fa2bda45-e706-4d33-a4db-286eb603909a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-4388-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02296-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.5, 24.7, 55.1                                                                  (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui K.

T., jo atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui, atsakovės Å venčionių rajono savivaldybės tarybos atstovui advokatui Gerardui ViÅ¡inskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. T. skundÄ atsakovams Å venčionių rajono savivaldybės merui ir Å venčionių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo ir potvarkio panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas K. T. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:Panaikinti Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 8 d. sprendimÄ Nr. T-127 „Dėl K.

T. atleidimo iÅ¡ Å venčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų savivaldybės mero teikimu“.Panaikinti Å venčionių rajono savivaldybės mero R. K. 2017 m. birželio 1 d. potvarkį Nr. V2-19 „Dėl teikimo atleisti K. T. iÅ¡ Å venčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“.NesutikimÄ su minėtu sprendimu ir potvarkiu grindžia tuo, kad Å venčionių rajono savivaldybės meras neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamÄ potvarkį, nes Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-92 patvirtintame Å venčionių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau – Reglamentas) tokia galimybė nenustatyta.

Mano, kad Å venčionių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pažeisti esminiai procedÅ«riniai reikalavimai. Reglamente neįtvirtinta ne tik mero teisė siÅ«lyti atleisti mero pavaduotojus iÅ¡ einamų pareigų, bet ir tokio siÅ«lymo tvarka. Taigi, mero siÅ«lymas atleisti mero pavaduotojÄ iÅ¡ einamų pareigų yra teisiÅ¡kai negalimas.Kadangi balsuojant už pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ mero pavaduotojo pareigų balsų persvara buvo minimali, todėl net ir balsavimo procedÅ«ros pažeidimai galėjo turėti lemiamÄ Ä¯takÄ balsavimo rezultatams.

Vieno balso persvara priimtas sprendimas įrodo, kad tarybos nariai nebuvo apsisprendę dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo. Nurodo, kad tiek mero pavaduotojÄ priimant į pareigas, tiek jį atleidžiant turėtų bÅ«ti balsuojama slaptai. SprendimÄ priimdami atviru balsavimu tarybos nariai galėjo jausti spaudimÄ ir balsuoti už mero pavaduotojo atleidimÄ prieÅ¡ savo valiÄ , nes negalėjo laisvai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę. Mano, kad slapto balsavimo nebuvimas yra esminis pažeidimas, galėjęs turėti įtakos balsavimo rezultatams.

Klausimas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ mero pavaduotojo pareigų nebuvo apsvarstytas komitete, todėl buvo pažeista Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis. Tarybos posėdyje meras neaiÅ¡kiai pristatė klausimo svarstymo tvarkÄ dėl mero pavaduotojo atleidimo, nenurodė, kad po mero pavaduotojo pasisakymo turės bÅ«ti registruojami klausimai. PareiÅ¡kėjas buvo paskirtas kaip papildomas pranešėjas, todėl jam turėjo bÅ«ti suteikta galimybė atsakyti į tarybos narių klausimus.

Klausimų pateikimas bÅ«tų leidęs detaliai atskleisti visÄ situacijÄ .Po pareiÅ¡kėjo pasisakymo nebuvo paskelbta klausimų registracija, todėl tarybos nariai negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės. Posėdžio pirmininkas, skelbdamas balsavimÄ , nenurodė, dėl ko bus balsuojama, todėl dalis tarybos narių nesuvokė, dėl ko vyksta balsavimas. Meras tarybos posėdį vedė pažeisdamas ir kitus procedÅ«ros reikalavimus – neleido pasisakyti tarybos nariams, su jais elgėsi nepagarbiai, nepagrįstai pertraukinėjo kalbėtojus.

Posėdžio darbotvarkėje buvo atspausdinti 7 klausimai, tačiau meras paskelbė, kad jų yra tik 3. Taigi, buvo pažeista tarybos posėdžio darbotvarkė. Å iurkščiai buvo pažeista registravimo kortelių naudojimosi procedÅ«ra, nes joks kitas asmuo, iÅ¡skyrus tÄ tarybos narį, kuris gavo balsavimo kortelę, neturi teisės ja naudotis, o Å¡iuo atveju iÅ¡ balsavimo sistemos korteles išėmė techninis darbuotojas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti.

