2019-10-29 Nr. AB-20814-3-61-3-00164-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2713-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00164-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė miškų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Nr. 3R-384(AG-309/01-2017) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, atsakovas) 2017 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. KP-10-51 „Dėl P. J. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Valstybinė miškų tarnyba 2016 m. spalio 28 d. miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo pažymoje Nr. A-5k-01-08 nurodė, kad sklypo Nr. 101 2,4 ha plote projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis tūkstančiui vienetų hektare yra 2,800, ir davė bendrą įvertinimą – patenkinimai. Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. birželio 2 d. miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo pažymoje Nr. MKS-17-39 (toliau – ir 2017 m. birželio 2 d. miško želdinių vertinimo pažyma) nurodė, kad sklypo Nr. 101 2,4 ha plote projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis tūkstančiui vienetų hektare yra 1,46 ir davė bendrą įvertinimą – blogai. Su šiuo kokybės vertinimu pareiškėjas nesutiko, nurodė, kad jam nebuvo išduotas miško 2017 m. birželio 2 d. želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapas. Pareiškėjas teigė, kad nėra nurodyta, kodėl sklype Nr. 101 sumažėjo medelių kiekis, jei jis iš viso sumažėjo. Pareiškėjas nepasirašė ant 2017 m. birželio 2 d. miško želdinių vertinimo pažymos. Pareiškėjo teigimu, miškas, kurį vertino Valstybinė miškų tarnyba, susideda iš trijų sklypų, turėtų būti vertinamas kiekvienas sklypas atskirai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad miškas yra pasodintas (duomenys neskelbtini) karstiniame draustinyje. Medelių tankį įgriuvų šlaituose reikia vertinti įvertinus šlaito statumą, medelių galimybę augti karstiniame reljefe.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metą programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 12 punktu, kuriame nurodyta, jog paramos gavėjai iki to laiko, kai bus atliktas miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimas, įsipareigoja vykdyti kartu su paramos paraiška pateiktą miško želdinimo ir žėlimo projektą vadovaudamiesi miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. 2017 m. birželio 9 d. NMA buvo gauta Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 2 d. miško žėlinių kokybės vertinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Biržų r. sav.), veisiamo 2,40 ha miško želdinių ir žėlinių tankis vertinamas kaip blogas. NMA vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybinės miškų tarnybos – pateiktais duomenimis. Atsakovo teigimu, skundžiamu Sprendimu pagrįstai buvo nutarta susigrąžinti miško įveisimo išmoką (12 752,64 Eur) ir penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas (iš viso 10 212,94 Eur), mokėtas 2010–2014 metais.

5. Trečias suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad skundas nepagrįstas.

6. Valstybinės miškų tarnybos teigimu, kadangi Valstybinės miškų tarnybos komisijos vertinimu nustatyta, kad miško želdinių tankis ginčo sklype yra mažesnis nei nustatyta Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199, (toliau – ir Nuostatai) 38 punkte, išvada, kad želdinių būklė bloga, yra teisinga ir pagrįsta.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. balandžio 12 d. pateikė paraišką Nr. 2NM-KP-10-1-001264-PR001 (toliau – 2010 m. Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Priemonė). 2017 m. birželio 9 d. NMA gavo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio 2017 m. birželio 2 d. pažymą Nr. KS-17-39 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, kurioje nurodyta, kad sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Biržų r. sav.), veisiamo 2,40 ha miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas blogas. Skundžiamu Sprendimu atsakovas įpareigojo pareiškėją sugrąžinti išmokėtą 22 965,58 Eur paramos sumą.

9. Teismo vertinimu, kadangi 2017 m. birželio 2 d. miško želdinių vertinimo pažymoje nustatyta, jog miško želdinių, žėlinių tankis yra mažesnis, nei nustatyta Nuostatų 38 punkte, išvada, kad želdinių būklė bloga, yra pagrįsta. Teismas nurodė, kad pareiškėjas įsipareigojo mišką įveisti tinkamai ir laikytis Nuostatų reikalavimų dėl miško priežiūros ir apsaugos priemonių taikymo, t. y. parama pagal Priemonę skiriama būtent už miško įveisimą (priežiūrą) paramos skyrimo laikotarpiu, todėl pareiškėjas privalėjo užtikrinti, jog miško želdinių tankis atitiktų Nuostatų 38 punkto reikalavimus (būtų didesnis arba lygus 1,8 tūkst. vnt.). Priešingu atveju (tankiui esant mažesniam) miškas nėra laikoma įveistu, o tai reiškia, jog prisiimtų įsipareigojimų tinkamai įveisti mišką nebuvo laikytasi.

10. Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas darė išvadą, kad NMA, priimdama ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Ginčijamus atsakovo ir Komisijos sprendimus naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

III. 11. Pareiškėjas P. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, Komisijos sprendimą ir skundžiamą NMA Sprendimą.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė teisės aktus ir netinkamai vertino įrodymus, vadovavosi tik Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 2 d. miško želdinių vertinimo pažyma, neatsižvelgė į tai, kad miškas, kurį vertino Valstybinė miškų tarnyba, susideda iš trijų žemės sklypų, ir skaičiavimas būtų tikslus, jei būtų vertinamas kiekvienas sklypas atskirai, medelių tankį įgriuvų šlaituose reikia vertinti įvertinant šlaito statumą, medelių galimybę augti karstiniame reljefe.

13. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas, be jo atsiliepime į skundą išdėstytų aplinkybių, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo pasisakyta dėl esminių, teismas aiškiai ir išsamiai išdėstė susidariusią situaciją ir ją išanalizavo, taip pat pateikė faktinę ir aktualių teisės aktų analizę, todėl teismo sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2017 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. KP-10-51 „Dėl P. J. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku“ susigrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, jog parama pagal Priemonę skiriama už miško įveisimą (priežiūrą) paramos skyrimo laikotarpiu, todėl pareiškėjas, neužtikrindamas, kad jo miško želdinių tankis atitiktų Nuostatų 38 punkto reikalavimus (būtų didesnis arba lygus 1,8 tūkst. vnt. / ha), neįvykdė įsipareigojimo tinkamai įveisti mišką. Teismo vertinimu, kadangi Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 2 d. miško želdinių vertinimo pažymoje nustatyta, kad miško želdinių, žėlinių tankis yra mažesnis, nei nustatyta Nuostatų 38 punkte, išvada, kad želdinių būklė bloga, yra pagrįsta.

17. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad teismas netinkamai taikė teisės aktus ir vertino įrodymus, nepagrįstai vadovavosi tik Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 2 d. miško želdinių vertinimo pažyma. Pareiškėjas taip pat pakartojo jo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, kad miškas, kurį vertino Valstybinė miškų tarnyba, susideda iš trijų žemės sklypų, ir skaičiavimas būtų tikslus, jei būtų vertinamas kiekvienas sklypas atskirai, be to, turėjo būti įvertintas šlaito statumas ir medelių galimybė augti karstiniame reljefe.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 punkte nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

20. Pareiškėjas, pateikdamas 2010 m. Paraišką, patvirtino, kad yra susipažinęs su paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis, įsipareigojo laikytis miškų veisimo priežiūros ir apsaugos reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvirtinamuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, atsodinti žuvusius želdinius ir žėlinius, kad būtų įvykdyti su paramos paraiška pateikto Miško želdinimo ir žėlinimo projekto sprendiniai, iki aštuntųjų metų po miško įveisimo, atsižvelgiant į želdinamų ar želiančių medžių rūšis, atlikti miško želdinių ir / ar žėlinių kokybės vertinimą (V skyriaus 1, 13, 15, 18 p.). 2010 m. Paraiškos teikimo metu galiojusios Įgyvendinimo taisyklių redakcijos 14 punkte buvo nustatyta, kad paramos gavėjai iki to laiko, kai bus atliktas miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimas, įsipareigoja vykdyti kartu su paramos paraiška pateiktą projektą ir kitų miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, o 52 punkte buvo įtvirtinta pareiškėjų pareiga iki aštuntųjų metų pabaigos po miško įveisimo pateikti pažymą apie miško želdinių / žėlinių kokybės įvertinimą.

21. Pagal Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. birželio 21 d.) 68.6.2. punktą, kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai.

22. Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d.) 20 punkte įtvirtinta, kad miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi, kol susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai (kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų): atliekami priežiūros darbai – užpilamos žemėmis ir prispaudžiamos nuplautos ar nupustytos, apnuogintos medelių šaknys, pataisomos šalčio iškilnotų medelių sodinimo vietos, atkasami žemėmis užnešti medeliai, nuleidžiamas paviršinis vanduo, šalinama stelbianti žolinė augalija, stelbiantys medžiai ir krūmai (20.1); taikomos apsaugos priemonės nuo vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų, pelinių graužikų, žvėrių, mechaninių pakenkimų, įrengiamos ar atnaujinamos priešgaisrinės mineralizuotos juostos (20.2 p.); želdiniai ir (ar) žėliniai, kurių rūšinėje sudėtyje yra 50 procentų ir daugiau ąžuolo, turi būti aptverti specialia, apsaugai nuo žvėrių tinkama tvora, ne žemesne kaip 2 m (20.3 p.); individualios medelių apsaugos turi užtikrinti medelio kamieno iki lajos pradžios ir viršūninio pumpuro apsaugą, netrukdyti jam augti ir jo nežaloti (20.4).

23. Nuostatų 34 punkte nustatyta, kad miško želdinių ir žėlinių kokybę vertina Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus arba jo teritorinių poskyrių valstybiniai miškų pareigūnai, arba miško valdytojai (valstybiniuose miškuose), vadovaudamiesi Nuostatų 35, 36 ir 38 punktais, 7 ir 9 priedais. Želdinių ir žėlinių kokybė nustatoma šių Nuostatų 35 punkte nurodytus rodiklius lyginant su faktiniais. Bendra želdinių ar žėlinių kokybė įvertinama pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą (Nuostatų 36 p.). Pagal Nuostatų 38 punktą, miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių gyvybingų medžių rūšių tankis yra didesnis arba lygus – 1,8 tūkst. vnt./ha (ąžuolo). 2010 m. Paraiškos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas įsipareigojo įveisti tik ąžuolus.

24. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad jis iš esmės nesutinka su išvada dėl blogos ginčo miško želdinių būklės ir teigia, kad nepagrįstai buvo remtasi tik 2017 m. birželio 2 d. miško želdinių vertinimo pažyma, miškas, kurį vertino Valstybinė miškų tarnyba, susideda iš trijų žemės sklypų, ir turėtų būti vertinamas kiekvienas sklypas atskirai, be to, turėjo būti įvertintas šlaito statumas ir medelių galimybė augti karstiniame reljefe.

25. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. birželio 2 d. miško želdinių vertinimo pažymoje, kurioje ginčo miško želdinių tankis įvertintas blogai, ir kuria rėmėsi atsakovas, priimdamas Sprendimą, bei pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, buvo vertintas miškas (2,4 ha), veisiamas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. Paraiškoje taip pat nurodyta, kad miškas veisiamas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Biržų r., kad. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. viename žemės sklype. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad miškas susideda iš trijų žemės sklypų, atmestinas, kadangi jį paneigia byloje esantys duomenys. Aplinkybė, kad viename žemės sklype veisiamas miškas sudarytas ne iš vientiso ploto, o iš kelių atskirų plotų, nesudaro pagrindo kiekviename iš šių plotų veisiamo miško želdinių tankį skaičiuoti atskirai, kadangi tokių skaičiavimo taisyklių nenustato nei Nuostatai, nei Nuostatų 7 priedas Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika (toliau – Metodika), kuri naudojama vertinant miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinimo darbų kokybę, atliekant miško želdinių ir (arba) žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę. Ginčui taikytini teisės aktai tai pat nenustato ir jokių teisinio reguliavimo išimčių ar specifinių želdinių tankumo skaičiavimo taisyklių medeliams, veisiamiems karstiniame reljefe ir / ar šlaite. Pažymėtina, kad miško veisimo sąlygos ir vieta pareiškėjui buvo žinomi jau teikiant 2010 m. Paraišką, t. y. prisiimant įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir pareiškėjo argumentai, kad nustatant želdinių kokybę turėjo būti įvertintas šlaito statumas ir medelių galimybė augti karstiniame reljefe.

26. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, jo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 2 d. miško želdinių vertinimo pažyma, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar kitokių vertinimo išvadų, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą dėl patenkinamos ar geros ginčo miško želdinių būklės skundžiamo Sprendimo priėmimo metu. Taip pat akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju miško želdinių kokybę įvertino institucija, nurodyta Nuostatų 34 punkte (miško želdinių ir žėlinių kokybę vertina Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus arba jo teritorinių poskyrių valstybiniai miškų pareigūnai, arba miško valdytojai (valstybiniuose miškuose)). Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog Valstybinė miškų tarnyba, vertindama ginčo miško želdinių kokybę, būtų nesilaikiusi Nuostatų reikalavimų tokiam vertinimui.

27. Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-976-492/2018; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1616-629/2019 ir kt.)

28. Vadovaujantis minėtomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo administracinių bylų teisenoje taisyklėmis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 2 d. miško želdinių vertinimo pažyma, kuri buvo žinoma pareiškėjui, pareiga įrodyti, kad ginčo miško želdinių kokybė faktiškai buvo gera, tenka pareiškėjui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas nesutinka su Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 2 d. miško želdinių vertinimo pažyma, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių šioje išvadoje nustatytas aplinkybes, nepateikė.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir atsižvelgė į Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 2 d. miško želdinių vertinimo pažymą.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Atsakovas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė