fa1e5b40-9dfc-40e4-9d64-321baf78d78e · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-176/2014Proceso Nr. 2-55-3-00663-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 42.6.; 42.11.4.; 54.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios individualios įmonės „AtsipÅ«sk“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4258-345/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios individualios įmonės „AtsipÅ«sk“ ieÅ¡kinį atsakovui S. A. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Audata“, ir atsakovo S. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl teisės atsisakyti sutarties sÄ lygos pripažinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas kilo dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties kainos ir Å¡alies teisės atsisakyti sutarties sÄ lygos.Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi G. K. IÄ® „AtsipÅ«sk“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. IÄ® „AtsipÅ«sk“ savininkui, G. K., mirus ((duomenys neskelbtini)), Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi jam priklausančio turto administratoriumi paskirta UAB „Audata“; 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatytas G.

K. turto visiÅ¡kas administravimas, administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“. IeÅ¡kovas BIÄ® „AtsipÅ«sk“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo S. A. 181 846,25 Lt skolÄ ir 5 % metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad bankroto administratoriui atstovaujant BIÄ® „AtsipÅ«sk“ kreditorių interesus, bÅ«tina nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio, G.

K., turtÄ . Administratoriui tapo žinoma, jog atsakovas yra skolingas G. K. pagal 2007 m. balandžio 3 d. sudarytÄ preliminariÄ jÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pagal kuriÄ G. K. turėjo surasti pirkėjus žemės sklypams pirkti už ne mažesnę kaip 1 050 000 Lt kainÄ , o atsakovas įsipareigojo sumokėti G. K. 370 000 Lt atlyginimÄ , iÅ¡ kurio 100 000 Lt yra avansas, sumokėtas 2007 m. balandžio 6 d. 2007 m. birželio 5 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas ir pirkėjas S. J. nustatė žemesnę, 850 000 Lt, sklypų pirkimo-pardavimo kainÄ , atsižvelgiant į tai, preliminarioji sutartis tarp atsakovo ir G.

K. buvo pakeista, likusį sumokėti atlygį už tarpininkavimÄ sumažinus iki 150 000 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo argumentas dėl kitokios (20 000 Lt) kainos sutarimo žodžiu nepagrįstas įrodymais. Abi sutarties Å¡alys buvo fiziniai asmenys, veikiantys asmenine iniciatyva bei rizika, ir byloje nėra įrodymų, kad viena iÅ¡ Å¡alių turėjo pranaÅ¡umÄ kitos atžvilgiu, turėjo didesnės derybinės patirties ar pasinaudojo kitos Å¡alies sunkia padėtimi. Tarp G. K. ir S. A. susiklostė tarpininkavimo paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai, todėl už pavėlavimÄ sumokėti kainÄ atsakovas privalo sumokėti 31 846,25 Lt palÅ«kanas.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad rinkoje egzistuojanti tarpininkavimo paslaugų kaina nėra nustatyta imperatyviai, be to, rinkoje esančios ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje minimos kainos yra susijusios su juridinio asmens tarpininkavimo paslaugų teikimu vartotojui, o ne esant dviem fiziniams asmenims. Kadangi sutartis buvo sudaryta ekonominio pakilimo metu, tarpininkavimo mokestis už surastÄ pirkėjÄ , perkantį nekilnojamÄ jį turtÄ tokia aukÅ¡ta kaina, yra atitinkamai didelis, laikytinas sÄ Å¾iningu ir protingu.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas S. A. prašė pripažinti jam teisę atsisakyti su G.

K. 2007 m. balandžio 3 d. sudarytos preliminariosios sutarties sÄ lygos dėl apmokėjimo už tarpininkavimo paslaugÄ 100 000 Lt ir 150 000 Lt bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ketino parduoti žemės sklypus už 850 000 Lt, o G. K. už tarpininkavimo paslaugas sumokėti 20 000 Lt, tačiau G. K. pasiÅ«lė prie žemės sklypų pardavimo sandorio kainos „pridėti“ kai kurias sumas, t. y. nurodyti didesnę pardavimo kainÄ ir didesnę „atlygio“ už tarpininkavimÄ kainÄ , paaiÅ¡kindamas, kad jam „taip reikia“ tvarkant dokumentus; atsakovas, neturėdamas patirties tokio pobÅ«džio sandoriuose, bÅ«damas sÄ Å¾ininga Å¡alimi ir nenorėdamas prarasti surasto pirkėjo, neįsigilinęs į tarpininko aiÅ¡kinimus dėl tokio dokumentų tvarkymo, sutiko įraÅ¡yti padidintas sumas.

Pervedęs G. K. 100 000 Lt, atsakovas nuvyko pas jį tikėdamasis atsiimti 80 000 Lt, kaip ir buvo sutarta, tačiau tarpininkas pinigų negrÄ Å¾ino. Vėliau apie susiklosčiusiÄ situacijÄ atsakovas papasakojo pirkėjui, su kuriuo nusprendė 2007 m. birželio 5 d. sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį, nurodant faktinę 850 000 Lt kainÄ , ir mėginti atgauti nepagrįstai pervestus 100 000 Lt. 2007 m. liepos 20 d. atsakovas pateikė G. K. pretenzijÄ , iÅ¡dėstydamas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus dėl neadekvačių sutarties sÄ lygų, tačiau gavo atsakymÄ , kad sutartis sudaryta abiejų Å¡alių laisva valia, todėl nėra pagrindo grÄ Å¾inti pervestų pinigų.

Kadangi 2008 m. G. K. mirė, atsakovas manė, kad nėra su kuo bylinėtis dėl patirtų nuostolių ir kitų preliminariosios sutarties pasekmių. Atsakovo teigimu, rinkoje egzistuojanti tarpininkavimo paslaugų kaina svyruoja tarp 2-3 % nuo sandorio vertės, todėl praÅ¡omas už tarpininkavimÄ atlygis, virÅ¡ijantis daugiau nei 10 kartų įprastÄ rinkos kainÄ , yra akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kovo BIÄ® „AtsipÅ«sk“ ieÅ¡kinį atsakovui S. A. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo atmetė; atsakovo S. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui BIÄ® „AtsipÅ«sk“ dėl teisės atsisakyti sutarties sÄ lygos pripažinimo, patenkino.

Teismas nustatė, kad 2007 m. balandžio 3 d. tarp G. K. ir atsakovo S. A. buvo sudaryta preliminari sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuria Å¡alys susitarė, jog atsakovas įsipareigoja G. K. parduoti sutarties klientams sutartyje nurodytus sklypus už 1 050 000 Lt; už minėtÄ paslaugÄ atsakovas įsipareigojo sumokėti G. K. 370 000 Lt atlyginimÄ , iÅ¡ kurio 100 000 Lt yra avansas, sumokėtas 2007 m. balandžio 6 d. mokėjimo pavedimu. 2007 balandžio 3 d. tarp S. A. ir S. J. sudaryta preliminari sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo sutartyje nurodytus žemės sklypus parduoti S. J. už 1 050 000 Lt, S. J. sumokant 200 000 Lt avansÄ , galutinis atsiskaitymo terminas 2007 m. birželio 1 d. 2007 m. birželio 5 d. atsakovas ir S. J. sudarė pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ sutartyje nurodyti žemės sklypai parduoti už 850 000 Lt.

Teismas, įvertinęs ginčijamos preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nuostatas, nustatė, jog tarp G. K. ir atsakovo buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis ir Å¡alis siejo tarpininkavimo santykiai. Teismas konstatavo, jog Å¡alys neginčija, kad atsakovo sklypams pirkėjÄ surado G. K. ir Å¡alys susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų kainos, tačiau nesutaria dėl sutartos tarpininkavimo paslaugos kainos dydžio. IeÅ¡kovo tvirtinimu, 370 000 Lt, vėliau sumažintas iki 250 000 Lt, tarpininkavimo mokestis 2007 m. nekilnojamojo turto rinkos pakilimo metu buvo normalus ir pagrįstas.

Atsakovo teigimu, sutartyje nurodyta tarpininkavimo paslaugų kaina yra neprotinga, sudaro 35 procentus turto vertės. Spręsdamas dėl tarpininkavimo paslaugų kainos dydžio teismas vadovavosi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Teismas nustatė, jog atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas. G. K. į ginčo sutarties sÄ lygas įtraukė už tarpininkavimo paslaugas 370 000 Lt sumÄ , kuriÄ pats vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡taisydamas į 250 000 Lt, kas realiai sudaro beveik 35 procentus visos nekilnojamojo turto kainos.

IÅ¡ byloje pateiktų nekilnojamojo turto agentÅ«ros atsakymų nustatyta, kad vidutinis tarpininkavimo atlygis paprastai siekia nuo 1 iki 3 procentų turto kainos. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, jog atsakovas, bÅ«damas nepatyręs nekilnojamojo turto tarpininkavimo srityje, veikė neapdairiai, o tarp G. K. ir atsakovo sutarta 370 000 Lt tarpininkavimo paslaugų kaina, G. K. vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeista į 250 000 Lt sumÄ , yra nepagrįsta, neprotinga, pažeidžianti sutarties Å¡alių sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei proporcingumo principus.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 181 846,25 Lt skolÄ ir 5 % metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog ginčo sutartyje Å¡alių nustatytas tarpininkavimo mokestis yra neprotingai didelis, nepagrįstas, taip pat įvertinęs, jog atsakovas buvo neapdairus, neturėjo patirties nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo santykiuose, ir tokia situacija suteikė G.

K. per didelį pranaÅ¡umÄ atsakovo atžvilgiu, konstatavo, jog atsakovui susidarė pagrindas atsisakyti preliminarios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sÄ lygos, numatančios tarpininkavimo mokesčio dydį, laikant, jog atsakovas pagal Å¡iÄ sutartį atsiskaitė, sumokėdamas G. K. 100 000 Lt avansÄ , todėl atsakovo reikalavimas pripažinti jam teisę atsisakyti su G. K. 2007 m. balandžio 3 d. sudarytos preliminariosios sutarties sÄ lygos dėl apmokėjimo už tarpininkavimo paslaugÄ 100 000 Lt ir 150 000 Lt yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ apelianto ieÅ¡kinį patenkinti ir atsakovo S. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nenurodė jokių motyvų skundžiamo sprendimo dalyje dėl G. K. ir S. A. sudarytoje 2007 m. balandžio 3 d. preliminarioje sutartyje dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo nustatyto tarpininkavimo mokesčio neprotingo dydžio ir nepagrįstumo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais įrodymais – nekilnojamojo turto agentÅ«rų atsakymais, jog vidutinis tarpininkavimo mokestis – 1-3% turto kainos. Tačiau atsakovo pateikti įrodymai – juridinių asmenų, tarp kurių vyraujanti paslaugų kaina yra mažesnė, nei tokias pat paslaugas teikiančių fizinių asmenų, duomenys; be to, pateikti atsakymai dėl tarpininkavimo kainos 2012 m. Teismas ignoravo ir nevertino apelianto pateiktų įrodymų dėl tarpininkavimo mokesčio dydžio 2007 m., t. y. sudarant sutartį, pagrindžiančių, kad kainos už surastÄ pirkėjÄ nustatymas yra suderinamas tarp Å¡alių ir kiekvienu atveju Å¡i kaina yra individuali.

Nepagrįstas teismo argumentas, kad apeliantas savo teiginiams dėl tarpininkavimo kainos protingumo pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas neatsižvelgė į apelianto pateiktus įrodymus apie žemės sklypų vertę 2012 m., kuri net 20 kartų mažesnė, nei buvo žemės sklypų pardavimo metu. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai įvertino, jog preliminarioje sutartyje nustatytas mokestis yra neprotingas, nes įrodymai apie net 20 kartų mažesnę parduotų sklypų kainÄ Å¡iandieninėje rinkoje atspindi buvusį atsakovo suinteresuotumÄ parduoti sklypus itin didele kaina, dėl ko kaina už tokio pirkėjo suradimÄ sutarta atitinkamai.Teismas netinkamai pritaikė CK 6.228 straipsnio 1 dalį.

Å i teisės norma numato teisę atsisakyti sutarties ar jos sÄ lygos tik esant tam tikroms aplinkybėms, kurios Å¡ioje byloje nebuvo įrodytos. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. K. perdėtas pranaÅ¡umas buvo suteiktas tik dėl atsakovo neapdairumo ir patirties neturėjimo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo santykiuose, nes vien tik Å¡ios aplinkybės nesuteikia G. K. perdėto pranaÅ¡umo ir nėra pagrindas taikyti CK 6.228 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas neįvertino, kad tarpininkavimo sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, kad G.

K. taip pat veikė neturėdamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo santykių patirties. Be to, į bylÄ nebuvo pateikti įrodymai apie kitas aplinkybes, suteikiančias teisę pasinaudoti teise atsisakyti sutarties ar jos sÄ lygos: nėra įrodymų, kad atsakovas buvo priklausomas nuo G. K., turėjo ekonominių sunkumų ar neatidėliotinų poreikių, buvo ekonomiÅ¡kai silpnas ar neinformuotas. Paneigdamas sutarties prigimtį bei jos atlygintinumo požymį, teismas konstatavo, jog atsakovui susidarė pagrindas atsisakyti sutarties sÄ lygos, numatančios tarpininkavimo mokesčio dydį; tokiu bÅ«du pažeisti apelianto teisėti interesai, kadangi įvykdęs sutarties sÄ lygÄ ir suradęs pirkėjÄ , G.

K. prarado teisę į protingÄ atlygį už suteiktÄ paslaugÄ .Nesutinka su teismo argumentais dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties kainos dydžio. Nurodo, kad tarpininkavimo paslaugų kaina sudaro 29, o ne 35 procentus turto kainos; sumažinus parduodamo turto kainÄ , G. K. savo iniciatyva, siekdamas įgyvendinti sutarties Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir protingumo principÄ , sumažino tarpininkavimo mokesčio dydį, tačiau teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad toks sumažinimas yra neprotingas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Audata“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir apelianto ieÅ¡kinį tenkinti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Pritaria apelianto argumentams, kad teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, nevertino apelianto nurodytų aplinkybių ir dėl to priėmė ieÅ¡kovui nepalankų sprendimÄ ; nevertino apelianto pateiktų įrodymų dėl sutartinio tarpininkavimo apmokėjimo dydžio; neargumentavo, kodėl preliminarioje sutartyje nustatytas mokesčio dydis yra neprotingas; nepateikė motyvų, kodėl atsakovas laikomas nepatyrusia, neapdairia Å¡alimi; nevertino apelianto pateiktų įrodymų, jog atsakovas žemės sklypus pardavė G.

K. surastam pirkėjui nepagrįstai aukÅ¡ta kaina. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas S. A. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti turėtas 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Nesutinka su apelianto argumentais dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Nurodo, kad teismas aiÅ¡kiai pasisakė, jog neįrodytas abiejų Å¡alių susitarimas dėl tarpininkavimo atlygio dydžio, siekiančio apie 30 procentų parduoto turto vertės bei deÅ¡imt kartų virÅ¡ijančio rinkoje egzistuojančias kainas. 370 000 Lt ar 250 000 Lt atlyginimo suma už tarpininkavimo paslaugas, sudaranti apie trečdalį turto vertės, net pakilimo laikotarpiu Å¡okiruojanti.

Teismas tinkamai vertino, jog tokia suma suteikia tarpininkui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Teismas tinkamai taikė įstatymÄ , vertindamas ir aiÅ¡kindamas sutartį ne pažodžiui, o pagal tikruosius Å¡alių ketinimus (CK 6.193 str.).Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad leidus atsisakyti sutarties sÄ lygos G. K. prarado teisę į apmokėjimÄ , kadangi atsakovas neprašė grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus.Papildomai pažymi, kad nors teismas Å¡ia aplinkybe ir nesirėmė, tačiau 2007 m. balandžio 3 d. sutarties sÄ lyga, jog už nekilnojamojo turto kainos dalį, kuri sudaro 250 000 Lt, apskaičiuotÄ mokestį notarui sumokės tarpininkas, kelia abejonių dėl sutarties tikrumo bei patvirtina, kad Å¡ia suma buvo „padidinta“ parduodamo turto kaina.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo motyvų apimtis ir turinys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Apeliantas nenuoseklus, nes teigdamas, jog teismas nenurodė motyvų dėl tarpininkavimo mokesčio neprotingo dydžio ir nepagrįstumo, kritikuoja teismo motyvus ir įrodymų vertinimÄ Å¡iuo klausimu.

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011, 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus sprendimas, dar nereiškia, kad byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai. Todėl kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Dėl tarpininkavimo sutarties kainos Byloje nustatyta, kad 2007 m. balandžio 3 d. tarp G. K. ir atsakovo S. A. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti G.

K. surastiems klientams sutartyje nurodytus žemės sklypus už 1 050 000 Lt; už minėtÄ paslaugÄ atsakovas įsipareigojo sumokėti G. K. 370 000 Lt atlyginimÄ , iÅ¡ kurio 100 000 Lt yra avansas, sumokėtas 2007 m. balandžio 6 d. mokėjimo pavedimu. 2007 m. balandžio 3 d. tarp S. A. ir S. J. sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo sutartyje nurodytus žemės sklypus parduoti S. J. už 1 050 000 Lt, S. J. sumokant 200 000 Lt avansÄ , galutinis atsiskaitymo terminas 2007 m. birželio 1 d. 2007 m. birželio 5 d. atsakovas ir S. J. sudarė pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ sutartyje nurodyti žemės sklypai parduoti už 850 000 Lt.

Ginčo, jog tarp G. K. ir atsakovo buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis ir Å¡alis siejo tarpininkavimo santykiai bei G. K. savo sutartines prievoles įvykdė – turtas parduotas jo surastam pirkėjui, byloje nėra, ginčas kilęs dėl sutarties sÄ lygos – tarpininkavimo paslaugos kainos dydžio. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne; Å¡alių laisvę savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties formÄ ir turinį, iÅ¡skyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka ir kiti teisės principai.

Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ , kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

Be to, aiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alių valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai, lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).Nagrinėjamoje byloje reikalavimÄ atsakovui ieÅ¡kovas grindžia 2007 m. balandžio 3 d. preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sÄ lygomis, numatančiomis, jog G.

K. už rastÄ pirkėjÄ gauna iÅ¡ pardavėjo 100 000 Lt avansÄ po to, kai rekomenduotas pirkėjas sumoka avansu 200 000 Lt; Å¡is avansas įskaičiuojamas į žemės sklypų pardavimo 1 050 000 Lt kainÄ ; iki galutinio atsiskaitymo, t. y. iki 2007 m. birželio 1 d., pardavėjui (atsakovui) gavus likusius 850 000 Lt, iÅ¡ Å¡ios sumos pardavėjas sumoka G. K. už surastÄ pirkėjÄ 270 000 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, dėl turto pardavimo kainos sumažinimo tarp atsakovo ir G. K. sudaryta sutartis buvo pakeista - G.

K. atlyginimas už surastÄ pirkėjÄ nuo 270 000 Lt sumažintas iki 150 000 Lt. Tuo tarpu atsakovas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundÄ nuosekliai laikosi pozicijos, kad jo tikrieji ketinimai buvo žemės sklypus parduoti už 850 000 Lt, todėl jis ir kreipėsi į G. K., o už tarpininkavimÄ surandant pirkėjÄ susitarė sumokėti 20 000 Lt; G. K. pasiÅ«lė atsakovui padidinti žemės sklypų pardavimo kainÄ ir tarpininkavimo sumÄ , o jis, nebÅ«damas profesionalu Å¡ioje srityje ir norėdamas G.

K. padaryti paslaugÄ , į pastarojo sÄ skaitÄ pervedė 100 000 Lt. TokiÄ ginčo sutarties Å¡alies valiÄ sutartiniuose santykiuose patvirtina į bylÄ pateikta atsakovo 2007 m. liepos 20 d. pretenzija G. K. dėl 2007 m. balandžio 3 d. preliminariosios sutarties neatitikimo įstatymo normoms, žodinio susitarimo įvykdymo ir 80 000 Lt grÄ Å¾inimo (52-53 b. l.). Taigi, netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pareikÅ¡ta pretenzija patvirtina atsakovo pozicijÄ dėl ginčo sutartyje nurodytos tarpininkavimo paslaugų kainos nepagrįsto dydžio ir jo neatitikimo tikrajai Å¡alių valiai.

Aplinkybę, kad iki ginčo sutarties sudarymo tarp G. K. ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl sklypų pirkėjo suradimo, patvirtina ir G. K. advokato atsakymas į pretenzijÄ (54-55 b. l.), kuriame nurodoma, kad ginčo sutartis sudaryta tomis pačiomis sÄ lygomis kaip buvo susitarta žodžiu. Apeliantas neteisus, kad teismas, spręsdamas dėl tarpininkavimo mokesčio dydžio, rėmėsi tik atsakovo pateiktais įrodymais, o apelianto pateiktus įrodymus ignoravo ir jų nevertino. Apelianto pateikti įrodymai – nekilnojamojo turto brokerių atsakymai (85, 86 b. l.) nepatvirtina ginčo sutarties kainos pagrįstumo, kadangi juose nenurodyti jokie kriterijai, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti apie tarpininkavimo paslaugos atlyginimo nustatymÄ .

Bet kokiu atveju, ar tarpininkavimo paslaugÄ teikia fizinis asmuo ar juridinis asmuo, tarpininkavimo užmokesčio dydis nustatomas individualiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais nekilnojamojo turto agentÅ«rų atsakymais, patvirtinančiais rinkoje galiojančio užmokesčio už tarpininkavimo paslaugas nustatymo kriterijų – 1-3 % parduodamo turto kainos. Nors Å¡ie duomenys pateikti 2012 m., tačiau atsižvelgiant į tai, kad užmokesčio tarpininkui dydis nustatomas procentais nuo pardavimo kainos, darytina pagrįsta prielaida, jog toks užmokesčio nustatymo metodas galiojo ir ginčo santykių atsiradimo metu.

Å ie argumentai pagrindžia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai nepatvirtina ginčo sutarties kainos dydžio pagrįstumo, teisingumÄ .TeisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, ar ginčo sutartimi nustatytas tarpininkavimo užmokestis sudaro 35, ar 29 procentus parduodamo turto kainos. Bet kuriuo iÅ¡ jų atveju sutartyje nustatyta užmokesčio už tarpininkavimo paslaugų suteikimÄ kaina nėra teisinga, nes neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Skundžiamo sprendimo pagrįstumui neturi įtakos ir apelianto argumentai, kad byloje esantys įrodymai apie net 20 kartų mažesnę parduotų sklypų kainÄ Å¡iandieninėje rinkoje atspindi buvus atsakovo suinteresuotumÄ parduoti sklypus itin didele kaina, todėl už tokio pirkėjo suradimÄ sutartas užmokestis yra adekvatus. Viena vertus, VÄ® Registrų centro duomenys neatspindi tikrosios parduotų sklypų vertės, kita vertus, juose nurodyta sklypų vidutinė rinkos vertė 2012 m. niekaip nelemia 2007 m. sudarytos sutarties ginčo sÄ lygos.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutarties nuostatos dėl atsiskaitymo su G.

K. už suteiktas tarpininkavimo paslaugas neatitinka tikrosios sutarties Å¡alių valios, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Dėl sutarties sÄ lygos atsisakymo CK 6.228 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Be kitų aplinkybių, tokiais atvejais turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, jog viena Å¡alis nesÄ Å¾iningai pasinaudojo tuo, kad kita Å¡alis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiÅ¡kai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslÄ .

Nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ginčo sutarties nuostatų neatitikimÄ tikrajai Å¡alių valiai, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. Spręsdamas dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo iÅ¡ bylos duomenų visumos teismas sprendė, kad atsakovas, neturėdamas patirties nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo santykiuose, veikė neapdairiai ir dėl to susidariusi situacija suteikė G. K. per didelį pranaÅ¡umÄ atsakovo atžvilgiu.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokių aplinkybių visetas sudaro pagrindÄ atsakovui atsisakyti ginčo sutarties sÄ lygos, numatančios tarpininkavimo mokesčio dydį, ir atsakovui prieÅ¡ieÅ¡kiniu nepraÅ¡ant priteisti permokėtos sumos, pripažino, jog 100 000 Lt sumokėjęs atsakovas pagal ginčo sutartį su G. K. atsiskaitė. Todėl apeliantas neteisus, kad skundžiamu sprendimu paneigta G. K. teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, bei vadovaudamasi iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino Å¡alis siejančios sutarties sÄ lygas, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykiams taikytinas materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų Atsakovas prašo priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (150-151 b. l.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovui priteistinos jo turėtos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurios, pagal pateiktus įrodymus, neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto dydžio (CPK 93 str., 98 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bankrutavusios individualios įmonės „AtsipÅ«sk“ (į. k. 300023009) atsakovui S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis Å¡imtus) Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                  Danutė Gasiūnienė          Kazys Kailiūnas                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė