2021-04-14 Nr. AB-7836-3-61-3-01624-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1011-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01624-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. V. ir atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. V. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vertinimo partneriai“) dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2019 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. GT1-5(19)-P (toliau – ir Protokolas, Sprendimas) pareiškėjai paskirtą drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė:

2.1. Išnagrinėtoje drausmės byloje susiklostė teisinė situacija, kai vertintojo drausmės bylą nagrinėjanti kvaziteisminė institucija dėl drausminio teisės pažeidimo nustatymo fakto ir vienos iš griežčiausių drausminės nuobaudos paskyrimo nepriėmė individualaus administracinio akto. Sprendimas vertintojo drausmės byloje pateikiamas protokolo išraše. Vertintojas privalo gauti ir su jo nagrinėtu klausimu susijusio posėdžio protokolo išrašą. Teisės aktuose nėra nustatyta, jog sprendimas gali būti priimtas Garbės teismo posėdyje fiksuojant jį protokole.

2.2. Pareiškėjai 2019 m. kovo 29 d. išsiųstas posėdžio protokolo išrašas nepasirašytas posėdyje dalyvavusių komisijos narių, protokole nurodyta, kad posėdis įvyko 2019 m. kovo 14 d., o protokolas surašytas 2019 m. kovo 27 d. Be to, protokolo išraše nėra fiksuota, kad jai būtų žodžiu išaiškinta, kada bus priimtas Garbės teismo sprendimas vertintojo drausmės byloje. Tokia drausmės bylos vertinimo procedūra prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

2.3. Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, visais atvejais turi priimti sprendimą, kuriame išdėstomi motyvuoti argumentai dėl drausmės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo. Kiekviena teisinės valstybės institucija, kuri priima sprendimus dėl asmens atliktų veiksmų vertinimo ir pažeidimo konstatavimo, turi pateikti aiškius, detalius motyvus ir pagrindą, kuriuo remiantis nustatyta, jog asmuo savo veiksmais (neveikimu) padarė teisės pažeidimą, už kurį taikytina drausminė atsakomybė. Šiuo atveju pareiškėja neturi galimybės įvertinti savo veiksmų atitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams, nes Garbės teismas jokių kitų teisės normų nenurodė.

2.4. Garbės teismo narių žodžiu išsakyti argumentai yra abstraktūs, nepagrįsti, išdėstyta pozicija yra šališka. Užprotokoluotos atskiros kalbėtojų Garbės teismo narių frazės nesuponuoja priimto nutarimo aiškumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas pažeidimo mažareikšmiškumo ir drausminės nuobaudos proporcingumo vertinimas. Garbės teismas paskyrė drausminę nuobaudą dėl mažareikšmių turto ataskaitos vertinimo trūkumų, užsakovui nesukėlusių jokių pasekmių.

2.5. Šiuo atveju tikslinga kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto (Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 (redakcija nuo 2018 m. lapkričio 30 d.) (toliau – ir Nuostatai) 24.6 punkto nuostatų teisėtumo ištyrimo.

3. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Tarnybos 2019 m. kovo 29 d. raštu Nr. (9.17.)D2-890 pareiškėjai buvo pateikta Tarnybos patvirtinta Garbės teismo Sprendimo kopija. Atsižvelgus į 2019 m. balandžio 2 d. gautą pareiškėjos prašymą, 2019 m. balandžio 2 d. jai papildomai pateikta Garbės teismo narių pasirašyto sprendimo kopija, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nebuvo pateiktas Garbės teismo narių pasirašytas, rašytinis, motyvuotas sprendimas.

3.2. Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, jog jai žinoma, dėl kokių priežasčių ji pripažinta kalta padariusi drausminį pažeidimą. Sprendimo apskundimo tvarka pareiškėjai buvo nurodyta. Pareiškėja Garbės teismo posėdyje nušalinimų Garbės teismo nariams nereiškė ir skunde nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti Garbės teismo nario K. K. nešališkumu. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Garbės teismas Sprendime pateikė argumentus dėl pareiškėjos atliktoje vertinimo ataskaitoje nustatytų trūkumų. Garbės teismas, kaip kvaziteisminė institucija, pagrįsdamas savo sprendimą, neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno argumento.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vertinimo partneriai“ (toliau – ir Vertinimo įmonė) atsiliepime nurodė, kad pareiškėja UAB „Vertinimo partneriai“ dirba nuo 2018 m. vasario 21 d. Ji turi didelę patirtį turto vertinimo srityje, yra kompetentinga, atsakingai atlieka paskirtus darbus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2019 m. kovo 27 d. posėdžio protokole Nr. GT1-5(19)-P priimtą sprendimą paskirti pareiškėjai drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą; ir įpareigojo Turto arba verslo vertintojų garbės teismą iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GT1-4 dėl drausmės bylos iškėlimo.

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo Garbės teismo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėjo, kad Protokole buvo fiksuota Garbės teismo narių diskusija sprendžiant dėl pareiškėjos UAB „Vertinimo partneriai“ vardu 2018 m. spalio 19 d. parengtos turto vertinimo ataskaitos Nr. VP2018-03M (toliau – ir Ataskaita) turinio, tačiau iš esmės jos galbūt atlikti pažeidimai nėra individualizuoti, pažeidimai nebuvo kvalifikuoti pagal teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju Garbės teismo Sprendimas buvo paskelbtas iš esmės jame nenurodžius Garbės teismo ištirtų ir nustatytų pareiškėjos padarytų pažeidimų, aplinkybių, patvirtinančių (paneigiančių) pareiškėjos padarytus pažeidimus, motyvų, kodėl pareiškėjos veiksmai ar neveikimas laikomi (nelaikomi) pažeidimu, kaip nurodyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, teisės aktų ir jų nuostatų, kurie pažeisti (nepažeisti). Garbės teismo Sprendime taip pat nėra pateikti individualūs jo priėmimo motyvai, įvertinus ginče kilusias aplinkybes.

7. Atsižvelgęs į Sprendimo turinį, teismas sprendė, kad galima daryti išvadą, jog Garbės teismas Sprendime nepateikė savarankiško aplinkybių, susijusių su pareiškėjos galbūt padarytais pažeidimais, vertinimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pakanka duomenų konstatuoti, jog Garbės teismo Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas; ginčui aktuali įstatymo redakcija) 8 straipsnio keliamų reikalavimų individualaus administracinio akto turiniui.

8. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018 pateiktus išaiškinimus, kurie yra aktualūs šios nagrinėjamos bylos atžvilgiu, pažymėjo, kad Tarnyba atsiliepime iš esmės pateikė kitokio pobūdžio argumentus, nei nurodyta Garbės teismo Protokole. Tarnybos atsiliepime gerokai plačiau aptarti pareiškėjos galbūt padaryti pažeidimai surašant Ataskaitą ir pažeistų teisės aktų nuostatos. Teismas pažymėjo, kad minėti Tarnybos atsiliepimo argumentai negali sudaryti pagrindo plečiamai aiškinti Garbės teismo narių Protokole fiksuotus argumentus dėl nuobaudos skyrimo.

9. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018 išsamiai išdėstyta, kokia turi būti Garbės teismo sprendimo forma (įžanginė dalis, aprašomoji dalis, motyvuojamoji dalis ir rezoliucinė dalis), kas turi būti nurodoma atskirose Garbės teismo sprendimo dalyse. Taigi Garbės teismo sprendimas turi atitikti šiam dokumentui taikomus reikalavimus.

10. Teismas vertino, kad tai, jog Nuostatų 24.6 punkte nustatyta, kad posėdžio protokole nurodomas Garbės teismo priimtas sprendimas ir sprendimo argumentai, nereiškia, jog Garbės teismo sprendimas gali neatitikti šiam dokumentui taikomų reikalavimų. Nuostatuose nėra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad Garbės teismo sprendimas turi būti surašomas kaip atskiras dokumentas. Tačiau, jeigu Garbės teismo sprendimas yra surašomas protokole, jis privalo atitikti visus jam nustatytus reikalavimus. Taigi, jeigu Garbės teismas sprendimą dėl nuobaudos skyrimo priima posėdyje ir įformindamas jį protokole, toks protokolas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, jame turi būti išsamiai nurodyti priimto sprendimo motyvai, įvertintos faktinės pažeidimo aplinkybės bei tinkamai kvalifikuoti atlikti pažeidimai. Nagrinėjamoje byloje Garbės teismo Sprendimas neatitinka jam nustatytų reikalavimų. Nesant aiškaus ir motyvuoto faktinio nuobaudos paskyrimo pagrindimo, šie Sprendimo trūkumai laikytini esminiais.

11. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Garbės teismo Sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikinamas. Panaikinus Sprendimą, Garbės teismas turi iš naujo nagrinėti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo pagal Tarnybos 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GT1-4.

12. Teismui nekilo abejonių dėl Nuostatų 24.6 punkto teisėtumo; Nuostatų 24.6 punkto nuostatos nesudaro pagrindo priimant Garbės teismo sprendimus nesilaikyti tokiems sprendimams surašyti taikomų reikalavimų. Todėl teismas netenkina pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto ištyrimo.

13. Teismas iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė jai sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį. Pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja faktiškai patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodytas 2019 m. spalio 14 d. prašyme, teismo nuomone, nebuvo, todėl minėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

III. 14. Pareiškėja K. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

14.1. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada panaikinus Sprendimą Garbės teismą įpareigoti iš naujo nagrinėti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo pagal Tarnybos 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GT1-4. Teismas tokių savo išvadų neargumentavo, nukrypo nuo jau suformuotos teisminės praktikos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-205-552/2015, kurios ratio decidendi sutampa su nagrinėjama administracine byla, ir nepagrįstai išplėtė Įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytą turto arba verslo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo bei sprendimo priėmimo tvarką.

14.2. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta, kad teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja faktiškai patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodytas 2019 m. spalio 14 d. prašyme, bei sprendimu šių išlaidų nepriteisti. Pareiškėja teismui nurodė, kad patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą ir pateikimą pirmosios instancijos teismui, prašymų surašymą bei atstovavimą teisme. Šias išlaidas grindė UAB „Vertinimo partneriai“ atliktais mokėjimų nurodymais, kurių paskirtyje galima aiškiai identifikuoti, jog advokatei mokama už pareiškėją pagal jai advokatės pateiktą sąskaitą-faktūrą. Taigi nors iš pateiktų mokėjimų nurodymų matyti, kad išlaidas advokatei apmokėjo ne pati pareiškėja, o byloje dalyvaujantis trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vertinimo partneriai“, tačiau mokėjimų paskirtyje nustatytina, jog visi mokėjimai atlikti už pareiškėjai pateiktą sąskaitą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų (net ir nedalyvaujančių byloje) asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama.

15. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

15.1. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai, neįsigilino į bylos faktines aplinkybes ir tinkamai neatliko byloje esančių įrodymų vertinimo, todėl iš esmės priėjęs prie neteisingų išvadų, kad pareiškėjos atlikti pažeidimai nėra individualizuoti, padaryti pažeidimai nebuvo kvalifikuoti pagal teisės aktų nuostatas ir, kad Garbės teismo Sprendimas buvo paskelbtas iš esmės jame nenurodžius Garbės teismo ištirtų ir nustatytų pareiškėjos padarytų pažeidimų, aplinkybių, patvirtinančių (paneigiančių) pareiškėjos padarytus pažeidimus, motyvų, kodėl pareiškėjos veiksmai ar neveikimas laikomi (nelaikomi) pažeidimu, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose, ne tik nepagrįstai konstatavo, kad Garbės teismo Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamų reikalavimų individualaus administracinio akto turiniui, bet nepagrįstai įpareigojo Garbės teismą iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo.

15.2. Aplinkybę, kad pareiškėjos atlikti pažeidimai yra individualizuoti, patvirtina Garbės teismo Sprendimo 4 puslapyje Garbės teismo narės išsakyti argumentai, kad pareiškėja paėmė duomenis iš apskaitos, perkėlė juos į ataskaitą ir vertinimo neatliko; taip pat nurodyti argumentai, kad turtas turėjo būti sugrupuotas, išskirtos atskiros turto grupės ir atliktas vertinimas; bei Garbės teismo narės pateiktas pagrindimas, jog dalis turto yra mažavertis, bet kitas turtas (staklės) tikrai nėra 1 Eur vertės ir užduotis yra tiesiog neįvykdyta. Be to, pareiškėjos pažeidimų individualizavimą Garbės teismo Sprendime patvirtina ir Garbės teismo nario argumentai, kad pareiškėja nepaaiškino nei verčių sąvokų, nei kitų elementarių dalykų, bei argumentai, kad tai ne tik techninės klaidos klausimas, bet yra ir daugiau pažeidimų, dėl ko reikėtų parengti naują ataskaitą, nes nebuvo nustatyta nei tikroji, nei rinkos vertė.

15.3. Tarnybos nustatyti pareiškėjos Ataskaitoje Įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimų laikymosi trūkumai, kurių Garbės teismas nekvestionavo, yra nurodyti Garbės teismo Sprendimo 2 ir 3 puslapiuose, o jų reikšmingumo vertinimas pateikiamas Garbės teismo 4 ir 5 puslapiuose. Aplinkybė, kad Garbės teismo Sprendimo dalyje, kurioje nuspręsta skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą, nėra atkartoti pareiškėjos Ataskaitoje Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 ir 13 punktų ir Metodikos 62.4 ir 66 punktų pažeidimai, savaime nereiškia, kad pareiškėjos atlikti pažeidimai apskritai nebuvo kvalifikuoti pagal teisės aktų nuostatas.

15.4. Aplinkybę, kad teismas sprendimą priėmė formaliai ir paviršutiniškai, patvirtina ir tai, jog teismas įpareigojo Garbės teismą iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės iškėlimo pareiškėjai pagal Tarnybos 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GT1-4. Teismas neįsigilino į ginčui aktualius teisės aktus ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos administracinėje byloje Nr. A-205-552/2015, kurioje buvo konstatuota, kad 60 dienų terminas Garbės teismo sprendimui priimti yra naikinamasis, kuris negali būti pratęsiamas, sustabdomas ar atnaujinamas.

16. Pareiškėja K. V. atsiliepime į atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

16.1. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo dalimi dėl teismo sprendimo įpareigoti Garbės teismą iš naujo nagrinėti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo, todėl šią atsakovo apeliacinio skundo dalį ir nurodytus argumentus pareiškėja pripažino kaip palaikančius jos apeliacinį skundą ir dėl jų neprieštaravo.

16.2. Atsakovas objektyviai neįvardino jokių konkrečių faktinių aplinkybių ir / ar byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriuos teismas, atsakovo teigimu, įvertino netinkamai arba kurių apskritai neįvertino. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priimto individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, rėmėsi visa bylos medžiaga, nurodydamas net konkrečių rašytinių įrodymų bylos lapus, išsamiai išanalizavo Garbės teismo Sprendimo turinį dėl nuobaudos pareiškėjai skyrimo, jo atitiktį įstatymams.

16.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad Garbės teismas nenurodė, kokius teisės aktus ir / ar metodikas savo veiksmais pažeidė pareiškėja, nes Protokolo 4 psl. užprotokoluotos tarp komisijos narių vykstančios diskusijos nėra susijusios su Tarnybos vertinimu Ataskaitoje padarytais pažeidimais, be to, Garbės teismo nariai (pirmininkė) su Tarnybos vertinimu net nesutiko.

17. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos K. V. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas visas, o ne jo dalis, kuria Garbės teismas įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo.

17.2. Pareiškėja nepagrįstai bando įrodyti, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo jai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja prašomų priteisti atstovavimo išlaidų realiai nepatyrė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2019 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. GT1-5(19)-P pareiškėjai K. V. paskirtos drausminės nuobaudos – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir kvalifikacijos patikrinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2019 m. kovo 27 d. posėdžio protokole Nr. GT1-5(19)-P priimtą sprendimą paskirti pareiškėjai drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacinį patikrinimą. Taip pat įpareigojo Turto arba verslo vertintojų garbės teismą iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GT1-4 dėl drausmės bylos iškėlimo.

20. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinius skundus padavė ir atsakovas, ir pareiškėja. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinus Sprendimą Garbės teismas įpareigojamas iš naujo nagrinėti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo. Atsakovas tvirtina, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai, neįsigilino į faktines aplinkybes ir tinkamai neatliko byloje esančių įrodymų vertinimo, todėl padarė neteisingas išvadas, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai nebuvo individualizuoti ir kvalifikuoti pagal teisės aktų nuostatas.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos nuostatų (toliau – ir Tarnybos nuostatai) bei Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų atitinkamos normos.

23. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje (2017 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XIII-490 redakcija) nustatyta, kad už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų, jeigu nuo pažeidimo padarymo nepraėjo treji metai. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 7 dalį Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turi priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos. Tarnybos nuostatų (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 14 d.) 9.3.1. papunktyje nustatyta, kad Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams; o pagal 9.3.2. papunktį – atlieka turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimus.

24. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 20 punkte nurodyta, kad vertintojas, kurio drausmės byla nagrinėjama, turi šias teises: vienas arba kartu su atstovu dalyvauti nagrinėjimo posėdyje, kuriame nagrinėjama jo drausmės byla, ir teikti paaiškinimus (20.1.); pateikti motyvuotą prašymą dėl Garbės teismo narių ar Garbės teismo sekretoriaus nušalinimo (20.2.). Nuostatų 24 punkte nustatyta, kad posėdžio eiga fiksuojama darant garso įrašą ir surašant protokolą, kuriame nurodoma: posėdžio data ir vieta, posėdžio vykdymo būdas (24.1.); posėdžiui pirmininkavusio, posėdyje dalyvavusių ir balsavusių Garbės teismo narių, Garbės teismo sekretoriaus vardai ir pavardės (24.2.); kitų nagrinėjimo posėdyje dalyvavusių, raštu paaiškinimus ar kitą medžiagą pateikusių asmenų vardai, pavardės, pareigos ar atstovaujamų institucijų ar įstaigų pavadinimai (24.3.); duomenys apie nagrinėtą vertintojo drausmės bylą (vertintojo vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, nustatyto pažeidimo esmė) (24.4.); nagrinėjimo posėdyje dalyvavusio vertintojo, kuriam iškelta drausmės byla, kitų posėdyje dalyvavusių asmenų, Garbės teismo narių pasisakymų ir paaiškinimų esmė (trumpas turinys) (24.5.); Garbės teismo priimtas (-i) sprendimas (-ai) ir sprendimo vertintojo drausmės byloje argumentai (24.6.); balsavimo rezultatai (24.7.).

25. Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad Garbės teismo sprendimai priimami posėdyje. Sprendimą vertintojo drausmės byloje Garbės teismas priima nagrinėjimo posėdyje arba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po nagrinėjimo posėdžio vykstančiame posėdyje, kuriame priimamas sprendimas vertintojo drausmės byloje (tais atvejais, kai sprendimo vertintojo drausmės byloje priėmimas buvo atidėtas). Garbės teismo sprendimas laikomas priimtu, jeigu įvardijus sprendimo argumentus už jį balsuoja dauguma Garbės teismo narių. Visi balsuojantys Garbės teismo nariai turi po vieną balsą. Garbės teismo narys negali balsuoti už kitą Garbės teismo narį. Balsuojama „už“ arba „prieš“, susilaikiusiųjų negali būti (27 p.). Garbės teismui priimant sprendimą vertintojo drausmės byloje, Garbės teismo pirmininkas, pasitaręs su kitais Garbės teismo nariais, įvardija konkretų sprendimą (kai siūloma skirti drausminę nuobaudą, įvardija konkrečią drausminę nuobaudą iš nurodytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme) ir kviečia Garbės teismo narius balsuoti dėl vieno iš šių sprendimų: nutraukti vertintojo drausmės bylą; skirti vertintojui drausminę nuobaudą (29 p.). Parenkant drausminę nuobaudą, turi būti įvertintas vertintojo padaryto pažeidimo pobūdis, reikšmingumas, pakartojamumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, Teikime nurodytas siūlymas dėl drausminės nuobaudos ir galiojančios vertintojui paskirtos drausminės nuobaudos (30 p.).

26. Taigi Nuostatuose gana aiškiai ir detaliai reglamentuota ne tik Garbės teismo posėdžio eiga, bet ir reikalavimai, keliami Garbės teismo nariams priimant sprendimą vertintoje drausmės byloje bei priimamo sprendimo turiniui. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių bylos aplinkybių bei ginčui aktualių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino Garbės teismo priimto sprendimo turinį ir pagrįstai pripažino, jog priimtame sprendime skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą nėra pateiktas savarankiškas aplinkybių, susijusių su pareiškėjos galimai padarytais pažeidimais, vertinimas.

27. Iš byloje esančio 2019 m. kovo 27 d. Turto arba verslo vertintojų Garbės teismo nagrinėjimo posėdžio protokolo Nr. GT1-5(19)-P matyti, kad vada iškelti pareiškėjai drausmės bylą buvo Tarnybos 2019 m. vasario 25 d. teikimas Nr. GT1-4. Protokole iš esmės perrašytas Tarnybos teikimo turinys, įforminta Garbės teismo posėdžio eiga, pokalbiai tarp Garbės teismo narių ir pareiškėjos dėl vertinimo ataskaitos Nr. VP2018-03M, Garbės teismo narių diskusijos (pasisakymai) šios ir kitų vertinimo ataskaitų tema, Garbės teismo narių nuomone galimai pripažintinos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei balsavimo rezultatai. Protokole įforminta, jog Garbės teismas, be kita ko, nutarė vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punktu skirti K. V. drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad protokoliniame sprendime Garbės teismas nenurodė, kokius konkrečiai pareiškėjos padarytus pažeidimus jis nustatė ir ištyrė, neargumentavo kokie pareiškėjos veiksmai ar neveikimas laikomi pažeidimu ir kodėl, kokie konkrečiai teisės aktai ir jų normos, Garbės teismo vertinimu, buvo pažeistos. Sprendime nepateikus savarankiško aplinkybių faktinio ir teisinio vertinimo, neindividualizavus skiriamos drausminės nuobaudos pobūdžio, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti, kad toks Garbės teismo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas, savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismas yra institucija, veikianti viešosios teisės srityje. Viešojoje teisėje galioja taisyklė – viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Tai vienas iš viešosios teisės principų, kuris yra pamatinis aiškinant šiai bylai aktualią ir taikytiną teisę (2015 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-205-552/2015).

29. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 29 straipsnio 7 dalį Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turi priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos. Jeigu Turto arba verslo vertintojų teismas per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos nepriima sprendimo, turto arba verslo vertintojo drausmės byla laikoma nutraukta. Kaip jau yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-205-552/2015, Įstatyme nustatytas 60 dienų terminas Garbės teismo sprendimui priimti, yra naikinamasis, kuris negali būti pratęsiamas, sustabdomas ar atnaujinamas. Jokia teisės norma – nei Įstatymo, nei Nuostatų nenumato, kad šis terminas galėtų būti skaičiuojamas iš naujo, teismui panaikinus ankstesnį Garbės teismo sprendimą. Su aplinkybe, kad pakartotinis drausmės bylos svarstymas, praėjus daugiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos, nėra tiesiogiai leistas Įstatymu, todėl draudžiamas, sutiko ir atsakovas savo apeliaciniame skunde.

30. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata, kad už šio įstatymo ir kitų nurodytų teisės aktų pažeidimus turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų, jeigu nuo pažeidimo padarymo nepraėjo treji metai, nereiškia, kad įstatymų leidėjas nustato teisę (ar pareigą) bylą nagrinėjančiam teismui įpareigoti Turto ir verslo vertintojų garbės teismą atlikti tam tikrus, su turto ar verslo vertintojo atsakomybe susijusius, veiksmus.

31. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2019 m. kovo 27 d. posėdžio protokole Nr. GT1-5(19)-P priimtą sprendimą paskirti pareiškėjai K. V. drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą, tačiau neteisėtai įpareigojo Turto ir verslo vertintojų garbės teismą iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GT1-4. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, panaikinant neteisėtą sprendimo dalį. Tokiu būdu dėl pagrindinio ginčo reikalavimo atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas.

32. Pareiškėja apeliaciniame skunde ginčijo ir tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. 1 500 Eur, sumokėtų advokatei A. P. už teisines paslaugas pagal jos pateiktą sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjos prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad iš pareiškėjos atstovės pateiktų duomenų matyti, jog bylinėjimosi išlaidas patyrė ne pareiškėja, o trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vertinimo partneriai“, sumokėjęs už pareiškėją visą sumą, tačiau pats priteisti šių išlaidų neprašo.

33. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (pvz., 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016). Įvertinus tai, kad pareiškėja buvo atstovaujama pagal atstovavimo sutartį advokatės A. P., kuriai buvo sumokėta pagal jos pateiktą sąskaitą būtent už atstovavimą ir dokumentų surašymą, šiuo atveju buvo pagrindas priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas asmuo, šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Vertinimo partneriai“.

34. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjos naudai, ji turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

35. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas paslaugas ir 21 Eur sumokėto žyminio mokesčio (patirtas išlaidas grindė 2019 m. balandžio11 d. sąskaita Nr. 19/04/27 ir SEB Banko sąskaitos išrašais (t. IV, b. l. 17–20); apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 11 Eur sumokėtą žyminį mokestį (patirtas bylinėjimosi išlaidas grindė avansine sąskaita už teisines paslaugas Nr. AV-2020/04, 2020 m. vasario 25 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 911, 2020 m. kovo 2 d. ir 13 d. pinigų priėmimo kvitais).

36. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

37. Pareiškėja prašė priteisti 1 500 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, kurias sudarė 1 450 Eur už skundo surašymą ir pateikimą teismui, bei 50 Eur suma už 0,5 val. atstovavimą teisme. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą yra 2,5. Skundo parengimo paslauga suteikta 2019 m. II ketvirtyje, apmokėta 2019 m. II ir III ketvirtyje (2019 m. balandžio 18 d. sumokėta 750 Eur, 2019 m. birželio 10 d. – 500 Eur, 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 250 Eur). Šios paslaugos užmokesčio dydžiui aktualus užpraėjusio ketvirčio, skaičiuojamo nuo paslaugų apmokėjimo dienos, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (t. y. 2018 m. IV ketvirtį – 970,3 Eur; 2019 m. I ketvirtį – 1 262,7 Eur) (Rekomendacijų 7 p.). Bendras nurodytų ketvirčių vidurkis – 1 116,5 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo parengimą sudaro 2 791,25 Eur. Taigi, pareiškėjos prašoma priteisti 1 450 Eur išlaidų suma už skundo parengimą ir pateikimą teismui neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina iš atsakovo.

38. Kaip buvo minėta, į suteiktų teisinių paslaugų išklotinę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įtrauktas ir atstovavimas teisme (0,5 val.). Pažymėtina, kad posėdis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme vyko 2020 m. sausio 15 d., tuo tarpu šios išlaidos grindžiamos sąskaita už teisines paslaugas, kuri išrašyta iki aptariamos teisinės paslaugos suteikimo, sąskaitoje nenurodyta, kad ji yra išankstinė. Apmokėjimas pagal minėtą sąskaitą taip pat atliktas iš esmės iki teisinių paslaugų (atstovavimo teisme) suteikimo. Todėl prašomos priteisti išlaidos už atstovavimo teisme paslaugas laikytinos nepagrįstomis ir nepriteistinos.

39. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą yra 2,5. Apeliacinio skundo parengimo paslauga suteikta ir apmokėta 2020 m. I ketvirtyje (2020 m. kovo 2 d. sumokėta 500 Eur, 2020 m. kovo 13 d. – 1000 Eur), užpraėjusio ketvirčio (2019 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 317,6 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 3 294 Eur. Nors 1 500 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, tačiau jis nėra proporcingas pareiškėjai suteiktoms teisinėms paslaugoms (nedidelė atsiliepimo apimtis, kartojamos pirminiame skunde nurodytos aplinkybės), todėl turi būti mažinamas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymą tenkina iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovo priteisia 1 000 Eur pagrįstų bei proporcingų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjai taip pat priteisiama 11,25 Eur suma už sumokėtą žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.

40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai iš atsakovo priteistina bendra 2 461,25 Eur suma (1 450 Eur + 1 000 Eur + 11,25 Eur) patirtų teismo išlaidų atlyginimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. V. apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria Turto ir verslo vertintojų garbės teismas įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GT1-4.

Priteisti pareiškėjai K. V. iš atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2 461,25 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė