fa24b601-6fc0-4d99-af18-294e3da3bb5a · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                                                                Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-76-185/2017Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00711-2016-0                   Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.8.; 21.11.9.; 21.11.10. (S)  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS   NUTARTIS      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU      2017 m. kovo 20 d.     Panevėžys            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I.

U. skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017-01-06 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :             Skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo 2017-01-06 nutarimu I. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d. 30 Eur bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. – 25 Eur bauda bei pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 str. 3 d. – 550 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir I.

U. paskirta galutinė subendrinta 550 Eur bauda. I. U. nubaustas už tai, kad 2016-09-03 13.15 val. Utenoje, (duomenys neskelbtini), vairavo motociklÄ â€žHonda CBR 1000RR“, be valstybinio numerio ženklo (ant motociklo buvo pritvirtinta plastikinė lentelė su lipdukais, atitinkančiais italiÅ¡ko valstybinio numerio skaičių ir raidžių kombinacijÄ ), kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, motociklas neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 225, 226 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu I. U. praÅ¡o peržiÅ«rėti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-01-06 nutarimÄ , šį nutarimÄ panaikinti ir administracinę teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijo to, jog atsisėdo ant motociklo turėdamas tikslÄ jį patraukti į Å¡alį ir užgesinti variklį, bet teismui paaiÅ¡kino, jog Å¡ioje situacijoje siekė ne vairuoti Å¡iÄ transporto priemonę, t. y. valdant jÄ dalyvauti eisme, bet esant avarinei situacijai patraukti jÄ nuo kelio, taip iÅ¡vengiant pavojaus turtui ir aplinkiniams, todėl jo veiksmuose nebuvo jokio ketinimo vairuoti motociklÄ , kai atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Tačiau teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 73 d., pagal kuriÄ transporto priemonės vairavimas suprantamas kaip transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė, pripažino, jog sėdėdamas ant motociklo, kurio variklis užvestas, jį valdė, t. y. galėjo juo važiuoti ar stumtis kojomis, ar atlikti kitus veiksmus, todėl jį vairavo. Mano, kad toks teismo sprendimas Å¡iuo atveju neatitinka teisingumo principo, kadangi teismas, galimai bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas, netinkamai aiÅ¡kino vairavimo sÄ vokÄ , jo kaltę grindė prielaidomis, taigi netinkamai nustatė administracinio teisės nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl toks teismo sprendimas turi bÅ«ti peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

Teigia, kad jam inkriminuotas ANK 424 str. 3 d. numatytas teisės pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl Å¡iuo atveju bylÄ nagrinėjęs teismas privalėjo nustatyti jo suvokimÄ , kad vairuoja transporto priemonę, kai jam įstatymų numatyta tvarka atimta teisė vairuoti transporto priemonę, ir norėjo taip veikti. Tačiau bylÄ nagrinėjęs teismas tyčiai nustatyti neskyrė apskritai jokio dėmesio, kadangi liko neatskleistas tyčios turinys ir nenurodytos aplinkybės, patvirtinančios šį administracinio teisės nusižengimo sudėties požymį.

Teismas be jokio tam teisinio ir faktinio pagrindo atsisakė vertinti jo nurodytus tikslus bei motyvus, teigdamas, jog tai tik jo pasirinkta gynybos taktika, nors, remiantis teismų praktika, privalėjo tai daryti. Be to, teismas tik deklaratyviai nurodė, jog Å¡iÄ neva gynybos taktikÄ paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, kurių net neiÅ¡vardijo, tačiau konstatuodamas, kad jis pats pripažino, jog atsisėdo ant motociklo turėdamas tikslÄ jį patraukti į Å¡alį ir užgesinti variklį, padarė iÅ¡vadÄ , jog jį galėjo valdyti.

Tačiau jei Å¡i jo nurodyta įvykių seka, kuria teismas įvardijo kaip jo gynybos taktikÄ , yra kategoriÅ¡kai paneigta, tokiu atveju teismas pats sau prieÅ¡tarauja, kadangi iÅ¡ dalies rėmėsi jo parodymais, „pritemdamas“ juos prie tariamo transporto priemonės vairavimo fakto. Teismas neabejotinai privalėjo nustatyti ne tik transporto priemonės vairavimo faktÄ , bet ir subjektyviuosius požymius, t. y. privalėjo vertinti, kokiais tikslais ir motyvais jis pradėjo atlikinėti transporto priemonės vairavimÄ .

Jo nurodyti tikslai ir motyvai, kurie nebuvo niekaip paneigti, atitinka vos ne bÅ«tinojo reikalingumo situacijÄ ir negali bÅ«ti prilyginami tyčiniams veiksmams – vairuoti transporto priemonę, kai yra atimta teisė tai daryti, kadangi tai nesuderinama su teisingumo principu. Be to, jis veiksmus, už kuriuos teismo buvo nubaustas – pastatė motociklÄ Å¡alia bortelio turėdamas tikslÄ jį patraukti nuo kelio važiuojamosios dalies, atliko galimai vykdydamas pareigÅ«nų teisėtus nurodymus arba veikdamas su jų priežiÅ«ra.

Tai patvirtina ne tik pareigÅ«nų parodymai, bet ir eismo įvykio nuotraukos, kurios parodo, jog motociklų padėtis skiriasi nuo tos, kuriÄ nupasakojo pareigÅ«nai buvus jiems vos atvykus. Taigi jo tariamo nusižengimo pagrindas yra siekis esant avarinei situacijai patraukti transporto priemonę nuo kelio, taip iÅ¡vengiant pavojaus aplinkiniams ir turtui. BÅ«tent su tuo yra siejamas jo tyčios kryptingumas. Viso to nepaisymas ir administracinės atsakomybės formalus taikymas yra nesuderinamas su administracinės atsakomybės taikymo pagrindais.

Pažymi ir tai, kad jo tariami pažeidimai nesukėlė eismo įvykio ar kokios nors žalos aplinkiniams ir turtui, nekėlė jokio pavojaus eismo saugumui, o valdydamas motociklÄ jis net nedalyvavo eisme. Å ios aplinkybės taip pat paneigia jam inkriminuotos veikos pavojingumÄ , kaip vienÄ iÅ¡ esminių administracinio nusižengimo požymių. Nurodo, kad Å¡iuo atveju jo veiksmuose nėra ir objektyviųjų jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 3 d., požymių. Å io nusižengimo padarymo faktas tiesiogiai sietinas su transporto priemonės vairavimu.

Teigia, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog jis vairavo transporto priemonę, bÅ«tina nustatyti, kad valdydamas jÄ vairu pajudėjo iÅ¡ vietos. Kaip minėjo, teismas nutarime konstatavo, jog jis, sėdėdamas ant motociklo, kurio variklis buvo užvestas, jį valdė, t. y. galėjo juo važiuoti ar, kaip jis teigia, stumti kojomis ar atlikti kitus veiksmus, t. y. jį vairavo. Mano, kad teismas sutapatino kelias skirtingas sÄ vokas: motociklo valdymÄ , galėjimÄ juo važiuoti ar stumti kojomis ir motociklo vairavimÄ .

Tačiau galėjimas važiuoti transporto priemone ar jÄ pajudinti iÅ¡ vietos privalo bÅ«ti atskiriamas nuo jos vairavimo, kadangi vien tai, kad jis galėjo su transporto priemone pajudėti, nereiÅ¡kia, jog jÄ vairavo. Teigia, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo neabejotinai nustatytas ir pats vairavimo faktas, t. y. byloje nepaÅ¡alintos abejonės dėl to, ar sėdėdamas ant motociklo, valdydamas transporto priemonę, iÅ¡ tiesų su ja pajudėjo. Vairavimo faktÄ apylinkės teismas laikė įrodytu policijos pareigÅ«nų A.

R. ir A. R. parodymais. Tačiau byloje liko nepaÅ¡alintos abejonės, o bÅ«tent, policijos pareigÅ«nų parodymai nesutampa dėl neva judančio motociklo pamatymo fakto, t. y. A. R. nurodė, jog jį pajudant su motociklu pastebėjo važiuodamas tarnybiniu motociklu 5–7 km per valandÄ greičiu, o A. R. nurodė, kad tuo metu jie su kolega važiavo 20–30 km per valandÄ greičiu. Tai leidžia abejoti ne tik pareigÅ«nų gebėjimu pamatyti lėtÄ motociklo judėjimÄ (pagal jų parodymus – pajudantį vos 2–3 m), bet ir apskritai pačiu judančio motociklo pamatymo faktu.

Pažymi, jog pareigūnų parodymai neatitinka ir elementarių logikos reikalavimų, nes jie parodė, jog per lietų važiavo atsidarę priekines šalmo dalis, kas mažai tikėtina, jog lyjant jie taip būtų važiavę, o jei tai tiesa, tokiu atveju jų gebėjimas matyti būtų buvęs dar prastesnis. Pareigūnai nurodė, jog jie matė, kaip jis neva pajudėjo 2–3 m, tačiau jų pačių pateiktos nuotraukos tai akivaizdžiai paneigia, nes iš nuotraukos matyti, jog transporto priemonė stovi nuo sankryžos maksimaliai apie pusę metro.

Pagal policijos pareigÅ«nų parodymus, kad motociklas pajudėjo 3 m, tai jis turėjo pajudėti iÅ¡ sankryžos, tačiau tokių duomenų, kad motociklas stovėjo sankryžoje, byloje nėra, to nenurodė ir pareigÅ«nai. Taigi apskritai lieka neaiÅ¡ku, kaip motociklai atsidÅ«rė tokioje padėtyje, kokioje pavaizduoti fotonuotraukose, kai pareigÅ«nai nurodė, kad vairuojamas motociklas neva pajudėjo iÅ¡ vietos ir pavažiavo kelis metus prieÅ¡ eismÄ , sukdamas į deÅ¡inę ir praleisdamas prieÅ¡ais atvažiuojančias transporto priemones.

Pagal Å¡ias aplinkybes motociklai, jų sulaikymo metu, turėjo stovėti įstrižai ar arčiau kelio važiuojamosios dalies ar ant jos, kadangi pareigÅ«nai nurodė, kad tik privažiavę liepė užgesinti variklius. Jeigu pareigÅ«nai liepė vairuotojams, įskaitant ir jį, pastatyti motociklus į padėtį, kuri matoma nuotraukose, tokiu atveju apie jo tariamÄ nusižengimÄ negali bÅ«ti net kalbos, nes jo veiksmų pavojingumas bÅ«tų tolygus veiksmams, atliktiems pareigÅ«nų akivaizdoje jau po tariamo nusižengimo, tačiau dėl Å¡ių veiksmų pareigÅ«nai jokių pretenzijų neturėjo.

Jei už motociklų patraukimÄ nuo kelio po pareigÅ«nų atvykimo vairuotojai nebuvo nubausti, nesupranta, kodėl turėtų bÅ«ti baudžiamas už bandymÄ patraukti motociklÄ nuo kelio iki pareigÅ«nų atvykimo. A. R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog pareigÅ«nai pastebėjo iÅ¡ stovėjimo vietos iÅ¡važiuojantį motociklÄ , tačiau suprantama, jog sÄ voka „iÅ¡važiuojantis“ nėra tapati sÄ vokai „važiuojantis“, todėl tai, jog jis motociklu neva važiavo, tėra pareigÅ«no subjektyvus vertinimas, kuriuo pasirėmė teismas.

Liudytojas R. T. posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kurias nurodė ir jis, jog įvykio dienÄ motociklo nevairavo, o jį vairavo R. T., kuris jį vežė kaip keleivį. Taigi laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, Å¡ioje byloje negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados dėl jo kaltumo darant jam inkriminuotÄ nusižengimÄ , numatytÄ ANK 424 str. 3 d. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja faktinės aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių Utenos rajono apylinkės teismo neÅ¡aliÅ¡kumu nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ .

Utenos rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje atmetė prokuroro praÅ¡ymÄ patvirtinti 2015-10-28 nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo jam susitaikius su nukentėjusiuoju, konstatavęs, jog nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat teismas 2016-02-11 nutartimi atmetė prokuroro praÅ¡ymÄ patvirtinti 2015-10-28 nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu pagal laidavimÄ , remdamasis tuo, jog 2015-11-19 padarė naujÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Dėl Å¡io pažeidimo jį kaltu pripažino Å¡io teismo teisėja L. D., kuri taip pat nagrinėjo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo kaltinamasis. L. D. 2016-04-28 nutartimi nusprendė nuo pastarosios bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alinti, tačiau nusiÅ¡alinimo nepatvirtino Panevėžio apygardos teismas ir perdavė Å¡iai teisėjai bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ teisėja apkaltinamuoju nuosprendžiu atsisakė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi net trys paskutiniai teismo procesai prieÅ¡ jį buvo vedami teisėjos L.

D., nors Utenos rajono apylinkės teisme dirba 7 teisėtai. L. D. buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas ir Å¡ioje byloje, tačiau teisėja su nuÅ¡alinimu nesutiko ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės. Taigi manytina, jog nurodytos aplinkybės objektyviam stebėtojui gali sukelti pagrįstų abejonių dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo vidinio įsitikinimo neÅ¡aliÅ¡kumo, neutralumo bei objektyyumo sprendžiat jo administracinės atsakomybės klausimÄ . Suprantama ir žmogiÅ¡ka, jog teisėja, nagrinėdama ne vienÄ bylÄ dėl to paties asmens ir priimdama visada tik neigiamus sprendimus, gali susidaryti atitinkamÄ neigiamÄ požiÅ«rį į asmenį ir įgyti tam tikrÄ â€žÄ¯protį“ neigiamus sprendimus priimti ir ateityje, o tai didina tikimybę priimti nepagrįstÄ sprendimÄ byloje, kurioje Å¡is asmuo iÅ¡ tiesų nėra kaltas, kaip nagrinėjamu atveju.

Pažymi, jog interesÄ bet kokiu bÅ«du „pritemti“ administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 3 d., padarymÄ patvirtina ir tai, jog Å¡io nusižengimo inkriminavimas neatsiejamas nuo kitų jam inkriminuotų teisės pažeidimų, todėl nutraukus bylos dalį dėl transporto priemonių vairavimo neturint teisės vairuoti, tektų nutraukti ir bylos dalį dėl kitų pažeidimų. Atskiru dokumentu I. U. taip pat reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ visam Panevėžio apygardos teismui ir praÅ¡o perduoti administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, kurį grindžia pirmiau jau nurodytais argumentais bei tuo, kad Panevėžio apygardos teismo teisėjai ne kartÄ jau yra iÅ¡reiÅ¡kę tam tikrÄ pozicijÄ jo atžvilgiu, ne vienu atveju sukeliančiÄ abejonių dėl Å¡io teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (taip pat ir dėl Å¡io teismo priimtų sprendimų pagrįstumo).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos kelių policijos tarnybos virÅ¡ininkas V. G. praÅ¡o apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir I. U. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pažeidimas, už kurį I. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn, buvo padarytas sÄ moningai (tyčiniais veiksmais). I. U., dar prieÅ¡ darydamas pažeidimÄ , turėjo galimybę numatyti visas neigiamas tokio poelgio pasekmes. Paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatÅ«s I. U. neteisėtos veikos rezultatui, už kurį atsakingas yra jis pats.

Apeliacinis skundas netenkinamas. Nagrinėjamu atveju I. U. reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ visam Panevėžio apygardos teismui. Kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, sprendžiant dėl teisėjo nuÅ¡alinimo ar nusiÅ¡alinimo nuo bylos nagrinėjimo sÄ lygų ar pagrindų, taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos (ANK 576 str. 2 d.), kurios nereglamentuoja viso teismo nuÅ¡alinimo, todėl I. U. reiÅ¡kiamas nuÅ¡alinimas visam Panevėžio apygardos teismui laikomas teisiÅ¡kai nepagrįstu ir atmetamas.

