fa1ecf59-6fba-4e64-ae56-e8295b35b9a0 · Prienų rajono apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2-1387-950/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01108-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6 (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 11 d.Prienai                           Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. M., suinteresuotam asmeniui O. T., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė :                           PareiÅ¡kėja A. M. 2015-08-04 pareiÅ¡kimu (b.l. 2-4) prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ po motinos M. M. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdama valdyti likusį jos turtÄ .                           A. M. 2015-08-04 pareiÅ¡kime (b.l. 2-4) bei papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad jos motina M.

M. savo dukrai O. T. perleido turėtÄ butÄ . O. T. iÅ¡sikėlė ten gyventi. Tuo tarpu ji, kartu su motina M. M., gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodytame bute jos motinai priklausė vienas kambarys (salonas), o jai priklausė kitas kambarys (miegamasis). M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko asmeniniai daiktai - kilimas, drabužiai, sofa, lova, ir t.t., taip pat dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties ji pasiėmė visus M. M. asmeninius daiktus, pradėjo jais naudotis, pradėjo taip pat naudotis ir motinai priklausiusiu kambariu, t.y. jai priklausiusia buto dalimi.

Kurį laikÄ ten gyveno kitos, dabar jau mirusios, M. M. dukters mergaitė, tačiau Å¡iuo metu ji yra iÅ¡sikėlusi ir iÅ¡sideklaravusi iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Jokių ginčų su kita M. M. dukra O. T. dėl paveldimo turto nebuvo. Kadangi tinkamai ir savalaikiai nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, ji negali teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti po M. M. mirties likusio nekilnojamojo turto dalies. Atsižvelgiant į tai, A. M. teismo tvarka prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ po motinos M.

M. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdama valdyti likusį jos turtÄ .                           Suinteresuotas asmuo O. T. atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos A. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepateikė.                           Teismo posėdžio metu O. T. paaiÅ¡kino, kad jai motina M. M. perleido butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), t.y. iÅ¡mainė jį į jos turėtas 56/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Prienai.

Ji iÅ¡ karto iÅ¡sikėlė ten gyventi, o motina kartu su kita dukra, t.y. jos seserimi A. M., liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kurį laikÄ ten gyveno ir kitos, dabar jau mirusios, M. M. dukros mergaitė, tačiau vėliau ji iÅ¡sikėlė. Motina bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno iki savo mirties, ten ji (duomenys neskelbtini) ir mirė. Be dalies nurodyto buto, M. M. priklausė tik įvairÅ«s asmeninai daiktai – drabužiai, kilimai, spinta ir t.t. Visus tuos daiktus pasiėmė ir jais naudotis pradėjo A.

M., ji ten toliau gyveno ir viena naudojosi visu buto plotu. Ji nei vieno M. M. daikto nepaėmė, į motinos palikimÄ niekada nepretendavo, jokių pretenzijų dėl jo neturi.                           Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ suinteresuotam asmeniui buvo praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 50). 2015-08-25 pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (b.l. 29-33), suinteresuotas asmuo nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti nustatymo neprieÅ¡taraus, teismui nustačius, kad į civ. bylÄ pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.

             PareiÅ¡kimas tenkintinas.                           PareiÅ¡kėja A. M. 2015-08-04 pareiÅ¡kimu (b.l. 2-4) prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ po motinos M. M. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdama valdyti likusį jos turtÄ . Nurodė, jog juridinę reikÅ¡mę turintis faktas privalo bÅ«ti nustatytas paveldėjimo procedÅ«rų įgyvendinimui (b.l. 2-4).

             Iš civ. bylos Nr. 2-1387-950/2015 medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. M. (b.l. 7). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.

26) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.

34) bei giminystės santykius liudijantys dokumentai (b.l. 13-19), patvirtina, kad M. M. turėjo du vaikus – dukrÄ A. M. bei dukrÄ O. T.. Atsižvelgiant į tai, tiek pareiÅ¡kėja A. M., tiek ir suinteresuotas asmuo O. T., yra mirusiosios M. M. pirmos eilės įstatyminės įpėdinės (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 575 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).              IÅ¡ nagrinėjamos civ. bylos Nr. 2-1387-950/2015 duomenų matyti, kad M. M. vardu yra registruotos 56/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 10).

MinėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ M. M. įgijo 1996-02-27 sudarytos mainų sutarties pagrindu (b.l. 10, 11).              Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D. 2012-11-15 liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po M. M. mirties nėra užvesta (b.l. 8).              Nagrinėjamoje civ. byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytino 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo numatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai, t.y. buvo laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės ir pan. Ypatingai svarbiÄ reikÅ¡mę turi paties įpėdinio elgesys paėmus palikėjo daiktus, t.y. paėmęs daiktus jis privalo elgtis kaip jų savininkas ir kaip tų daiktų savininkÄ , jį privalo suvokti visi kiti asmenys.             PareiÅ¡kėja A. M. 2015-08-04 pareiÅ¡kime (b.l. 2-4) bei papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad po M.

M. mirties – (duomenys neskelbtini), likusį kilnojamÄ jį turtÄ , kurį sudarė asmeninio pobÅ«džio daiktai (drabužiai, kilimas, baldai ir kt.), bei nekilnojamÄ jį turtÄ - 56/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti nurodytÄ turtÄ , t.y. pradėjo rÅ«pintis likusiu mirusios motinos turtu, jį prižiÅ«rėti, nes naudojosi visais jos asmeniniais daiktais, taip pat toliau viena gyveno tiek jai priklausančioje, tiek ir motinai priklausiusioje buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje.

Šį faktÄ liudija VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (b.l. 10), iÅ¡ kurio matyti, kad likusios 44/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjai A. M.. Remiantis tuo, logiÅ¡ka ir akivaizdu, jog po M. M. mirties – (duomenys neskelbtini), bÅ«tent kartu su ja gyvenusi dukra (be kita ko, to paties buto bendrasavininkė) A. M. pasiėmė likusius mirusios motinos asmeninius daiktus, taip pat toliau viena gyveno M.

M. priklausiusioje buto dalyje. Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniÅ«nijos pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ liudija, kad A. M. nuo 1983-11-21 gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 12).                           Teismo posėdžio metu, kita M. M. dukra ir įstatyminė įpėdinė – suinteresuotas asmuo O. T., aiÅ¡kiai nurodė ir patvirtino, kad po motinos mirties, visus jai prikalusius daiktus pasiėmė ir jais naudotis pradėjo A.

M., ji toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir viena naudojosi visu buto plotu. AsmeniÅ¡kai ji, nei vieno M. M. daikto nepaėmė, į motinos palikimÄ niekada nepretendavo, jokių pretenzijų dėl jo neturi.              Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo iÅ¡vados dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo turi bÅ«ti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje” 3 p.).

Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę nustatymo, įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių ir neginčijamų praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo Å¡imtaprocentinio įrodymo pasiekti iÅ¡ principo neįmanoma.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.                           Atsižvelgiant į tai, įvertinus nuoseklius pačios pareiÅ¡kėjos teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, jos kartu su 2015-08-04 pareiÅ¡kimu pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus, neesant jokių prieÅ¡taravimų iÅ¡ kitos M.

M. pirmos eilės įstatyminės įpėdinės t.y. suinteresuoto asmens O. T., kuri teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai nurodė ir patvirtino, kad į motinos palikimÄ nepretenduoja, o viskÄ po M. M. mirties tvarkė A. M., teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. M. pareikÅ¡tas reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad A. M. priėmė palikimÄ po motinos M. M. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdama valdyti likusį jos turtÄ (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).                          Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tinkamam paveldėjimo procedÅ«rų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

                          Patenkinus pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. M. taip pat priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos - 7,78 EUR, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 178 str., 185 str., 270 str., 293 str. 4 p., 448 str., n u s p r e n d ž i a :              PareiÅ¡kėjos A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-08-04 pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

             Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po motinos M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdama valdyti likusį jos turtÄ .              Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatyti paveldėjimo teisės procedÅ«rų įgyvendinimui.                           Priteisti valstybei, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A.

M. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 7,78 EUR (septyni EUR, 78 ct.) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Ä®mokos kodas: 5660).              Sprendimas per 30 d. (trisdeÅ¡imt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ .

                          Teisėjas                                                                                                         Tomas Ridikas