fa2c634e-9520-4cce-ad82-a63ce9e1d64a · Kauno apygardos teismas

      Baudžiamoji byla Nr. 1S-1236-594/2016        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.;    (S)         2.5.19. Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės, apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D.

M. (toliau – D. M.) skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimÄ Nr. 93-573 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiÅ«ra D. M., n u s t a t ė : D. M. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 12 (dvylikos) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2008 m. birželio 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 18 d.. 2016 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-573 nutarta taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, tačiau KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ .Skundu apygardos teismui nuteistasis D. M. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2016 m. rugpjūčio 22 d.

Komisijos nutarimÄ Nr. 93-573 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 3.1. Nuteistojo teigimu, jis įvykdė visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ atitinka 25 balus, todėl prilyginama žemai, be to, ji sumažėjo nuo 28 iki 25 balų. Pasak D. M., Å¡iuo metu jis gyvena Socialinio ugdymo centre, neformaliųjų nuteistųjų tradicijų nepalaiko, aktyviai užsiima visuomenine veikla.3.2. Skundu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei sunkumÄ , tokiu bÅ«du bausdamas nuteistÄ jį antrÄ kartÄ , kas pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , tiek ir BK 2 straipsnio nuostatas.

Nesutinkama ir su apylinkės teismo sprendimu, netaikant nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinti D. M. buvusius drausmės pažeidimus pataisos namuose, kadangi visos jam paskirtos nuobaudos Å¡iuo metu nebegalioja, todėl, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nebegali bÅ«ti vertinamos. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. 5.1. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D.

M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iÅ¡ esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , taikant jo atžvilgiu intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų, prieÅ¡ingai nei teigiama D. M. skunde, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nepakanka.

Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant5.2. 2016 m. rugpjūčio 12 d., atlikus nuteistojo D. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 25 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, įvertinus tai, jog Å¡iuo metu D.

M. siekia bÅ«ti lygtinai paleistas jo atžvilgiu taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , neabejotina, jog jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad Å¡iuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomÄ bausmės dalį, bausmę atlikinėja Socialinio ugdymo centre, neformaliųjų nuteistųjų tradicijų nepalaiko, aktyviai užsiima visuomenine veikla, o išėjęs iÅ¡ pataisos namų turės ne tik pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet ir darbÄ , tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, vien Å¡ių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra institutÄ , nepakanka.

Akivaizdžių D. M. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, byloje nenustatyta, kÄ pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 12 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli D. M. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistasis vis dar ne visuomet pasirenka tinkamas savo elgesio strategijas, neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, ankščiau į priežiÅ«rÄ reagavo minimaliomis pastangomis, nesilaikė režimo reikalavimų, kas neabejotinai gali paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje.

Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.6.1. Å iuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, sugeba tinkamai bendrauti su kitais asmenimis, turi draugų ir pažįstamų. Yra patenkintas savimi, t. y. tuo, kokia asmenybė jis yra, save linkęs socialiai pateikti labiau palankiai – iÅ¡ teigiamos pusės, yra linkęs veikti greitai, tačiau, pasirinkdamas tokį savo veikimo bÅ«dÄ , jis ne visuomet geba pasirinkti tinkamas elgesio strategijas, neapgalvoja visų savo veiksmų ir pasekmių, kas, sutinkamai su aukščiau aptartais duomenimis, priskiriama nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams.

Nors pats D. M. save vertina kaip ramiÄ asmenybę, tačiau vis tik pataisos namuose 2009 m. lapkričio mėnesį buvo užfiksuotas vienas jo savikontrolės praradimo faktas, už kÄ jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Å ių duomenų visumoje vertinant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir Å¡iuo metu D. M. sunkiai geba paaiÅ¡kinti priežastis, lėmusias jo nusikalstamo elgesio motyvus, kas neabejotinai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis ne visuomet elgiasi atsakingai ir Å¡iuo metu apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes.

