N-575-315-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-315/2012

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-05751-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 41.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. atstovo advokato Andriaus Marapolsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu A. B. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 505 straipsnyje („Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas“) numatyto pažeidimo padarymo nutraukė. Teismas pažymėjo, kad UAB „Šilda“ direktorius A. B. buvo kaltintas tuo, kad 2010 m. balandžio 16 d. sušaukė bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą nepranešęs apie tai akcininkui A. B., tačiau nagrinėjant bylą teisme dėl kaltinimo šioje dalyje ginčo nebuvo, tiek pareiškėjas, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko, kad šis klausimas yra sprendžiamas civiline tvarka, todėl nėra spręstinas šioje byloje. Nurodė, kad 2010 m. vasario 1 d. A. B. reikalavimu buvo prašoma pateikti didesnės apimties informaciją, nei tą numato Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalis, reikalavimas nebuvo konkretus. Pažymėjo, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, jog su informacija, kuri yra konfidenciali arba pripažinta įmonės komercine paslaptimi, gali susipažinti tik akcininkas ar akcininkų grupė, kurių turimos akcijos sudaro daugiau kaip pusę visų bendrovės akcijų. Nustatė, kad A. B. daugiau kaip pusės UAB „Šilda“ akcijų neturi, todėl darė išvadą, kad A. B. pagrįstai atsisakė vykdyti 2010 m. vasario 1 d. reikalavimą. Konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog nevykdydamas 2010 m. vasario 1 d. A. B. atstovo surašyto reikalavimo dėl dokumentų pateikimo, A. B. pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą akcininko teisę gauti informaciją apie bendrovę. Pabrėžė, kad 2010 m. gegužės 19 d. reikalavimas UAB „Šilda“ buvo gautas 2010 m. gegužės 26 d., todėl daryta išvada, kad 2010 m. gegužės 31 d. išsiuntus A. B. atsakymą į minėtą akcininko reikalavimą, 7 dienų terminas pažeistas nebuvo. Nurodė, kad nepaisant to, kad A. B. buvo pateikti ne visi prašyti dokumentai, rašte pažymėta, kad su kitais į komercinę paslaptį turinčių dokumentų sąrašą nepatenkančiais dokumentais nuo 2003 m. iki 2010 m. bendrovė sudaro neribotą galimybę susipažinti atvykus į įmonę. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista A. B. teisė susipažinti su informacija apie UAB „Šilda“, nėra.

II. Apeliaciniu skundu A. B. atstovas advokatas Andrius Marapolskas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir paskirti UAB „Šilda“ direktoriui A. B. administracinę nuobaudą pagal ATPK 505 straipsnio 1 dalį. Paaiškina, kad kaip naujas bendrovės akcininkas nežinojo, kokie dokumentai laikomi konfidencialia informacija, todėl prašymą suformulavo taip, kad galėtų susipažinti su ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytais dokumentais, konkrečiai jų nenurodydamas. Pažymi, kad 2010 m. vasario 12 d. atsakyme nebuvo nurodyta, kur ir kada galima susipažinti su bendrovės dokumentais, taip pat nebuvo pateiktos atsakyme nurodytos neva pridedamos visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų kopijos. Teigia, kad 2010 m. vasario 12 d. atsakymas pateiktas praleidus 7 d. terminą bei atkreipia dėmesį į tai, kad A. B. ligos metu pateikė atsakymą ir priėmė sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kas patvirtina, kad ligos metu A. B. dirbo. Mano, kad buvo pažeista jo teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti, nes negavus bendrovės įstatų, jis nežinojo, kokiu būdu skelbiami pranešimai apie šaukiamus tokius susirinkimus. Tvirtina, kad 2010 m. gegužės 19 d. prašymas išsiųstas registruota pašto siunta. Kurjeris, pristatęs laišką, nurodė, kad vokas buvo įteiktas 2010 m. gegužės 25 d. Vadinasi A. B. pažeidė nustatytą 7 d. terminą atsakymui pateikti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. vardu advokatas Mindaugas Kukaitis prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Nurodo, kad A. B. 2010 m. vasario 1 d. prašymu neprašė pateikti bendrovės įstatų. Pažymi, kad nuo 2010 m. vasario 3 d. iki 2010 m. balandžio 8 d. A. B. buvo nedarbingas, jam buvo atlikta operacija, kas eliminuoja jo kaltę. Teigia, kad 2010 m. gegužės 19 d. prašymas bendrovėje gautas 2010 m. gegužės 26 d., ką patvirtina dokumento įregistravimas bendrovėje. Bendrovė atsakymą išsiuntė 2010 m. birželio 2 d., nepraleidusi 7 d. termino. Tvirtina, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su dokumentais ar kad nebuvo duotos dokumentų kopijos. Mano, kad praleistas ATPK 35 straipsnyje numatytas terminas administracinei nuobaudai skirti. Pabrėžia, kad pareiškėjas nesiekia apginti savo teisių, o nori nubausti A. B..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju UAB „Šilda“ direktorius A. B. kaltinamas ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, t. y. informacijos akcininkui nepateikimu.

Pažymėtina, kad inkriminuotas pažeidimas yra trunkamasis, todėl administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N756-2996/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. N62-2719/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2740/2010). Kadangi šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla yra iškeliama pagal akcininko pareiškimą, todėl minėtas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo akcininkui dienos. Pagal pareiškėjo bendrovės direktoriui pateiktus 2010 m. vasario 1 d. ir 2010 m. gegužės 19 d. prašymus bei vadovaujantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam atitinkama informacija turėjo būti pateikta per 7 dienas, t. y. vėliausiai atitinkamai 2010 m. vasario 8 d. ir 2010 m. gegužės 26 d. Bendrovės direktorius atsakymą į 2010 m. vasario 1 d. pateikė 2010 m. vasario 18 d. (b. l. 17-18), atsakymą į 2010 m. gegužės 19 d. prašymą – 2010 m. birželio 2 d. (b. l. 23-24), todėl šios datos laikytinos ir galimai padarytų pažeidimų paaiškėjimo nukentėjusiajam dienomis.

Pareiškėjas su pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo kreipėsi 2010 m. spalio 7 d., t. y. jau pasibaigus įstatyme numatytam nuobaudos skyrimo terminui dėl pareiškėjo 2010 m. vasario 1 d. prašymo. Dėl pareiškėjo 2010 m. gegužės 19 d. prašymo, nuobauda pagal šį kaltinimą vėliausiai galėjo būti paskirta 2010 m. gruodžio 2 d. , arba iki šios datos turėjo būti pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas laikantis ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Iš bylos duomenų matyti, kad iki pasibaigiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminui, pirmosios instancijos teismas šio termino nepratęsė ir administracinės nuobaudos neskyrė, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tapo negalima. Pažymėtina, kad procesinės kliūties – senaties termino suėjimo – panaikinti negali nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminų pasibaigimas yra aplinkybė, dėl kurios administracinio teisės pažeidimo byla tampa negalima (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Taigi esant tokiai situacijai, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui yra netikslingas, nes naujo nutarimo skirti nuobaudą priimti nebebūtų galima dėl pasibaigusio termino nuobaudai skirti. Todėl A. B. įgalioto atstovo advokato Andriaus Marapolsko apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, nes suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, A. B. kaltė šiame procese nebegali būti nustatinėjama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. B. atstovo advokato Andriaus Marapolsko apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas