nepakankamo laiko, prie „Stop“ linijos Å¡ios transporto priemonės gali priartėti, jau 1+2 s degant raudonam Å¡viesoforo signalui, nors susidariusioje prieÅ¡ tai kelio situacijoje, sÄ lygos Å¡ių transporto priemonių eismui galėjo neprieÅ¡tarauti KET 166 punkto reikalavimui.

Kelių Å¡viesoforų įrengimo taisyklės reglamentuoja, kad, kai leistinas greitis yra 70 km/h, geltono signalo, kai jis įjungiamas pereinant iÅ¡ žalio signalo į raudonÄ , trukmė turi bÅ«ti 5 s. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad 2012-10-01 Saugaus eismo komisijos posėdyje nusprendus padidinti leistinÄ greitį iki 70 km/h, kelio atkarpose nuo (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) , Å¡viesoforo signalų darbo laikas privalėjo bÅ«ti pertvarkytas teisės aktų nustatyta tvarka.

Be to, teismas neįvertino papildomai į bylÄ pateiktos medžiagos, kuri patvirtina faktÄ , kad po Å¡io eismo įvykio Saugaus eismo komisija atstatė 50 km/h greitį nurodytose kelio ruožuose. 2.7. Apeliantas nurodo, kad teismas baigiamojo akto nepagrindė visuma teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų, neiÅ¡dėstė visų savo motyvų, kodėl atmetė apelianto pateiktus įrodymus bei nesivadovavo jo duotais parodymais. Susipažinęs su gautu dokumentu, suprato, kad jam buvo įteiktas sutrumpintas teismo nuosprendžio variantas, t. y. baigiamasis dokumentas be 13 lapo.

Dėl padarytų pažeidimų iÅ¡ esmės yra suvaržyta jo galimybė tinkamai pasinaudoti teise į apeliacijÄ , t. y. pažeistos kaltinamojo teisės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 straipsnio 3 dalyje, t. y. dėl nepakankamai motyvuoto nuosprendžio, negali pateikti visapusiÅ¡kai argumentuoto bei iÅ¡samaus apeliacinio skundo, iÅ¡dėstyti visų savo atsikirtimų į teismo padarytas iÅ¡vadas. 2.8. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nesutinka su J. Å . civiliniu ieÅ¡kiniu, kurį laiko nepagrįstu.

Teigia, kad neaiÅ¡kus reikalavimas, nenurodoma, kokia dalimi, iÅ¡ kokio subjekto priteisti sumas, nepateikti faktinį reikalavimÄ pagrindžiantys duomenys, negautų pajamų apskaičiavimo formulė, dvasinius iÅ¡gyvenimus patvirtinantys įrodymai. IÅ¡ ieÅ¡kinio nesuprantama, kiek atsakovų ir trečiųjų asmenų, neaiÅ¡ki jo, A. K., ir Draudikų biuro procesinė padėtis pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio trÅ«kumai užkerta keliÄ gintis nuo ieÅ¡kinio reikalavimų. 2.9. Kaip nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, byloje nustatyta, kad žala tretiesiems asmenims padaryta galimai nedraustu automobiliu.

Transporto priemonė nuosavybės teise priklauso A. K., todėl Å¡is automobilis turėjo bÅ«ti privalomai apdraustas ir turėti žaliÄ kortÄ - tarptautinis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas), patvirtinantis tarptautinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ . Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis).

Taigi Å¡i pareiga teko A. K., kuris į bylÄ nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu bei neturėjo galimybės iÅ¡dėstyti savo pozicijos dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo. Be to, ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti priteistas iÅ¡ Draudikų biuro, nes J. Å . raÅ¡tu nesikreipė su pretenzija į Å¡iÄ Ä¯staigÄ dėl padarytos žalos sureguliavimo bei nepateikė jokių objektyviai pagrįstų įrodymų, kurie susiję su reikalaujama žala. Å i procedÅ«ra yra privaloma visiems asmenims vadovaujantis Ä®statymo 19 straipsnio, 23 straipsnio1 dalies pagrindu bei vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio nuostatomis (siekiant iÅ¡vengti nukentėjusiojo asmens nepagrįsto praturtėjimo).

3. Nukentėjusioji B. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo bylÄ nutraukti, nes A. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, J. Å . civilinį ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . 3.1. Nurodo, kad nuosprendis be motyvų, neįvertinus visų įrodymų. Susipažinusi su gautu dokumentu, suprato, jog baigiamasis dokumentas be 13 lapo.

Teismas, iÅ¡ esmės grįsdamas A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, iÅ¡skirtinai vadovavosi nukentėjusiojo J. Å . bei nepilnametės liudytojos A. M. parodymais su iÅ¡imtimis, neatskleidžiant visų jų duotų parodymų esmės bei nutylint esminę reikÅ¡mę turinčius faktus. 3.2. Pasak apeliantės, teismas nenurodė, kodėl atmeta byloje esančiÄ eksperto V. M. iÅ¡vadÄ bei be jokių motyvų ir analizės yra cituojamos LTEC 2020-01-10 ekspertizės akto Nr. 11K-336(19) bei 2021-06-11 LTEC akto Nr. 11-929(21) iÅ¡vados.

VisiÅ¡kai nepasisakyta dėl netinkamai sureguliuoto Å¡viesoforo darbo (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėda, 2019-08-28 (12.35 val.). 3.3. Apeliantės teigimu, teismas nepagrindė, kad J. Å . veiksmai nebuvo pagrindinė sÄ lyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti, nors jis turėjo galimybę laiku pamatyti kliÅ«tį, sumažinti važiavimo greitį ir netgi savalaikiai sustabdyti, t. y. iÅ¡vengti susidÅ«rimo, ir dėl to nebÅ«tų kilęs eismo įvykis. Byloje liko neiÅ¡tirti ir neįvertinti J.

Å . veiksmai ir jų priežastinis ryÅ¡ys su įvykiu, neatliktas eksperimentas, siekiant nustatyti J. Å . sugebėjimÄ pamatyti kliÅ«tį laiku ir galimybę sustabdyti ar iÅ¡vengti susidÅ«rimo. 3.4. Apeliantė nurodo į V. M. konsultacinę iÅ¡vadÄ , kad techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo sunkvežimio „Scania“ vairuotojo J. Å . veiksmai, nes jis neapdairiai elgdamasis, įvažiavo į gatvių sankirtÄ tuo metu, kai realiai buvo pasibaigęs leistinas Å¡viesoforo signalas važiuoti per sankryÅ¾Ä bei objektyviai neįvertino savo judėjimo greičio ir galimybės sustabdyti sunkvežimį.

Jis turėjo ir privalėjo pastebėti lėtai į sankryÅ¾Ä Ä¯važiuojantį „VW Passat“, kurio važiavimo greitis buvo ne daugiau 20 km/h bei savalaikiai stabdyti savo transporto priemonę, kad bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimo. Mano, kad bÅ«tent J. Å . pažeidė KET 160 punkto reikalavimus, dėl ko buvo nesunkiai sužalota. 3.5. Apeliantė teigia, jog teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad 2012-10-01 Saugaus eismo komisijos posėdyje nusprendus padidinti leistinÄ greitį iki 70 km/h, kelio atkarpose nuo (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) , Å¡viesoforo signalų darbo laikas privalėjo bÅ«ti pertvarkytas teisės aktų nustatyta tvarka.

Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo M. V. parodymai apie tai, kad bendrovė neprivalėjo imtis jokių techninių priemonių, kad tinkamai suderinti virš nurodytų šviesoforų signalų darbo režimus, vertintini neigiamai. Teismo nuosprendyje nepasisakyta ir dėl galimos UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaltės šio eismo įvykio kilimui, nes ekspertų išvadose konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kad dėl prastai sureguliuotų šviesoforo signalų, esant pagrindui manyti, kad persidengia raudonos šviesos signalai bei degant 4 s geltonam šviesoforo signalui, krovininis automobilis su puspriekabe važiuojantis leistinu greičiu (70 km/h) negali būti sustabdytas prie „STOP“ linijos, esančios prie sankryžos.

Teismas nutylėjo ir nepasisakė, kodėl šviesoforo signalų darbo laikas (žalias, žalias mirksintis bei geltonas signalas) neatitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymo Nr. 3-81 „Dėl kelių šviesoforų įrengimo taisyklių patvirtinimo,, (su vėlesniais pakeitimais) 8 skirsnio reikalavimams (reguliavimo signalų trukmė), ar šis galimai nesuderintas signalų veikimo laikas turėjo ir galėjo sukelti eismo įvykį.

4. Draudikų biuras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 4.1. Nurodo, kad, palaikydamas savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus argumentus, nes nebuvo pateikti nauji civiliniam ieÅ¡kiniui pagrįsti bÅ«tini įrodymai, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ 202l -03-02 teismo posėdyje nagrinėti Draudikų biuro atstovui nedalyvaujant. 2021-06-17 telefonu užklausus teismo apie bylos eigÄ , gauta informacija apie paskirtÄ ekspertizę, o atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , bus atsiųstas Å¡aukimas, tačiau taip nenutiko.

Draudikų biuras apie paskirtÄ posėdį sužinojo tik gavęs nuosprendį. Taip buvo apribotos civilinio atsakovo teisės ir padaryti esminiai BPK pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama teismo pareiga tinkamai informuoti proceso dalyvius apie paskirtus teismo posėdžius ne tik bylÄ nagrinėjant pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme (LAT byla Nr. 2K-25-387/2022). 4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nebuvo surinkta tinkamų įrodymų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti tariamai J.

Å . negautas pajamas. Be to, teismas turėtų vertinti, ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp eismo įvykio metu darbdavio transporto priemonei padarytos žalos ir darbuotojui nemokamo atlyginimo (abejotina, ar tokia nuostata Å¡iuo atveju buvo nurodyta J. Å . darbo sutartyje, o jei ir buvo nurodyta, ar jÄ butų galima vertinti kaip teisėtÄ ). 4.3. Pasak apelianto, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , teismas nemotyvavo specialių teisės aktų - Ä®statymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2018-10-24 nutarimo Nr. l059 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų - nuostatomis, kurios nenumato galimybės atlyginti neturtinę žalÄ , nekonstatavus sveikatos sužalojimo fakto.

Ä®statymo nuostatose yra įtvirtinta, kad neturtinė eismo įvykio žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (Ä®statymo 2 straipsnio 14 dalis). Atsakingas draudikas ar Draudikų biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi kompetentingų asmenų iÅ¡duotais dokumentais, įrodančiais laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, sužalojimo pasekmes, mirties faktÄ ir priežastis, kitais įrodymais.

Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastÄ ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus (Ä®statymo l5 straipsnio 7 dalis).

5. Nukentėjusiojo J. Å . atstovas advokatas D. Žiedas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o visus apeliacinius skundus atmesti, nuosprendį palikti nepakeistÄ .

6. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjai advokatai, nukentėjusiosios atstovas advokatas atitinkamai prašė jų apeliacinius skundu tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).??? 8.

Nuteistojo A. K. ir nukentėjusiosios B. K. apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai iÅ¡ esmės vienodi. Apeliantai praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad iÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį be kita ko ir panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui: jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas; jeigu byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant Å¡io Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; kai apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; kai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma iÅ¡vada, kad veikos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimÄ , ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

Nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai negrindžiami BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindais. Apeliantai nesutinka su A. K. nuteisimu, tačiau nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadomis nėra pagrindas panaikinti nuosprendį ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

9. Nuteistasis A. K. ir nukentėjusioji B. K. apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog nuosprendis nepagrįstas visuma teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų, neiÅ¡dėstyti motyvai, iÅ¡skirtinai vadovautasi nenuosekliais nukentėjusiojo J. Å . bei nepilnametės liudytojos A. M. parodymais, nenurodyta, kodėl atmetama byloje esanti eksperto V. M. iÅ¡vada, pagal kuriÄ techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo sunkvežimio „Scania“ vairuotojo J. Å . veiksmai, nes jis neapdairiai elgdamasis, įvažiavo į gatvių sankirtÄ tuo metu, kai realiai buvo pasibaigęs leistinas Å¡viesoforo signalas važiuoti per sankryÅ¾Ä . Kolegija tokius apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

10. PrieÅ¡ingai nei teigiama A. K. ir B. K. apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡tirtus įrodymus bei juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, vertino įrodymų visumÄ , iÅ¡vadas iÅ¡samiai argumentavo, jokio iÅ¡skirtinio vienų įrodymų pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitus nesama. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir mano, jog bylos duomenys turėjo bÅ«ti įvertinti taip, kaip jie mano esant teisinga, nereiÅ¡kia nuosprendžio nepagrįstumo ar neteisėtumo. Å iuo atveju kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais bei motyvuotomis iÅ¡vadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo A. K. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo bÅ«tent įrodymų visuma.

11. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuo pat tyrimo pradžios tiek A. K., tiek ir J. Å . laikėsi pozicijos, kad į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, apie tai nurodoma policijos pareigÅ«no D. J. tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 1-2). Kaip pažymėta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-01-10 ekspertizės akto 7 iÅ¡vadoje, tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, kokiems Å¡viesoforų signalams degant, į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo automobilis „Scania“ su puspriekabe ir automobilis „VW“.

V. M. 2021-08-12 eksperto iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti transporto priemonių judėjimo prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ sÄ sajos su Å¡viesoforų darbo ręžimu. Apygardos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimÄ , teismo posėdyje apklausė iÅ¡vadÄ pateikusį V. M., kuris patvirtino, jog negalima „suriÅ¡t“ automobilių judėjimo su Å¡viesoforų signalais, tai bÅ«tų galima padaryti, jei bÅ«tų vaizdo įraÅ¡as, atsakymai gali bÅ«ti tik priimant tam tikras sÄ lygas.

Taigi objektyvÅ«s bylos duomenys neatsako, kokie tiksliai Å¡viesoforų signalai degė kiekvieno iÅ¡ vairuotojų važiuojamÄ ja kryptimi vairuotojams įvažiuojant į sankryÅ¾Ä .

12. Nusikaltimo metu galiojusių KET 161 punktas, kurio pažeidimas ir yra inkriminuotas apeliantui, numatyta, kad, įsijungus leidžiamajam Å¡viesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, iÅ¡važiuojančioms iÅ¡ sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiuosius.

13. Bylos duomenimis nustatyta ir apeliantas to neneigia, jog jo vairuojamas automobilis iÅ¡ pradžių prie sankryžos sustojo, nes degė raudonas Å¡viesoforo signalas ir užsidegus žaliam, pajudėjo iÅ¡ vietos į sankryÅ¾Ä , kurioje netrukus ir įvyko eismo įvykis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pastebėjo, jog nukentėjusiojo parodymai nebuvo preciziÅ¡kai nuoseklÅ«s, tačiau tai aiÅ¡kino ne piktybiÅ¡kumu ar siekiu meluoti, o po eismo įvykio galėjusia bÅ«ti stresine bÅ«sena, kuri praėjus kuriam laikui nurimsta ir asmuo gali duoti kitokius parodymus.

Kaip matyti raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime iÅ¡kart po įvykio bei 2019-09-09 apklausoje, J. Å . nurodė, jog jam artėjant prie sankryžos, kurioje ir nutiko eismo įvykis, matė jo judėjimo kryptimi mirksintį žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ , todėl nestabdė automobilio, 2020-05-05 apklausoje teigė, jog artėdamas prie Å¡viesoforo matė, jog jis „dega į pabaigÄ â€œ, bet nemirksėjo, apklausiamas apylinkės teisme teigė, kad artėjant prie sankryžos jam degė žalias Å¡viesoforo signalas, todėl nestabdė.

Nukentėjusiojo parodymus, kaip pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. M., kurios parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad važiuojant su vilkiku, kurį vairavo J. Å ., per Å¡viesoforo reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä , degė žalias Å¡viesoforo signalas, iÅ¡lindo kita maÅ¡ina ir jie atsitrenkė į tos maÅ¡inos Å¡onÄ . Nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ dalies atitinka ir nuteistojo parodymai apie tai, kad pastarajam degė raudonas Å¡viesoforo signalas ir jis kurį laikÄ stovėjo prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , kol užsidegs žalia, taigi apie, kaip nustatyta, 66-67 km/h greičiu link sankryžos artėjusiam vilkikui, tam tikrÄ laiko tarpÄ degė žalias Å¡viesoforo signalas (Å¡viesoforo gedimų nebuvo fiksuota).

14. Apklausiamas teisiamajame posėdyje nuteistasis A. K. nurodė, kad sustojo prie „Stop“ linijos, jiems degė raudonas Å¡viesoforo signalas, įsijungė žalias, jis pradėjo lėtai važiuoti, pažiÅ«rėjus į abi puses, automobilių nebuvo, įvažiavus į pirmÄ juostÄ , į juos atsitrenkė vilkikas. Nukentėjusioji B. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, kad jie lėtai įvažiavo į sankryÅ¾Ä , jie pažiÅ«rėjo į vienÄ pusę, į kitÄ ir ji pamatė „fÅ«rÄ â€œ, daugiau automobilių nebuvo, prieÅ¡ „fÅ«rÄ â€œ irgi niekas nevažiavo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vertindamas A. K. ir B. K. parodymus, visiÅ¡kai teisingai pastebėjo, jog Å¡ie patvirtina, kad A. K., pajudėdamas iÅ¡ stovėjimo vietos ir įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä , nebuvo pakankamai atidus. Nors jis teigė, jog pajudėjus automobilių nebuvo, tačiau iÅ¡ byloje esančių eismo įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad tai didelė sankryža, prie jos nėra jokių pastatų ar didelių medžių, kurie galėtų apsunkinti visos sankryžos vaizdÄ , matomumas buvo geras, Å¡viesus paros metas, nebuvo jokių trikdžių, kas užstotų matomumÄ , paneigiama bet kokia prielaida, kad A.

K. tuo atveju, jeigu bÅ«tų buvęs susikoncentravęs į keliÄ ir bÅ«damas atidus, jis niekaip negalėjo nepamatyti iÅ¡ kairės gana greitai artėjančio sunkiasvorio automobilio.

15. Vien užsidegęs žalias šviesoforo signalas savaime nesuteikia pirmumo prieš kitus eismo dalyvius, kadangi KET 161 punktas įpareigoja vairuotojus net ir įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, būti dėmesingam ir praleisti iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos išvažiuojančias transporto priemones, kurios manevrus pradėjo kai jų krypties signalas buvo leidžiamas. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, ekspertų išvadų, transporto priemonių susidūrimas įvyko sankryžos kelių sankirtoje.

Bylos duomenimis transporto priemonė „Scania“ link sankryžos artėjo nežymiai mažesniu nei leistina greičiu. Kaip nurodė, nukentėjusysis J. Å ., jam artėjant prie sankryžos, jam degė žalias Å¡viesoforo signalas (mirksėjo ar „ėjo į pabaigÄ â€œ) ir jis tikėjosi sankryÅ¾Ä pravažiuoti. Tokie nukentėjusiojo parodymai nėra melagingi ar visiÅ¡kai neatitinkantys tikrovės, kadangi tiek A. K., tiek B. K. nurodė, jog prieÅ¡ sankryÅ¾Ä jie sustojo, nes jiems degė raudonas Å¡viesoforo signalas, o užsidegus žaliam, jie negreitai pajudėjo iÅ¡ vietos.

Nėra pagrindo tikėti nuteistuoju, jog tuo metu kitų transporto priemonių nebuvo, kadangi prie sankryžos artėjo ir į jÄ Ä¯važiavo sunkiasvorė J. Å . transporto priemonė, kuriÄ dėmesingas ir atidus vairuotojas turėjo pastebėti. Kad tai buvo įmanoma, matyti iÅ¡ nukentėjusiosios B. K. parodymų, kuri, sėdėdama kairėje pusėje keleivio vietoje (A. K. vairuoto automobilio vairas deÅ¡inėje) prieÅ¡ susidÅ«rimÄ vilkikÄ matė.

16. Nors nuteistasis A. K. ir nukentėjusioji B. K. apeliaciniuose skunduose laikosi pozicijos, kad J. Å . turėjo ir privalėjo pastebėti lėtai į sankryÅ¾Ä Ä¯važiuojantį „VW Passat“, bei savalaikiai stabdyti savo transporto priemonę, kad bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimo, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip akcentavo apklausiamas J. Å ., jis važiavo sunkiasvoriu pakrautu 40 tonų vilkiku, kaip nustatyta leistinu 66-67 km/h greičiu, artėjant prie sankryžos jam degė žalias Å¡viesoforo signalas, todėl net ir bandant staigiai stabdyti, nebÅ«tų galima nedelsiant sustabdyti, nes, kaip parodė nukentėjusysis, kad spaudžiant stabdymo pedalÄ , pakrauta priekaba tiesiogiai stÅ«mė vilkikÄ ir norint spėti sustabdyti automobilį, pamačius kliÅ«tį, to padaryti, nestabdant ekstremaliai bei pavojingai nebÅ«tų pavykę (apie tai užsimenama ir ekspertų iÅ¡vadose), o ekstremalus stabdymas yra draudžiamas kelių eismo taisyklėse, kadangi yra nesaugus tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams.

Taigi J. Å . pagrįstai galėjo tikėtis, kad A. K. matė jo vairuojamÄ sunkvežimį ir leis jam užbaigti manevrÄ . Kaip pažymėta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-06-11 ekspertizės akte, eismo įvykis įvyko Å¡viesoforais reguliuojamoje sankryžoje, todėl, jeigu vilkiko vairuotojui dar degė leidžiamas Å¡viesoforo signalas, techniniu požiÅ«riu nėra pagrindo teigti, kad jis privalėjo reaguoti į nuo „Stop“ linijos pajudėjusį automobilį. Taip pat skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai pagrįstai atkreipiamas dėmesys į KET 165 punktÄ („Esant draudžiamajam Å¡viesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žStop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linijÄ , o jeigu jų nėra, – prieÅ¡ Å¡viesoforÄ , kertamÄ ar prisijungiančiÄ važiuojamÄ jÄ dalį, pėsčiųjų perėjÄ , dviračių pervaÅ¾Ä taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui“), 166 punktÄ („Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus rankÄ aukÅ¡tyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau“).

17. Apeliantų skunduose teigiama, kad teismas nenurodė, kodėl atmeta byloje esančiÄ eksperto V. M. iÅ¡vadÄ bei be jokių motyvų ir analizės yra cituojamos LTEC 2020-01-10 ekspertizės akto Nr. 11K-336(19) bei 2021-06-11 LTEC akto Nr. 11-929(21) iÅ¡vados. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ekspertų iÅ¡vados yra sÄ lyginės. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ekspertizių bei eksperto iÅ¡vadų, vertino jas įrodymų visumoje akcentuodamas, kad nei vienoje iÅ¡vadoje nebuvo tiksliai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuota, kurio iÅ¡ eismo įvykio dalyvių, A.

K. ar J. Å ., veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, kadangi nėra žinomi tikslÅ«s abiejų transporto priemonių važiavimo greičiai prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui ir nėra galimybės to nustatyti, esant tai aplinkybei, jog techniniu požiÅ«riu nėra galimybės vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti transporto priemonių judėjimo prieÅ¡ pat jų susidÅ«rimÄ sÄ sajos su Å¡viesoforų darbo režimais (kÄ apklausiamas apygardos teismo posėdyje patvirtino ir V. M.), todėl negalima spręsti dėl eismo įvykio dalyvių priežastinio ryÅ¡io su eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 80-92; t. 3, b. l. 61-68; 80-97).

Tačiau tai nereiÅ¡kia, jog priežastinio ryÅ¡io kaip nusikalstamos veikos sudėties požymio nustatymas nebeįmanomas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos iÅ¡vados yra tik prielaida teisinei iÅ¡vadai, o priežastinio ryÅ¡io įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija ir rėmimasis vien tik eksperto iÅ¡vada gali lemti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .

18. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog siekiant paÅ¡alinti bent menkiausias abejones, teismas turėjo ir galėjo paskirti eksperimentÄ , kuris dažnai taikomas eismo įvykio bylose siekiant nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes. Kolegija tokius argumentus atmeta. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Ä®rodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ A. K. apeliacinio skundo, eksperimento poreikis motyvuojamas matomumo įvykio vietoje iÅ¡siaiÅ¡kinimo galimybe, tačiau kaip byloje yra nustatyta, eismo įvykis įvyko Å¡viesoforais reguliuojamoje sankryžoje, objektyvių duomenų (pvz. vaizdo įrašų), kokiems Å¡viesoforų signalams degant kiekviena transporto priemonė judėjo į sankryÅ¾Ä , byloje nėra ir negali bÅ«ti gauta, kaip nurodė ir ekspertai savo iÅ¡vadose, nėra galimybės vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti transporto priemonių judėjimo prieÅ¡ pat jų susidÅ«rimÄ sÄ sajos su Å¡viesoforų darbo ręžimais.

Matomumo įvykio vietoje aiškinimasis iš esmės nepadėtų atskleisti daugiau kokių nors bylai reikšmingų aplinkybių, todėl eksperimento nebuvimas nagrinėjamu atveju netrukdo spręsti dėl A. K. pareikštų kaltinimų pagrįstumo.

19. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais susijęs bÅ«tent nuteistojo A. K. padaryti KET pažeidimai, kurie jam ir buvo inkriminuoti. Jei A. K. bÅ«tų paisęs KET 161 punkto reikalavimo ir davęs keliÄ J. Å . vairuojamam vilkikui, pradėjusiam manevrÄ degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengta ir eismo įvykis nebÅ«tų kilęs. Nors apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl Å¡viesoforų sureguliavimo įtakos, leistino greičio sumažinimo įvykio vietoje, tačiau Å¡ie gynybos argumentai nagrinėti ir skundžiamame nuosprendyje bei motyvuotai spręsta, jog Å¡viesoforų veikimo tinkamumo bei leistino greičio eismo įvykio vietoje pakeitimų klausimai nėra aktualÅ«s Å¡ios bylos nagrinėjimui bei nepaneigia KET reikalavimo, jog įsijungus leidžiamajam Å¡viesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, iÅ¡važiuojančioms iÅ¡ sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis (KET 161 punktas).

Kolegija neturi pagrindo su tokiais skundžiamo nuosprendžio argumentais nesutikti. Kaip minėta, jei A. K. būtų paisęs KET 161 punkto reikalavimo, eismo įvykio būtų buvę išvengta.

20. Atsižvelgdamas į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog A. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

21. Tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios skunde akcentuojamas, jog baigiamÄ jį dokumentÄ jie gavo be 13 lapo, dėl ko esÄ buvo pažeistos jų teisės. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Jei kopijuojant nuosprendį buvo padaryta techninė klaida, apeliantams nebuvo kliūčių imtis veiksmų, jog jie gautų trÅ«kstamus procesinio sprendimo lapus.

22. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde teigia, jog civilinis ieÅ¡kinys byloje negalėjo bÅ«ti priteistas iÅ¡ Draudikų biuro, nes J. Å . raÅ¡tu nesikreipė su pretenzija į Å¡iÄ Ä¯staigÄ dėl padarytos žalos sureguliavimo. Å i procedÅ«ra yra privaloma visiems asmenims vadovaujantis Ä®statymo 19 straipsnio, 23 straipsnio1 dalies. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BPK 109 straipsnis, be kita ko, numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. BPK 111 straipsnyje nurodoma, kad, be kita ko, civiliniu atsakovu gali bÅ«ti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ . Nukentėjusysis J.

Å . baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavus pirmosios instancijos teismui, pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame kaltininku nurodė A. K., o už jį materialiai atsakingÄ asmenį – Draudikų biurÄ . Teismų praktikoje pripažįstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166-139/2016, 2K-281-942/2017), kad pagal Įstatymo nuostatas nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pareikÅ¡ti vienam arba keliems iÅ¡ iÅ¡vardytų subjektų. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Draudikų biurui ar Draudikų biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytÄ subjektÄ . EiliÅ¡kumo, iÅ¡ ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, Å¡ioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau – kaltininkas)“ sÄ voka „pretenzija“ aiÅ¡kintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ subjektÄ , kuris turi atlyginti žalÄ .

Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad pretenzijos pareiÅ¡kimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiÅ¡kimas prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ . Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalyje sÄ vokos „pretenzija“ vartojimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudikÄ . Å i sÄ voka taip pat negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ir kaip nustatyta privaloma iÅ¡ankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedÅ«ra.

Taigi Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiam asmeniui nustatyta teisė reikÅ¡ti pretenzijÄ dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iÅ¡ joje nurodytų subjektų aiÅ¡kintina ir kaip nukentėjusio asmens teisė teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo.

23. Apeliantas A. K. nurodo, kad transporto priemonės savininkas A. K. nebuvo įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu bei neturėjo galimybės iÅ¡dėstyti savo pozicijos dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo. Tokie argumentai atmetami. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 punktÄ Draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiÅ¡kia, jog Draudikų biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytÄ Å¾alÄ . Draudikų biuras yra savotiÅ¡kas garantas, nes jis moka draudimo iÅ¡mokas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustÄ transporto priemonę, pabėga iÅ¡ eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais Ä®statymo nustatytais atvejais.

Tokiu teisiniu reguliavimu ginami nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę iÅ¡mokėjusiam iÅ¡mokÄ draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalis).

24. Draudikų biuro apeliaciniame skunde teigiama, jog civiliniam atsakovui nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti procesinėmis teisėmis, kadangi nebuvo gautas Å¡aukimas į 2022-01-18 posėdį, nors kai dar 2021-06-17 buvo susisiekta su teismu, buvo paaiÅ¡kinta, jog paskirta ekspertizė, o atnaujinus bylÄ , bus atsiųstas Å¡aukimas. Kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantas pripažįsta, jog apie bylÄ jam buvo žinoma, buvo gautas Å¡aukimas į 2021-03-02 vykusį posėdį, buvo pateiktas praÅ¡ymas bylÄ 2021-03-02 posėdyje nagrinėti Draudikų biuro atstovui nedalyvaujant.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog atsiliepime į civilinį ieÅ¡kinį Draudikų biuras nurodė, jog praÅ¡o bylÄ 2021-01-07 teismo posėdyje nagrinėti jiems nedalyvaujant bei atsiųsti priimto nuosprendžio ar nutarties kopijÄ , kas ir buvo padaryta. Akivaizdu, jog civilinis atsakovas iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nepageidavo dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime ir norėjo gauti tik galutinį procesinį sprendimÄ . Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus byloje, informavo Draudikų biurÄ apie numatomus teismo posėdžius, tačiau abu kartus buvo gauti Draudikų biuro praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant bei atsiųsti priimto sprendimo kopijas.

Taigi civiliniam atsakovui apeliacinės instancijos teisme buvo sudarytos galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau, kaip matyti, proceso dalyvis šia savo teise nesinaudojo (t. 4, b. l. 106, 126).

25. Tiek Draudikų biuro, tiek ir nuteistojo A. K. apeliaciniuose skunduose keliamas civilinio ieškinio priteisimo pagrįstumo klausimas tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, teigiama, jog nepateikta tinkamų įrodymų dėl J. Š. negautų pajamų, taip pat neturtinės žalos, nekonstatuotas sveikatos sužalojimas. Kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos duomenų matyti, kad pareikštas nukentėjusiojo J. Š. civilinis ieškinys dėl 1774,76 Eur turtinės žalos ir dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A.

K. ir už kaltinamojo A. K. veiksmus atsakingo asmens Draudikų biuro ( t. 2, b. l. 185-188, t. 3, b. l. 2-4, 5-7). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad eismo įvykyje buvo apgadintas vilkikas, kuris buvo J. Å . darbo priemonė, turtinę nukentėjusiojo žalÄ sudaro negautas darbo užmokestis 2019 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, kadangi dėl darbo priemonės - vilkiko remonto jis nedirbo ir negavo pajamų, nurodyta, kad negautos pajamos apskaičiuotos sudėjus 2019 m. rugpjūčio ir 2020 m. sausį-rugsėjį gautÄ darbo užmokestį - 8 873,78 Eur (10 mėn.) ir iÅ¡vedus vieno mėnesio vidurkį - 887,38 Eur, todėl per du mėnesius negautas pajamos sudaro 1 774,76 Eur, pridėti raÅ¡ytiniai duomenys.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ , kurį nuosprendyje iÅ¡samiai aptarė, įvertinęs įrodymų visumÄ , civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos pagrindimui keliamus reikalavimus, visiÅ¡kai tenkino nukentėjusiojo J. Å . reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo, priteisdamas jam 1774,76 Eur negautų pajamų. Kolegija neturi pagrindo su tokiu sprendimu nesutikti, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog dėl A. K. neteisėtų veiksmų buvo apgadinta nukentėjusiojo darbo priemonė.

Nukentėjusysis pateikė duomenis, jog tam tikru laikotarpiu po eismo įvykio jis negalėjo dirbti ir negavo pajamų, taip pat, iÅ¡ bylos medžiagos nėra abejonės, jog per eismo įvykį apgadintÄ nukentėjusiojo vairuotÄ transporto priemonę reikėjo remontuoti. Tai matyti ir iÅ¡ prie Draudikų biuro apeliacinio skundo pridėtų dokumentų.

26. Apskaičiuotas neturtinės žalos dydis kolegijai abejonių taip pat nekelia. Nors nukentėjusysis J. Š. eismo įvykio metu ir nebuvo sužalotas, tačiau tai savaime nereiškia, jog nepatyrė neturtinės žalos. Sveikatos sistemos įstatymo preambulėje įtvirtinta, kad sveikata – tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

ReikÅ¡damas 500 Eur reikalavimÄ nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, J. Å . yra nurodęs neturtinės žalos jam priteisimo pagrindus, numatytus CK 6.250 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neabejojo, kad eismo įvykis, įvykęs dėl A. K. neteisėtų veiksmų, garbaus amžiaus sulaukusiam J. Å . sukėlė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, nerimo ir streso, sukėlė kartu važiavusios nepilnametės anÅ«kės iÅ¡gÄ stį, buvo apgadinta nukentėjusiojo darbo priemonė.

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas motyvuotai atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tarp jų padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pačios nusikalstamos veikos pavojingumÄ , veikos pobÅ«dį, eigÄ ir į praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, vadovavosi teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, esama teismų praktika, siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pagrįstai tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgdamas į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris laikomas pakankamu.

27. Dėl to, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. K., nukentėjusiosios B. K. bei civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė