fa1bbf28-22bd-4a4d-a6d8-86670add92ef · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1329-881/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11407-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija: 15.3.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3217-852/2013 pagal ieÅ¡kovės A.

K. ieÅ¡kinį atsakovui VÅ¡Ä® „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovė A. K. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti VÅ¡Ä® „KaroliniÅ¡kių poliklinikos“ direktoriaus 2012 m. liepos 4 d. įsakymÄ Nr. P-7-1.2-356 bei 2012 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymÄ Nr. P-7-1.2-401 dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „KaroliniÅ¡kių poliklinikos“ 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikoje eina kineziterapeutės pareigas. 2012 n. liepos 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-7-1.2-356 ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba. IeÅ¡kovės teigimu, įsakyme nurodytos aplinkybės, t. y. kad 2012 m. gegužės 24 d. masažo paslauga pacientui A. K. nebuvo suteikta, nors pacientas iÅ¡ anksto Å¡iai paslaugai buvo registruotas, neatitinka realybės. 2012 m. gegužės 24 d. ieÅ¡kovė nesuteikė pacientui A.

K. masažo procedÅ«ros, nes jis nebuvo užregistruotas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vyr. slaugytojos V. S. jai sudarytame grafike. Apie šį incidentÄ ieÅ¡kovė informavo poliklinikos direktorę 2012 m. gegužės 25 d. raÅ¡tu. IeÅ¡kovė nesutiko su įsakymo nuostata, kad ji, girdint kitiems pacientams, konfliktavo su V. P. ir V. S.; Å¡is neva pažeidimas atsirado tik įsakyme. VÅ¡Ä® „KaroliniÅ¡kių poliklinikos“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-7-1.2-401 ieÅ¡kovei paskirta kita drausminė nuobauda – papeikimas.

IeÅ¡kovė teigė, kad poliklinika nesudarė jai sÄ lygų pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ pagal DK 240 straipsnio 1 dalį, kadangi nenurodė konkrečių teisės aktų straipsnių, kuriuos ji, poliklinikos nuomone, pažeidė. IeÅ¡kovė nesutiko su įsakymo formuluote, kad bendraudama su visuomenės informavimo priemonėmis savo darbo laiku ji pažeidė pareigų instrukcijos skyriaus „Bendrosios pareigos“ 3 punktÄ , t. y. „darbo laiku atlikti tik darbo funkcijas bei vykdyti pareigas, nurodytas Å¡ioje pareigų instrukcijoje“.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad 2012 m. liepos 25 d. nuo 9:05 val. iki 9:30 val. turėjo papildomÄ /specialiÄ pertraukÄ pailsėti. Nesutikdama su atsakovo įsakyme padaryta iÅ¡vada dėl sÄ lygų sudarymo bei skatinimo visuomenės informavimo priemonių atstovus pažeisti poliklinikos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų poliklinikos direktoriaus 2011 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V1-1.1-69, 109 punktÄ , ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡is punktas reglamentuoja lankytojų pareigas, už kurių tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ ji negali bÅ«ti atsakinga, jei jos ir pažeidžiamos, o pareigos klausti lankytojų, ar jie turi leidimÄ filmuoti, fotografuoti, neįeina į kineziterapeuto darbo funkcijas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad vieta, kurioje ji persirengia – poliklinikos rÅ«sys, iki Å¡ios dienos nėra pažymėta kaip „tarnybinės patalpos“. IeÅ¡kovės teigimu, visuomenės informavimo priemonės nėra informuotos, kad jos kaip nors pažeidė poliklinikos vidaus tvarkos taisykles, nėra priimtas joks sprendimas dėl kokių nors sankcijų pritaikymo joms, todėl, jei visuomenės informavimo priemonių atstovai nepadarė pažeidimo (nepriimtas joks sprendimas), tai ir pati ieÅ¡kovė negalėjo skatinti ar sudaryti sÄ lygas pažeisti.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad jai sutikus lankytojÄ poliklinikos rÅ«syje, jis jai uždavė kelis klausimus, į kuriuos ieÅ¡kovė atsakė ir tiek. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad yra profesinės sÄ jungos pirmininkė, ir, pagal Profesinių sÄ jungų įstatymo 4 straipsnio 10 punktÄ , privalo ginti savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Dėl darbdavio 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-7-12-356 skirtos nuobaudos teisėtumoTeismas konstatavo, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė A. K. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl nesuteikė paslaugos pacientui. IeÅ¡kovės teiginiai, kad darbdavys jai nesudarė sÄ lygų darbo funkcijai atlikti, yra nekonkretÅ«s ir nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Teismo posėdyje liudytoja V. P. paaiÅ¡kino, kad ji 2013 m. gegužės 24 d., kaip slaugos administratorė, užregistravo pacientÄ A. K. procedÅ«rai pas specialistę A.

K. ir jam iÅ¡davė vizito lapelį. IeÅ¡kovei atsisakius suteikti paslaugÄ pacientui, ji, dalyvaujant ieÅ¡kovės tiesioginiai vadovei V. S., davė nurodymÄ suteikti pacientui paslaugÄ , tačiau ieÅ¡kovė paslaugos vis tiek nesuteikė. TÄ patį teisme paaiÅ¡kino ir ieÅ¡kovės tiesioginė vadovė V. S.. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Å¡iais liudytojų paaiÅ¡kinimais, nes jie yra nuoseklÅ«s, atitinka kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad toks ieÅ¡kovės A.

K. elgesys laikytinas biurokratizmu ir savavaliavimu. Ieškovė ne tik neatliko tiesioginių savo pareigų, bet ir nevykdė jai pavaldumo tvarka duoto su jos darbu tiesiogiai susijusio nurodymo. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pažeidė Pareiginių instrukcijų 6 punkto reikalavimus ir reikalavimus, susijusius su pavaldumu, VšĮ Karoliniškių poliklinikos vidaus darbo tvarkos taisyklių 100 punkto reikalavimus, Darbo kodekso 228 straipsnio reikalavimus ir įsipareigojimus pagal darbo sutartį – paklusti darbdavio nustatytai darbo tvarkai.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė A. K., net ir gavusi nurodymus dėl darbo atlikimo tvarkos, savo darbo pareigų neatliko. Tai teismui leido spręsti, kad darbo drausmės pažeidimÄ ieÅ¡kovė padarė tyčia ir kad už tai jai teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda.IeÅ¡kovės argumentai, kad poliklinikoje buvo kitokia pacientų registravimo praktika, anot teismo, yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovė pacientų niekada pati neregistravo, o kinezaterapeutės (masažuotojos) darbÄ dirbo pirmÄ savaitę.

Ar pacientas galėjo bÅ«ti užregistruotas tÄ pačiÄ dienÄ â€“ nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo klausimas, nes tai yra paciento ir gydymo įstaigos santykiai, kurie niekaip nesusiję su darbuotojai skirta nuobauda ir darbuotojos A. K. bei darbdavio VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos tarpusavio teisėmis ir pareigomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paciento užregistravimas pas gydytojÄ , tiksliai nesilaikant vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, nėra pagrindas medicinos darbuotojai atsisakyti priimti besikreipiantį medicininės pagalbos pacientÄ net ir tuo atveju, jeigu jis bÅ«tų kreipęsis ne darbo laiku (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2004).

Kita vertus, iÅ¡ ieÅ¡kovės A. K. paaiÅ¡kinimų yra akivaizdu, jog jai buvo žinoma FMR skyriaus vedėjo T. S. nustatyta tvarka, pagal kuriÄ pacientus registruoja vyr. slaugytoja V. S.. Apie tai ieÅ¡kovė nurodo savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose. Todėl ieÅ¡kovės kaltė dėl darbo drausmės pažeidimo yra įrodyta.Kiti ieÅ¡kovės argumentai, anot teismo, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Dėl darbdavio 2012-08-03 įsakymu Nr. P-7-12-401 skirtos nuobaudos teisėtumoTeismas sprendė, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie minėtame įsakyme nurodytus įvykius, įvykusius 2012 m. liepos 25 d., yra prieÅ¡taringi.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė teigė, kad ji bendravo su visuomenės informavimo priemonės atstovu atsitiktinai jį sutikusi VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos personalo persirengimo kambaryje. Taip pat ieÅ¡kovė teigė, kad tÄ dienÄ vyko mitingas ir kad ji bendravo su žiniasklaidos atstovais kaip profesinės sÄ jungos atstovė. Tačiau susipažinus su vieÅ¡ai skelbiama filmuota medžiaga ((duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“), teismui nekilo abejonių, kad filmuojama buvo ieÅ¡kovės A.

K. iniciatyva, kad filmavimas vyko ieškovės persirengimo vietoje rūsyje, kur patekti gali tik ieškovė, kaip darbuotoja. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė pažeidė VšĮ Karoliniškių poliklinikos vidaus darbo tvarkos taisyklių 109 punkto reikalavimus, nustatančius, jog filmuoti ir fotografuoti poliklinikoje ir jos teritorijoje galima tik suderinus su poliklinikos administracija. Teismas taip pat laikė įrodytu, kad filmavimas vyko ieškovės darbo metu. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad nuo 9.05 iki 9.30 val. jai buvo suteikta speciali pertrauka, nes to nepatvirtina rašytiniai įrodymai.

Be to, tai, anot teismo, taip pat nepatvirtina, kad tarp masažo procedÅ«rų poilsiui skirtas laikas neįskaitomas į darbo laikÄ , ir kad tuo laiku ieÅ¡kovei neprivaloma laikytis darbo drausmės reikalavimų. Teismas nenustatė, jog skiriant nuobaudÄ bÅ«tų padaryta procesinių pažeidimų. Duoti paaiÅ¡kinimÄ dėl įtarimų padarius darbo drausmės pažeidimÄ yra darbuotojo teisė, kuria ieÅ¡kovė A. K. Å¡iuo atveju nesinaudojo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei buvo nustatytas protingas terminas paaiÅ¡kinimui pateikti.

Dėl profesinės sÄ jungos sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ .Teismas nustatė, kad pažeidimų padarymo metu ir drausminės nuobaudos skyrimo metu ieÅ¡kovė nėjo profesinės sÄ jungos pirmininkės pareigų ir nevykdė jokių kitokių renkamų pareigų kaip darbuotojų atstovė. Tokios aplinkybės yra nustatytos ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-395-432/2012. Todėl Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalyse numatytos garantijos taikymas ieÅ¡kovei, teismo nuomone, prieÅ¡tarautų Å¡ios normos tikslams.

Kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad darbdavys drausminės atsakomybės taikymÄ sieja su ieÅ¡kovės, kaip darbuotojų atstovės, veikla. Nors ieÅ¡kovė ir yra nurodžiusi, kad 2013 m. liepos 25 d. vyko mitingas, tačiau teismo posėdžio metu ji pati paaiÅ¡kino, kad Å¡is susirinkimas buvo skirtas iÅ¡imtinai jos teisių gynimui dėl, ieÅ¡kovės nuomone, nevykdomo teismo sprendimo, kuriuo ji yra grÄ Å¾inta į darbÄ , ir tai nebuvo niekaip susiję su jos kaip darbuotojų atstovės veikla ar kolektyvinių interesų gynimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Dėl VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos direktoriaus 2012 m. liepos 4 d. direktoriaus įsakymo Nr. P-7-1.2-356, kuriuo ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Remiantis VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos direktoriaus 2012 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V1-1.1-46 patvirtintos Siuntimo ir registravimo masažo procedÅ«roms ir kineziterapijos užsiėmimo tvarkos 4.2 punktu, pacientus masažo procedÅ«rai turi registruoti ne FMR vyr. slaugytoja, bet pats sveikatos priežiÅ«ros specialistas (ieÅ¡kovė). Å iuo atveju yra svarbi ne poliklinikoje susiklosčiusi neraÅ¡yta praktika, o lokaliniais teisės aktais reglamentuota tvarka, nes bausti asmenį už darbo tvarkos pažeidimÄ galima tik tuomet, kai jis pažeidžia lokalinius teisės aktus, o ne kažkieno sugalvotÄ praktikÄ .

Juo labiau, kad liudytoja V. P. teismo posėdyje paliudijo, kad ieškovė su „praktika“ nebuvo supažindinta. Taigi, susidariusioje situacijoje ieškovės veiksmuose nėra nei neteisėtumo elemento, nes ieškovė siekė, kad būtų dirbama pagal patvirtintus darbo nuostatus, nei priežastinio neteisėtos veikos ir žalingų padarinių ryšio, nes jeigu poliklinikos administracija būtų laikiusis pačios patvirtintos tvarkos ir leidusi ieškovei pačiai registruoti jai siunčiamus pacientus, nebūtų susiklosčiusi ir ši situacija.

Teismas gi šį teisėtÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯vardijo savivaliavimu ir biurokratizmu. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas pripažino, kad ieÅ¡kovė nebuvo informuota apie pasikeitimus masažo grafike. Be to, netrukus po įvykusio incidento VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinika 2012 m. birželio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. V1-1.1-57 pakeitė siuntimo ir registravimo masažo procedÅ«roms ir kineziterapijos užsiėmimams tvarkÄ , pagal kuriÄ , masažo procedÅ«rai registruoja jau ne pats sveikatos priežiÅ«ros specialistas, bet asmuo, atsakingas už registravimo procedÅ«rÄ .

Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nevykdė jai pavaldumo tvarka duotų su jos darbų tiesiogiai susijusių nurodymų, yra nepagrįsta, nes ieÅ¡kovės ir slaugos administratorės V. P. nesieja tiesioginiai pavaldumo santykiai; darbo organizavimo prasme yra nelogiÅ¡ka ir netoleruotina, kad darbuotojui vadovauja du skirtingi asmenys ir daugiau, juo labiau, kad V. P. nurodymas turi bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas, pažeidžiantis tiek Siuntimo ir registravimo masažo procedÅ«roms ir kineziterapijai tvarkÄ , tiek poliklinikos vidaus tvarkos taisyklių 44 punktÄ , numatantį, kad pacientams paslaugos teikiamos pagal iÅ¡ankstinę registracijÄ , iÅ¡skyrus bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ .2.

Dėl VšĮ Karoliniškių poliklinikos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. direktoriaus įsakymo Nr. P-7-1.2-401, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Teismo išvados, kad filmavimas vyko ieškovės persirengimo vietoje rūsyje, kur pateikti gali tik ieškovė, nepatvirtina nei vienas byloje esantis dokumentas, nors pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, būtent poliklinika privalėjo įrodyti, kad patalpos, kuriose buvo filmuojama, iš tiesų yra rūsyje ir kad jos yra tarnybinės patalpos.

Atsisakydamas apklausti liudytojais visuomenės informavimo priemonių atstovus, teismas pažeidė rungimosi principÄ ir iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taringumÄ grindė pseudoargumentais. Pabandžius atidaryti teismo nurodytÄ internetinį adresÄ , nurodoma, kad toks puslapis neegzistuoja; tokios filmuotos medžiagos byloje taip pat nėra, todėl keltinas klausimas, su kokia vieÅ¡ai skelbtina informacija teismas susipažino ir ar apskritai susipažino. Teismas pažeidė pareigÄ motyvuoti sprendimÄ , taip pat iÅ¡tirti vaizdo įraÅ¡Ä teismo posėdyje (CPK 220 str.).

Viena iÅ¡ drausminės atsakomybės sÄ lygų yra žalingi padariniai, kurių atsakovė neįrodė. Teismas taip pat plečiamai aiÅ¡kino VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos vidaus darbo tvarkos taisyklių 109 punkto reikalavimus; ieÅ¡kovė nieko nefilmavo ir nieko nefotografavo. Dėl visuomenės informavimo priemonių galimų pažeidimų nebuvo priimtas joks sprendimas, todėl ir ieÅ¡kovė negalėjo skatinti ar sudaryti sÄ lygas Å¡iuos pažeidimus daryti. Taigi, antroji drausminė nuobauda ieÅ¡kovei buvo pritaikyta nesant visų drausminės atsakomybės sÄ lygų.3.

Dėl profesinės sÄ jungos sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ . Teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-395-432/2012 teismai pripažino, kad ieÅ¡kovė buvo neteisėtai nuÅ¡alinta nuo profesinės sÄ jungos tarybos pirmininko pareigų ir faktiÅ¡kai negalėjo eiti Å¡ių pareigų dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Pastarieji negali bÅ«ti priežastis netaikyti ieÅ¡kovei įstatymo suteiktų garantijų, nes iÅ¡ neteisės neatsiranda teisė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-395-432/2012 buvo priimtas iki drausminių nuobaudų taikymo ieÅ¡kovei.

Teismas Å¡iuo klausimu bylÄ sprendė formaliai.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o apeliacinį procesÄ nutraukti, o teismui manant prieÅ¡ingai ir apeliacinį procesÄ tęsiant, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad 2012 m. liepos 4 d. įsakymu ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda dėl eilės jos padarytų darbo drausmės pažeidimų, kurių ieÅ¡kovė apeliaciniu skundu neginčija, todėl galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad juos pripažįsta.

Nurodytu įsakymu ieÅ¡kovė nebuvo baudžiama už netinkamÄ Siuntimo ir registravimo masažo procedÅ«roms tvarkos vykdymÄ . Tiek ieÅ¡kovės pareigų instrukcija, tiek poliklinikos vidaus tvarkos taisyklės nenumato jokių iÅ¡imčių ar apribojimų, kaip vadovybė turi darbuotojams duoti nurodymus, be to, V. P. nurodymÄ ieÅ¡kovei suteikti paslaugÄ davė dalyvaujant ieÅ¡kovės tiesioginei vadovei. Drausminė nuobauda – pastaba ieÅ¡kovei buvo paskirta pagrįstai. Apeliantė neginčija, kad darbo metu filmavosi ir bendravo su žiniasklaidos priemonių atstovais.

Å iuo darbo drausmės pažeidimu ieÅ¡kovė padarė atsakovui tiek neturtinės žalos, nes žemino poliklinikos reputacijÄ , tiek turtinės, nes už laikÄ , sugaiÅ¡tÄ ne darbo funkcijų vykdymui, gavo darbo užmokestį. IeÅ¡kovės kviesti liudytojai buvo apklausiami 2013 m. spalio 30 d. teismo posėdyje. IeÅ¡kovės nurodomas vaizdo įraÅ¡as Å¡alims buvo gerai žinomas, savo pasisakymuose Å¡alys diskutavo dėl jo turinio, ieÅ¡kovė nepageidavo vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«rėti teismo posėdžio metu.

IeÅ¡kovė, manydama, kad jai taikytina DK 240 straipsnio 2 dalyje ir Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta garantija, turėjo darbdaviui Å¡iÄ informacijÄ nurodyti pati. 2013 m. gruodžio 17 d. Å¡alys nutraukė tarpusavio darbo teisinius santykius, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Dėl atsakovo praÅ¡ymo nutraukti apeliacinį procesÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Apeliacinio proceso nutraukimo pagrindai yra numatyti CPK 308 straipsnio 2 dalyje ir 315 straipsnio 5 dalyje.

Atsakovo praÅ¡ymas nutraukti apeliacinį procesÄ Ä¯statyme numatytais apeliacinio proceso nutraukimo pagrindais nėra grindžiamas, todėl jis negali bÅ«ti tenkinamas.            Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl drausminių nuobaudų panaikinimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl dviejų drausminių nuobaudų (pastabos ir papeikimo) teisėtumo.

Dėl VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos direktoriaus 2012 m. liepos 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. Nr. P-7-1.2-356 paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios drausminės nuobaudos – pastabos – apeliantei skyrimÄ atsakovas (darbdavys) motyvavo Å¡iuo (-iais) darbo drausmės pažeidimu (-ais): apeliantė užregistruotam pacientui nesuteikė masažo paslaugos, nevykdė jai duodamų privalomų nurodymų, savo veiksmais sukėlė konfliktinę situacijÄ ir nedėjo pastangų jÄ iÅ¡spręsti.Byloje nustatyta, kad drausminių nuobaudų taikymo apeliantei metu Å¡i ėjo kineziterapeutės pareigas VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikoje.

Apeliantė dirbo pagal Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vyr. slaugytojos V. S. iÅ¡ anksto sudaromus grafikus. 2012 m. gegužės 23 d. apeliantei buvo įteiktas 2012 m. gegužės 24-25 d. masažo procedÅ«roms įregistruotų pacientų sÄ raÅ¡as, kuriame nebuvo A. K. pavardės. Ginčas kilo dėl to, ar nesuteikdama tÄ pačiÄ dienÄ , 2014 m. gegužės 24 d., užregistruotam pacientui A. K. masažo paslaugų, apeliantė padarė darbo drausmės pažeidimÄ .Pagrindinis argumentas, kuriuo apeliantė ginčija paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ , yra tas, kad pagal tuo metu poliklinikoje galiojusiÄ Siuntimo ir registravimo masažo procedÅ«roms ir kineziterapijos užsiėmimams tvarkÄ (4.2. p.), pacientus masažo procedÅ«roms, anot apeliantės, turėjo registruoti ji pati.

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡i aplinkybė apeliantės drausminės atsakomybės nepanaikina, nes vadovaujantis tokia logine seka iÅ¡eitų, kad apelianė galėjo atsisakyti suteikti masažo paslaugas visiems vyr. slaugytojos V. S. (t. y. ne pačios apeliantės) užregistruotiems pacientams, t. y. apskritai atsisakyti vykdyti savo pareigas, ko vis tik apeliantė nedarė, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantę tenkino poliklinikoje faktiÅ¡kai nusistovėjusi pacientų registravimo tvarka (ji administracijai dėl to jokių pretenzijų nereiÅ¡kė).

Ir nors su tokia faktine tvarka apeliantė nebuvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai, tačiau savo funkcijas iki iÅ¡kilusio konflikto vykdė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pacientas A. K. buvo užregistruotas laisvam apeliantės darbo laikui, apie jo užregistravimÄ buvo (tapo) žinoma tiesioginei apeliantės vadovei V. S., įrodymų, kad Å¡io paciento priėmimas bÅ«tų pažeidęs apeliantės, kaip darbuotojos, teises ar teisėtus interesus, apeliantė nepateikė, todėl jos argumentai, kuriais ji pateisina atsisakymÄ suteikti paslaugas, vertinami kaip formalÅ«s ir todėl neesminiai sprendžiant drausminės atsakomybės klausimÄ .

Kita vertus, pagrindinė poliklinikos funkcija suteikti sveikatinimo paslaugas pacientams, kurie dėl vidinių poliklinikos tvarkos netobulumų ar darbuotojų nesutarimų neturėtų patirti nepatogumų. Taigi tuo aspektu, kad apeliantė savo tiesioginio darbo metu atsisakė teikti masažo paslaugÄ pacientui, t. y. vykdyti savo tiesiogines funkcijas, ir yra esminė, vertinant paskirtos nuobaudos pagrįstumÄ , todėl Å¡ios nuobaudos naikinti apeliantės nurodomais argumentais nėra pagrindo. Dėl VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-7-1.2-401 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo.Antros drausminės nuobaudos – papeikimo, apeliantei skyrimÄ atsakovas grindė tuo, jog apeliantė savo darbo laiku bendravo su visuomenės informavimo priemonių atstovais, filmavosi VÅ¡Ä® „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ patalpose, visuomenės informavimo priemonių atstovus vedžiojo po tarnybines patalpas.Pirmosios instancijos teismas apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ , be kita ko, sprendė iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamo vaizdo įraÅ¡o „(duomenys neskelbtini)“.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantė jokių klausimų dėl Å¡io įraÅ¡o egzistavimo ir (ar) turinio nekėlė, nors iÅ¡ atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir jo pasisakymų teismo posėdžio metu žinojo, kad atsakovas juo remiasi. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad nėra aiÅ¡ku, su kokia vieÅ¡ai paskelbta informacija teismas susipažino ir ar apskritai susipažino, atmestini kaip aiÅ¡kiai nepagrįsti.Remdamasis nurodytu vaizdo įraÅ¡u pirmosios instancijos teismas padarė Å¡ias iÅ¡vadas: filmuojama buvo apeliantės iniciatyva, filmavimas vyko apeliantės persirengimo vietoje rÅ«syje (taigi, paÅ¡aliniams asmenims neprieinamoje (neskirtoje) vietoje), filmuojama buvo apeliantės darbo metu.

Pagal užimamas pareigas darbovietėje bendravimas su visuomenės informavimo priemonių atstovais į apeliantės darbo funkcijas neįėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad duodama interviu savo darbo laiku apeliantė pažeidė darbo drausmę, t. y. užsiėmė neteisėta, darbo teisės prasme, veikla (apeliantės pareigų instrukcijos bendrųjų pareigų 3 punktas nustatė, kad darbo laiku apeliantė privalo atlikti tik darbo funkcijas bei vykdyti pareigas, nurodytas šioje pareigų instrukcijoje, 1 t. b. l. 116).

BÅ«dama minėto filmavimo iniciatorė apeliantė, nors ir ne tiesiogiai pažeidė VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos vidaus darbo tvarkos taisyklių 109 punkto reikalavimus, tačiau prisidėjo prie to, kad jÄ filmavę asmenys tai darė nesuderinę su poliklinikos administracija. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013); nagrinėjamu atveju abi Å¡ios drausminės atsakomybės sÄ lygos buvo įrodytos jos iÅ¡samiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime.Kiti apeliantės argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl profesinės sÄ jungos sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ (Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 str. 2 d.).           BÅ«tinybę turėti profesinės sÄ jungos sutikimÄ skiriant apeliantei drausmines nuobaudas apeliantė motyvuoja civilinėje byloje Nr. 2-395-432/2012 priimtais teismų sprendimais, kuriais buvo pripažinta, jog apeliantė nuo profesinės sÄ jungos tarybos pirmininkės pareigų buvo nuÅ¡alinta neteisėtai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamų drausminių nuobaudų skyrimo metu apeliantei palankus teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs (apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta tik 2013 m. birželio 5 d.), taigi skiriant apeliantei drausmines nuobaudas, faktinė situacija (pagal VÄ® Registrų centras duomenis) buvo ta, kad ji nėjo profesinės sÄ jungos renkamojo organo nario pareigų ir todėl jai negalėjo (nebuvo teisinio pagrindo) bÅ«ti taikomos įstatyme numatytos papildomos garantijos.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Civilinio proceso įstatymas nenumato teisės atsikirsti į atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , todėl ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai grÄ Å¾inami jį padavusiam asmeniui.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei A. K. 2014 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Teisėjai                                                                                                                Henrichas Jaglinskis                                                                  Jadvyga Mardosevič                                                                                                                           Vilija Mikuckienė          Â