Pažymėjo, kad vedant Tarybos posėdį nebuvo laikytasi procedÅ«rų, pažeista balsavimo tvarka, priimant ginčijamÄ sprendimÄ , pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam.Atsakovai Å venčionių rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) ir Å venčionių rajono savivaldybės meras atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kina, kad mero pavaduotojas iÅ¡ esmės yra mero komandos narys, įgyvendinantis mero jam pateiktus pavedimus ir suformuojamus uždavinius, o esant įstatyme nustatytam pagrindui, turtintis teisę pavaduoti merÄ .

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad mero pavaduotojo pareigos laikytinos politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigomis, kadangi nuo to, kokie santykiai yra tarp mero ir mero pavaduotojo, priklauso sklandus savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero darbas.Nurodo, kad tiek Reglamentas, tiek Vietos savivaldos įstatymas nustato mero pavaduotojo atleidimo procedÅ«rÄ mero teikimu. Tokiai procedÅ«rai nenustatyti jokie specialÅ«s papildomi reikalavimai, nes atleidimÄ inicijuoja pats meras, kurio komandos narys ir pavaduotojas ir yra mero pavaduotojas, todėl meras neprivalo pateikti argumentų, kodėl siÅ«lo atleisti mero pavaduotojÄ .Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis nustato, kad mero pavaduotojas gali bÅ«ti atleidžiamas praradęs savivaldybės tarybos pasitikėjimÄ , o to paties įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato, kad gali bÅ«ti atleidžiamas mero teikimu bet kokiu pagrindu.

PareiÅ¡kėjas atleistas mero teikimu, praradęs jo pasitikėjimÄ .Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad buvo padaryta procedÅ«rinių pažeidimų. TarybÄ sudaro 25 nariai, už pareiÅ¡kėjo atleidimÄ balsavo 13 jos narių, todėl už sprendimÄ atleisti mero pavaduotojÄ balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma ir toks balsų skaičius buvo pakankamas sprendimui priimti. Nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nenustatyta, kad balsavimas dėl mero pavaduotojo atleidimo turi vykti slaptai.

Slaptas balsavimas nustatytas Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, esant balsavimui dėl nepasitikėjimo mero pavaduotoju. Paaiškina, kad klausimas dėl pareiškėjo atleidimo į tarybos posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas. Tai patvirtina Švenčionių rajono savivaldybės 2017 m. birželio 8 d. posėdžio vardinių balsavimų ataskaita. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad tokiems sprendimams priimti neprivalomas išankstinio sprendimo projekto svarstymo tarybos komitetuose reikalavimas ir jo nesilaikymas nedaro procedūros neteisėtos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-469-216-07).

Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjui tarybos posėdyje buvo sudaryta galimybė atsakyti į klausimus, tačiau jis atsisakė į juos atsakinėti. IÅ¡ tarybos posėdžio stenogramos matyti, kad buvo sudaryta galimybė pasisakyti tiek pareiÅ¡kėjui, tiek kitiems tarybos nariams. Pasisakė pareiÅ¡kėjas, D. V. ir A. J.. Reglamento 22 punktas nustato, kad tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus tarybos posėdyje pristato pagal kompetencijÄ tarybos komiteto pirmininkas ar narys. KlausimÄ pristatyti gali kitas asmuo, jeigu tai numatyta pagal patvirtintÄ posėdžio darbotvarkę.

Å iuo atveju klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo pristatė meras. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja iÅ¡rinktų tarybos narių dauguma. Balsavime dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ mero pavaduotojo pareigų dalyvavo 15 tarybos narių iÅ¡ 25, vadinasi, posėdyje dalyvavo tarybos narių dauguma ir kvorumas buvo. Mano, kad tai, jog techninis darbuotojas išėmė registravimosi korteles iÅ¡ balsavimo sistemos, priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos negali turėti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. T-127 „Dėl K. T. atleidimo iÅ¡ Å venčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų savivaldybės mero teikimu“ teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2015 m. balandžio 18 d.

Å venčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-33 „Dėl Å venčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo skyrimo“ pareiÅ¡kėjas mero teikimu paskirtas į Å venčionių rajono savivaldybės tarybos mero pavaduotojo pareigas. 2017 m. birželio 1 d. Å venčionių rajono savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. V2-19 „Dėl teikimo atleisti K. T. iÅ¡ Å venčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“, kuriuo pasiÅ«lė Tarybai atleisti K. T. iÅ¡ Å venčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų prieÅ¡ terminÄ , o šį klausimÄ nagrinėti artimiausiame Tarybos posėdyje – 2017 m. birželio           8 d. 2017 m. birželio 1 d. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, pateiktame prie Tarybos sprendimo projekto „Dėl K.

T. atleidimo iÅ¡ Å venčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų savivaldybės mero teikimu“, nurodyta, kad K. T., kaip Å venčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojas, prarado rajono savivaldybės mero pasitikėjimÄ . 2017 m. birželio 8 d. posėdyje Taryba priėmė sprendimÄ Nr. T-127 „Dėl K. T. atleidimo iÅ¡ Å venčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų savivaldybės mero teikimu“ atleisti K. T. iÅ¡ Å venčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų 2017 m. birželio 8 d. (savivaldybės mero teikimu) ir iÅ¡mokėti K.

T. 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ , kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, jei jas turi, ir jam priklausantį darbo užmokestį atleidimo dienÄ teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Vietos savivaldos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) ir Reglamentas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad meras neturėjo teisinio pagrindo priimti potvarkį dėl teikimo atleisti jį iÅ¡ mero pavaduotojo pareigų, nes Reglamente tokia galimybė nenustatyta.

Mero įgaliojimai reglamentuoti Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad meras reglamento nustatyta tvarka pristato, derina ir teikia savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų) kandidatūras, taip pat reglamento nustatyta tvarka gali siūlyti atleisti juos iš pareigų. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais. Reglamento VIII skyriaus 2.4 papunktyje nustatyta, kad meras teikia tarybai mero pavaduotojo kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų, o šio skyriaus 3 dalyje nustatyta, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais.

Taigi, matyti, kad merui suteikta diskrecija teikti siÅ«lymÄ atleisti mero pavaduotojÄ iÅ¡ pareigų, teikiant Tarybai potvarkį. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad klausimas dėl jo atleidimo iÅ¡ mero pavaduotojo pareigų nebuvo apsvarstytas komitete, todėl buvo pažeista Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, kurioje teigiama, kad savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir iÅ¡vadoms bei pasiÅ«lymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai.Teismas su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo argumentu nesutinka.

Tarybos komitetų, iÅ¡skyrus Kontrolės komitetÄ , bendroji kompetencija nustatyta Reglamento V skyriaus 2 dalyje. Joje nurodyta, kad Tarybos komitetai sudaromi jos teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir iÅ¡vadoms bei pasiÅ«lymams teikti, taigi, komitetai savo iniciatyva arba tarybos pavedimu rengia tarybos sprendimų projektus pagal savo kompetencijÄ (2.1 papunktis), svarsto Tarybai teikiamus sprendimų projektus, teikia pasiÅ«lymus ir iÅ¡vadas dėl jų (2.2 papunktis), svarsto siÅ«lomas kandidatÅ«ras į tarybos sudaromų institucijų vadovų pareigas (2.3 papunktis), svarsto savivaldybės biudžeto projektÄ ir biudžeto įvykdymo ataskaitÄ (2.4 papunktis), dalyvauja organizaciniame darbe įgyvendinant įstatymus, Vyriausybės nutarimus, tarybos sprendimus (2.5 papunktis), pagal kompetencijÄ nagrinėja savivaldybės bendruomenės gyventojų bei bendruomeninių organizacijų pasiÅ«lymus ir skundus, prireikus teikia rekomendacijas Tarybai, merui, savivaldybės administracijos direktoriui (2.6 papunktis).

Taigi, matyti, kad bendrajai komitetų kompetencijai nepriskirta svarstyti mero teikimo atleisti mero pavaduotojÄ iÅ¡ pareigų prieÅ¡ terminÄ . Reglamento IV skyriaus 20 punkte nustatyta, kad Tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieÅ¡ 4 darbo dienas iki tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į posėdžio darbotvarkę sprendžia Taryba.

Posėdžio darbotvarkę tvirtina ir papildomus klausimus į darbotvarkę įtraukia Taryba posėdžio pradžioje. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad Tarybos posėdyje svarstytini klausimai į darbotvarkę turi būti įtraukti prieš posėdį, tačiau papildomus klausimus Taryba gali nuspręsti įtraukti ir posėdžio pradžioje. Iš 2017 m. birželio 8 d. Tarybos posėdžio stenogramos matyti, kad meras posėdžio pradžioje pranešė, kad darbotvarkė sudaryta iš 3 klausimų, paklausė, ar yra siūlymų dėl pateiktų klausimų ir darbotvarkės, bei nurodė, kad pasisakyti yra užsiregistravę V.

V., K. R., K. T..Dėl darbotvarkės pasisakė V. V., V. K., K. R., D. V., V. B.. K. R. iÅ¡reiÅ¡kė siÅ«lymÄ slaptai balsuoti dėl mero pavaduotojo atleidimo. Meras, juos iÅ¡klausęs, pasiÅ«lė balsuoti už posėdžio darbotvarkę: „už“ balsavo 12, susilaikė 2, „prieš“ buvo 10. Po balsavimo meras paskelbė, kad sprendimas priimtas,                 t. y. darbotvarkė buvo patvirtinta, jai pritarus daugumai posėdyje dalyvavusių Tarybos narių. Taigi, 2017 m. birželio 8 d.

Tarybos posėdžio stenograma patvirtina, kad klausimas dėl pareiÅ¡kėjo, kaip mero pavaduoto, atleidimo buvo įtrauktas į Tarybos darbotvarkę ir Å¡i buvo patvirtinta. Kadangi nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Reglamente imperatyviai nenustatyta, kad mero teikimas atleisti mero pavaduotojÄ prieÅ¡ terminÄ turi bÅ«ti apsvarstytas komitetuose prieÅ¡ Tarybos posėdį, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiesiogiai teikti tokį sprendimo projektÄ Tarybai yra iÅ¡skirtinė mero teisė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-216/2007, esant panaÅ¡ioms faktinėms aplinkybėms, taip pat konstatavo, kad iÅ¡ankstinio sprendimo projekto svarstymo tarybos komitetuose reikalavimas netaikomas.

Ginčijamo potvarkio ir sprendimo neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas taip pat grindžia tuo, kad Tarybos posėdyje meras neaiÅ¡kiai pristatė klausimo svarstymo tvarkÄ dėl mero pavaduotojo atleidimo, nenurodė, kad po jo pasisakymo turės bÅ«ti registruojami klausimai, pareiÅ¡kėjui, kaip papildomam pranešėjui, nesuteikė galimybės atsakyti į tarybos narių klausimus, po jo pasisakymo nepaskelbė klausimų registracijos, nenurodė, dėl ko bus balsuojama, neleido pasisakyti tarybos nariams, su jais elgėsi nepagarbiai, nepagrįstai pertraukinėjo kalbėtojus, o tai galėjo padaryti įtakÄ balsavimo rezultatams.

Reglamento IV skyriuje reglamentuota tarybos posėdžių tvarka: posėdžio pirmininkas suteikia tarybos nariams žodį (12.4 papunktis), stebi kalbų trukmę, jeigu ji virÅ¡ijama ar nukrypstama nuo svarstomo klausimo esmės, įspėja kalbėtojÄ , o po antrojo įspėjimo gali kalbėtojÄ nutraukti (12.5 papunktis), jeigu svarstomas klausimas svarbus ir Taryba pritaria, gali pratęsti kalbėjimo laikÄ (12.6 papunktis), vadovauja klausimų svarstymo eigai, pagal svarstymų rezultatus formuluoja klausimus balsuoti, vadovaudamasis Å¡iuo Reglamentu nustato balsavimo tvarkÄ ir pagal asmenų, atsakingų už balsų skaičiavimÄ , arba elektroninės balsavimo sistemos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus (12.7 papunktis).

Posėdžio pradžioje Taryba nustato posėdžio, pertraukų, kalbų (pagrindinio ir papildomo praneÅ¡imų, pasisakymų) trukmę, mero siÅ«lymu skiria iÅ¡ tarybos narių 2 asmenis balsams skaičiuoti, iÅ¡skyrus atvejus, kai balsai skaičiuojami naudojant elektroninę balsų skaičiavimo sistemÄ (21 punktas). Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus tarybos posėdyje pristato pagal kompetencijÄ tarybos komiteto pirmininkas ar narys. KlausimÄ pristatyti gali kitas asmuo, jeigu tai numatyta pagal patvirtintÄ posėdžio darbotvarkę (22 punktas).

IÅ¡ Tarybos 2017 m. birželio 8 d. posėdžio stenogramos (4–5 lapų) matyti, kad, patvirtinus posėdžio darbotvarkę, buvo svarstoma dėl posėdžio reglamento tvirtinimo. Meras pasiÅ«lė pranešėjams skirti iki 3 min., pasisakantiesiems – iki 2 min., frakcijos vardu kalbėti iki 3 min. Nurodė, kad pirmu klausimu siÅ«loma mero pavaduotojui pasisakyti iki 5 min., klausti po 2 klausimus nuo opozicijos ir pozicijos bendra tvarka ir kt. „Už“ darbo reglamento patvirtinimÄ balsavo 14, nebalsavo 4, „prieš“ balsavusių nebuvo, sprendimas buvo priimtas, t. y. posėdžio darbo reglamentÄ patvirtino.

Vėliau meras pavedė Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjui                 V. K. pristatyti posėdžio tvarkÄ . Å is dėl pirmų klausimų nurodė, kad klausimas dėl mero pavaduotojo atleidimo bus svarstomas bendra tvarka: pranešėjas pristatys klausimÄ , toliau bus klausimų svarstymas, bus leidžiama pasisakyti mero pavaduotojui, kurio klausimas svarstomas, tada Tarybos nariai galės pateikti klausimus ir gauti atsakymus, po viso Å¡ito vyks diskusija ir balsavimas.

Matyti, kad klausimo dėl mero pavaduotojo atleidimo tvarkÄ pristatė ne meras, kaip posėdžio pirmininkas, bet vienas iÅ¡ Tarybos narių, t. y. V. K., o tai neprieÅ¡tarauja minėtai Reglamento IV skyriaus 22 punkto nuostatai. Taip pat matyti, kad V. K. detaliai paaiÅ¡kino Å¡io klausimo svarstymo eigÄ , taigi, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad klausimas dėl mero pavaduoto atleidimo pristatytas neaiÅ¡kiai ar nenurodyta jo svarstymo eiga. Reglamento IV skyriaus 24 punktas nustato, kad, pagrindiniam pranešėjui atsakius į tarybos narių klausimus, gali bÅ«ti suteikiamas žodis iki 5 minučių papildomam praneÅ¡imui, jei toks yra numatytas posėdžio darbotvarkėje, arba kitam asmeniui, susijusiam su klausimo nagrinėjimu.

Jis taip pat atsako į tarybos narių klausimus bendra tvarka.Pranešėjams atsakius į tarybos narių klausimus, svarstomas pateikto sprendimo projekto turinys. Diskusijoje dėl sprendimo projekto gali pasisakyti tarybos nariai, frakcijos ar koalicijos vardu jos įgaliotas atstovas. Tarybos nariai apie pageidavimÄ dalyvauti diskusijoje posėdžio pirmininkÄ informuoja iki diskusijos pradžios. Posėdžio pirmininkas skelbia diskusijoje dalyvausiančius kalbėtojus, diskusijos pradžiÄ ir pabaigÄ . Diskusijoje žodis kalbėtojams suteikiamas taip, kad diskusijoje proporcingiau bÅ«tų atstovaujama tarybos daugumai ir mažumai (opozicijai), argumentuojama „už“ ir „prieš“.

Posėdžio pirmininkas gali keisti Å¡iÄ tvarkÄ . Tarybos narys gali atsisakyti kalbėti. Jei jis, neįspėjęs posėdžio pirmininko, iÅ¡eina iÅ¡ posėdžių salės ir nebÅ«na, kai jam suteikiamas žodis, daroma iÅ¡vada, kad jis atsisakė kalbėti. Tarybos nariai negali vienas kitam perduoti skirto laiko kalbėti. Replikos sakomos reaguojant į kieno nors kalbÄ arba praÅ¡ant kÄ nors paaiÅ¡kinti. Ar leisti replikuoti, sprendžia posėdžio pirmininkas (26 punktas). Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis, savo pastabas ir pasiÅ«lymus svarstomais klausimais gali pateikti raÅ¡tu.

Jie pridedami prie posėdžio protokolo arba pateikiami redakcinei komisijai, jei ji buvo tarybos sudaryta (28 punktas). Pasibaigus diskusijoms, pagrindinis ir (ar) papildomas pranešėjai turi teisę į baigiamÄ jį žodį kiekvienas iki 3 minučių (29 punktas). Pasibaigus diskusijoms, Taryba svarstomu klausimu priima sprendimÄ . Balsavimo pradžiÄ skelbia posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos. Po balsavimo posėdžio pirmininkui leidus tarybos narys gali kalbėti asmeniniu klausimu iki 1 minutės (30 punktas).

Tarybos 2017 m. birželio 8 d. posėdžio stenograma (6–7 lapai) patvirtina, kad meras, kaip pagrindinis pranešėjas, detaliai pristatė klausimÄ dėl mero pavaduotojo atleidimo, po praneÅ¡imo paprašė Tarybos narių registruoti klausimus, jei tokių turi. Užsiregistravę klausti buvo D. V., K. T. ir A. J.. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo paskelbta klausimų registracija, tačiau iÅ¡ posėdžio stenogramos matyti, kad tokia galimybė buvo suteikta, užsiregistravo keli Tarybos nariai, tarp jų ir pareiÅ¡kėjas.

Be to, jis ne tik uždavė klausimÄ , bet taip pat ir pasisakė jo atleidimo iÅ¡ mero pavaduotojo klausimu. PareiÅ¡kėjas po to taip pat užsiregistravo klausti ir pasisakė kelis kartus (stenogramos 8–10 lapai). Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, atmestini. Po klausimų ir pasisakymų meras paskelbė balsavimÄ (stenogramos 10 lapas). IÅ¡ posėdžio eigos darytina iÅ¡vada, kad balsavimas buvo paskelbtas klausimui dėl mero pavaduotojo (pareiÅ¡kėjo) atleidimo.

„Už“ balsavo 13, susilaikė 1, nebalsavo 1, sprendimas buvo priimtas. PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad balsavimas buvo vieÅ¡as, nes sprendimas dėl mero pavaduotojo atleidimo turėjo bÅ«ti priimtas slaptu balsavimu. Taip pat mano, kad buvo Å¡iurkščiai pažeista registravimo kortelių naudojimosi procedÅ«ra. Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mero pavaduotojas mero teikimu prieÅ¡ terminÄ netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimÄ atleisti mero pavaduotojÄ balsuoja visų savivaldybės narių dauguma.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Reglamento VII skyriaus 2.4 papunktyje, t. y. mero pavaduotojas prieÅ¡ terminÄ netenka savo įgaliojimų tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma mero teikimu. Tarybos sprendimai priimami atviru arba slaptu balsavimu (Reglamento IV skyriaus 32 punktas). Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Dėl tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, iÅ¡skyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju klausimas.

Slaptas balsavimas tarybos sprendimu galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieÅ¡i (Reglamento IV skyriaus 33 punktas). Taigi, matyti, kad Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 ir 4 dalyje įtvirtinti skirtingi mero pavaduotojo įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, nes 3 dalis nustato tarybos narių teisę inicijuoti mero pavaduotojo įgaliojimų nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ , o 4 dalis nustato mero teisę inicijuoti mero pavaduotojo įgaliojimų nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ .

Å io straipsnio 4 dalyje nėra nustatytų jokių apribojimų merui teikti Tarybai svarstyti mero pavaduotojo atleidimo klausimÄ , taip pat nenustatyta slapto balsavimo procedÅ«ra, todėl taikyti Å¡io straipsnio 3 dalies analogijÄ ir aiÅ¡kinti 4 dalies nuostatÄ plečiamai nėra pagrindo. Kadangi Taryba pareiÅ¡kėjÄ atleido mero teikimu prieÅ¡ terminÄ , vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, kurioje nenustatyta slapto balsavimo procedÅ«ra, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl slapto balsavimo nebuvimo atmestini.

Reglamento IV skyriaus 34.1 papunktis nustato, kad atvirai balsuojama naudojant elektroninę balsų skaičiavimo sistemÄ arba rankos pakėlimu. Balsus skaičiuoja elektroninė balsų skaičiavimo sistema, rankos pakėlimo atveju – paskirti tarybos nariai (Å¡io skyriaus 21 punktas). Kai elektroninė balsų skaičiavimo sistema neveikia, balsuoti galima atviru balsavimu rankos pakėlimu. Balsuoti reikalingos elektroninės identifikacijos priemonės (registravimosi kortelės) saugomos tarybos sekretoriaus, tarybos nariams iÅ¡duodamos prieÅ¡ tarybos posėdį (tarybos nariai pasiraÅ¡o registracijos lape) ir grÄ Å¾inamos posėdžiui pasibaigus (pasiraÅ¡ytinai).

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir Tarybos 2017 m. birželio 8 d. posėdžio stenogramos matyti, kad jame buvo balsuojama naudojant elektroninę balsų skaičiavimo sistemÄ . Taip pat matyti, kad 11 Tarybos narių paliko posėdį jam dar nepasibaigus, o Å¡ių narių korteles iÅ¡ balsavimo sistemos išėmė techninis darbuotojas. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėju, kad balsavimo korteles po posėdžio turėjo grÄ Å¾inti Tarybos nariai asmeniÅ¡kai, tačiau Å¡is procedÅ«rinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio ginčijamas potvarkis ir sprendimas galėtų bÅ«ti laikomi neteisėtais.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad meras Tarybos posėdyje neleido pasisakyti tarybos nariams, su jais elgėsi nepagarbiai, nepagrįstai pertraukinėjo kalbėtojus, tačiau teismas iÅ¡ posėdžio stenogramos to nenustatė. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ jos matyti, kad meras suteikė galimybę pareiÅ¡kėjui pasisakyti ir užduoti klausimus, buvo iÅ¡klausyti ir kiti Tarybos nariai.Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad mero pavaduotojų skaičiaus nustatymas, mero pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimas mero teikimu ir atleidimas iÅ¡ pareigų prieÅ¡ terminÄ , mero pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas įstatymų nustatyta tvarka yra iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija.

To paties įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato, kad esant mero teikimui už sprendimÄ atleisti mero pavaduotojÄ balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Reglamento IV skyriaus 10 punktas nustato, kad Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja iÅ¡rinktų tarybos narių dauguma. Nagrinėjamu atveju į posėdį atvyko visi 25 Tarybos nariai, 11 iÅ¡ jų posėdžiui nepasibaigus išėjo, todėl mero pavaduotojo (pareiÅ¡kėjo) atleidimo klausimÄ svarstė likę 14, iÅ¡ jų už mero teiktÄ sprendimo projektÄ atleisti mero pavaduotojÄ balsavo 13, t. y. visų savivaldybės tarybos narių dauguma. 2017 m. birželio 1 d. aiÅ¡kinamojo raÅ¡to prie mero sprendimo projekto 1 punkte nurodyta, kad K.

T., kaip Å venčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojas, prarado rajono savivaldybės mero pasitikėjimÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad politinio pasitikėjimo ar nepasitikėjimo institutas pagal savo prigimtį nėra siejamas su tokio pasitikėjimo subjekto savybių vertinimu jo tinkamumo eiti atitinkamas pareigas aspektais. Tokiam (politiniam) pasitikėjimui arba nepasitikėjimui pareikÅ¡ti gali bÅ«ti reikÅ¡mingos visai kitos, pirmiausia politinius interesus lydinčios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1059/2010).

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ginčijamas potvarkis ir sprendimas priimti nepažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nuostatų, teismas nenustatė esminių procedÅ«rinių pažeidimų, o neesminis pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti potvarkį ir sprendimÄ neteisėtais, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.Kadangi byloje nėra ginčo dėl sprendimo 2 dalies, kurioje nuspręsta iÅ¡mokėti K. T. 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ , kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, jei jas turi, ir jam priklausantį darbo užmokestį atleidimo dienÄ teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas Å¡ios dalies plačiau nenagrinėja.

Atsakovai atsiliepime praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . To paties įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai atlyginti iÅ¡laidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi atsakovai iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas teismo iÅ¡laidas, todėl Å¡is praÅ¡ymas teismo sprendimu nesprendžiamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                            Irena Paulauskienė