fa23a3e9-2beb-4d8c-b37f-54b45f37f4ff · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-3235-886/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17636-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 6 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Laima KriaučiÅ«naitė, sekretoriaujant Jolantai Žeimienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto bankas atstovui E. K., suinteresuotam asmeniui R. B., suinteresuoto asmens V. P. atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu bÅ«du per vaizdo konferencijų programÄ Zoom, žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės „Turto bankas“ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, R.

B., V. P., J. P., A. P., dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir pagal suinteresuoto asmens V. P. pareikÅ¡tÄ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, patikslinusi savo reikalavimus, 2019 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. pareiÅ¡kimais (CBP-22981, DOK-132422) praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad: 39/100 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, ½ dalis kiemo rÅ«sio (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 39/100 dalys kitų inžinerinių statinių - Å¡ulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) ir 39/100 dalys lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Turtas) yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė.

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja gavo Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau - Savivaldybė) praneÅ¡imÄ apie nuosavybės teise neregistruotÄ galimai beÅ¡eimininkį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė.

Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

Ginčo turtas baigtas statyti 1936 metais kaip valstybės nuosavybė. Ginčo turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukÅ«rimo iki Å¡io momento ginčo turtas iÅ¡saugojo valstybės nuosavybės statusÄ . Be to, pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondÄ Ä¯eina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams-kolÅ«kiniams ir kitokiems valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m.

Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtÄ , pagrindinį miestų butų fondÄ ) savininkė. Tik atkÅ«rus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę vieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Å iuo atveju suinteresuotas asmuo R. B. pasinaudojo teise įgyti nuosavybę ir dalį nekilnojamojo turto privatizavo.

Eksperimentinis ūkis buvo suteikęs dalį šios sodybos naudotis M. P., tačiau M. P. teisės aktų nustatyta tvarka neprivatizavo ginčo turto nustatytu terminu, todėl šis turtas liko valstybės nuosavybe. Valstybė nebuvo perdavusi Kauno rajono savivaldybei ginčo turto ir jis turtas nebuvo privatizuotas kitų asmenų pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ nuostatas, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

PareiÅ¡kėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktikÄ , laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kuriÄ visi vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Bylos nagrinėjimo metu 2019 m. lapkričio 15 d. mirus suinteresuotam asmeniui M. P., teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinę bylÄ sustabdė iki paaiÅ¡kės jo įpėdiniai. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Testamentų registro duomenų nustačius, kad mirusio M. P. palikimÄ priėmė V. P. (2020 m. sausio 9 d.), J. P. (2020 m. sausio 23 d.) ir A. P. (2020 m. vasario 4 d.), civilinė byla atnaujinta, palikimÄ priėmę įpėdiniai įtraukti suinteresuotais asmenimis (CPK 48 straipsnis). Suinteresuotas asmuo V.

P. (priėmęs palikimÄ po M. P. mirties) pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ : 2021 m. sausio 22 d. pareiÅ¡kimu (DOK-9676) praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. P., miręs (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į turtÄ , kurį sudaro 39/10 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) susidedančios iÅ¡ patalpų, gyvenamojo namo plane pažymėtų indeksais: priebučio 1-1 (8,55 kv. m), koridoriaus 1-2 (10,73 kv. m); virtuvės 1-3 (20,39 kv. m); kambario 1-4 (18,27 kv. m); kambario 1-5 (24,42 kv. m);

½ dalis kiemo rÅ«sio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 39/100 dalys kitų inžinerinių statinių - Å¡ulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 39/100 dalys lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo V. P. pareiÅ¡kime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ginčo turtas nėra beÅ¡eimininkis. TurtÄ sudarančiame gyvenamajame name suinteresuoto asmens tėvas M. P., miręs (duomenys neskelbtini) su Å¡eima gyveno nuo 1967 m. sausio 1 d., gyvendami visada tvarkė ir prižiÅ«rėjo namÄ , augino vaikus ir gyvulius, savo lėšomis pastatė Å«kinį pastatÄ .

Å ias aplinkybes grindžia Kauno apskrities archyvo 2015 m. spalio 23 d. raÅ¡tu Nr. (10.6)V10- 2534 su priedais, 1967 m. sausio 1 d. asmenine sÄ skaita Nr. 266, kurioje M. P. nurodytas Å¡eimos galva, Å¡eimos nariai yra P. M., Vincas, P. M., Juozo, P. J., Marijono, P. A., Marijono, P. V., Marijono, ir kad Ūkis įeina į Eksperimentinį Å«kį, Å«kio adresas yra (duomenys neskelbtini) Å«kiui priklausantys pastatai - gyvenamasis namas, P. E. namas; skiltyje „Ūkio asmeninio naudojimosi žemė (arais), buvo sausio 1 d.“ kasmet 1967, 1968, 1969, 1970 m.

įraÅ¡yta po 50 arų. Vėlesnėje 1971 m. sausio 1 d. asmeninėje sÄ skaitoje Nr. 314 yra tie patys duomenys, tik skiltyje Å«kiui priklausantys pastatai prie įraÅ¡o gyvenamasis namas paraÅ¡yta, kad gyvena eksperimentinio Å«kio name; skiltyje „Ūkio asmeninio naudojimosi žemė (arais), buvo sausio 1 d.“ 1971 m. ir 1972 m. įraÅ¡yta po 50 arų. Kitos asmeninės sÄ skaitos taip pat rodo, kad P. M., V, Å¡eima gyveno tame pačiame gyvenamajame name, kuris įvardinamas ir Å«kio namu, ir eksperimentinio Å«kio namu, ir Bernatonių senÄ ja mokykla, ir žinybiniu eksperimentinio Å«kio namu, prie kurio Ūkio asmeninio naudojimosi žemė (arais) buvo sausio 1 d 1973-1990 metais buvo 50 arų, ir kurio adresas keitėsi, 1971-1975 m. - (duomenys neskelbtini) 1980-1982 m. - (duomenys neskelbtini) 1983 - 1990 m. - (duomenys neskelbtini) 1976 m. rugsėjo 10 d. ir 1979 m. vasario 7 d. privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimais P. M., Vinco, buvo apdraudęs tvartÄ ir daržinę, gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Remiantis Kauno r. savivaldybės administracijos Raudondvario seniÅ«nijos 2020 m. sausio 20 d. pažyma gyvenamajam namui, kuriame gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs V. P., suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini). V. P. Å¡iame name deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1991 m. spalio 25 d. Suinteresuoto asmens nuomone, yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose įtvirtintos sÄ lygos, bÅ«tinos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktui konstatuoti. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti pastatų valdytojo - mirusiojo M.

P. nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. kad jis bÅ«tų pripažinęs, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektÄ , kiti asmenys bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę prieÅ¡taravimÄ dėl jų valdymo arba kad valdytojas bÅ«tų žinojęs apie kitokias kliÅ«tis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. M. P. nebuvo Turto savininkas; TurtÄ Ä¯gijo sÄ Å¾iningai ir jį sÄ Å¾iningai nepertraukiamai valdė kaip savo daugiau nei deÅ¡imt metų, t. y. daugiau nei 52 metus - nuo 1967 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d.;

Turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, todėl pareiÅ¡kėjas VÄ® Turto fondas pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ ; Turtas nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Taigi, įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymas nepažeis jokių kitų asmenų teisių. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 12 d. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, pareiÅ¡kimÄ (DOK-134865) nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo J. P. 2020 m. liepos 22 d. atsiliepime į Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, pareiÅ¡kimÄ (DOK-85326) nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka. VÄ® „Turto bankas“ 2021 m. sausio 27 d. atsiliepime į suinteresuoto asmens V. P. pareiÅ¡kimÄ (DOK-11704) praÅ¡o atmesti suinteresuoto asmens reikalavimus. Nurodo, kad ginčo turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukÅ«rimo iki Å¡io momento ginčo turtas iÅ¡saugojo valstybės nuosavybės statusÄ , be to, jis nebuvo įgytas įstatymų nustatyta tvarka privačių asmenų, t. y. privatizuotas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

Ginčo turto M. P. neprivatizavo įstatymų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybine nuosavybe. Suinteresuotas asmuo V. P. nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad privatizavimo procedÅ«ra bÅ«tų pradėta, ar kad bÅ«tų sumokėti pinigai už ginčo turtÄ , todėl jo savarankiÅ¡kas reikalavimas yra nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje yra aiÅ¡kiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai, Å¡iuo atveju dalis namo, buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Minėtas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjas ginčo turtÄ valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei 10 metų, tačiau imperatyvus draudimas (valstybei priklausančio daikto) eliminuoja galimybę nuosavybės teise įgyti turtÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi. Suinteresuotas asmuo R. B. 2021 m. vasario 11 d. atsiliepime į suinteresuoto asmens V. P. pareiÅ¡kimÄ (DOK-19881) praÅ¡o jį atmesti. R. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji Å¡iame name gyvena 41 metus, bet nėra mačiusi, kad Paleckiai kada namÄ remontuotų, ar kokias medžiagas pirktų.

Namo dalys buvo iÅ¡nuomotos ir jai, ir M. P. deÅ¡imties metų laikotarpiui. Praėjus Å¡iam terminui reikėjo dėl namo iÅ¡sipirkimo nueiti pas virÅ¡aitį, kuris davė pažymas, reikalingas iÅ¡sipirkti savo namo dalis. Ji tas pažymas pasiėmė, susitvarkė visus reikiamus dokumentus rekonstrukcijai, o M. P. nieko nesitvarkė, pagal privatizavimo įstatymÄ namo dalies neiÅ¡sipirko. V. P. pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti patenkintas, nes namo dalis yra valstybės nuosavybė. Jai, R. B. priklausančioje namo dalyje, (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1981 m.

Gyvenamoji patalpa jai iÅ¡nuomota Raudondvario apylinkės deputatų tarybos ir jai perduota 1981 m. balandžio 1 d. priėmimo – perdavimo aktu. ButÄ ir kitus statinius privatizavo įstatymų nustatyta tvarka, savo dalį rekonstravo, pristatė priestatus, ir yra Å¡io turto savininkė. Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimo byloje nepateikė. Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo nagrinėjimÄ paskelbta vieÅ¡ai 2021 m. vasario 9 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, Å¡iame praneÅ¡ime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta.

Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis teismÄ dėl įtraukimo dalyvauti procese (CPK 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis). Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į pareiÅ¡kime nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Teisme negauta praÅ¡ymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese. Teismas konstatuoja: Dėl suinteresuoto asmens V. P. reikalavimų Pagal teisinį reguliavimÄ fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sÄ lygų buvimo.

Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pažymėjo, kad draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija.

Sprendžiant klausimÄ dėl turto priklausymo, bÅ«tina aiÅ¡kintis turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi bÅ«ti laikomas. Nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. jais nesirÅ«pina, jų neprižiÅ«ri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į kurio dalį nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį siekia įgyti pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo V.

P., yra pastatytas 1936 metais. Byloje pateiktas 1981 m. balandžio 1 d. Raudondvario apylinkės Lietuvos deputatų tarybos Vykdomojo komiteto patalpos perdavimo- priėmimo aktas patvirtina, kad kitos patalpos, esančios tame pačiame name, buvo iÅ¡nuomotos suinteresuotam asmeniui R. B.. Akte nurodyta, kad patalpų savininkas – Raudondvario apylinkės deputatų tarybos Vykdomasis komitetas. Suinteresuoto asmens M. P. 2019 m. lapkričio 11 d. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ prieduose pateikti nemokestinių įmokų priėmimo kvitai, iÅ¡ kurių matyti, kad 1990 m. liepos 30 d. ir 1991 m. rugsėjo 13 d.

M. P. sumokėjo po 60,96 rublių už buto nuomÄ už 1990-1991 metus. IÅ¡ suinteresuoto asmens pateiktų duomenų - asmeninės sÄ skaitos Nr. 266 matyti, kad Å¡eimos galva įraÅ¡ytas M. P., Vinco; antroje eilutėje įraÅ¡yta „Ūkio visuomeninė grupė 1967 m. sausio 1 d. darbininkų“, skiltyje „Darbovietė ir pareigos“ įraÅ¡yta „Eksperimentinis Å«kis, darbininkas 1965.VII.1“, antro lapo grafoje „nurodyti kolÅ«kio įstatinę formÄ ir pavadinimÄ â€œ įraÅ¡yta „Ūkis įeina į Eksperimentinį Å«kį;

Ūkio adresas – N. Bernatonių km.“ Vėlesnėse, 1971-1985 metų asmeninėse sÄ skaitose Nr. 314, Nr. 657, Nr. 253, Nr. 213, 164 nurodyti tie patys duomenys: Å¡eimos galva yra M. P., Vinco; jo Å¡eimos Å«kis priskirtas darbininkų grupei; Ūkis įeina į Eksperimentinį Å«kį (iki 1967 m.); Å«kio adresas – N. Bernatonių km. (nuo 1971 – B. Kaimelės km., nuo 1980 m. – Bernatonių km.); skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ nuo 1971 m. įraÅ¡yta „gyvena eksperimentinio Å«ki name“, nuo 1976 m. - „gyvena Å«kio name“.

Asmeninėse sÄ skaitose Nr. 213 (1980-1982 m.), Nr. 164 (1983-1985 m.), Nr. 1286 (1986-1988 m.) skilties „Ūkiui priklausantieji pastatai“ eilutėje „gyvenamasis namas“ – įrašų nėra, eilutėje „Kiti pastatai“ įraÅ¡yta „tvartas, pastatymo metai 1976“; nuo 1985 m. įrašų apie Å«kiui priklausančius pastatus nėra; nuo 1983 m. skiltyje „Papildomos žinios“ yra naujas įraÅ¡as „Gyvena Bernatonių senojoje mokykloje“ (toks įraÅ¡as pakartotas ir 1985 m. asmeninėje sÄ skaitoje).

Byloje pateiktame Kauno rajono Raudondvario apylinkės virÅ¡aičio 1992 m. balandžio 7 d. pažymėjime Nr. 474 nurodyta, kad M. P. Å¡alia savivaldybei priklausančio namo Bernatonių kaime savo lėšomis ir medžiagomis pasistatė Å«kinį pastatÄ . Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 24 straipsnio 1 dalį (1983 m. lapkričio 30 d. įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 9 d.) juridiniai asmenys yra, be kita ko, kolÅ«kiai, tarpkolÅ«kinės ir kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos, taip pat, įstatymų numatomais atvejais, Å¡ių organizacijų ir jų susivienijimų įmonės bei įstaigos, turinčios atskirÄ turtÄ ir savarankiÅ¡kÄ balansÄ .

CK 95 straipsnio 1 dalyje (1983 m. lapkričio 30 d. įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 9 d.) buvo nustatytos nuosavybės rÅ«Å¡ys: valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė; kolÅ«kinė-kooperatinė nuosavybė; profsÄ jungų, ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė. KolÅ«kių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teises reglamentavusiame 102 straipsnyje (1964 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 1994 m. birželio 9 d.) buvo nustatyta, kad kolÅ«kiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ , naudojasi ir disponuoja juo pagal savo įstatus (nuostatus); teisė disponuoti turtu, kuris yra kolÅ«kių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso iÅ¡imtinai patiems savininkams.

Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. P. name, esančiame (duomenys neskelbtini) apsigyveno nuomininko teisėmis kaip eksperimentinio Å«kio darbininkas. AtkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybę pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m.

Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, o kolÅ«kio, kaip žemės Å«kio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondÄ Ä¯eina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams-kolÅ«kiniams ir kitokiems valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m.

Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtÄ , pagrindinį miestų butų fondÄ ) savininkė. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė suinteresuotam asmeniui V. P. terminÄ paÅ¡alinti pradinio pareiÅ¡kimo trÅ«kumus. Å ia nutartimi suinteresuotam asmeniui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta nurodyti ir pagrįsti nuosavybės įgijimo bÅ«dÄ : ar buvo pradėta (ir neužbaigta) gyvenamųjų patalpų privatizavimo procedÅ«ra; ar nuosavybės teisė įgyta statybos bÅ«du, jei taip, tai kokie faktiniai duomenys gali patvirtinti Å¡ias aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo V. P. per teismo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl jo pradinis pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtu. Minėtų duomenų nenurodė ir pateikdamas pakartotinį 2021 m. sausio 22 d. pareiÅ¡kimÄ (DOK-9676). Visos Å¡ios nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad statiniai, į kuriuos pareiÅ¡kėjas siekia įgyti nuosavybę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Svarbu pažymėti, kad pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį tam, kad konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktÄ , asmuo privalo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdyti nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų. Nustatyta, kad Kauno rajono valdybos 2000 m. liepos 11 d. sprendimu nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos pilietei D. P., ir Å¡is turtas jai grÄ Å¾intas natÅ«ra.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu Kauno rajono valdybos 2000 m. liepos 11 d. sprendimÄ panaikino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos sprendimÄ paliko nepakeistÄ , nutartyje konstatavęs, kad byloje pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti giminystės (paveldėjimo) ryšį tarp buvusio savininko B. P. ir pretendentės atkurti nuosavybės teises D. P.. Giminystės ryÅ¡io fakto nustatymo klausimas buvo nagrinėjamas vėlesnėje civilinėje byloje, kurioje Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad H.

P. (H. J. P), gimęs (duomenys neskelbtini) buvo B. P., gimusio (duomenys neskelbtini) sÅ«nus, ir atnaujino praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėjai D. P. pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku B. P. patvirtinančius dokumentus. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi šį sprendimÄ paliko nepakeistÄ . IÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o su istorija matyti, kad nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m. rugpjūčio 10 d. iki 2014 m. vasario 4 d. buvo registruotos D.

P. vardu. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo turto įregistravimas kito asmens vardu nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procese, trukęs deÅ¡imt metų (2004 – 2014), paneigia privalomÄ sias sÄ lygas (atvirÄ , sÄ Å¾iningÄ , teisėtÄ ir nepertraukiamÄ valdymÄ ), bÅ«tinas šį turtÄ suinteresuotam asmeniui įgyti nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ netenkinti suinteresuoto asmens V. P. reikalavimų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo V. P. neįrodė visų privalomųjų sÄ lygų, bÅ«tinų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktui konstatuoti, todėl jo pareiÅ¡kimas netenkinamas. Turtas, į kurį siekiama įgyti nuosavybės teisę, laikomas priklausančiu valstybei ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama jį pripažinti įgytu nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl ilgalaikio valdymo bei nėra privalomojo deÅ¡imties metų nepertraukiamo nekilnojamojo daikto valdymo fakto.

Dėl pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos reikalavimų PareiÅ¡kėja daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ kad: 39/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, ½ dalis kiemo rÅ«sio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39/100 dalys kitų inžinerinių statinių - Å¡ulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 39/100 dalys lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Iš Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatyta, kad 61/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 3-1, 3-2, R-1, R-2, R-3, ½ dalis kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 30 d. apylinkės teismo sprendimo Nr. e2YT261-454/2017 pagrindu priklauso R. B.. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1125-920/2019 pagrindu, jai priklauso 61/100 dalis šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 61/100 dalis lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių tuo pačiu adresu.

Į likusias dalis viso šio nurodyto turto nuosavybės teisės neįregistruotos. Raudondvario apylinkės Lietuvos deputatų tarybos Vykdomojo komiteto patalpos 1981 m. balandžio 1 d. perdavimo- priėmimo aktas patvirtina, kad kitos patalpos, esančios tame pačiame name, buvo išnuomotos suinteresuotam asmeniui R. B.. Akte nurodyta, kad patalpų savininkas – Raudondvario apylinkės deputatų tarybos Vykdomasis komitetas. Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime patvirtino, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) jai nepriklauso ir nėra registruotas kaip savivaldybės nuosavybė.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo nekilnojamasis turtas priklausė Kauno rajono Raudondvario apylinkės eksperimentiniam Å«kiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo tarybinių Å«kių sukurti daiktai buvo valstybės nuosavybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Minėtas nekilnojamasis turtas nėra Kauno rajono savivaldybės administracijos balanse ir savivaldybė neturi nuosavybės teisės į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Taip pat nustatyta, kad valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka Å¡is nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn. PareiÅ¡kėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusius teisės normas ir teismų praktikÄ , laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kuriÄ visi vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3- 856/2000;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008). Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Remiantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“, LAT 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-543/2010 ir kt.).

Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai sukuria teisines pasekmes – pareiÅ¡kėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ savo vardu. PareiÅ¡kėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu bÅ«du ji negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl pareiÅ¡kimas tenkinamas, juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 445 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

Nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 39/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, ½ dalis kiemo rÅ«sio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 39/100 dalys kitų inžinerinių statinių - Å¡ulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 39/100 dalys lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Suinteresuoto asmens V.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Laima KriaučiÅ«naitė