2020-12-16 Nr. AB-23953-3-64-3-01277-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2927-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01277-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 53.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje S. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 7 000 Eur neturtinę žalą. Skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. kamerose Nr. 6, 17, 22, 13, 62 ir 41, visos šios kameros yra labai siauros, dėl kamerose esančių žmonių skaičiaus nebuvo galima pajudėti, nes didžiąją kamerų dalį užima baldai ir sanitarinis mazgas. Langai visose kamerose nešvarūs, stiklai neskaidrūs, apsinešę purvu, o nuvalyti nėra jokių galimybių, nes iš vidaus ir išorės yra grotos.

1.2. Kamerose šaltuoju metu buvo šalta, nes nuolat turėjo būti su atvirais langais. Ventiliacijos nėra jokios, neužtikrinamas natūralus apšvietimas, kas labai kenkė regėjimui, skųstis dėl to galėjo tik žodžiu, nes Šiaulių TI nėra akių gydytojo. Tokiose kamerose sveikas žmogus buvo priverstas gulėti arba sėdėti. Daugumoje kamerų nuo lubų byrėjo tinkas, nuo sienų luposi dažai.

2. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

2.1. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Kalintys asmenys turi visas galimybes patys nusivalyti langus, o grotos to padaryti nekliudo.

2.2. Nors Šiaulių TI ir nėra oftalmologo, esant medicininėms indikacijoms suimtieji (nuteistieji) siunčiami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ar kitą gydymo įstaigą, taigi visos galimybės pasinaudoti tinkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis sudarytos. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir aktualų teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau nagrinėjamu atveju nustatytas (nepaneigtas) tik higienos normos pažeidimas kameroje Nr. 41, kitų pažeidimų nagrinėjamu laikotarpiu nenustatyta, kalinimo laikotarpiu pareiškėjas nei Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Todėl teismas sprendė, kad kitos laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

5. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vertino, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 6. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam iš atsakovo 7 000 Eur neturtinę žalą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Teismas turi vadovautis tarptautiniais teisės aktais ir EŽTT praktika, pagal kurią turi būti taikoma Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje vienam asmeniui skaičiuojama 4 kv. m ploto norma, į kurią negali būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas.

6.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi nacionalinės teisės normomis. Teismas taip pat privalėjo savarankiškai vadovautis teismų praktika.

7. Atsakovo atstovas Šiaulių TI pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

7.1. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vienam suimtajam ar nuteistajam tardymo izoliatoriuje turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjo reikalavimas šiuo atveju taikyti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje vienam nuteistajam taikomą ploto normą, atmestini kaip nepagrįsti. Į sanitarinio mazgo plotą skaičiuojant kameros plotą atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas ploto pažeidimas. Mažiausias tekęs plotas (atėmus sanitarinio mazgo plotą) buvo ne mažesnis, nei 3 kv. m, taigi pareiškėjo galimybė judėti nebuvo suvaržyta, todėl nėra pagrindo iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo ar baldų užimamą plotą.

7.2. Teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, pažeidimų mąstą, trukmę bei intensyvumą ir pagrįstai konstatavo, kad nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ar pasikartojančiais. Teismas pagrįstai pripažino pažeistas pareiškėjo teises, bet atmetė prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatė, kad dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo sveikata.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, rengdamasi nagrinėti pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimo, susipažinusi su pareiškėjo S. L. apeliacinio skundo priėmimo klausimu, nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą, kuriuo skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6590-394/2019, atsisakė priimti, nes skundas paduotas praleidus nustatytą terminą jam paduoti ir neprašoma šio termino atnaujinti (b. l. 125). Ši nutartis apskųsta nebuvo, ji įsiteisėjo. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenys šią išvadą patvirtina. Be to, minėtoje 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodyta, kad pareiškėjui neatimta teisė kreiptis į teismą iš naujo, tačiau kartu su apeliaciniu skundu turi būti paduotas prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo ir nurodytos termino praleidimo priežastys. Bylos duomenimis, tokio prašymo pareiškėjas nepateikė, taigi terminas jam atnaujintas nebuvo.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas apsirikimo klaidą, išsiuntė atsisakytą priimti pareiškėjo apeliacinį skundą ir bylos medžiagą į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

10. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodo, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (8 d.).

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įsiteisėjusią Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria pareiškėjo S. L. apeliacinis skundas atsisakytas priimti, į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra apskundimo objekto, konstatuoja, kad apeliacinis procesas pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą nutraukiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė