fa2d95a7-252a-46a2-8445-1b1a3f7a7aa7 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                                Civilinė byla Nr. 2A-255-278/2016Teisėja Birutė Mėlinauskienė                             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03239-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.4.5.1; 2.6.5.2.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.

 Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos MickevičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. Č. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 4344-223/2015 pagal ieÅ¡kovės J.

M. ieÅ¡kinį atsakovui R. Č., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovė J. M. nurodė, kad nuo 2013m. pabaigos artimai bendravo su atsakovu R. Č., kuris, sužinojęs, jog ji laukiasi kÅ«dikio nustojo bendrauti, ėmė neigti, jog yra kÅ«dikio tėvas.

Prašė teismÄ nustatyti, kad R. Č. yra D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o Å¡i jo dukra, nustatyti nepilnametės dukters D. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina J. M., priteisti iÅ¡ atsakovo R. Č. iÅ¡laikymÄ nepilnametės dukters naudai periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Eur iÅ¡laikymÄ iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise pavedant tvarkyti jai bei priteisti  iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2014-08-22 iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - įvertinęs teismui pateiktame vaiko gimimo liudijime esančius įraÅ¡us apie vaiko tėvÄ â€“ juo esant nurodytam atsakovui R.

Č., bylos dalį dėl tėvystės nustatymo nutraukė. Atsižvelgęs į mažametės dukters amžių, jos poreikius, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, darė iÅ¡vadÄ , kad D. M. iÅ¡laikymui pakanka 300 Eur mėnesiui. Ä®vertinęs Å¡alių turtinę padėtį, nenustatė pagrindo nukrypti nuo tėvų lygios pareigos teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui. Ä®vertinęs, kad ginčas dėl iÅ¡laikymo dydžio kilo dėl 30 Eur, todėl, įvertinęs, jog motina, su kuria gyvens nepilnametis vaikas, visada turi didesnes iÅ¡laidas vaiko iÅ¡laikymui nei tėvas, kuris su vaiku negyvena, darė iÅ¡vadÄ esant pagrindui iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ dukrai po 150 Eur per mėnesį, pradedant nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos.

Konstatavo, jog nuo dukters gimimo atsakovas jokio materialinio iÅ¡laikymo neteikė, darė iÅ¡vadÄ esant pagrindui priteisti įsiskolinimÄ nuo D. M. gimimo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos po 150 Eur kas mėnesį. Ä®vertinęs atsakovo darbinę veiklÄ bei sudėtingas pajamas, laikė esant neiÅ¡vengiamai bÅ«tinybei atsakovo nekilnojamajam turtui – butui, taikyti priverstinę hipotekÄ . Sprendė, kad priverstinė hipoteka nesuvaržys atsakovo teisių ir interesų labiau nei bÅ«tina nepilnamečio vaiko turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

Teismas nustatė, jog mažametė D. gyvena kartu su motina J. M., kuri pajėgi auginti ir auklėti vaikÄ , kuriam sudarytos normalios gyvenimo ir ugdymo sÄ lygos, todėl Å¡alių dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove.Apeliaciniu skundu atsakovas R. Č. praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo - sumažinti dukters iÅ¡laikymui priteistÄ sumÄ iki 90 Eur per mėnesį, panaikinti sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014-08-22 iki 2015-04-27 skaičiuojant po 150 Eur ir priverstinės hipotekos (duomenys neskelbtini), nustatymÄ .

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka tikslu papildomais Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyti nepilnamečio vaiko poreikius ir Å¡alių turtinę padėtį, priverstinės hipotekos bÅ«tinybę. Mano, jog nepagrįstai nepilnametės D. M. poreikiai įvertinti 300 Eur per mėnesį suma. Teigia, kad visi vaiko poreikiai buvo grindžiami tik žodiniais ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, nepagrindžiant vaiko poreikių raÅ¡ytiniais įrodymais. Nurodo, jog ieÅ¡kovės pateikti kvitai daugiau patvirtina suaugusio žmogaus, o ne nepilnamečio vaiko poreikius, kas leidžia teigti, kad siekiama vaiko iÅ¡laikymo sumÄ padidinti net ir su vaiko tiesioginiais poreikiais niekuo nesusijusiomis iÅ¡laidomis.

Mano, jog ieÅ¡kovės nurodytos vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidos per didelės, nes vaikas yra sveikas, gali lankyti ugdymo įstaigÄ , iÅ¡laidos auklei, specialiam maistui, sauskelnėms reikalingos ne daugiau kaip keturiems – Å¡eÅ¡iems mėnesiams, o papildomos, didesnės nei vidutinės iÅ¡laidos maistui, drabužiams, avalynei, lavinimui, higienai nėra reikalingos. Teigia ieÅ¡kovei nepagrįstai prie iÅ¡laikymo iÅ¡laidų pridėjus kaupimo lėšas, kurios yra asmeninis kiekvieno iÅ¡ tėvų sprendimas, kurio vykdymÄ , sustabdymÄ gali kontroliuoti ir valdyti tokiÄ sutartį sudaręs ir sprendimÄ priėmęs tėvas ar motina.

Mano, jog D. M. išlaikymo išlaidas sumažinus laikinosiomis išlaidomis bei atsisakius nebūtinų kasdienių vaiko išlaidų, kaip kaupimo išlaidų, protingus vaiko poreikius užtikrinti galima 200 Eur suma per mėnesį. Tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, nes vienas iš automobilių yra parduotas, jam įsriegta ne 11 dantų implantų, o tik 2, jis nuo 2015-10-26 registruotas darbo biržoje, o metines pajamas sudaro 3 000 Eur per metus. Teigia, kad dėl jam diagnozuotos ligos negali užsiimti pastovia darbine veikla, vykdydamas gydytojų rekomendacijas, kasmet skiria laiko reabilitacijai Norvegijoje, kur dirba, siekdamas užsidirbti minimalias pajamas padengti kelionės ir pragyvenimo užsienyje išlaidas.

Nurodo, kad jo veiksmai, 2005-2014 metais įgijus ir pardavus nekilnojamÄ turtÄ , grÄ Å¾inus skolas, neduoda pagrindo teigti esant pajėgiam teikti didesnį iÅ¡laikymÄ vaikui nei jis faktiÅ¡kai gali. Pažymi, kad Å¡alių taikos derybų metu iÅ¡sakytos pozicijos negali bÅ«ti pagrindu priimant sprendimÄ byloje. Teigia, jog sprendimu priteista materialinio iÅ¡laikymo mažametei dukrai suma yra neproporcinga jo turtinei padėčiai, nes ieÅ¡kovės gaunamos pajamos daug didesnės nei jo ir ji gali didesne suma prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo, jei pageidauja tenkinti didesnius nei bÅ«tini ir protingi vaiko poreikiai.

Nurodo, kad D. M. tėvystė nustatyta pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo 2015 m. birželio mėnesį, todėl mano, jog nuo Å¡io momento jam kyla materialinio iÅ¡laikymo prievolė. Teigia, kad teismas nepagrįstai taikė jo turtui priverstinę hipotekÄ , kuri neproporcinga ir ypač varžanti jo daiktines teises. Nurodo, jog iÅ¡laikymÄ teikė net bÅ«damas užsienyje, teismo proceso metu nurodė teiksiÄ s priteistÄ proporcingÄ jo pajamoms iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis. Teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių faktÄ , kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė J. M. praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, jog pateiktuose kvituose yra nurodytos, be kitų buičiai reikalingų prekių, kurios neįtrauktos į dukters poreikiams reikalingÄ sumÄ , ir vaiko poreikiams reikalingos prekės, buvo pirkti daiktai, kurie bus reikalingi vaikui paaugus. Nurodyta maistui skirta pinigų suma yra reali, galinti patenkinti tik minimalius vaiko poreikius maistui, be to, vaikas auga, todėl rÅ«bus, avalynę bÅ«tina pirkti vis didesnius. Teigia siekianti dukrÄ lavinti ir ugdyti ne tik Kėdainiuose, todėl transporto iÅ¡laidos didės. Nurodo, kad mokėdama kaupiamÄ sias įmokas, užtikrins dukters gydymo ar kitų iÅ¡laidų kompensavimÄ atsitikus nelaimei, bus užtikrinta vaiko ateitis.

Teigia, jog atsakovo iÅ¡vada dėl laikinų mažamečio vaiko poreikių, susijusių su amžiumi, priežiÅ«ra, higiena, nepagrįsta, nes iÅ¡laikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės, jo dydis turi padengti tiek mažamečio, tiek paaugusio vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Nurodo, jog nenori pasitraukti iÅ¡ darbo rinkos, nes pertrauka apsunkins galimybę susirasti darbÄ ateityje, todėl dirba, o mažam vaikui geriau bÅ«ti prižiÅ«rimam namuose ir tai lemia iÅ¡laidas auklei. Teigia, jog teismas pagrįstai konstatavo atsakovo pajamoms esant žymiai didesnėms, o jo siÅ«lomas 90 Eur iÅ¡laikymas dukteriai nepatenkintų net vaiko poreikio maistui.

Teigia, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ atsiranda nuo jo gimimo, o ne nuo tėvystės pripažinimo. Sutinka su teismo sprendimu nustatyti atsakovo butui priverstinę hipotekÄ , nes nėra garantijų, kad jis sÄ Å¾iningai vykdys prievolę teikti reikiamo dydžio iÅ¡laikymÄ dukrai. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliantas R. Č. praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, jog žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra bÅ«tinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį bei skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Byloje nustatyta, jog R. Č. yra pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme ir iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę dėl ieÅ¡kovės reikalavimų, t. y. buvo iÅ¡klausytas, o apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė nesutikimo su sprendimu motyvus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir Å¡ių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ , pagrįstumÄ bei daryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai ir bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 320 str. 1 d.).Apeliaciniu skundu R.

Č. neginčija teismo sprendimo dalies dėl nepilnametės dukters D. gyvenamosios vietos nustatymo ir bylos, dalyje dėl tėvystės nustatymo, nutraukimo. Nenustačius procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, teisėjų kolegija dėl minėtų reikalavimų nepasisako.Spręsdamas mažamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į D. M. amžių, jos poreikius, būtinoms išlaidoms per mėnesį yra reikalinga 300 Eur suma, kurios pusę (150 Eur) turi galimybę teikti atsakovas R.

Č.. Atsakovas su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka, teigia, jog mažamečio vaiko iÅ¡laidoms yra pakankama mėnesiui 200 Eur suma, be to, teismas tinkamai neįvertino jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija su minėtai teiginiais nesutinka dėl sekančių motyvų. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato tėvams pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo iÅ¡laikymo dydis.

Ä®statymo nustatyta, kad iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams gali bÅ«ti priteistas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ (CK 3.196 str. 1 d.). IÅ¡laikymo forma turi bÅ«ti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į iÅ¡laikymÄ , įgyvendinamÄ vaikui naudingiausiu bÅ«du. Parinkdamas iÅ¡laikymo formÄ , teismas turi atsižvelgti į tai, jog iÅ¡laikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam bÅ«stui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt..

Jeigu skolininkas yra mokus, iÅ¡laikymo forma periodinėmis iÅ¡mokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį, todėl Å¡i iÅ¡laikymo forma realiai užtikrina vaiko teisės į iÅ¡laikymÄ Ä¯gyvendinimÄ . Teismui nustačius, jog tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos iÅ¡laikymo prievolės vykdymui užtikrinti, iÅ¡laikymas gali bÅ«ti priteisiamas ir kitomis formomis: vienkartine pinigų suma bei turtu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė J. M. iÅ¡laikymÄ dukrai prašė iÅ¡ atsakovo R.

Č. priteisti periodinėmis iÅ¡mokomis. Kaip minėta, sprendžiant dėl vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai.

Dėl paminėto, spręsdamas klausimÄ dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius iÅ¡laikymo dydis, jei ne – iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).

Tačiau minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad šalių duktė D. yra mažametė, gim. ((duomenys neskelbtini)), todėl įvertinus vaiko amžių, tai, jog šalių duktė auga namuose ir nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau yra augantis vaikas ir jos poreikiai maistui, aprangai nuolat didėja, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga 300 Eur suma.

Nors apeliantas nurodo, kad protingai planuojant ir racionaliai naudojant specialių poreikių neturinčiam vaikui yra pakankama iÅ¡laikymui 200 Eur suma mėnesiui, tačiau iÅ¡ esmės teismo nustatytos sumos neginčija, tik nurodo, jog ieÅ¡kovės pateiktų pirkimų duomenys yra užaukÅ¡tinti, prie vaiko iÅ¡laikymo sumos pridėtos netikslingos iÅ¡laidos. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino kokios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos vaikui, siekiant, jog jis augtų sveikas, bÅ«tų patenkinti bÅ«tiniausi jo poreikiai, visapusiÅ¡kai ir harmoningai vaikas vystytųsi bei kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės nurodytÄ 415 Eur iÅ¡laidų poreikį dukrai, todėl pakartotinai vertinti ieÅ¡kovės teiktus įrodymus, sutinkant su teismo iÅ¡vada bei mažinti nustatytÄ vaikui reikalingÄ 300 Eur iÅ¡laikymo dydį, įvertinus, jog D.

M. poreikiai jai augant didėja, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė įsigijo asmeninėn nuosavybėn butÄ Kėdainių mieste, nereiÅ¡kia, jog vaikui skirtino iÅ¡laikymo dydį reikia mažinti, nes tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai siekia užtikrinti vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Net ir įvertinus, kad bÅ«sto kreditÄ moka ieÅ¡kovė, nereiÅ¡kia, kad nėra dengiamos ir Å¡alių dukrai priskirtinos iÅ¡laidos. Sprendžiant kiekvieno iÅ¡ tėvų skirtino vaikui iÅ¡laikymo dydį, svarbiÄ reikÅ¡mę turi tėvų turtinė padėtis.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė J. M. yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, jos gaunamas pajamas sudaro 464,06 Eur motinystės paÅ¡alpa ir vidutiniÅ¡kai per mėnesį gaunamos 687,84 Eur darbinės pajamos, neatskaičius privalomų mokesčių (2 t., b. l. 131-134). IÅ¡ byloje esančių viešųjų registrų duomenų matyti, kad J. M. nuo 2015-06-04 asmeninės nuosavybės teise valdo 2-jų kambarių butÄ , (duomenys neskelbtini), kuris yra apsunkintas hipoteka, jos vardu yra registruotas 1997 m. gamybos automobilis Volvo S40 (2 t., b. l. 135-138).

Ieškovė J. M. 2015-05-29 yra sudariusi kredito sutartį butui (duomenys neskelbtini) bei 2013-07-23 vartojimo kredito sutartį baldams įsigyti (2 t., b. l. 10-11). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas R. Č. nedirba, yra registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 115; 2 t., b. l. 57, 130). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, (duomenys neskelbtini), 2002 m. gamybos automobilis Citroen Jumper, 2006 m. gamybos automobilis Hyundai Tuscon (1 t., b. l. 136-137; 2 t., b. l. 129).

R. Č. 2015-01-04 sudarė paskolos sutartį 2 999 Eur sumai, 2012-02-20, 2012-02-25, 2012-03-01 buvo sudaręs paskolos sutartis bendrai 150 000 Lt sumai, kurių įvykdymo terminas baigėsi 2016-01-01 ir 2016-02-02 (1 t., b. l. 88; 2 t., b. l. 58-60). Byloje nenustatyta, kad R. Č. turėtų kitų iÅ¡laikytinių. Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieÅ¡kovės, nes R. Č. buvo įsipareigojęs per trumpÄ laikÄ grÄ Å¾inti gan didelę paskolÄ , kas rodo jog yra įvertinęs savo galimybes jÄ grÄ Å¾inti, neneigia, jog į NorvegijÄ vyksta ne tik stiprinti sveikatÄ , bet ir dirbti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog savo teiginiams dėl užsienio valstybėje gaunamų pajamų apeliantas neteikia jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, todėl teiginius dėl jo gaunamų tik 3 000 Eur per metus darbinių pajamų vertina kritiÅ¡kai (CPK 12 str., 178 str.). MinėtÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ta aplinkybė, jog nors ir Norvegijoje nėra įstatymais patvirtintas minimalus valandinis darbo atlygis, tačiau įvairiuose Å«kio sektoriuose ir nekvalifikuoto darbuotojo valandinis darbo užmokestis gali siekti nuo 116,65 NOK (Norvegijos kronų) iki 174,35 NOK, todėl atsakovo darbinės pajamos per vienÄ mėnesį gali siekti apie 24 000 NOK (neatskaičius mokesčių) arba apie 2 500 Eur.

Apeliantas tvirtina, jog dėl ligos jis negali užsiimti nuolatine darbine veikla, tačiau iÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog R. Č. rekomenduojama vengti dulkėtos aplinkos, naudoti respiratorių (1 t., b. l. 75-76). Kitų įrodymų, patvirtinančių esant esminiams darbo sÄ lygų ribojimams, R. Č. teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė nei ieÅ¡kovės, patvirtina faktas, jog atsakovas 2015-04-26 sudarė sutartį dėl Odontologinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo sutartį dėl dantų implantų, o 2016-01-15 įsigijo automobilį Citroen Jumper (1 t., b. l. 77-79; 2 t., b. l. 129).

Byloje esantys atsakovo bankinių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai rodo, kad 2014-2015 metais R. Č. vykdė operacijas nemažomis sumomis (2 t., b. l. 61-76). Paminėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo pajamoms esant didesnėms nei jis teigia bei teisingai įvertino Å¡alių turtinę padėtį ir ½ d. dukrai reikalingos iÅ¡laikymo sumos priteisė iÅ¡ atsakovo R. Č. (CPK 185 str.). KritiÅ¡kai vertintini apelianto teiginiai, kad jam pareiga iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ kyla nuo tėvystės pripažinimo momento.

Pagal CK 3.200 straipsnį, iÅ¡laikymas turi bÅ«ti priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, o tokiÄ teisę atsakovo nepilnametė duktė pagal kilmę įgijo nuo jos gimimo dienos (CK 3.137 str. 1 d.), kuri tik buvo patvirtinta CK 3.140 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iÅ¡ tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įraÅ¡o padarymu, nes vaiko kilmė yra kildinama iÅ¡ jo gimimo iÅ¡ konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos. Nagrinėjamu atveju nepilnametės D. kilmė iÅ¡ tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o vėliau, tačiau ir Å¡iuo atveju tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsirado nuo vaiko gimimo dienos (CK 3.137 str. 3 d.).

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas turėjo pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo Å¡alių dukters gimimo dienos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos ir keisti sprendimÄ Å¡ioje dalyje nėra pagrindo.Byloje nustatyta, jog teismas savo iniciatyva nustatė priverstinę hipotekÄ atsakovo R.

Č. nekilnojamajam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 136-137). Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalies nuostatos Å¡eimos bylose suteikia teisę teismui virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. Konstatuotina, jog nagrinėjamojoje byloje teismas turėjo teisę spręsti klausimÄ dėl priverstinės hipotekos nustatymo ieÅ¡kovei nereiÅ¡kiant tokio reikalavimo.

CK 3.197 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog prireikus teismas, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iÅ¡ jų) turtui priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ). Jeigu teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo nevykdomas, tai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Priverstinė hipoteka gali bÅ«ti nustatoma tik tuomet, kai yra bÅ«tina užtikrinti teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus. BÅ«tinumas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iÅ¡ kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iÅ¡ esmės pasunkės. Pirmosios instancijos teismas priverstinės hipotekos nustatymÄ motyvavo ypatinga atsakovo darbine veikla bei sudėtingomis pajamomis.

Byloje nėra ginčo, jog Lietuvoje atsakovas R. Č. nedirba ir negauna jokių pajamų (CPK 182 str. 1 d. 5 p.), tačiau atsakovas neneigia, kad bÅ«damas Norvegijoje, dirba. IÅ¡ pateiktų banko mokėjimo nurodymų kopijų matyti, jog, teismui taikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovas 2015-08-10, 2015-10-02 pervedė ieÅ¡kovei J. M. 720 Eur vaiko iÅ¡laikymui (1 t., b. l. 156-157, 2 t., b. l. 46, 49). Duomenų, kad R. Č. turi pradelstų turtinių įsipareigojimų ar jo atžvilgiu yra pradėtas priverstinis skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas, byloje nepateikta.

Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovas R. Č. iÅ¡ esmės sutiko dukrai teikti iÅ¡laikymÄ , todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ nesant pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jis ateityje vengs teikti iÅ¡laikymÄ ir tuo pagrindu nustatyti priverstinę hipotekÄ atsakovui priklausančiam turtui. Neatmestina, kad priverstinės hipotekos nustatymas varžys skolininko teises ir interesus labiau, negu yra bÅ«tina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (CPK 185 str.). Aplinkybė, kad R.

Č. nedirba Lietuvoje, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti priverstinę hipotekÄ , nes nurodyta aplinkybė taip pat savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovas nevykdys teismo sprendimo dėl iÅ¡laikymo teikimo. Duomenų, jog teisminio proceso metu atsakovas bÅ«tų ėmęsis veiksmų bloginti savo turtinę padėtį, nėra. Minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog byloje nenustatytos objektyvios aplinkybės, pateisinančios priverstinės hipotekos nustatymÄ .Dėl paminėto, sprendimo dalis dėl priverstinės hipotekos nustatymo naikintina.

Pakeitus skundžiamÄ sprendimÄ , perskirstyti Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pagrindo, nes sprendimo dalis dėl ieÅ¡kovės reikalavimų nekeičiama (CPK 93 str. 4 d.).Dėl ieÅ¡kovės reikÅ¡tų reikalavimų sprendimÄ paliekant nepakeistÄ , atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡Â ieÅ¡kovės J. M. nepriteistinos, o ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos, teikiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , priteistinos iÅ¡ apelianto (2 t., b. l. 112-113, 123, CPK 93 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija  n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį dėl priverstinės hipotekos nustatymo R. Č. nekilnojamajam turtui – 2-jų kambarių butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaikinti.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjų kolegija                                                                                            Ramunė Čeknienė                                                                                         Zina MickevičiÅ«tė                                                                                 Birutė Valiulienė