I. U. konkrečių argumentų dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjo P. Å imkaus galimo Å¡aliÅ¡kumo apeliaciniame skunde nenurodo, todėl plačiau apie tai nepasisakoma.Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas. NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi subjektyvų aspektÄ , kad nei vienas teisėjas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti preziumuojamas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar nepalankumÄ dėl asmeninių priežasčių.

Teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Tam, kad bÅ«tų eliminuotas teismo Å¡aliÅ¡kumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos medžiagos, nagrinėjamoje byloje teisė pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – I. U. Å¡ia teise pasinaudojo ir pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ Utenos rajono apylinkės teismo teisėjai L. D., kurį grindė tais pačiais argumentais, kokie iÅ¡dėstyti ir apeliaciniame skunde, t. y. kad minėta teisėja yra priėmusi procesinius sprendimus jo atžvilgiu kitose bylose.

Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, tai pagrįstai savo 2016-10-03 nutartyje, kuria atmestas apelianto praÅ¡ymas dėl nuÅ¡alinimo, konstatavo ir apylinkės teismo teisėja L. D., jog BPK 58 str. tokių nuÅ¡alinimo pagrindų, kuriuos nurodo I. U., neįtvirtina, o motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo, apeliantas savo praÅ¡yme dėl nuÅ¡alinimo nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir bylÄ nagrinėjusi teisėja bei jų nėra nurodoma ir apeliaciniame skunde, todėl I.

U. iÅ¡dėstyti argumentai, kuriais grindžiamas teisėjos Å¡aliÅ¡kumas, yra nepagrįsti ir atmetami. ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kai iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal bylos medžiagÄ bei skundžiamo nutarimo turinį aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas bylÄ tyrė ir įrodymus vertino objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Apylinkės teismas skundžiamÄ nutarimÄ grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, iÅ¡analizavęs kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei įvertinęs jų visumÄ , nurodė, kuriais iÅ¡ jų remiasi, o kuriuos atmeta, iÅ¡dėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus, su kuriais visiÅ¡kai sutinka ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas. Apeliaciniame skunde pateikiami teiginiai dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos priimto apeliantui nepalankaus procesinio sprendimo, įrodymų vertinimo ar neiÅ¡samaus bylos iÅ¡nagrinėjimo negali bÅ«ti pripažinti pagrindu spręsti apie teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ .

Tai, kad apylinkės teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai apeliantui ir priėmė nutarimÄ , kuriuo jį pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų ir nusižengimų padarymo, nėra teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ parodantis faktas, nes teismo iÅ¡vados I. U. kaltės klausimu yra motyvuotos ir pagrįstos įrodymais. Visi Å¡ie duomenys nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo konstatuoti nei kokio nors teisėjos asmeninio tendencingumo, nei daryti iÅ¡vadų apie neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ objektyviuoju aspektu.

Taigi apibendrinus konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjos Å¡aliÅ¡kumo požymių, atitinkančių BPK 58 str. 1 ir 2 d. iÅ¡vardytus teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindus, byloje nenustatyta, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis apelianto norų, negali bÅ«ti laikomas Å¡aliÅ¡kumu.IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad I. U. nesutinka su jam inkriminuotu nusižengimu, numatytu ANK 424 str. 3 d., analogiÅ¡kai kaip ir apylinkės teisme teigia, kad jo veiksmuose nėra Å¡io nusižengimo subjektyvių ir objektyvių požymių, nes jis atsisėdo ant motociklo turėdamas tikslÄ patraukti jį į Å¡alį ir užgesinti variklį, o ne jį vairuoti, kai jam įstatymų numatyta tvarka atimta teisė vairuoti transporto priemonę, be to, neįrodytas ir faktas, kad motociklu jis bÅ«tų važiavęs. Tačiau tokia I.

U. versija yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumos analize ir pagrįstai apylinkės teismo vertinta kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti griežtos administracinės atsakomybės. AukÅ¡tesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nutarime faktinėms aplinkybėms nustatyti ir apelianto kaltę įrodyti rėmėsi liudytojų policijos pareigÅ«nų A. R. ir A. R. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes jie pažeidimo darymÄ matė tiesiogiai, jų parodymai nuo pat pradžių yra nuoseklÅ«s, dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų minėtų liudytojų Å¡aliÅ¡kumÄ ar norÄ pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodo ir apeliantas, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad I.

U. su liudytojais nebuvo pažįstami. Abu policijos pareigÅ«nai tvirtino aiÅ¡kiai matę, kad I. U. vairuojamas motociklas su keleive mergina pajudėjo iÅ¡ vietos ir pavažiavo kelis metrus prieÅ¡ eismÄ , sukdamas į deÅ¡inę ir praleisdamas atvažiuojančias transporto priemones. Taigi pareigÅ«nai patvirtino matę ne tik I. U. vairuojamÄ motociklÄ važiuojantį, bet ir tai, kad jo vairuojamas motociklas suko į deÅ¡inę, t. y. link važiuojamosios kelio dalies, o ne link bortelio, kaip teigė apeliantas, o tai atitinkamai paneigia I.

U. apeliacinio skundo teiginius dėl tyčios jo veiksmuose – vairuoti transporto priemonę, kai yra atimta teisė, nebuvimo. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino I. U. parodymus ir juos patvirtinusio liudytojo R. T. parodymus, jog buvo apvirtęs kitas A. G. vairuojamas motociklas, kuris po to neužsivedė, dėl to R. T. dar prieÅ¡ atvažiuojant policijos pareigÅ«nams išėjo atneÅ¡ti laidÄ motociklui užvesti, nes jie prieÅ¡tarauja pirmiau nurodytų policijos pareigÅ«nų parodymams, kurie tvirtino tiesiogiai matę A.

G. vairuojamÄ motociklÄ važiuojantį jau po galimo jo griuvimo ir jį kartu su I. U. vairuojamu motociklu sulaikė. Å iuos policijos pareigÅ«nų parodymus patvirtino ir A. G., kuris savo paaiÅ¡kinimuose nenurodė, kad jo motociklas bÅ«tų neužsivedęs ir juo bÅ«tų negalima važiuoti, prieÅ¡ingai, jis neginčijo vairavęs motociklÄ nei tiriant pažeidimÄ , nei dalyvaudamas teismo posėdyje (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, kaip parodė policijos pareigÅ«nai, I.

U. pažeidimo vietoje nekėlė tokio klausimo, kad ne jis, o kažkas kitas, vairavo motociklÄ , neteigė, kad jis nevairavo. I. U. buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , kur jam buvo suraÅ¡ytas protokolas už tai, kad jis vairavo motociklÄ neturėdamas teisės jo vairuoti (kai teisė jam atimta), bei kitus nustatytus pažeidimus, ir tik tada ėmė neigti, kad vairavo motociklÄ . R. T. parodymai, kad prieÅ¡ daromÄ pažeidimÄ motociklÄ vairavo jis, o I. U. važiavo tik kaip keleivis, nepaneigia pirmiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje I.

U. vairavo motociklÄ , juolab, kad daromo pažeidimo metu R. T. pažeidimo vietoje nebuvo, kÄ patvirtino ir pats R. T., kad jis dar prieÅ¡ atvažiuojant policijos pareigÅ«nams išėjo iÅ¡ įvykio vietos, todėl, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, jis negalėjo žinoti, ar jam išėjus I. U. vairavo motociklÄ . Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaip teisme parodė policijos pareigÅ«nai, pats R. T. vėliau į pažeidimo vietÄ atvažiavo su savo motociklu ir užsukęs į kiemÄ ten jį paliko, nes jam buvo perduotas I.

U. vairuojamas motociklas, kad jis jį pristatytų į policijos komisariatÄ .Taigi atsižvelgęs į pirmiau aptartus duomenis, aukÅ¡tesnės instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas I. U., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d., bei nusižengimÄ , numatytÄ ANK 424 str. 3 d., kurios apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.Vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a :

I. U. apeliacinio skundo netenkinti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2017-01-06 nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ . Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                     Pranas Å imkus