fa2154be-dd2d-4bf5-b702-070e81cf6307 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-681-953/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02833-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.7.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.;1.2.28.4.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6.;(S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 21 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamajam V. M. ir jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, kaltinamajam I.

G. ir jo gynėjai advokatei Jurgitai Å lapaitienei, kaltinamajam E. P. ir jo gynėjui advokatui Petrui Rimantui Braziuikaltinamajam L. T. ir jo gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaiteinukentėjusiajam A. T. ir jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,ekspertui H. D.,civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasų atstovui nedalyvaujant,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas 4 kartus:1) 2012-06-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d. - 5 MGL bauda; 2) 2014-02-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. -laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 3) 2015-03-26 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. (dvi veikos) - 8 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymÄ atidedant 1 m. 6 mėn., paskiriant įpareigojimÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;4) 2016-06-27 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d.- laisvės atėmimu 4 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., subendrinus su Å iaulių apylinkės teismo 2015-03-26 nuosprendžiu, skirta galutinė subendrinta 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.I.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:1) 2013-06-03 Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. - 5 mėn. viešųjų darbų bausme, kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbant po 30 valandų per mėnesį; 2) 2014-01-03 Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. - 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;3) 2015-05-12 Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis pagal individualiÄ veiklÄ statybose, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.L.

T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 6 klasių iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2007-06-07 JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. - 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausme, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

V. M., L. T., I. G. ir E. P., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrai, panaudodami psichinę ir fizinę prievartÄ , savavaldžiavo A. T. atžvilgiu, t. y., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ L. T. tariamÄ teisę į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ arba pinigus – 200 eurų, t. y., 2016-01-17 nuo 18 val. iki 19 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, L. T. smogė A. T. vienÄ arba du kartus ir reikalavo atiduoti telefonÄ arba 200 eurų už telefonÄ , grasino, jei nebus telefono arba pinigų, iÅ¡vežti į miÅ¡kÄ , pririÅ¡ti prie medžio, o paskui įmesti į TalÅ¡os ežerÄ , po to, I.

G. pasakęs, kad iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , sudavė A. T. du kartus į veidÄ , po to V. M. pasakęs, kad jei nebus pinigų, jam bus blogai bei sudavė A. T. vienÄ kartÄ Ä¯ žandÄ , I. G. bandė smogti A. T., bet nepataikė dėl girtumo, V. M. mosuodamas peiliu A. T. palei veidÄ sakė, kad jei neduos pinigų, papjaus, po to pasakė, kad atsuks dujas ir visi sprogs, L. T. padavė telefonÄ , liepė skambinti ir gauti pinigų, V. M. smogė alkÅ«ne ar kumščiu vienÄ kartÄ nukentėjusiajam į galvÄ , nuo ko jis apsvaigo, E. P. pasakė, kad jis turi 15 min. gauti pinigus, 19 val.

V. M., I. G., E. P. ir L. T. iÅ¡vedus A. T. į kiemÄ , pastarasis bėgo, jį bėgantį pagavo L. T., trenkė į galvÄ , vėl A. T. bėgantį pasivijo, spyrė į kojÄ , dėl to A. T. pagriuvo, gulinčiam jam ant žemės spyrė kelis kartus į įvairias kÅ«no vietas ir taip siekė priversti nukentėjusįjį A. T. įvykdyti ginčijamÄ bet nerealizuotÄ tariamÄ teisę ir taip padarė didelę žalÄ asmens teisėms ir teisėtiems interesams.Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad kada įvyko įvykis neprisimena, tačiau Å¡iemet gal sausio mėnesį vakare, adresu (duomenys neskelbtini).

Tame bute buvo daug asmenų, o tarp jų turbÅ«t buvo ir salėje esantys asmenys. Gėrė ir jis sužinojo, kad A. T. yra vagis, todėl supyko ir trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ . Ä® laukÄ išėjęs nebuvo ir ten jam nieko nedarė. A. T. smogė, nes jis pavogė telefonus iÅ¡ vieno salėje sėdinčio asmens. Kada įvyko ta vagystė – nežino. Tuo metu buvo iÅ¡gėręs. Paprašė A. T. iÅ¡eiti, jis tai padarė, tačiau nematė, ar jis išėjo vienas, kadangi jis liko bute. Yra liudytojų, kurie pasakytų, kad į laukÄ jis išėjęs nebuvo.

Nežino, ar iÅ¡ nukentėjusiojo buvo reikalaujama telefono ar kompensacijos už jį – to negirdėjo. Draugai iÅ¡gėrinėjo. Jam esant niekas smurto A. T. atžvilgiu nenaudojo. Pripažįsta, kad trenkė A. T. į veidÄ , nes supyko, kad jo draugas iÅ¡ girto žmogaus atima telefonus, jį spardo. Peiliu nemosavo, tik gal išėjo juo neÅ¡inas iÅ¡ virtuvės, nes pjaustė užkandÄ , todėl A. T. gal pagalvojo, kad grasins peiliu. Jam su A. T. jokių konfliktų niekada nebuvo, todėl neprašė iÅ¡ jo pinigų, peiliu jam negrasino, negrasino atsukti dujas.

Tas kambarys yra mažas, tai išėjus iÅ¡ virtuvės į jį iÅ¡ karto patenki, todėl gaunasi, kad su peiliu jis buvo prie visų kambaryje buvusių asmenų. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. A. T. telefonÄ pavogė iÅ¡ L. T., nežino ar dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Žalos neatlygino, nes neturėjo pinigų. Gailisi dėl savo elgesio. Pažymėjo, kad A. T. per naujuosius metus nukrito nuo laiptų, iÅ¡simušė dantį, prasiskėlė galvÄ , susižalojo kojÄ ir dėl to dvi savaites laiko jis neišėjo iÅ¡ namų.

Tai gal nurodyti sužalojimai atsirado per naujuosius metus jam nukritus nuo laiptų, o ne dėl Å¡io nagrinėjamo įvykio. Po naujųjų metų ėjo pas A. T. į namus ne vienÄ kartÄ , matė jo susižalojimus ir jam atrodo, kad jie atitinka kaltinime nurodytus sužalojimus. Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Ä®vykio metu jis buvo iÅ¡gėręs. Jis sutinka, kad galėjęs atlikti įtarime numatytus veiksmus. Jis nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė.

Ankstesnėje apklausoje jis buvo nurodęs, kad jis A. (T.) pažįsta senokai, su juo santykiai buvo normalÅ«s, jis yra jo draugas. Ä®tarime nurodytų asmenų vardų ir pavardžių jis nežino, kadangi juos matė tik pirmÄ kartÄ . 2016 m. sausio 16 d. jis susitiko su savo draugu A. T., su juo nuvažiavo pas G. B. ir K. (P.), jos gyvena pietiniame. Su jomis jis baliavojo, liko nakvoti, kitos dienos popietę visi kartu važiavo pas jį į namus. Kelinta tai buvo valanda jis nežino. Neilgai trukus pas jį atvyko jo draugai L.

M. ir E. P.. Jie visi Å¡eÅ¡i toliau baliavojo. PritrÅ«kus alkoholio jis su G. B. ir L. M., ėjo į jo name esančiÄ parduotuvę „Aibė“ nusipirkti gėrimų. Parduotuvėje susitiko du jaunuolius. Jie buvo taip pat iÅ¡gėrę. Vienas iÅ¡ jaunuolių prie jo priėjęs pasisveikino, tačiau jis jo neatpažino. Tada jis jo paklausė, ar jie pažįstami. Jis atsakė, kad taip, nes kažkada su A. T. ir juo kartu gėrė. Tada jis pagalvojo, kad jei jis yra A. T. draugas, tegul tada užeina pas jį iÅ¡gerti alaus.

Dabar jau jis žino, kad vieno iÅ¡ tų vaikinų vardas buvo I. (G.), o kito jis nežino. Jie sutiko užeiti pas jį. Grįžę namo visi gėrė, kvailiojo ir jis nesiklausė, kÄ kalbėjo A. T. su tais vaikinais, kuriuos jis parsivedė. Jis girdėjo, kad A. T. I. G. klausinėjo apie kažkokius telefonus, kad neva Å¡is iÅ¡ jo draugo juos pavogė. Praėjus nedaug laiko į jo namus atvyko dar vienas vaikinas, kurio nei vardo nei pavardės jis nežino. Mano jis, kad jį pakvietė vienas iÅ¡ tų jaunuolių, kuriuos jis parsivedė.

Tie atvykę jaunuoliai pristojo prie A. T., kad Å¡is gražintų pavogtus atvykusio jaunuolio telefonus. IÅ¡ pradžių pokalbis vyko ramiai, niekas nesipyko, A. T. sakė, kad žino apie kokius telefonus eina kalba ir sakė, kad juos atiduos arba grÄ Å¾ins pinigus. A. T. sakė, kad paims telefonus iÅ¡ lombardo, kur telefonai yra užstatyti. Girdėjo, kad jis skambino kažkam norėdamas pasiskolinti pinigų. Jis negirdėjo, jog kažkas bÅ«tų A. T. grasinęs, jog jį užmuÅ¡ ar iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ .

Tačiau tie vaikinai ant jo rėkė. Jis taip pat buvo ant jo supykęs ir ant jo rėkė, sakė jam, kad jis yra nebelaukiamas jo namuose, nes vagių čia nebus. Galėjo bÅ«ti, kad ir jis jam trenkė kelis smÅ«gius. Ar trenkė kiti vaikinai, jis nematė. Bute grojo muzika, todėl jis negirdėjo, kuris kÄ sakė A. T.. Bute buvo Å¡urmulys, visi buvo gerokai iÅ¡gėrę, todėl tikrai visų aplinkybių jis nepamena. Dėl peilio jis gali pasakyti, kad buvo ant stalo, juo jis pjaustė deÅ¡rÄ , agurkėlius, tačiau nepamena, kad bÅ«tų A.

T. juo grasinęs. Neilgai trukus pas jį atėjo kaimynė S. iÅ¡ 14-o buto ir paprašė pakeisti lemputę laiptinėje. Tada jis nuėjo į virtuvę paimti taburetę, o eidamas link durų pamatė, kad visi jam nepažįstami vaikinai su A. T. išėjo į laukÄ . Kadangi jis nepasiekė įsukti lemputės, todėl jÄ vėliau grįžęs įsuko aukÅ¡tesnis jaunuolis. Praėjus kelioms minutėms jie grįžo be A. T.. Per virtuvės langÄ jis pamatė, kad A. T. iÅ¡eina. Tuomet, kai vaikinai buvo išėję į laukÄ , bute liko merginos ir E. P. su L.

M.. Apie tai, kad iÅ¡ A. T. buvo reikalaujama 200 eurų, jis negirdėjo, suprato, kad A. T. užstatęs telefonus gavo 50 eurų (2 t. 67-69, 73 b. l.).Kaltinamasis I. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2016 m. žiemÄ apie 17 val. ėjo pas mamÄ Ä¯ parduotuvę ir sutiko V. M., kuris buvo kartu su draugu ir pasiÅ«lė eiti pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), „baliavoti“. Bute dar buvo du V. M. draugai, dvi merginos ir A. T., kurį pažinojo iÅ¡ anksčiau.

Su V. M. susipažino per A. T.. Bute „baliavojo“ ir jis A. T. paklausė, kodėl vagia iÅ¡ draugų telefonus. Jie kalbėjo, o paskui smogė jam du kartus į galvÄ . Tuo metu buvo iÅ¡gėręs. Telefono vagystė padaryta ne įvykio dienÄ , o anksčiau. Apie tai jam pasakė pats L. T., paskambinęs ir pasakęs, kad atvažiuotų, o nuvykęs pamatė jį sumuÅ¡tÄ , sakė, kad A. T. su draugu pavogė telefonus. Kai A. T. klausė, kodėl jis pavogė telefonus, tai jis pasakė, kad atlygins padarytÄ Å¾alÄ , t. y. paims telefonus iÅ¡ lombardo.

SmÅ«gius A. T. sudavė dėl girtumo, norėjo, kad jis atlygintų žalÄ . L. T. nukentėjusiajam nesmarkiai delnu tekÅ¡telėjo per veidÄ , klausdamas, kada atlygins žalÄ už telefonus. Po to, toliau iÅ¡gėrinėjo. Neprisimena, ar konfliktas persikėlė į kitÄ vietÄ . Nukentėjusiajam negrasino. Tai, kas paraÅ¡yta kaltinamajame akte yra melagystės. KÄ darė kiti asmenys A. T. atžvilgiu – nematė. Po smÅ«gių sudavimo nukentėjusysis toliau dalyvavo vakarėlyje, vėliau išėjo į laukÄ , o visi kiti pasiliko bute.

Negirdėjo, ar kas nors iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavo pinigų, tačiau jis nereikalavo. Jie sakė jam, kad paimtų iÅ¡ lombardo tuos telefonus ir bus taika. Ä® laukÄ išėjęs nebuvo – nebent buvo išėjęs prie mamos parduotuvės parÅ«kyti. Nematė, kad A. T. bėgtų, o ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad bėgo, nes galbÅ«t tada jam taip pasirodė. E. P. taip pat stovėjo prie parduotuvės. A. T. išėjo į namus, o paskui iÅ¡aiÅ¡kėjo, jog atsidÅ«rė ligoninėje. Jis A.

T. lauke nesivijo. Kada bute atsirado L. T. – tiksliai neprisimena, tačiau daug vėliau nei atėjo jis. Apie peilį nieko nežino. Nematė, kad V. M. bÅ«tų sudavęs nukentėjusiajam smÅ«gius. To, apie kÄ pasakojo teisme V. M. – nematė, nes gal tuo metu buvo tualete ar kitur išėjęs. Negirdėjo, kad iÅ¡ nukentėjusiojo bÅ«tų buvę reikalaujami pinigai ar telefonas. A. T. sakė, kad grÄ Å¾ins telefonus. Nežino, ar jis kam nors skambino, nes turbÅ«t neturėjo telefono. Nukentėjusysis į laukÄ išėjo pats.

Negrasino A. T. iÅ¡vežti į miÅ¡kÄ , nesakė jam, kad jei negrÄ Å¾ins pinigų, tai jam bus blogai. Nematė, ar kas nors iÅ¡ asmenų davė nukentėjusiajam telefonÄ pasiskambinti. A. T. buvo muÅ¡amas dėl pavogtų telefonų ir tai vyko dėl girtumo. Iki įvykio nukentėjusiajam buvo viskas gerai, nebuvo sužalotas ir taip pat jam nieko nebuvo po jo suduotų smÅ«gių. Nežino, iÅ¡ kur pas nukentėjusįjį atsirado nurodyti sužalojimai. Kaltinamasis I. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltas prisipažįsta, tvirtina ankstesnius parodymus, nori atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, su juo susitaikyti.

Ankstesnėje apklausoje jis buvo nurodęs, kad A. (T.) jis pažįsta senokai, su juo santykiai buvo normalÅ«s, jis gyvena Å¡aliai jo. Ä®tarime nurodytus L. T., E. P. ir V. M. jis pažįsta, su jais yra ne kartÄ baliavojęs. 2016 m. sausio 17 d. apie 17 val. jis kartu su E. P. buvo parduotuvėje „Aibė“, kuri yra Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), ir netikėtai susitiko V. M.. Jis juos pakvietė į namus. Jis gyvena tame pačiame name, kur yra parduotuvė. V. M. buvo su savo drauge, kurios jis nepažįsta.

Ten jie rado A. T. ir dar vienÄ mergaitę, kurios taip pat jis nepažįsta. V. M. namuose visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jie sėdėjo kambaryje, jis nematė, ar ant stalo buvo koks nors peilis, kadangi užkandos nebuvo. Alkoholį pirko L. T. ir V. M., jie turėjo pinigų. Netrukus atėjo dar vienas pažįstamas L. T.. Ne ilgai trukus jis pradėjo A. T. klausinėti, kur yra jo telefonai. Jam vėliau buvo paaiÅ¡kinta, jog prieÅ¡ mėnesį laiko, kuomet A. T. su L. T. ir dar kažkokiais vaikinais baliavojo pas Z., A.

T. su kitu L. iÅ¡ L. T. pavogė du telefonus ir dar nuo Å¡io gavo į veidÄ . Tame baliuje jis pats dalyvavo, tačiau išėjo anksčiau ir Å¡ito momento nematė. Kadangi L. T. per mėnesį laiko A. T. taip ir nebuvo sutikęs, o dabar netikėtai jį sutiko, todėl pradėjo jo reikalauti, kad jis grÄ Å¾intų telefonus. Kiek jis pamena, L. T. porÄ kartų sudavė jam per veidÄ . Tuomet A. T. prisipažino ir neneigė, kad tuos telefonus su kitu L. tÄ vakarÄ iÅ¡ L. T. pavogė. Be to, jis sakė, kad telefonai yra užstatyti lombarde.

Kvitai apie užstatytus telefonus yra pas tÄ draugÄ . Telefonai buvo užstatyti kito L. vardu. L. T. A. T. reikalavo grÄ Å¾inti telefonus arba atiduoti pinigus už juos. Ar L. T. A. T. grasino, ar sakė, kad jį užmuÅ¡ ir panaÅ¡iai jis nepamena, nes ne viskÄ girdėjo. Pats A. T. sakė, kad atiduos 200 eurų už telefonus, dar skambino mamai praÅ¡ydamas jos pinigų, tačiau ji nedavė. Ar skambinti mamai bei praÅ¡yti pinigų reikalavo L. T., ar A. T. sugalvojo pats, jis nežino. Mama Å¡iam pinigų neskolino.

Tada A. T. pasakė, kad pinigus grÄ Å¾ins užstatęs savo kompiuterį. Tuo metu, kai tarp L. T. ir A. T. vyko Å¡is pokalbis, jie toliau gėrė. Paskui ir jis kažkuriuo momentu prisijungė, sudavė A. T. porÄ smÅ«gių į veidÄ arba į galvÄ rankomis. Jis sakė jam, kad blogai padarė, jog iÅ¡ draugo pavogė telefonus. Jis neskambino ir neieÅ¡kojo asmens, kuris galėtų nuvežti A. T. į miÅ¡kÄ . Ar tai darė kažkuris iÅ¡ bute buvusių asmenų, jis nežino, negirdėjo. KÄ veikė E. P. ir V.

M., ar jie mušė bei grasino A. T., jis tikrai negali pasakyti, nematė, buvo nuėjęs į tualetÄ . Jis nematė, kad V. M. bÅ«tų grasinęs peiliu A. T.. Kiek jis pamena, jie sėdėjo Å¡alia ir gėrė alkoholį. Visa Å¡i situacija truko apie valandÄ . Tuomet, kai prasidėjo kivirčas dėl telefonų, merginos jau galėjo bÅ«ti išėjusios, tačiau jis tiksliai nepamena. Kalbos apie tai, kad A. T. uždarė ir neiÅ¡leido iÅ¡ buto tikrai nebuvo, bent jau jis nepamena. Be to, neilgai trukus ar L.

T. ar A. T. pasiÅ«lė eiti į laukÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius vienas ant vieno. Išėjus į laukÄ A. T. pradėjo bėgti, tačiau jį pagavo E. P. ir stÅ«mė į pusnį, Å¡is nuvirto. Jis pats A. T. nesivijo, todėl nematė, ar jis buvo spardomas ar kitaip muÅ¡amas. Neilgai trukus visi jie parėjo namo, iÅ¡skyrus A. T., nes jis išėjo. Tuomet, kai jis A. T. matė, ant jo veido tikrai nebuvo mėlynių ar kokių kitų sumuÅ¡imų. A. T. jau seniai, maždaug prieÅ¡ 4-5 metus, važiuodamas motoroleriu, susižalojo deÅ¡inę rankÄ ir iki Å¡iol jos nevaldo visiÅ¡kai.

Jis nematė, kad jis smÅ«giuotų. Jis ne visas aplinkybes gali nurodyti tiksliai, kadangi alkoholį gėrė apie dvi savaites, todėl tikrai smulkmenų nepamena (1 t. 91-93, 95 b. l.).Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad Å¡ių metų žiemÄ , t. y. sausio mėn. pabaigoje – vasario mėn. pradžioje, apie 17-18 val. adresu (duomenys neskelbtini), bute buvo dvi merginos, du vaikinai, jis, V. M., I. G., L. T. ir A. T.. Kol buvo bute – neįvyko nieko.

Atėjo blaivas, o visi kiti asmenys jau „baliavojo“. Ä® butÄ atėjo kartu su I. G., tačiau nežino, ar jis ateidamas buvo blaivus, ar iÅ¡gėręs. Su I. G. ėjo į parduotuvę ir sutiko V. M., kuris pasakė, kad pas jį yra atėjęs A. T.. Tuomet jie nuėjo į tÄ butÄ paklausti A. T., kur dingo jo pavogti telefonai. A. T. pats pasakė, kad kartu su kitu L. į lombardÄ užstatė du L. T. telefonus. Už tai paprašė 100 eurų ir kad atsiimtų iÅ¡ lombardo telefonus. Apie telefonų vagystę jam pasakė pats L.

T.. Vagystė įvyko prieÅ¡ savaitę ar dvi savaites iki Å¡io įvykio. Nukentėjusysis jam pasakojo, kad iÅ¡ jo dingo telefonai, kai jis buvo girtas, o atėję A. T. ir kitas L. jam sudavė smÅ«gius ir pasiėmę du telefonus juos nunešė į lombardÄ . Pas V. M. į butÄ Ä—jo, nes ten buvo A. T., o jis kurį laikÄ niekur nesirodė, o L. T. norėjo sužinoti, kur yra jo telefonai, kad galėtų bent jis pats juos atsiimti. Paskambino L. T. ir pasakė, kad pas V. M. yra A. T. ir jei nori, tai tegul ateina su juo iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Ä® šį reikalÄ Ä¯sikiÅ¡o, kadangi taip negalima daryti. Nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių fizinių veiksmų. Kai A. T. pasakė apie 100 eurų, jis sutiko juos duoti. Jis nurodė, kad paskambins mamai ir jos papraÅ¡ys pinigų, o tuomet nueis į lombardÄ ir paims telefonus. A. T. dar skambino kitam L., tačiau nežino, ar su juo susisiekė. Nematė nei vieno smÅ«gio, suduoto nukentėjusiajam. IÅ¡ buto buvo išėjęs pasitikti L. T.. A. T. iÅ¡ buto pasiÅ¡alino tik iÅ¡einant namo, tačiau su juo kartu nėjo, nes tuo metu kaimynės praÅ¡ymu laiptinėje keitė lemputę.

Ä® butÄ atėjęs L. T. kalbėjo su A. T. apie tai, kada A. T. grÄ Å¾ins telefonus. Nežino iÅ¡ kur pas nukentėjusįjį atsirado nurodyti sužalojimai - į namus jis išėjo nesužalotas. A. T. po reikalavimų nebuvo iÅ¡sigandęs. Nežino, ar bÅ«tų ėjęs į V. M. butÄ , jei ten nebÅ«tų buvę A. T.. Girdėjo, kad dėl pavogtų telefonų buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas. Kai jau bute nebebuvo A. T., tai su I. G. buvo išėjęs į jo namus parsineÅ¡ti alaus, bet kartu su A.

T. į laukÄ išėjęs nebuvo, jo nevedė į laukÄ , nebėgo jam iÅ¡ paskos ir nestÅ«mė į pusnį.Kaltinamasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įtarimo esmę supratęs, jis nori susitaikyti su nukentėjusiuoju. Ankstesnėje apklausoje jis buvo nurodęs, kad nukentėjusįjį A. (T.) jis pažįsta senokai, su juo santykiai buvo normalÅ«s. Ä®tarime nurodytÄ I. G. ir L. T. jis pažįsta, o V. M. jis matė pirmÄ kartÄ . Jis 2016 m. sausio 17 d. apie 17 val. prie parduotuvės "Aibė", esančios (duomenys neskelbtini), susitiko I.

G.. Su juo jis buvo sutaręs nusipirkti ir išgerti alaus. I. G. užėjo į parduotuvę, o jis liko jo laukti lauke. Iš parduotuvės I. G. išėjo, su kaip jau dabar žino, V. M. ir dviem merginomis, jų vardų jis nežino. Kaip jis suprato, parduotuvėje jie išsikalbėjo, kad V. M. namuose yra pažįstamas A. T.. Einant pas V. M. į namus, jam I. G. papasakojo, kad A. T. yra tas žmogus, kuris iš L. T. pavogė telefonus prieš dvi savaites, kuomet baliavojo pas Z.. Ir dėl to reikia su juo pakalbėti.

Atvykus į V. M. butÄ , jis matė, kad jame yra dar du jaunuoliai, tačiau jis jų nepažįsta, taip pat buvo ir minėtos merginos. Jis paklausė A. T., kur yra telefonai iÅ¡ L. T.. A. T. atsakė, kad telefonus pavogė jo draugas, paskui jie kartu važiavo į lombardÄ ir telefonus užstatė, dar sakė, kad jam tas draugas davė 5 eurus. IÅ¡girdęs kÄ sako Å¡is, jis paskambino L. T. ir pasakė, kad sutiko A. T., kuris pavogė jo telefonus, nes po to baliaus niekaip nepavyko jo sutikti. Už penkiolikos minučių jis išėjo pasitikti L.

T., jį atsivedė šį butÄ . Jis su A. T. kalbėjosi. Jis nematė, kad L. T. bÅ«tų trenkęs A. T.. Å is L. T. sakė, kad atpirks telefonus, arba sumokės 100 eurų. Be to, jis girdėjo, kad I. G. A. T. sakė, kad jei jis negrÄ Å¾ins pinigų ar telefonų, jį iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , matė, kad I. G. skambino kažkam, ar tik imitavo. Tačiau jis nematė, kad bÅ«tų kas nors šį mušęs. Tik kiek vėliau V. M. trenkė per pakaušį A. T., už kÄ jis trenkė jis nežino.

Be to, jis girdėjo, kaip A. T. kažkam skambino ieÅ¡kodamas pinigų, tačiau niekas jam jų neskolino ir pinigų už telefonus jis negavo. Dėl peilio jis nieko nurodyti negali. Ant stalo nebuvo jokios užkandos, tad nebuvo ir kÄ pjaustyti. Kad V. M. bÅ«tų grasinęs A. T. peiliu, jis nematė, gal tuo metu buvo išėjęs į tualetÄ ar į parduotuvę. Kambaryje jis konflikto nematė ir negirdėjo, muÅ¡tynių nebuvo, garsiai visi kalbėjosi, nes visi gėrė. Grasinimų užmuÅ¡ti ar paskandinti A.

T. jis negirdėjo. Neilgai trukus L. T., I. G. ir A. T. išėjo į laukÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti santykių. Jis į laukÄ išėjo Å¡iek tiek vėliau. Kai jis išėjo, A. T. ėjo link namų. Jis jo nemušė, nespyrė. Tada jis su L. T. ėjo dar parsineÅ¡ti alaus, o I. G. nuėjo pas V. M. į namus. Jis matė, kad I. G. ranka iÅ¡tinusi, pas kitus jokių sužalojimų jis nematė. Vėliau jie parėjo pas V. M. ir gėrė toliau (1 t. 143-145, 147 b. l.).Kaltinamasis L. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. sausio mėn. apie 17 val. adresu (duomenys neskelbtini).

Ä® šį butÄ ateiti jį pakvietė E. P., o anksčiau ten nebuvo buvęs, nežinojo, kas to buto savininkas – jo nepažinojo. E. P. kvietė pasikalbėti su A. T. dėl pavogtų telefonų, kuris buvo nurodytame bute. PrieÅ¡ maždaug 2-3 sav. Å¡io įvykio iÅ¡ jo buvo pavogti telefonai ir buvo sumuÅ¡tas. Dėl to buvo kreipęsis į policijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl telefonų vagystės įtarė A. T. ir L.. Kai atėjo į nurodytÄ butÄ pakalbėti su A. T., bute buvo V.

M., I. G., L. T., A. T., pora merginų ir du vaikinai. Atvykęs prisėdo prie A. T. pakalbėti dėl telefonų, draugiÅ¡kai kalbėjosi. Jis jam pasakė, kad jo telefonai yra užstatyti lombarde, už juos pasiÅ«lė 100 ar 200 eurų, t. y. jis norėjo savo kompiuterį nuneÅ¡ti į lombardÄ , o gautus pinigus atiduoti jam arba iÅ¡ lombardo paimti telefonus. A. T. pasiÅ«lė kartu su juo eiti į jo namus paimti kompiuterį, tačiau nesutiko eiti kartu su juo. A. T. skambino mamai ir prašė jam paskolinti pinigų, kad jam padengtų žalÄ .

Jis jam pasakė, kad už tokius dalykus jį reikėtų nuvežti į miÅ¡kÄ , pririÅ¡ti prie medžio ir palikti. Sakė, kad reikėtų vežti į miÅ¡kÄ , o ne kad veÅ¡. A. T. į tokį pasakymÄ nereagavo niekaip – jis net automobilio neturi. PorÄ kartų jam delnu patapÅ¡nojo per veidÄ , kai sakė, kad reikėtų jį vežti į miÅ¡kÄ . Po patapÅ¡nojimų kalbėjosi toliau. Tuomet I. G. 1 ar 2 kartus kumščiu sudavė A. T.. Po to, jis su A. T. išėjo į laukÄ parÅ«kyti, o berÅ«kant jis pradėjo bėgti.

Jis pradėjo jį vytis, jis nugriuvo, bet atsistojęs vėl pradėjo bėgti, o jis vėl vytis, tačiau vėl nugriuvo ir jam pasakė, kad eitų namo. Paleidęs A. T. susitiko su E. P. prie parduotuvės ir jie išėjo pas jį į namus. Paskui A. T. jis bėgo, nes norėjo pabaigti išsiaiškinti dėl telefonų: kada juos paims iš lombardo, kada sumokės pinigus. Nesuprato, kodėl A. T. pradėjo bėgti – gal galvojo, kad jis ar kiti asmenys jį muš. Matė, kad bute nukentėjusiajam sudavė I.

G., o kad kiti asmenys kÄ nors bÅ«tų darę – nematė. E. P. nukentėjusiajam nieko nedarė. Atrodo, kad jis vienas su A. T. išėjo į laukÄ parÅ«kyti, o vėliau išėjo E. P.. Po įvykio su A. T. bendravo, su juo susitaikė, savo dalį žalos atlygino, t. y. sumokėjo grynaisiais 45 eurus už vaistus. Ä®vykio metu nukentėjusiajam davė savo telefonÄ pasiskambinti, nes skambino patėviui ir prašė, kad jis nuneÅ¡tų kompiuterį į lombardÄ . Nematė, kÄ darė V. M. nukentėjusiojo atžvilgiu.

Peilio jis nematė. Dėl pavogtų iÅ¡ jo telefonų vyksta teismo procesas. Toje byloje kaltinamaisiais yra A. T. ir L., o jis yra nukentėjusysis. Žala jam atlyginta. Gal A. T. kažkiek jo iÅ¡sigando, kai pradėjo kalbėti su juo apie telefonus. IÅ¡ A. T. nereikalavo atlyginti žalÄ â€“ jis tai pasiÅ«lė pats. Taip pat nereikalavo jo, kad skambintų, o jis pats prašė paskambinti. Nukentėjusiajam negrasino, o tik pasakė, kad reikėtų jį nuvežti į miÅ¡kÄ ir palikti. Nežino, kaip jis suprato tokį jo pasakymÄ , tačiau nei vienas iÅ¡ jo draugų neturi automobilio, tai niekas nebÅ«tų galėjęs vežti nukentėjusįjį į miÅ¡kÄ .

Mano, dėl jų visų veiksmų nukentėjusysis turėjo kažkiek iÅ¡sigÄ sti. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Lauke A. T. nestÅ«mė, jam nesudavė. Negirdėjo, kad kas nors iÅ¡ kaltinamųjų sakytų, jog papjaus ar užmuÅ¡. Jis to taip pat nesakė. Kaltinamasis L. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltas prisipažįstantis visiÅ¡kai, kad neteisėtu bÅ«du iÅ¡ A. T. reikalavęs grÄ Å¾inti jam telefonus arba 200 eurų už telefonus. Ä®vykio metu jis vartojo alkoholio. Jis su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo.

Ankstesnėje apklausoje jis buvo nurodęs, kad 2016 m. sausio 17 d., valandos nepamena, jam į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino gal E. P., o gal I. G., pakvietė iÅ¡gerti alaus, sakė ateiti prie parduotuvės „Aibė“, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Neilgai trukus jis atėjo prie sutartos parduotuvės, paskambino E. P., kad iÅ¡eitų į laukÄ . Su juo jis ėjo į butÄ , kuris yra tame pačiame name, kaip ir parduotuvė. Koks buto numeris jis nežino, parodyti negalėtų, kadangi tame bute buvo tik vienÄ kartÄ .

Su E. P. jis susitiko gal apie 17 val. Atėjęs į butÄ jis pamatė, kad jame yra A. (T.). Dar buvo dvi merginos ir lyg ir trys vaikinai, kurių jis nepažįsta, tačiau tiksliai to pasakyti negali, nes nepamena. Dėl A. T. jis yra parašęs pareiÅ¡kimÄ dėl sumuÅ¡imo ir telefonų vagystės. Å is įvykis buvo prieÅ¡ dvi ar tris savaites. Tuomet buvo situacija, kad jis buvo pas savo draugÄ Z., jie gėrė, pas jį dar buvo ir A. T. su draugu L.. Kadangi jis buvo girtas, todėl buvo primigęs ir prabudo nuo smÅ«gių.

Atmerkęs akis jis pamatė, kad jį muša A. T. ir jo draugas L.. Kiek jam smūgių sudavė jis nežino, bet, kai jie nuo jo pasitraukė, jis pamatė, kad ant stalo nebėra jo dviejų telefonų. Su jais kartu buvo ir Z.. Kadangi jis buvo smarkiai sumuštas, todėl tuomet jam tie telefonai neberūpėjo. Nuo to laiko A. T. jis sutikęs nebuvo. Pamatęs jį tame bute jis atsisėdo šalia ir pradėjo su juo kalbėtis, klausė, kaip ten buvo su tais telefonais. Jis tiksliai nežino, kuris, ar A. T., ar L. tuos telefonus paėmė, tačiau žino, kad tai padarė jie.

A. T. jam pasakė, kad telefonus su L. jis užstatė lombarde. Tada jis, pasisukęs į jį, paplekÅ¡nojo jam per veidÄ ir pasakė, kad norėtų gerai jam trinktelėti, tačiau negali, nes yra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas. Tada jis paklausė, kaip bus dėl žalos atlyginimo. A. T. atsakė, kad už telefonus atiduos 200 eurų ir pinigus surinks per tris dienas. Å is pokalbis buvo draugiÅ¡kas, konflikto nebuvo. Jis jam sakė, kad už tokius darbus jį reikėtų nuvežti į miÅ¡kÄ ir pririÅ¡us prie medžio palikti.

Å iaip jis jam negrasino. Paskui priėjo I. G. ir trenkė A. T. į veidÄ gal pora kartų. KÄ I. G. A. T. sakė ir dėl ko ant jo supyko bei trenkė per veidÄ , jis nežino, negirdėjo. I. G. buvo jau gerokai iÅ¡gėręs. Jis nematė ir negirdėjo, kad I. G. bÅ«tų kam nors skambinęs bei ieÅ¡kojęs automobilio A. T. iÅ¡vežti. Po to, A. T. jam sakė eiti iki jo, jis paims kompiuterį, užstatys ir atiduos pinigus, tačiau jis nesutiko. Jis savo iniciatyva skambino patėviui ir prašė, kad jis nuneÅ¡tų kompiuterį į lombardÄ , tačiau jis nesutiko, tuomet Å¡is paprašė, kad jis paskolintų 200 eurų, tačiau patėvis pasakė skambinti mamai.

A. T. paskambino mamai, tačiau ir ji pinigų neskolino. Jis nepamena, kad bÅ«tų buvusi kalba apie tai, jog jei jis negaus pinigų iki 19 valandos, jam bus blogai. Jis to nesakė. Jis nematė, kad kas nors bÅ«tų grasinęs A. T. peiliu. Ant stalo peilio jis nematė, net nebuvo užkandos, kuriÄ reikėtų pjaustyti. E. P. A. T. nieko nesakė su juo net nekalbėjo. Bute buvo triukÅ¡mas, kadangi buvo daug žmonių, visi vartojo alkoholį, tačiau, kiek jis pamena, A. T. niekas negrasino užmuÅ¡ti ar kitaip susidoroti.

Jis jam sakė, kad jų problemÄ iÅ¡siaiÅ¡kins policija. Jis matė, kad A. T. buvo iÅ¡sigandęs, nes gavo nuo I. G. į galvÄ , taip pat ir kažkas iÅ¡ jo draugų, kurių jis nepažįsta, Å¡aukė ant jo, nes pyko, jog jis yra vagis ir kaip jis gali vogti iÅ¡ savų. Jis nematė, kad ant A. T. veido bÅ«tų mėlynių ar kraujosruvų. Neilgai trukus jis pasakė A. T. eiti į laukÄ pasikalbėti vienas ant vieno. Kviesdamas jį į laukÄ jis nieko neturėjo mintyje, tiesiog norėjo pasikalbėti.

Pirmesnis lyg ir išėjo I. G., paskui A. T., o vėliau, bÅ«damas lauke, jis pamatė E. P.. Tik išėjus į laukÄ , A. T. pradėjo bėgti. Bėgdamas per gatvę jis paslydo ir krito ant veido, paskui jis atsikėlė ir vėl bėgo, tačiau jie jį vijosi, jis vėl krito ant veido. Jis su E. P., bet tiksliai nepamena, pribėgo prie A. T., jį pasiuntė pavartodami necenzÅ«rinį žodį ir nuėjo namo. Jie jo nespardė (2 t. 11-13, 15 b. l.).Nukentėjusysis A. T. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m.

žiemos vakarÄ adresu (duomenys neskelbtini), pas V. M. namuose. Tam bute buvo Å¡ie keturi kaltinamieji, jis, pora merginų ir pora draugų. Pirmieji iÅ¡ kaltinamųjų pas V. M. atvyko I. G. ir E. P., kuriuos pažinojo iÅ¡ anksčiau. Jie pasakė, kad paskambins L. T. ir pasakys, kad ateitų iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl telefonų. Žinojo, apie kokius telefonus bus kalbama – jam tai buvo pasakyta, nes pas jį buvo atėjęs draugas, kuris klausė mamos, kur jis yra, nes reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl telefonų.

E. P. ir I. G. jo prašė 200 eurų už telefonus. Jam sakė, kad neiÅ¡eis, kol neduos pinigų, todėl pradėjo skambinti tėvams. Pinigų jie jo prašė, nes manė, kad jis iÅ¡ L. T. pavogė telefonus. Tuo metu jis neturėjo telefono, tačiau turėjo SIM kortelę, tai jÄ Ä¯sidėjo į L. T. telefonÄ . Iki ateinant L. T. su E. P. ir I. G. beveik nieko nesiÅ¡nekėjo, o laukė L. T.. L. T. atėjo po 5-10 min., jis jo klausė, kur dingo telefonai. Jis sakė, kad kitas L. juos jo vardu užstatė lombarde.

L. T. už juos prašė iÅ¡ pradžių 200 eurų, o paskui 100 eurų, bet jis pasakė, jog pinigų neturi, tai jam buvo pasakyta, kad niekur neiÅ¡eis, kol jų neduos. Tuomet pradėjo skambinti mamai ir patėviui, tačiau jam buvo pasakyta, jog pinigų neatneÅ¡, nes tai yra jo daiktai, todėl turi pats juos neÅ¡ti į lombardÄ . Tačiau jo niekas neiÅ¡leido iÅ¡ to buto ir negalėjo nueiti į namus. Jam buvo pasakyta, kad jei iki 19 val. nebus pinigų, tai bus negerai. Atėjus 19 val. L. T. pasiÅ«lė pasimuÅ¡ti vienas prieÅ¡ vienÄ .

Išėjo į laukÄ ir jis iÅ¡ karto pradėjo bėgti. Jis jį pradėjo gaudyti, jis nugriuvo prie automobilio, atsikėlė ir prašė paÅ¡alinių žmonių kviesti pagalbos, tačiau jie to nedarė, o tiesiog nuvažiavo. Tuomet pradėjo bėgti toliau ir arba jis kažkur užkliuvo, arba jį kažkas patempė, tai jis užsidengė galvÄ ir pajuto smÅ«gius į galvos ir nugaros sritį. Kas spardė, nematė, nes buvo užsidengęs galvÄ . Kai bėgo, jį pagavo L. T., laikė, sakydamas, jog palauks kitų.

IÅ¡ jo iÅ¡trÅ«ko ir pradėjo bėgti, o kitų asmenų nematė. Bute, kai buvo išėjęs į virtuvę parÅ«kyti ir iÅ¡ jos grįžo, kelis smÅ«gius sudavė V. M.. Nuėjus parÅ«kyti jam buvo kilusi mintis Å¡okti per langÄ , nes prieÅ¡ tai buvo pokalbiai, kad jį iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ . L. T. grasino, kad iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , su juo susidoros. I. G. taip pat kažkÄ sakė, jis skambinosi draugams, nuolat kalbėjo telefonu. E. P. nesakė nieko, kambaryje smÅ«gių nesudavė, o kas jį spardė lauke – nežino.

IÅ¡einant iÅ¡ virtuvės V. M. jam sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį prie nosies. Dėl to jam pradėjo suktis galva, atsisėdo į fotelį ir laukė 19 val. Iki tol bandė skambinti visiems, kas galėtų paskolinti pinigų, tačiau jų gauti nepavyko. I. G. sudavė smÅ«gius prieÅ¡ V. M. smÅ«gių sudavimÄ . T. y. pirmiausia jam buvo pagrasinta, paskui I. G. sudavė smÅ«gius, tuomet nuėjo parÅ«kyti ir grįžus gavo smÅ«gį iÅ¡ V. M.. V. M. jam sudavė smÅ«gį, o prieÅ¡ smÅ«gio sudavimo jis buvo pasiėmęs peilį, sakė susprogdins, bute nebus žiurkių, nuėjo į voniÄ atsukti dujų, tai jo draugas nubėgo paskui jį žiÅ«rėti, kÄ darys.

V. M. nesakė, kad jei neduos pinigų, tai jį papjaus, arba to neprisimena. Jis reikalavo, kad Å¡iandien bÅ«tų pinigai. Ä®vykio metu buvo iÅ¡gėręs, jautėsi apsvaigęs, nes gėrė nebe pirmÄ dienÄ . Kiti kaltinamieji taip pat buvo iÅ¡gėrę. Nors jį vijosi L. T., tačiau matė, kad dar kažkas stovėjo prie parduotuvės, kuri yra už 100 m nuo tos vietos, kur buvo spardomas. Girdėjo, kad nugriuvus prie jo Å¡neka keli asmenys, tai gal prie jo ir L. T. dar kas nors atbėgo. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Jis nevaldo deÅ¡inės rankos, tačiau ne dėl Å¡io įvykio, o dėl traumos su motociklu dar iki jo. Peilį atpažino. Po įvykio pusę metų nejautė veido, nes buvo pažeistas veido nervas nuo V. M. smÅ«gio. Dabar kartais dar skauda veidÄ . Atstatyti veido nervui buvo skirti vaistai. Po įvykio sapnuodavo koÅ¡marus. Per langÄ norėjo Å¡okti, nes buvo suduoti keli smÅ«giai, buvo grasinama susidoroti, dėl to buvo iÅ¡sigandęs ir norėjo pabėgti. Bijojo, kad iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , suspardys, t. y. bijojo susidorojimo, kadangi nežinojo, kÄ girtas asmuo gali sugalvoti.

IÅ¡ visų kaltinamųjų E. P. buvo mažiausiai agresyvus. Nors ir buvo iÅ¡ jo grasinimų, tačiau smurtas naudojamas nebuvo. E. P. sakė, kad jei nebus iÅ¡ jo pinigų, tai sumuÅ¡. Buvo iÅ¡sipurvinęs, nes įgriuvo į pusnį, kurioje buvo purvo nuo kelio. Taip pat ant nugaros buvo spardymo žymės. Ä® pusnį griuvo dėl to, kad arba jį kas nors pastÅ«mė, arba užkliuvo už bortelio. Buvo nugriuvęs du kartus. VienÄ kartÄ nugriuvo užkliuvęs, kai prašė pravažiuojančio automobilio kviesti pagalbos. 1000 eurų dėl neturtinės žalos atsisako.

L. T. jam atlygino savo padarytos žalos dalį, t. y. atlygino 45 eurus turtinės žalos. Kiti kaltinamieji nėra atlyginę jokios sumos. Å iai dienai L. T. jam nėra skolingas, todėl iÅ¡ 187,72 eurų turtinės žalos reikia atimti 45 eurus ir likusiÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ likusių trijų kaltinamųjų. Ä® gydymo įstaigÄ kreipėsi dėl įvykio, dėl kurio yra pagarsinti medicininiai dokumentai. Per naujuosius metus buvo iÅ¡važiavęs su panele ir susilaužė kryžkaulį, krisdamas ant nugaros.

Dėl to buvo nustatytas kryžkaulio lūžis, sunkiai vaikščiojo, buvo sunku atsikelti iÅ¡ lovos, negalėjo sėdėti. Gydymas truko apie mėnesį laiko. Kai buvo pas V. M. namuose sausio 17 d., tai dar jautė simptomus dėl įvykio, kuris nutiko per naujuosius metus. Dar iki Å¡iol kartais jaučia. 2013 m. buvo patekęs į avarijÄ , dėl ko buvo sužalota ranka, ji liko paralyžuota. Buvo atlikta rankos nervų persodinimo operacija. DeÅ¡ine ranka negali nieko atlikti. Kaltinamiesiems apie jo paralyžuotÄ rankÄ buvo žinoma.Nukentėjusysis A.

T. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad per „Skipe“ jam paskambino V. M. ir pakvietė pas jį atsigerti sidro. Jis buvo kartu su savo drauge I. Ž.. Neilgai trukus jis su I. Ž. nukeliavo pas jį, nes gyveno netoliese. Kiek pabuvusi pas V. M. bei išgėrusi sidro I. Ž. išėjo namo. V. M. paskambino pažįstamoms merginoms iš pietinio miesto rajono. Tai buvo K. (P.). Dar buvo viena mergina G. (B.), jos namuose jie ir buvo, ji gyvena netoli prekybos centro „Iki“, Lyros gatvėje. Nakvojo jie pas G.

B., vartojo alkoholinius gėrimus, o sekmadienio popietę, gal apie 15 val., kartu su merginomis jie iÅ¡važiavo į V. M. butÄ . Vėl nusipirko alkoholinių gėrimų, iÅ¡gėrė, jis numigo. Prabudus, namuose jau buvo V. M. draugas L. (M.). Vėl visi gėrė alų, tada V. M. paskambino kitam savo draugui, jį vadina K. (E. P.). Tada V. M. išėjo pasitikti jo ir tuo pačiu nuėjo į parduotuvę. Tai galėjo bÅ«ti apie 18.00 val. Su jais kartu atėjo E. P. ir I. G., nes juos Å¡ie sutiko parduotuvėje.

Dar kiek praėjus laiko, kažkuris iÅ¡ vaikinų paskambino L. T.. Ir netrukus jis atėjo. Tada tuo metu namuose buvo minėtos merginos, L. M., L. P., V. M., L. T., E. P., I. G. ir jis. L. T. prisėdo Å¡alia jo ir iÅ¡ karto pradėjo jo klausti, kur jis padėjo jo telefonÄ . Jis sakė nežinantis apie jokį telefonÄ . Tada jis jam smogė vienÄ kartÄ , gal du ir sakė grÄ Å¾inti telefonÄ arba pinigus, tai yra 200 eurų už jo telefonÄ . Jis jam sakė nežinantis apie kÄ jis kalba, tada jis jam pasakė, kad tuomet, kai gėrė pas Z. ir jis buvo su savo draugu L., pavardės jis nežino, L.

T. dingo telefonai, vienas ar du. Kai jis pasakė, kad ne jis pavogė, tada jis pradėjo sakyti, kad telefonÄ pavogė jo draugas L.. Ir reikalavo, kad jis atiduotų arba telefonÄ arba 200 eurų, pradėjo grasinti, kad jei nebus pinigų arba telefono, jį iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , pririÅ¡ prie medžio, o paskui įmes į TalkÅ¡os ežerÄ . Tada priėjo I. G. ir pasakė, kad iÅ¡kvies maÅ¡inÄ , kuri iÅ¡veÅ¡ jį į miÅ¡kÄ , dar sudavė pora smÅ«gių į veidÄ . Paskui atsisėdęs jis skambino ar raÅ¡inėjo žinutes, neva ieÅ¡kodamas maÅ¡inos.

Tada prie jo priėjo V. M. ir pradėjo Å¡aukti, kad jei nebus pinigų, jam bus blogai, sudavė vienÄ smÅ«gį į žandÄ , tada jam pradėjo bėgti kraujas, nes iÅ¡ vidaus prakirto žandÄ . Tam kartui V. M. nurimo ir prisėdo. Kiti tuo tarpu gėrė, gal kažkas ir pritarė žodžiais, tačiau jis neprisimena to. Praėjus kelioms minutėms vėl prie jo priėjo I. G. ir klausė, ar jis nori į galvÄ , bandė smogti, bet nepataikė, nes jis buvo girtas. Kažkuris iÅ¡ buvusių vaikinų, gal E. P. I.

G. pasodino. Tuomet prie jo priėjo V. M., rankose turėjo peilį, jis peiliu jam mosavo palei veidÄ ir sakė, kad jei jis neduos pinigų, jį papjaus. IÅ¡ kur jis gavo tÄ peilį, jis nematė, nepastebėjo. Kaip atrodė peilis negali pasakyti matė, kad jis buvo smailus, ne bukas, kokia buvo jo kriauna jis nematė, lyg ir tamsi. Ar buvo ant stalo užkandos, jis nematė, ar buvo ant stalo peilis, taip pat nematė. Kiek jis pamena, E. P. jį lyg ir stengėsi iÅ¡ jo atimti, jam lyg ir padėjo L. T.. Tuomet V.

M. nurimo minutei. Paskui jis nuėjo į tualetÄ ir grįžęs pasakė, kad atsuks dujas ir jie visi sprogs. Tačiau kažkas nubėgo paskui jį ir nuramino. Tada L. T. jam pasakė, kad jis skambintų kam norintis ir gautų už telefonÄ pinigų. Tuomet jis paprašė L. T. duoti į savo telefonÄ Ä¯sidėti kortelę pažiÅ«rėti mamos, L. ir patėvio numerių. Kadangi jis neturėjo sÄ skaitoje lėšų, todėl pažiÅ«rėjęs numerius iÅ¡ L. T. telefono paskambino patėviui, paprašė 200 eurų, tačiau jis sakė, kad neturi ir liepė skambinti mamai.

Mamai jis paskambino, tačiau ir ji pinigų nedavė. Dar prieÅ¡ skambutį tėvams, jis paskambino L. ir sakė jam, kad jis atvažiuotų iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl dingusio telefono. Tačiau jis atsisakė, kažkuris iÅ¡ kambaryje buvusių vaikinų pasakė, kad jis paklaustų, kur yra čekiai iÅ¡ lombardo dėl užstatyto telefono. KÄ jis atsakė, jis nepamena. Tuomet jis prisiminė situacijÄ , kuomet maždaug prieÅ¡ mėnesį laiko jis su L., kurio pavardės jis nežino, L. T. ir dar kitais vaikinais, buvo pas Z., ten gėrė.

IÅ¡ Z. jis išėjo su L., kurio pavardės jis nežino ir iÅ¡sikvietė taksi. L. pasakė, kad reikia važiuoti iki lombardo. Tada jis pasakė, kad nori užstatyti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ar telefonus. Kieno jie buvo jis nežino, manė, kad tai jo telefonai. Kadangi jis neturėjo asmens dokumento, todėl jo paprašė, kad lombarde duotų savo dokumentÄ ir telefonas bÅ«tų užstatytas jo vardu. Lombardas, kuris yra Varpo gatvėje, dirba visÄ parÄ . Kiek pinigų gauta už telefonÄ ar telefonus, jis nežino, į tai nesigilino.

Paskui jis važiavo persirengti, nes po muÅ¡tynių su L. T. jam buvo suplėšytos kelnės. Ir vėliau jie važiavo į kazino. Apie tai, kad L. užstatė iÅ¡ L. T. pavogtÄ telefonÄ jis nežinojo. Apie tai pradėjo L. kalbėti kitÄ dienÄ . Tada jis dar pats bandė kalbėti su L., kad jis grÄ Å¾intų telefonÄ L. T., tačiau veltui. Jis su juo nebebendravo. Kadangi praėjo nemažai laiko, todėl apie šį įvykį jis buvo pamiršęs ir tada, kai L. T. jį užsipuolė, jis neprisiminė apie kÄ kalbama.

Tačiau vėliau jis prisiminė, kuomet jie pradėjo sakyti, kad tas įvykis įvyko pas Z.. Po pokalbių telefonais jis nuėjo parÅ«kyti, dar apžiÅ«rėjo, ar bÅ«tų galimybė pabėgti, tačiau pamatė, kad butas trečiame aukÅ¡te ir per langÄ jis neiÅ¡Å¡oks. Parėjus į kambarį, V. M., eidamas pro jį smogė jam gal iÅ¡ alkÅ«nės ar iÅ¡ kumščio, jam apsvaigo galva. Pamena jis, kad buvo 18.45 val., tuomet E. P. jam pasakė, kad jis turi 15 minučių gauti pinigams, tačiau jei ne, tai jis juo užsiims.

Dar jis skambinėjo mamai ir patėviui, kad Å¡ie gautų pinigų, tačiau jie pinigų nedavė. Nors telefono jis ir nevogė, tačiau norėjo už jį atsilyginti dėl to, kad labai bijojo, jis žadėjo užstatyti kompiuterį, kad tik jie jį paleistų. 19 val. L. T. sakė eiti į kiemÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vienas ant vieno. Tada jis, I. G., L. T. ir dar kažkas ėjo į laukÄ . Išėjus į laukÄ , jis bandė bėgti, tačiau pagriuvo ir atsikėlęs bėgo, tačiau jį pagavo L.

T., trenkė jam į galvÄ . Jam pavykus pasprukti, jis vėl pradėjo bėgti keliu, tačiau jį kažkas pasivijo ir spyrė į kojÄ . Tada jis pargriuvo ir pajuto smÅ«gius kojomis. Kas tiksliai jį spardė, jis negali pasakyti, tačiau pamena E. P. balsÄ tikrai girdėjęs, L. T. balsÄ tikrai girdėjęs. Ar dar kažkas be jų buvo, jis nežino. L. T. sakė „tempiam jį į kiemÄ â€œ, E. P. sakė „kelkis arba suspardysiu galvÄ â€œ. Tada jis pajuto pora smÅ«gių į galvÄ , paskui L.

T. kažkÄ suburbuliavo, jis pajuto dar kelis smÅ«gius galvÄ , į Å¡onkaulius, tikslai net negali pasakyti. Kas ir kiek jam sudavė ir kokių smÅ«gių, rankomis ar kojomis, pasakyti jis negali. Po Å¡ių smÅ«gių jis nieko nebepamena. Pamena, kad pasidarė Å¡alta, tada prabudo ir pamatė, kad nieko nėra. Kiek laiko jis buvo be sÄ monės, nežino. Atsikėlęs jis pradėjo bėgti ir pamatė moteriÅ¡kę, kurios paprašė paskambinti policijai. Atvyko policija ir jį iÅ¡vežė į ligoninę.

DeÅ¡inės rankos jis nevaldo jau kelis metus, turi dėl to invalidumÄ . Papildomai apklaustas jis nurodė, kad į kaklÄ Ä¯rėmęs peilio jam nebuvo, tačiau mosavo juo palei veidÄ , ar tuo momentu kÄ nors jam sakė jis nežino, nepamena, nes ten buvo triukÅ¡mas. Po to įvykio jis labai blogai jaučiasi, blogai miega, sapnuoja koÅ¡marus. Be to ir fizinė sveikata jo bloga, iki Å¡iol leidžiasi vaistus. Nejaučia jis deÅ¡inės pusės veido, nes pažeistas nervas (1 t., 19-20, 21-24, 26-27 b. l.).Liudytoja K.

P. teisme parodė, kad iÅ¡ salėje esančių asmenų pažįsta A. T., V. M.. Ä®vykio metu buvo pas V. M. svečiuose, ten „baliavojo“. Buvo ji, G. B., V. M., E. P.. Nelabai matė kas įvyko tam bute, kadangi keturiese sėdėjo savo rate. Taip pat į butÄ dar kažkas buvo atėję, tačiau neprisimena, kas tokie. Pokalbių apie telefonus nebuvo. Be V. M. kitų kaltinamųjų nepažįsta, jų nematė bute, nes nekreipė į kitus dėmesio, nes buvo su G. B., E. P.. Taip pat bute buvo V.

M. ir L.. Gal V. M. bendravo su A. T. – nekreipė į juos dėmesio. Kalbos apie telefonus nebuvo. Atrodo, turėjo užkandos. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jų neskaitė, tačiau pasirašė. Įvykio metu buvo daug išgėrusi. Bute grojo muzika, vaikinai garsiai kalbėjo, jie buvo „biški“ įkaušę. Nežino, ar A. T. atžvilgiu buvo naudojama prievarta ar smurtas. Gal galėjo jam būti baisu, nes visi šaukė. V. M. reikalavo iš A. T. pinigų, nors tiksliai to neprisimena.

Pasilieka prie pirminių parodymų. Peilio V. M. neturėjo – nebent pjaustė deÅ¡rÄ , tačiau juo nemosavo. Asmenys buvo išėję į laukÄ , paskui grįžo, tačiau neprisimena, kÄ grįžę pasakojo. Neprisimena, kas iÅ¡ vaikinų buvo išėję į laukÄ . Pagarsinti parodymai yra teisingi, juos tvirtina. Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-16 ji buvo pas draugę G. (B.), į jos namus atvažiavo pažįstamas V. (V.) M. ir A. (T.). Jie tÄ vakarÄ liko G. B. namuose, vaikinai pernakvojo, o kitos dienos popietę visi keturi iÅ¡važiavo pas V.

M. į namus. Neilgai trukus į Å¡io namus atvažiavo jo draugai E. (P.) ir L. (M.). Tiek praeitÄ dienÄ , tiek ir tÄ dien jie vartojo alkoholinius gėrimus. Praėjus kažkiek laiko G. B. su V. M. ir E. P. ėjo į parduotuvę, kuri yra V. M. name. Kiek laiko jie užtruko parduotuvėje ji tiksliai nepamena, bet lyg ir jie parėjo vieni, bet Å¡ito tiksliai nurodyti negali. Praėjus kažkiek laiko V. M. pradėjo kažkÄ aiÅ¡kintis su A. T. dėl kažkokių telefonų, ir paskui jis kažkam paskambino.

Tuomet atėjo jai nepažįstamas jaunuolis, kurio vardo ji nežino. Jis prisėdo prie A. T. ir kalbėjosi, tačiau ji nematė, kad tas jaunuolis ar kuris nors kitas būtų šiam trenkęs. Tas atėjęs jaunuolis kažkam paskambino ir neilgai trukus atėjo dar du vaikinai. Jie taip pat prie A. T. pristoję aiškinosi dėl kažkokių telefonų. Visi jie sėdėjo prie stalo, kai kas iš vaikinų gėrė alų, kiti brendį, visi buvo gerokai įkaušę, triukšmas buvo, ji girdėjo, kad ant A.

T. visi šaukė, jam turėjo būti baisu. Vaikinų, kurie buvo atėję, vardų nei vieno ji nežino. Ji nelabai į juos kreipė dėmesį. Labiau ji bendravo su G. B. ir kitais dviem jaunuoliais, E. P. ir L. M.. Todėl patikslinti, kas kokius žodžius sakė A. T. ji tikrai negali, kadangi negirdėjo, tiesiog buvo triukšmas. Girdėjo ji, kad kalba vis ėjo apie telefonus, negirdėjo, kad A. T. būtų grasinta jį užmušti, papjauti ar kaip nors kitaip susidoroti. Girdėjo ji, kad iš jo reikalauta pinigų už tuos telefonus.

A. T. skambino mamai praÅ¡ydamas pinigų, tačiau jų negavo. Praėjus kažkiek laiko, ji matė, kad V. M. rankose turi peilį, tačiau jis A. T. jo įrėmęs į kaklÄ tikrai nebuvo. Jis tik mosavo jam prieÅ¡ais sėdėdamas, ar kÄ nors jam sakė, ji negirdėjo, tačiau kažkuris iÅ¡ vaikinų peilį jam liepė padėti, o gal jis pats padėjo. IÅ¡ kur V. M. gavo tÄ peilį, ji nežino, gal pasiėmė iÅ¡ virtuvės. Peilis buvo virtuvinis, kokios spalvos buvo jo kriauna ji nematė. V.

M. buvo supykęs ant A. T., tačiau nebuvo agresyviai nusiteikęs. Kokios sumos pinigų už telefonÄ vaikinai reikalavo iÅ¡ A. T., ji nesuprato. Ji su G. B., E. P. ir L. M. sėdėjo atskirai nuo jų ir bendravo keturiese. Todėl kas vyko su kitais vaikinais ji nelabai gilinosi, jie sakė, kad tai ne jų reikalas, tegul jie aiÅ¡kinasi patys. Å iaip visa situacija jai atrodė pakankamai baisoka, kadangi jie visi puolė A. T. vienÄ , o Å¡is negalėjo normaliai apsiginti, jis Å¡iaip yra tikrai labai jautrus ir geras žmogus.

Tuomet, kai A. T. visiems perskambino ir iki 19 val. negavo jų praÅ¡omų pinigų, kažkuris iÅ¡ vaikinų, o gal visi, pasiÅ«lė eiti A. T. į laukÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kokiu bÅ«du turėjo vykti aiÅ¡kinimasis lauke, ji nežino. Namie ji liko su G. B., E. P. ir L. M.. IÅ¡ lauko vaikinai grįžo greitai, galbÅ«t už 10 arba 15 minučių, tiksliai ji nežino. Grįžę vaikinai pasakė, kad A. T. pabėgo ir lyg ir kažkuris iÅ¡ jų pasakė, kad A. T. gerai kliuvo, tačiau kuris vaikinas tai pasakė, ji nežino.

Ä® laukÄ išėjo tie trys jai nepažįstami jaunuoliai ir lyg ir V. M.. Neilgai trukus, po to ji su G. B., E. P. ir L. M. iÅ¡vyko, jie visi dar liko namie pas V. M.. Visi jie buvo labai girti, iÅ¡skyrus E. P. ir L. M. (1 t. 59-60 b. l.).Liudytoja D. T. teisme parodė, kad Å¡ių metų sausio mėn. jos sÅ«nus A. T. buvo sumuÅ¡tas keturių asmenų. Jai bÅ«nant darbe sÅ«nus paskambino iÅ¡ L. T. telefono, kurį žinojo, kadangi anksčiau su juo buvo įvykis dėl telefono. A. T. jos prašė 200 eurų.

Nuo to atsisakinėjo. Eidama namo sužinojo, kad sÅ«nus nori užstatyti kompiuterį, tačiau vėl tai daryti atsisakė. Grįžus namo iÅ¡ jo gavo daug skambučių, tačiau kiekvienÄ kartÄ tai ignoravo, sakydama, jog negaus tų pinigų. Kai paskutinio pokalbio metu A. T. jai pasakė: „mamyte, man laikas baigiasi“, tai tada iÅ¡sigando, nes jis jos „mamyte“ nevadina. Tada ji iÅ¡girdo sÅ«naus pagalbos Å¡auksmÄ . Pasakė sÅ«nui, kad atneÅ¡ pinigus, tai tuomet jau buvo nusileista iki 100 eurų.

Kai pasakė, kad ateina su policija, tai tada telefonas jau buvo iÅ¡jungtas. Praėjus maždaug 20 min. sÅ«nus parbėgo purvinas, iÅ¡sigandęs ir nurodė, kad jį sumušė ir suspardė keturi asmenys. Tuomet iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Tuo metu sÅ«nus nelabai su ja kalbėjo, nes buvo labai iÅ¡sigandęs. IÅ¡ jų sumuÅ¡usių asmenų žinojo tik V. M., kuris yra lankęsis pas juos namie kaip sÅ«naus draugas, ji juos vaiÅ¡indavo ir pripažino kaip sÅ«naus draugÄ .

A. T. nurodė, kad L. T. taip pat dalyvavo visame tame įvykyje. IÅ¡ grįžusio sÅ«naus matė, kad jis buvo bėgęs, suprakaitavęs, pavargęs. Nepastebėjo, kad jis bÅ«tų padauginęs alkoholio, tik gal truputį buvo iÅ¡gėręs. Kai telefonu kalbėjo su A. T., tai nežinojo, kam reikalingi tie pinigai. TÄ patį vakarÄ sÅ«nų į ligoninę iÅ¡sivežė greitoji medicinos pagalba, kur jam buvo padaryti tyrimai. Kadangi tada sÅ«nus su savimi neturėjo telefono, tai skambino į priėmimÄ ir nuolat klausinėjo, kur yra jos sÅ«nus, jai buvo pasakyta, kad jis iÅ¡vežtas į policijos komisariatÄ apklausai.

Tai tuomet jai dingo ryÅ¡ys su sÅ«numi ir visÄ naktį negrįžo. Kadangi dirba ligoninėje, tai kolegė pasakė, kad A. T. guli pirmame chirurginiame. Ten nubėgo ir matė, kaip jis nerviÅ¡kai drebėjo, tai prašė gydytojo suleisti jam raminamųjų. Po įvykio sÅ«nus nurodė asmenų vardus, kurie jį sumušė. Sakė, kad mušė už telefonus, nes yra už juos skolingas, t. y. visi norėjo iÅ¡ jo „iÅ¡muÅ¡ti“ telefonus. Pradžia dėl telefonų buvo tokia, jog gruodžio mėnesį jai buvo paskambinta ir pasakyta, kad iÅ¡gėrinėjimų metu dingo L.

T. telefonai. Ji pasakė, kad jei įvyko vagystė, tai praÅ¡o raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Iki sumuÅ¡imo sÅ«nus dėl telefonų nebuvo apklaustas policijoje, nes kai įvyko sumuÅ¡imas, tai tuo pačiu maždaug metu buvo kreiptasi į policijÄ dėl telefonų vagystės. Dėl to bendravo su L. T. mama. Å iai dienai dėl tų telefonų jos sÅ«nui yra užvesta baudžiamoji byla. A. T. nurodė, kad su savo invalidumo pažymėjimu už 5 eurus jis sutiko užstatyti telefonus, o kitas L. tuos telefonus paėmė.

SÅ«nus sakė, jog jis net nepastebėjo, kada telefonai buvo paimti. Byla sÅ«naus atžvilgiu tęsiasi, ji neiÅ¡nagrinėta. Ä®vykio vakarÄ paskambino L. T. ir kreipėsi vardu „Irmantai“. Ji pasakė, kad tai ne „I.“, o kalba A. mama. Tuo skambučiu L. T. sumaišė telefonų numerius, nes buvo labai iÅ¡gėręs. Jam pradėjo priekaiÅ¡tauti už sÅ«naus suspardymÄ ir sumuÅ¡imÄ , nes jis dabar guli ligoninėje. L. T. sakė neapsimesti, nes A. T. negalėtų bÅ«ti ligoninėje.

Taip pat klausė, kodėl laikė rankoje peilį, tai L. T. pasakė, kad tÄ peilį jis iÅ¡mušė iÅ¡ rankų V. M.. KartÄ eidama iÅ¡ darbo sutiko prie parduotuvės I. G., kurio tada nepažinojo, tačiau jis jai prisistatė ir pasakė, jog labai gailisi, kad taip atsitiko. KitÄ kartÄ buvo sutikusi L. T., kurio taip pat iki tol nepažinojo ir jis atsiprašė, sakė, kad labai gailisi už tÄ Ä¯vykį. Ant A. T. žaizdų nebuvo matyti, tik suėmęs laikė nosį, kosėjo. Norėtų, kad bÅ«tų atlyginta žala, nes ji sumokėjo už sÅ«naus gydymÄ ir tik vienas L.

T. jai atnešė pinigus - 45 eurus. SÅ«nų vedė pas neurologÄ , nes buvo pažeistas triÅ¡akis žando nervas. Buvo ilgalaikis gydymas, buvo reikalingi įvairÅ«s vaistai. Jis minėjo, jog jam sudavė I. G., kažkiek L. T., t. y. visi keturi vaikinai suspardė jos sÅ«nų. SÅ«nus apie parÄ laiko gulėjo pirmame chirurginiame, paskui iÅ¡aiÅ¡kėjus, jog nejaučia žando, buvo kreiptasi į neurologÄ , kur gydėsi apie 3 sav. – mėnesį laikÄ . Pirko vaistus. Taip pat lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ .

Å iuo metu pas gydytojus nesilanko.Liudytoja D. T., A. T. mama, ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2015 metų gruodžio mėnesio viduryje, į jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino vaikinas, kuris prisistatė esantis L., kaip dabar ji žino, kad T. ir pasakė, kad neva jos sÅ«nus su kitu L. jį sumušė ir pavogė du telefonus. Neilgai trukus jis telefono ragelį perdavė savo mamai, ir ji jai pasakė, kad ji privalo sumokėti 200 eurų už pavogtus telefonus. Ji pasakė, kad pinigų nemokės, o jei jie turi pretenzijų, tegul kreipiasi į policijÄ ir informuoja apie įvykdytÄ nusikaltimÄ .

Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Maždaug po savaitės jai paskambino vyriÅ¡kis, kuris prisistatė esÄ s iÅ¡ policijos ir klausė apie tÄ Ä¯vykį. Ji nurodė sÅ«naus numerį ir sakė, kad ji nieko nežino ir tegul aiÅ¡kinasi su sÅ«numi. SÅ«nus A. T. jai pasakojo, kad buvo situacija, kuomet jis su L. buvo lombarde ir L. neturėjo asmens dokumento, todėl A. T. davė savo ir tokiu bÅ«du užstatė mobiliojo ryÅ¡io telefonus. Ar A. T. žinojo, kad telefonai vogti, ji negali pasakyti. A. T. minėjo, kad L. jam davė 5 eurus už tai, kad užstatė telefonus savo vardu.

Dėl Å¡ios situacijos ji turėjo iÅ¡sisaugojusi L. T. telefonÄ savo telefono užraÅ¡inėje. 2016-01-18 vakare, ji buvo darbe, jai iÅ¡ L. T. telefono skambino A. T. ir sakė, kad jam labai reikia 200 eurų, nes turi grÄ Å¾inti pinigus už tuos L. telefonus. Vėliau jis prašė leisti užstatyti kompiuterį, kuris yra jų namuose, tačiau ji pasakė griežtÄ ne, pinigų ji taip pat nedavė. A. T. jai skambino gal 4 ar 5 kartus ir vis dėl to paties prašė. Pokalbio su A. T. metu jai pasirodė, kad jo balsas buvo kaip verkiančio, gal jis ir buvo iÅ¡sigandęs. Ji su juo ilgai nekalbėjo, kadangi pyko.

Grįždama namo apie 19 val. ji paskambino savo vyrui ir jis pasakė, kad A. T. grįžta paimti kompiuterio, nes neva ji leido jį užstatyti. Ji pasakė tuoj grįšianti, liepė neleisti paimti to kompiuterio. Grįžus namo, dar kelis kartus skambino A. T. patėviui ir prašė pinigų paskolinti, bent 100 eurų. Vyras kiekvienÄ kartÄ perduodavo ragelį jai, ji apibardavo jį ir padėdavo ragelį. Paskutinį kartÄ , kuomet A. T. skambino, jis pasakė, kad jam baigiasi laikas. Tuomet ji labai susijaudino ir pasakė jam, kad turi piniginėje 100 eurų, klausė, kur juos atneÅ¡ti.

Ji pasakė, kad ateina su policija, tada A. T. iÅ¡kart telefonÄ iÅ¡jungė. Vėliau jis jai sakė, kad iÅ¡girdo jie ir liepė iÅ¡jungti. Kas tie jie, ji nežino. Daugiau jis jai neskambino. Praėjus 20 minučių A. T. parbėgo sumuÅ¡tas, jis spjaudėsi kraujais. Jai pasirodė, kad jis nebuvo girtas, iÅ¡ iÅ¡orės nesimatė muÅ¡imo žymių, tačiau jis spjaudėsi kraujais. Jis buvo visas purvinas, matėsi, kad voliojosi ant žemės. Jis jai pasakojo, kad jį spardė keturi vaikinai. Nieko nelaukusi iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ .

PareigÅ«nas klausė, ar jis nėra tas pats vaikinas, kuris bėgo nuo Vytauto gatvės, nes nepažįstama moteris jau buvo iÅ¡kvietusi policijÄ , kadangi jis pats prašė. Praėjus kažkiek laiko, apie 22 val., jai vėl paskambino L. T., iÅ¡ jo balso ji suprato, kad jis buvo visiÅ¡kai girtas. Kaip ji suprato, jis sumaišė numerius, nes norėjo skambinti I. G., kadangi, kuomet ji atsiliepė, jis paklausė ar tai I. G.. Ji jam papriekaiÅ¡tavo, kodėl jis su draugais sumušė A. T., nes Å¡iuo metu jis yra ligoninėje, jis sakė, kad niekas taip baisiai jo nemušė, be to, jis pats iÅ¡mušė V.

M. iÅ¡ rankų peilį. Be to, jis paminėjo, jog kai buvo sumuÅ¡tas jis, tai niekas nekreipė dėmesio. Tuomet ragelį paėmė jo mama, ji jai pasakė, kad dedasi labai negeri dalykai ir kad ji nežino, kuo viskas baigsis, minėjo, kad A. ligoninėje, tačiau ji jai gan piktai atsakė, kad ji nieko nenori žinoti, kad jos vaikas yra sergantis ir kad jie turi savo problemų. KitÄ dienÄ ji sužinojo, kad sÅ«nus paguldytas į ligoninę. Vėliau gatvėje jÄ pakalbino I. G. ir sakė, kad nori taikytis, pripažįsta, kad negerai pasielgė.

KitÄ dienÄ ji buvo susitikusi L. T., jis taip pat sakė, kad nori su ja ir A. T. pakalbėti, užsirašė jos telefono numerį ir sakė, kad ateis (1 t. 49-50 b. l.).Liudytoja G. B. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. sausio mėn. pas V. M. namuose. Bute buvo ji, L. M., E. P., K. P., kaltinamieji ir nukentėjusysis. Visa Å¡ita kompanija į butÄ atėjo dalimis: pirmieji buvo V. M., ji, L. M., K. P. ir A. T.. Kiti asmenys sužinojo, kad bute yra A. T., o priežastis buvo telefonas. V. M. ir galbÅ«t ji ėjo į parduotuvę ir jis sutiko vienÄ iÅ¡ kaltinamųjų.

PrieÅ¡ šį įvykį vienam iÅ¡ kaltinamųjų buvo pavogtas telefonas, kurį pavogė A. T.. V. M. iÅ¡ parduotuvės grįžo su vienu asmeniu, tačiau negali pasakyti su kuriuo. Bute keturiese bendravo, o naujai atėję asmenys kalbėjosi tarpusavyje dėl telefono. Girdėjo, kaip kalbėjo, kad A. T. paėmė iÅ¡ kažkurio girto asmens telefonÄ . Visi kalbėjo, buvo reikalaujama tiesos, nes telefonÄ praradęs asmuo norėjo sužinoti visÄ situacijÄ . Buvo kalbama ramiai, ginčų nebuvo, nematė fizinių veiksmų, nematė, kad bÅ«tų naudojami kokie nors daiktai.

Jai atrodo, dalis kaltinamųjų atėjo vėliau nei iÅ¡ parduotuvės grįžo V. M. su kitu asmeniu ar asmenimis. Kai susirinko visa kompanija, tai pokalbis toliau vyko. Ä® A. T. bÅ«senÄ neatkreipė dėmesio. Buvo pokalbis apie pinigus. A. T. turėjo paimti iÅ¡ lombardo to vaikino telefonÄ , bet A. nebuvo puolamas, negali pasakyti, ar ant jo buvo rėkiama. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Peilis buvo gal pas V. M.. A. T. turėjo jaustis „ne kaip“. Visas bendravimas jokių jausmų nesukėlė – to nesureikÅ¡mino.

A. T. geras žmogus, negali pasakyti, ar jis bÅ«na agresyvus, kadangi tiek jo nepažįsta. Gali bÅ«ti, kad ikiteisminio tyrimo metu jį įvardijo kaip gerÄ ir jautrų žmogų. A. T. kažkam skambino dėl pinigų, kad galėtų atsiimti iÅ¡ lombardo telefonÄ . Jis skambino savo noru, nes norėjo paimti telefonÄ . GrÄ Å¾inti telefonÄ buvo reikalaujama. Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo pasiÅ«lymas eiti į laukÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, reikalavimas gauti pinigus iki 19 val., tai vadinasi, taip ir buvo.

Vaikinai buvo išėję į laukÄ , t. y. išėjo visi asmenys, iÅ¡skyrus juos keturis. Po to, iÅ¡ lauko grįžo V. M., o dar po poros minučių grįžo kiti asmenys, tačiau negrįžo A. T.. Grįžę vaikinai sakė, kad A. T. pabėgo, tačiau nežino, kodėl taip padarė, nes pati nebuvo lauke. Nematė, kad kas nors bÅ«tų grasinęs peiliu.Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-16 į jos namus atvažiavo pažįstamas V. (V.) M. ir A. (T.), pas jÄ buvo jos draugė K.

P.. Jie tÄ vakarÄ visi liko jos namuose, vaikinai pernakvojo, o kitos dienos popietę jie visi keturi iÅ¡važiavo pas V. M. į namus. Neilgai trukus į Å¡io namus atvažiavo jo draugai E. (P.) ir L. (M.). Paskui, dar vėliau, ji su V. M. ir E. P. ėjo į jo name esančiÄ parduotuvę nusipirkti gėrimų. Parduotuvėje jie susitiko V. M. pažįstamus IrmantÄ (G.) ir E. (P.), juos pakvietė į namus. Tuos vaikinus ji matė pirmÄ kartÄ . Su kitais vaikinais jai yra tekę bendrauti anksčiau. Paskui kažkuris iÅ¡ bute buvusių nepažįstamų jai vaikinų, tai yra tų, kuriuos sutiko parduotuvėje, paskambino kažkokiam vaikinui iÅ¡ kurio buvo pavogtas telefonas.

Ir neilgai trukus atvyko vaikinas, kurio vardas galėjo bÅ«ti L. (T.). Visi sėdėjo prie stalo, niekas nesipyko. Kai kas iÅ¡ vaikinų gėrė alų, kiti brendį, bet visi buvo gerokai įkaušę. Besėdint L. T. pradėjo klausinėti A. T., kas pavogė jo telefonÄ , kuomet jie kažkur gėrė, L. T. miegojo, A. T. su savo kažkokiu draugu iÅ¡ jo pavogė telefonÄ ir vėliau užstatė lombarde. IÅ¡ pradžių vyko ramus pokalbis apie tai, kaip A. T. galėjo vogti iÅ¡ savo draugo telefonÄ .

A. T. nieko nesakė. Paskui A. T. pasakė, kad pamena, jog buvo užstatęs kažkokį telefonÄ , už kurio pristatymÄ Ä¯ lombardÄ jis gavo 5 eurus. Jai pasirodė, kad pokalbis ten vyko bendras, visi A. T. liepė grÄ Å¾inti telefonÄ arba gauti pinigų. Tada Å¡iam jie davė pasinaudoti savo telefonais, kad paskambintų pasiskolinti pinigų. Kadangi jai dažnai skambino tėvai ir draugas, nes ji turėjo grįžti namo, jie dėl jos nerimavo, nes ji yra nėščia, dėl to ji dažnai iÅ¡eidavau į tualetÄ , kad artimieji negirdėtų Å¡urmulio.

Å iaip tas ramus pokalbis įsiaudrino ir visi vaikinai, iÅ¡skyrus E. P. ir L. M., puolė ant A. T.. Jam liepė grÄ Å¾inti telefonÄ arba gauti pinigų už jį, rėkė ant jo, kalbėjo visokiais žodžiais. Praėjus kažkiek laiko, iÅ¡eidama iÅ¡ tualeto ji matė, kad V. M. rankose turėjo virtuvinį peilį, kÄ jis su tuo peiliu darė ji nematė, gal grasino A. T., tačiau tiksliai nežino, kadangi tuo metu buvo tualete. Tačiau ant stalo nebuvo jokios užkandos, kad reikėtų peilio. IÅ¡ kur V.

M. gavo tÄ peilį ji nežino, gal pasiėmė iÅ¡ virtuvės. Peilis buvo virtuvinis, kokios spalvos buvo jo briauna, ji nematė. Šiaip V. M. buvo agresyviai nusiteikęs ir jis A. T. tai pastumdavo, tai jį aprėkdavo. Kiek ji matė, L. T. nebuvo labai agresyvus. Pakankamai agresyvus buvo I. G., jis buvo labai girtas. Ji girdėjo pokalbį, kuris vyko tarp V. M., E. P., I. G. ir L. T., sakyta, kad jei A. T. negaus pinigų, tuomet jie visi važiuos pasivažinėti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kad bÅ«tų sakoma, kad jis A.

T. užmuÅ¡ ar papjaus, ji negirdėjo. Kokios sumos pinigų už telefonÄ vaikinai reikalavo iÅ¡ A. T. ji nesuprato. Kadangi ji su K. P., E. P. ir L. M. sėdėjo atskirai nuo jų ir bendravo keturiese. Todėl kas vyko su kitais vaikinais jie nelabai gilinosi, sakė, kad tai ne jų reikalas, tegul jie aiÅ¡kinasi patys. Å iaip visa situacija jai atrodė pakankamai baisoka, kadangi jie visi puolė A. T. vienÄ , o Å¡is negalėjo normaliai apsiginti, jis Å¡iaip yra tikrai labai jautrus ir geras žmogus. O jį puolė visi, todėl ji mano, kad jam buvo baisoka.

Kai A. T. visiems iÅ¡skambino ir iki 19 val. negavo jų praÅ¡omų pinigų, kažkuris iÅ¡ vaikinų, o gal visi, pasiÅ«lė eiti Å¡iam į laukÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti. Nes kažkuris iÅ¡ vaikinų buvo jam liepęs pinigus gauti iki 19 valandos. Kokiu bÅ«du turėjo vykti aiÅ¡kinimasis ji nežino. Ji namie liko su K. P., E. P. ir L. M.. IÅ¡ lauko vaikinai grįžo labai greitai, galbÅ«t už 5 arba 10 minučių. Grįžę vaikinai pasakė, kad A. T. pabėgo. Neilgai trukus ji su K. P., E. P. ir L.

M. iÅ¡vyko, jie visi dar liko. Ä®vykio metu labai girti buvo I. G. ir V. M., E. P. ir L. T. nebuvo labai pikti. Ji negali sukonkretinti, kas kokius žodžius pasakė, ar kas stumdė ar kumščiavo, nes gerai Å¡ios situacijos nestebėjo, agresyviausi buvo V. M. ir I. G. (1 t. 52-54 b. l.).Liudytojas L. M. teisme parodė, kad kada įvyko įvykis neprisimena, tačiau tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje pas V. M. namuose. Salėje esančius asmenis žino iÅ¡ matymo. TÄ dienÄ tam bute buvo jis, G. B., E. P., V.

M.. Taip pat ten buvo kaltinamieji bei nukentėjusysis. Bute nieko neįvyko. Bute buvę asmenys iÅ¡gėrinėjo, o jis ne. A. T. žino iÅ¡ matymo, tÄ vakarÄ buvo labai girtas. Vienu metu jis buvo užmigęs, paskui atsikėlė, visi Å¡nekėjosi, bet vieni į kitų Å¡nekas labai daug dėmesio nekreipė, o be to, grojo muzika. Vėliau jis išėjo namo, tačiau neprisimena, ar tuo metu bute dar buvo A. T., ar jau nebebuvo. Atrodo, kad bute buvo visÄ laikÄ , o išėjęs buvo tik parÅ«kyti. Daugiausia bendravo su G.

B., K. P. ir E. P.. Bute grojo muzika ir kadangi buvo iÅ¡gėrusių asmenų, tai buvo garsiau pasakytų žodžių, tačiau rėkavimų nebuvo. Atrodo, kad kalba apie telefonų vagystę buvo. Visi kalbėjo, kad nukentėjusysis iÅ¡ kažko pavogė telefonÄ . IÅ¡ nukentėjusiojo nieko nebuvo reikalaujama – jis pats pasakojo, kaip ir su kuo tÄ telefonÄ pavogė. Atrodo, kad nukentėjusiajam nebuvo reiÅ¡kiama jokių sÄ lygų, tačiau visko nuosekliai nesiklausė. Nežino, ar kiti asmenys buvo supykę ant A.

T. dėl vagystės, naudojamo smurto prieš jį nematė. Kiti asmenys visur vaikščiojo: tai į virtuvę, tai parūkyti. Negali pasakyti, ar dauguma žmonių buvo išėję vienu metu. Neprisimena, ar A. T. kam nors skambino – jo nestebėjo. A. T. buvo girtas, nežino, ar buvo išsigandęs. Negirdėjo, kad A. T. būtų kalbėjęs apie pinigus. Bute buvo V. M., jis gėrė. Peilio niekas neturėjo. Negirdėjo, kad su peiliu būtų grasinama papjauti.Liudytojas L. M. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir liudytojos K.

P., G. B. (1 t. 56-57 b. l.).Liudytojas E. P. teisme parodė, kad įvykis įvyko gal sausio mėnesį, kai buvo su G. B., L. M., V. M., K. P. ir kitais asmenimis, kurių vardų nežino. Visi Å¡ie asmenys buvo pas V. M. namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten vartojo alkoholį, Å¡nekėjo, tačiau jis, G. B., L. M. ir K. P. bendravo atskirai nuo kaltinamųjų. Bute taip pat buvo ir nukentėjusysis A. T.. IÅ¡ pradžių bute buvo jis, G. B., V. M., K. P., A. T.. Vėliau parduotuvėje susitiko vienÄ asmenį, kurio nepažįsta.

Ä® parduotuvę ėjo V. M., jis ir turbÅ«t G. B.. Parduotuvėje sutiko vienÄ asmenį, su kuriuo bendravo V. M., nes jis jį pažinojo. V. M. tÄ asmenį pasikvietė į namus, todėl grįžo ten keturiese. Bute toliau iÅ¡gėrinėjo, o vėliau atvyko dar du ar trys asmenys, kurie tarpusavyje bendravo. Taip pat jie bendravo su nukentėjusiuoju, nes buvo pažįstami. Prisimena, kad tarp jų buvo pokalbis apie telefonus, apie jo vagystę. Bute vyko iÅ¡gertuvės, turėjo traÅ¡kučių, o ar daugiau buvo kokios nors užkandos – neprisimena.

Kambaryje peilio nematė, neprisimena, ar buvo tokio maisto, kurį bÅ«tų reikėję pjaustyti. Visa ta kompanija buvo apie 2 val. Bute ji buvo neblaivi. Pirmieji iÅ¡ buto iÅ¡vyko ji, G. B., L. M. ir K. P.. Tuo metu nukentėjusysis prieÅ¡ kelias minutes jau buvo išėjęs, o visi kiti liko bute. Negali nurodyti konkrečios kalbos apie telefonÄ , kadangi to pokalbio nesiklausė, nes tai buvo neaktualu, o be to, turėjo su kuo kalbėti – nesikiÅ¡o į tuos pokalbius. Bute agresijos ir grasinimų nebuvo. IÅ¡ nukentėjusiojo niekas nieko neprašė.

Bute buvo kalbama apie vagystę, tačiau nežino, kas ir iš ko jį pavogė. Kalbos apie pinigus nebuvo. Visi telefonais naudojasi, tai gal būnant bute kažkas kažkam skambino, tačiau konkretaus skambučio neprisimena. Nukentėjusysis buvo neblaivus, t. y. buvo gerai išgėręs, nes ten buvo daug gerta. Iš visų asmenų turbūt tik L. M. negėrė, nors to tiksliai neprisimena. Buvo didelis kiekis alkoholio. Apskritai nematė jokių suduotų smūgių.Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir liudytojos K.

P., G. B. (1 t. 65-66 b. l.)Liudytoja N. G. teisme parodė, kad apie 18 val. sausio mėnesio sekmadienį, parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), pavadavo sergančiÄ kolegę. Apie 18 val. paskambino sÅ«nui I. G. į namus ir paprašė, kad ateitų į parduotuvę parneÅ¡ti namo maisto. Jis atėjo ir susitiko su V. M., kuris pasakė, kad pas jį svečiuose yra nukentėjusysis. V. M. sakė jos sÅ«nui, kad jei jis nori, tai gali eiti su juo pasikalbėti. I. G. pasakė, kad ateis vėliau, kai parneÅ¡ maistÄ namo, tačiau V.

M. nurodė, kad eitų dabar. I. G. paliko maistÄ parduotuvėje, sakydamas, kad ateis jį paimti vėliau, nes dabar eina pasikalbėti apie telefonus ir jie išėjo. Apie 21 val. per kitas duris išėjo iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡lių ir iÅ¡girdo didelį triukÅ¡mÄ , o tada pamatė visus keturis vaikinus: V. M., E. P., L. T. ir I. G., iÅ¡bėgant iÅ¡ laiptinės. Jie prie namo kampo sustojo, tačiau nukentėjusiojo prie jų nebuvo. Klausė vaikinų, kodėl jie Å¡Å«kauja. Buvo atsakyta, jog žiÅ«ri, kaip bėga nukentėjusysis.

Klausė, kodėl nukentėjusysis bėga. Matė, kaip jis nugriuvo prie inžinierių namų. Po to, iÅ¡metusi Å¡iukÅ¡les įėjo į parduotuvės vidų. Per pagrindines duris truputį dar matė, kad nukentėjusysis atsistojo ir nuėjo, kaip suprato, link namų. Po 22 val. užrakino parduotuvę, tai tam name jau buvo tylu ir ramu. TÄ vakarÄ sÅ«nus namo negrįžo, o vėliau jo klausė, kas įvyko. Pasakė, kad jie susipyko dėl L. T. dingusio telefono. Sakė, kad aiÅ¡kinosi, kodėl nukentėjusysis paėmė iÅ¡ L.

T. telefonÄ , kodėl užstatė į lombardÄ . SÅ«nus pasakojo, kad nukentėjusysis bėgo, nes truputį jam trinktelėjo per veidÄ . Kas nukentėjusiajam trinktelėjo per veidÄ , sÅ«nus I. G. nesakė. Jam trinktelėjo bÅ«nant bute. Ar buvo iÅ¡sakyti kokie nors žodžiai – nepasakojo. I. G. sakė, kad bute buvo ir L. T.. Jį matė lauke, nes jie visi keturi stovėjo prie namo kampo ir juokėsi, kai jis nešė Å¡iukÅ¡les. Nematė, kad A. T. atžvilgiu kas nors bÅ«tų naudojęs smurtÄ .

A. T. turbÅ«t bėgo dėl to, kad jis buvo vienas, o kiti vaikinai buvo keturiese – turbÅ«t jie skriaudė A. T. bute. Suprato, kad A. T. nuo jų pabėgo. Sakė L. T., kad jis lauke norėjo „vienas ant vieno“ pasikalbėti su A. T., tačiau Å¡is pabėgo. Mano, jie norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl telefonų, nes jau anksčiau buvo girdėjusi, kad L. T. jie buvo dingę. Po įvykio parduotuvėje klausė A. T., kas įvyko tÄ dienÄ ir jis pasakė, jog jie jau susitaikė. SÅ«nus sakė, jog jis be reikalo į šį įvykį kiÅ¡osi.

Jis nepasakojo, kÄ darė įvykio metu.Liudytoja N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-17 dirbo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už savo kolegę. Maždaug apie 19 val. į parduotuvę atėjo jos sÅ«nus I. G., kuris turėjo parneÅ¡ti namo prekes. Tuo tarpu į parduotuvę atėjo V. (V. M.), kuris I. G. pasakė, kad jo namuose yra A. (T.) ir jei jis nori gali užlipti į viršų su juo pasikalbėti. I. G. pasakė, kad turi parneÅ¡ti prekes ir tuomet ateis. Tačiau V.

M. sakė eiti iškart, prekes parnešti vėliau. Todėl jie ir išėjo. Maždaug po valandos į parduotuvę buvo atėjęs V. M. su dar dviem vaikinais. V. M. ji paklausė, kur I. G., jis atsakė nežinantis, bet vėliau pasakė, kad jis yra pas jį. Vėliau, gal apie 21 val. ji norėjo išmesti šiukšles, todėl atidarė duris, kurios yra iš kitos namo pusės ir pamatė, kad iš šalia esančios laiptinės, kurioje gyvena V. M., išėjo L. T., E. (P.), I. G. ir V. M.. Jie ėjo link namo kampo ir sustojo.

Girdėjo, kad jie šūkavo „A. bėga, kad palįs po autobusu, nes jis pavirto“. Tada ji jų paklausė, ko jie šūkauja ir ko A. T. nuo jų bėga. Tada kažkuris iš vaikinų pasakė, kad L. T. A. T. kvietė pasikalbėti vienas ant vieno, tačiau šis pabėgo. Ji jų neklausė, kas vyko kambaryje ir kodėl reikėjo su A. T. pasikalbėti vienas ant vieno. Ji A. T. matė jau toliau pabėgusį, matė, kad jis buvo prie inžinierių namų pavirtęs, atsistojo ir nuėjo. Ji vaikinus matė išeinančius iš laiptinės ir einančius už namo kampo.

A. T. tuo metu prie jų nebuvo (1 t. 62-63 b. l.).Liudytoja A. B. teisme parodė, kad salėje sėdintys asmenys yra matyti einant tarnybos pareigas, yra atlikusi ikiteisminį tyrimÄ , bet vėliau pagal kompetencijÄ byla buvo perduota į miesto ir rajono policijos komisariatÄ , todėl tyrimo nebaigė. Apklausė ir reiÅ¡kė įtarimus įtariamiesiems ir apklausinėjo liudytojus. Prisimena, jog apklausė G. B., A. T., o kitų asmenų neprisimena. G. B. apklausos vykdymas turbÅ«t vyko kaip visada: liudytojams yra iÅ¡aiÅ¡kinamos teisės ir pareigos, įspėjami dėl melagingų parodymų davimo ir yra suraÅ¡oma tai, kÄ asmenys sako.

G. B. įvykio metu buvo pas V. M. namuose, kur vyko vakarėlis. Tikslesnių jos parodymų negali nurodyti – viskas suraÅ¡yta protokole ir patvirtinta jos paraÅ¡u. K. P. apklausė, ji tuo metu buvo sulaužyta koja, sudėtingai buvo iÅ¡kviesti jÄ Ä¯ apklausÄ , tačiau kÄ ji nurodė – pasakyti negali. Po apklausų asmenys yra supažindinami su apklausų protokolais, kuriuos duoda patiems skaityti, nors bÅ«na įvairių situacijų. Kartais bÅ«na, kai žmonės pasako, jog neskaitys, tačiau liepia jiems skaityti, nes turi pasiraÅ¡yti, jog jį perskaitė ir suraÅ¡yta teisingai.

Jei asmuo protokolo neperskaito, tai negali tokių žodžių ir paraÅ¡yti. K. P. ir G. B. parodymus davė pačios savo noru, užduodant klausimus jos viskÄ papasakojo. Vyko turto prievartavimas, buvo smurto naudojimas bei grasinimai peiliu. Kiek prisimena, peiliu grasino V. M., reikalavo pinigų už L. T. telefonÄ , kurį A. T. buvo pavogęs ir užstatęs į lombardÄ . Vakarėlio metu visi aiÅ¡kinosi tÄ situacijÄ , o vėliau aiÅ¡kintis išėjo į laukÄ . G. B. papasakojo apie įvykį iÅ¡samiau, kadangi įvykio metu ji alkoholio nevartojo, tik dažnai vaikščiojo į tualetÄ dėl nėštumo, todėl visų tikslių aplinkybių negalėjo nurodyti, tačiau pasakė tai, kÄ matė.

Ji sakė, kad situacija buvo grėsminga ir A. T. turėjo bÅ«ti pakankamai baisu, kadangi visi buvo prieÅ¡ jį vienÄ . G. B. minėjo, kad su L. M. ir E. P. sėdėjo truputį atokiau, labiau bendravo keturiese ir nekreipė į kaltinamuosius, kurie kažkÄ aiÅ¡kinosi, dėmesio. Visi apklausti asmenys apklausų protokolus perskaitė ir pasirašė, nepamena, kad kas nors bÅ«tų reikalavę akinių ar nemoka skaityti. Negali atsakyti, ar kokius nors blogus veiksmus atliko E. P., kadangi to neprisimena. Prisimena, kad apklausų metu buvo minimas peilis.

Kas suraÅ¡yta apklausų protokoluose, yra tiesa ir patvirtinta asmenų paraÅ¡ais, parodymai nėra iÅ¡galvoti ar sukurti. Kas kokius veiksmus atliko yra parodymų pagrindas, todėl jei kažkas paminėjo, jog kažkÄ darė E. P., tai bÅ«tinai tÄ užrašė – tai esminis dalykas apklausos metu. Visus keturis įtariamuosius taip pat apklausė ji, visi asmenys buvo girti, todėl vienas apie kitÄ pasakojo aptakiai, neminėjo peilio. Tai buvo jų pirminės apklausos, parodymus perskaitė, pasirašė.2016-01-18 A.

T. protokole-pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2016-01-17 V. M., I. G., E. P., L. T. jo atžvilgiu panaudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ (1 t. 5-6 b. l.).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 116/2016(04) nurodyta, kad A. T. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies apatiniame voke, nusitęsianti į deÅ¡inio paakio sritį, deÅ¡inio žando srityje, deÅ¡inio smilkinio srityje, kaktos kairėje, apatinės lÅ«pos kairėje, kairėje Å¡launyje; odos nubrozdinimas galvos plaukuotos dalies kairėje; muÅ¡tinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva apatinės lÅ«pos gleivinės kairėje; muÅ¡tinės žaizdelės apatinės lÅ«pos gleivinės kairėje.

VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2016-01-17 diagnozuoti krūtinės ir pilvo sumušimai sužalojimais nevertinami, kadangi žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). A. T. nustatyti kūno sužalojimai gali būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nusitęsianti į dešinio paakio sritį, dešinio žando srityje, apatinės lūpos kairėje, muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje; muštinės žaizdelės apatinės lūpos gleivinės kairėje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais.

Poodinės kraujosruvos deÅ¡inio smilkinio srityje, kaktos kairėje, kairėje Å¡launyje, odos nubrozdinimas galvos plaukuotosios dalies kairėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, pavirÅ¡iais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad A. T. nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inio smilkinio srityje, kaktos kairėje, kairėje Å¡launyje, odos nubrozdinimas galvos plaukuotosios dalies kairėje, vertinant kiekvienÄ atskirai, galėjo bÅ«ti padaryti tiek nukentėjusiajam pačiam nugriuvus, tiek ir nugriuvus po gauto smÅ«gio.

Poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nusitęsianti į dešinio paakio sritį, dešinio žando srityje, apatinės lūpos kairėje, muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje; muštinės žaizdelės apatinės lūpos gleivinės kairėje griuvimui nebūdingos. Sužalojimai, nustatyti A. T., visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų, nustatytų A. T. visuma, nebūdinga griuviminei traumai. Duomenų apie tai, kad A.

T. buvo paimtas kraujo mėginys etilo alkoholio koncentracijos nustatymui, nėra (1 t. 32-33 b. l.).Ekspertas H. D. paaiškino, kad yra susipažinęs su specialisto išvada. Specialisto išvadoje yra surašyti objektyvūs tyrimo duomenys, nukentėjusysis kreipėsi į skyrių ir jis buvo apžiūrėtas ir surašyti sužalojimai, kurie išvardinti išvadoje. Pagal sužalojimų pobūdį, t.y. poodinės kraujosruvos, kurių spalva yra melsvai violetinė, žalsvėjančiais pakraščiais, taip pat odos nubrozdinimas, kuris yra pasidengęs su rudu šašu ir nepradėjęs dalintis, žaizdelę plaukuose nelygiais kraštais, šie sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t.y. 2016-01-17, pagal pobūdį 2-4 paros.

Apžiūrint nukentėjusįjį, ankstesni sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti 2016-01-02 išlikti iki apžiūros negalėjo, nes būtų kitokios spalvos kraujosruvos, t.y. žalsvai gelsva arba tik gelsva, arba iš vis išnyksta per tiek laiko, o čia yra 2-4 dienų sužalojimai ir neatitinka 2016-01-01 ar 2016-01-02 įvykių. Jei apžiūros metu būtų nustatyti kiti senesni sužalojimai, jie būtų aprašyti atskiroje grupėje. 2016-01-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V.

M. pateikė virtuvinį peilį, apie kurį davė parodymus (1 t. 67-70 b. l.).2016-01-22 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas pateiktas peilis (1 t. 71-75 b. l.).2016-02-02 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad A. T. šį peilį atpažino kaip labai panašų į tÄ , kuriuo jam V. M. mosavo palei veidÄ (1 t. 76-78 b. l.).Asmens blaivumo teste nurodyta, kad 2016-01-18 23.28 val., I. G. nustatytas 1,75 promilių girtumas (1 t. 100 b. l.).2016-05-27 A.

T. praÅ¡yme užfiksuota, kad jis praÅ¡o nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nes kaltininkai jam padarytÄ materialinę žalÄ savanoriÅ¡kai įsipareigojo atlyginti iki 2016-06-27, padarytos 1000 eurų moralinės žalos jis nereikalauja atlyginti, jo atsipraÅ¡yta, jis atleido, pretenzijų neturi, su kaltinamaisiais susitaikė. Susitarime atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ užfiksuota, kad V. M., I. G., E. P., L. T. įsipareigojo nukentėjusiajam A. T. atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ 187,72 eurų turtinę žalÄ solidariai dalimis per 1 mėn. iki 2016-06-27, A.

T. su tokiomis žalos atlyginimo sÄ lygomis sutinka. Tarp V. M., I. G., E. P., L. T. ir nukentėjusiojo A. T. suraÅ¡yti susitaikymo protokolai (2 t. 135-136, 137-144 b. l.). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavaliÅ¡ki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnis). BÅ«tent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavaliÅ¡ko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumÄ , bÅ«tinÄ baudžiamajai atsakomybei už tai kilti.

Kartu Aukščiausiais Teismas pabrėžė, kad Å¡is požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samia įrodymų analize. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi bÅ«ti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobÅ«dį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011).Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas apraÅ¡ytas materialiÄ ja sudėtimi (sudėties bÅ«tinasis požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, apraÅ¡ytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimÄ bÅ«tina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtÄ ir savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Kartu pažymėtina, kad savavaldžiavimo bylose ypatingÄ reikÅ¡mę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumÄ ir atribojant baudžiamÄ jÄ ir kitų rÅ«Å¡ių teisines (civilinę, administracinę, drausminę) atsakomybes.Svarbu, kad savavaldžiavimÄ kvalifikuojančiais požymiais pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra pripažįstami psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas savavaldžiaujant. Psichine prievarta baudžiamÄ ja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobÅ«džio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiÅ¡kiai prieÅ¡iÅ¡ku, neetiÅ¡ku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobÅ«džiu.

Gali bÅ«ti gÄ sdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo Å¡eimai. Tai gali bÅ«ti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgÄ , nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtÄ ar kitokiu bÅ«du padaryti didelę turtinę žalÄ . Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, Å¡meižti, Å¡antažuoti, persekioti pats ar į tokiÄ veikÄ Ä¯traukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ , įtampÄ , dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortÄ , depresijÄ ar kitokiÄ liguistÄ bÅ«senÄ , sveikatos pablogėjimÄ ar net psichikos sutrikimÄ .

Tokius padarinius (didelę žalÄ ) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin Å¡iurkÅ¡tus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tÄ symas), laisvės atėmimo ar bejėgiÅ¡kos bÅ«senos sukėlimo ir pan.Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje sudėties struktÅ«rÄ , didele žala laikoma ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortÄ dėl raginimo grÄ Å¾inti skolÄ , bet ir tai, kad jis praranda saugumo jausmÄ â€“ kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobÅ«džio situacija (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-183/2012).Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų V.

M., I. G., E. P. ir L. T. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti, t. y., kad V. M., L. T., I. G. ir E. P., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrai grupėje, panaudodami psichinę ir fizinę prievartÄ , savavaldžiavo A. T. atžvilgiu, t. y., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, L. T. smogė A. T. vienÄ arba du kartus ir reikalavo atiduoti telefonÄ arba 200 eurų už telefonÄ , grasino, jei nebus telefono arba pinigų, iÅ¡vežti į miÅ¡kÄ , pririÅ¡ti prie medžio, o paskui įmesti į TalÅ¡os ežerÄ , po to, I.

G. pasakęs, kad iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , sudavė A. T. du kartus į veidÄ , po to V. M., pasakęs, kad jei nebus pinigų, jam bus blogai bei sudavė A. T. vienÄ kartÄ Ä¯ žandÄ , I. G. bandė smogti A. T., bet nepateikė dėl girtumo, V. M., mosuodamas peiliu A. T. palei veidÄ sakė, kad jei neduos pinigų, papjaus, po to pasakė, kad atsuks dujas ir visi sprogs, L. T. padavė telefonÄ , liepė skambinti ir gauti pinigų, V. M. smogė alkÅ«ne ar kumščiu vienÄ kartÄ Â nukentėjusiajam į galvÄ , nuo ko jis apsvaigo, E. P. pasakė, kad jis turi 15 min. gauti pinigus, 19 val.

V. M., I. G., E. P. ir L. T. iÅ¡vedus  A. T. į kiemÄ , pastarasis bėgo, jį bėgantį pagavo L. T., trenkė į galvÄ , vėl A. T. bėgantį pasivijo, spyrė į kojÄ , dėl to A. T. pagriuvo, gulinčiam jam ant žemės spyrė kelis kartus į įvairias kÅ«no vietas ir taip siekė priversti nukentėjusįjį A. T. įvykdyti ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ savo tariamÄ teisę ir taip padarė didelę žalÄ asmens teisėms ir teisėtiems interesams.Kaltinamieji V. M., L. T., I.

G. ir E. P., duodami savo pirminius parodymus ikiteisminiame tyrime, prisipažino kartu dalyvavę darant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau vėliau, teisme duodami parodymus, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė ir kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies: kaltinamasis V. M. teisme parodė, kad trenkė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , tačiau neigė, kad buvo išėjęs laukÄ . Taip pat neigė, kad mosavo peiliu teigdamas, kad tik gal išėjo juo neÅ¡inas iÅ¡ virtuvės, nes pjaustė užkandÄ , todėl A.

T. galėjo pagalvoti, kad grasins peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galėjo bÅ«ti, kad nukentėjusiajam trenkė kelis smÅ«gius, bei nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kad į laukÄ nebuvo išėjęs ir peiliu nukentėjusiajam nemosavo, o pjaustė užkandÄ ; kaltinamasis I. G. teisme parodė, kad smÅ«gius A. T. sudavė dėl girtumo, norėjo, kad jis atlygintų žalÄ . Patvirtino, kad L. T. nukentėjusiajam nesmarkiai delnu tekÅ¡telėjo per veidÄ , klausdamas, kada atlygins žalÄ už telefonus.

A. T. buvo muÅ¡amas dėl pavogtų telefonų ir tai vyko dėl girtumo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sudavė A. T. porÄ smÅ«gių į veidÄ arba į galvÄ rankomis ir teigė, kad nematė, ar ant stalo buvo koks nors peilis, kadangi užkandos nebuvo. Patvirtino, kad L. T. pasiÅ«lė eiti į laukÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius vienas ant vieno. Išėjus į laukÄ A. T. pradėjo bėgti, tačiau jį pagavo E. P. ir stÅ«mė į pusnį, Å¡is nuvirto. Jis pats A. T. nesivijo, todėl nematė, ar jis buvo spardomas ar kitaip muÅ¡amas; kaltinamasis E. P. teisme parodė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių fizinių veiksmų.

Kai A. T. pasakė apie 100 eurų, jis sutiko juos duoti. Jis nurodė, kad paskambins mamai ir jos papraÅ¡ys pinigų, o tuomet nueis į lombardÄ ir paims telefonus. Taip pat nurodė, kad su A. T. į laukÄ išėjęs nebuvo, jo nevedė į laukÄ , nebėgo jam iÅ¡ paskos ir nestÅ«mė į pusnį. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. T. sakė, kad atpirks telefonus, arba sumokės 100 eurų. Be to, jis girdėjo, kad I. G. A. T. sakė, kad jei jis negrÄ Å¾ins pinigų ar telefonų, jį iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , matė, kad I.

G. skambino kažkam, ar tik imitavo. Patvirtino, kad V. M. trenkė per pakaušį A. T.. Be to, jis girdėjo, kaip A. T. kažkam skambino ieÅ¡kodamas pinigų, tačiau niekas jam jų neskolino ir pinigų už telefonus jis negavo. Ant stalo nebuvo jokios užkandos, tad nebuvo ir kÄ pjaustyti. Kad V. M. bÅ«tų grasinęs A. T. peiliu, jis nematė, gal tuo metu buvo išėjęs į tualetÄ ar į parduotuvę. L. T., I. G. ir A. T. išėjo į laukÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti santykių. Jis į laukÄ išėjo Å¡iek tiek vėliau; kaltinamasis L.

T. teisme parodė, kad dėl telefonų vagystės buvo kreipęsis į policijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. T. sakė, kad už tokius dalykus jį reikėtų nuvežti į miÅ¡kÄ , pririÅ¡ti prie medžio ir palikti. Sakė, kad reikėtų vežti į miÅ¡kÄ , o ne kad veÅ¡, bei tai, kad porÄ kartų jam delnu patapÅ¡nojo per veidÄ , kai sakė, kad reikėtų jį vežti į miÅ¡kÄ . Patvirtino, kad I. G. 1 ar 2 kartus kumščiu sudavė A. T.. Su A. T. išėjo į laukÄ parÅ«kyti, o berÅ«kant jis pradėjo bėgti.

Jis pradėjo jį vytis, jis nugriuvo, bet atsistojęs vėl pradėjo bėgti, o jis vėl vytis, tačiau vėl nugriuvo ir jam pasakė, kad eitų namo. Nesuprato, kodėl A. T. pradėjo bėgti – gal galvojo, kad jis ar kiti asmenys jį muÅ¡. IÅ¡ A. T. nereikalavo atlyginti žalÄ â€“ jis tai pasiÅ«lė pats. Mano, dėl jų visų veiksmų nukentėjusysis turėjo kažkiek iÅ¡sigÄ sti. Ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad neteisėtu bÅ«du iÅ¡ A. T. reikalavo grÄ Å¾inti jam telefonus arba 200 eurų už telefonus.

A. T. sakė, kad už tokius darbus jį reikėtų nuvežti į miÅ¡kÄ ir pririÅ¡us prie medžio palikti. Å iaip jis jam negrasino. Paskui priėjo I. G. ir trenkė A. T. į veidÄ gal pora kartų. Ant stalo peilio jis nematė, net nebuvo užkandos, kuriÄ reikėtų pjaustyti. Matė, kad A. T. buvo iÅ¡sigandęs, nes gavo nuo I. G. į galvÄ , taip pat ir kažkas iÅ¡ jo draugų, kurių jis nepažįsta, Å¡aukė ant jo, nes pyko, jog jis yra vagis ir kaip jis gali vogti iÅ¡ savų. A. T. pasakė eiti į laukÄ pasikalbėti vienas ant vieno.

Kviesdamas jį į laukÄ jis nieko neturėjo mintyje, tiesiog norėjo pasikalbėti. Pirmesnis lyg ir išėjo I. G., paskui A. T., o vėliau, bÅ«damas lauke, jis pamatė E. P.. Jis su E. P., bet tiksliai nepamena, pribėgo prie A. T., jį pasiuntė pavartodami necenzÅ«rinį žodį ir nuėjo namo. Pažymėtina, kad įtariamieji, duodami pirminius parodymus, neturi jokios galimybės priderinti savo parodymų prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neturi laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl bÅ«tent įtariamųjų pirminių parodymų svarba yra didelė ir todėl jų kaita ateityje turėtų bÅ«ti vertinama labai atsargiai.

Todėl nagrinėjamu atveju teismas kaltinamųjų parodymus, duotus teisme, vertina kritiÅ¡kai kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir jais remiasi tiek, kiek tai atitinka bylos medžiagÄ . Dar daugiau, pirminių apklausų metu duoti kaltinamųjų parodymai yra nuoseklesni, be to, jie atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis.Fakto, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas neneigia nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų, visi patvirtino, kad smurtÄ prieÅ¡ A.

T. panaudojo V. M., I. G. ir L. T., tuo tarpu vienareikÅ¡miÅ¡kų duomenų, kad E. P. bÅ«tų panaudojęs fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme, nenustatyta. Fizinio smurto panaudojimo faktÄ patvirtino nukentėjusysis ir liudytojais apklaustos K. P., D. T., G. B. ir N. G.. Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad A. T. nustatyti sužalojimai gali bÅ«ti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du ir laiku.

Sužalojimai, nustatyti A. T., visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų, nustatytų A. T. visuma, nebÅ«dinga griuviminei traumai (1 t. 32-33 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas, apklaustas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad A. T. nustatyti sužalojimai padaryti įvykio metu ir aplinkybėmis.Tik vertinant įrodymų visumÄ , susiejant juos į vieningÄ grandinę galimas tikslus įvykio aplinkybių nustatymas. Nagrinėjamoje byloje svarstant klausimÄ dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo bÅ«tina nustatyti, ar nukentėjusysis buvo pasiskolinęs iÅ¡ kaltinamųjų (-ojo) pinigus, daiktus ir tikslu siekiant susigražinti priklausantį turtÄ , kaltinamieji panaudojo psichinį ir fizinį smurtÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. T., buvo įtariamas pavogęs telefonus iÅ¡ kaltinamojo L. T. ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas A. T. atžvilgiu dėl minėtų telefonų vagystės, vadinasi pagal kasacinio teismo praktikÄ , kaltinamųjų veiksmai, nesilaikius įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdžius ginčijamÄ , tačiau nerealizuota L. T. tariamÄ teisę - susigrÄ Å¾inti L. T. priklausančius telefonus arba gauti pinigus – atitinka savavaldžiavimo numatyto BK 294 str. 2 d. požymius. Dar vienas iÅ¡ BK 294 str. 2 d. numatytų požymių yra - psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas savavaldžiaujant.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad bÅ«tent tokioje situacijoje iÅ¡ties buvo atsidÅ«ręs ir nukentėjusysis, kuris buvo įbaugintas kaltinamųjų jam grasinant, kad blogai baigsis, bus iÅ¡vežtas į miÅ¡kÄ ir panaudojant fizinį smurtÄ . Tai, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo naudojamas fizinis smurtas nustatyta anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, o tai, kad nukentėjusiajam buvo grasinama ir jis buvo iÅ¡sigandęs patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai, kad norėjo netgi Å¡okti per langÄ , kadangi buvo suduoti keli smÅ«giai, buvo grasinama susidoroti, iÅ¡vežti į miÅ¡kÄ , todėl jis buvo labai iÅ¡sigandęs. Dar daugiau, pats kaltinamasis L.

T. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus pripažino, kad dėl jų visų veiksmų, nukentėjusysis turėjo kažkiek iÅ¡sigÄ sti. Liudytojos K. P. ir G. B. parodė, kad ant nukentėjusiojo visi Å¡aukė ir puolė, todėl jam turėjo bÅ«ti baisu. Liudytoja D. T. parodė, kad paskutinio pokalbio metu sÅ«nus jai pasakė: „mamyte, man laikas baigiasi“, tada ji iÅ¡sigando, nes jos „mamyte“ nevadina. Tada ji iÅ¡girdo sÅ«naus pagalbos Å¡auksmÄ . Vėliau, praėjus maždaug 20 min. sÅ«nus parbėgo purvinas, iÅ¡sigandęs ir nurodė, kad jį sumušė ir suspardė keturi asmenys.

Tai, kad nukentėjusysis buvo iÅ¡sigandęs patvirtina ir liudytojos N. G. parodymai, kad jai paklausus sÅ«naus I. G. kas vyksta, sÅ«nus pasakojo, kad nukentėjusysis A. T. bėgo, nes truputį jam trinktelėjo per veidÄ , kas rodo, kad nukentėjusysis bėgo, siekdamas apsaugoti save. Liudytoja A. B. teisme patvirtino G. B. parodymus, kad apklausos metu pastaroji nurodė, kad situacija buvo grėsminga ir A. T. turėjo bÅ«ti pakankamai baisu, kadangi visi buvo prieÅ¡ jį vienÄ . Tai, kad nukentėjusiajam iÅ¡reikÅ¡ti grasinimai galėjo bÅ«ti realÅ«s ir nukentėjusysis juos galėjo suvokti kaip realų pavojų gyvybei, patvirtina faktas, kad prieÅ¡ jį buvo panaudotas fizinis smurtas.

Dar daugiau, nukentėjusiojo, liudytojos D. T. parodymai, specialisto iÅ¡vada bei medicininiai dokumentai patvirtina fizinio smurto panaudojimo faktÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, po ko, jis gydėsi, vartojo medicininius preparatus ir jautė nepatogumÄ dėl patirtų sužalojimų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuojama, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nustačius psichinės ir fizinės prievartos panaudojimo faktÄ pripažįstama, kad kaltinamieji savo veiksmais padarė didelę žalÄ A.

T. teisėms ir teisėtiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo iÅ¡gÄ stį dėl pavojaus jo gyvybei patvirtina dar ir ta aplinkybė, kad siekiant jį įbauginti buvo panaudotas peilis. Kaip parodė nukentėjusysis A. T., kaltinamasis V. M. į rankas buvo paėmęs peilį ir juo mosavo jam palei veidÄ , iÅ¡reikÅ¡damas grasinančio pobÅ«džio žodžius, tuo tarpu kaltinamasis V. M. neigė, kad mosavo peiliu ir nurodė, kad išėjo juo neÅ¡inas iÅ¡ virtuvės, nes pjaustė užkandÄ .

Teismas tokius kaltinamojo argumentus vertina kaip gynybinę pozicijÄ , kadangi jie paneigti byloje apklaustų liudytojų parodymais. Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė pas V. M. rankose peilį, kuriuo jis mosavo nukentėjusiajam prieÅ¡ais sėdėdamas, ar kÄ nors jam sakė, ji negirdėjo, tačiau kažkuris iÅ¡ vaikinų peilį jam liepė padėti, o gal jis pats padėjo. Peilis buvo virtuvinis, kokios spalvos buvo jo kriauna ji nematė. Liudytojos K. P. parodymus patvirtina ir liudytojos D.

T. parodymai, kad paklausus L. T., kodėl laikė rankoje peilį, pastarasis pasakė, kad tÄ peilį jis iÅ¡mušė iÅ¡ rankų V. M.. Liudytoja G. B. taip pat patvirtino faktÄ , kad V. M. rankose turėjo virtuvinį peilį, nematė kÄ jis su juo darė, gal grasino nukentėjusiajam, tačiau pažymėjo, kad nebuvo jokios užkandos, kad reikėtų peilio. Liudytoja A. B. teisme parodė, kad peiliu grasino ir pinigų reikalavo V. M.. Taip pat iÅ¡ reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V.

M. pateikė virtuvinį peilį, apie kurį davė parodymus, o nukentėjusysis A. T. šį peilį atpažino kaip labai panašų į tÄ , kuriuo jam V. M. mosavo palei veidÄ . Dar daugiau, kaltinamieji E. P. ir L. T. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad ant stalo nebuvo jokios užkandos, tad nebuvo ir kÄ pjaustyti. Liudytojas E. P. parodė, kad turėjo traÅ¡kučių, o ar buvo daugiau kokio maisto, kurį bÅ«tų reikėję pjaustyti, nepamena. Å ių duomenų visuma pakankama kaltinamojo V.

M. argumentams dėl peilio panaudojimo fakto paneigimo ir pagal visas byloje nustatytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V. M. atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu ir tokius kaltinamojo veiksmus nukentėjusysis galėjo palaikyti realiais, keliančiais grėsmę jo gyvybei.Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti ir tai, kaip iÅ¡ nukentėjusiojo buvo reikalaujami telefonai ir pinigai, t. y., kaip pasireiÅ¡kė neteisėti kaltinamųjų veiksmai, reikalavimai, įgyvendinant ginčijamÄ teisę.

Kaltinamieji neigė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo buvo reikalaujami telefonai ar pinigai, taip pat neigė faktÄ , kad nukentėjusiajam buvo duotas terminas iki 19.00 val. surinkti ir paduoti nurodytÄ pinigų sumÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės įrodytos byloje surinkta medžiaga. Nukentėjusysis parodė, kad jam buvo pasakyta, kad jei iki 19.00 val. nebus pinigų, tai jam bus negerai. Nurodė, kad iÅ¡ L. T. telefono skambino mamai ir patėviui, praÅ¡ydamas pinigų arba užstatyti daiktus į lombardÄ , tačiau pinigų negavo.

Kaltinamasis L. T. patvirtino, kad savo telefonÄ davė nukentėjusiajam bei parodė, kad jis skambino mamai bei patėviui praÅ¡ydamas pinigų žalai padengti. V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykę jaunuoliai pristojo prie A. T., kad Å¡is gražintų pavogtus atvykusio jaunuolio telefonus. A. T. sakė, kad žino apie kokius telefonus eina kalba ir sakė, kad juos atiduos arba grÄ Å¾ins pinigus, paims telefonus iÅ¡ lombardo, girdėjo, kad jis skambino kažkam norėdamas pasiskolinti pinigų.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė nepažinojęs kitų kaltinamųjų, įvardindamas juos jaunuoliais, tačiau teisme su juo buvusius asmenis įvardino draugais. Tuo tarpu I. G. parodė, kad įtarime nurodytus L. T., E. P. ir V. M. jis pažįsta, su jais yra ne kartÄ baliavojęs, todėl teismas V. M. įvardintus jaunuolius laiko, kad tai buvo kiti kaltinamieji. Kaltinamasis E. P. parodė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo prašė 100 Eur ir, kad atsiimtų telefonus iÅ¡ lombardo, bei tai, kad nukentėjusysis skambino kitam L..

Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus patvirtino, kad iÅ¡ nukentėjusiojo buvo reikalaujama pinigų už telefonus. Taip pat parodė, kad kai nukentėjusysis visiems perskambino ir iki 19.00 val. negavo kaltinamųjų praÅ¡omų pinigų, jam buvo pasiÅ«lyta eiti į laukÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti. Aplinkybę, kad A. T. skambino tėvams ir prašė pinigų patvirtino liudytoja D. T., kuri parodė, kad A. T. jos prašė 200 Eur, vėliau sužinojo, kad sÅ«nus nori užstatyti kompiuterį.

Grįžus namo iÅ¡ sÅ«naus gavo daug skambučių, tačiau kiekvienÄ kartÄ tai ignoravo, sakydama, jog negaus tų pinigų. Kai paskutinio pokalbio metu A. T. jai pasakė: „mamyte, man laikas baigiasi“, iÅ¡girdo sÅ«naus pagalbos Å¡auksmÄ . Pasakė sÅ«nui, kad atneÅ¡ pinigus, tai tuomet jau buvo nusileista iki 100 Eur. Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi A. T. liepė grÄ Å¾inti telefonÄ arba gauti pinigų, rėkė ant jo, kalbėjo visokiais žodžiais. Tada Å¡iam jie davė pasinaudoti savo telefonais, kad paskambintų pasiskolinti pinigų.

Girdėjo pokalbį, kuris vyko tarp V. M., E. P., I. G. ir L. T., sakyta, kad jei A. T. negaus pinigų, tuomet jie visi važiuos pasivažinėti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti. Patvirtino faktÄ , kad iÅ¡ A. T. iki 19 val. buvo reikalaujama gauti pinigus, o kai jis perskambino visiems ir negavo jų praÅ¡omų pinigų, kažkuris iÅ¡ vaikinų, o gal visi, pasiÅ«lė eiti Å¡iam į laukÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti. Å ie byloje surinkti faktiniai duomenys liečiamumo ir leistinumo aspektu teismui abejonių nekelia. Tokių įrodymų visuma pagrįstai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji neteisėtai reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo surinkti jų reikalaujamÄ pinigų sumÄ , tuo metu jam grasindami ir naudodami fizinį smurtÄ , bei nustatydami laikÄ , t. y., iki 19.00 val., iki kada nukentėjusysis privalėjo jiems paduoti pinigus, o jų nesurinkus, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajam buvo pasiÅ«lyta eiti į laukÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, po ko, vėlgi prieÅ¡ jį buvo panaudotas fizinis smurtas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis, atsižvelgiant į tai, kad buvo vienas ir negalėjo valdyti deÅ¡inės rankos, o kaltinamieji buvo keturi, tikrai turėjo jausti baimę ir iÅ¡gÄ sti, kad nesugebės apsiginti, nes net ir visiÅ¡kai sveikas žmogus tokioje situacijoje jaustų grėsmę dėl negalėjimo atremti keturių asmenų. Pažymėtina, kad byloje negalima tiksliai nustatyti, kas dar be L. T. lauke smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, kadangi pastarasis nematė, tačiau pagal liudytojų I.

G., K. P., G. B. parodymus vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad į laukÄ su nukentėjusiuoju buvo išėję visi keturi kaltinamieji. Atkreiptinas dėmesys, kad tai neįtakoja kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, kadangi buvo atlikta eilė veiksmų, kaltinamiesiems panaudojant psichinę ir fizinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, t. y., kaltinamieji palaikė bendrus jų atliekamus veiksmus ir aktyviai dalyvavo įvykdant šį nusikaltimÄ . Svarbu tai, kad pas V. M. į butÄ kaltinamieji susirinko turėdami bendrÄ tikslÄ â€“ iÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡reikalauti telefonus ar pinigus, t. y., jie visi veikė tiesiogine tyčia, turėdami bendrÄ tikslÄ .

Kaltinamųjų veiksmų pobÅ«dis rodo, kad Å¡ie veiksmai buvo suderinti ir atlikti bendrai, suvokiant bendrÄ sumanymÄ ir savo veiksmais prisidedant prie jo įgyvendinimo kiekvienam iÅ¡ kaltinamųjų realizuojant bent dalį BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių. Pažymėtina, kad dėl kaltinamųjų veiksmų darant nusikalstamÄ veikÄ atsiradę padariniai nukentėjusiajam yra bendri visiems kaltininkams. Pagal aukščiau aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismui nekyla abejonių dėl kaltinamųjų kaltės bei veikos kvalifikavimo, kadangi iÅ¡ kaltinamiesiems inkriminuotų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad dėl kaltinamųjų savavaldžiavimo veiksmų nukentėjusiajam kilę padariniai vertinami kaip didelė žala: nukentėjusysis buvo muÅ¡amas, jam buvo grasinama ir jis tikėjo, kad grasinimus jie gali įgyvendinti, todėl jam buvo iÅ¡kilęs realus pavojus, iÅ¡ jo neteisėtai buvo reikalaujami telefonai ir pinigai, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minėtų telefonų vagystės iÅ¡ L.

T. ir kaltinamieji neturėjo teisės papildomai reikalauti iÅ¡ nukentėjusiojo, sutrikdyta jo sveikata (nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas), dar daugiau, dėl kaltinamųjų veiksmų, buvo iÅ¡gÄ sdinti ir patyrė stresÄ ir nukentėjusiojo Å¡eimos nariai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuojama, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nustačius psichinės ir fizinės prievartos panaudojimo faktÄ pripažįstama, kaltinamieji V.

M., I. G., E. P. ir L. T. savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę žalÄ nukentėjusiojo A. T. teisėms ir teisėtiems interesams ir tokie jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Toks pakankamai intensyvios prievartos vertinimas atitinka teismų praktikÄ savavaldžiavimo bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2013, 2K-177/2014, 2K-351/2014 ir kt.). Bausmės skyrimas, civiliniai ieÅ¡kiniai ir kiti klausimai BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.

Taigi, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiÅ¡kia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamÄ sias medicinos priemones) bÅ«tina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ bei teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę.Kaltinamųjų V. M., I. G., E. P. ir L. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje, bei bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, be to, kaltinamasis V.

M. ir I. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami recidyvistais. Skirdamas bausmę I. G. už nusikalstamos veikos padarymÄ , teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y., kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neiÅ¡nykęs (1 t. 101-102 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t. 109-124 b. l.), nedirbantis (1 t. 126 b. l.), yra psichikos ir priklausomybės ligų centrų registruose (1 t. 127, 128, 129 b. l.).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo atliktus konkrečius veiksmus savavaldžiavimo metu, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skirti laisvės atėmimo bausmę netikslinga, o bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus areÅ¡tÄ (BK 49 straipsnis).Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas I. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-01-18 23.20 val. iki 2016-01-20 15.45 val. (1 t. 83, 84 b. l.) (2 paros).Paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (1 t. 96-98 b. l.).Skirdamas bausmę E. P. už nusikalstamos veikos padarymÄ , teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), į kaltinamojo asmenybę – neteistas (1 t. 152 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (1 t. 153-158 b. l.), dirbantis (1 t. 159 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligų centrų registruose neįraÅ¡ytas (1 t. 160, 161, 162 b. l.).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo atliktus konkrečius veiksmus savavaldžiavimo metu, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skirti laisvės atėmimo bausmę netikslinga, o bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus areÅ¡tÄ (BK 49 straipsnis). Kadangi E. P. atliko mažiau savavaldžiavimo veiksmų, buvo pasyvesnis nei kiti kaltinamieji, todėl jam skiriama mažesnė bausmė.Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas E. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-01-19 21.45 val. iki 2016-01-21 20.20 val. (1 t. 135, 136 b. l.) (2 paros).Paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (1 t. 148-150 b. l.).Skirdamas bausmę L.

T. už nusikalstamos veikos padarymÄ , teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas iÅ¡nykęs (2 t. 21-24b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t. 30-49 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligų centrų registruose neįraÅ¡ytas (2 t. 51, 52, 53 b. l.), Å¡iuo metu yra dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, turi mažametį vaikÄ , gimusį (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 21), serga vėžiu (4 t., b.l. 59).

Kaltinamasis L. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, teisme kaltę iÅ¡ dalies pripažino, tačiau nurodė visas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl galima teigti, kad kaltinamasis L. T. iÅ¡ esmės pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , suvokė nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nors ir neigdamas kai kurias nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau asmens pripažinimas atliekant dalį veiksmų pakanka nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti, todėl teismas laiko, kad asmuo pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , be to, kaltinamasis L.

T. savo noru atlygino padaryta turtinę žalÄ nukentėjusiajam A. T., nukentėjusysis A. T. nebereiÅ¡kia turtinių pretenzijų kaltinamajam L. T. ir su juo susitaikė. Be to, nors kaltinamasis L. T. praeityje buvo teistas, tačiau Å¡iuo metu yra neteistas (2 t. b.l. 21-24, 3 t., b. l. 186-187), todėl teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis L. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytos bÅ«tinos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų kaltinamojo atžvilgiu nėra.

Paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (2 t. 16-18 b. l.).Skirdamas bausmę V. M. už nusikalstamos veikos padarymÄ , teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neiÅ¡nykęs (2 t. 74-78 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t. 103-109 b. l.), nusikaltimÄ padarė bÅ«damas dirbantis (2 t. 113 b. l.), yra psichikos ir priklausomybės ligų centrų registruose (2 t. 110, 111, 112 b. l.), Å¡iuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo atliktus konkrečius veiksmus savavaldžiavimo metu, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti V. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Kadangi V. M. atliko daugiau savavaldžiavimo veiksmų, buvo aktyvesnis, nei kiti kaltinamieji, be to, nusikaltimÄ Ä¯vykdė neiÅ¡nykus teistumui, todėl jam skiriama griežtesnė bausmė, nei kitiems kaltinamiesiems.Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d.

Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su 2016-06-27 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas V. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-01-19 21.00 val. iki 2016-01-21 20.10 val. (2 t. 60, 61 b. l.), bei 2016-06-27 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atlikta laisvės atėmimo bausmė.Paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (2 t. 118-120 b. l.).Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Pagal CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga jÄ atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.). Nukentėjusysis A. T. tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (su priedais) dėl 187,72 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 34-39 b. l.). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad 1000 eurų dėl neturtinės žalos atsisako.

L. T. jam atlygino savo padarytos žalos dalį, t. y. atlygino 45 eurus turtinės žalos. Kiti kaltinamieji nėra atlyginę jokios sumos. Å iai dienai L. T. jam nėra skolingas, todėl iÅ¡ 187,72 eurų turtinės žalos reikia atimti 45 eurus ir likusiÄ sumÄ 142,72 Eur praÅ¡o priteisti iÅ¡ likusių trijų kaltinamųjų.Teismas pažymi, kad CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai“. Taigi kiekvienas nusikalstamos veikos bendrininkas už padarytÄ Å¾alÄ atsako solidariai.

Nukentėjusysis praÅ¡o likusiÄ 142,72 Eur turtinę žalÄ priteisti iÅ¡ V. M., I. G., E. P., kadangi L. T. jau atlygino dalį ieÅ¡kinio sumos. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms 142,72 Eur turtinė žala nukentėjusiojo naudai solidariai priteistina iÅ¡ kaltinamųjų V. M., I. G., ir E. P..Kadangi nukentėjusysis atsisakė civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl neturtinės žalos nutraukiamas (BPK 112 str. 3 d.). Civilinis ieÅ¡kovas Å iaulių teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 110,34 Eur civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiajam A.

T. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (2 t. 180-181 b. l.). Civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkinamas visiÅ¡kai. Žala nukentėjusiojo A. T. sveikatai buvo padaryta kaltinamųjų V. M., I. G., E. P. ir L. T. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sumokėta suma – 110,34 Eur – priteistina iÅ¡ kaltinamųjų V. M., I. G., E. P. ir L. T. solidariai.BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltinamÄ jį pripažinus kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam A. T. vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2015-02-05 sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-350-1625 buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant jÄ atlikti advokatei V. Povilaitienei. 2016-09-05, 2016-10-07, 2016-11-09 byloje gautos pažymos, kuriose nurodoma, kad už A. T. suteiktÄ teisinę pagalbÄ teisme antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 206,93 Eur (3 t. 115 b. l., 4 t. 48, 50 b. l.). Esant Å¡ioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas iÅ¡laidas už nukentėjusiajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ yra pagrįstas, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas, priteisiant 206,93 Eur iÅ¡ V.

M., I. G., E. P. ir L. T. solidariai.Nagrinėjant bylÄ , kaltinamajam I. G. buvo skirta gynėja advokatė J. Å lapaitienė. Byloje gautos 2016-10-05, 2016-10-24, 2016-11-09, 2016-11-22 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažymos, iÅ¡ kurių matyti, kad už I. G. suteiktÄ teisinę pagalbÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 270,16 Eur (3 t. 172-173 b. l., 4 t. 9-10, 49, 81 b. l.). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), į tai, kad byloje apie turimÄ turtÄ ir gaunamas kaltinamojo pajamas duomenų nėra, taip pat į tai, kad gynėjÄ skyrė teismas, o gynėjo dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jo nėra priteistinos (BPK 106 str. 2 d.).Nagrinėjant bylÄ , kaltinamajam L.

T. buvo skirta gynėja advokatė J. Dumbliauskaitė. Byloje gautos 2016-09-06, 2016-10-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažymos, iÅ¡ kurių matyti, kad už L. T. suteiktÄ teisinę pagalbÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 155,40 Eur (3 t. 116 b. l., 4 t. 11-12 b. l.). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), į tai, kad byloje apie turimÄ turtÄ ir gaunamas kaltinamojo pajamas duomenų nėra, taip pat į tai, kad gynėjÄ skyrė teismas, o gynėjo dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jo nėra priteistinos (BPK 106 str. 2 d.).Nagrinėjant bylÄ , kaltinamajam V.

M. buvo skirta gynėja advokatė S. Kručienė. Byloje gautos 2016-08-03, 2016-10-07, 2016-10-27 ir 2016-11-25 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažymos, iÅ¡ kurių matyti, kad už V. M. suteiktÄ teisinę pagalbÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 324,24 Eur (3 t. 49-50, 179-180 b. l., 4 t. 38-39 b. l.). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad byloje apie turimÄ turtÄ ir gaunamas kaltinamojo pajamas duomenų nėra, taip pat į tai, kad gynėjÄ skyrė teismas, o gynėjo dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jo nėra priteistinos (BPK 106 str. 2 d.).Nagrinėjant bylÄ , kaltinamajam E. P. buvo skirtas gynėjas advokatas P. R.

Brazys. Byloje gauta 2016-11-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad už E. P. suteiktÄ teisinę pagalbÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 335,94 Eur (4 t. 84 b. l.). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad byloje apie turimÄ turtÄ ir gaunamas kaltinamojo pajamas duomenų nėra, taip pat į tai, kad gynėjÄ skyrė teismas, o gynėjo dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jo nėra priteistinos (BPK 106 str. 2 d.).Daiktinis įrodymas – peilis (saugomas Å iaulių apskrities VPK daiktų saugykloje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas (1 t. 80 b. l.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2016-06-27 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę V. M. paskirti – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti V.

M. laikino sulaiko laikÄ nuo 2016-01-19 21.00 val. iki 2016-01-21 20.10 val. (2 paras) bei atliktÄ laisvės atėmimo bausmę pagal 2016-06-27 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendį.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 21 d.Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.I.

G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) parų areÅ¡tÄ , jį atliekant areÅ¡tinėje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti I. G. laikino sulaiko laikÄ nuo 2016-01-18 23.20 val. iki 2016-01-20 15.45 val. (2 paras). Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo I. G. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.L.

T. padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, kaltininkui L. T. bei nukentėjusiajam A. T. susitaikius, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Ä®spėti L. T., kad jei jis, bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti 40 (keturiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡tÄ , jį atliekant areÅ¡tinėje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti E. P. laikino sulaiko laikÄ nuo 2016-01-19 21.45 val. iki 2016-01-21 20.20 val. (2 paras).Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo E. P. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės 110,34 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ V. M., I. G., E. P. ir L. T. solidariai priteisti 110,34 Eur (viena Å¡imtÄ deÅ¡imt eurų 34 euro centus) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.Nukentėjusiojo A.

T. civilinį ieÅ¡kinį dėl 142,72 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti 142,72 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt du eurus 72 euro centus) solidariai iÅ¡ V. M., I. G. ir E. P..Bylos procesÄ dėl nukentėjusiojo A. T. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nutraukti (BPK 112 str. 3 d.).Priteisti iÅ¡ V. M., I. G., E. P. ir L. T. solidariai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už A. T. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ 206,93 Eur.Proceso iÅ¡laidų už V.

M., I. G., E. P. ir L. T. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ dėl advokatų dalyvavimo byloje iÅ¡ kaltinamųjų nepriteisti.Daiktinį įrodymÄ â€“ peilį (saugomÄ Å iaulių apskrities VPK daiktų saugykloje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                          Martynas Galvičius