fa259825-bf7d-47c2-b662-ece0c58674da · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla NrPranešėja Danutė Kutrienė                                                               Civilinė byla Nr. 2A-410-275/2010Teisėja Gražina Žukauskienė                                       Procesinio sprendimo kategorija 34.5.; 128.2.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. gegužės mėn. 12 d.,Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžejaus Maciejevskio,sekretoriaujant A.Armalienei, dalyvaujant pareiškėjai T.

Č., jos atstovui adv. B.AliÅ¡auskui, suinteresuotam asmeniui L. V., jos atstovei I. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens L. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos T. Č. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. Č. ir L. V. dėl juridinio fakto nustatymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėja T.

Č. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo vyro V. Č., mirties 2000-03-09, priėmė palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, kad mirus vyrui ji liko gyventi tame pačiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), toliau moka mokesčius už komunalines paslaugas, butÄ remontuoja - pakeitė langus, vandentiekio vamzdžius, t.y. butu rÅ«pinasi kaip savu. Po vyro mirties paveldėjimo byla neužvesta. Palikimo ji nepriėmė, t.y. į notaro biurÄ Ä¯statymo nustatytu terminu nesikreipė, nes paveldimÄ turtÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti, t.y. minėtame bute gyveno bÅ«dama santuokoje ir tebegyvena jame iki Å¡iol, naudojasi jame esančiais daiktais, rÅ«pinasi buto iÅ¡laikymu, remontu, moka mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2009-09-17 sprendimu pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ patenkino. Nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad T. Č., po jos vyro V. Č., mirties 2000-03-09 atsiradusį palikimÄ priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimui gauti. Teismas konstatavo, kad 2000-03-09 mirė V. Č., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini).

Po V. Č. mirties atsiradusį palikimÄ CK 5.11 str. 1 d. 1 p. pagrindu turėjo teisę priimti jo įstatyminiai įpėdiniai vaikai - V. Č. ir L. V., ir sutuoktinė T. Č. T. Č. pripažino, kad palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti realiai priėmė iÅ¡ karto po vyro mirties, nes tame bute gyveno. Mirusiojo sÅ«nus – V. Č. neprieÅ¡taravo tam, jog T. Č. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Mirusiojo dukra – L. V. neprieÅ¡taravo, jog T. Č. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, tačiau dėl savo sunkios materialinės padėties prašė pareiÅ¡kimo netenkinti.

Teismas motyvavo, jog nors pareiÅ¡kėja į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ (CK 5.50 str. 3 d.) nesikreipė, tačiau po V. Č. mirties butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi kaip savu, nes jame gyveno bÅ«dama santuokoje ir tebegyvena jame iki Å¡iol, naudojasi bute esančiais namų apyvokos daiktais, moka nustatytus mokesčius, atlieka buto einamÄ jį remontÄ . CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jei jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėja T. Č. po jos vyro V. Č. mirties prižiÅ«rėjo, tvarkė, naudojosi turtu kaip savu, už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) mokėjo nustatytus mokesčius, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad po V. Č. mirties jo žmona T. Č. atsiradusį palikimÄ priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Suinteresuotas asmuo L. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009-09-17 sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui bei priteisti patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Nurodo, kad po V. Č., mirties 2000-03-09 įpėdinio teises į mirusiojo palikimÄ Ä¯gijo mirusiojo sutuoktinė pareiÅ¡kėja T. Č., mirusiojo sÅ«nus V. Č., dukra L. V. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK (1964 m.) 573 str. 1 p., visi trys įpėdiniai laikytini pirmos eilės įpėdiniais. Nei vienas iÅ¡ įpėdinių per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į vietos notarÄ dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo ir visi įpėdiniai liko jų neįgyvendinę. Pagrįstai teigtina, jog automatiÅ¡kai nei vienas iÅ¡ įpėdinių savo įpėdinio teisių į palikimÄ neprarado dėl tokių veiksmų neatlikimo.

Suinteresuotas asmuo L. V. nurodo, jog yra mirusiojo vaikas iÅ¡ pirmosios mirusiojo santuokos. Suinteresuoto asmens tėvas iki mirties gyveno su pareiÅ¡kėja bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iki tol suinteresuoto asmens tėvas turėjęs atskirÄ butÄ . Atsižvelgiant į tai, jog suinteresuoto asmens tėvas gyveno su pareiÅ¡kėja, L. V. manė esant neetiÅ¡ka ir nekorektiÅ¡ka pirmajai kreiptis į vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, maniusi, jog pareiÅ¡kėjai pasikreipus Å¡iuo klausimu į notarÄ ar teismÄ , iÅ¡reikÅ¡ savo nuomonę dėl jos įpėdinio teisių ir kartu su pareiÅ¡kėja jas įgyvendins.

Suinteresuotas asmuo neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir iki Å¡iol nežinojo bei nepagalvojo, jog savo įpėdinio teises turi galimybę įgyvendinti nepriklausomai nuo pareiÅ¡kėjos veiksmų atlikimo ar neatlikimo Å¡iuo klausimu. Nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, L. V. nurodė, jog ji taip pat yra įpėdinė pagal įstatymÄ , todėl jos palikimo dalies klausimas taip pat turėtų bÅ«ti sprendžiamas, dėl ko nesutiko su pareiÅ¡kimo tenkinimu. CK, galiojusio 1964 m., 588 str. numato, jog palikimas gali bÅ«ti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismÄ , jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai.

Tiek pareiÅ¡kėja, tiek suinteresuoti asmenys buvo kalbėję apie tai, jog pastariesiems bus sumokėta kompensacija dėl jų paveldimo turto dalies, ir tokiu bÅ«du suinteresuoti asmenys atskirai nesikreips dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo, nes visi trys įpėdiniai dėl to susitars. Tiek pareiÅ¡kėja, tiek suinteresuoti asmenys yra įpėdiniai, tačiau teismo sprendimu dėl juridinio fakto nustatymo, tam prieÅ¡taraujant vienam iÅ¡ įpėdinių, teismas nesigilino ir neaptarė faktinių aplinkybių, dėl kokių priežasčių suinteresuotas asmuo nebuvo kreipęsis į vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo.

Å ios faktinės aplinkybės yra svarbios nagrinėjamoje byloje. Suinteresuoto asmens L. V. pirmos instancijos teisme neatstovavo atstovas, dėl ko, pastaroji savo teises neturėjo galimybės efektyviai įgyvendinti. Byloje yra duomenys, jog V. Č. sutiko dėl to, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų nustatytas praÅ¡omas juridinis faktas tik patikintas pareiÅ¡kėjos, jog sesers L. V. paveldėjimo dalis bus pastarajai kompensuota pareiÅ¡kėjos. Teismo sprendime taip pat nėra aptarta pareiÅ¡kėjos paveldėto turto priimant palikimÄ dalis.

Teismas galėjo nustatyti juridinį faktÄ tik dėl pareiÅ¡kėjai kaip įpėdinei priklausiusios palikimo dalies priėmimo, o L. V. palikimo dalies priimti pareiÅ¡kėja, nustačius juridinį faktÄ dėl palikimo priėmimo pradedant jį valdyti ir valdant, negalėjo. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar pareiÅ¡kėja nevaldo palikimo, t.y. buto, adresu (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens interesais, kas galėtų reikÅ¡ti, jog tiek pareiÅ¡kėja, tiek suinteresuotas asmuo galėjo priimti paveldėjimÄ pradedant jį valdyti.

Pažymi, kad suinteresuotas asmuo L. V. nėra atsisakiusi nuo paveldėjimo po tėvo mirties.Suinteresuotas asmuo V. Č. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. Nurodo, kad kilus klausimui dėl paveldėjimo T. Č. kreipėsi į suinteresuotÄ asmenį praÅ¡ydama atsisakyti po tėvo mirties likusio palikimo dalies. Suinteresuotas asmuo sutiko, tačiau su T. Č. sutarė, kad ji sumokės suinteresuoto asmens seseriai L. V. už jos palikimo dalį.

Suinteresuotas asmuo tikėjosi, kad pareiÅ¡kėja laikysis duoto žodžio, tačiau ji susitarimo nesilaikė. PraÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, kad suinteresuotas asmuo neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl nesugebėjo tinkamai pasirÅ«pinti savo įpėdinio teisėmis.PareiÅ¡kėja T. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti pareiÅ¡kėjos naudai 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodo, kad apeliantė laiku nepriėmė palikimo: 3 mėnesių bėgyje nuo palikėjo mirties nesikreipė į notarÄ ir nepradėjo jokio turto faktiÅ¡kai valdyti.

TÄ ji patvirtino pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde taip pat nenurodė jokių pagrindų, kuriais remdamasi ji galėtų laikyti save priėmusiÄ palikimÄ . Apeliantė nesikreipė į teismÄ dėl praleisto paveldėjimo termino pratęsimo, o apeliaciniame skunde nurodė, kad jai pirmai kreiptis į vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo buvo neetiÅ¡ka ir nekorektiÅ¡ka, maniusi, kad bus kompensuota jos paveldėjimo dalis, nors apie kompensacijÄ nebuvo jokios kalbos, kadangi apeliantė puikiai žino, kad ginčo butÄ pareiÅ¡kėjos vardu skyrė pareiÅ¡kėjos darbovietė, pareiÅ¡kėja su palikėju jį privatizavo santuokoje ir devynis metus po palikėjo mirties apeliantei buvo neetiÅ¡ka ir nekorektiÅ¡ka kreiptis dėl paveldėjimo.

PareiÅ¡kėja ilgÄ laikÄ prižiÅ«rėjo ir slaugė sunkiai sergantį palikėjÄ , palaidojo jį savo lėšomis, faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , kÄ teismas ir nustatė, o apeliantė su savo tėvu nepalaikė jokių ryÅ¡ių ir jo nelankė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Skundas atmestinas. Apeliantė, praÅ¡ydama panaikinti teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ naujam nagrinėjimui, nenurodo nei vieno iÅ¡ pagrindų, nurodytų LR CPK 327 straipsnyje. Skunde nurodyti argumentai, dėl kokios priežasties suinteresuotas asmuo L.

V. nesikreipė pirmoji į notarÄ ar teismÄ dėl palikimo, likusio po jos tėvo mirties, priėmimo - jai atrodė neetiÅ¡ka ir nekorektiÅ¡ka pirmajai kreiptis dėl to, kad jos tėvas gyveno su pareiÅ¡kėja bute, adresu (duomenys neskelbtini), manė, kad pareiÅ¡kėjai pasikreipus į notarÄ , ar teismÄ , ji iÅ¡reikÅ¡ savi nuomonę dėl jos įpėdinio teisių ir kartu su pareiÅ¡kėja jas įgyvendins. Šioje byloje nėra nagrinėjama aplinkybė, ar L. V. praleido terminÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo dėl svarbios priežasties, taip pat nenagrinėjama aplinkybė, ar ji priėmė po tėvo mirties likusį palikimÄ , jį pradėdama valdyti.

Tokias iÅ¡vadas teismas galėtų daryti byloje tik tuo atveju, jei bÅ«tų L. V. pareiÅ¡kimas teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (LR CPK XXXVIII skyriaus tvarka) ar jos pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas, kokia palikimo dalis galėtų priklausyti L. V. ar mirusiojo sÅ«nui tuo atveju, jei bÅ«tų patenkinti jų praÅ¡ymai dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ar turinčių juridinę reikÅ¡mę faktų, kad jie priėmė palikimÄ , nustatymo, taip pat, ar visas palikimas, ar jo dalis priklausys pareiÅ¡kėjai T.

Č., nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiÅ¡kėja buvo kalbėjusi, jog sumokės kompensacijÄ suinteresuotiems asmenims, nėra reikÅ¡mingi nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymo. PareiÅ¡kėja teismo posėdyje nurodė, kad sutiktų sumokėti kompensacijÄ , tačiau nepriklausomai nuo to, kad ji nėra sumokėjusi kompensacijos, jos praÅ¡ymas buvo patenkintas pagrįstai. Å ioje byloje yra reikÅ¡mingas faktas, ar pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai valdė po vyro mirties likusį jo palikimÄ , o ta aplinkybė, kad ji liko gyventi bute, kuris priklausė jai ir vyrui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra esmine, tenkinant jos praÅ¡ymÄ .

Tai, kad kiti asmenys, galimi paveldėtojai irgi galėjo valdyti po mirties likusį turtÄ , nėra pagrindu netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo.PareiÅ¡kėja pateikė iÅ¡laidų, turėtų atstovo pagalbai apmokėti įrodymÄ â€“ pinigų priėmimo kvitÄ , pagal kurį 2009-11-13 už atstovavimÄ ji apmokėjo advokatui B.AliÅ¡auskui 1000 Lt. Tai, kad byla yra mažos apimties, nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pasirengti atstovavimui joje nereikėjo didelių darbo ir laiko sÄ naudų, todėl priteistinas pareiÅ¡kėjai iÅ¡ apeliantės 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326  str.1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti pareiÅ¡kėjai T. Č. 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ suinteresuoto asmens L. V. . Kolegijos pirmininkė                                       Danutė Kutrienė Kolegijos teisėjai                                                    Dalia ViÅ¡inskienė                                                                  Andžej Maciejevski