2023-02-02 Nr. AB-3295-4-28-3-00011-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1402-520/2023

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00011-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys nekeistini) piliečio B. B. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir kitus prašymus administracinėje byloje pagal (duomenys nekeistini) piliečio B. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys nekeistini) piliečiui B. B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Kybartų URC) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas skirti (duomenys nekeistini) piliečiui B. B. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – jo (Užsieniečio) apgyvendinimą VSAT ar kitoje pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. sausio 24 d. sprendimu Kybartų URC teikimą tenkino, t. y. paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – jo apgyvendinimą VSAT ar kitoje pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – Kybartų URC teikimą atmesti.

Užsienietis apeliaciniame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (apeliaciniame skunde nurodoma laikinąsias apsaugos priemones): 1) sustabdyti Lietuvos Respublikos migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36346 (toliau – ir Sprendimas) vykdymą iki įsigalios sprendimas dėl Užsieniečio pateikto prieglobsčio prašymo; 2) įpareigoti VSAT nutraukti veiksmus dėl Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę iki įsigalios sprendimas dėl Užsieniečio pateikto prieglobsčio prašymo; 3) įpareigoti Migracijos departamentą persvarstyti klausimą dėl Užsieniečio išsiuntimo kartu su jo pateiktu paskesniu prieglobsčio prašymu. Užsienietis taip pat apeliaciniame skunde nurodė ir kitus procesinio pobūdžio reikalavimus: 1) išreikalauti iš VSAT informaciją apie 2022 m. gruodžio 14 d. vykdyto (duomenys nekeistini) piliečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo aplinkybes, pateikti informaciją, kaip buvo užtikrinti šių užsieniečių teisė į teisinę pagalbą ir teisė veiksmingai apskųsti priimtą sprendimą; 2) kreiptis su prašymu į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pateikti prejudicinį sprendimą, ar veiksmai, kuriais siekiama įvykdyti užsieniečio išsiuntimą tuo laikotarpiu, kai yra nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas, atitinka Europos Sąjungos direktyvos 2008/115/EB, reglamentuojančios užsieniečių išsiuntimą, nuostatas; 3) įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (apeliaciniame skunde nurodoma suinteresuota institucija) Migracijos departamentą.

Užsienietis nurodo, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog jis jau ilgą laiką dirba, turi gyvenamąją vietą, moka mokesčius, nuomos įmoką, turi draugų, turi laisvalaikio pomėgių, išmoko lietuvių kalbą, todėl turėtų būti persvarstytas Migracijos departamento Sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Jam kyla grėsmė, kad jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos nesuteikus galimybės patikrinti Migracijos departamento priimto sprendimo pagal kitą jo 2022 m. gruodžio 8 d. pateiktą prieglobsčio prašymą, kuris yra dar nagrinėjamas. Užsienietis akcentuoja, kad jo prašyme dėl prieglobsčio suteikimo yra nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, jog jį išsiuntus į kilmės valstybę jo gyvybei kils reali individuali grėsmė, dėl kurios jis negali grįžti į savo kilmės šalį.

Užsienietis, reikšdamas pirmiau nurodytus prašymus, akcentuoja, kad teismo sprendimas iš esmės grindžiamas tuo, jog atsirado išskirtinė aplinkybė – 2023 m. vasario 8 d. yra organizuojamas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, tačiau jis negali būti išsiųstas, nes jis yra prieglobsčio prašytojas, turi būti persvarstytos aplinkybės dėl išsiuntimo dėl to, kad jis Lietuvos Respublikoje integravosi, sukūrė socialinius ir ekonominius ryšius. Jį išsiuntus iš Lietuvos Respublikos jis negalės efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 136 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį. Minėtų teisės aktų, tarptautinių teismų sprendimai patvirtina, kad prieglobsčio prašytojų teisė nebūti išsiųstiems į kilmės valstybę, kol nebus tinkamai ir objektyviai išnagrinėti jų prašymai suteikti tarptautinę apsaugą, yra absoliuti. Prievarta išsiųsdama prieglobsčio prašytoją iš Lietuvos Respublikos valstybė pažeistų esminius teisinio tikrumo principus.

II. Teisėjų kolegija, nagrinėdama Užsieniečio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (sustabdyti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36346 vykdymą iki įsigalios sprendimas dėl Užsieniečio pateikto prieglobsčio prašymo; įpareigoti VSAT nutraukti veiksmus dėl Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę iki įsigalios sprendimas dėl Užsieniečio pateikto prieglobsčio prašymo; įpareigoti Migracijos departamentą persvarstyti klausimą dėl Užsieniečio išsiuntimo kartu su jo pateiktu paskesniu prieglobsčio prašymu), šioje byloje išnagrinėto Kybartų URC teikimo reikalavimo esmę bei atsižvelgdama į priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šio teikimo tenkinimo, kuris yra skundžiamas apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti minėtas reikalavimo užtikrinimo priemones, nes prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra susijusios su šioje byloje išnagrinėtu ir tenkintu Kybartų URC teikimo reikalavimu, peržengia išnagrinėto ginčo ribas.

Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pagal Kybartų URC teikimą jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – jo (Užsieniečio) apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Taigi šios bylos dalykas pagal Kybartų URC teikimą – alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas Užsieniečiui, o prašoma sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys nekeistini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, vykdymą. Šioje byloje nėra nagrinėjami jokie pareikšti reikalavimai dėl Sprendimo, taip pat nenagrinėjami jokie reikalavimai, susiję su prieglobsčio suteikimu / nesuteikimu Užsieniečiui pagal jo pateiktą kitą prieglobsčio prašymą. Akcentuotina ir tai, kad šioje byloje nėra nagrinėjami jokie reikalavimai dėl Užsieniečio išsiuntimo į kilmės šalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje užsieniečių prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – pavyzdžiui, sustabdyti užsieniečių išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos nagrinėjami ir kai kuriais atvejais tenkinami, kai pagrindinis byloje keliamas reikalavimas yra susijęs su paties Migracijos departamento sprendimo nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-622-624/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra nagrinėjami reikalavimai, susiję su Migracijos departamento priimtu Sprendimu ir Migracijos departamento veiksmais, nagrinėjant kitą Užsieniečio pateiktą prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, taip pat reikalavimai, susiję su Užsieniečio išsiuntimu, į tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai reikalinga užtikrinti byloje pareikštą konkretų reikalavimą (-us), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių ir kitų asmenų susiklostę teisiniai santykiai, Užsieniečio prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinamas. Taip pat dėl šių priežasčių netenkinamas prašymas į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Migracijos departamentą. Be to, pagal ABTĮ 46 straipsnį, tretieji suinteresuoti asmenys į bylą įtraukiami, kai byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, o ne apeliacinės instancijos teisme.

Kaip jau minėta, pareiškėjas prašo išreikalauti iš VSAT informaciją apie 2022 m. gruodžio 14 d. vykdyto (duomenys nekeistini) piliečių išsiuntimo vykdymo aplinkybes pateikiant duomenis, kaip buvo užtikrinta šių asmenų teisė į teisinę pagalbą ir teismą, tačiau ši prašoma informacija nėra susijusi su šioje byloje nagrinėjamu klausimu, t. y. šioje byloje nėra sprendžiami jokie klausimai, susiję su kitų užsieniečių išsiuntimu (jų teisine padėtimi), todėl toks reikalavimas taip pat netenkinamas (ABTĮ 142 str. 3 d.).

Užsieniečio prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pateikti prejudicinį sprendimą šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas, nes, ar yra pagrindas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, gali būti nustatyta tik nagrinėjant šią bylą iš esmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsniu, 70 straipsnio 4 dalimi ir 142 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a:

Netenkinti (duomenys nekeistini) piliečio B. B. prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, informacijos iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išreikalavimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė