fa1afcda-2edc-4131-9d5f-c85a5656799a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-76-467/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01606-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Å ulco ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magum“ ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – I. T. A., A. A., M. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Magum“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemokumo valdymas“, kreipėsi su ieÅ¡kiniu atsakovui V.

P., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 375 261,94 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d., vadovaudamas BUAB „Magum“, paskolino Brookwyn Ventures LP (toliau – ir paskolos gavėjas) 2 659 550 Eur dydžio sumÄ , kuri yra negrÄ Å¾inta ir kurios nemokumo administratorė negali atgauti. BUAB „Magum“ ir UAB „Financial Figures“ (toliau – ir naujoji kreditorė) 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kuriÄ BUAB „Magum“ perleido UAB „Financial Figures“ 2 536 063,86 Eur dydžio reikalavimo teisę į Brookwyn Ventures LP už 2 536 063,86 Eur kainÄ , tačiau jokia kainos dalis nėra sumokėta. Brookwyn Ventures LP 2018 m. spalio 17 d. iÅ¡registruota iÅ¡ įmonių registro.

3. Skirtumas tarp BUAB „Magum“ suteiktos paskolos sumos be palÅ«kanų (2 659 550 Eur) ir UAB „Magum“ perleistos reikalavimo teisės į Brookwyn Ventures LP naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“ (2 536 063,86 Eur) yra 123 486,14 Eur, t. y. suma, kurios BUAB „Magum“ neperleido, o Brookwyn Ventures LP negrÄ Å¾ino paskolos davėjai BUAB „Magum“. Å i suma priteistina iÅ¡ atsakovo kaip žala, padaryta ieÅ¡kovei.

4. Už suteiktas paskolas taip pat turėjo bÅ«ti mokamos palÅ«kanos. 246 853,27 Eur dydžio palÅ«kanų suma (paskaičiuota nuo paskolos sumų pervedimo Brookwyn Ventures LP / UAB „Financial Figures“ / UAB „Synega“ momento iki 2017 m. gruodžio 29 d., kuomet BUAB „Magum“ perleido didžiÄ jÄ dalį reikalavimo teisės į Brookwyn Ventures LP naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“) ir 4 922,53 Eur dydžio palÅ«kanos (paskaičiuotos nuo 123 486,14 Eur dydžio sumos nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki Brookwyn Ventures LP iÅ¡registravimo iÅ¡ įmonių registro datos – 2018 m. spalio 17 d.).

Å ios sumos taip pat priteistinos iÅ¡ atsakovo kaip žala ieÅ¡kovei. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 375 261,94 Eur dydžio žalos atlyginimas bei 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 375 261,94 Eur dydžio žalos atlyginimÄ bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 3 993 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ V.

P. 3 789 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

6. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad BUAB „Magum“ nepaskolino paskolos gavėjui Brookwyn Ventures LP daugiau nei 2 659 550 Eur ir paskolos gavėjas Brookwyn Ventures LP nėra grÄ Å¾inęs jokios suteiktos paskolos dalies ar mokėjęs palÅ«kanas už suteiktÄ paskolÄ . Atsakovo pateikta 2016 m. gruodžio 30 d. BUAB „Magum“ ir Brookwyn Venture LP paskolos sutartis (toliau – ir 2016 m. paskolos sutartis), kurioje fiksuotas suteiktų paskolų dydis, grÄ Å¾intos sumos ir priskaičiuotos palÅ«kanos, neįrodo kitokių paskolintų lėšų sumų ar grÄ Å¾inimų, nes joje nurodyti duomenys nepagrįsti įmonės dokumentais. Todėl nėra faktinio pagrindo teigti, kad BUAB „Magum“ 2017 m. gruodžio 29 d. perleido visas savo turimas reikalavimo teises į skolininkÄ Brookwyn Venture LP naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“ ir dėl to atsakovo atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.

7. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 4 d. nutartimi pripažino BUAB „Magum“ bankrotÄ tyčiniu. Viena esminių aplinkybių tokio sprendimo priėmimui buvo objektyviai nepagrįstas įmonės lėšų skolinimas.

8. Skaičiuojant palÅ«kanas nuo piniginių lėšų pervedimo Brookwyn Ventures LP, UAB „Financial Figures“ ir UAB „Synega“ iki 2017 m. gruodžio 29 d. tarp BUAB „Magum“ ir UAB „Financial Figures“ sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties, palÅ«kanų suma sudaro 246 853,27 Eur. Brookwyn Ventures LP įsteigta 2014 m. kovo 19 d., o 2018 m. spalio 17 d. iÅ¡registruota iÅ¡ įmonių registro. Ä®vertinus, kad 2017 m. gruodžio 29 d. BUAB „Magum“ perleido UAB „Financial Figures“ ne visÄ Brookwyn Ventures LP suteiktos paskolos sumÄ (123 486,14 Eur dydžio paskolos suma nebuvo perleista), 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo 123 486,14 Eur dydžio sumos skaičiuojamos nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki Brookwyn Ventures LP iÅ¡registravimo iÅ¡ įmonių registro datos ir 2018 m. spalio 17 d. sudaro 4 922,53 Eur.

9. Teismo vertinimu, atsakovas neteisėtais veiksmais – nesant pagrindo – paskolinęs BUAB „Magum“ pinigines lėšas ir jų nesusigrÄ Å¾inęs padarė ne mažesnę nei 375 261,94 Eur dydžio žalÄ ieÅ¡kovei. Tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

10. Teismas laikėsi pozicijos, kad Å¡iuo atveju nėra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, nes ieÅ¡kovės dokumentai administratorei buvo perduoti tik 2018 m. birželio 21 d., o ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡tas 2020 m. gruodžio 31 d. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovas V. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimÄ ir civilinę bylÄ gražinti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas ir Å¡is pažeidimas pripažintinas esminiu, lėmusiu neteisingo, nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ . Teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra grindžiamas tik tuo, jog pagal 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieÅ¡kovė neperleido naujajai kreditorei teisės reikalauti palÅ«kanų sumokėjimo, tačiau teismas: nevertino tarp Å¡alių susiformavusių materialiųjų santykių, ginčo dalyko bei ieÅ¡kinio pagrindo – neidentifikavo konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovui galėjo bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė; apsiribojo bendro pobÅ«džio abstrakčiais deklaratyviais teiginiais, apibÅ«dinančiais atsakovo elgesį (neteisėtus veiksmus); nenurodė teisės normų, kuriomis vadovavosi, priimdamas sprendimÄ ; visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių bei teisinių motyvų.

Taigi, sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, sprendimu nėra atskleista bylos esmė, todėl, teismui neatsakius į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai. 11.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1090-866/2022, kuria ieÅ¡kovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-344-1120/2022, nors ir paliko galioti Å¡iÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį, tačiau panaikino nutarties motyvus dėl ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimÄ .

Tai rodo, jog teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo aplaidžiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai. 11.3. Teismo sprendimas grindžiamas tuo, jog atsakovas neteisėtais veiksmais – nesant pagrindo, paskolinęs „ofÅ¡orinei“ kompanijai ieÅ¡kovės pinigines lėšas ir jų nesusigrÄ Å¾inęs – padarė ne mažesnę nei 375 261,94 Eur dydžio žalÄ Ä¯monei, tačiau teismas visiÅ¡kai neįvertino to, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo dėl paskolos sandorių ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia / niekine, o reikalavimo perleidimo sutartimi naujajai kreditorei buvo perleistos visos teisės į paskolos gavėjÄ .

Teismas visiÅ¡kai nevertino, ar ieÅ¡kovei žala galėjo bÅ«ti padaryta dėl to, jog savo prievolių neįvykdė paskolos gavėjas, ar dėl to, jog reikalavimo perleidimo sutartimi naujajai kreditorei buvo perlestas didesnės vertės reikalavimas nei buvo sumokėta perleisto reikalavimo kaina. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu suformavo aiÅ¡kias bylos nagrinėjimo ribas, kurias sudarė tik atsakovo veiksmų, ieÅ¡kovės apibrėžtų, kaip „atsakovui nedėjus pastangų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ debitoriaus susigrÄ Å¾inti paskolÄ ir nuo jos skaičiuojamas palÅ«kanas“, įvertinimas, todėl aplinkybės, ar paskolos sandoriai ir (ar) reikalavimo perleidimo sutartis pažeidė ieÅ¡kovės ir jos kreditorių teises, nebuvo Å¡ios bylos dalykas.

Teismas be teisinio pagrindo iÅ¡plėtė bylos nagrinėjimo ribas, o tÄ padarius – buvo pažeista atsakovo teisė atsikirsti į jam pareikÅ¡tus reikalavimus. 11.4. Teismas negalėjo priimti patikslinto ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl padarytos žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl to, jog ieÅ¡kovė suteikė paskolos gavėjui paskolÄ , o paskolos gavėjas Å¡ios paskolos negrÄ Å¾ino, t. y. ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo siejamas su ieÅ¡kovės turto (pinigų) praradimu (tiesioginiai nuostoliai), tuo tarpu patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų palÅ«kanų forma) priteisimo, taigi, buvo pakeistas ieÅ¡kinio dalykas.

Taip pat patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ , kadangi pradinis ieÅ¡kinys buvo grindžiamas nenaudingomis ieÅ¡kovei paskolos suteikimo sÄ lygomis, o patikslintas ieÅ¡kinys – jog atsakovas atsisakė (tiesiogiai ar netiesiogiai) reikalauti palÅ«kanų sumokėjimo. Kadangi ieÅ¡kovė negalėjo keisti tiek ieÅ¡kinio pagrindo, tiek dalyko, teismas privalėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Å i teismo klaida lėmė tai, jog be teisinio pagrindo buvo atsisakyta taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 11.5.

IeÅ¡kovės nemokumo administratorei dar 2018 m. birželio mėn. buvo ar galėjo bÅ«ti žinoma apie tai, jog paskolos gavėjas yra galimai neįvykdęs savo prievolių ieÅ¡kovei, todėl administratorė privalėjo ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti iki 2021 m. birželio 21 d. IeÅ¡kovė patikslintÄ ieÅ¡kinį Å¡ioje civilinėje byloje pareiÅ¡kė tik 2022 m. sausio mėn., todėl praleido senaties terminÄ ir teismas privalėjo taikyti ieÅ¡kinio senatį. 11.6. Vadovams civilinė atsakomybė taikytina ne už verslo nesėkmę, bet už verslo sprendimo priėmimÄ , pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) virÅ¡ijant įgaliojimus, todėl žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos fakto, tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų – narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ .

IeÅ¡kovė Å¡ios pareigos neįvykdė. 11.7. Teismas vertino paskolos sandorių neteisėtumÄ bei atsakovo veiksmus jų vykdymo metu, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės galbÅ«t patirtÄ Å¾alÄ sudarė ne ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos (paskolos sandorių dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjui), o ieÅ¡kovės negautos pajamos palÅ«kanų forma. 11.8. Paskolos sandorių sudarymas su paskolos gavėju buvo neatsitiktinis sandoris; pagrindinis paskolos sandorių sudarymo tikslas buvo ne gauti palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolos suma, bet užtikrinti užsakovų bei naujosios kreditorės vystomų nekilnojamojo turto projektų, kurių generaliniu rangovu buvo ieÅ¡kovė, tęstinumÄ .

Byloje nebuvo įrodyta, jog sudarant paskolos sandorius, iš kurių neįvykdymo kildinama žala, atsakovui iš anksto buvo žinoma, kad palūkanos pagal paskolos sandorius nebus mokamos. Paskolos sandorių sudarymas su ieškovės pagrindiniais verslo partneriais negali būti laikomas verslo praktikos ir verslo sprendimų neatitinkančiais sandoriais. Byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovei sudaryti paskolos sandorius draudė teisės aktai ar ieškovės įstatai, paskolos sandoriai buvo akivaizdžiai nenaudingi ieškovei ir (ar) gali būti laikomi verslo praktikos ir verslo sprendimų neatitinkančiais sandoriais, todėl atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl paskolos gavėjo galimai neįvykdytų prievolių. 11.9.

Aplinkybę, kad reikalavimo perleidimo sutartimis naujajai kreditorei buvo perleista teisė reikalauti palūkanų sumokėjimo, patvirtina tai, jog: tretieji asmenys procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad naujajai kreditorei perėjo ir teisė reikalauti palūkanų sumokėjimo; ieškovė teismui nepateikė įrodymų, jog po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytas paskolos gavėjo įsiskolinimas ieškovei; reikalavimo perleidimo sutartyje nėra numatyta, kad naujajai kreditorei nepereina šalutinės (papildomos) teisės, kilusios iš paskolos sutarties. 11.10.

Tiek sudarant paskolos sandorius, tiek jų vykdymo (galiojimo) metu, tiek sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovo elgesys nebuvo toks, kad jį bÅ«tų galima priskirti prie didelio neatsargumo; atsakovas negalėjo numanyti, jog ieÅ¡kovės skolininkas (paskolos gavėjas) galbÅ«t neįvykdys visų prievolių; atsakovas ėmėsi veiksmų tam, kad paskolos davėjo neįvykdytos prievolės su reikalavimo perleidimo sutarties antrÄ ja Å¡alimi (naujÄ ja kreditore) suderintomis sÄ lygomis bÅ«tų pakeista naujosios kreditorės prievole dėl kainos sumokėjimo, todėl vien faktas, jog galbÅ«t kaina buvo mažesnė nei paskolos gavėjo neįvykdytų prievolių dydis, nepagrindžia žalos ieÅ¡kovei deliktinės atsakomybės prasme padarymo fakto. 11.11.

IeÅ¡kovė neturėjo teisės reikÅ¡ti atsakovui reikalavimo dėl ieÅ¡kovės skolininko – paskolos gavėjo – galbÅ«t neįvykdytų prievolių, kadangi paskolos gavėjui neegzistuojant, paskolos gavėjo prievoles (jeigu tokios buvo neįvykdytos iki paskolos gavėjo pasibaigimo) privalo įvykdyti ir paskolos gavėjo tikrasis narys (tikrieji nariai). 11.12. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog paskolos gavėjas iki jo pasibaigimo dienos buvo įvykdęs visas prievoles ieÅ¡kovei. 2016 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartimi buvo konstatuota, kad: iki 2016 m. gruodžio 30 d. paskolos gavėjas grÄ Å¾ino dalį jam suteiktų paskolų ir negrÄ Å¾inta ieÅ¡kovei paskolų dalis sudarė 2 297 840,36 Eur; iki 2016 m. gruodžio 30 d. paskaičiuotas ir paskolos gavėjo mokėtinas palÅ«kanas sudarė 123 331,50 Eur, t. y. paskolos gavėjo neįvykdytÄ prievolę ieÅ¡kovei sudarė 2 421 171,86 Eur. 11.13. 2016 m. paskolos sutartis ir reikalavimo perleidimo sutartis yra laikytini pakankamais raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais paskolos gavėjo negrÄ Å¾intos paskolos ir paskaičiuotų, bet nesumokėtų palÅ«kanų sumÄ (dydį) minėtų sandorių sudarymo datomis, todėl Å¡iais įrodymais privalu remtis, sprendžiant dėl paskolos gavėjo neįvykdytų prievolių ginčo laikotarpiu ir konstatuojant, jog pagal reikalavimo perleidimo sutartį ieÅ¡kovė perleido naujajai kreditorei visas turtines reikalavimo teises į paskolos gavėjÄ , siejamas su jo negrÄ Å¾inta paskolų dalimi bei nesumokėtomis palÅ«kanomis.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas, kaip ieÅ¡kovės vadovas, negalėjo reikalauti, jog paskolos gavėjas įvykdytų prievolę dėl palÅ«kanų sumokėjimo, kadangi, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, paskolos gavėjo 2 536 063,86 Eur piniginė prievolė, į kuriÄ Ä¯Ä—jo ir 238 223,52 Eur prievolė dėl palÅ«kanų, paskaičiuotų ir nesumokėtų iki 2017 m. gruodžio 29 d. mokėjimo, pasibaigė.

12. IeÅ¡kovė BUAB „Magum“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; iÅ¡ atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Apeliantas, veikdamas ieÅ¡kovės vardu, sudarant tokio dydžio paskolos sutartį su įmone, registruota Å kotijoje, privalėjo atidžiai ir rÅ«pestingai įvertinti sandorio naudÄ bendrovei ir apsvarstyti galimas sandorio sudarymo rizikas bei tokio sandorio neįvykdymo pasekmes.

Akivaizdu, kad apelianto, kaip įmonės vadovo, pareiga buvo apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikÅ¡ pernelyg didelės rizikos prarandant didelės vertės turtÄ ir pan., o susidarius situacijai, kai paskolos gavėjas neatsiskaito su paskolos davėju, dėti visas įmanomas pastangas iÅ¡ieÅ¡koti skolai arba susigrÄ Å¾inti pervestas lėšas. 12.2. Apelianto veiksmai, o tiksliau neveikimas, sÄ lygojo žalos atsiradimÄ BUAB „Magum“ ir jos kreditoriams, kÄ aiÅ¡kiai pagrindžia faktinių aplinkybių seka ir rezultatas: buvo suteikta net 2 659 550 Eur dydžio paskola;

BUAB „Magum“ veikla nebuvo trečiųjų asmenų finansavimas; paskolos gavėjas nebuvo subjektas, kuris vertėsi statybų rangos ar kita panaÅ¡ia į BUAB „Magum“ veikla; piniginės lėšos paskolintos be jokių užtikrinimo priemonių; nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad paskolos gavėjas grÄ Å¾ino paskolÄ paskolos davėjai; nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad paskolos gavėjas mokėjo sutartines palÅ«kanas, kas rodo, kad BUAB „Magum“ savo pinigines lėšas paskolino neatlygintinai; apeliantas nesiėmė jokių veiksmų iÅ¡siieÅ¡koti suteiktÄ paskolÄ ir nuo jos skaičiuojamas palÅ«kanas, neužtikrino tokių lėšų atgavimo proceso. 12.3.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės tyčinio bankroto klausimÄ , iÅ¡ esmės pripažino tokių sandorių nenaudingumÄ Ä¯monei, tačiau tai nebuvo pakankama pripažinti BUAB „Magum“ bankrotÄ tyčiniu Å¡iuo pagrindu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2016 m., didėjant bendrovės įsipareigojimams ir mažėjant pelnui, tokie sandoriai nebuvo bendrovei finansiÅ¡kai naudingi. 12.4. Vertinant faktines aplinkybes bei teisinį paskolinių teisinių santykių reguliavimÄ , akivaizdu, kad atsakovo pateikta ir atsiliepime minima 2016 metų paskolos sutartis, kurioje fiksuotas suteiktų paskolų dydis, grÄ Å¾intos sumos ir priskaičiuotos palÅ«kanos, neturi jokios įrodomosios galios, nes joje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, kÄ nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Dėl Å¡ios priežasties nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad BUAB „Magum“ 2017 m. gruodžio 29 d. perleido visas turimas reikalavimo teises į skolininkÄ naujajam kreditoriui ir dėl to atsakovo atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. 12.5. Klausimas dėl patikslintos žalos atlyginimo atsakovui yra nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje kaip ir pradinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas 2020 m. gruodžio 31 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Be to, ieÅ¡kinio pateikimo ir jo patikslinimo momentÄ sÄ lygojo paties apelianto veiksmai, kadangi jis laiku neperdavė su paskolos sandoriais susijusių dokumentų nemokumo administratorei. 12.6.

IeÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį apeliantui pagal savo pasirinktÄ teisių gynybos bÅ«dÄ , o vien tai, kad pagal kitų Å¡alių teisę ir jurisdikcijÄ civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma kitų asmenų atžvilgiu, savaime nepaÅ¡alina apelianto civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

15. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovės BUAB „Magum“ ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Atsakovas V. P. apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigia, kad teismas Å¡iuo atveju nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, kadangi nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai bei žalos dydis, be to, patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Taigi, apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens valdymo organo veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ , taip pat proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Dėl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių 16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3433-866/2018 UAB „Magum“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nemokumo administratore paskyrė UAB „Nemokumo valdymas“.

17. Nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Magum“ vadovo pareigas ėjo vienintelis įmonės akcininkas – atsakovas V. P..

18. Nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. birželio 22 d. iÅ¡ UAB „Magum“ atsiskaitomosios sÄ skaitos buvo atlikti pavedimai į Brookwyn Ventures LP sÄ skaitÄ 902 550 Eur sumai. UAB „Magum“ ir Brookwyn Ventures LP per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudarę devynias paskolos sutartis, pagal kurias UAB „Magum“ paskolino Brookwyn Ventures LP papildomai dar 1 757 000 Eur. Papildomų susitarimų pagrindu paskolos objektas (piniginės lėšos) buvo perduotas ne tiesiogiai Brookwyn Ventures LP, o UAB „Financial Figures“ ir UAB „Synega“, tačiau pagal susitarimus paskolos gavėju iÅ¡liko Brookwyn Ventures LP. Paskolų sutartys numatė, kad Brookwyn Ventures LP įsipareigoja mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo paskolos sumos.

19. UAB „Magum“ ir UAB „Financial Figures“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Magum“ perleido naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“ 2 536 063,86 Eur dydžio reikalavimo teisę į Brookwyn Ventures LP už 2 536 063,86 Eur kainÄ .

20. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1090-866/2022 BUAB „Magum“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-344-1120/2022 nutartį dėl tyčinio bankroto paliko nepakeistÄ . Dėl buvusio vadovo civilinės atsakomybės 21. IeÅ¡kovė, bankrutavusi įmonė, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo – buvusio įmonės vadovo – dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo kilusiÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro 375 261,94 Eur, t. y. 123 486,14 Eur suma, kurios BUAB „Magum“ neperleido naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“, 246 853,27 Eur palÅ«kanų suma, paskaičiuota nuo paskolos sumų pervedimo Brookwyn Ventures LP / UAB „Financial Figures“ / UAB „Synega“ momento iki 2017 m. gruodžio 29 d., kuomet BUAB „Magum“ perleido didžiÄ jÄ dalį reikalavimo teisės į Brookwyn Ventures LP naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“, ir 4 922,53 Eur palÅ«kanų suma, paskaičiuota nuo 123 486,14 Eur dydžio sumos nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki Brookwyn Ventures LP iÅ¡registravimo iÅ¡ įmonių registro datos – 2018 m. spalio 17 d.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės reikalavimus patenkino, konstatavęs, kad nustatytos visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Apeliaciniame skunde atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, nurodo, kad teismas neidentifikavo konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovui galėjo bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, apsiribojo bendro pobÅ«džio abstrakčiais deklaratyviais teiginiais, apibÅ«dinančiais atsakovo elgesį (neteisėtus veiksmus), neįvertino atsakovo atsikirtimų į ieÅ¡kinį pagrįstumo ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių.

Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir tai sÄ lygojo neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

22. Bendrovės valdymo organo (vadovo) civilinė atsakomybė yra deliktinė, todėl civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 41 punktas).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, suformulavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.

24. Taigi, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, pvz., įmonei nenaudingų sandorių, lėmusių žalos atsiradimÄ , sudarymas, netinkamai vesta buhalterinė apskaita ar kt., gali bÅ«ti įvertinti sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ atskirose bylose.

25. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu iÅ¡skirtinę) reikÅ¡mę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste:

1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiÅ¡kia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali bÅ«ti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis);

2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡io, kaip bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – pripažinus bankrotÄ tyčiniu, preziumuojamas Å¡ių dviejų sÄ lygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 23 ir 24 punktai; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022 23 punktas).

26. Esant nurodytiems išaiškinimams spręstina, kad, net ir nepripažinus įmonės bankroto tyčiniu, tai savaime nelemia galimybės netaikyti buvusiam įmonės vadovui civilinės atsakomybės; tokiose bylose skiriasi šalių įrodinėtinų aplinkybių apimtis. Nagrinėjamu atveju ieškovės bankrotas yra pripažintas tyčiniu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartyje, kurioje ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl tyčinio bankroto palikta nepakeista, nustatytomis aplinkybėmis.

27. Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

28. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

30. Vadovo rÅ«pestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimÄ , kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017 34 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 38 punktas).

31. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-686/2017).

32. Å iuo atveju ieÅ¡kovė atsakovo civilinę atsakomybę kildino iÅ¡ to, kad atsakovas neveikė maksimaliai rÅ«pestingai, atidžiai, sÄ moningai nesiėmė veiksmų nei kad bÅ«tų užtikrintas paskolos grÄ Å¾inimas ir palÅ«kanų sumokėjimas, nei kad bÅ«tų pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai iÅ¡ paskolos gavėjo ieÅ¡kovei. Taigi, iÅ¡ esmės yra įrodinėjamas paskolos sutarčių nenaudingumas ieÅ¡kovei ir atsakovo neveikimas siekiant susigrÄ Å¾inti pagal sutartis paskolintas lėšas bei iÅ¡ieÅ¡koti palÅ«kanas.

33. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien aplinkybė, jog įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

Taigi, bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, bÅ«dami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ , turi elgtis protingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieÅ¡ priimdami konkretų sprendimÄ dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikÅ¡mingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudÄ bendrovei, bet ir Å¡io sprendimo teisėtumÄ , rizikÄ , galimus padarinius ir panaÅ¡iai. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieÅ¡ priimdami sprendimÄ valdymo organo nariai bÅ«tų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija.

34. Dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali bÅ«ti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai bÅ«tų asmeniÅ¡kai atsakingi už kiekvienÄ nuostolius sukėlusį sprendimÄ , tai ribotų jų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų Å¡ešėlinį vadovavimÄ bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieÅ¡kinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kuriÄ preziumuojamas Å¡ių asmenų veikimas (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais.

Å i prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑124/2014; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

35. Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). RÅ«pestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sÄ Å¾iningai (be interesų konflikto) ir iÅ¡tyrus informacijÄ apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimÄ priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi iÅ¡samiai iÅ¡tirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai nevirÅ¡yti protingos komercinės rizikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018 19 punktÄ ).

36. Jeigu nustatoma, kad bendrovės vadovo sprendimas pažeidė imperatyvus, rÅ«pestingumo ar lojalumo pareigas arba yra akivaizdžiai neprotingas Å«kinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, todėl už šį sprendimÄ bendrovės vadovui gali kilti civilinė atsakomybė, jei įrodomos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018 19 punktÄ ).

37. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. birželio 22 d. iÅ¡ BUAB „Magum“ atsiskaitomosios sÄ skaitos buvo atlikti 902 550 Eur pavedimai į Brookwyn Ventures LP sÄ skaitÄ . Taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudarytos devynios paskolos sutartys, kurių pagrindu BUAB „Magum“ paskolino Brookwyn Ventures LP papildomai dar 1 757 000 Eur dydžio sumÄ . Papildomų susitarimų pagrindu paskolos objektas (piniginės lėšos) buvo perduotas netiesiogiai Brookwyn Ventures LP, o UAB „Financial Figures“ ir UAB „Synega“, tačiau minėtų susitarimų pagrindu paskolos gavėju vis tiek buvo laikomas Brookwyn Ventures LP. Taigi, ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos duomenys objektyviai patvirtina, kad iÅ¡ viso per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. ieÅ¡kovė paskolino Brookwyn Ventures LP 2 659 550 Eur, kurių pastaroji negrÄ Å¾ino.

38. IÅ¡ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad BUAB „Magum“ įregistruota 2012 m. birželio 18 d. Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti ir plėtoti bet kuriÄ Ä¯statymų nedraudžiamÄ komercinę, Å«kinę, finansinę ar pramoninę veiklÄ , siekiant gauti pelno, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti paslaugas, atlikti darbus ir kt. Taigi, ieÅ¡kovės, kaip ir daugumos kitų juridinių asmenų, veikla buvo orientuota į pelno siekimÄ . IeÅ¡kovės teigimu, BUAB „Magum“ vertėsi statybų rangos veikla, o ne trečiųjų asmenų finansavimu.

Byloje nėra kitų įrodymų, kad ieÅ¡kovė 2015 – 2017 metais bÅ«tų vykdžiusi piniginių lėšų skolinimo veiklÄ ir iÅ¡ to gavusi pajamų; Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija ir atsakovas. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančiÄ informacijÄ , iÅ¡ esmės pritaria ieÅ¡kovės ir pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovas, pirmiau aptartu laikotarpiu sudarydamas paskolos sutartis, pažeidė savo, kaip ieÅ¡kovės vadovo, fiduciarines pareigas, nes minėti sandoriai buvo akivaizdžiai neprotingi Å«kinės, komercinės rizikos aspektu.

39. Å iuo atveju atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, sudarydamas paskolos sandorius su užsienyje registruota įmone, kadangi buvo skolinamos didelės sumos, nebuvo susitarta dėl jokių paskolos sumų grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių, be to, nesiimta jokių priemonių tam, kad paskolos suma kartu su palÅ«kanomis bÅ«tų sugrÄ Å¾inta ieÅ¡kovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-344-1120/2022 pažymėjo, kad per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės (ieÅ¡kovės) per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai padidėjo net 1 405 820 Eur, tuo tarpu pelnas nuo 383 648 Eur sumažėjo iki 2 455 Eur.

Šiuo laikotarpiu, kai įmonės per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai drastiškai didėjo, o gaunamas pelnas – drastiškai mažėjo, buvo skolinamos lėšos ofšorinei bendrovei Brookwyn Ventures LP bei UAB „Financial Figures“ ir UAB „Synega“. Jokių verslo ir ekonomine logika grįstų paaiškinimų, kodėl įmonė sudarė šiuos sandorius bei kodėl bendrovės apskaitoje atsirado ženklūs skirtumai, atsakovas nepateikė, todėl, teismo vertinimu, pagrįsta manyti, kad bendrovės nemokumas galėjo kilti dar 2016 m. gruodžio 31 d.

Taigi, atsakovas, kaip ieÅ¡kovės vadovas, žinodamas, jog įmonė susiduria su sunkumais, priėmė sprendimÄ skolinti dideles pinigų sumas užsienyje registruotai ofÅ¡orinei bendrovei, nepasirÅ«pindamas jokiu paskolos sumų grÄ Å¾inimo užtikrinimu, todėl tokiu savo elgesiu pažeidė fiduciarines pareigas vadovaujamos įmonės atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡iuo aspektu yra pasisakęs, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimÄ atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras.

Jei vadovas konkrečiame įmonės veiklos epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai, iÅ¡skyrus atvejus, kai laikomasi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Vertinant įmonės vadovo veiklÄ , taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kuriÄ , siekiant iÅ¡vengti įmonių plėtros lėtėjimo, smukimo, bendrovės valdybos nariams (vadovui) suteikiama iÅ¡plėsta verslo sprendimų apimtis (angl. a widened scope of business judgment), tai reiÅ¡kia, kad teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rÅ«pestingumo) ar lojalumo trÅ«kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

41. Å iuo atveju sutiktina, kad atsakovas, žinodamas savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, sÄ moningai priėmė nevienkartinius, ekonomine logika nepagrįstus sprendimus skolinti dideles pinigų sumas ofÅ¡orinei bendrovei, nebÅ«damas įsitikinęs dėl Å¡ios bendrovės galimybių paskolÄ grÄ Å¾inti, sudarydamas vis naujas paskolos sutartis, nors paskolos gavėja nė vienos iÅ¡ anksčiau suteiktų paskolos sumų nebuvo grÄ Å¾inusi, sutartyse neįtvirtino jokių paskolos sumų grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių, o galiausiai nesiėmė jokių veiksmų paskolintoms sumoms susigrÄ Å¾inti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo elgesys laikytinas tyčiniu jo, kaip įmonės vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimu.

42. Be kita ko, teisėjų kolegija sutinka, kad byloje yra įrodyta ir aplinkybė, jog minėti sandoriai buvo akivaizdžiai neprotingi Å«kinės, komercinės rizikos aspektu. Kaip jau nurodyta pirmiau, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi BUAB „Magum“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-344-1120/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartį paliko iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Å ioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas laikė, kad nebuvo įrodytas bendrovės sudarytų ekonomine ir verslo logika nepagrįstų (nuostolingų) sandorių priežastinis ryÅ¡ys su bendrovės nemokumu ir (ar) nemokios padėties esminiu pablogėjimu, tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, apeliacinės instancijos teismas nepanaikino pirmosios instancijos teismo argumentų dėl Å¡ių sandorių nenaudingumo bendrovei.

Minėtoje nutartyje teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2016 metais, didėjant bendrovės įsipareigojimams ir drastiškai mažėjant pelnui, tokie sandoriai nebuvo bendrovei finansiškai naudingi.

43. Pagal kasacinio teismo praktikÄ bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta iÅ¡skirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu. Bendrovės vadovui taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Ä®monės vadovas, prieÅ¡ sudarydamas konkretų sandorį, turi pareigÄ maksimaliai atidžiai ir rÅ«pestingai įvertinti visas reikÅ¡mingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikÅ¡ pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).

Taigi asmuo, užimantis įmonės vadovo pareigas, turi elgtis maksimaliai atidžiai ir rÅ«pestingai sudarinėjant sandorius net ir su tokiomis sandorio Å¡alimis, su kuriomis įmonę sieja pasitikėjimo ir ilgalaikiai Å«kinės veiklos santykiai. Apeliantas, veikdamas ieÅ¡kovės vardu, sudarant tokios apimties paskolos sutartis su įmone, registruota Å kotijoje, privalėjo atidžiai ir rÅ«pestingai įvertinti sandorių naudÄ bendrovei ir apsvarstyti galimas sandorių sudarymo rizikas ir tokių sandorių neįvykdymo pasekmes.

Apelianto, kaip ieÅ¡kovės vadovo, pareiga, buvo apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokių sandorių sudarymas turės bendrovei ir ar jų sudarymas nereikÅ¡ pernelyg didelės rizikos prarandant didelės vertės turtÄ ir pan., o susidarius situacijai, kai paskolos gavėjas neatsiskaito su paskolos davėju – dėti visas įmanomas pastangas iÅ¡ieÅ¡koti skolai arba susigrÄ Å¾inti pervestas lėšas.

44. Pažymėtina, kad atsakovo į bylÄ pateikta informacija apie ieÅ¡kovės su kitais subjektais sudarytas rangos sutartis, taip pat Brookwyn Ventures LP, UAB „Financial Figures“, UAB „Gileon“ ir kitų bendrovių tarpusavio ryÅ¡ius nepagrindžia paskolos sandorių ekonominės naudos, protingumo Å«kinės, komercinės rizikos aspektu. Tai, kad ieÅ¡kovė už atliktus rangos darbus gavo atitinkamÄ atlygį, savaime nepagrindžia poreikio skolinti lėšas Brookwyn Ventures LP ar kitiems su Å¡ia bendrove susijusiems asmenims. Å ie duomenys taip pat nepaaiÅ¡kina verslo logikos skolinti dideles pinigines lėšas Å kotijoje registruotai bendrovei, kuomet pati ieÅ¡kovė, jos subrangovai vykdė veiklÄ Lietuvos Respublikoje.

45. Atsižvelgiant į nurodytÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, o apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

46. Vien nustatytas veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , turi įrodyti tiek žalos faktÄ , tiek jos dydį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – žalos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reikalavo iÅ¡ atsakovo atlyginti 375 261,94 Eur žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovės skaičiavimu, sudaro skirtumas tarp BUAB „Magum“ suteiktos paskolos sumos be palÅ«kanų (2 659 550 Eur) ir BUAB „Magum“ perleistos reikalavimo teisės į Brookwyn Ventures LP naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“ (2 536 063,86 Eur), tai yra 123 486,14 Eur, taip pat 246 853,27 Eur dydžio palÅ«kanų suma (paskaičiuotos nuo paskolos sumų pervedimo Brookwyn Ventures LP / UAB „Financial Figures“ / UAB „Synega“ momento iki 2017 m. gruodžio 29 d., kuomet BUAB „Magum“ perleido didžiÄ jÄ dalį reikalavimo teisės į Brookwyn Ventures LP naujajam kreditoriui UAB „Financial Figures“) ir 4 922,53 Eur dydžio palÅ«kanos (paskaičiuotos nuo 123 486,14 Eur dydžio sumos per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki Brookwyn Ventures LP iÅ¡registravimo iÅ¡ įmonių registro datos – 2018 m. spalio 17 d.).

Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi naujajai kreditorei buvo perleista visa likusi paskolos suma, kartu su priskaičiuotomis palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad byloje yra įrodyta ieškovės patirta žala ir teisėjų kolegija su tuo iš esmės sutinka.

47. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019 31 punktas).

Požymiai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl patirtos žalos – priteistinų išlaidų atlyginimo – pagrįstumo, yra jų būtinumas, t. y. jos turi būti realiai patirtos, ir jų atitiktis protingumo kriterijui, t. y. jos turi būti adekvačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

48. Byloje esantys ieÅ¡kovės sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai bei kasos dokumentai pagrindžia, kad BUAB „Magum“ paskolino paskolos gavėjui Brookwyn Ventures LP iÅ¡ viso 2 659 550 Eur sumÄ , o paskolos gavėjas Brookwyn Ventures LP nėra grÄ Å¾inęs jokios suteiktos paskolos dalies ar mokėjęs palÅ«kanas už suteiktÄ paskolÄ . Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovė paskolino Brookwyn Ventures LP daugiau nei 2 659 550 Eur ir kad Brookwyn Ventures LP tariamai grÄ Å¾ino 1 040 000 Eur, kadangi Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nėra ieÅ¡kovės apskaitos dokumentuose ir nėra pateikta į bylÄ .

Nors atsakovas teigia, kad paskolos grÄ Å¾inimas nebÅ«tinai turėjo bÅ«ti vykdomas bankiniais pavedimais, o įsiskolinimas galėjo bÅ«ti dengiamas ir kitais bÅ«dais, tačiau byloje nėra ir tokių įrodymų, t. y. pavyzdžiui, kad bÅ«tų atlikti tarpusavio įskaitymai ar pasirinkti kitokie prievolės įvykdymo bÅ«dai.

49. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovo pateikta 2016 m. gruodžio 30 d. tarp BUAB „Magum“ ir Brookwyn Venture LP sudaryta paskolos sutartis, kurioje fiksuotas suteiktų paskolų dydis, grÄ Å¾intos sumos ir priskaičiuotos palÅ«kanos, vertintina kritiÅ¡kai, nes joje nurodyti duomenys nepagrįsti įmonės (ieÅ¡kovės) apskaitos dokumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors Å¡i sutartis ir vadinama paskolos sutartimi, tačiau ja iÅ¡ esmės jokie nauji paskolos teisiniai santykiai tarp Å¡alių sukurti nebuvo – Å¡ia sutartimi nebuvo susitarta dėl paskolos sumų perdavimo ar grÄ Å¾inimo terminų, naujų paskolos sutarčių suteikimo sÄ lygų ir pan.

Minėta sutartis negali bÅ«ti traktuojama ir kaip paskolos sutarties (-ų) pakeitimas, nes joje konstatuotos aplinkybės – kad iki 2016 m. gruodžio 30 d. ieÅ¡kovė paskolos gavėjui buvo suteikusi 3 337 840,36 Eur paskolos; iki 2016 m. gruodžio 30 d. paskolos gavėjas grÄ Å¾ino dalį jam suteiktų paskolų; negrÄ Å¾inta ieÅ¡kovei paskolų dalis sudaro 2 297 840,36 Eur – nėra pagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

50. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. ieÅ¡kovė paskolos gavėjui Brookwyn Venture LP buvo paskolinusi 2 659 550 Eur sumÄ ir iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2017 m. gruodžio 29 d.) Å¡i suma ieÅ¡kovei grÄ Å¾inta nebuvo. Kadangi reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Financial Figures“ buvo perleista reikalavimo teisė į 2 536 063,86 Eur Brookwyn Venture LP skolÄ , 123 486,14 Eur suma (reikalavimo teisių perleidimo sutartimi neperleista suma) pripažintina ieÅ¡kovės patirta žala. Jei atsakovas bÅ«tų neatlikęs pirmiau nustatytų neteisėtų veiksmų, t. y. tinkamai įvertinęs sudaromų sandorių rizikÄ , ėmęsis veiksmų skolai susigrÄ Å¾inti ir pan., Å¡i žala įmonei nebÅ«tų atsiradusi.

51. Kita ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos dalis susideda iÅ¡ paskaičiuotų palÅ«kanų už visÄ paskolintų lėšų sumÄ iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momento ir palÅ«kanų už neperleistÄ paskolos sumos dalį iki Brookwyn Venture LP iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Pirmosios instancijos teismas ir Å¡iÄ ieÅ¡kovės nurodytÄ Å¾alÄ laikė įrodyta ir pagrįsta, tačiau teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu sutinka tik iÅ¡ dalies.

52. IÅ¡ ieÅ¡kovės ir Brookwyn Venture LP sudarytų paskolos sutarčių matyti, kad buvo susitarta dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų už skolinamas lėšas. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi.

Å is esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės; CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ ; pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl Å¡ių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės Å¡alių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja bÅ«ti prievolės Å¡alis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius.

Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sÄ lygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

53. Å iuo atveju, nors 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartyje yra nurodyta, kad perleidžiama 2 536 063,86 Eur skolininko skola, tačiau pagal pirmiau pateiktÄ reikalavimo perleidimo sandorio specifikÄ , pritartina apelianto argumentams, jog įgijėjui (naujajai kreditorei) perėjo ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės (teisė į palÅ«kanas, netesybas, vaisius, pajamas ir pan.), net jeigu Å¡itai sutartyje ir nenurodyta. Kadangi asmuo, perėmęs visÄ piniginį reikalavimÄ , perima ir visÄ su juo susijusiÄ teisę reikalauti nesumokėtų palÅ«kanų neatsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta vėliau nei laikotarpis, už kurį praÅ¡oma priteisti palÅ«kanas, konstatuotina, jog 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi naujajai kreditorei buvo perleista 2 536 063,86 Eur skolos suma kartu su teise nuo Å¡ios sumos reikalauti 5 procentų metinių palÅ«kanų, tačiau liko neperleista 123 486,14 Eur dydžio suma ir atitinkamai nuo Å¡ios sumos skaičiuotinos palÅ«kanos.

Dėl to ieÅ¡kovė nepagrįstai skaičiavo ir į ieÅ¡kovės patirtos žalos sumÄ Ä¯traukė 246 853,27 Eur palÅ«kanų sumÄ , o pirmosios instancijos teismas jÄ priteisė.

54. Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų nustačius, kad ieÅ¡kovė prarado 123 486,14 Eur negrÄ Å¾intos skolos, kurios neperdavė naujajai kreditorei, atitinkamai ieÅ¡kovė turi teisę ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos, paskaičiuotų nuo paskolos suteikimo iki Brookwyn Ventures LP iÅ¡registravimo iÅ¡ įmonių registro datos – 2018 m. spalio 17 d.), kas sudaro 19 182,64 Eur ((123 486,14 Eur x 5 proc./365) x 1 134 dienos). Taigi, prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pagrįsta laikytina tik 142 668,78 Eur ieÅ¡kovės patirta žala (123 486,14 Eur negrÄ Å¾intos ir neperduotos naujajai kreditorei skolos suma bei 19 182,64 Eur palÅ«kanos), kuriÄ atlyginti privalo atsakovas.

55. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iÅ¡ esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad Å¡iuo atveju yra įrodytos visos atsakovo, kaip buvusio ieÅ¡kovės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovei jo neteisėtais veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties termino (ne)taikymo 56. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties termino. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovės nemokumo administratorei dar 2018 m. birželio mėn. buvo ar galėjo bÅ«ti žinoma apie tai, jog paskolos gavėjas yra galimai neįvykdęs savo prievolių ieÅ¡kovei, todėl administratorė privalėjo ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti iki 2021 m. birželio 21 d.

IeÅ¡kovė patikslintÄ ieÅ¡kinį Å¡ioje civilinėje byloje pateikė tik 2022 m. sausio mėn., todėl yra praleidusi senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ir teismas atsakovo reikalavimu privalėjo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.

57. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

58. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

59. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

60. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ BUAB „Magum“, įmonės nemokumo administratore paskyrė UAB „Nemokumo valdymas“.

61. Ieškinys atsakovui dėl žalos, susijusios su suteiktomis paskolomis Brookwyn Venture LP, atlyginimo, buvo pareikštas 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1495-392/2021 buvo tenkintas BUAB „Magum“ ieškinys atsakovui V. P. ir BUAB „Magum“ iš atsakovo priteistas 1 113 050 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2771-392/2021 netenkino V. P. praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ ir nepriėmė pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1232-464/2020 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2771-392/2021, atnaujino atsakovui V.

P. praleistÄ terminÄ pareiÅ¡kimui dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo paduoti ir perdavė pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo priėmimo klausimÄ spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi sprendimas už akių panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iÅ¡ esmės. 2022 m. sausio 25 d. ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.

62. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bankrutuojančios bendrovės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus ginantis subjektas, ieÅ¡kinį reiÅ¡kia dėl bendrovės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo, yra pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoti bÅ«tent nuo to momento, kai apie tokiÄ Å¾alÄ sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog bankrutuojančios bendrovės administratorius sužino apie jos valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais bendrovei padarytÄ Å¾alÄ ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016 33 punktas).

63. Taigi, bylose, kuriose reikalavimus reiÅ¡kia įmonės nemokumo administratorius, ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai apie žalÄ sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius, o jo sužinojimas apie bendrovės sandorius siejamas su dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo diena. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nutartis iÅ¡kelti ieÅ¡kovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2018 m. balandžio 30 d. Dalis ieÅ¡kovės dokumentų ieÅ¡kovės nemokumo administratorei perduota 2018 m. birželio 21 d., taigi, Å¡i data laikytina ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentu. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui dėl žalos atlyginimo paduotas 2020 m. gruodžio 31 d., vadinasi, nepraleidus sutrumpinto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino.

64. Kaip jau nustatyta pirmiau, 2020 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl 1 113 050 Eur žalos iÅ¡ atsakovo priteisimo. Minėtas reikalavimas buvo kildinamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės vardu sudarytų sandorių, kurių metu Brookwyn Ventures LP buvo skolinamos lėšos. 2022 m. sausio 25 d. patikslintu ieÅ¡kiniu, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, nebuvo keičiamas nei ieÅ¡kinio pagrindas nei dalykas. Patikslintas ieÅ¡kinys taip pat grindžiamas iÅ¡ 2015 – 2016 m. paskolos sutarčių ieÅ¡kovei atsiradusia žala, tiesiog jos skaičiavimas, nemokumo administratorei gavus papildomus dokumentus, buvo patikslintas, t. y. reikalavimas dėl negrÄ Å¾intos paskolos sumos buvo sumažintas ir papildomai atsirado reikalavimas dėl palÅ«kanų, kaip žalos, priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nebuvo pakeistas nei ieškinio pagrindas, nei dalykas, tiek pradinis, tiek patikslintas reikalavimas buvo nagrinėjami toje pačioje byloje, laikytina, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

65. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-344-1120-2022 konstatavo – „Teismo vertinimu, bankroto proceso metu naujai iÅ¡aiÅ¡kėjančių aplinkybių gausa bei atsirandantys papildomi įvairius sandorius pagrindžiantys dokumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad suinteresuotas asmuo sÄ moningai neperdavė nemokumo administratorei dalies dokumentų, o buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai. Kitaip tariant, suinteresuotas asmuo nepagrindė, kokios priežastys lėmė dalies dokumentų neperdavimÄ , laikėsi prieÅ¡taringos pozicijos dėl paaiÅ¡kėjusių sandorių vykdymo. <...> Vis dėlto, byloje nustatyta, kad dalis dokumentų nemokumo administratorei nebuvo perduota, t. y. nemokumo administratorės 2018 m. lapkričio 19 d. veiklos ataskaita patvirtina, kad jos žinioje nebuvo paskolos sutarčių su Brookwyn Ventures LP, UAB „Financial Figures“ ir UAB „Synega“, taip pat iÅ¡ suinteresuoto asmens perduotų dokumentų nemokumo administratorei nebuvo žinoma apie 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Magum“ ir UAB „Financial Figures“, kuria bendrovė perleido 2 536 063,83 Eur reikalavimÄ Ä¯ Brookwyn Ventures LP naujai kreditorei UAB „Financial Figures“ už 2 536 063,83 Eur kainÄ , nemokumo administratorė taip pat neturėjo duomenų, kad pagal reikalavimo perleidimo sandorį buvo atsiskaityta.

Nemokumo administratorė paaiÅ¡kino, kad Å¡iuos dokumentus gavo iÅ¡ trečiųjų asmenų, dalis dokumentų atsirasdavo nemokumo administratorės inicijuotose civilinėse bylose.“ Taigi, įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovas, kartu su kitais ieÅ¡kovės buhalteriniais dokumentais nebuvo perdavęs dokumentų, susijusių su paskolos sutartimis, 2016 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartimi bei reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, pritartina ieÅ¡kovės argumentams, kad patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo teismui momentÄ iÅ¡ esmės sÄ lygojo atsakovo veiksmai, kuomet jis neperdavė nemokumo administratorei visų aktualių ieÅ¡kovės dokumentų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 66. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas, visų pirma pažymėtina, jog motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). NeiÅ¡samÅ«s motyvai reiÅ¡kia CPK normų pažeidimÄ , tačiau Å¡is pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste.

67. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime iÅ¡ esmės atsakyta į pagrindinius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus ir įvertinti esminiai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. IÅ¡ sprendimo turinio aiÅ¡ku, kokiais argumentais remdamasis teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo netinkamai ir (ar) nepakankamai motyvuotas, todėl Å¡ie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties 68. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai konstatavo visų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ , tačiau netinkamai nustatė ieÅ¡kovės patirtos žalos dydį, todėl skundžiamas sprendimas keistinas ir Å¡ioje nutartyje nurodytais motyvais ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina žala mažinama iki 142 668,78 Eur. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo 69.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Kadangi Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu keičiama pirmosios instancijos teismo patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

70. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

71. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas – 3 993 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovė apmokėjo, iÅ¡laidos už atitinkamų procesinių dokumentų parengimÄ , taip pat advokato darbo valandinis įkainis nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio patenkintų reikalavimų dalis sudaro 38 proc., bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo sudaro 1 517,34 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ taip pat priteistina 38 procentai už ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 1 440 Eur (3 789 Eur x 38 procentai), nuo kurio mokėjimo paduodant ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė buvo atleista.

72. Nors atsakovas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, tačiau Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų byloje nėra, todėl klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 73. Atsakovas už paduodamÄ apeliacinį skundÄ yra atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, todėl iÅ¡ dalies netenkinus apeliacinio skundo, žyminis mokestis į valstybės biudžetÄ iÅ¡ jo nepriteistinas; ieÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo taip pat yra atleista pagal įstatymÄ , todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ) apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Duomenų apie kitas Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Magum“ (juridinio asmens kodas 302804145) 142 668,78 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 78 centus) žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2021 m. sausio 6 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 1 517,34 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus septyniolika eurų 34 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 440 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio (Å¡i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660). KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Teisėjai Gintaras Pečiulis Irmantas Å ulcas Alma Urbanavičienė