2022-03-16 Nr. AB-7606-3-61-3-01996-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-158-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01996-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. (V.) V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. (V.) V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neteisėtų veiksmų pripažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. (V.) V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas pripažinti neteisėtu tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) nepateikia atsakymo į pareiškėjo paduotą pareiškimą, ir įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui atsakymą. Pareiškėjas taip pat pateikė procesinio pobūdžio prašymus: užtikrinti vertėjo iš / į rusų kalbą dalyvavimą teismo posėdžio metu; užtikrinti procesinių dokumentų vertimą suprantama pareiškėjui kalba; išreikalauti iš Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo asmens bylą; atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus, 2021 m. birželio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. patikslinti skundo reikalavimus, nurodydamas, kad teismui nėra suteikta teisė pripažinti tam tikrų faktų ar juos nustatyti, teismai nagrinėja bylas pagal suteiktą kompetenciją, nustatytą ABTĮ 17 straipsnyje. Šia nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius 2021 m. balandžio 21 d. pareiškimo pateikimą ir įteikimą atsakovui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis pareiškėjui nebuvo įteikta, todėl teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui naują terminą (iki 2021 m. rugpjūčio 22 d.) skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjo patikslintas skundas teisme buvo gautas 2021 m. rugpjūčio 24 d. Šalindamas nustatytus trūkumus pareiškėjas patikslino skundo reikalavimus ir prašė pripažinti neteisėtu tai, kad atsakovas nepateikė laiku atsakymo į paduotą pareiškimą bei priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas išlaidas. Pareiškėjas pakartojo procesinio pobūdžio prašymus, nurodytus pirminiame 2021 m. birželio 11 d. skunde.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, kuriuos teismas vertino kaip esminius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pirminiame skunde buvo tinkamai suformulavęs skundo reikalavimą, tačiau skundo priėmimo metu pasikeitė aplinkybės, t. y. pareiškėjas gavo atsakymą į 2021 m. balandžio 21 d. pareiškimą, konstatavo, jog pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė pašalinti patikslinto skundo trūkumą, susijusį su skundo dalyko (reikalavimo) formulavimu, t. y. turėjo būti nustatytas terminas, kad pareiškėjas pateiktų skundą, kuriame suformuluotų konkretų reikalavimą dėl jo pažeistų teisių (teisėtų interesų) gynimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties gavimo pašalinti nustatytus trūkumus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo patikslintas skundas atitinka ne visus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus. Vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas pabrėžė, kad skunde turi būti suformuluotas pareiškėjo reikalavimas teismui – pareiškėjas turi konkrečiai nurodyti, kokį atsakovo administracinį veiksmą (sprendimą ar atsakymą) skundžia (nurodant jo priėmimo datą, koks tai skundžiamas aktas, numerį), ar kokį atsakovo neveikimą (administracinės procedūros, paslaugos neatlikimą) konkrečiai skundžia, ar prašo atlikti kitokio pobūdžio veiksmus (įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti atitinkamus veiksmus ar atlyginti padarytą žalą). Teismas pažymėjo, kad reikalavimas teismui turi būti aiškus, nesąlyginis ir konkretus. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, jog pareiškėjo patikslinto skundo pirmasis reikalavimas yra suformuluotas nekonkrečiai ir neaiškiai. Teismas pažymėjo, kad pirmasis pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo iš esmės prašoma pripažinti tam tikrus faktinius duomenis, negali būti ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje, todėl pareiškėją įpareigojo patikslinti skundo reikalavimą dėl jo pažeistų teisių gynimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis pareiškėjui nebuvo įteikta (grįžo neįteiktas vokas), todėl teismas 2021 m. gruodžio 7 d. minėtą nutartį išsiuntė pareiškėjui elektroniniu paštu, pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo V. V. skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, kuriuos teismas vertino kaip esminius. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui patikslinto skundo reikalavimo dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo.

III. Pareiškėjas V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jo pirmosios instancijos teismui teiktais procesiniais dokumentais ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų priimtomis nutartimis, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjas pažymi, jog teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tačiau pareiškėjas be advokato pagalbos negali suprasti nutarties reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis jam buvo atsiųsta tik 2021 m. gruodžio 7 d., vėluojant mėnesį. Pareiškėjas negali be advokato suprasti šios nutarties reikalavimų, negali kreiptis teisinės pagalbos, kadangi teismas ignoruoja pareiškėjo prašymus. Pirmosios instancijos teismas 2021–2022 metais nenagrinėja pareiškėjo prašymų, nepradeda bylos pagal pareiškėjo skundą. Lietuvos institucijos, atsisakydamos pakeisti pareiškėjo turėtus asmens dokumentus, šiurkščiai pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Pareiškėjas taip pat prašo: atleisti jį nuo žyminio mokesčio, suteikti nemokamą advokatą, kadangi be asmens dokumentų jis negali nei įsidarbinti, nei gauti nemokamą teisinę pagalbą, teismo posėdžio metu užtikrinti vertėją ir procesinių dokumentų vertimą, siųsti korespondenciją elektroniniu paštu arba neregistruota pašto siunta, iš atsakovo išreikalauti elektroniniu būdu sudarytą dokumentą „Dėl informacijos pateikimo“, įpareigoti institucijas išduoti pareiškėjui asmens dokumentus, suteikti galimybę susipažinti su bylos medžiaga be asmens dokumento, suteikti prieigą prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo.

Pareiškėjas prašo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjo V. V. skundas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta bendroji taisyklė, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 straipsnis). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nemotyvavo prašymo jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą. Pareiškėjas nenurodė motyvų, dėl kurių jo atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas ir atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. sausio 17 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas su skundžiama nutartimi nesutinka nurodydamas, kad 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis jam išsiųsta tik 2021 m. gruodžio 7 d., neturėdamas advokato jis nesupranta jos reikalavimų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, todėl naikintina.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-97-261/2018; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-736-520/2019).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį šalindamas trūkumus tikslino, prašydamas pripažinti neteisėtu tai, kad Ministerija nepateikia atsakymo į pareiškėjo 2021 m. balandžio 21 d. pareiškimą, ir įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą. Pareiškėjas taip pat reiškė įvairius procesinio pobūdžio prašymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartyje iš bylos duomenų nustatęs, kad pareiškėjas yra gavęs atsakymą į 2021 m. balandžio 21 d. pareiškimą, panaikino pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, akcentuodamas, kad skundo priėmimo metu pasikeitė aplinkybės, pareiškėjui turėjo būti nustatytas terminas, kad pareiškėjas pateiktų skundą, kuriame suformuluotų konkretų reikalavimą dėl jo pažeistų teisių (teisėtų interesų) gynimo.

Iš pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties matyti, kad teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties išaiškinimus, be kita ko, nurodė, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą skunde turi būti suformuluotas pareiškėjo reikalavimas teismui – pareiškėjas turi konkrečiai nurodyti, kokį atsakovo administracinį veiksmą (sprendimą ar atsakymą) skundžia, kokį atsakovo neveikimą (administracinės procedūros, paslaugos neatlikimą) konkrečiai skundžia ar prašo atlikti kitokio pobūdžio veiksmus (įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti atitinkamus veiksmus ar atlyginti padarytą žalą). Šioje nutartyje buvo pažymėta, jog pirmasis pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo iš esmės prašoma pripažinti tam tikrus faktinius duomenis, negali būti ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šios straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Vertindama, ar pareiškėjas pašalino teismo nustatytą skundo trūkumą dėl netinkamai suformuluoto skundo reikalavimo (dalyko), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo patikslintame skunde nėra pagal ABTĮ 17 straipsnį administracinio teismo kompetencijai priskirtino reikalavimo (tai konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartyje). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, elektroniniu paštu gavęs pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį (dėl šios aplinkybės ginčo nėra), neprašė teismo nei atnaujinti praleistą terminą skundo trūkumams pašalinti, nei šalino nustatytą trūkumą, t. y. jis netikslino skundo, atsižvelgdamas į teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje išdėstytus nurodymus ir formuluodamas reikalavimą dėl jo teises ir teisėtus interesus galbūt pažeidusio viešojo administravimo subjekto veiksmo (neveikimo), sprendimo ar atsakymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatytas skundo trūkumas buvo išdėstytas aiškiai ir laikytinas esminiu, kurio nepašalinus teismui nebuvo galimybės apibrėžti inicijuojamo ginčo ribas ir pradėti administracinę teiseną. Nors pareiškėjui pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo nusiųsta 2021 m. gruodžio 7 d. pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama 2021 m. sausio 17 d nutartis yra neteisėta. Kaip jau buvo minėta, teismui nustačius, kad registruota, pašto siunta siųsta teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis pareiškėjui buvo neįteikta, teismas ją išsiuntė tomis priemonėmis, kokiomis pareiškėjas pageidavo gauti procesinius dokumentus ir tai nurodė skunde ir kituose teismui teiktuose dokumentuose. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, kuris teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties išaiškinimas jam yra nesuprantamas ar neaiškus, taip pat nenurodo jokių objektyviomis laikytinų priežasčių, sutrukdžiusių iki skundžiamos nutarties priėmimo imtis priemonių, kad būtų įvykdyti pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje išdėstyti nurodymai.

Pareiškėjo atskirajame skunde pateikti prašymai (suteikti nemokamą advokato teisinę pagalbą, užtikrinti vertėjo paslaugas, įpareigoti įgaliotas Lietuvos valstybės institucijas išduoti pareiškėjui asmens dokumentus, kad jis galėtų pats kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, sudaryti sąlygas pareiškėjui susipažinti su bylos medžiaga ir suteikti galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo neturint asmens dokumento) yra procesinio pobūdžio, todėl tokie prašymai sprendžiami bylą priėmus nagrinėti teisme, o ne skundo priėmimo stadijoje. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pareiškėjui nustatęs reikalavimo sumokėti žyminį mokestį, prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo pirmosios instancijos teisme nebuvo spręstas, todėl teisėjų kolegija dėl tokio pareiškėjo prašymo nepasisako.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. (V.) V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius