fa1ce992-8242-4c5a-b8a8-cf19ffac4e51 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-4637-583/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01103-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 1 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

S. (D. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), priteisti 3 612 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2018 m. birželio 26 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Teigia, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, gyvenamosios patalpos buvo neremontuotos ir apleistos, sienos ir lubos buvo padengtos pelėsiu bei grybeliu. Akcentuoja, kad Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 10 ir 20 būriuose bei 3-iojo sektoriaus 1 būrio gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengti poilsio kambariai, todėl buvo pažeista jo teisė į visavertį poilsį, neturėjo galimybės susipažinti su periodine spauda. Taip pat teigia, jog 2-ojo sektoriaus 10 ir 20 būrių patalpose nebuvo įrengta virtuvė, todėl neturėjo galimybės laikyti greitai gendančių maisto produktų.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad PravieniÅ¡kių PN-AK administracija jo neaprÅ«pindavo higienos priemonėmis – dantų Å¡epetėliu, dantų pasta, skutimosi reikmenimis, todėl buvo priverstas nuolat bÅ«ti neÅ¡varus, netvarkingas, kilo problemų su burnos higiena, dėl to kreipėsi į pataisos įstaigos odontologÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, vadovaujantis tarptautinės teisės aktais, Lietuvos valstybė turi prievolę laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis aprÅ«pinti anksčiau minėtomis higienomis priemonėmis, nepaisant to, kad yra galimybė jų įsigyti PravieniÅ¡kių PN-AK veikiančioje parduotuvėje.

PareiÅ¡kėjas pabrėžia, jog kalinimas minėtomis sÄ lygomis pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, kadangi visÄ anksčiau minėtÄ laikotarpį buvo žeminama jo garbė ir orumas, jautė didelį diskomfortÄ , diskriminacijÄ dėl socialinės padėties, patyrė psichologinių iÅ¡gyvenimų, atsirado sveikatos sutrikimų, todėl patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad nepalaiko jame pateiktų argumentų, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos. Å iuo atveju yra taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiÅ¡kas bylas yra nurodęs, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuojamas senaties terminas. PravieniÅ¡kių PN-AK praÅ¡o, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčo laikotarpiui nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2017 m. balandžio 23 d. PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, kad, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, vienam asmeniui pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose privalo tekti ne mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto.

Viso pareiÅ¡kėjo kalinimo PravieniÅ¡kių PN-AK metu minėta teisės norma nebuvo pažeista. Taip pat, kadangi pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, jo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulamo laiko pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintÄ dienotvarkę. Nuteistieji pagal nustatytÄ dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, bendruose masiniuose renginiuose ir t. t.

Atkreipia dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato, jog patalpoje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ bendro ploto, apskaičiuojant vienam nuteistajam tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ . Teigia, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus 21 ir 7 bÅ«rių patalpose poilsio kambariai nuteistiesiems įrengti. 2-ojo sektoriaus 20 ir 10 bÅ«rių ir 3-iojo sektoriaus 1 bÅ«rio patalpose laisvalaikio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, bibliotekoje.

Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad bÅ«riuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo Å¡io pažeidimo su konkrečiai jam pasireiÅ¡kusiomis neigiamomis pasekmėmis. Pažymi, jog PravieniÅ¡kių PN-AK visuose nuteistųjų bÅ«riuose įrengtos virtuvėlės. Jose sudarytos sÄ lygos laikyti maisto produktus spintelėse ir Å¡aldytuvuose. PravieniÅ¡kių PN-AK nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeistas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as ir higienos priemonės nemokiems nuteistiesiems iÅ¡duodamos pasiraÅ¡ytinai.

PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu praÅ¡ymo dėl higienos priemonių iÅ¡davimo nerašė, todėl prezumuotina, kad jis buvo mokus arba poreikio gauti higienos priemones nebuvo. PravieniÅ¡kių PN-AK nuomone, pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti nusiskundimai yra niekuo nesiskiriantys nuo laisvėje gyvenančių žmonių, todėl jo keliami argumentai dėl pablogėjusios sveikatos yra nepagrįsti. Taip pat pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichikos sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Pateikti skundo argumentai dėl padarytos neturtinės žalos yra nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė administracinę bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas D. S. kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti neturtinės žalos, jo teigimu, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, 2013 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1462-858/2015). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos priėmimu buvo siekiama garantuoti susitariančių valstybių kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam žmogui teises bei laisves, apibrėžtas Å¡ios Konvencijos pirmame skyriuje (Konvencijos 1 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (žr., pvz., EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimÄ Belgian Linguistic prieÅ¡ BelgijÄ ).

Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiÅ«ros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams (tarp jų ir teismams). EŽTT yra įkurtas siekiant įvertinti aukÅ¡tųjų susitariančių Å¡alių Konvencijoje ir jos protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymÄ si (Konvencijos 19 str.) (žr., pvz., EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendime Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę taip pat pastebėjo, kad jo užduotis nėra pakeisti ir užimti kompetentingo nacionalinio teismo padėties, bet įvertinti, kaip buvo pasinaudota suteikta vertinimo nuožiÅ«ros laisve, padarytų pažeidimų buvimÄ , neužtikrinimÄ asmens teisių. Taigi EŽTT nėra kita teismo instancija, kuriai bÅ«tų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (žr. EŽTT 1994 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ Kemmache prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ), nes pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausia yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ Cocchiarella prieÅ¡ ItalijÄ ).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino pažymėtina, jog EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimÄ Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis.

Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimiems laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodytų iÅ¡aiÅ¡kinimų, EŽTT pats pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje įtvirtinta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismÄ (Konvencijos 6 straipsnis), Å¡is teismas pripažįsta tokios senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , jeigu yra laikomasi numatytų reikalavimų, todėl sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties buvimo, jos taikymo sÄ lygų turi bÅ«ti atsigręžiama į nacionalinę teisę. IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Taigi, tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Å ioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

Kiek tai bÅ«tų susiję su senaties termino atnaujinimu, teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo už kalinimÄ , jo teigimu, netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2018 m. birželio 26 d. Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡siųstas 2020 m. balandžio 22 d. (b. l. 9), konstatuotina, jog reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. pareiÅ¡kėjas yra praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kaip minėta Å¡ioje byloje, pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi dėl atlyginimo žalos, kildinamos iÅ¡ kalinimo sÄ lygų, dėl kurių akivaizdumo (ploto nepakankamumo, poilsio kambario neįrengimo, neaprÅ«pinimo higienos priemonėmis) pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto galėjo spręsti, ar jos pažeidžia jo teises ir jam sukelia neigiamų teisinių pasekmių, todėl nėra teisinių prielaidų atnaujinti senaties termino kreipiantis su skundu į teismÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Kadangi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2020 m. balandžio 22 d., nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminÄ , todėl konstatuotina, jog reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. yra pasibaigęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl Å¡i skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Dėl kalinimo sÄ lygų atitikties Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis – nesilaikyta reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto, bÅ«riuose nebuvo įrengti poilsio kambariai, nebuvo aprÅ«pinamas higienos priemonėmis – dantų pasta, dantų Å¡epetėliu ir skutimosi peiliukais.

Nagrinėjamoje byloje aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami kalinamam asmeniui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių: elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei jo sveikatos bÅ«klės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiÅ¡kia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ; atsižvelgus į tai, toliau nėra bÅ«tina tirti kitus kalinimo sÄ lygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2020 m. gegužės 18 d. pažymoje Nr. 62-2625 „Dėl nuteistojo D.

S.“ (b. l.

63) nurodytų duomenų ir atsiliepime į skundÄ (b. l. 18–25) pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu:

1) nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2018 m. vasario 6 d. buvo laikomas 2-ojo sektoriaus 10 būrio 2 brigados patalpose, įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 10;

2) nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. vasario 6 d. buvo laikomas 3-iojo sektoriaus 1 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 9;

3) nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. vasario 8 d. buvo laikomas 3-iojo sektoriaus 7 būrio 1 brigados patalpose, įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 21;

4) nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2018 m. birželio 26 d. buvo laikomas 3-iojo sektoriaus 21 būrio 1 brigados patalpose, įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 16. Analizuojant Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 2020 m. gegužės 19 d. pažymos Nr. 42-7995 „Dėl nuteistojo D. S.“ (b. l.

62) turinį matyti, kad 2-ojo sektoriaus 10 bÅ«rio 2 brigadoje buvo laikomi 8 nuteistieji, 3-iojo sektoriaus 7 bÅ«rio 1 brigadoje buvo laikoma 17 asmenų, o 3-iojo sektoriaus 21 bÅ«rio 1 brigadoje – 8 nuteistieji. PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. pažymoje Nr. 77-844 „Apie nuteistojo D. S. laikymo sÄ lygas“ (b. l. 68–69) nurodyta, kad: 1) 2-ojo sektoriaus 10 bÅ«rio 2 brigados gyvenamosios patalpos plotas – 33,51 kv. m; 2) 3-iojo sektoriaus 7 bÅ«rio 1 brigados gyvenamosios patalpos plotas – 66,29 kv. m; 3) 3-iojo sektoriaus 21 bÅ«rio 1 brigados gyvenamosios patalpos plotas – 51,58 kv. m; 4) 3-iojo sektoriaus 1 bÅ«rio 5 miegamosios patalpos plotas – 28,48 kv. m.

Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, jog: 1) 2-ojo sektoriaus 10 būrio 2 brigados patalpose pareiškėjui teko 3,35 kv. m gyvenamojo ploto (33,51 / 10); 2) 3-iojo sektoriaus 7 būrio 1 brigados patalpose pareiškėjui teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto (66,29 / 21); 3) 3-iojo sektoriaus 1 brigados patalpose pareiškėjui teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto (28,48 / 9); 4) 3-iojo sektoriaus 21 brigados 1 būrio patalpose – 3,22 kv. m gyvenamojo ploto (51,58 / 16). Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui turėjusi tekti minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

PareiÅ¡kėjas skunde akcentuoja, kad vertinant, ar PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo nepažeisti Taisyklių 111 .1 punkto reikalavimai, bÅ«tina įvertinti ir gyvenamosiose patalpose esančių baldų užimamÄ plotÄ . Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018).

Ä®vertinus minėtÄ teisminę praktikÄ bei aplinkybę, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, jog PravieniÅ¡kių PN-AK administracija neužtikrino minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo vertinti gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamÄ plotÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku.

Administracinėje byloje nenustatyta, kad bÅ«tų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose, taigi pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu turėjo tam tikrÄ judėjimo laisvę ir neprivalėjo didžiÄ jÄ dalį laiko praleisti gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai jo neaprÅ«pindavo higienos priemonėmis – dantų pasta, dantų Å¡epetėliu ir skutimosi peiliukais, nors teisės aktuose yra nustatyta tokia prievolė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalis teigia, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtino Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as).

Tvarkos apraÅ¡o 4 punkte numatyta, jog pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui (Tvarkos apraÅ¡o 5 punktas). Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ darytina iÅ¡vada, jog higienos reikmenų paketas nuteistajam nemokamai iÅ¡duodamas tik jam pirmÄ kartÄ atvykus į pataisos įstaigÄ ir tik tais atvejais, kai nuteistasis Å¡ių priemonių neatsigabeno kartu su savimi.

Kitais atvejais nuteistasis aprÅ«pinamas higienos priemonėmis tik tada, kai jis yra nemokus ir pateikia pataisos įstaigos administracijai raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo nemokus, teikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai dėl higienos reikmenų paketo iÅ¡davimo ir jis nebuvo pateiktas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, todėl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK neturėjo prievolės pareiÅ¡kėjui nemokamai iÅ¡duoti skunde nurodytas higienos priemones, todėl Å¡i skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad 2-ojo sektoriaus 10 ir 20 būriuose ir 3-iojo sektoriaus 1 būrio patalpose nebuvo įrengtas poilsio kambarys, todėl negalėjo susipažinti su periodine spauda, buvo nepagrįstai apribota jo teisė į poilsį. Taip pat teigia, kad 2-ojo sektoriaus 10 ir 20 būrių patalpose nebuvo virtuvės, todėl neturėjo galimybės laikyti greitai gendančius maisto produktus. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Pravieniškių PN-AK 2020 m. gegužės 18 d. pažymos Nr. 62-2625 „Dėl nuteistojo D.

S.“ duomenimis pareiškėjas buvo laikomas 2-ojo sektoriaus 20 būryje laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2017 m. kovo 28 d. Kaip ir anksčiau minėta, nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiui nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. yra taikoma 3 metų trukmės ieškinio senatis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo vertinti, ar pareiškėjas 2-ojo sektoriaus 20 būrio patalpose buvo kalinamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Taisyklių 10 punktu, pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte nustatyta, jog kiekvieno būrio patalpose privalo būti įrengtas laisvalaikio kambarys. Taip pat Eksploatavimo taisyklių 5.10 punktas teigia, jog kiekvieno būrio patalpose privalo būti įrengtas kambarys maisto produktams laikyti.

PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad visuose nuteistųjų bÅ«riuose yra įrengtos virtuvėlės. Jose yra Å¡aldytuvas ir spintelės, kuriose nuteistieji turi galimybę laikyti maisto produktus. PravieniÅ¡kių PN-AK teismui pateikė 2-ojo sektoriaus 10 bÅ«rio patalpų vizualizacijÄ (b. l. 71), iÅ¡ kurios galima matyti, kad jose yra įrengta virtuvė, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Vis dėlto PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime neneigia, jog 2-ojo sektoriaus 10 bÅ«rio ir 3-iojo sektoriaus 1 bÅ«rio patalpose nėra įrengta laisvalaikio kambario, tačiau akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas laisvu nuo darbo laiku gali bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, lankytis bibliotekoje.

Taip pat keli dienraščiai buvo iÅ¡duodami į bÅ«rį nuteistiesiems, nebuvo pareiÅ¡kėjui ribojama galimybė dalyvauti visose siÅ«lomose užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, kad PravieniÅ¡kių PN-AK, neįrengdama laisvalaikio kambarių 2-ojo sektoriaus 10 bÅ«rio ir 3-iojo sektoriaus 1 bÅ«rio patalpose, pažeidė Eksploatavimo taisyklių 5.8 punkto reikalavimus. Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, priteisti 3 612 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2018 m. vasario 6 d. (289 paras) buvo laikomas bÅ«riuose, kuriuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kita (CK 6.250 str. 1 d.).

Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad dėl bÅ«riuose neįrengto laisvalaikio kambario buvo pažeista jo teisė į poilsį, neturėjo galimybės susipažinti su periodine spauda. Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad Å¡ie nepatogumai prilygo skunde nurodomoms dvasinėms ir fizinėms kančioms. Vadovaudamasis bendruoju protingumo ir sÄ Å¾iningumo principu, teismas vertina, kad byloje nustatytas pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, neturintis ilgalaikių sunkių pasekmių pareiÅ¡kėjo sveikatai ir psichologinei bÅ«klei, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl dienotvarkėje nustatytu metu galėjo judėti pataisos namų teritorijoje, taip pat byloje nenustatytas patalpų perpildymo faktas.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). Å iame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais.

Byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiÅ¡kėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .

Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų bÅ«tina įvertinti pinigais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. S. (D. S.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo D. S. (D. S.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas