fa29da25-4fc2-454d-b4a2-6988869591ce · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. T-92-844/2023

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.5.5; 2.3.2.2.10; 2.5.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei,

nuteistajam S. N. (nuotoliniu bÅ«du naudojant ZOOM programÄ ), jo gynėjai advokatei Indrei LukoÅ¡evičei,

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo įgaliotajai atstovei Gintarei Matulionytei,

nukentėjusiesiems A. G., K. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo (toliau – Institucija) teikimÄ dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi teikimÄ

n u s t a t ė :

1. S. N. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendį, pakeistÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuriuo S. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 131 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiai pakeisti, panaikinta nuosprendžio dalis dėl S. N. nuteisimo pagal 1961 m. BK 206 straipsnį. Taip pat nusikalstama veika pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – perkvalifikuota į BK 178 straipsnio l dalį, pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį – perkvalifikuota į BK 146 straipsnio 1 dalį, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12, 13 punktus - perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7, 12 punktus - perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos su Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal 1961 m. BK 104 straipsnį ir S. N. paskirta galutinė – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Teikime nurodoma, kad nuteistajam S. N. atvykus į PravieniÅ¡kių 2-Ä jį kalėjimÄ iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, adaptacijos laikotarpiu tinkamai prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistasis vadovaujasi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir normomis, geba objektyviai vertinti savo asmenybę, bendravimo įgÅ«džiai geri, laikosi savo vertybinių nuostatų, valios savybės iÅ¡ugdytos, tarpasmeniniai įgÅ«džiai atitinka nuteistojo amžių, įgytÄ iÅ¡silavinimÄ , esamas aplinkybes, aktyviai naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamumu, įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, stengiasi neiÅ¡siskirti iÅ¡ kitų nuteistųjų, administracijos atžvilgiu stengiasi iÅ¡likti tolerantiÅ¡kas, mandagus. Teigia, kad nors nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį ir pažeidė 4 kartus nustatytÄ tvarkÄ , už pažeidimus buvo skirtos 3 nuobaudos, tačiau paskutinė nuobauda gauta 2014 metais, negaliojanti, skatintas iÅ¡ viso 17 kartų.

3.2. Taip pat teikime nurodoma, kad nors teisminio nagrinėjimo metu kaltę S. N. pripažino iÅ¡ dalies, tačiau įvertinimo metu savo kaltės neneigia, neminimalizuoja savo veiksmų atliktuose nusikaltimuose, pripažįsta, kad atlikti veiksmai įtakojo kitų žmonių gyvenimus ir gailisi dėl savo elgesio sukeltų pasekmių. Atvykęs į pataisos įstaigÄ sutiko dirbti administracijos pasiÅ«lytÄ mokamÄ darbÄ , tačiau įstaigoje nedirbo, 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam Drausmės komisijos metu buvo pasiÅ«lytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau nuteistasis nepareiÅ¡kė noro dirbti, motyvuodamas, kad yra pensinio amžiaus, nedirba lig Å¡iol. Nurodoma, kad pragyvenimui piniginių lėšų užtenka iÅ¡ gaunamos pensijos. Civiliniai ieÅ¡kiniai iÅ¡mokėti, vykdomųjų raÅ¡tų apie skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯staigoje nėra gauta. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, kuris buvo atliktas 2016 m. sausio 5 d., iki paskutiniojo įvertinimo, atlikto 2023 m. gegužės 5 d., nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika. Rizikos mažėjimas fiksuotas nuosekliai įvertinus asmens lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumus.

4. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo atstovė teikimÄ palaikė jame nurodytais pagrindais. Nuteistasis S. N. ir jo gynėja advokatė prašė teikimÄ tenkinti. Prokurorė bei nukentėjusieji prašė teikimÄ atmesti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , kiekvienam nuteistajam taikyti minėtÄ institutÄ , o tik kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę.

Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ atskleidžiančius duomenis, požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, bÅ«tina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. N. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali bÅ«ti pakeista į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę (daugiau kaip 20 metų, bausmės pradžia – 2000 m. birželio 16 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. 2023 m. gegužės 5 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. RV-23-3858 nurodoma, kad S. N. yra iÅ¡mokėjęs jo atžvilgiu priteistus civilinius ieÅ¡kinius, daugiau pataisos įstaiga jo atžvilgiu nėra gavusi vykdomųjų patvarkymų. Nuteistasis praeityje neteistas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, pataisos įstaigoje aktyviai lanko pozityvaus užimtumo renginius, psichologines grupes, stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme ir tikslų siekti nenusikalstant, 17 kartų skatintas už gerÄ elgesį, dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikoje. Tačiau vien tik Å¡ios formalios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam Å¡velninti paskirtÄ bausmę. Å ios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, įrodo jo siekį prasmingai iÅ¡naudoti laikÄ , atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra pakankamos, iÅ¡skirtinės, sudarančios pagrindÄ jo atžvilgiu bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, iÅ¡ esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgÄ laikÄ , nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

7. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nustatant nusikalstamo elgesio rizikÄ remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodikÄ . Pagal 2023 m. gegužės 5 d. PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo atliktÄ vertinimÄ nuteistojo S. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė, nors vertinimo metu ir buvo nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos, tačiau esminių pokyčių nebuvo fiksuota.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis 2016 m. sausio 5 d. atlikta pirminiu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, S. N. taip pat buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Vėlesnio tikrinimo metu, atlikto 2020 m. birželio 25 d. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau neteisingai buvo įvertintos psichologinės metodikos dalys, todėl pakartotinio tikrinimo metu, 2021 m. gruodžio 30 d. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

Å ie duomenys rodo, kad nors paskutinio vertinimo metu ir buvo nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos, tačiau esminių pokyčių nebuvo fiksuota. Remiantis 2023 m. gegužės 5 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis po paskutinio vertinimo nuteistasis S. N. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, iÅ¡ viso paskatintas 17 kartų, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, paskutinį kartÄ baustas 2014 metais, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo elgesys kinta teigiama linkme, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kurie yra kintantys, kas reiÅ¡kia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu.

Nors vien tik Å¡i aplinkybė (vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jÄ , bÅ«tina įvertinti ir S. N. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, ir leistų teismui spręsti, kad nuteistasis kardinaliai teigiama linkme pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir bausmės tikslai jau yra pasiekti.

8. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, fiksuojama daroma pažanga. Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį ir į nustatytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius: smurtinio elgesio istorija (statinis), buvo įtakojamas asocialios grupės (dinaminis), bÅ«dingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas (dinaminis), negeba atpažinti problemų (dinaminis), stokoja tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių (dinaminis), bÅ«dingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas (dinaminis), priežiÅ«ros, apribojimų pažeidimas (dinaminis), iÅ¡reiÅ¡kia neigiamas nuostatas visuomenės atžvilgiu (dinaminis). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, S. N. asmens bylos medžiagÄ , teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės suÅ¡velninimui, Å¡iuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi paÅ¡alinti arba reikÅ¡mingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis ir netinkama reakcija į konfliktus. Nuteistasis turi kritiÅ¡kai įvertinti jo socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika bÅ«tų mažesnė nei vidutinė, ar bent jau aiÅ¡kiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistÄ jį į laisvę, ji bus maža, ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.

9. IÅ¡ byloje esančios 2023 m. gegužės 5 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. RV23-3858 matyti, jog nuteistasis S. N. buvo ne tik skatintas už gerÄ elgesį, bet fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai – bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis S. N. 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles (uždraustų daiktų įgijimas, gaminimas arba laikymas, nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos), iÅ¡ jų drausmine tvarka buvo baustas 3 kartus. Vien ta aplinkybė, kad ir nors Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis S. N. neturi, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, o tai atitinkamai negatyviai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį S. N. ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį iÅ¡imtinai teigiama linkme Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.

10. Be kita ko, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad S. N. Å¡iuo metu bausmę atlieka už eilę nusikalstamų veikų, tarp jų ir už labai sunkius nusikaltimus – nusikalstamÄ susivienijimÄ , kvalifikuotus keturių asmenų nužudymus, veikiant tiesiogine tyčia, tyčinį nužudymÄ ir pasikėsinimÄ nužudyti. Tokio pobÅ«džio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, juo labiau, kad jis buvo vienas iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo lyderių. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobÅ«dis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos Å¡ios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumÄ , elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam.

Kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistasis S. N. suvokė kokioje veikloje dalyvavo, tačiau tai ignoravo. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados nustatyta, jog nuteistasis praeityje pirmenybę teikdavo veiksmui, o ne planavimui, siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų. S. N. gyvenimo bÅ«de ir nusikaltimuose dominuoja agresyvus elgesys. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis S. N. kaltę dėl nusikaltimų, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę, pripažįsta iÅ¡ dalies, jÄ menkina, kaltės jausmas negilus, savo elgesį pateisina (asmenys negrÄ Å¾ino nuteistajam skolos, tad mėgino jÄ kitaip atgauti), be to, apie praeities įvykius (nusikalstamas veikas) kalba kaip apie vienÄ nusikaltimÄ .

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis nesigaili dėl savo praeities nusikalstamo elgesio, jį pateisina ir nenori suprasti, kokias itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes jis sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nors ir pripažįsta, kad kaip ir kiekvienas asmuo, taip ir jis turi problemų, tačiau savo problemų įvardinti bei jų konkretizuoti negeba. Akivaizdu, kad ne visada atpažįsta savo problemas bei stengiasi jas spręsti tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ visuomenei, netinkamÄ S. N. požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, įrodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Taip pat svarbi aplinkybė ir ta, kad neformaliosios subkultūros tradicijos jam buvo svarbios tiek laisvėje, tiek ir bausmės atlikimo metu.

11. Ä®vertinus aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog nors byloje nustatyta teigiamai nuteistÄ jį S. N. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas Å¡ių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali bÅ«ti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

12. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja teismÄ , svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, leidžiančių nuteistajam Å¡velninti bausmę. Skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Å iuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (Å¡iuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik jÄ atliekant ir tÄ darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis Å¡iuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog nuteistajam S. N. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laikÄ , bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

13. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, Å¡iuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu,

n u t a r i a :

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo, gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjai Judita Sungailaitė

Laima Šeputienė

Vaidas Vasiliauskas