fa2688e7-def3-4a85-b51b-e22a30ac9381 · Skuodo rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-359-995/2016Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00278-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1; 3.4.4.2 (S)                                                       SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS   s P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 18 d.Skuodas Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant L. L.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. M., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nuo okupacijų nukentėjusiųjų asmenų – tremtinio teisinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad ji                    1947 metais buvo įtraukta į sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ Å akalių kaimo už Lietuvos TSR ribų, ir, kad ji, siekiant iÅ¡vengti tremties nuo (duomenys neskelbtini) metų slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje Å akalių kaime, Skuodo rajone. Nurodė, kad ji ir jos Å¡eima – brolis, sesuo ir mama, negalėjo gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) dėl politinių motyvų, nes jos brolis D.

Š. (duomenys neskelbtini) gegužės mėnesį buvo įstojęs į Čepo partizanų būrį, jam buvo suteiktas slapyvardis „J.“, o tų pačių metų rudenį jis buvo nušautas Valstybinio saugumo ministerijos kariuomenės (MGB) karinės okupacijos metu. Be to, pareiškėjos sesuo A. Š. buvo partizanų ryšininkė, ir ji 1948 m. vasario 9 d. buvo areštuota, o 1948 m. balandžio 9 d. Karinio tribunolo nutarimu nuteista pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 straipsnius 25 metų laisvės atėmimu ir 5 metų tremties su turto konfiskavimu. 1955 m. balandžio 5 d.

Karinio tribunolo nutarimu, perkvalifikavus nusikaltimÄ pagal RSFSR BK 17-58-la, bausmė pakeista 7 metų laisvės atėmimu. Po brolio D. Å . žūties, mama O. Å . kartu su pareiÅ¡kėja, broliu D. V. Å . ir seserimi A. Å . 1947 m. rudenį, palikus namus ir visÄ turtÄ , išėjo iÅ¡ namų ir pėsčiomis pasiekė Mažeikių rajono Urvikių kaimÄ , kur laikinai apsigyveno pas tėvo brolį. Pas jį slėpėsi apie pusantrų metų. 1949 m. pavasarį, manydami, kad padėtis pasikeitė, grįžo į namus.

PareiÅ¡kėjos mamai susisiekus su Å¡eimos draugu Budrių apylinkės pirmininku Matu, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar saugu apsistoti namuose, jis pareiÅ¡kėjos mamÄ perspėjo, kad jų Å¡eima yra įraÅ¡yta į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir jų Å¡eima bus iÅ¡tremta, patarė pasislėpti. Siekiant iÅ¡vengti tremties, pareiÅ¡kėja su mama ir broliu kurį laikÄ slėpėsi pas V. K., vasaros laikotarpiu slėpėsi miÅ¡ke įrengtoje slėptuvėje, o atÅ¡alus orams vėl slėpėsi pas gimines (duomenys neskelbtini) .

Ä® savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) , sugrįžo tik (duomenys neskelbtini) . VisÄ Å¡eimos turtÄ â€“ gyvulius, namų apstatymo ir apyvokos daiktus konfiskavo vietinė valdžia. PareiÅ¡kėjos turimų duomenų nepakanka nukentėjusio nuo okupacijos – tremtinio statusui pripažinti, kadangi nėra iÅ¡likusių archyvinių dokumentų.Suinteresuotas asmuo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus, prašė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atmesti, motyvuojant tuo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių patvirtinančių archyvinių duomenų apie tai, kad ji buvo įraÅ¡yta į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir trėmimo metu jai teko pabėgti, pasislėpti ar kitaip iÅ¡vengti trėmimo.

Lietuvos ypatingojo archyvo 2016-05-31 raÅ¡te „Dėl archyvinių duomenų“ Nr. P2-1727 pažymima, kad duomenų apie pareiÅ¡kėjos įraÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos ribų nerasta, prieÅ¡ingai A. Å . baudžiamojoje byloje Nr. 917/3 esančiame apklausos protokole nurodoma, kad jos sesuo J. (13 metų amžiaus, kas atitinka Joanos amžių) gyveno ir mokėsi Mažeikių m. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens nuomone, SSRS specialiosios tarnybos žinojo apie pareiÅ¡kėjos ir jos mamos gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nesiėmė jokių represinių priemonių jos atžvilgiu.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja J. M. palaikė pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , prašė tenkinti pareiÅ¡kimÄ . PaaiÅ¡kino, kad jos tėvai gyveno Å akalių kaime, o ji iki 1947 m. pavasario gyveno Mažeikiuose pas savo tetÄ , nes ten ėjo į mokyklÄ , vėliau pradėjo eiti į gimnazijÄ , nes Å akalių kaime nebuvo mokyklos, ir ten mokėsi iki 1947 metų pavasario. Kai teta susirgo, į Mažeikius gyventi ir dirbti atvažiavo pareiÅ¡kėjos tėvas, o kai tėvelis mirė, 1947 m. ji grįžo į Å akalių kaimÄ pas mamÄ , kuri gyveno kartu su jos seserimi ir broliais, ir nuo to laiko mokykloje nebesimokė.

Ji Å akaliuose gyveno nuo 1947 m. iki 1952 m., iÅ¡skyrus tÄ laikotarpį, kai slapstėsi Mažeikių rajone, po to iÅ¡važiavo į KlaipėdÄ . Pamena, kad (duomenys neskelbtini) pavasarį grįžo į Å akalius, o 1947 m. rudenį jau su mama, seserimi A. Å . ir D. Å . iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) nes mamos svainis Å .s, kuris buvo įsirašęs į stribus juos gÄ sdindavo, kad iÅ¡veÅ¡, paskųs, kad jų Å¡eima padeda partizanams. Jos brolis D. Å . priklausė Čepo partizanų bÅ«riui, o jos sesuo A.

Å . padėdavo Čepo bÅ«rio partizanams, buvo jų ryÅ¡ininkė. Kartais siųsdavo ir jÄ , kai reikėdavo kÄ nors nuneÅ¡ti partizanams. 1947 m. stribai nuÅ¡ovė jos brolį D. Å .. Pamena, kad, kai slapstėsi (duomenys neskelbtini) ., kaimynai papasakojo kad jų Å¡eimos Mažeikiuose, tėvo paveldėtame name, ieÅ¡kojo stribai, buvo apsupę namÄ , klausinėjo žmonių apie jų Å¡eimos buvimo vietÄ . Ji girdėjo, kad kaimo pirmininkas Matas mamai sakęs, kad bus trėmimai, bei patarė jai pasislėpti. 1947 m. gruodžio mėn. pabaigoje sesuo A.

Å ., buvo grįžusi į namus, Å akalių kaimÄ , pasiimti maisto, tačiau jÄ ten ir suėmė. 1949 m. pavasarį kartu su Å¡eima pareiÅ¡kėja grįžo į Å akalius, manė, kad jau galės ramiai gyventi, tačiau kaimynai perspėjo, kad jie vis dar ieÅ¡komi. Tuomet nusprendė laikinai pasislėpti pas V. K., nes bijojo stribų, o vasarÄ slėpėsi miÅ¡ke įrengtoje slėptuvėje. Pamena, kad Čepo bÅ«rio partizanai dažnai bÅ«davo jų namuose, mama jiems pagamindavo maisto, duodavo vaistų.

Stribai žinodavo, kada pas juos lankosi partizanai, nes juos iÅ¡skųsdavo V. Å ., todėl nuolat buvo tikrinami jų namai, buvo nesaugu gyventi. Jų Å¡eima dėl brolio ir jos sesers veiklos gyveno nuolatinėje baimėje, tekdavo nakvoti pas kaimynus, slėptis. PareiÅ¡kėja teigia, kad dėl brolio ir sesers veiklos, pasekmes jautė ir vėliau, nes jai buvo leidžiama dirbti tik valytojos darbÄ , ir tik 1967 metais jau galėjo dirbti pardavėja. Ji nežino, kodėl jos sesuo per apklausas baudžiamojoje byloje, pasakė, kad ji (pareiÅ¡kėja) 1948 metais gyveno ir mokėsi Mažeikiuose.Liudytoja E. S. paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eima buvo kaimynai.

PareiÅ¡kėja buvo jos draugė. Ji gyveno su tėvais Å akalių kaime. Kiek ji prisimena, pareiÅ¡kėjos mama, tėvas su seserimi ir broliais gyveno Å akaliuose, o pareiÅ¡kėja taip pat gyveno su jais, tačiau kurį laikÄ gyveno pas gimines ir mokėsi (duomenys neskelbtini) Å . Å¡eima, taip pat ir pareiÅ¡kėja pas juos namuose kartais miegodavo, nes juos norėjo iÅ¡tremti dėl to, kad brolis D. Å . buvo partizanas. VienÄ dienÄ pamatė, kad Å . nebėra, jie buvo iÅ¡vykę. Po to, visi kaimynai kalbėjo, kad Å ., įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ pabėgo į (duomenys neskelbtini) be to, ir giminės, kurie gyveno (duomenys neskelbtini) taip sakė.

Šlaustai slėpėsi tai vienur, tai kitur, nes juos persekiojo stribai. Po to, pareiškėja su šeima grįžo į Š.bet kada tiksliai neprisimena. Taip pat jai yra žinoma, kad pareiškėjos sesuo buvo kalėjime. Mano, kad pareiškėjos šeima turėjo slėptis, nes juos gaudė. Stribai nuolat jų ieškojo, netgi kažkada yra apšaudę jos tėvų namų duris, dėl to, kad nenorėjo pasakyti, kur yra pasislėpę Šlaustai. Visi kaimynai aplinkui šnekėjo, kad Šl.gaudo ir nori juos ištremti.

Liudytoja J. Č. parodė, kad pažįsta pareiÅ¡kėjÄ , jos mama ir pareiÅ¡kėjos mama buvo seserys. Jų Å¡eima gyveno Å akalių kaime iki kolÅ«kių įkÅ«rimo. Žino, kad pareiÅ¡kėja mokėsi Mažeikiuose, tuo metu gyveno su tėveliu. Po to, ji gyveno su mama Å akaliuose. Å laustai ateidavo kartais permiegoti į jų namus, nes bijojo stribų. PareiÅ¡kėja turėjo brolį, kuris žuvo, o sesuo buvo areÅ¡tuota. Liudytojos mama sakydavo, kad pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eima yra įraÅ¡yta į tremtinių sÄ raÅ¡Ä .

Visi kaimynai žinojo, kad Å .Å¡eima slapstosi kažkur Mažeikiuose pas gimines. Å laustams buvo baisu gyventi Å akaliuose, nes jų nuolat ieÅ¡kodavo. Pamena, kad Å . Å¡eima ižvažiavo į Mažeikius staiga, jų namai paliko tuÅ¡ti, jų nebuvo ilgÄ laikÄ . Mano, kad Å . Å¡eima įtraukta į iÅ¡vežamųjų sÄ raÅ¡us buvo dėl to, kad pareiÅ¡kėjos brolis buvo partizanas, o Å laustai palaikė ryÅ¡ius su partizanais ir jiems padėdavo. L. V. K.parodė, kad jis pažįsta pareiÅ¡kėjÄ , nes pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eima buvo jo kaimynai, jis gyveno netoliese Å .Jis prisimena, kad Å laustai buvo pabėgę į Mažeikius, bėgo ir pareiÅ¡kėja, o po to vėl grįžo į Å akalius.

Kartais ateidavo ir pas jį slaptytis, kartais pas kitų kaimynų. Å laustai slapstėsi, po to, kai jų sÅ«nus tapo partizanu, ir jie palaikė ryÅ¡ius su partizanais, jie bijojo, kad gali juos iÅ¡vežti. Mano, kad, jei nebÅ«tų pabėgę į Mažeikius, stribai bÅ«tų iÅ¡trėmę. Tuo metu Å laustai buvo įvardinti kaip „banditų“ Å¡eima. Prisimena, kad vienÄ dienÄ , Å laustai pabėgo į Mažeikius, jų namai liko tuÅ¡ti. Ar, kas domėjosi, kur Å laustai, jis neprisimena, nes labai daug laiko praėjo.

Å . svainis V. Å . visus kaime skundė, nes jis buvo įsirašęs į stribokus. Mano, kad jis ir iÅ¡skundė pareiÅ¡kėjos brolį DomÄ ir seserį AdelijÄ , kuri buvo nuteista. PareiÅ¡kimas tenkintinas.Teismas nustato tik tuos juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 str. 1 d.). Å iuo atveju juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjai J. M. pretenduojant į nukentėjusio asmens – tremtinio statusÄ , pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .Vadovaujantis LR CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja yra kreipusis į Lietuvos YpatingÄ jį archyvÄ ir 2016-05-31 gavusi atsakymÄ , kad nepilnai iÅ¡likusiuose archyvo fonduose nerasta duomenų apie apie jos įraÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡Â Å akalių km., už Lietuvos TSR ribų, todėl pareiÅ¡kėja J. M. negali kitokiu bÅ«du gauti nukentėjusio asmens – tremtinio statuso.Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip iÅ¡vengę iÅ¡trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, iÅ¡tremtų ar įraÅ¡ytų į tremiamųjų sÄ raÅ¡us asmenų nepilnamečiai vaikai, likę be tėvų globos.

Ä®statymo 4 dalis konstatuoja, kad tik tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinis statusas.Å ioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pareiÅ¡kėja pateikė pakankamai įrodymų iÅ¡vadai, kad ji ir jos Å¡eima buvo įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir buvo pabėgę, pasislėpę ir taip iÅ¡vengę iÅ¡trėmimo, nuo 1947 m. rudens iki 1949 m. rudens negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Å akalių kaime, Skuodo raj., patvirtinti.

PareiÅ¡kėja yra gimusi 1934 metais, todėl nurodomu laikotarpiu nuo 1947 metų rudens iki 1949 metų rudens ji buvo nepilnametė. Lietuvos ypatingoje archyvo duomenimis nustatyta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai iÅ¡likusiose archyviniuose fonduose duomenų apie J. M. (Å .), D.g. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) , 1948 už Lietuvos TSR ribų, nerasta. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja J.

M. (ikisantuokinė pavardė – Å .gimė (duomenys neskelbtini) , Å akalių km., Mosėdžio valsčiuje, Kretingos apskr. Santuokos akto įraÅ¡u Nr. 41 nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos tėvai - D. Å . ir O. S., po santuokos Å ., gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaime sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad TelÅ¡ių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, M. R. katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įraÅ¡yta, kad (duomenys neskelbtini) . pakrikÅ¡tytas D. ir Onos iki santuokos S. Å . sÅ«nus vardu (Duomenys neskelbtini),, gimęs (duomenys neskelbtini) .

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pažymoje nurodyta, kad D. Å . (duomenys neskelbtini) n. įstojo į Č. partizanų bÅ«rį, veikusį Kretingos apskrt., Mosėdžio valsč., turėjo ginklÄ , slapyvardis – .. Žuvo (duomenys neskelbtini) – nuÅ¡autas MGB kariuomenės. Žuvimo vieta ir diena nenurodyta. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raÅ¡te nurodyta, kad Lietuvos ypatingajame archyve yra A. Å ., d. Domo, užvesta baudžiamoji byla                               Nr. 9171/3.

A. Å ., gim. d , ir gyvenusi ten pat,(duomenys neskelbtini) . buvo areÅ¡tuota, o 1948 m. balandžio 9 d. Karinio tribunolo nutarimu nuteista pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 straipsnius 25 metų laisvės atėmimu ir 5 metų tremties su turto konfiskavimu. 1955 m. balandžio 5 d. Karinio tribunolo nutarimu, perkvalifikavus nusikaltimÄ pagal RSFSR BK 17-58-la, bausmė pakeista 7 metų laisvės atėmimu. A. Å . paleista iÅ¡ įkalinimo vietos 1955 m. balandžio 24 d. Å ioje baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad   A.

Å . brolis D. Å ., partizanavęs Čepo bÅ«ryje slapyvardžiu Jogaila, buvo MGB kariuomenės nuÅ¡autas 1947 m. rugsėjo mėn., o mama O. Å . (duomenys neskelbtini) kartu su savo deÅ¡imties metų sÅ«numi Danieliumi (byloje Danis) pabėgo į Mažeikius, bijodama areÅ¡to už partizanų slėpimÄ , slapstėsi. Sesuo J. Å . – 13 metų (pareiÅ¡kėja) tuo metu gyveno Mažeikiuose, mokėsi gimnazijoje. Dokumentų apie O. Å . suėmimÄ 1948 m. ir kalinimÄ Kretingoje, J. Å . (pareiÅ¡kėjos) vežimÄ Ä¯ areÅ¡tinę, muÅ¡imÄ , sužalojimÄ , taip pat pareiÅ¡kėjos įraÅ¡ymÄ Ä¯ tremiamųjų sÄ raÅ¡us, Lietuvos ypatingojo archyvo nepilnai iÅ¡likusiose fonduose nerado.

Vadovaujantis iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų J. Č., E. S., V. K. parodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eima buvo įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir, dėl to nuo 1947 m. negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Å akalių kaime, Skuodo raj., ir kartu su savo motina, broliu ir seserimi, kuri vėliau buvo areÅ¡tuota ir nuteista, buvo priversta pabėgti ir slapstytis nuo sovietinės valdžios tam, kad iÅ¡vengtų iÅ¡trėmimo.

PareiÅ¡kėja tiek pareiÅ¡kime, tiek posėdžio metu nurodė, kad jos mamai 1949 metais susisiekus su Å¡eimos draugu Budrių apylinkės pirmininku Matu, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar saugu grįžti į namus, Å .kaime, jis jÄ perspėjo, kad jų Å¡eima yra įraÅ¡yta į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir bus iÅ¡tremta, patarė slėptis. Tai, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eimÄ ketinama iÅ¡vežti iÅ¡ jų gyvenamosios vietos teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai                                        J.

Č., V. K., bei E. S., nurodydami, kad visas Å akalių kaimas žinojo, kad Å .Å¡eimÄ turi iÅ¡vežti, kaimynai kalbėdavo, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eima yra įraÅ¡yta į tremiamųjų sÄ raÅ¡us. Liudytoja E. S. parodė, kad stribai nuolat ieÅ¡kojo Å .Å¡eimos, pamena, kad kartÄ atėję Å¡audė į jos tėvų namų duris, dėl to, kad jie nepasako Å . buvimo vietos. Liudytoja                               J. Č. taip pat parodė, kad jai jos mama, pareiÅ¡kėjos teta, sakydavo, kad Å .

Å¡eima yra įraÅ¡yta į tremtinių sÄ raÅ¡Ä . Aplinkybė, kad Lietuvos ypatingoje archyve nepilnai iÅ¡likusiose archyviniuose fonduose nerasta duomenų apie pareiÅ¡kėjos įraÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) už Lietuvos TSR ribų, nerasta, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog Å . Å¡eima, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , nebuvo įraÅ¡yta į tremiamųjų sÄ raÅ¡Ä . Kaip minėta, pareiÅ¡kėjos brolis nuo 1947 m. gegužės mėn. įstojo į Č. partizanų bÅ«rį, veikusį Mosėdžio valsčiuje, Kretingos apskr., o dėl savo veiklos 1947 m. rugsėjį buvo nuÅ¡autas Valstybinio saugumo ministerijos kariuomenės. PareiÅ¡kėjos sesuo A.

Å . buvo nuteista, jai paskirta tremtis ir taikyta visiÅ¡ka turto konfiskacija. IÅ¡ byloje esančių Lietuvos ypatingojo archyvo bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymų ir liudytojų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos broliui įstojus į partizanų bÅ«rį savanoriu, o pareiÅ¡kėjos seserį, laisvės kovų dalyvę, nuteisus 25 metams laisvės atėmimu ir 5 metams tremties su turto konfiskavimu, buvo ketinama iÅ¡tremti ir pareiÅ¡kėjÄ bei jos Å¡eimÄ , nes tuo laikotarpiu tokios Å¡eimos, kurių nariai vykdė veiklÄ , nesuderinamÄ su sovietinėmis ideologijomis, buvo įraÅ¡omos į tremiamųjų asmenų sÄ raÅ¡Ä , persekiojamos ir joms vykdomi trėmimai, juolab, kad iÅ¡ liudytojų parodymų spręstina, kad ne tik pareiÅ¡kėjos brolis ir sesuo buvo laisvės kovų dalyviais, bet ir visa Å .Å¡eima (pareiÅ¡kėja, pareiÅ¡kėjos mama) padėdavo partizanams, tiekdavo jiems vaistus, parÅ«pindavo jiems maisto, juos valgydindavo, partizanai Å .namuose slėpdavosi.

Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja kartu su Å¡eima buvo ketinamos iÅ¡tremti, tačiau jų Å¡eimai pasislėpus, trėmimas buvo neįvykdytas. Be kita ko, sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos įtraukimo į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡Ä , bÅ«tina atsižvelgti ir į tuometinę tremties (įskaitos) bylų saugojimo tvarkÄ . Byloje esančiame Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus 1999-11-17 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te „Dėl numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos SSR asmenų sÄ rašų“ nurodyta, kad Lietuvos ypatingojo archyvo archyviniame fonde Nr. 135 iÅ¡likę 1949-1956 metų dokumentų naikinimo akte sunaikintų bylų sÄ raÅ¡ai rodo, kad ne visos tremties (įskaitos) bylos buvo perduotos į LSSR MVD archyvus.

Tremties (įskaitos) bylos, užvestos asmenims, kurie trėmimo metu pasislėpė ar kitaip iÅ¡vengė tremties, ir kurių paieÅ¡ka buvo nutraukta, buvo naikinamos kaip neturinčios operatyvinės reikÅ¡mės. Tokiais atvejais duomenų apie asmenis, kuriuos buvo numatyta iÅ¡tremti, galima rasti sunaikintų bylų sÄ raÅ¡uose, arba sÄ rašų pridėtuose iÅ¡ sunaikintų bylų (ne visų) iÅ¡imtuose nutarimuose ar iÅ¡vadose dėl Å¡eimų iÅ¡trėmimo. Archyviniame fonde Nr. 135, apyraÅ¡e Nr. 7 yra saugomos Lietuvos SSR MVD 3 poskyrio raÅ¡tvedybos bylos, kuriose tarp kitų dokumentų yra iÅ¡likę ir numatytų iÅ¡tremti Lietuvos SSR asmenų sÄ raÅ¡ai.

Sprendžiant pagal Å¡iuo metu Lietuvos ypatingojo archyvo archyviniame fonde Nr. 135 saugomų bylų sudarymo laikÄ ir vietÄ , ne visi, o ypatingai 1941, 1945-1948 metais sudaryti dokumentai yra iÅ¡likę, o iÅ¡likusiuose dokumentuose randami duomenys yra nepilni. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, liudytojų parodymus, bei tremties bylų saugojimo ypatumus, į tai, kad tremties (įskaitos) bylos, užvestos asmenims, kurie trėmimo metu pasislėpė ar kitaip iÅ¡vengė tremties, ir kurių paieÅ¡ka buvo nutraukta, buvo sunaikintos kaip neturinčios operatyvinės reikÅ¡mės, visgi labiau tikėtina, jog duomenys apie pareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos narių įtraukimÄ Ä¯ tremiamųjų sÄ raÅ¡Ä yra sunaikinti, ir dėl to nėra iÅ¡likę, bei daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja buvo įraÅ¡yta į 1947 m. asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ Å akalių kaimo už Lietuvos TSR ribų, sÄ raÅ¡us.Teismas taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad kitÄ Ä¯statyme numatytÄ sÄ lygÄ , jog pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eima tuo metu negalėjo toliau legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, Å . kaime, pareiÅ¡kėja taip pat įrodė.

PareiÅ¡kėja Å¡iÄ aplinkybę grindė iÅ¡ esmės liudytojų parodymais, kurie Å¡ios kategorijos bylose yra pakankamas įrodymas praÅ¡omam juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti. Teismo posėdžio metu liudytojai E. S., J. Č. patvirtino, kad jie bendravo su Å . Å¡eima, taip pat ir pareiÅ¡kėja, kad visi žinojo, kad Å . Å¡eimÄ turi iÅ¡vežti, kad Å .pareiÅ¡kėjos mama, kartu su vaikais, ateidavo naktį permiegoti pas kaimynų, nes bijojo stribų, kad vienÄ rytÄ staiga Å .

Å¡eimos nebeliko, jų namai liko tuÅ¡ti. Liudytojai taip pat patvirtino pareiÅ¡kėjos nurodomas aplinkybes apie tai, kad ji su mama ir broliu slapstėsi Mažeikių raj., po jų iÅ¡vykimo į Mažeikius, jų Å¡eimos narių ieÅ¡kojo stribai, klausdavo, kur pasislėpė Å laustai, vėliau pareiÅ¡kėja su mama ir broliu buvo grįžę į Å .tačiau gyventi savo namuose neturėjo galimybės, nes jie vis dar buvo persekiojami, todėl pareiÅ¡kėja su mama ir broliu kurį laikÄ slapstėsi pas liudytojÄ V.

K.. Liudytojai taip pat patvirtino, kad Å laustai buvo priversti bėgti iÅ¡ savo namų, kadangi pareiÅ¡kėjos brolis priklausė Čepo bÅ«riui, vėliau buvo nuÅ¡autas, o pareiÅ¡kėjos sesuo buvo partizanų ryÅ¡ininkė. Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro argumentas, kad                                J. Å ., pareiÅ¡kėja, tuo metu, kai jos mama buvo priversta slaptytis, gyveno ir mokėsi Mažeikiuose, ir dėl to SSRS specialiosios tarnybos žinojo apie pareiÅ¡kėjos ir jos mamos gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jos atžvilgiu represinės priemonės nebuvo taikomos, paneigtas byloje tiek pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, tiek ir liudytojų parodymais.

PareiÅ¡kėja neneigė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno ir mokėsi gimnazijoje Mažeikiuose, tačiau teigė, kad jos tetai susirgus, ji grįžo (duomenys neskelbtini) . į Å akalių kaimÄ pas savo mamÄ , ir nuo (duomenys neskelbtini) . pavasario ji nebesimokė. Liudytojai taip pat patvirtino, kad pareiÅ¡kėja kurį laikÄ mokėsi ir gyveno (duomenys neskelbtini) tačiau vėliau, grįžo pas mamÄ Ä¯ Å akalių kaimÄ . Tuo metu, kai Å . Å¡eima bėgo į (duomenys neskelbtini) (1947 m. rudenį), pareiÅ¡kėja jau gyveno Å ., ir kartu su savo Å¡eima, siekiant iÅ¡vengti trėmimo, buvo priversta bėgti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos.

PareiÅ¡kėjos sesers A. Å . baudžiamojoje byloje esančiame apklausos protokole nurodytos aplinkybės, kad jos sesuo J. Å . (pareiÅ¡kėja), 13 metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) m. gyveno ir mokėsi M. kai jos mama su broliu pabėgo į (duomenys neskelbtini) bijodama areÅ¡to už partizanų slėpimÄ , nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. PrieÅ¡ingai, Å¡i aplinkybė paneigta tiek liudytojų parodymais, tiek ir pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais. Be to, teismo nuomone, nelogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama nepilnametė, neturėdama daugiau artimų asmenų (pareiÅ¡kėjos tėvelis ir teta, gyvenusi M. mirė, sesuo areÅ¡tuota, brolis žuvęs) galėjo gyventi viena atskirai nuo savo mamos, bei mokytis Mažeikiuose, todėl labiau tikėtina, kad pareiÅ¡kėja tuo laikotarpiu slapstėsi kartu su savo mama ir broliu Mažeikių raj., bijodami sovietinės valdžios persekiojimo ir tremties.

Taip pat, svarbu atsižvelgti ir į tuometinę 1944 - 1950 metų politinę situacijÄ Lietuvoje, į tai, jog tuo laikotarpiu NKVD ir NKGB vykdė bendras represines akcijas slopindami lietuvių nacionalinį pasiprieÅ¡inimÄ okupantams, t. y. buvo vykdomi masiniai Lietuvos piliečių bei jų Å¡eimos narių trėmimai, represijos, konfiskuojamas piliečių turtas ir pan. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja kartu su savo Å¡eima buvo priversta slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo, t. y. bėgti iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos (CPK 178 str., 185 str.).

Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja buvo įraÅ¡yta į asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ Å akalių kaimo už Lietuvos TSR ribų, sÄ raÅ¡us, ir, bÅ«dama nepilnametė, siekdama iÅ¡vengti trėmimo, nuo 1947 m. slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Å ie duomenys iÅ¡ esmės atitinka Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 –1990 m. okupacijų teisinio statuso 1997 birželio mėn. 30 d.

įstatymo Nr. 342, kurio 5 str. 2 d. 2 p. (su vėlesniais pakeitimais), kuris numato, kad tremtiniams prilyginami „asmenys, įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip iÅ¡vengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (...). Å ie juridiniai faktai nustatytini pareiÅ¡kėjai J. M. pretenduojant į nukentėjusio asmens – tremtinio statusÄ (CPK 444 str. 2 d. 4 p., 448 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J. M. (ikisantuokinė pavardė – Å .), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ Å akalių kaimo už Lietuvos TSR ribų.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J. M. (ikisantuokinė pavardė – Å .), asmens kodas (duomenys neskelbtini) siekiant iÅ¡vengti tremties, nuo (duomenys neskelbtini) slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) Å ių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymas reikalingas pareiÅ¡kėjai J.

M. dėl nukentėjusio asmens – tremtinio statuso, priskyrimo.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                        Vaida Railienė