Pabrėžtina ir tai, kad, sutinkamai su Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“, kas įvertinus jo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei įvykdymo aplinkybes, neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja asmenį. Nors, nuteistojo padaryto nusikaltimo pobÅ«dis, sunkumas bei įvykdymo aplinkybės, kaip tai teisingai savo skunde pažymėjo D. M., ir negali bÅ«ti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ nagrinėjamu atveju, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. 6.2.

Netaikant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu įvertintinas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, D. M. režimo reikalavimus buvo pažeidęs net 11 kartų, iÅ¡ jų net 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Ir nors, kaip teisingai pažymima D. M. skunde, jam paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu D.

M. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Juo labiau įvertinus tai, kad Å¡iuo metu nuteistasis siekia lygtinio paleidimo taikant jo atžvilgiu intensyviÄ priežiÅ«rÄ , o remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotomis aplinkybėmis, ankščiau į priežiÅ«rÄ jis reagavo minimaliomis pastangomis, kÄ neabejotinai patvirtina ir aukščiau aptarti D. M. drausmės pažeidimai. Å iuo aspektu įvertintina ir tai, kad nors 2015 m. birželio 17 d. nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriuo, be viso ko, jis buvo įpareigotas laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau, sutinkamai su Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, net ir Å¡iuo laikotarpiu D.

M. 1 kartÄ buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tačiau drausminė nuobauda už tai jam paskirta nebuvo. O įvertinus paskutinio D. M. drausmės pažeidimo datÄ â€“ 2015 m. vasario 2 d. – darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog nuteistojo pokyčiai iÅ¡imtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo Å¡io laiko, kas atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikÄ â€“ nuo 2008 m. birželio 18 d., aukÅ¡tesniajam teismui leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl nepakankamos D.

M. elgesio korekcijos. 6.3. Sprendžiant D. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ pastebėtina ir tai, kad pataisos namuose nuteistasis nedirba, todėl nuolatinių pajamų negauna, teigia, gyvenantis iÅ¡ artimųjų teikiamos finansinės paramos, tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, pataisos įstaiga yra gavusi vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl D. M. vaiko iÅ¡laikymo. Ir nors laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. rugpjūčio 11 d. nuteistasis dirbo Valstybės įmonėje, tačiau, sutinkamai su jo sutuoktinės R.

M. patvirtinimu, nuteistojo vaiko iÅ¡laikymo įsipareigojimus dengia jo artimieji. Å iuo aspektu neabejotina, kad nuolatinis darbas ir pajamos užtikrintų socialų nuteistojo pragyvenimo Å¡altinį bei sudarytų palankias galimybes mažinant D. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau, įvertinus jo požiÅ«rį į savo finansinius įsipareigojimus (iÅ¡laikymÄ vaikui teikia jo artimieji) bei tai, kad asmuo atvykęs į pataisos namus atsisakė mokamo darbo, kiek vėliau sutiko dirbti, tačiau iÅ¡dirbo vos keturis mėnesius, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pastangomis pasitaisyti bei jo gebėjimu laisvėje užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo Å¡altinį.

Juo labiau įvertinus tai, kad iki suėmimo nuteistasis taip pat niekur nedirbo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti D. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, teisinio pagrindo nėra. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir 12 pataisos namuose nuteistajam skirtų paskatinimų už gerÄ elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ , kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir bÅ«damas laisvėje D.

M. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų laisvėje sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir žema D. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuo paskutiniojo vertinimo, atlikto 2015 m. birželio 17 d., jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 28 iki 25 balų, tačiau, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius charakterizuojančias aplinkybes, manyti, jog toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokytis yra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , teisinio pagrindo vis tik nėra.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog nors Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .

Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad D. M. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Tokiu bÅ«du, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl ko, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo D.

M. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                            Albinas Antanaitis                                                                                                                           Giedrius Endriukaitis                                                                                                    Daiva Jankauskienė