2022-01-26 Nr. AB-2355-3-61-3-03789-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-546-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03789-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas (toliau – ir pareiškėjas, Vienuolynas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra, CPVA) 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 2020/2-678 priimtą sprendimą, kuriuo atmesta pareiškėjo paraiška finansuoti projektą pagal priemonę Nr. 081.1-CPVA-K-429 „Paslaugų centrai vaikams“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pratęsti pareiškėjui terminą paraiškai pateikti arba įpareigoti atsakovą priimti ir užregistruoti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu paštu pateiktą paraišką; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad, reaguodamas į kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus pagal priemonę Nr. 08.1.1-CPVA-K-429 „Paslaugų centrai vaikams“ (toliau – ir Priemonė), 2020 m. rugsėjo 14 d. teikė paraišką finansuoti projektą „Paslaugų centras vaikams „Vilties akademija“ (toliau – ir paraiška), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A1-455 patvirtintu 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ Nr. 08.1.1-CPVA-K-429 priemonės „Paslaugų centrai vaikams“ projektų finansavimo sąlygų aprašu (toliau – ir Aprašas) ir kvietime pateiktomis instrukcijomis.

3. Nepavykus pateikti paraiškos per duomenų mainų svetainę (toliau – ir DMS) dėl rodomos kritinės klaidos, pareiškėjo įgaliotas asmuo ją iki kvietime nurodyto termino pabaigos pateikė instrukcijoje nurodytu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Dar 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 16 val. buvo susisiekta su minėta projektų vadove dėl to, kad dėl vykdomų DMS atnaujinimo darbų sistema veikė su trikdžiais, Agentūros projektų vadovė nurodė, kad jei nepavyktų įkelti paraišką per DMS, tuomet siųsti jai visus projekto dokumentus su įrodymais, dėl ko per DMS nepavyksta pateikti paraiškos. Pareiškėjas nurodė, kad paraiškos pateikimas per DMS sistemą buvo pradėtas 21 val., sistema neinformavo, kad paraiškoje yra klaidų, tačiau po funkcijos „Saugoti“ atlikus funkciją „ Tikrinti“ buvo gautas pranešimas „kritinių klaidų sąrašas“ ir nurodyta, kad „Pateiktuose duomenyse rasta neleistinų simbolių“. Atsižvelgiant į tai, kad paraiška su priedais ir yra didelės apimties, todėl tokia informacija apie klaidas nieko nesako. Bandymas pateikti paraišką (ir klaidų ieškojimas) truko apie 2 val., situacija nesikeitė, kol galiausiai, apie 23.39 val., paraiška su visais reikiamais dokumentais buvo nusiųsta elektroniniu paštu Agentūros projektų vadovei.

4. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 2 skirsnio 12–13 punktus, pareiškėjai gali teikti informaciją raštu esant DMS trikdžiams, o informaciją apie DMS funkcinių galimybių laikiną neužtikrinimą vadovaujančioji institucija skelbia DMS.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., t. y. paskutinę dieną, kada buvo galima pateikti paraišką DMS sistemoje, elektroniniu paštu sistemos naudotojams visoje Lietuvoje buvo išsiuntinėti informaciniai pranešimai: „Gerb. naudotojau, rugsėjo 10–15 d. planuojami papildomi DMS atnaujinimo ir plėtros darbai, todėl šiomis dienomis galimi laikini sistemos sutrikimai. Atsiprašome už nepatogumus. Daugiau informacijos rasite https:// www.esinvesticijos.lt/lt/DMS“. Be to, interneto svetainėje, kurioje buvo paskelbtas konkursinis kvietimas www.esinvesticijos.lt, taip pat buvo patalpintas pranešimas, kuriame teigiama: „Pareiškėjų dėmesiui! Vadovaujantis Aprašo 47 punktu, pareiškėjas pildo paraišką ir kartu su Aprašo 49 punkte nurodytais priedais iki kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos teikia ją per iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (DMS). Informuojame, kad tik tuo atveju, jei DMS neveikia ir tik el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikus įrodymus CPVA, CPVA paraiškų pateikimo terminą pratęs 7 dienų laikotarpiui ir (arba) sudarys galimybę paraiškas ir (ar) jų priedus pateikti raštu apie tai informuodama CPVA tinklalapyje www.cpva.lt ir ES struktūrinių fondų svetainėje www.esinvesticijos.lt“.

6. Pareiškėjas tvirtino, kad jis tinkamai DMS sistemoje užpildė pdf formatu paraišką, tačiau bandant patikrinti, ar paraiškoje yra klaidų, sistema jų nerodė, todėl manė, kad tai nėra įprastas DMS sistemos veikimas, o tik įrodo, kad DMS sistema tinkamai neveikė, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti paraiškos ir jos paraiškos per DMS.

7. Remdamasis Aprašo 48 punkte ir Administravimo taisyklių 94 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. DMS sistemos trikdžiai, su kuriais susidūrė pareiškėjas, turi būti vertinami kaip laikinai neužtikrinamos DMS funkcinės galimybės.

8. Agentūra naudoja DMS instrumentą, bet patį DMS prižiūri ir už jo veikimą atsako Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Nors Agentūra už DMS veikimą neatsako, tačiau atsako už organizacinius konkurso vykdymo klausimus, todėl turi prisiimti atsakomybę ir sudaryti potencialiems ir esamiems projektų vykdytojams tinkamas sąlygas teikti konkursui projektus, o vėliau juos tinkamai administruoti. Agentūra, turėdama informaciją, kad būtent tomis dienomis kai dėl vykdomų DMS atnaujinimo ir plėtros darbų yra galimi DMS techniniai sutrikimai, privalėjo pratęsti paraiškos pateikimo terminą. Be to, pareiškėjui buvo patvirtinta, kad jis gali paraišką su priedais, kitais reikiamais dokumentais bei įrodymais dėl DMS neveikimo teikti elektroniniu paštu.

9. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jis pagrįstai pasinaudojo alternatyviu būdu, kuris taip pat nurodytas ir Agentūros kvietime teikti paraiškas, t. y. pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė paraišką ir jos priedus, taip pat įrodymus, jog pareiškėjas susiduria su DMS techniniais trikdžiais Agentūros nurodytu elektroniniu paštu.

10. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad esant DMS trikdžiams, paraiškų pateikimo terminas turėjo būti pratęstas 7 dienoms. Paraiška buvo teikiama per DMS, todėl neaišku, kokie galėjo būti panaudoti neleistini simboliai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog pranešimą apie planuojamus 2020 m. rugsėjo 10–15 dieną atnaujinimo ir plėtros darbus savo paskyroje gavo tik 2020 m. rugsėjo 14 d.

11. Atsakovas agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Administravimo taisykles pareiškėjai, teikdami paraiškas ir su jomis susijusią informaciją, privalo naudotis DMS. Šių taisyklių 95 punkto nuostatos yra taikomos tik valstybės ar regionų projektų planavimo būdu atrenkamiems projektams. Taigi projektų konkurso būdu atrenkamiems projektams (įskaitant ir paraišką) netaikomos.

13. Agentūra akcentavo, kad kitokiu būdu paraiškas galima teikti tik Administravimo taisyklių 2 skirsnio 13 punkte ir Aprašo 48 punkte nustatytais atvejais, t. y. tik tuomet, kai DMS funkcinės galimybės nepakankamos ar laikinai neužtikrinamos. Informaciją apie DMS funkcinių galimybių laikiną neužtikrinimą Finansų ministerija skelbia DMS.

14. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 10–15 dienomis buvo planuojami DMS atnaujinimo darbai, atsidarius DMS buvo rodomas pranešimas apie tai. Atsižvelgiant į tai, www.esinvesticijos.lt prie kvietimo teikti paraiškas pagal priemonę buvo paskelbtas pranešimas, kad, vadovaujantis Aprašo 47 punktu, pareiškėjas pildo paraišką ir kartu su Aprašo 49 punkte nurodytais priedais iki kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos teikia ją per DMS ir tik tuo atveju, jei DMS neveikia ir tik el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikus įrodymus Agentūrai, ji paraiškų pateikimo terminą pratęs 7 dienų laikotarpiui ir (arba) sudarys galimybę paraiškas ir (ar) jų priedus pateikti raštu apie tai informuodama interneto tinklalapyje www.cpva.lt ir ES struktūrinių fondų svetainėje www.esinvesticijos.lt. Agentūra neprisiima atsakomybės dėl ne laiku pristatytų paraiškų. Planuojami sistemos atnaujinimo darbai nėra pagrindas iš anksto teigti, kad sistema galimai neveiks ir dėl to iš anksto pratęsti paraiškų pateikimo terminą.

15. Agentūra pabrėžė, kad ji neturi jokių duomenų, kad pareiškėjo nurodytu laiku nebuvo užtikrintos funkcinės DMS galimybės paraišką pateikti Administravimo taisyklėse ir Apraše nurodytu būdu. Kitų paraiškas teikusių asmenų skundų nėra. Tad tinkamas DMS veikimas buvo užtikrintas, o paraiškos pateikimas per DMS buvo negalimas dėl iškraipytų elektroniniu būdu teikiamų dokumentų duomenų formato (pareiškėjo pildymo klaidų), o ne dėl DMS funkcinių galimybių. Gavusi pareiškėjo paraišką, Agentūra bandė ją įkelti į bandomąją 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų sistemą, gavo pranešimą apie naudojamus neleistinus simbolius, kas tik patvirtina, kad klaidos buvo pateiktoje paraiškoje.

16. Agentūra atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas paraišką per DMS sistemą bandė teikti paskutinę paraiškų pateikimo dieną 21 val., po Agentūros darbo valandų. Jeigu pareiškėjas paraišką būtų pildęs Agentūros darbo metu, tuomet atsakovo specialistai būtų padėję išspręsti pareiškėjui kilusius nesklandumus.

17. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad paraiška turėjo būti pateikta per DMS sistemą. Ją pateikus kitais būdais, ji atmetama. Pareiškėjui teikiant paraišką per DMS sistemą, neleistini simboliai, tikėtina, atsirado todėl, kad pareiškėjas ne tiesiogiai pildė duomenis, o kėlė nukopijuotą tekstą. Atsakovo įsitikinimu, DMS sistema 2020 m. rugsėjo 14 d. nuo 21.00 iki 23.59 val. veikė tinkamai.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime prašė teismo ginčą spręsti savo nuožiūra.

19. Ministerija paaiškino, kad 2020 m. spalio 2 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, į kurį buvo motyvuotai atsakyta. Ministerija pritarė Agentūros pozicijai, kad pareiškėjas turėjo pateikti paraišką per DMS sistemą, taip pat, kad DMS sistemoje paraiškų pateikimo dieną nebuvo užfiksuota, kad nebuvo užtikrintos DMS sistemos funkcijų galimybės ar kad jos buvo nepakankamos. Ministerija negali teikti nuomonės ir taip vertinti kitų institucijų veiksmų bei priimtų sprendimų pagrįstumo, nes galiojantis teisinis reguliavimas jai nesuteikia tokios teisės. Tokia teisė yra suteikta teismui.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą skundą atmetė.

21. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

21.1. Agentūra pakvietė pareiškėjus teikti paraiškas finansuoti projektus pagal priemonę Nr. 08.1.1-CPVA-K-429 „Paslaugų centrai vaikams“; paskutinė paraiškų pateikimo diena 2020 m. rugsėjo 14 d. Kvietime pažymėta, jog paraiškos turi būti pateiktos vadovaujantis Aprašu ir kvietime pateiktomis instrukcijomis.

21.2. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 14 d. 21.00 val. bandė pateikti paraišką Agentūros kvietime nurodytu būdu, t. y. per DMS. Pareiškėjui nepavyko to padaryti, todėl jis 23.39 val. paraišką su priedais pateikė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Elektroniniame laiške nurodė, kad paraiškos per DMS sistemą nepateikė, nes DMS sistema rodo kritinę klaidą, kartu pateikė per DMS sistemą gautą pranešimą, kad 2020 m. rugsėjo 10–15 dienomis planuojami DMS atnaujinimo ir plėtros darbai ir dėl to galimi DMS sutrikimai.

21.3. Agentūra, gavusi pareiškėjo pateiktą informaciją elektroniniu paštu, kreipėsi į Finansų ministeriją, kaip DMS sistemos administratorių, kad ši patikrintų, ar 2020 m. rugsėjo 14 d. nuo 21 val. iki 23.59 val., buvo pilnai užtikrintos ir pakankamos DMS funkcinės galimybės taip pat, ar pareiškėjas galėjo šioje svetainėje pateikti tinkamai užpildytą paraišką. Buvo gautas atsakymas, kad minėtu laikotarpiu, t. y. 2020 m. rugsėjo 14 d. nuo 21 val. iki 23.59 val., DMS veikimo sutrikimų neužfiksuota.

21.4. Agentūra ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi Aprašo 47 punktu, Administravimo taisyklių 2 skirsniu ir 12 skirsnio 93 punktu, nutarė atmesti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 14 d. 23 val. 40 min. ir 23 val. 53 min. pateiktą paraišką kaip pateiktą netinkamu būdu.

21.5. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Ministeriją, kuri 2020 m. spalio 8 d. pareiškėjo skundo iš esmės nenagrinėjo. Rašte pažymėjo, kad Ministerija neturi teisinio pagrindo įpareigoti Agentūros priimti ir užregistruoti paraišką. Nurodoma, kad, vadovaujantis Administravimo taisyklių 43 skirsniu, ministerijoms suteikta išimtinė teisė įpareigoti įgyvendinančiąsias institucijas pakartoti paraiškų vertinimo procedūrą, kai paraiška buvo atmesta po jos vertinimo procedūros, bet ne dėl paraiškos nepriėmimo (neužregistravimo) dėl techninių priežasčių (t. y., kai paraiška net nebuvo užregistruota ir nebuvo atliekamas jos vertinimas).

22. Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 11 ir 12 punktu, taip pat pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 93 punkte nustatyta, jog paraiškos teikiamos įgyvendinančiajai institucijai per DMS šių taisyklių 2 skirsnyje nustatyta tvarka; kitais būdais išsiųstos ar pristatytos arba po kvietimo teikti paraiškas skelbime ar valstybės ar regionų projektų sąraše nustatyto termino pateiktos paraiškos atmetamos, išskyrus šių taisyklių 95 punkte nurodytą atvejį.

23. Teismas taip pat analizavo Aprašo 47 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, kuriame įtvirtinta, jog pareiškėjas pildo paraišką ir kartu su Aprašo 49 punkte nurodytais priedais iki kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos teikia ją per iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę. Pareiškėjas prie DMS jungiasi naudodamasis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma ir užsiregistravęs tampa DMS naudotoju.

24. Teismas nurodė, jog aptartas teisinis reguliavimas nustatė, kad pareiškėjas, kaip ir kiti paraiškas teikę ūkio subjektai, privalėjo jas pateikti per DMS (paraiškos duomenis pildant tiesiogiai sistemoje).

25. Teismo vertinimu, byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar paraiškos ir jos priedų teikimo metu buvo (ne)užtikrinamos DMS funkcinės galimybės, ar jos buvo (ne)pakankamos ir dėl to Agentūra turėjo pratęsti paraiškų pateikimo terminą 7 dienoms ir (arba) priimti pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktą paraišką.

26. Teismas pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 94 punkte nustatyta, kad, jei laikinai neužtikrinamos DMS funkcinės galimybės ir dėl to pareiškėjai negali pateikti paraiškos ar jos priedo (-ų) paskutinę paraiškų pateikimo termino dieną, įgyvendinančioji institucija paraiškų pateikimo terminą pratęsia 7 dienų laikotarpiui ir (arba) sudaro galimybę paraiškas ar jų priedus pateikti kitu būdu ir apie tai paskelbia svetainėje www.esinvesticijos.lt, o valstybės ir regionų projektų pareiškėjus informuoja papildomai. Aprašo 48 punkte nustatyta, kad, jei laikinai nėra užtikrintos DMS funkcinės galimybės ir dėl to pareiškėjas negali pateikti paraiškos ar jos priedo (-ų) paskutinę paraiškų pateikimo termino dieną, įgyvendinančioji institucija paraiškų pateikimo terminą pratęsia 7 dienų laikotarpiui ir (arba) sudaro galimybę paraiškas ar jų priedus pateikti kitu būdu bei apie tai paskelbia Projektų taisyklių (t. y. Administravimo taisyklių) 82 punkte nustatyta tvarka.

27. Vertindamas pareiškėjo argumentus ir paaiškinimus, kad pareiškėjas bandė teikti paraišką per DMS (pildė ją tiesiogiai sistemoje, neneigė, kad paraiška buvo pildoma ne tiesiogiai renkant simbolius, bet įkeliant nukopijuotą tekstą), tačiau pareiškėjui nepavyko pateikti paraiškos per DMS dėl šios sistemos funkcinių galimybių neužtikrinimo, teismas aptarė nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su Agentūros kreipimusi į Finansų ministeriją dėl DMS funkcinių galimybių užtikrinimo paraiškos teikimo dieną, gauti atsakymu iš minėtos institucijos, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., nuo 21.00 val. ir 23.59 val. DMS sutrikimų nebuvo pastebėta, sistema veikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūra, gavusi pareiškėjo paraišką bandė ją įkelti į bandomąją 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų sistemą, joje gavo pranešimą apie naudojamus neleistinus simbolius.

28. Įvertinęs pareiškėjo teiktus įrodymus apie jo DMS paskyroje kitais laikotarpiais gautus pranešimus (apie tai, kad DMS yra atliekami atnaujinimo ir plėtros darbai, apie DMS neveikimą, taip pat pranešimus dėl į DMS įkeltų dokumentų, kuriais informuojama kokie veiksmai turi būti atliekami, kad dokumentas būtų pateiktas tinkamai (pvz., pašalinti slapukus ir t. t.)), teismas pažymėjo, kad nei vienas iš pateiktų papildomų dokumentų nepatvirtino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. nuo 21.00 iki 23.59 val. DMS neveikė. Teismui pateiktas atsakovo pranešimas apie 2020 m. rugsėjo 10–15 dienomis planuojamus DMS atnaujinimo ir plėtros darbus, teismo vertinimu, nepatvirtino fakto, kad DMS paskutinę paraiškos pateikimo dieną neveikė tinkamai.

29. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjo paraiškos pateikimo metu (2019 m. rugsėjo 14 d. nuo 21.00 iki 23.39 val.) ir paskutinę paraiškos pateikimo dieną buvo neužtikrinamos DMS funkcinės galimybės ar kad jos buvo nepakankamos. Teismas pabrėžė, jog alternatyvus būdas pateikti paraiškas buvo numatytas tuo atveju, jei DMS neveiktų ir naudojant šią sistemą nebūtų įmanoma pateikti paraiškų. Be to, alternatyviu būdu pateikiant paraiškas buvo būtina pateikti įrodymus apie DMS funkcijų neveikimą paraiškos įkėlimo metu.

30. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjui paraiškos per DMS nepavyko pateikti dėl jo paties prisiimtos rizikos teikti paraišką paskutinės paraiškų teikimo dienos pabaigoje (21.00 val.) ir dėl pareiškėjo pateiktuose dokumentuose padarytų kritinių klaidų (galbūt keliant į DMS kopijuotą tekstą) paraiškos pildymo metu. Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtino ir faktas, kad kiti paraiškas teikę ūkio subjektai neinformavo Agentūros, kad ginčo laikotarpiu buvo neužtikrinamos ar nepakankamos DMS funkcinės galimybės. Teismas pastebėjo, kad iš viso per DMS buvo gautos dvidešimt keturios paraiškos ir nemaža jų dalis gauta būtent paskutinę paraiškų pateikimo dieną, panašiu laiku kaip teikė ir pareiškėjas. Buvo nustatyta, kad pareiškėjo atsakovui elektroniniu laišku buvo pateikta ekrano nuotrauka, kurioje nurodoma, jog paraiškoje yra kritinių klaidų, gavus papildomus duomenis iš DMS sistemos administratoriaus. Įvertinęs tai, kad kiti asmenys teikė paraiškas per DMS ir paskutinę paraiškų pateikimo dieną, teismas sprendė, kad šios aplinkybės nesudarė pagrindo atsakovui pripažinti buvus paskutinę termino dieną DMS sutrikimų ir pratęsti paraiškų priėmimo laiką. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai prisiima atsakomybę už turimas technologines priemones, žmogiškuosius resursus, paraiškas teikiančių asmenų kompetenciją ir savalaikį komunikavimą su Agentūra, jeigu nepavyksta tinkamai pateikti paraiškų. Dėl šių motyvų teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas turi prisiimti atsakomybę už tai, kad pareiškėjui dėl jo paties padarytų teiktuose paraiškos dokumentuose kritinių klaidų nepavyko laiku per DMS pateikti paraiškos.

31. Teismas kaip nepagrįstus taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo neužtikrinamos DMS funkcinės galimybės ir dėlto Agentūra turėjo pratęsti paraiškų pateikimo terminą, kadangi vyko DMS atnaujinimo darbai. Teismas sutiko su atsakovu, kad DMS atnaujinimo darbai patys savaime nesąlygoja šios sistemos funkcinių galimybių neužtikrinimo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju Agentūra, įvertinusi visumą aukščiau nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų, elgdamasi lygiateisiškai, skaidriai ir nešališkai visų paraiškas teikusių subjektų atžvilgiu, pagrįstai nepriėmė pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktos paraiškos ir jos priedų, kaip pateiktų netinkamu būdu, ją atmesdamas.

32. Netenkinęs pareiškėjo pagrindinio reikalavimo, teismas nusprendė atmesti ir kitus išvestinius skundo reikalavimus.

III. 33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

34. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad paraiškos pateikimo laikotarpiu DMS funkcinės galimybės buvo pakankamos, o paraiškos per DMS nepavyko pateikti dėl pareiškėjo prisiimtos rizikos teikti paskutinę termino dieną, taip pat dėl pareiškėjo pateiktuose dokumentuose padarytų kritinių klaidų, pareiškėjas paaiškina, jog paraiška nebuvo pildoma tiesiogiai DMS sistemoje. Paraiškos forma pdf formatu buvo pateikta iš anksto kvietime, ji užpildoma individualiai kiekvieno pareiškėjo. Taip pat buvo užpildyta ir pareiškėjo paraiška. Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su paraiškos tikrinimu ir pabrėžia, kad atlikus patikrinimo funkciją, buvo gautas atsakymas, kad klaidų nėra. Paraiška buvo techniškai tinkama kartu su papildomais priedais: investiciniu projektu, komerciniais pasiūlymais, bendradarbiavimo sutartimis ir kt., buvo įkeliama į DMS ir tik keliant buvo nurodoma, kad yra klaidų.

35. Klaidinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog paraiška buvo pildoma renkant simbolius ar juos kopijuojant tiesiogiai sistemoje (angl. online). Pareiškėjui problema iškilo būtent toje stadijoje, kai paraišką ir priedus pradėta kelti į DMS ir sistema rodė klaidas, tačiau tiksliai jų neidentifikavo, nors, kaip buvo minėta, pdf formos paraiškoje visada tiksliai nurodomos klaidos paraiškoje ir ji taisoma, kol klaidų nebelieka. Būtent todėl daroma neabejotina išvada, kad DMS veikė su trikdžiais ir pareiškėjas negalėjo pateikti paraiškos su priedais per DMS.

36. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamo Sprendimo vertinimu, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog aktualiu laikotarpiu nusiskundimų dėl DMS neveikimo ar prasto veikimo nebuvo gauta. Pareiškėjas nesupranta, kodėl paties jo pateikti nusiskundimai su įrodymais nebuvo vertinamai kaip nusiskundimai dėl sistemos prasto veikimo, taip pat nėra aišku, kodėl į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Minėtame sprendime nurodyta, jog būtent tuo metu, kai pareiškėjas teikė paraišką per DMS, vyko DMS atnaujinimo darbai. Būtent įkeliant paraišką per DMS, sistema pradėjo rodyti informacinį langelį, kuriame nurodyta, jog yra klaidų, tačiau sistema nenurodė, kur tiksliai ir kokios tos klaidos yra.

37. Taip pat Sprendime buvo nurodyta, jog paraiškos pateikimas per DMS buvo negalimas dėl iškraipytų elektroniniu būdu teikiamų dokumentų duomenų formato, nors patikrinus paraišką, jokių klaidų nebuvo nurodyta. Taigi, sistema prieštarauja pati sau, t. y. tikrinant paraišką joje esantis patikros langelis nurodo, jog pati paraiška yra tinkama, be klaidų, o bandant įkelti į DMS, šią užpildytą paraišką su priedais, ji tampa nebetinkama, neaišku, kur galima klaidą ištaisyti.

38. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taikė netinkamas Administravimo taisyklių nuostatas, t. y. šių taisyklių 11 ir 12 punktus. Šiuo atveju teismas turėjo taikyti Administravimo taisyklių 13 punktą, kaip atitinkantį susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjas pabrėžia, kad Agentūra, turinti informacinių technologijų skyrių, kuris privalo užtikrinti tinkamą DMS veikimą, 2020 m. rugsėjo 14 d. vakarą tinkamai DMS funkcijų neužtikrino, dėl ko pareiškėjas prarado galimybę paraišką pateikti per DMS ir buvo priverstas pasinaudoti taisyklių numatyta išimtimi. Pakartodamas pranešimo, susijusio su paraiškų teikimo tvarka ir taikomas išimtis turinį, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Agentūra numatė galimus trikdžius ir todėl iš anksto informavo pareiškėjus apie galimybę teikti paraiškas elektroniniu paštu, su tokiais DMS sistemos trikdžiais susidūrus. Šiuos atveju pareiškėjo teikta paraiška buvo pateikta laiku, elektroniniu paštu, su nurodytais DMS trikdžių įrodymais.

39. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kitoje panašioje byloje (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3707-281/2020) teismas darė priešingas išvadas, susijusias su DMS sutrikimų, keliant paraišką ir prie jos pridedamus dokumentus, vertinimu.

40. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą remdamasis vien tuo, jog Finansų ministerija patvirtino, kad paraiškos kėlimo laikotarpiu (2020 m. rugsėjo 14 d., 21.00 val. iki 23.59 val.) DMS sutrikimų nebuvo pastebėta, priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą, nes, kaip minėta, pareiškėjas įrodė, jog būtent jam teikiant paraišką į DMS sistemą, buvo fiksuojami akivaizdūs DMS sistemos trikdžiai.

41. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo ginčą, neįsigilino į situaciją, nenagrinėjo DMS techninės specifikos paraiškų pateikimo tvarkos atžvilgiu, tinkamai neįsigilinęs į DMS veikimo techninius aspektus ir paraiškų įkėlimo į DMS techninę specifikaciją Teismas nesprendė klausimo dėl liudytojų, kurie galėtų paaiškinti paraiškų pildymo ir įkėlimo į DMS techninę dalį, iškvietimo, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ginčą, dėl ko teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

42. Pareiškėjas mano, jog šioje byloje būtų tikslinga gauti liudytojų paaiškinimus ir juos vertinti kaip faktinius duomenis pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjas prašo liudytojomis šaukti uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinių projektų rengimas" projektų vadovę E. V., kuri buvo pareiškėjo įgaliota konsultantė dėl šio ginčo projekto pateikimo į DMS, taip pat pareiškėjo projektų vadovę V. J.-B., kuri nuolat naudojasi DMS, administruodama ir prižiūrėdama kitus pareiškėjo įgyvendinamus projektus. Šios liudytojos galėtų tiesiogiai ir aiškiai paaiškinti ginčo situaciją dėl 2020 m. rugsėjo 14 d. kilusių DMS sistemos trikdžių teikiant paraišką.

43. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

44. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais tvirtinama, kad paraiškoje nebuvo klaidų, o DMS nenurodė, kokios klaidos yra ir kur, Atsakovas pastebi, kad šie teiginiai netikslūs. Priešingai, teikiant pareiškėjui paraišką, DMS rodė informaciją apie kritines klaidas, taip pat, kad pateiktuose duomenyse rasta neleistinų simbolių (Agentūra prideda siųstus pareiškėjo ekranvaizdžius, kurie įrodo šį faktą).

45. Agentūra pabrėžia, kad paraiškų pdf formoje nėra apribojimų dėl neleistinų simbolių, todėl pareiškėjui tikrinant paraišką paraiškų pdf formoje nerodė, kad joje yra palikta neleistinų simbolių. Keliant paraišką į DMS, kurioje yra tikrinamos klaidos taip pat ir dėl neleistinų simbolių, pareiškėjui buvo nurodoma, kad pateiktuose dokumentuose rasta neleistinų simbolių. Tai yra paraiškų PDF formos ir DMS sistemų skirtumai, bet tai neįrodo fakto, kad DMS funkcinės galimybės nebuvo užtikrintos.

46. Pagal Administravimo taisyklių ir Aprašo nuostatas pareiškėjai paraiškas privalo pateikti per DMS, todėl aktualiausia informacija dėl paraiškos tinkamumo (klaidų sąrašo) yra nurodoma DMS teikiant paraiškas, todėl šiuo atveju pareiškėjas turėjo atsižvelgti į DMS nurodomą informaciją ir bandyti išsitaisyti pateiktuose dokumentuose neleistinus simbolius. Agentūra pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentas, kad pasirinkdamas paraiškos teikimo laiką, pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, nors paraišką teikęs pareiškėjo įgaliotas asmuo buvo pakankamai kompetentingas šioje srityje.

47. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad ir jo nusiskundimas DMS netinkamu veikimu turėjo būti vertinamas kaip nusiskundimas skundžiamame Sprendime, kadangi Finansų ministerijos atsakyme buvo aiškiai nurodyta, jog minėtu laikotarpiu DMS veikimo sutrikimų iš sistemos administratoriaus pusės neužfiksuota.

48. Atsakovas akcentuoja, kad planuojami sistemos atnaujinimo darbai nėra pagrindas iš anksto teigti, kad sistema, tikėtina, neveiks. Nustatyta, kad net vykstant šiems sistemos atnaujinimo darbams, kitos kitų pareiškėjų paraiškos ir jų pridedami dokumentai buvo sėkmingai keliami į sistemą ir pateikti šiuo laiku (prideda ekranvaizdžius, kurie įrodo šį faktą), todėl Agentūra neturėjo patvirtinančių dokumentų, kad nebuvo užtikrintos funkcinės DMS galimybės pareiškėjui pateikti paraišką teisė aktuose nurodytu būdu.

49. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nebuvo pagrindo pripažinti buvus DMS sutrikimų ir pratęsti paraiškos apteikimo terminą, atsakovas laikosi pozicijos, jog paraiškos pateikimas per DMS buvo negalimas tik dėl iškraipytų elektroniniu būdu teikiamų dokumentų duomenų formato (pareiškėjo pildymo klaidų), o ne dėl DMS funkcinių galimybių neužtikrinimo.

50. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjo teiginiai dėl kompetencijos ir įgūdžių teikti paraiškas įkeliant į DMS, pateikti skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui, skiriasi. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, konsultuodamasis su konsultantais ir asmenims, kurie ne pirmą kartą naudojosi DMS, turėjo kompetenciją įvertinti riziką teikti paraišką paskutinės galimos paraiškų pateikimo dienos vakarą (nuo 21 val.).

51. Atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą iškviesti liudytojus, kadangi ginčas yra susijęs su DMS funkcinių galimybių užtikrinimo klausimu, o byloje pakanka įrodymų, kad DMS funkcinės galimybės buvo užtikrintos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 52. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

53. Tikrinamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjui Sprendimu pagrįstai buvo paneigta galimybė pateikti paraišką alternatyviu būdu, t. y. ne per DMS sistemą.

54. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas (žr. nutarties 20 p.), su kuo nesutinka Vienuolynas ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą (žr. nutarties 33–42 p.).

55. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog DMS veikė su trikdžiais ir pareiškėjas negalėjo pateikti paraiškos su priedais per DMS, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši faktinė aplinkybė yra grindžiama tik subjektyviais, jokiais kitais įrodymais nepatvirtintais paaiškinimais, kurie buvo ir yra paneigti pirmosios instancijos teismo (žr. nutarties 27–28 p.).

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija mano, jog netikslinga atkartoti tuos pačius įrodymus, kuriais buvo paneigtas tariamas DMS sutrikimas. Akcentuotina, kad Vienuolynas neveikė taip kaip galėjo ir turėjo: paraiška buvo pildoma paskutinę paraiškos pateikimo dieną, pildymas vykdytas po Agentūros darbo valandų, o tai byloja, jog buvo veikiama nepakankamai atsakingai bei nepakankamai apdairiai. Nėra disputo dėl to, kad naudojimasis įvairiomis elektroninėmis sistemomis yra tam tikras iššūkis, ypač kai tai yra naujas instrumentas, ir neretai užima ne mažą laiko tarpą bei ne visada yra sėkmingai įveikiamas iš karto. Tačiau siekiant išvengti paraiškos atmetimo (nepriėmimo), kaip įvyko aptariamu atveju, apdairus ir rūpestingas elektroninio dokumento teikėjas turėtų atlikti dokumentų teikimą ne paskutiniu momentu, o iškilusius trūkumus, kylančias problemas šalinti naudodamasis elektroninės sistemos pagalba bei žmogiškaisiais ištekliais, atsakingais už tinkamą sistemos veikimą ir / ar dokumentų tinkamą užpildymą bei pateikimą. Šioje ginčo byloje nepavykus nustatyti kilusių DMS sutrikimų pareiškėjo nurodomu laiku, teisinė galimybė pasinaudoti alternatyviu paraiškos teikimu būdu buvo paneigta visiškai pagrįstai bei teisėtai.

57. Pirmosios instancijos teismas surinktus ir administracinėje byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Reikia pažymėti, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Be to, akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos.

58. Ginčo administracinėje byloje ribas apibrėžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui negali būti reiškiami abstraktūs reikalavimai išreikalauti tam tikrus įrodymus, prašyme turi būti nurodyta, kokias reikšmingas bylai aplinkybes tais įrodymais siekiama pagrįsti. Teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas, tenkindamas ar atmesdamas prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, turi teisę spręsti įrodymų liečiamumo klausimą, t. y. ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2742/2011).

59. Nutarties 42 punkte išdėstytas pareiškėjo prašymas, vadovaujantis ką tik išdėstytomis nuostatomis (žr. nutarties 58 p.), yra atmestinas. Administracinėje byloje surinkta pakankamai nekeliančių abejonių faktinių duomenų dėl tinkamo DMS funkcionavimo ginčui aktualiu laikotarpiu (ABTĮ 56 str.).

60. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl apeliacinio skundo argumentas, nurodytas nutarties 39 punkte, yra atmestinas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Be to, nagrinėjama ir pareiškėjo nurodyta byla yra skirtinga faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.

61. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, proceso šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas buvo pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl pagrįstai pripažintas teisėtu bei pagrįstu, kurio nebuvo pagrindo naikinti skunde išdėstytais argumentais ir pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.

62. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

63. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas šias išlaidas priteisti iš atsakovo negali būti tenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius